scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Mokslo kalbos užuomazgos „Keleivyje“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Mokslo kalbos užuomazgos „Keleivyje“

Author: Angelė Kaulakienė
Year: 1991
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1567/1658
LIETUVIU
LEKSIKOS
UND
TERMINOLO-
GIJASCHE
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI,
XXIX (1991)
ANGELE
KAULAKIENE
SCHUSLO
KALBOS
UZUOMAZG-
OS,,KELEIV-
YJE 1.1.
Mazaja
Lie u a XIX
a.
ke i aja-
me
deSim me -
yje Eu opa
p asidéjes
indus ialis
pe e smas
menkai
epalie é.
Sis
ag a inis
k a8 as
ys ési
adinamuo-
ju
p isiskuoju
bidu.
Allgemeome-
nischen,
poli ischen
sowie
wi scha -
lichen
Lebensen -
wicklung
ge okai
pass ino
Deu schlan-
ds 18481849
m.
bu zuaziné
demok a i-
né
e oliucija.
MajZojoje
Li uanien
sie ei8kési
da bininky
und
als ieciy
sukilimais,
s adywohn-
e jy
demok a in-
iy sluoksniy
ak i umu.
S eigési
demok a is-
che Clubs,
pli o
e oji
P uda. Wie
nu zu
diese Zei
e schiené
die e s en
wel ie isch-
en lie u iy
pe iodische
Publika ion-
en (Kaunas,
1987, 55).
Wie weis A.
B.
KlaipédiSkis
(KlaipédiSki-
s, 1914, 6970),
e s e
P isijos
lie u iy
ménesinis
Zei a is
p adéjo
gehen 1832
m. Janua
mén. TilZéje,
o sei Juli
mén.
Ka aliauéiu-
je. Sio
laik a8 io
(,,Nusida im-
ai übe
e angelijos
p asipla ini-
ma zwischen
Zydy und
pagoniy)
Redak eu
und
He auséjas
wa F .
Kelchas.
An asis
P isijas
lie u iu
laik aS is
wa
Wochenine
und éjo sei
1849 m.
balandzZio
mén.
ie adiena-
is
Klaipédoje.
Tai,,Lie u in-
inky
p ie elis,
ode
Klaipédos
cei ungos.
Sio
zei a8 io
Redak eu
wa kunigas
Zippelis, und
leidéjas
P us u inin-
kas F. W.
Ho chas.
Tais selben
Jah en Juli 2
d. p adéjo
gehen
e iadiena-
is
Ka aliau iu-
je
o iciozinis
laik a8 is,,K-
elei is i
Ka aliau ia-
us b üde n
li au inense-
n Zinias
pa neSas.
Sio de
Wochenzei -
ungS¢io
Redak eu
und Publéis
wa F .
Ku Sai is.,.-
Kelei io*
sumany oju
wa
gene olas
on Pleli e.
E ,
zusiebend,
dass
18481849 m.
siau usios
Deu schens
bu zuazinés
demok a in-
és
e oliu ions
geisia
neuzk és y
und lie u iy,
liepé F .
Ku Sai iui
aldZiai
is ikima
zei aS j
e laub.
Valdzia gab
Kelei iui*
jäh lich 450
ma kiy
paSalpos.,,K-
elei i* F .
Ku Sai is
leido und
edaga o bis
1880 m.
asa io mén.
(Klaipédiskis,
1914, 70),
nach dem sie
pe da e
edaguo i
Leh e jui A.
Eino iui i§
Klaipédos. A.
Eino is,,Kel-
ei i*
nann e,,Nau-
juoju
kelei iu und
begéjo sie
zu lassen ab
1880 m.
balandZio 1
d. kas
sa ai e
TilZéje. Wie
weis A. B.
Klaipédiskis
(Klaipédi8kis,
1914, 75), Sio
zei a8éio
Inhal is so
gleich wie
und F .
Ku Saiéio
exussio,,Kel-
ei io, nu
Siek sowohl
au iske e-
.,,Neujasis
kelei is
wu de
zulZiamas
bis 1883 m.
lapk i io 18
d. Ku j laika
e u éjo
aneda,,Gasp-
ado ys és
laiskas.
m.,,Naujasis
kelei is*
wu de
benann ,,Til-
zés kelei iu,
nach ha A.
Eino is
a gai ino él
senaji
Kelei i, de
wa ezia
kas sa ai e
Ragainé,
éliau
Klaipédoje
senuoju
a du,,Kelei-
is b üde n
li au inense-
n Zinias
pa neS*
(Klaipédiskis,
1883 1914, 76).
F .
Ku Saiéio
leis ame,,Ke-
lei yje
Haup ing
Pla z uZémé
S en adien-
io pamokslai,
po o éjo
Poli ik
Zinios.
Visuomenge
dominan en
Dinge
wu den
ged uck in
sky elien,,[s-
a ymai‘,,,P-
amokinimai,,-
,Saugoki és!,
S ieZ igs e
Zinia, Visokia
umpa
80
Zinia,,,Vi-
sokia
Zinia pan.
i
,,Kelei yje
wu de
ged uck
i
wissenscha
popula inimsa-
ikniy
i8
as onomies,
bo aniks,
physiks,
geog aphies,
his o ies,
medizin,
me eo ologie-
s, echnikos,
e e ina ies,
zoologies und
k . s i-
&iu.
S ai ein
paa e
ju:
,Ada iné
puSka
(104,
150),
An misy
gelZkelio*
(55,
139),
Übe
bégan i o a
angliy
kasnissen*
(57,
163),
,,Apie
milZiniskaji
Zal i*
(26,
193),
Apie miisy
Zemés
lydé oji*
(Reden
übe
ménuli,
261,
182184),,,-
Apie
Ziogus*
(149,
194—195),
,,Elek 8kai
magne ikis
ol a3is ode
eleg a s
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50—51),
,,Gal iju
gaiiimas*
(68,
11),
,,Gal ijy
ma as
(5,
153;
71,
79),
.Gand ai*
(81,
111-112),
,,Ga inés
pada ynés ode
damp maSynés*
(15,
94-95;
16,
98—99;
20,
118—119),
,,I8
pagonijos*
(39,
139),
,,.Wie
kann
opuciy
liga
bewi k ?
