LIETUVIY
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
PRANAS
KNIOKSTA
LITERATURINES
KALBOS
RYSIAI
SU
GYVAJA
KALBA
Juozo
Baléikonio
Sim osios
gimimo
me inés
y a
s a bus
misy
kalbo y os
i y-
kis
i
kalbos
kul i os
S en é.
SimboliSka,
kad
nuo
jo
gimimo
p aéje
me ai
apima
isa
daba inés
lie u iy
li e a i inés
kalbos
is o ijg.
J.
Bal ikonis
pasauli
iS ydo,
kai
spauda
galu inai
nulémé
bend inés
kalbos
pag inda
i
p incipus,
ku iuos
éliau
i i ino
i
i8plé ojo
Jonas
Jablonskis.
J.
Baléikonis
augo
i
b endo
ka u
su
bend i-
ne
li e a ii ine
kalba.
Jo
paziii as
i8
dalies
o ma o
J.
Jablonskio
da bai
i
idéjos,
48
dalies
os
pa ios
socialinés salygos,
ku ios
eiké
i
lie u iy
li e a ii ing
kalba.
P ie
J.
Baléikonio
pazii y
labiausiai
p i apo
J.
Jablonskio
p incipas,
kad
li e-
a ii inés
kalbos
pag indas
y a
gy oji
kalba.
J.
Bal ikonis
ji
aike
isoms
kalbos
p ak ikos
s i ims
—
e imams,
kalbos
aisymams,
kalbos
mokymui
idu inéje
i
aukS ojoje
mokykloje
—
i
jo
laikési
isa
gy enima.
Pe
SeSis
jo
eiklos
deSim -
me ius
lie u iy
li e a i iné
kalba
galu inai
susi o ma o
i
bu o
i8plé o a,
Siek iek
kei ési
i
ji
pa i,
i
jos
eo ija,
i
pagaliau
san ykiai
su
ki omis
kalbos
s i imis,
be
p o eso iaus
pasi ikéjimo
gy aja
kalba
niekas
nepajudino.
J.
Bal&ikonio
s a egija
bu o
pap as a
i
ai8ki:
kalbék
i
a8yk,
kaip
kalba
a-
o
é ai
i
kaimynai.
|
li e a ii ine
kalba
Z elgian
daba iniu
poZi iu,
oks
nusis-
a ymas
gali
a ody i
kiek
ienpusi8kas,
be
p o eso ius
ji
aiké
labai
aisingai:
jis
iko
p ie
ano
laiko
aplinkybiy
i
po eikiy.
Toki
me oda
bu o
susida es,
kai
li e a i iné
kalba
aiSkos
biidus
be eik
iS isai
émé
i8
liaudies
Snekamosios
kalbos
i
be eik
isa
isuomené
kalbos
keliq
p adéda o
nuo
a miy
i
Snek y.
Li e a u-
iné
kalba
i
jos
a o ojai
ki os
pa ikimos
a amos
ne u éjo.
IS
Salies
i
ja
b o ési
-daugiausia
s e imybés
i
sin aksés
aizginiai,
p imi y iai
suda y i
pagal
ki y
kalby
pa yzdj.
J.
Baléikonis
isy
pi ma
ipinosi
nuo
os
ligos
apsaugo i
jaunaja
ka a,
ku iai
eikéjo
pe ei i
a més
i
bend inés
li e a i ines
kalbos
k yZkele.
Ge iausiq
imuni e a
nuo
jos
galéjo
ugdy i
gy oji
kalba,
o
p o eso iaus
p a ybos
bu o
a si
gydomoji
gimnas ika,
ku ios
jokie
ab ikiniai
ais ai
nea s oja.
P o eso ius
moké
i
konk e iais
pa yzdziais,
i
da
daugiau
—
ugdydamas
in uicija
i
kalbos
jaus-
ma.
Kai
gy osios
kalbos
pozicijos
i os,
ja
galima
pasikliau i
be
aisykliy
i
i o-
dingjimy.
P incipu
,, aip
Zmonés
Sneka“
li e a ii iné
kalba
niekada
neapsi ibojo.
Juo
o-
liau,
juo
labiau
p adéjo
p i eik i
i
ki okios
a amos
bei
ki y
a gumen u.
