LIETUVIY
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
VYTAUTAS
VITKAUSKAS
J.
BALCIKONIO
PAZIUROS
|
PAVELDETAJA
LEKSIKA
P o .
J.
Baléikonis
Siy
paziii y,
kaip
i
daugelio
ki y
eo ijy,
ku iomis
ado a-
osi,
né a
ku
specialiai
iSdés es:
ai
eikia
su ink i
po
k uopele.
P adé i
eikia
nuo
a siminimy.
1954
me ais
j ai iy
a os ogy
me u
uzZ aSiau
dau-
giau
kaip
200
Zod/iy
i
i eikiau
p o eso iui.
Tie
uz aSymai
bu o
iSnag iné i,
i
p o-
eso ius
po
keliy
dieny
pasaké
pas abas,
kokie
ZodZiai
ge i,
kokie
LKZ
ne eika-
lingi?.
Kas
bu o
ne
i8
é y
i8mok a
(koks
ikumas:
k d.u u ie
é-da
i kuma),
as
bu o
ne inkama
i
p as a:
,,Zodynui,
mokslui
s a bis
i8
kaimo
namy
einan ys
Zodziai,
o mos“.
1954
me u
asa a
eko
bi i p ie
Z i gZdai iy,
i8
en
i gi
Sio
o
bu o
uz ady a.
Rudenj
iskas
bu o
paduo a
p o eso iui.
Vieng
lapelj
jis
a ideda
j
Salj
i
sako:
»A
ik ai
gi déjai?
Tai
Zemai iy
Zodis
i
ki aip
ki éiuojamas“.
Kalbéjom
apie
daik-
a a dj
aud a:
pagy enes
su alkie is
ik ai
pasaké
aud d,
jis
sky ési
nuo
Zemai-
iSkosios
dud os;
man
oks
ki ia imas
pasi odé
labai
keis as,
odél
kaip
naujiena
uz asiau.
,,.Kaime
i§
adijo,
laik a3 iy
Zmonés
isko
i8moks a,
am
ka ui
pasako,
be
ai
ne
a més
u as,
ne
i8
é u
ismok a“.
Taip
isa
laika
y a
mokes
i
1953
m.
udens
semes a
bu usiame
leksikog a ijos
specku se:
is o iSkai
e ingi
nuo
seno
a ojami
( .
y.
pa eldé i)
zodziai
i
o mos.
Leksikog a as
A.
Lybe is
p isimena,
kad
p o .
J.
Bal ikonis
isada
a mesda es
lapelius
ne
su
okiy
naujybiy
u inciais
sakiniais
(1985.V.28).
Tokio
po/Ziii io
i
a miy
leksika
P o eso ius
laikési
isa
gy enima.
Tai
odo
i
LKZ
pi mo
leidimo
pi mieji
du
omai
—
ia
negalima
as i
a miy
naujybiu,
laiki-
nu,
momen iniy
ak u.
Toks
poZii is
aiskéja
i$
P o eso iaus
kalby
dise acijy
gynimuose.
RR
I
299
iesiai
sakoma,
kad
ligoniné,
s ikliné,
diénpinigiai,
juodlubés,
lpgs a a,
sa amoksle,
sa imeila,
p.
300
a i spauda,
ilma,
kombdina,
p.
301
k au u é,
pamokd,
s élius
y a
ne
Mi u os
upyno
a més
ZodZiai,
o
gau i
i8
paSalés
i
ne inka
nag iné i
a més
mo ologijos
sanda ai.
Apie
a méms
s e imus
dalykus
kalba
i
,,D uskininky
dainose“:
,,Kai
ku ios
dainos,
ma y i,
bus
a éjusios
i
ki y
a miu,
odél
pasi aiko
zodZiy
i
o my
ne
isai
Pp igijusiy
ai
a mei
i
dainininkiy
i ai iai
a ojamy.