(32,
72),..Was
i8mislijo
pa aka?
(205,
11),,,.Ke -
pé (215,
189-
190),
,,Kole os
liga
(42,
159;
56,
160;
144,
146),
..Kome s
(92,
59),
,,La yna
(71,
47),,,.Maz-
ums übe
a ménij-
onus (93,
66; 94,
70),,.Nauj-
asis
gelzkeli-
s* (53,
112),,,O a-
i* (45,
191),,,O i-
né kulka
(102,
128),,,Pa -
ankos
(sp ech-
en übe
ki méles,
67,
116),
,,Pa anky
iSgaisin ojai*
(84,
127),
,,Po as
(106,
179),
,,P ieS déles
an Zelmeniy
pasi odanéi-
as (102,
128),,,.P ie}
kandj
pasiu usio
Sunies (54,
131), P ieS
ki méles,
ode
pa ankas,
kopis us
suédan ias
(36,
111),
,,P ieS
opu iy
liga*
(31,
75;
33,
75),
.Ruménia* ,,
(230,
181),
,,Saulés
Abs ummung
(20,
120),
saulé
ap ems
(18,
112),,,Sk -
uzdélé
(21,
146148),
~S ieZus
ply ny iy
j aisymas
(142,
139),
.,Tele ons
ode
olkalbys
(239,
100-101;
240,
107—108),
,,Tol aSis
(9,
3839),..T ic-
hynai*
(135,
74),,,T ukiy
bégis an
misy
naujojo
gelzkelio6,
106),.,Tu k-
ai* (51,
49),.,Vo a-
s* (95,
6),,,Zal iai*
(25,
19191),,Ze-
més
pad ebéji-
mai
Ame ikoje
(110-151, 18)
und . .
Tad,,Kelei-
is
ausgewäh-
l dél keliy
p iZas iu.
E s ens,
e wa
eine
pi myju
lie u iy
laik as iu,
dessen
e scheod-
yma kann
gehal en
isy ki y
lie u ig
pe iodiniy
leidiniy
ick
MaZojoje
in
Li uanien, ick
Li uanien
p adzia.
An a,
jo
Redak eu
F .
Ku Sai is
wa ein
gu e
li au iy
Sp ache-
moko ,
odél,,Ke-
lei io*
sp ich
seinem
Reinumu
und
Regelnig-
umu
sky ési i8
ki y
uome i-
niy
leidiniy
Sp ache.
T e ia,,,-
Kelei yj-
e* bene
haup sä-
chlich
wu de
o ges -
ell
wissens-
cha
popula i-
nimo
a ikniy,
denen
man
au es -
en kann
am
ik y
wissens-
cha sp-
achen
elemen y
uZuomaz-
gu. 1.2.
No male-
weise
s ü z
sich wissenscha liche Kenn nis heo e ischen und expe imen ellen Me hoden.
Sie me hodai
Teile le n
i§
wissenscha s-
p ache eigi uma,
i
de eiSkiasi
iksliu eiginiy,
hypo hziy
ixkélimu,
g undimu,
a gumen a imu,
sis emiSku,
logisku,
objek i iu eine
ju
ode ande e
p oblemas
i8dés ymu,
e ws ymu,
j odymu.
Hinsich lich,
Wissenscha
sp ich
pasiZimm
gewisse m
Eigenscha ené-
mis:
Abs ak umu,
aiSkumu,
Logiskumu,
modalumu,
P ecisumu,
Ku zumu e c.,
welche de-
i
Sie Dinge.
E s ens,
Te minija.
Jai ski ini
ZodZiai,
e wende-
en
wissensch-
a sp ach
jp as ine
eikme,
seman iSk-
ai
ans o -
mie en
gänglichen Sp achen
ZodZiai
( .
y.
e minologisie en
ZodZiai
a
Zodziy
junginiai)
und
specialis
ZodZiai
ode
Zodziy
junginiai
( . y.
e minai).
Te minin-
ai
no male -
weise
es i
eine eich-
¥miai,
s ilis i8k-
ai
neu alii-
s,
sis emi8-
ki. An a,
nominacija, die wissenscha ween
Z .
Sal iniy
sq asq.
E masis
skaigius
weis ,,Ke-
lei io*
jäh
i
numbe j,
an asis
—
seilapi.
6.
Lie u iuy
kalbo y os
agen in
29
.
81
de
Sp ache
i8 eiskiama
Zodziu
ode
ZodZiy
junginiu.
T e ia,
kons ukc-
ijy bei
sakiniy
zodziy
o dkos
s e eo yp-
ai (pzb.,
eiksmaz
Zodiniy bei
bid a diniy
daik a a -
dZiu
junginiai,
passy o
kons uk -
ionen,
unpe sönli-
che sakiniai
usw.)
(Pikéilingis,
1971,
314-323;
Labu is,
1973, 312;
Jenncos,
1970, 52-90;
Mu anosa,
1976,
2755pod),
eine ai, u
u
j ai ius
modalum
e lalin ys
ius nuo
und
bii inum
p oblema -
ium und
i eali um
bis
(Gai enis,
1986, 98).
Siame
A ikel wie
nu und
besp oche-
nen
18481880
m...Kelei io
physikos
popula ini-
mos
a ikniy
wissensch-
a
Sp ache
elemen y
uzuomazg-
os. In jenen
A ikeln
supaZin in-
ie die
Lese mi
bene
wich igs -
en XVIII a.
pab. und
XIX a. p .
physikos
En deckun-
gen
(elek om-
agne ine
induk ion,
Ene gi
e més
désniu,
Magne iz-
mo
ei8kiniais
und .
neuen
sa okimen
und neuen
Ge ä enis
bei
j engimai-
s), wie ga o
magina,
ele onu,
Teleg a u,
The mome-
u und k .
Sus ip éj-
us
physikos
und
echnikos
ySiui,
damalsiné
physik
wu de
gleich und
heo e is-
chem
g undlagen
echnikos.
Todél,,Kele-
i io*
physikos
populä isi-
e ungsa -
ikeln
nemaZa
e miny,
die können
bes imm
und
physikos,
und
echnikos
e minijai.
2.1.,,Kelei io
physikos
popula ini-
mo a ikniy
e minija
seinen
kilme seh
i ai i.