Socialinés
aplinkybés,
isuomenés
po eikiai,
kalbos
pokyZiai
suku ia
nauju
kalbos
p oblemy,
kalbos
p ak ika
da osi
sudé ingesné.
Randasi
naujo iy,
ku iy
nebegalima
laiky i
-pap as a
neigiamaja
gy osios
kalbos
p ieSp ie8a.
Li e a i inei
kalbai
nebeuZ enka
115
o,
kas
iesiogiai
paimama
i8
adicinés
kalbos.
Jos
pa yzdziu
ku iama
naujy
Zodziy
i
pasakymy,
p aple iamos
Zodziy
da ybos
i
sin aksés
iSgalés.
Li e a i iné
kalba
da osi
sa a ankiSkesné
sis ema,
is
labiau
p adeda
em is
sa o
i& ekliais,
Ziii i
sa o
pa yzdziy
i
désniy.
Kalbos
s ichija
p adedama
laiky i
Zemesniaja
pakopa,
aukS es-
niojoje
a sidu ia
g ama ika
su
sa o
aisyklémis,
ku ias
eikia
igmok i
i
a simin i.
Tiesioginé
gy osios
kalbos
i aka
nebe enka
lemiamos
eik$més
i
kalbos
planingos
a kybos
nebegali
nus elb i.
Sod%iaus
Zmoniu
¥neka
eikiamy
a i ikmeny
a ba
p i-
iks a,
a ba
jie
nebepa enkina
iSaugusiy
kalbos
po eikiy.
Kalba
leidZia
naujy
a -
Zalu,
ku ias
bi ina
ik in i
ki ais
bidais.
T adicinés
gy osios
kalbos
p incipas
da osi
ibo as
i
odél,
kad
daugéja
zmo-
niy,
uzZaugusiy
be
jos.
Jie
i8
o,
,,.kaip
Zmonés
Sneka“,
negali
pasimoky i.
Ku i
laika
be a miy
kalbos
a o oju
in e esus
galima
igno uo i,
be
ilgainiui
su
jais
i gi
ei-
kia
ka
no s
da y i.
Palik as
be
p ieZi i os
jy
kalbos
mies éjimas
p adeda
eik i
i-
sa
kalba.
J.
Baléikonis
ji
laiké
neiS engiama
blogybe
i ,
kaip
ma y i
i
laiSko
L.
Damb iinui,
pe dé ai
d ama iza o:
,,Ima
baimé,
kas
bus
i
miusy
kalbos,
kada
jos
likima
paims
j
sa o
ankas
mies uose
iSaugusi
ka a
—
be
a més,
be
gy o
kalbos
jausmo.
Kas
bus,
aizdziai
nupieSé
D .
Algi das
Ma ge is
sa o
eikale
,,Ame ikos
lie u iai
i
angligkyjy
skoliniy
Zodynas“?.
P o eso iaus
kel as
e o inis
klausimas
mums
da osi
isai
ealus,
be
nei
kalbi-
niu,
nei
socialiniu
poZiii iu
negalime
su ik i
su
polemikos
padik uo u
a sakymu
iji.
Pa s
gy enimas
eikalauja
i
a
dalyka
paziii é i
daba ies
akimis
i
i
o
pada y ;
sa o
iS adas.
Jau
daba
mies uose
augusi
ka a
di ba
j ai y
su
kalbos
p ak ika
susijusi
da ba.
Tu ime
nemaZai
be a miy
a8y ojy
i
Zu nalis u,
li uanis y
moky oju
i
li e a i os
k i iky,
edak o iy.
I8
esmés
pag is as
bu o
p o eso iaus
ne imas
dél
silps an io
kalbos
jausmo.
IS
spaudos,
o
ypa
iS
nespausdin y
a& y
i
Snekamosios
kalbos
ma ome,
kad
spa -
Giai
daugéja
Zmoniy,
ku iems
jo
p adeda
ik i.
P iku iama
is
naujesniy
isk ai-
py u
Zodziy
eikSmiy,
keis os
di b inés
sin aksés,
jungiamos
nesude inamos
Zodziu
o mos
i
eikSmés.
Silps angia
kalbos
nuo oka
aki aizdziai
odo
ne ikusi
p iesa-
gos
-iskas
biid a dziy
a osena
(gy enimiskas
pa y imas)
i
p iesagos
-iné i
aklas
segiojimas
p ie
eiksmazodziu
(Likus
penkioms
minu éms,
a silikinéjome
pen-
kiais
askais).