Sakysim,
ai
a mei
ip as i-
niai
ZodZiai
y a
mo ulé,
mo ka,
be
Zodis
mo ina
jai
s e imesnis,
i
jis
a iamas
ne ie-
+
Missy
kalba,
1985,
N .
1,
p.
28.
13
nodai:
médcina,
mécina,
mo ina
i
. .
Skai y ojas
pas ebés
i
ki y
a mei
s e imy
dalyky“?.
J.
Baléikonio
pa eng i
LKZ
du
omai
i
eikia
pa eldé aja
leksika,
a o a
ben
keliy
a més
ka y
( ik
menkos
iSim ys
y a
a mija
—
LKZ
I
252,
d iglas
—
LKZ
1
111,
biblija
—
LKZ
I
657,
ce i as
—
LKZ
II
7,
cémen as
—
LKZ
Il
7,
ab ika i as
Gs
—
LKZ
II
847,
azdnas
Gs
,, oks
pauké is“
—
LKZ
Il
848,
e ma
Sim
—
LKZ
IL
849;
da
i&im ys
neben
dns olis
M j
—LKZ
I
124
i
dn s olis
LKZ
I
141
,, eis-
mo
aldininkas“,
d musas
,, o og a ija“
Smn
—
LKZ
I
330
su
pazyma
neol.,
biz-
nis
Kp
su
pazyma
s .
—
LKZ
I
711,
banka
i
bénkas
su
pazyma
ge m.,
sl.
—
LKZ
1
526,
ba ikie a
i
bdnkie as
su
pazyma
sl.
—
LKZ
I
526,
bank o as
i8
Gs
su
pazyma
sl.
—
LKZ
I
527,
byla
su
pazyma
neol.
Kn
—
a& inés
a8 u
inkinys
i
k .).
J.
Baléikonio
sumany as
LKZ
bu o
Snekamosios
kalbos
( a miy)
leksikos
in-
kinys.
Leksika
u éjo
bi i
pa eldé a,
ben
kelios
ka os
u éjo
a o i
ja
Snekamo-
joje
kalboje.
Leksikos
is o iskumas
labai
iko
j ai iems
y inéjimams,
nes
ik
pa-
eldé oji
leksika
u i
izoglosas
i
mokslui
(is o inei
g ama ikai,
e imologijai,
is o i-
jai,
e nogenezei
i
k .)
y a
s a besné.
18
ik uju
J.
Baléikonis
puikiai
sup a o
a miy
leksikos
padé i,
isada
pab éz-
da o,
kad
Salia
i§
é y
iSmok os,
.
y.
pa eldé os,
leksikos,
a mi8kai
kalban ys
zmonés
moka
pasaky i
daug
i
laik a8 iy,
adijo,
als iaus
i
ajono
aS u,
susi in-
kimu
ismok y
ZodZiu,
o my
i
kons ukcijy.
Sa o
Zodyne
jis
u
naujybiu
isais
biidais
engé,
laiké
ai
ne
a més
u u,
laikinu
eiSkiniu.
Pagaliau
kaimo
Sneka
eikia
ne
Za gonas,
p as a
kaimo
in eligen y
a ba
bend iné
kalba*
i
. .
Cia
u ime
didele
i
s a bia
p oblema.
A
isa
Sneka
iksuo i,
a
paisy i
is o i8-
kumo,
pa eldéjimo?
Kaimo
Zmogui,
a migkai
kalbanéiam,
iskas
y a
ieno
galo
—
eikia
kokio
Zodzio,
ai
i
a oja.
A
iska
skelb i,
ka
i8gi s ame
Snek ose,
kaip
in e p e uo i
iska?
Nuomonés
y a
d i.
Vieni
skelbia
iska,
ka
pajégia
uZ iksuo i.
Toks
y a,
pa yZ-
dZiui,
la iu
a minis
Zodynas.
E.
Kagainés
i
S.
Ragés
s»sE gemes
a dnica™
( .