Daugumg
bilde
li auisch
Zodziai
Te mine, z.
B.: alkiiné
(16, 98),
anglinis, ~é
(159, 132;
195, 194; 242,
142), anglys
(13, 64; 57,
163; 75, 68;
148, 192; 184,
20),
apsk i um
(10, 43; 19,
115; 202,
185), ais (16,
98), bégis
(130, 52),
ga as
gin a as
(15,
94;
27,
200;
29,
12;
45,
192;
64,
52;
90,
184;
159,
132;
182,
206;
194,
161;
195,
194;
217,
32;
232,
27;
242,
142;
246,
177),
(157,
98),
g ei umas
(10,
43;
138,
120;
201,
130),
kibi kS is
(10,
42—43),
lu
(2,
24;
45,
191;
162,
188;
177,
190),
saulé
(153,
63),
spindulys
(34,
96),
s o é
(10,
43;
12,
50;
55,
146),
Siluma
(10,
42;
142,
139;
241,
130),
inkis
(100,
59;
168,
28;
191,
94;
201, 145; 223,
133),
in is
(10,
43;
16,
98),
iskéjimas
(139,
128),
Zaibas
(80,
107;
159,
132; 239,
102)
i
.
.
NemaZai.,K-
elei io
physiks
populä ung-
sa ikeln
und skolin y
ZodZiy
e my,
beispielswe-
ise.:
ba e ija
(12,
50),
elek iska,
-a
(10, 42),
Jod
(75,
68),
kome
(a)s
(92,
59),
Kompas
(11,
47),
Magne en
(10,
42;
11,
46),
magne ische,
-a
(12,
50),
minu a
(113,
80),
Minu e
(151,
181),
halbka
(104,
150),
syla
(12,
50;
158,
103),
sylé
(12,
50;
257,
125),
ele on(a)s
(239,
100—101;
240,
107),
eleg a (a)s
(100,
59;
173,
158; 228,
203;
229,
213),
eleg a inis,
-é
(137,
112)
i
.
.
Eineni
Sie
ZodZiai
e minai
paskolin i
i
okiegiy,
sla y k .
i
kalby
(p z. :
dampsépis
(130,
53;
253,
105;
254,
109),
plg.
ok.
Damp schi ,
Lokomo i
(236,
68),
plg.
anc.
locomo i e,
na um
(134,
66),
plg.
a ab.
na um,
pus as
(100,
59;
101,
72;
108,
8;
117,
132;
126,
27: 136, 88;
232,
28),
plg.
ok.
Pos ,
syla
(12,
50;
158,
103),
sylé
(12,
50;
257,
125),
plg.
us.
cuad,
sépis
(8,
28;
17,
104;
19,
116;
20,
118;
30,
32;
61,
28;
65,
56;
66,
94;
74,
64;
254,
109),
plg.
ok.
Schi
i
.
ande e
sind
La yn
g aiky
a
kilmés.),
(p z. :
elek ys é
(10,
42;
12,
50),
elek iskai
(10,
42),
elek ische,
-a
(10,
42—43),
pig.
g .
elek on,
elek omagne isch,
-a
(65,
56),
plg.
g .
elek on-
+magné -
is,
kome (a-
)s (92, 59),
plg. g .
komé és,
magne y-
s é (11,
46), plg.
g .
magné is,
minu a
(113,
80),
Minu e
(151,
181),
plg.
lo .
minu enus,
pe olija(e)
(146, 184; 160,
172; 223, 134),
plg. lo .
pe ol(eum)
und . .).
Le z e e in
den
e wähn en
A ikeln bilden
ielumg
skolin y
e miny.
Ma y ,
g aiky
a
la yny
k.
kilmés
Zodziy
e miny
gausuma
damalsinéje
pe iodikoje
lémé kele as
dalyky.
E s ens,
langus
82
amZius
gezeig
didZiulis
démesys
an ikinei
kul ii ai
und
klassikiné-
ms
Sp achen.
Zwei ens,
daue ikis
la yny
Sp ache
als
in e p au-
inés
wissensc-
ha
Sp ache
s a usas
Vaka y
Eu opa
und
ande en
Salyse
(Keinys,
1980, 85).
‘NemaZai
Physikos
Populä isi-
e ungsa -
ikeln und
Zodziy
e miny,
iSsi e s y
ki y kalby
exempelzi-
u: o puslé
(174, 168),
plg. ok.
Lu ballo-
n, gelezinis
kelias (6,
168),
gelezies
kel(ia)s
(164, 198;
166, 8),
gelezinys-
is kelias
(14, 92; 34,
95;
gelzkelis
(14, 43, 168;
1, 69, 24; 88,
156; 127, 32;
226, 165;
229, 213),
gelzkelys
(52, 104),
plg. us,
acezesHaa
dopoea,
ok.
Eisenbahn,
anc.
chemin de
e ,
olkalbys
(239, 100;
240, 107),
plg. g .
élé+phon-
é, ol asis
(9, 38; 10, 42;
12, 50; 65,
56; 192, 116;
231, 13), plg.
g .
elé+g ap-
ho,
olziu is
(96, 40), plg.
ok.
Fe n oh
und . .
Ma y , ju
e scheadi-
ma is Teile
lémé und
a
Umgebung-
ybé, dass
e iniy
seh iel
wa
iSsi e s a
is ki y
kalby
apsk i ai
XIX a. Zu
diese
Zei
paspa é-
jus
kapi alis -
iniy
odnosiy
plé ojimu-
isi, Zemés
ikio,
indus és,
Handelsw-
achimui,
klasinés
di e enci-
acijos
didéjimui
und
apsk i ai
pagy éjus
ganz
kul u isc-
hem und
poli isch-
em
lebenimui,
e schien
nemaza
okiyiyiy
daik y,
eiskiniy
und
sa oky,
mi denen
miisy
liaudis
nich
nesusidu ,
und odél
ne u éjo-
yamy
en sp ec-
hin Namen
(Palionis,
1959, 21).
Tad okiai
eichlichk-
ei sa oky
namensini
nebegali-
ma wa
i8si e s i
nu nu
liaudies
sp ach
zodynu.