Kalbos
jausma
u in is
Zmogus
nesud ejojes
pasakys
—
bu ome
a silike.
Sudu iniy
o my
a osena
(nemokéjimas
jos
a o i)
i8
iso
ge ai
odo
zmogaus
kalbos
nuo oka.
Ta
pa j
galima
pasaky i
apie
a inio
inagininka,
daik a-
a diSka
bid a diskuju
Zodziy
a osena
(i¥
pasaky o
ma y i,
nu ody q
eikia
yk-
dy i).
Kalbos
ku uma
odo
Si aip
a ojamos
eiksmazodziu
o mos:
Nu ykau
s ebé i
Diusbu ge
i ykusias
pasaulio
pi menybes.
Kaip
galima
s ebé i
ai,
kas
jau
i yko?
Dél
okiy
kalbos
bédy
i8
dalies,
be
abejo,
kal as
mies o
aplinkos
a o ikis
nuo
gy osios
kalbos
Sal iniy.
Be
mies a
apa in i
su
p as a
kalba
i
ien
jam
e s i
i-
*
Baléikonis
J.
Rink iniai
aS ai.
—
V.,
1982,
.
2,
p.
260—261.
116
sas
bédas
bi y
i
uZgaulu,
i
ne eisinga.
Kalbos
lamé o
andame
i
kaimo
kilmés
au o iy
aS uose,
o
daba iniame
kaime
gali
iSgi s i
okiy
kalbos
SiukSliu,
kad,
K.
Sajos
Zodziais
a ian ,
,ne
géda
klausy is“®.
Daba
s a besné
da osi
ne
mies o
i
kaimo,
o
gy os
i
di b inés
a ba
da
s a biau
—
ik os
i
iSk aipy os
kalbos
p ie8-
p ie’a.
DidZiausia
pa ojy
kelia
ne
Siaip
di b ine,
o
ne ykusiai
ik aipy a
kalba.
Jau
nebepakanka
pasaky i,
kad
li e a i inés
kalbos
pag indas
y a
gy oji
kalba.
Nuo
jos
nu ole,
ne
bii inai
da ome
mi ina
nuodéme.
Kadaise
y a usi
okj
pozii-
j
isklibino
unkciniy
s iliy
eo ija
i
p ak ing
specialiyjy
s i¢iu
kalba.
Kad
i
kaip
mokédamas
gy aja
kalba,
i
iS adingiausiai
a odamas
jos
ak us,
nepasi elkes
specialiyju
e miny
a
specialiyju
s iliy
sin aksés,
nepas a s ysi
moksliniy
kosmo-
nau ikos
a
poli inés
ekonomijos
p oblemu,
nepa agysi
,,Ci ilinio
kodekso“‘,
nei3-
e si
.,Keliy
eismo
aisykliy“.
Cia
gy osios
i
specialiosios,
ki aip
sakan ,
—
di b-
inés,
kalbos
opozicija
lemia
ne
kalbos
a o ojas,
o
unkcinis
s ilius.
Sa o
kelio
i
bend aja
li e a i ing
kalba
ie¥ko
ka a,
iSaugusi
be
iesioginio
gy ujy
Snek y
po eikio.
Sa aja
socialinés
aplinkos
Xneka
jie
negali
pasikliau i.
Pa-
ikimus
pama us
jie
gauna
mokykloje,
o
$i
Zmogy
isp audiia
j
sausus
no mu
émus.
G ama iky,
ado éliu,
no minamyjy
eikaly
pa a imai
neduoda
isko,
ko
samo-
ningam
i
iSp ususiam
kalbos
a o ojui
eikia.
Jis
ieXko
sa o
san ykio
su
kalba,
de ina
ja su
sa o
psichika
i
po eikiais,
s engiasi
sa aip
a ky i.
Ie¥ko
bidu,
kaip
i8 eng i
Sablony,
s engiasi
kaip
no s
uZ aisy i
skyles,
a si adusias
dél
p a as y
gy-
osios
kalbos
aiSkos
bidy.