1—3)%,
lenky
leksikog a y
skelbiamas
daba
,,S ownik
gwa
polskich“:
absolucja
(1.1,
25),
absolu nie
(1.1,
25),
absolwen
(1.1,
25),
abonamen
(1.1,
24),
abs ynen
(1.1,
26),
adminis a o
(1.1,
35),
adiu
(1.1,
34),
adiu an
(1.1,
34),
ag esja
(1.1,
48),
ag o echnika
(1.1,
54),
algeb a
(1.1,
94),
balansowaé
(1.2,
308),
balus ada
(1.2,
318)
i
.
LKZ,
sumany as
i
p adZioj
leis as
kaip
Snekamosios
kalbos
Zodynas,
skelbé
pa eldé aja
Snek y
leksikq.
Nuo
III
omo
kiek
pasikei us
Zodyno
ipui
(g ieZ ai
laikomasi
ezau o
p incipo),
dedama
isa
leksika,
ka u
paki o
i
a miy
ak u
2
D uskininky
dainos
/
UzZ a8é
Juozas
Bal ikonis.
—
V.,
1972,
-p.'9.
*
Siame
ome
sinoniminiai
e minai
/i e a i iné
kalba
i
bend iné
kalba
palik i
aip,
kaip
juos
a oja
s aipsniy
au o iai.
—
Red.
kolegija.
3
Apie
ai
Z .
Vi kauskas
V.
(Rec.)
—
Bal is ica, 1981,
.
17,
p.
102-104;
Rekéna
A.
(Rec.)
—
La ieSu
alodas
kul ii as
jau ajumi,
—
Riga,
1978,
14
laid.
217-223.
Ipp.
4
Apie
okiy
Zodziy
ne ikima
a miy
zodynams
dél
ju
momen iSkumo,
is o ijos
ne u éjimo
Z .
@®unun
©,
Mpoex
,,Cnopaps
pyccKux
HapOwHBIX
osopos“.
—
M.,
1961,
c.
34.
(Ta p au iniy
zodziy
liaudi’ky
iSk aipymy
daugéja
i
LKZ
omuose,
Z .
ama as,
ape dcija
i
k .)
14
ak a imas.
Emé
daugé i
(ypa
nuo
VI
omo)
Zodziy
i
o my,
esanéiy
ik
Sneko-
je,
ne
Snek oje,
.y.
nepa eldé y
dalyku.
Kai
jie
pa eikiami
g e a
seny
i
pa eldé y-
ju
(i
be
jokiu
pazymy),
ai
y iné ojai,
menkiau
nusimanan ys
apie
am
ik os
lie u iy
kalbos
Snek os
Zodzius,
gali
i
isai
susipainio i
(i
ka ais
susipainioja!).
Ypaé
isus
gali
supainio i
as
isi ikinimas,
kad
Zodyne
y a
sudé i
a més,
.y.
pa el-
dé i
ZodZiai.
E imologija
juk
daug
ku emiasi
Zodziy
geog a ija:
baldas,
baidai
,,kamba io
aps a ymo
daik ai“
eik’me
pa eik as
sakinys
i§
P ie-
nu
Toks
s alas
suli zélis
—
ne eikalingas
baldas
—
LKZ
12
589.
Si aip
naujai
a o-
ja
bemaz
isa
Lie u a
(baldai,
balda
—
Zml
i gi
i8
naujumo).
Pa eldé as
Zodis
bal-
dai
bu o
ik
Zemaigiuose
( ai
odo
S.
Daukan o,
M.
Valan iaus
aS ai
i
TK
481
pa eik i
pa yzdziai
i
K n,
G g,
Vk8).
Naujieji
Zmi,
P n
ak ai
y a
a éje
i8
bk.,
odél
y a
ne
Snek y,
be
Snekos
dalykai,
galin ys
ge okai
klaidin i
o
ZodZio
e imolo-
gus
i
is o ikus.