,Kelei io*
physikos
populä isi-
e ungsa -
ikeln Siek
sowohl is
und haliau
skoliniy,
beispiels-
weise:
ga sépis
(16, 98; 69,
24),
g oma ne-
sis (188,
64),
pus ezZi-
mis (99, 56;
132; 108),
u pelké
(140, 132)
und . .
Hinsich li-
ch, kilmés
poZiii iu
damalsine
Physikos
Te minija
bilde
Sie
sluoksniai:
sa i
lie u iSki
ZodZiai
e minai,
skoliniai,
e iniai
und pusiau
skoliniai.
[§
ap a yu
245
Zodziy
e miny
71%
bilde
li a iski
ZodZiai,
21%
skoliniai,
5%
we ige
i
3%
pusiau
skoliniai.
Hadinasi,
Physikos
Te minija
u sp ünglic-
hen
o ma imosi
e ape
émési
lie u ika
leksika.
Tai,
be
abejo,
lémé ein
paa
dalyky.
E s ens,-
.,Kelei io
Redak o-
s
F .
Ku Sai io
gewähl e
Bes immu-
ng, du ch
die e
bezeichne
in einem
_,,Kelei io
nume iy:,,-
Naujy
ZodZiy
selbs
li a iskoj
kalboj
gemach
aS
seh
engiu
i
saugojuos,
ale
manchmal
ik
opijas,
dass
be
y
mi né a
kann
absigelbé i,
das dann
0
ypa¢iai u
nusdue n,
wo eik
übe
neue us
i
S ieZius
daik us
kalbé i,
die bis
Siol
zwischen
lie u ininky
né a
pazis ami
bu e, odél
o
nei
i
i gendeino
li au iskko
namen
ne u éje,
wie an ai
gelZkelis,
ga Siepis
i
das dem
ligu.
i
Wie mache
aS
ich je z
übe
solche
Sachen
eden zu
Tu éédam-
s?
A&
habe
neno édams
misy sp ich
okiSkais
ZodZiais
supus y i,
übe
neuenus
Dik us
kalbédams
neue y
Zodziy
machen,
ale nei
eins man
konn eés
ishoweis-
en, dass
sol
Zodis, manes
gemach y a-
sis, nesas
éys ai
lie u iSkas
Zodis und
nach
éys a
li a iska
biida
gemach -
...
Ale
manchm-
al man
opijas
i
okj
Zodj
e wenden,
ku s mi
seh
pazijs ams,
ku j noch
aiks
aS
biidams
un e
li au ininky
i
leb endem
ziemlich iel
sykiy esmi
li au ininky
bu nos
gi déjes
(Ku Sai is,
i8
174). Sia
1864,
F .
Ku Sai¢io
Bes imm-
ung is
beme ké-
jes
i
J.
Palionis, de ,
un e
dis ie ing
p isinés
li e a u i i-
nés Sp ache
a Sakas,
weis , dass
,,Kelei yje,
leis ame ge o
lie u iy
Sp achen
moké ojo,
skoliniy is
maziau, o, gia
daZnai
pa a ojamas
be
lebas liaudies
Sp achen
Zodis posakis,
a
ne a a e iné
liaudika
sin aksiné
kons uk ion
(Palionis,
1979,
152).
An a
ye us,
as allen
mi els XIX
a.
MaZosios
Lie u os
Publiknissen
noch
ebebe och
lebendji
anks esnioji
li e a ii inés
Sp ache
g yninimo
endenz,
eiké
XVIII
a.
li au iy
sp ach
g amma i-
6°
83
ky und
Zodyny
no minam-
oji j aka
(Palionis,
1979, 152).
Todél ganz
na ii alu,
dass nich
nu
lie u iy
physikos,
abe und
echnikos
e minij-
os
uzuomazg-
os émési
lie u iska
leksika.
Pa yzd iu-
i, L. Gas ila
und A.
Zi ku é,
disku ie -
end
li au iy
echnikos
e minij-
os
an änge,
weis an,
dass i§ 169
me aly
echnolog-
ijos und
maSiny
P oduk io-
ns
e miny,
uzZ iksuo-
y XVIII a.
Ry y
P isijos
leidnissen,
lie u iy k.
kilmés
ZodZiu is
73%,
sla izmy 9
4,
ge maniz-
my 12%,
neaiskios
kilmés
ZodZiy 2%,
pusiau
skoliniy
1969
(Gas ila,
K uopas,
Zi ku é, 34
[…] 36;
Gas ila,
Zi ku é,
1969, 20 […]
21). Be
abejo, dél
Sp ache
g ynigung
endenzi,,-
Kelei io
physikos
popula ini-
mo
A ikeln
en s and
und solche
Beg i e,
wie an ai:
gin a ys-
é
(Daik as,
übe die
wi je z
eden und
je z
noch
okiSkai
Elek ici -
a ( . y.
Elek izi -
aé . -A. K.)
genann
wi d.
Gemäß
ik a
li a iska-
jq
Sp ache
wi a
odél
galé umb-
im
gin a ys-
e
nenneni i.-
..; 10, 42),
olkalbys
(Tele ons
ode
olkalbys
sind, wie
schon
Zino e, a
pe nai
iS as a
p ip o a,
mi de
nu zen
wi und
mi iel
myliy
a s u
esandien
unskalbé i
können;
239, 100),
ol aXis (O
uomi sie
sind
ol asiy
iSsimislie,
die
okiSkai
nach
g ieikiska-
ja
Sp ache
eleg a a-
i, das is
nach misy
Sp ache
wie
saky a., -
ol aSdé,.S-
é ajai
iSolo*
yami; 9, 38),
38
olziu is
(Saujan i-
eji mi
oZiu in
(Fe n oh-
adin)
eiz/ i
u éje; 96,
40) und so.
SieZ
Beispiele
zeigen,
dass
Te minij-
os
pu ismus
Tendenz
wa
beme k
XIX.
and ojede
Pasée und
ypaé
y8kiai
iSkilo
aikS én
XX. a. p .
k aS o y-
ininko A.