I8
u imyjy
eze y
ku ia
naujas
kombinacijas:
kei ia
Zodziy
junglumo
a spal ius,
jungia
ski ingy
s i iy
i
is o iniy
laiko a piy
eiSkinius,
nuo
aiSkiy
sin e iniy
o my
eina
p ie
loginiy
anali iniy
ap asymu.
I ai iais
bidais
ku iama
ai8kios
i
lanks ios
kalbos
iliuzija,
eikian i
paguoda
i
pasi enkinima
iems,
kas
i§
aikys és
ne u éjo
salycio
su
gy osios
kalbos
e smémis,
be
no i
pe
kalba
iS eikS i
sa e
i
a i
ki ybi8ka
Zodj.
Nenuos abu,
kad
gy osios
kalbos
j aka
li e a i inei
kalbai
pamazZu
silps a.
Tai
objek y us
i
neiS engiamas
eiSkinys,
kaip
gy osios
gam os
nykimas
dél
che-
mijos
po eikio
a
iSglebe
aumenys
echnikos
amZiuje.
Tik
kalbos
senyju
i
nauju-
ju
eiSkiniy
san ykius,
be
objek y iy
p ieS a a imy,
da
supainioja
subjek y us
zmoniy
nusis a ymas.
Esame
ip a e
nepa ikliai
Sneké i
apie
naujo es
ien
odél,
kad
adiciné
kalba
jy
ne u éjo.
Ne adicinés
kalbos
pak aipininkai
ilgai
i
neleng ai
sieké
lygiy
eisiy
su
isais.
Daba
p adedame
jus i
i
p ieSinga
dalyka
—
i
gy ajq
kalba
p adedama
Zii é-
i
i8
aukS o,
a si
j
a gy enusj
dalyka.
Papeik as
dél
di b inio
s iliaus
ne
ienas
jau
aikosi
a siki s i
aSqs
naujo iSkai,
,.eu opie iSkai*.
ISd js ama
ne
pe
spauda
skelb-
i,
jog
dél
daba iniy
lie u iy
kalbos
bédy
kal a
esan i...
,,kaimie iy
kalba“.
J.
Bal-
ikonio
laikais,
jo
idéjy
eikiamoje
aplinkoje,
okia
min i
bi y
bu e
sunku
isi aiz-
duo i,
o
daba
im i
kalbininkai
polemika
su
okios
paZi i os
au o iumi
p adeda
nuo
o,
kad
i
jie
,, isiskai
q
pa i
ne
ka q
y a
i ine“,
no s
i8
ik yju
jie
o
né a
da e.
Juk
ienas
dalykas
y a
j ai ios
li e a ii inés
kalbos
unkcijos,
ku iy
iena
pa i
pap-
2
Saja
K.
A sakymai
j
,,Kalbos
kul i os“
klausimus.
—
Kalbos
kul ii a,
1976,
sas.
31,
p.
7.
117
as oji
kalba
negali
a lik i,
i
isai
ki as
—
ne ibo os
bele is inés
kalbos
iSgalés.
Viena
—
ieSko i,
kaip
p aplés i
i
p a u in i
gy aja
kalba,
i
kas
ki a
—
iSdidziai
nuo
jos
nusig ez i.
Nusis a ymas
p ie’
gy aja
kalba
gali
p ida y i
daug
Zalos.
Paskelbe,
kad
adi-
ciné
kalba
y a
pasenusi,
leng ai
galime
pa eisin i
isoki
nu olima
nuo
jos,
nebepai-
sy i
jos
désniy,
aSy i,
kaip
kam
a eina
j
gal a.
Kaip
odo
daba iniai
aS ai,
nemazai
indi idualiosios
kalbos
ki ybos
i8
ik ujy
pe zengia
leis inas
ibas
i
pazeidzia
lie-
u iu
kalbos
d asia,
o
ka ais
i
p i alomasias
aisykles.
Kai
au o ius
nebejaucia
ySio
su
gy aja
kalba,
ne
pap as asias
kalbos
no mas
eikia
ik in i
pagal
g ama i-
ky
i
aSy iniy
ado y
ekomendacijas.
RaSy ojas
a ba
indi idualiqja
kalba
p a-
deda
ku i
pe zengdamas
bend asias
no mas
i
polinkius,
a ba
aSo
g ama i¥kai
nep iekaiS ingai,be
polékio
i
indi idualaus
k apo
ne u inéiu
s iliumi.