Ta mése
y a
aip
a ojama,
be isai
naujai,
i
ai
eikéjo
pa-
zymé i.
déglas
,, akelas“
LKZ
II
248
pa eik as
kaip
neologizmas
(Si uos
dalykus
P o e-
so ius,
bend inés
kalbos
s ip éjimo,
da ymosi
liudininkas,
labai
ge ai
iSmané),
0
LKZ
IP
366
jau
asomas
kaip
ViekSni j
Snek os
ak as.
Gal
i8
bk.
iekSniSkiai
Si aip
i
pasako,
be
aip,
be
jokiy
pazymy
pa eik as,
ge okai
e ¢ia
susimas y i
i ai ius
y iné ojus.
Sio
Zodio
,, akelo“
eik8me
is o ija
y a
okia:
neol.
>
Snek os
Sneka.
To
naujumo
uzmi sus
pazymé i,
nuken ia
Zodzio
is o ija.
mig ainé,
as
,,Gim osios
kalbos“
(GK
1934,
85)
naujada as,
LKZ
VIII
291
pa eik as
sakiniu
iS
ViekSni j:
Ne algyk
sausos
mésos,
dék
i
mig ainés.
Tai
isai
nau-
jas
Zodis
a méje
( ik in a
1984
m.
pa asa j),
kul ii inis
e minas,
be
jokiy
pazymy
LKZ
gali
isai
supainio i
kalbos
is o ikus.
Daba
naujai
mis aine
a oja
bemaz
isa
Lie u a,
ne
Syendib és
k.
i
pie us
nuo
D iskininky,
be
ai
jau
Snekos
ak as,
ne
§nek os.
miugé,
eiskusi
,,dideli
pasku inj
u gy
p ieS’
uzga énes“
—
LKZ
VIII
382,
da-
ba
ei8kia
apsk i ai
didelj
u gy
bk.
Moka
8j
Zodj
i
a miy
Zmonés,
be
dazniau-
siai
ji
a oja
ik
paSnekiuose
su
bk.
a o ojais.
Sakinys
i8
Sk
(LKZ
VIII
381)
u bii
a
i
odo,
be ,
nema an
kokios
pazymos
(nj a
pan.),
galima
isaip
im i
gal o i
i
y inéjan
pazZeis i
o
ZodZio
is o ija.
Naujada as
paskola
po
ka o
labai
papli o
isoje
Lie u oje,
ne
bu o
pakeis as
ki éia imas
(pdskola).
Kai
LKZ
1X
487
jo
is o i8kumas,
isi8kas
naujumas
nepazy-
mimas,
ai
jis
a sis oja
i
iena
g e a
su
pa eldé aisiais
Snek y
ZodZiais.
Tai
né a
di-
delé
eisybé.
Didziai
abejo inas
pasimés i
,,su ik i,
sumiS i*
uZ aSymas
i8
Snek y (UZp,
Kps).
Vaka y
aukS ai iy
pie inés
Snek os
ene gingai,
pasaky iau,
aukia
sau
Za gona
(apsi és i,
a idasi,
gdunasi
i
k .),
ai
i
Gia
bus
naujybé
i§
mies y,
pa eik a
be
ko-
men a y;
ji
gali
daug
ka
klaidin i
i
ne
glumin i
(z .
LKZ
VIII
68).
Pa s
J.
Bal iko-
nis
isada
aisé
oki
pasimes i
a ojima,
aip
pa
okiq eikSme¢
pe
adijq
y a
kelis
ka us
peikes
K.
Ul ydas.
Kadangi
DZ}
515
pasimes i
okia
eik’me
a o i
eko-
menda o,
ai
jis
émé
g ei ais
empais
plis i,
ne
J.
Bal uSis
i
ki i
a8y ojai
émé
a -
o i.
15
LKZ
XI
164
i
Ju ba ko
pa eik as
Zodis
ankeniikas,
A.