Vi eli ino
SchluS u
(Palionis,
1979, 268,
280). Viele
Kilmés
poZiii iu
analuo y
ZodZiy
e miny
is
angegeben
im
akademis-
chen
Zodyne
(Lie u iy
Sp ache
Zodynas)
ode
j auk a
j Sio
Zodyno
ka o ek-
a. jyiau
Teile,,Lie -
u iy
Sp ache
Zodyne
ode
seines
ka o ek-
oe nich
e indam-
e,
beispiels-
weise:
elek ys-
é (10, 4243;
11, 4647; 12,
5051),
elek isk-
ai (10, 42),
elek om-
agne iska-
s, -a (65,
magne is-
ka, -a 56
(10, 43),
ga iskas,
-a (15, 94),
ga -maliin-
as (11, 46;
23, 168),
gelzkel- il-
is (114,
99),
gelZ ezZi-
mis (98, 52;
186, 34; 249,
20),
gin a ys-
é (10, 42),
magne is-
éix (11,
46),
magne s
(11, 46),
ol age, -a
(10, 43) und
a . 2.2.
Meis ens,-
,Kelei io
physikos
popula ini-
mo
a ikniy
Zodziy
e miny
is
zusamma-
y a mi
Vo übung-
en
-imasimas-
ymas, -inis,
-é, -iSkas,
-a, -umas,
z. B.:
[saulés]
ap emim-
as (18, 112;
20, 120),
[Zaiby]
issaudym-
as 130, 142,
issémimo
j aisimas
(112, 72),
[pe kiino]
g io imas
(122, 7; 162,
188),
Sildiby),
eleg a i-
e ung (181,
643, 136,
128);
ada iné
[puska]
(104, 150),
akmeninés
[anglis] (13,
64; 57, 163;
148, 192;
184, 20),
anglinis
[ga as]
(159, 132;
195, 194;
242, 142),
ga iné
[Sépis] 118;
74, 64; 135,
76; 163, 195;
88; 199, 60),
ga inis
[gelezimis]
(98, 52),
[Sépis]
(156, 156,
172, 68),
[ ezimas]
(1 986, 20,
118-119; 29,
12; 131, 88;
153, 62),
pusliné
[kulka]
(213, 168),
eleg a i-
né [ iela]
(137, 112;
144, 147),
[ i é]
(152, 39;
161, 180;
180, 204),
ol asiné
[ iela]
(137, 112;
144, 147),
[ i é]
(152, 39;
161, 180),
ielinis
[nus as]
(229, 213),
Zaibinis
[nus as]
(1; 101, 59;
72; 108, 8;
117, 132;
126, 27;
136, 88;
232, 28);
elek is-
ka
[kibi kS -
is] (10, 42),
elek is-
koji
[s o é]
(10, 43; 12,
50),
elek is-
kasis
[ in is]
(10, 4243),
elek o-
magne i-
sch
[ ol a8is]
(65, 56),
gal anis-
koji
[ba e ij-
a] (12, 50),
[ i é] (10,
43), [sylé]
(12, 50),
gal anix-
kasis
[s ulpas]
(12, 50),
ga iskas-
is
[ ezimas]
(15, 94),
magne i-
sko [s
magne y-
la] (12, 50),
ol aisk-
asis
[s ulpas]
(10, 420,
43);
apsk i -
um (10, 43;
19, 115;
202, 185),
Tie e
(202, 185),
G ei um
(10, 43;
138, 120;
201, 130),
B ei e
(167, 16),
En e n-
ung (175,
169; 226,
166) und .
.
84

Wie
maziau
(ka ez
os
po
ieng)
angege e
e miny,
zusamm-
su
y y
ande en
Zu age -
n, z.
su
-ybé:
Sybé-Zw-
(10,
42;
13,
64),
su
eißag
-yné:
pada yné
(15,
94-95;
16,
98—99;
20,
118—119),
su
Be angenhei
-, -é:
Z aigdininkas
(252,
89),
su
Beizaga
-ys é:
elek ys é
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50-51),
gin a ys é
magne ys é
(10, 42),
(10,
42—43;
11,
46-47;
12,
50—51),
su
Be angenhei
-ulys:
spindulys
(34,
96),
su
Be angenhei
-wma:
Siluma
(10,
42;
241,
130),
silima
(142,
139),
su
Be angenhei
-iinas:
[ga inis]
maliinas
(82,
120;
183,
18;
224,
142),
su
Be angenhei
- ojis, -é:
Iydé ojis
(261,
182—184).
Seh wenige
Physikas
Popula isie u-
ngsa ikel in
gegebene
galiiniy
ediniy,
beispielsweis-
e. :
[elek ys és]
apibégis
(12, 50),
[saulés]
bégis
(130,
52),
[pe kiino]
Si is
(109,
28),
i
ganz né a
p ieSdéliy
ediniy.
Be
ediniy,..Kelei -
io physikos
popula isie u-
ngsa ikeln
nemaza
angege a
di iniy, die
i
können
gespal ig so:
di iniai
daik a a diniu
an uoju
1)
sandu
su
(ga -maliinas
(11,
46;
23,
168),
ga - ezimis
(16,
98—99;
38,
128;
62,
40),
gelzkelis
(14,
92;
34,
95;
43,
168;
69,
24;
88,
156;
127,
32;
226,
165; 229,
213),
gelzke-
Iys
(52,
104),
gelzkel- il is
(114,
99),
gelzkel ezimis
(186,
34),
o kulké
(16,
99;
36,
112;
120,
196),
o puslé
(174, 168),
Siau sé ies .);
(154,
68;
198,
51)
i
.
di nische
2)
bewegmazodin-
su
iu an uoju
sandu
(g oma nesis
(188,
64),
olkalbys
(239,
100;
240,
107),
ol asis
(9,
38;
10,
42;
12,
50;
63,
56;
192,
116;
231,
13),
olZiu is
(96,
40)
i
.
.).
Meh hei
miné y
siy
Zodziy
e miny,
besonde y,
die bilden
p iesagu
galiniy
ediniai, kann
i
gesonde
we den
gewisse
da yboska -
ego ien:
j
eiksmy
namensinige
(p iesagos
-imas/-ymas
ediniai),
besonde y-
biy
nameninime (p iesagy
-ybé,
-ys é*,
-uma, -umas
ediniai),
Ak ions e-
sul a sben-
ennungen
(p iesagas
-ulys,
galiniy
-as, -is ediniai),
eikéjy
eiksmaZodinés
besonde ybés
i
u é ojy
nameninime
(p iesagos
- ojis,
-é
ediniai),
a daZodinés
besonde yb-
és u é ojy
nameninige
(p iesagos
-ininkas,
-é
ediniai),
j ankiy,
maSiny,
p ie aisy
a
Siaip p iemoniy
namensinimai
(dauguma
di iniy).