Pa ikimiausias
bidas
ku i
lanks y
i
na i aly
indi idualyji
s iliy
—
ki ybi8-
kai
panaudo i
ai,
kas
gy ojoje
kalboje
egzis uoja.
Reikia
pasi aus i
kalbos
podi -
yje,
isSmi iné i
da
nenu emp as
uzZuolankas, pana plio i
susipynusias
a osenos
kilpas
i i8
kasdieniniy
zodZiu
pa iems
sumegz i
naujus
mazgus.
I
iska
eikiada-
y i
delika iai,
kad
nenu auk um
Sakny,
ku ias
a o
pajudin as
Zodis
y a
suleides
i
kalbos
sis emg.
Reikia
jaus i,
kas
i
kaip
¢ia
susiklos é
pe
amZius,
ka
galima
ju-
din i,
p ie
ko
pi S y
ne alia
kis i.
Ta
jausmq
iki
Siol
ge iausiai
ebeugdo
adiciné
kaimo
Zmoniy
Sneka.
Ji
y a
sukaupusi
au os
paZiii as,
mas ysena
i
skoni,
maZiau-
siai
y a
palies a
s e eo ipy
i
s e imy
i aky.
Kaimie iy
kalba
mes
e iname
ne
i8
ip o io
a
sen imen y,
o
odél,
kad
labiausiai
a i inka
isos
miisy
kalbos
esme
i
jos
pag indus.
Kam
j
li e a ii g
eikia
ei i
Saliga iais,
iems
gy aja
kalba
ge iausiai
a s oja
au osaka
i
klasikiné
li e a ii a,
Seimoje
puoseléjamas
Zodis.
Visa
ai
i
pa-
deda
iSugdy i
kalbos
nuo oka
i
jausma,
be
ku io
sunku
as i
inkama
indi idua-
liosios
kalbos
san ykj
i
su
aisyklémis,
i
su jy
nesukaus y a
gy aja
kalba.
Zinoma,
au osaka
negali
a s o i
unkciniy
s iliy
nei
pa enkin i
be a miy
zmoniy
kasdieninés
kalbos
po eikiy,
ji
ik
padeda
ugdy i
i
palaiko
kalbos
jausma,
ku io
is
labiau
p a-
dedame
pasiges i.
Tam
ik y
kon lik y
su
gy aja
kalba
jau
u i
i
kalbininkai,
no s
jos
s a ba
puikiausiai
sup an a
i
p ipazis a.
J.
Baléikonis
apie
pap as osios
kalbos
i
aisykliy
p ieS a a imus
neSnekéda o:
a ba
gy aja
kalba
laiké
j odymu,
ku io
nebe eikia
aiSkin i,
a ba
pasi emda o
i8
jos
iS es a
aisykle.
DaZniausiai
ka ojo
aisykle,
kad
naudininkas
su
bend a imi
inka
ada,
kai
pasakoma
p iemoné
eiksmui
a lik i.
Gal
i
ne
isus
gy osios
kalbos
a ejus
ji
apémé,
be
aiSkiai
i$
jos
pa yzdziy
bu o
i8 es a.
Jei
gy oji
kalba
su
kokia
no s
bend esne
aisykle
nesu ikda o,
J.
Baléikonis
palaikyda o
ealiqja
a osena.
Tokia
bu o
isa
jo
p ak iné
kalbos
kul ii os
eikla.
Teo iSkai
a
sa o
nusis a yma
y a
i8dés es,
a8ydamas
apie
Bilso
eZe o
a da:
,,kaip
a iama
gy ojoj
kalboj,
aip
eikia
i
a o i“,
o
oliau
i oniSkai
p ideda:
,,P ieS
ak us
i
me a onijos
désniai
u i
nu il i“*.
Au en iSky
kalbos
ak y
J.
Baléikonis,
kaip
i
K.
Baga,
nej a inéjo
*
Baléikonis
J.
Rink iniai
a3 ai.
—
V.,
1978,
.
1,
p.
384.
118
i
ned audé
a o i
li e a ii inéje
kalboje,
nes a bu
a
aSy inés
aisyklés
juos
apé-
mé,
a
ne.
Daba
kalbos
no minimo
da bas
pasida é
g ieZ esnis
i
acionalesnis.