Salio
naujada o_ anki-
nikas®
modi ikacija,
o
ai
y a
ik
a si ik inis
ak as,
jdomus
neben
sociologiSkai.
Neologizmas
eikmué
uZ asy as
B s
i
pa eik as
LKZ
XI
387
kaip
a més
Zodis.
Jo
naujumas
(seni
Zmonés
ne
daba
neZino,
klausinéjami
nepasako)
u éjo
kaip
no s
bi i
pazymé as.
Naujada us
deg ika,
laik odi,
mokjkla,
dide
daba
a oja
isi
lie u iai,
be
u
Zodziu
kilmé
mums
Zinoma,
Zino
aii
ki y
Saliy
bal is ai
a
li uanis ai
(p idu -
ina
ik,
kad
LKZ
VIII
320
iS
Silu és
pa eik a
mokjklé
y a
ne eisybé:
okiSkai
a-
iamos
/
i
po
jo
kiek
sup ieSakéjes
a
palaiky inas
¢
kamieno
pasi eiSkimu).
Cia
nau-
jumo
nepazyméjimas
né a
didelé
yda
(no s
i gi
bi y
p a a us).
18
a8 y
j
Zemaiéius
a éjo
eiksmazodis
uos is
( a ia
uios éis,
ios i‘s
su
nepakeis a
one ika),
Sia
bu o
pakeis a
p iegaidé
(a siminkime
K.
Bigos
zodzius
apie
okiq
,me a onija*
—
RR
III
789).
LKZ
XI
974—980
ios i
be
jokiy
pazymy
is
KI,
Lk,
Le,
V8 ,
P k
y a
isai
nauji
dalykai,
cia
nej e in i
( udSininkas,
-é
Uz
—
LKZ
XI
974
—
y a
koks
okazionalizmas,
nes
niekaip
nepa yko
i8gi s i
i
isklaus i
ne gi
ame
paéiame
Talainiy
k.,
ku
jis
uZ a8y as:
en
ne
uds is
né a,
ik
apy oka
eina,
Zygi iojas,
o
daik a a dzio
okiam
da bininkui
apibidin i
nebu o
galima
iSklaus i,
i
ie os
kilimo
in eligen ai
negi déjo).
A ba,
sakykim,
isas
sakinys
i8
Padubysio:
Toks
Z ejo ojas
issi engia
nuogas
—
LKZ
XI
451.
Tame
k a e
né a
nei
e ig is,
nei
niiogo
—
ai
i8
bk.
a éje
ZodZiai,
ne
a més
u as,
ne
pa eldas.
Tas
eng i
su
nauja
,,me a onija“
éng i,
uz aSy as
i
Pp,
VIk&
(i
be
jokios
pazymos),
gali
p idi b i
i ai iy
misliy
e imologams,
dialek olo-
gams.
Toki
sa a8q
galima
bi y
ilga
su a8y i.
Cia
p iklausy y
i
a miniai
ZodZiai,
nusi-
b uke
ku
a si ik inai:
b as
ij
Uz
(LKZ
1958;
LKZ
F
1172),
Zem.
kiilis
i
Ignalinos
k a8 a
(LKZ
VI
837),
k ipis
i
Kapsiko
i
Ukme gés
k aS us
(LKZ
VI
716),
k inpis
j
ROki8kio
k a8 a
(LKZ
VI
652),
kokia
Zemai iu
nib é
i
Kaps ika
i
K akés
(LKZ
VIII
769),
aukS aigiy
Snek y
gy inas
ispizé
i
Kal inénus
(LKZ
XI
837).
Tai
jau
a ski as
kKlausimas,
ku j
i gi
eiké y
panag iné i.
Daugiausia
ia
bus
s uden y, no éjusiy
i ik-
i
P o eso iui,
da bas.
-
Tas
pa s
y a
su
daugeliu
ki gia imo
(i
apsk i ai
Zodziu
a ojimo)
ak y.