Solchen
Da ybos
Ka ego ien
we den
no male wei-
se unsag en
i
pa iy e miny
Ka ego ien.
Miné u Fall
kann
bes imm
we den
eiksmy,
besonde ybiu,
ei8kiniy,
daik u,
p o esijy
Ka ego ien,
die e binden
sich manchem
Te miny
nomina ions
su
dalykais.
2.3.
A iksu,
a iksoidy,
di iniy
s anda diniy
démeny
i
apsk i ai
e miny
da ybos ki y
elemen y
bewe igun-
g,
nomina ions
a ija imas,
an inés
nomina ions
e scheadim-
as (aunenxo,
1986,
12—13)
i
k .
su
nominacija
susije
panaS s
dalykai
galimi
damals,
wenn is
sukaup a
bemaz
ganze
en sp eche-
nde
wissenscha-
s i es
e minija.
Siuo,
Physikos
Te minie s
u sp ünglich-
en
Fo m imosi,
Fall kann man
edené nu
übe einige
Physikos
(daZnai
echnikos)
Te miny
nomina ionen
i
uZuomazgas.
Eine
ju
—
,,Kelei io*
physikos
popula inimo
A ikeln
p äsen iamy
sq oky
pa adinimy
j ai ae ung.
Siuos
j ai uojanéus
benennungen
können
g uppie
we den so: kai
1)
sa oka
j a dijama
sudé iniu
eineZodziu
i
namen,
beispielsweise.:
pe ija ode
kmens oiejus
(146,
184),
elek ys és
apibégis
ode akas
(12,
50—51),
Elek is-
2
P iesagu
-ybé, -ys é
edinius
besonde y-
biy
namensini-
my Ka ego ie möglich
Sohle in
diesem
Fall nu
o mell
zu, da
Zusage
iy
ediniais
angeben
ei8kinen
selbs
a
Ak ionse-
gebnis
(S iespbé
(10,
42;
13,
64)
S eesa,
magne ys é
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50—51)—
magne ism,
elek ys é
(10,
42)
—
elek a)
payadinimai.
85
kai
magne iskasis
ol asis ode
eleg a (a)s
eleg a (a)s
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50-51),
ode iely
pus as
(228,
203),
eleg a (a)s
ode wi inis
pus as
(229,
213),
Zaibinis
pus as ode
eleg a (a)s
ga iné
(100,
59;
101,
72;
108,
8;
117,
132;
126,
27;
232,
28),
pada yné
ode damp
inasyné
(15,
94—95;
16,
98—99;
20,
118—
119),
geleziniosios
ézés
(53,
112;
148,
191),
gelezinés
ézés
(233,
31)
i
gelz éxés
(233,
31),
geleZinis
S aße
(6,
168),
geleZinysis
weg
(1,
88),
gelezies
kel(ia)s
(164,
198:
166,
8)
i
gelzkelis
(14,
92;
34,
95;
43,
168;
69,
24;
88,
156;
127,
32;
226,
165;
229,
213),
gelZkelys
(52,
104),
Silkiné puslé
ode o kulké
kai sa oka
j a dijama
(119,
188);
2)
sudé iniu,
ap aSomuoju
ienazZodZiu
namens,
beispielsweis-
e.: ga iné
i
sépis
(20,
118;
74,
64;
135, 76; 163,
195;
199,
60),
dampinis
Sépis
(156,
88;
172,
68),
ga y
sépis
(8,
28),
eomoji
damp
Sépis
(66,
94)
i
dampsépis
(130,
53;
253,
105; 254,
109),
ga sépis
(16,
98—99;
69,
24),
maliinas
ga u
a omas(is)
(20,
118: 243,
146)
i
ga -malanas
(23,
168),
aiskasis
eZimas
(15,
94),
paa inis
ezimas
(16,
98—99;
20,
118—119;
29,
12;
131, 88;
153,
62),
ga o
ezimas
(16,
98—99),
ezimas
ga u
a omas(is)
(16,
98-99:
62,
40)
i
ga ezimis
(16,
98—99;
38,
128),
gelzkel e¥imis
(186,
34),
gelz ezi-
mis
(98,
52;
235,
57;
249,
20;
257,
126),
ikis
(34,
96;
44,
172;
49,
40;
55,
139;
85,
143;
116,
106;
124,
16;
125,
24;
154,
68;
213,
168;
227,
179;
235,
57).
Le z e e
Bezeichnun-
du
gen bilden
noch ande e
Sudé inius
desselben
Sa okos
En sp ech-
ungen:
ga inis
gelz ezimis
gelZ ezimiy
ukis
(98,
52),
(235,
57;
257,
126),
ezimy
ikis
(34,
96;
44,
172;
124,
16;
125,
24;
154,
68;
213,
168;
227,
179)
(plagiau
Z .
Klima icius,
Vadinasi,
1974,
16—30).
nomina ions
j ai auens
pasi eiSkia
d ejopai.
E s ens,
wenn j ai ien
A ikeln in
sa oka
genann wi d
gleichodai, z.
geleZiniosios
ézés
(53,
112;
148,
191),
gelezinés
ézés
(233,
31),
gelz éxés
(233,
31),
ga iné
Sépis
(20,
118;
74,
64;
135,
76;
163,
195;
199,
60),
dampinis
Sépis
(156,
88;
172,
68),
ga y
Sépis
(8,
28),
eomoji
damp
Sépis
(66, 94),
damsépis
(130,
53;
253,
105; 254,
109),
ga sépis
(16,
98-99),
Siau és
Weisa
(203, 214),
Siau sé ies
(154,
68;
198,
51)
i
pan.
Zwei ens,
wenn in
einem A ikel
de Name
dyejopas
sa okos
un e de
Paus ung
e wende
wi d ode ,
P z.: pe ija
ode
s ehens
oiejus
(146,
184),
halbkalkis
ode
me gelis
(225,
154),
ol aiskasis
S ulpas
ode
gal aniskoji
Ba e ie
(10,
43)
i
pan.
Dalis okiy
sudé iniy,
ap aSomyujy
eineZodziu
i
pa adinimy
gegensei ig
is
mo ologiskai
susije.