Viska
bi-
inai
no ime
ma uo i
pagal
aisykles,
pagal
jas
kodi ikuo i
i
e in i,
kas
p ak i8-
kai
a ojama.
Taisyklés
da osi
o malesnés,
pla esnés
i
di b inesnés.
Sup an a-
ma, kad
ai
padeda
lengyiau
eglamen uo i
naujus
kalbos
eiSkinius.
Tai
paleng i-
na
s anda izuo i
specialiuosius
aigkos
biidus,
pa yzdziui,
e miny da ybos
p ie-
mones,
ju idinés
a
kancelia inés
kalbos
S ampus.
Ple iamas
sis eminimo
da bas
p i-
eina
okia
iba,
kad
p adeda
ki s is
su
gy aja
kalba.
Pe dé os
no malizacijos
pa o-
jus
y a
as,
kad
j
aisykles
no ime
su alpin i
isus
kalbos
eigkinius,
0
kas
ne elpa,
s engiamés
,,pa aisy i*
a ba
paskelbiame
neno miniais.
P ie
jy
p iski iami
nekal-
Giausi
gy osios
kalbos
ak ai.
IS
spaudos
p ak iSkai
jau
iSgui a
dauginio
skai a d#io
o ma
ieni,
ne u in i
p iesagos
-e -.
Keliama
anka
p ie’
bid a dZiy
pi mu inis,
pasku inis
j a dZiuo ines
o mas,
emiamasi
bend uoju
eiginiu,
kad
p iesagos
-inis
biid a dZiai
i a dZiuo iniy
o mu
ne u i,
P ie
no mos
pazeidimy
p iski iamas
Zo-
dziu
maSina,
Eu épa
ki éia imas,
no s oks
ki ia imas
plagiau
papli es
nei
masind,
Eu opa.
leskoma
i
andama
is
naujy
a iamujy
Klaidy,
pa yzdziui,
be
Jj
a iama
melio acija.
IS
okios
eiklos
kalba
daugiau
p a anda,
nekaip
laimi.
Ji
niekada
ne ilpo
i
da-
ba
ne elpa
i
o malias
aisykles.
Tai
g aziai
y a
nusakes
K.
Ul ydas:
,,Jokios
ai-
syklés,
no s
jas
suda iné y
de8im ys
mokslininky
deSim imis
me y,
nepajégs
ap ép-
i,
iSsem i
i
iSsp es i
i8 isai
isu
isi eliy
galimu
Snekamosios
kalbos
a ojimo
a -
eju“*.
Kad
kalbos
kul ii os
i
kodi ikacijos
da bas
nesiki s y
su
gy aja
kalba,
ei-
kia
iSlaiky i
kodi ikuo osios
i
ealiosios
a osenos
Pusiaus y a.
Su
uo,
kas
kalbo-
je
ealiai
egzis uoja,
be
nep i ampa
p ie
a8y iniu
aisykliy,
eikia
elg is
a sa giai.
IS
pa i Siaus
a odan is
nedésningas
eiSkinys
gali
pasida y i
isai
na i alus,
jei
i
ji
pazii ésime
ki u
poZi iu.
Su
kalbos
sis ema
jj
g aziai
gali
susie i
ki a,
né
kiek
ne
p as esné,
ik
ne
okia
o mali
i
iesmuka
aisyklé.
Skai a di
ieni
i
be
p iesagos
-e -
galime
sup as i
kaip
daugini,
nes
daugiskai-
a
y a
biidinga
isy
dauginiy
skai a dziy
o ma.
Tai
g aziai
ma y i
i§
an ojo
i
eilés
skai a dzio
naudininko
i
inagininko:
jy
pap as osios
(pag indinés)
o mos
y a
d iskai a
—
d iem,
d iém,
dauginés
—
y iSkosios
i
mo e igkosios
giminés
daugis-
kai a
—
d ejiems,
d ejéms;
d ejais,
d ejomis.
Tas
pa s
i
su
eéiuoju
i8
eilés
skai -
a dziu:
ims
—
ejiems,
ejéms;
imis
—
ejais,
ejomis.
Tuos
skai a dzius
da
ski ia
papildomas
pozymis
—
p iesaga
-ej-,
dauginiams
skai a dziams
su ei-
kian i
eikiama
ga sinj
pa idala.