P z.,Zo-
dio
dud a
naujojo
ki gia imo
aud a
LKZ
I
375
isai
neda é.
An ajame
leidime
aud-
a
(4)
duo a
ik
i8
DZ,
i
ai
y a
isai
eisinga
(Snek y
Sneka
daug
ku
i8
bk,
jau
u i
galininj
ki ia ima,
ai
isi
Zinom,
be
is o iniams
y inéjimams
kazZin
a
s a bu
—
ai
sociologijai,
akcen ologijos
a ei iai
bii inai
Zino inas
dalykas).
Naujujy
a ian y
ne u i
dailé
(LKZ
II?
222)
—
mies y
dailé,
dailé;
jda
(LKZ
IV
7)
—
mies y
yda;
kd das
(LKZ
V
271—272)
—
mies y
ka das;
2
kibi as
(LKZ
V
725)
—
mies y
kibi as;
ladzin is
(LKZ
VII
216-217)
—
mies y
/azin is;
lazininkas
(LKZ
VII216)
—
mies y
/azininkas;
léos
(LKZ
VII
381)
—
mies y
/é5os;
liomas
(LKZ
VII
691)
—
mies y
/uémas
i
.
.
Ki ais
a ejais
labai
s y uojama.
S ai
dda
(1),
as
Zemai iy
i
P isy
lie u iy
Zo-
dis,
u i
nu ody a
a ian a
i
a miy
odd
(4)
Sk ,
Ply,
Gs
(be
jokiy
pazymy
odosi,
5
Salys
A.
Rink iniai
a8 ai.
—
Roma,
1976,
.
1,
p.
XIX.
16
kad
a o a
nuo
amZiy
kaip
i
Zemai iy
i
P iisy
Lie u os,
i
gali
painio i
y iné ojus,
ypa
menkiau
nusimanan ius
apie
daba inius
kalbos
ki imo
ei¥kinius).
Beje,
i3-
yes iniai
Zodziai
odadi bys,
dda augis
i
ki i
y a
ik
i ap adés
Saknies
(LKZ
VIII
994
i
k .).
Da
plg.
Zodj
p éga,
nuo
seno
|
ki éiuo és
Zodi,
dalis
bk.
a o ojy
ki éiuoja
pa-
gal
4
ki éiuo e.
Tai
gana
naujas
dalykas,
a mése
skai¢iuojamas
ienu
ki u
desim me-
&iu,
odél
be
pazymy
pa eik i
pa yzdZiai
p ogés
K z,
p oga
Skn,
P
—
LKZ
X
785
gali
kiek ienq
akcen ologijos
is o ika,
e imologa
e s i
daug
lauzy i
gal a.
iiSis
(1):
Zem.
i
P isy
Lie u oje
iié
Lk,
P n,
Pegg,
isis
S ,
Sg
—
LKZ
XI
1029—
1030;
(nj.)
iisis
(4)
Sb,
Zin;
apie
ai
eikéjo
signalizuo i,
kad
nebii y
kokiy
keblumy
ka
e imologizuojan ,
ap aSan
ZodZio
is o ija
( ii o i
apsk i ai
y a
nauja-
da as,
i
eikéjo
mazin i
pa yzdzius
iS
a miy, ypaé
i
Ig,
A
i
ki y
ie y).
ska da:
i8
seno
Sin ,
K 8,
S
(Pls
ne iké as
pa yzdys);
ska dd
Rs
( i u és
i ankis
y a
GK
1934,
86
naujada as)
—
Cia
bi inai
eikéjo
pazymos,
nes
s a bu
e nog a i-
jai
i
ki oms
mokslo
Sakoms
(i8 es inis
Zodis
skd das
u i
ik
iena
a ian a).
kdina,
as
senas
zemai iy
i
pa ibio
aukS ai¢iy
Zodis,
laimingai
pa ekes
i
bk.,
daba
kai
kieno
ki iuojamas
kaind.
