LIETUVIU
LEKSIKOS
UND
TERMINOLO-
GIJASCHE
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI,
XXIX (1991)
ANGELE
KAULAKIENE
SCHUSLO
KALBOS
UZUOMAZG-
OS,,KELEIV-
YJE 1.1.
Mazaja
Lie u a XIX
a.
ke i aja-
me
deSim me -
yje Eu opa
p asidéjes
indus ialis
pe e smas
menkai
epalie é.
Sis
ag a inis
k a8 as
ys ési
adinamuo-
ju
p isiskuoju
bidu.
Allgemeome-
nischen,
poli ischen
sowie
wi scha -
lichen
Lebensen -
wicklung
ge okai
pass ino
Deu schlan-
ds 18481849
m.
bu zuaziné
demok a i-
né
e oliucija.
MajZojoje
Li uanien
sie ei8kési
da bininky
und
als ieciy
sukilimais,
s adywohn-
e jy
demok a in-
iy sluoksniy
ak i umu.
S eigési
demok a is-
che Clubs,
pli o
e oji
P uda. Wie
nu zu
diese Zei
e schiené
die e s en
wel ie isch-
en lie u iy
pe iodische
Publika ion-
en (Kaunas,
1987, 55).
Wie weis A.
B.
KlaipédiSkis
(KlaipédiSki-
s, 1914, 6970),
e s e
P isijos
lie u iy
ménesinis
Zei a is
p adéjo
gehen 1832
m. Janua
mén. TilZéje,
o sei Juli
mén.
Ka aliauéiu-
je. Sio
laik a8 io
(,,Nusida im-
ai übe
e angelijos
p asipla ini-
ma zwischen
Zydy und
pagoniy)
Redak eu
und
He auséjas
wa F .
Kelchas.
An asis
P isijas
lie u iu
laik aS is
wa
Wochenine
und éjo sei
1849 m.
balandzZio
mén.
ie adiena-
is
Klaipédoje.
Tai,,Lie u in-
inky
p ie elis,
ode
Klaipédos
cei ungos.
Sio
zei a8 io
Redak eu
wa kunigas
Zippelis, und
leidéjas
P us u inin-
kas F. W.
Ho chas.
Tais selben
Jah en Juli 2
d. p adéjo
gehen
e iadiena-
is
Ka aliau iu-
je
o iciozinis
laik a8 is,,K-
elei is i
Ka aliau ia-
us b üde n
li au inense-
n Zinias
pa neSas.
Sio de
Wochenzei -
ungS¢io
Redak eu
und Publéis
wa F .
Ku Sai is.,.-
Kelei io*
sumany oju
wa
gene olas
on Pleli e.
E ,
zusiebend,
dass
18481849 m.
siau usios
Deu schens
bu zuazinés
demok a in-
és
e oliu ions
geisia
neuzk és y
und lie u iy,
liepé F .
Ku Sai iui
aldZiai
is ikima
zei aS j
e laub.
Valdzia gab
Kelei iui*
jäh lich 450
ma kiy
paSalpos.,,K-
elei i* F .
Ku Sai is
leido und
edaga o bis
1880 m.
asa io mén.
(Klaipédiskis,
1914, 70),
nach dem sie
pe da e
edaguo i
Leh e jui A.
Eino iui i§
Klaipédos. A.
Eino is,,Kel-
ei i*
nann e,,Nau-
juoju
kelei iu und
begéjo sie
zu lassen ab
1880 m.
balandZio 1
d. kas
sa ai e
TilZéje. Wie
weis A. B.
Klaipédiskis
(Klaipédi8kis,
1914, 75), Sio
zei a8éio
Inhal is so
gleich wie
und F .
Ku Saiéio
exussio,,Kel-
ei io, nu
Siek sowohl
au iske e-
.,,Neujasis
kelei is
wu de
zulZiamas
bis 1883 m.
lapk i io 18
d. Ku j laika
e u éjo
aneda,,Gasp-
ado ys és
laiskas.
m.,,Naujasis
kelei is*
wu de
benann ,,Til-
zés kelei iu,
nach ha A.
Eino is
a gai ino él
senaji
Kelei i, de
wa ezia
kas sa ai e
Ragainé,
éliau
Klaipédoje
senuoju
a du,,Kelei-
is b üde n
li au inense-
n Zinias
pa neS*
(Klaipédiskis,
1883 1914, 76).
F .
Ku Saiéio
leis ame,,Ke-
lei yje
Haup ing
Pla z uZémé
S en adien-
io pamokslai,
po o éjo
Poli ik
Zinios.
Visuomenge
dominan en
Dinge
wu den
ged uck in
sky elien,,[s-
a ymai‘,,,P-
amokinimai,,-
,Saugoki és!,
S ieZ igs e
Zinia, Visokia
umpa
80
Zinia,,,Vi-
sokia
Zinia pan.
i
,,Kelei yje
wu de
ged uck
i
wissenscha
popula inimsa-
ikniy
i8
as onomies,
bo aniks,
physiks,
geog aphies,
his o ies,
medizin,
me eo ologie-
s, echnikos,
e e ina ies,
zoologies und
k . s i-
&iu.