Dalis
o my
be
jos
i8
iso
sunkiai
imanomos,
p z.:
d (ej)oms,
d (ej)ais.
P adedan
nuo
,,ke u iy“,
i
pag indiniu,
i
dauginiy
skai -
a dziu
o mos
y a
daugiskai inés,
odél
ienin elis
jy
ski iamasis
pozymis
pasida-
To
p iesaga
-e -,
p z.:
penki,
penkios
—
penke i,
penke ios.
Ja
p adedame
isi aiz-
duo i
kaip
isiems
dauginiams
skai a dziams
bi ing:
skai a dj
ieni
pe di bame
*
Ul ydas
K.
Daba inés
lie u iu
li e a i inés
kalbos
sky ybos
p incipai.
—
Kalbos
kul-
i a,
1963,
sas.
5,
p.
15.
119

i
iene i,
o
K é és
,,Gil8éje“
andame
ne
panaXiai
pe di b a
skai a dj
eje i:
UE
isdeSim
eje iy
me y
a siminsiu...°
Be
jokios
abejonés,
ai
i$gal o a,
a si ik iné
o ma.
Tenai
pa ,
po
Se8iy
eiluéiy,
y a
isdeSim
eji
me ai,
o
po
keliy
puslapiy
i
ieni
me eliai.
Skai a dziui
ieni
o my
ski iamosios
p iesagos
-e -
ne eikia
—
nuo
pag indinio
skai a dZio
ji
aki aizdZiai
a ski ia
skai iaus
o ma.
Pag indinis
skai a dis
ienas
dél
sa o
eik’més
daugiskai os
negali
u é i,
ji
eikalinga
ik
kaip
dauginé
o ma.
Di b inai
pasunkin as
ZodZio
Eu opa
a imas
i
ki gia imas.
Tu ime
aisyk-
lg,
kad
a p au iniy
Zodziy
balsis
o
a iamas
umpas,
dél
o
ki is
nuo
jo
u i
nuSok-
i
i
umpa
galinj
skiemeni:
p ozd,
so a,
o
dél
bend os
a kos
i
Eu opd.
Daugelis
Snek y
a
Zodj
y a
sulie u inusios
— a ia
su
ilguoju
o
i ji
ki éiuoja
i ap a-
diSkai
—
Eu dpa.
KaimiSkasis
a imo
a ian as
Eu dpa
y a
oks
pa
désningas
kaip
i
suno min oji
Eu opa,
o
s a biausia
—
na ii alesnis
i
pa ankesnis,
nes
ap-
saugo
nuo
ki éia imo
klaidy.
Kai
no malis
kalboje
egzis uojan ys
ak ai
nep i ampa
p ie
su o muluo os
i8-
isinés
aisyklés,
eikia
labiau
ole uo i
no my
a ian us.
Né a
eikalo
edak o iams
i
ko ek o iams
i8
ieni
bi inai
da y i
iene i.
[
pasis eikinimg
Jaba
diend
d asiai
ga-
lime
a saky i
galininko
o ma
/dbg
diéng.
Puikiausiai
galima
pa eisin i
a p au i-
nius
ZodZius
su
ilgu
i ap adziu
0,
okius
kaip
Eu édpa
i
sd a.
I
masina
ne
Siaip
sau
y a
papli usi,
o
dél
gy osios
kalbos
polinkio
ki giuo i
pi maji
iskiemeniu
a p au iniy
ZodZiu
skiemenj.
Tas
polinkis
né a
i as
i
ap aSy as,
be
aiSkiai
jau-
Giamas.
Ji
odo
okie
zodziai,
kaip
¢dlen as
i
p dcen as.
Todél
isiskai
sup an ami
y a
pla iai
papli e
ki ia imo
a ian ai
konku sas,
dnspo as,
imes as,
agonas,
ku ie
kaip
i
mdSina,
J.
Bal ikoniui
nekélé
jokiy
abejoniy.
Negalima
Zmogaus
a-
din i
nemokSa
uzZ
oki
8iy
ZodZiy
a ima.
Pe
dideli
,, aisyklinguma“
d audziame
Zmogui
aziuo i
su
aksiz
i
aikS io i
su
pensneé.