LKZ
V
57
i8
Als
pa eikia
kaing
(J.
Jablonskio
uz aSymas?),
be
ai
i gi
ne u i
is o iskumo,
o
gal
y a
lauZ inés
p iegaidés
nenusi-
klausymas,
kai
liZio
dalis
enka
i
an ajam
d ibalsio
sandui
( ai
Zino
kiek ienas
Ze-
maiciy a més
y iné ojas).
Tokiy
pa yzdziy
y a
i
daugiau.
Ta més
i§
mies y
i
mies eliy
daug
ko
y a
ismo-
kusios,
be
ai
né a
isikai
a més
nuosa ybé.
UZda os
a més
isi aizduo i
negalima,
aip
i
u i
bi i,
be
okios
naujybés
u i
bi i
cha ak e izuojamos
(kaip
LKZ
I
368
a i ikas,
ku is
pa adin as
neologizmu),
iskas
ada
pasida o
aiSku
i
y iné ojams
pa ogu.
(LKZ
a sisaké
neol.
p igijusiems
naujiems
ZodZiams,
odél
ai
nebepa-
Zymima.)
Visiems
iems
ki ia imo
pa yzdziams
inka
K.
Biigos
ZodZiai:
,,ZodZius
(4ud-
a,
4uklé i,
dailé
i
k .)
miisy
in eligen ai
a ia
neZmoniSkai, .
y.
deda
ki j
en,
ku
jo
liaudies
kalba
ne u i*
(K.
Bigos
RR
III
785).
Nes a bu,
kaip
mes
Ziii ime
ij
a miy
ak y
is o iSkuma
(kiek ienas
i8
ju
y a
sa-
aip
s a bus),
be
Siaip
a
aip
is o iniame
LKZ
isada
u i
bi i
nu odomas
Zodiio,
kons ukcijos
pobiidis,
naujumas.
Daba
daznai
a miy
ak ai
pa eikiami
kaip
ie-
no
laiko
ak ai:
i
pa eldé oji
leksika,
i
naujai
i3
bk.
a éjusi
leksika
y a
pa eikiama
ienodai.
Miisy
a més
daba
y a
a si
ko& e
pe koS os bend inés
kalbos,
jy
leksika
labai
ma ga
(senoji,
pa eldé oji
pas ebimai
aukiasi)
—
bk.
skoliniu,
jei
aip
galima
pasaky i,
sluoksnis
y a
didelis,
odél
ik
diaug is
eikia,
kai
LKZ
omuose
ima
o-
dy is
su umpinimas
nj.,
p z.,
p ie
Zod¥io
saldainis
(LKZ
XII
62),
ku is
mokslininkams
odys
ik aja
ZodZiu
padé i,
ju
is o ija.
To
nesan ,
koki
Salmq
(nj.),
SaF q
(nj.),
Siaii e
(nj.)
i
k .
isi
galime
laiky i
nezinia
kuo.
Ka o ekoje
naujybiy
didéja
be
galo
g ei :
zemai iy
i
pazemai és
Sidu é
ne
ge y
inkéjy
uz a’y a
iS
KE,
Kpé,
S né&,
Vin
i
k .,
ku
isai
neseniai
bu o
ik
Ziemiai
(seni
i
daba
sako). O
Sie-
nainio
(K.
Gai enio
naujada o),
spy udklés,
sumus inio,
s ies ainio
i
k .
—
ai
ne
isi
pluos ai.
Leksikog a ai
u i
bi i
gud iis
dialek ologai,
mokan ys
a més
a s o-
17

u
isklaus i
kokios
naujenybés
amziy.
Kaimo
zmonés
isada
pasako
eisybe,
odél
leksikog a ai
u i
pe spé i
Zodyno
a o ojus
apie
kokio
ak o
naujuma.
J.