Sie bilden
mo phologisc-
he Va ian en,
die man geben
kann zwei
G uppen:
sudé inis
j
ap aSomasis
e mas
1)
uni e bacijos
a
bidu
zusammenge-
i
se z
eineZodis
e mas, P z.:
geleziniosios
ézés
(53,
112;
148,
191),
gelezinés
éxés
(233,
31)
i
gelz ézés
(233,
31),
gelezinis
weg
(6,
168),
geleZinysis
weg
(1,
88),
gelezies
kel(ia)s
(164,
198;
166,
8)
i
gelzkelis
(14,
92;
34,
95;
43,
168;
69,
24:
88,
156;
127,
32;
226, 165; 229,
213),
gelzkelis
(52,
104),
dampinis
eZimas
(16,
98—
99;
20,
118—119;
29,
12;
131,
88;
153,
62),
ga o
ezimas
(16,
98—99),
eZimas
ga u
a omas(is)
(16,
98—99;
62,
40)
i
ga ezimis
(16,
98—99;
38,
128),
aséjas
i
olo
i
ol asis
(9,
38);
2)
a ian inis
sudé inis
e m
démuo,
deme
geh :
a)
biid a dis
su
p eesaga
-inis, ode
-é
daik a a dzio
kilmininkas
(angliy ga ai
(27,
200;
29,
12;
194,
161)
i
anglinisc-
he ga ai
(159,
132;
195,
194;
242,
142),
ga y
ka ils
(15,
94)
i
damp ke-
il
(221,
85));
b)
biid a dis
su
p eesagomis
-inis,
-é
a
-iikas,
-a
(ga inis
eZimas
(16,
98
—
99;
20,
118-119;
29,
12;
131,
88;
153,
62)
i
ga iskasis
ezimas
(15,
86
94));
c)
i a dZiuo inis
a
ein aasis
bid a dis
(elek iska
kibi kS is
(10,
42—43)
i
elek igkoji
s o é
(10,
43;
12,
50),
elek isch
in is
(10,
42—43),
ka iska
Sépis
(17,
104;
19,
116;
30,
32;
61,
28)
i
ka iSkoji
Sépis
(65,
56)).
Ein ande e
Teil miné y
j ai uojanéiy
pa adinimy
mi einande
e bundenji
seman iSkai.
Sie sind wie
Synonyme,
daZ meis
i
e knüp
Schal e ku
ode , z.
Elek ys és
apibégis
ode akas
(12,
50—51),
elek iskai
magne igkasis
ol asis ode
eleg a (a)s
eleg a (a)s
(10,
42-43;
11,
46—47;
12,
50-51),
ode
d inische
pus as
(229,
213),
Zaibinis
pus as ode
eleg a (a)s
ga iné
(100,
59;
101, 72;
108,
8;
117,
132;
126,
27;
232,
28),
pada yné
ode
damp masyné
(15,
94—95;
16,
98-99;
20,
118—
119),
ele ons
ode
olkalbys
(239,
100-101;
240,
107—108)
i
pan.
Hadinasi, dél
nomina ions
j ai a imo
en s eh
a ian iskumas
sinonimiSkuma-
i
s.
Sios
besonde ybés
Te minijos
an änglichen
o ma imosi
e ape is
neiS engiamos.
2.4.
Miné y
sudé iniy
i
ap asomyjy
e miny
démenys
mi einande
is susije
am e ais
ySiais.
DaZ meis en
Sie ySiai
sind
a ibu iniai.
Jie8 eikS i:
de inamuo-
a)
ju
pazyminiu
(elek iska
kibi kS is
elek iskoji
(10,
42),
s o e
(10,
43;
12,
50),
elek isch
in is
(10,
43),
elek omagne isch-
es ol aSis
(65,
56),
gal aniskoji i é
(10,
43),
gal aniskoji
sylé
(12,
50)
magne iskoji
syla
(12,
50),
aukian i
syla
(158,
103),
ol aixkasis
s ulpas
(10,
43),
ol aiskoji
Ba e ija
(10,
43));
b)
nede inamuoju
pazyminiu
(elek ys és
apibégis
(12,
50),
elek ys és
kibi kS is
(10,
43),
Sii io
inkis
(191,
94),
So imo
ykas
(89,
180;
99,
56)
i
.
.).
Hinsich li-
ch, schon
damals
wa
po eikis
i8ski i
ainius
i
ginnigen
Te minen.
I8
kai ku iy
okiy
e miny
kann
bilden
soga
iiine
g uppen,
beispiels-
weise.:
anglys
:
akmeninés
a.
(13,
64;
57,
163;
148,
192;
184,
20),
juodosios
akmeninés
a.
(75,
68),
udosios
akmeninés
a.
(75,
68);
daik ai
:
bal inan ieji
d.
(134,
67),
nich
d.
(10,
42),
emp angenden emp angenden
d.
(10,
42);
ga ai
:
s einliche
g.
(45,
192),
Kohlinie
g.
(159,
132;
195,
194;
242,
142),
degan ieje
g.
(64,
52;
90,
184;
182,
206;
217,
32),
e b inami-
ge angliy
g.
(246,
177),
malkinis-
g.
(45,
192),
che
g.
pelkinisc-
he ode u inische
g.
(45,
192);
syla
:
gal aniskoji
s.
(12,
50),
magne iskoji
s.
(12,
50),
aukian i
s.
(158,
103)
und pan.
Dél sio po eikio
manchmal wu den
zusammenie en
soga
g ama ische
hipe no malizmai.
Pa yzdiiui,
j a dziuojami
biid a dZiai
anhesaga
su
-inis,
-é
(Zaibinysis
pus as
(136,
88),
magne o
südinisie
Galle
(11,
46),
magne o
S au iny-
sis Galas
(11,
46),
gelezZinio-
sios éZés
(53,
112;
148,
191),
geleinysis
weg
(1,
88),
eikiamosios
iiSies des
gegenwä i-
gen Zei
Teilnehme n
(plaukiqsis
b us
(215,
192;
220,
70;
228,
203)).