Uzsipuole
nekal us
gy osios
kalbos
ZodZius,
g iauname
Zmoniy
pasi ikéjima
sa o
kalba,
Zalojame
jy
kalbos
jausma.
Nesup asdami,
kodél
jy
kalba
aisoma,
Zmonés
p adeda
kalbé i
ne
aip,
kaip
y a
ip a e,
i
p ida o
daug
didesniy
klaidu.
Kol
no miné
kalba
da
gali
em is
gy aja
kalba
i
kalbos
jausmu,
ji
eikia
ne
slo-
pin i,
o
palaiky i.
B3AMMOOTHOWEHHA
JIMTEPATYPHOFO
A3bIKA
KH
HAPOJHOM
PEYH
Pes31ome
OcHosoi
u
McTOHHHKOM
JIMTepaTypHOTO
A3BIKa
ABIIeTCH
HAapoAHaN
peub,
C pacTHEIM
cTO-
POHHHKOM
HapO HOcTA
sMTepa ypHo o
si3biKa
Osu
O.
Ba bynkonuc.
Ha
npumepax
HapomHoi
Pe4H
OH
CTPOMI
A3bIKOBy1O
IPAaKTHKy
M
BOCIMTEIBAN
4YBCTBO
s3bIKa.
[IpHHUMT
HAPOAHOCTH
A3BIKA
OH
ycIel HO
IIpHMeHAI
BO
BCex
OONACTAX
ASbIKOBOM
JeATeNbHOCTH.
Zina
coppeMenHo o
sm epaTypHo o
A3bIKa
9TO
He
eqMHCTBEHHEI
MpHEM ,
Jin epa ypxs i
ABbIK
UMe€T TaKKE
CBO
PECYPChI,
PasBUBaeTCA
10
COOCTBEHHEIM
3aKOHOMEPHOCTSM
H
TIpaBHsiaM.
®
K é é
V.
Apsakymai
i
pada imai.
—
V.,
1955,
p.
31.
120
SuauMTebHad
¥ACTb
HOBOTO
WOKONeHHa
nMTepa ypHEI
#3bIK
ycpanpae
6e3
MOcpemcTBa
Tpa-
TaUMOHHOK
HapomHO
pew,
umeT
HoBEIX
myTel
B
JMTepaTyPHBIi
A3LIK,
HOBBIX
cOCOOoB
pa3BH-
as
cBoel
peu.
Ipo msonoc asnene
s3bm
qepesHu—s3uK
opona
B
HacTosmmee
Bpems
Te-
pseT
cBow
CMBICI,
aKTyasIbHBIM
cTaHOBUTCH
IpOTHBOMOCTaBHeHMe
HaTypabHO O
WM
AaHTHIIMTe-
paTypHo o
s3bIKa.
Oymako
9TO
He
ae T
IpaBa
HezOOLeHHBaTS
3HayeHAT
HapoyHok
pew
wim,
Tem
Gonee,
OTHOCH=
TECA
K
Hei
peHeGpexu embHo.
Taxue
Hac poeuus
MOLYT
IIpHHECTH
TOKO
Bpen:
cnocobcTBO-
BaTb
pacIipOcTpaHeHulo
HCHOPMATHBHBIX
ABNeHI
B
IMTepaTYpHOM
A3bIKe
HIM
IpHBECTH
K
e o
obequeHuio.
K
o panuenuio
Bo3sMoxHoc Tex
s3nIKa
MOLYT
IIpHBecTH
TakxKe
e o
cymepHOpMasH-
3alMa,
CYMepcTanMapTA3alun,
T.
€.
NOMbITKH
H3KUTL
3
JMTepaTypHOTO
A3BIKa
BCe,
YTO
HE
COOT-
BeTCTBYeT
MpxMOJHHCHHEIM
MpapuaM.
Bo-epBeix,
Take
sBNeHMA
YacTO
OOycOBNeHBI
Apy H--
MH,
He
TaKHMM
(POpMaJIBHEIMH,
3aKOHOMepHOCTsMH,
BO-BTOPEIX,
B
JIMTePaTYPHOM
A3bIKe
Kak
HOpMa,
TeM
Gos ee
Kak
BapHaHT
HOpMEI,
MOTyT
cyMecTBOBaTH
eMMHAYABIE
cbaxTE
HapomHOw
pew.