Bal&ikonis
isada
Zii éjo
ak o
eisybés,
a miy
duomeny
ik umo
(daba
LKZ
uo
nemazai
Slubuoja,
nes
ma géja
ka o eka,
menkéja
a miy
mokéjimas,
my3-
a
Snek os).
LKZ
u é y
i iau
i
nuosekliau
Zymé i
Snek y
naujada us,
kaip
jau
da oma
XII—XIII
omuose.
Daba
a miy
ak us
isu
eikia
e in i
is o i8kai.
Jei
ne,
Snek ose
a asime,
ko
ik
no ésime.
Is o i8ko
a miy
ak y
ak a imo
isada
y a
siekes
J.
Baléikonis
B3 JIAJbi
10.
BAJbYHKOHHCA
HA
YHACJIEQOBAHHY!O
JIEKCHKY
Pes ome
Bs nane
O.
Banbunkonnica
Ha
yHacneqoBaHHylo
eKcHky
Bu e
He
ObLIK
MM
YeTKO
c hopMy-
IMpOBaHEL,
ONHAKO
OH
BCe ya
YH,
YTO
HaO
UCCHeLOBATS
M
3ATIMCbIBATh
TONEKO
Te
cbakTEI
TMasIeKTHEIX
CHCTEM,
KOTOPbI€
ABJIAIOTCA
YHACIICHOBAHHBIMM
OT
IIOKOJICHHA
K
MOKOJICHHIO.
O6
9TOM
MOXHO
cyqMTb
MO
e o
NeKUMAM,
CTaTbAM,
OnyOmHKOBaHHEIM
B
»Mis6paHHEIx
co-
HHHeHUAX“,
0
pelaKTHpOBAHHIO
epBbIX
TOMOB
CJIOBapA
MHTOBCKOTO
A3bIKa
H
MO
MpHAIATaM
coc apnenus
e o
Kap o exn.
Jina
w3yueHMa
A3bIKa
B
[MaXpOHMYeCKOM
ac eKTe
(STHMONOTHA,
HICTOpHA
A3EIKa
H
Ap.)
HeOOxonuMa
(bukcallMA
HCKOHHOM,
yHacienoBaHHOl
WMaeKTHOW
IeKcHKH,
Tak Kak
OombIl0e
KONMYECTBO
CiIOB
HMTepaTypHO O
A3EIKa
(OcobeHHO
c oB,
OOo3HayaIonTEX
chepy
KYJIBTYPbI)
MOCTOAHHO
BTOp aeTca
B
TMAaJIeKTSI;
TAKE
CHOBA,
KaK
IIpaBHJIO,
HMCIOT
HeaBHIOIO
(HecKONKO
JecATKOB
HTH
HECKOJBKO
JeT)
HCTOPHIO
yHOTpeOseHHA
M
MO9TOMY
YaCTO
HCKAaxKAaIOT
TpaBaNbHOe
MpencTapenue
06
w3qaBHa
CiO%KMBUNMXCA
apea iax.
OTO
—
MpOXOsPIIee
ABIEHHe;
HawIMu e
TaKHX
CJIOB
B
MaseKTe
He
UpescTaBAAeT
COOK
dakT
A3bIKa,
OHM
Yallle
BCe O
MCHOJIb-
3yi0Tcd
B
pa3 oBope
C
IPHe3KHMH
,,KYJIbTYPHEIMM
JOAbMH™.
[los omy
c
WebIo
Mepewawn
HC-
THHHOTO
MOOKeHA
WHaeKTHOM
cucTeMBI
M
BO
u30eKaHHe
KaKOl-mu60
NyTAHHUBI
JIeKcHKA,
He
ABISMOMIasicA
yHaCnenoBAaHHOK
WA
WManeKTOB,
JODKHa
B
ciOBapax
(B
CHOBApe
JHTOBCKOTO
sGbIKa
H
JMaseKTHEIX
cOOpHuKax) Ha enATEcA
OcoOol
yKa3aTenBHOl
MOMeTOI.