Daznai
suabschluu-
inama
Vo änge
-iskas,
-a
a osena
(elek iskoji
s o é
(10,
43;
12,
50),
ga iskasis
eximas
(15,
94),
ol aiskasis
s ulpas
(10,
43)
s a
elek os
s o és, ga o
ezimo,
Vol os
s ulpo,
gal aniskoji
Ba e ija
magne iskoji
(10,
43),
syla
(12,
50)
s a
gal aniné
Ba e ie,
magne iné
jéga) pan.
i
DaZnai ij
isski i
wu de
ge es e
zusä zlich
i
ap aSomuoju
bidu,
beispielsweis-
e: ga iné
plieninémis
Z ynémis
apmus oji
Sépis
(255,
117),
ka iskoji
plieninémis
Z ynémis
apmus oji
dampsépis
(256,
121),
Zwickniuo
Sépis
gelezinémis
Z ynémis
apmus a
(135,
76)
i
pan.
Ande ose sei s,
didelés j akos
solche
ap aSomiesiems
Te men
en s ehen
u éjo okie iy
Sp ache,
beispielsweise.:
i
ga u a omas
maliinas len y
pjaujamas
ga inis len y
pjaujas maliinas
(243,
146),
(224,
142).
Mali
okinas.
Miihle,
len pji
oki é.
Sagemiih-
le.
Weil okie iy
kalboje
len pji és
namens
gemach y -
as maliin
i$
namens,
odél
87
lie u iy
kalboje
i
s a
len pjii és
e schien
miné i
namensinim-
a,i e s ellen
okie iy
e minijos
G undlage.
Alle
Sie dinge
zeigen
selbe
physikos
(i echnikos)
Te minionen
o ma imosi p adzia,
wann noch nich
nusis o éje nu
e minai, abe daZnai
sa okos, beispielsweise.:
e minais elek ys é,
gin a ys é, elek ys és
ne
macis, elek iskasis
in is nusakoma
elek a, ih e k ii is,
s o é sowie apsk i ai
i
elek os Wi kung.
i
S ai ein
paa
BeispielzZiu.
Nach ik a
li a iskajq
sp ache wi
odél
galé umbim
a
gin a ys e
nenneni i,
ale schon
pasiliksim
Siam
ka ui an
den
o
Namen,
ku j
moky ieji
Zmonés
dem
Ding ui
da e
i
adinsim
jj
Elek ici d
( .
y.
Elek izi a
—
A.
K ode
ge iaus
nach missy
i8 a ielek -
ys e..),
ma
Übe
Elek ys e
edédami-
ch u ésim
au ielem
Sachen,
o
i
au dabo i,
o
dass alle
sach e
ne
ligiu bidu
eleké ys e
u ode
akzep i
(10,
42).
Einige
Dinge, wie
e was:
Glas,
Gin e ,
Sie a,
ka és
oda,
Silkai,
sagi so
oliaus,
i
u
sawyje
elek ys-
e
(10,
42).
Wie wi je z
de ska das
a ps elés
gala
uzk u in, das
elek ys és
macis pe
ielas
kaimyniskajj
olkalbj
nuSokusi
mach da in
esancia
a ps ele
j
magne iska...
(240,
118).
...pajun a alle
die iks andiai
susi é usiyjy
Zmoniy
einem sykiu
ana
elek iskaji
in j (10,
43).
2.5.
,,Kelei io*
wissenscha -
liche
Sp ache
uZuomazgy
Analyse kann
zusammenge-
ass we den
mi den
1)
olgenden
Anme kungen:
RySk igs e
Elemen
—
wissenscha -
liche
Sp ache
Te minijs
kii imas;
e mininai
wu den
zusammeniomi
spo adiSkai,
nesis emi8kai, a¢iau émési i u.
pama u
—
li auiscka
Leksika; Te miny
j ai a imui am
2)
biidigen
SynimiSkumas
mo ologische
a ian iSkumas;
i
Siuos
Dingeus
daZnai
lémé ki y
kalby
(ypaé
okieéiy
Sp ache-
n) j aka;
e such
3)
wu de
nu
ne
Te me zu
en wicke-
ln, abe
i
ju
besch éZim-
us, iginius
Te minus zu
un e scheid-
en on
gimininiy
Te miny.
SALTINIAI
Kelei is
i8
Ka aliauciaus
b üde n
li au ne n
Zinias
pa nesas*,
1.
1849,
N .
22. 21.
1851,
N .
37.
41.
1852,
N .
39.
2.
1850,
N .
6.
22.
1851,
N .
39.
42.
1852,
N .
40.
3.
1850,
N .
33. 23.
1851,
N .
42, 43.
1852,
N .
42.
4.
1850,
N .
36.
24.
1851,
N .
43. 44,
1852,.N .
43.
5.
1850,
N .
41.
25.
1851,
N .
48.
45.
1852,
N .
48.
6.
1850,
N .
42. 26.
1851,
N .
49. 46.
1852,
N .
53.
7.
1850,
N .
43.
27.
1851,
N .
50.
47.
1853, N .
2.
8.
1851,
N .
7.
28.
1852,
N .
2.
48.
1853,
N .
5.
9.
1851,
N .
10.
29.
1852,
N .
3.
49.
1853,
N .
10.
10.
1851,
N .
11. 30.
1852,
N .
8.
50.
1853,
N .
11.
11.
1851,
N .
12.
31.1852,
N .
10, 51.
1853,
N .
13.
12.
1851,
N .
15.
32.
1852,
N .
18. 52.
1853,
N .
26.
13.
1851,
N .
16. 33.
1852,
N .
19.
53.
1853,
N .
28.
14.
1851,
N .
23. 34,
1852,
N .
24.
54.
1853,
N .
33.
15.
1851,
N .
24.
35.
1852,
N .
27.
5521853;
N 35.
16,
1851,
N .
25.
36.
1852,
N ..
28.
56,
1853,
N .
40,
17.
1851,
N .
26.
37.
1852,
N .
29. 57.
1853,
N .
41.
18.
1851,
N .
28.
38.
1852,
N .
32. 58.
1853,
N .
42.
19.
1851,
N .
29.
39.
1852,
N .
35. 59.
1853,
N .
44.
20,
1851,
N .
30.
40.
1852, N .
37.
60.
1854,
N .
5.
*
Toliau
zei aS io
Name nich
wiede hol
wi d, we den
nu Jah e
nume is
i
o ges ell .
88