S ai ein
paa e
ju:
,Ada iné
puSka
(104,
150),
An misy
gelZkelio*
(55,
139),
Übe
bégan i o a
angliy
kasnissen*
(57,
163),
,,Apie
milZiniskaji
Zal i*
(26,
193),
Apie miisy
Zemés
lydé oji*
(Reden
übe
ménuli,
261,
182184),,,-
Apie
Ziogus*
(149,
194—195),
,,Elek 8kai
magne ikis
ol a3is ode
eleg a s
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50—51),
,,Gal iju
gaiiimas*
(68,
11),
,,Gal ijy
ma as
(5,
153;
71,
79),
.Gand ai*
(81,
111-112),
,,Ga inés
pada ynés ode
damp maSynés*
(15,
94-95;
16,
98—99;
20,
118—119),
,,I8
pagonijos*
(39,
139),
,,.Wie
kann
opuciy
liga
bewi k ?
(32,
72),..Was
i8mislijo
pa aka?
(205,
11),,,.Ke -
pé (215,
189-
190),
,,Kole os
liga
(42,
159;
56,
160;
144,
146),
..Kome s
(92,
59),
,,La yna
(71,
47),,,.Maz-
ums übe
a ménij-
onus (93,
66; 94,
70),,.Nauj-
asis
gelzkeli-
s* (53,
112),,,O a-
i* (45,
191),,,O i-
né kulka
(102,
128),,,Pa -
ankos
(sp ech-
en übe
ki méles,
67,
116),
,,Pa anky
iSgaisin ojai*
(84,
127),
,,Po as
(106,
179),
,,P ieS déles
an Zelmeniy
pasi odanéi-
as (102,
128),,,.P ie}
kandj
pasiu usio
Sunies (54,
131), P ieS
ki méles,
ode
pa ankas,
kopis us
suédan ias
(36,
111),
,,P ieS
opu iy
liga*
(31,
75;
33,
75),
.Ruménia* ,,
(230,
181),
,,Saulés
Abs ummung
(20,
120),
saulé
ap ems
(18,
112),,,Sk -
uzdélé
(21,
146148),
~S ieZus
ply ny iy
j aisymas
(142,
139),
.,Tele ons
ode
olkalbys
(239,
100-101;
240,
107—108),
,,Tol aSis
(9,
3839),..T ic-
hynai*
(135,
74),,,T ukiy
bégis an
misy
naujojo
gelzkelio6,
106),.,Tu k-
ai* (51,
49),.,Vo a-
s* (95,
6),,,Zal iai*
(25,
19191),,Ze-
més
pad ebéji-
mai
Ame ikoje
(110-151, 18)
und . .
Tad,,Kelei-
is
ausgewäh-
l dél keliy
p iZas iu.
E s ens,
e wa
eine
pi myju
lie u iy
laik as iu,
dessen
e scheod-
yma kann
gehal en
isy ki y
lie u ig
pe iodiniy
leidiniy
ick
MaZojoje
in
Li uanien, ick
Li uanien
p adzia.
An a,
jo
Redak eu
F .
Ku Sai is
wa ein
gu e
li au iy
Sp ache-
moko ,
odél,,Ke-
lei io*
sp ich
seinem
Reinumu
und
Regelnig-
umu
sky ési i8
ki y
uome i-
niy
leidiniy
Sp ache.
T e ia,,,-
Kelei yj-
e* bene
haup sä-
chlich
wu de
o ges -
ell
wissens-
cha
popula i-
nimo
a ikniy,
denen
man
au es -
en kann
am
ik y
wissens-
cha sp-
achen
elemen y
uZuomaz-
gu. 1.2.
No male-
weise
s ü z
sich wissenscha liche Kenn nis heo e ischen und expe imen ellen Me hoden.
Sie me hodai
Teile le n
i§
wissenscha s-
p ache eigi uma,
i
de eiSkiasi
iksliu eiginiy,
hypo hziy
ixkélimu,
g undimu,
a gumen a imu,
sis emiSku,
logisku,
objek i iu eine
ju
ode ande e
p oblemas
i8dés ymu,
e ws ymu,
j odymu.
Hinsich lich,
Wissenscha
sp ich
pasiZimm
gewisse m
Eigenscha ené-
mis:
Abs ak umu,
aiSkumu,
Logiskumu,
modalumu,
P ecisumu,
Ku zumu e c.,
welche de-
i
Sie Dinge.
E s ens,
Te minija.
Jai ski ini
ZodZiai,
e wende-
en
wissensch-
a sp ach
jp as ine
eikme,
seman iSk-
ai
ans o -
mie en
gänglichen Sp achen
ZodZiai
( .
y.
e minologisie en
ZodZiai
a
Zodziy
junginiai)
und
specialis
ZodZiai
ode
Zodziy
junginiai
( . y.
e minai).
Te minin-
ai
no male -
weise
es i
eine eich-
¥miai,
s ilis i8k-
ai
neu alii-
s,
sis emi8-
ki. An a,
nominacija, die wissenscha ween
Z .
Sal iniy
sq asq.
E masis
skaigius
weis ,,Ke-
lei io*
jäh
i
numbe j,
an asis
—
seilapi.
6.
Lie u iuy
kalbo y os
agen in
29
.
81
de
Sp ache
i8 eiskiama
Zodziu
ode
ZodZiy
junginiu.
T e ia,
kons ukc-
ijy bei
sakiniy
zodziy
o dkos
s e eo yp-
ai (pzb.,
eiksmaz
Zodiniy bei
bid a diniy
daik a a -
dZiu
junginiai,
passy o
kons uk -
ionen,
unpe sönli-
che sakiniai
usw.)
(Pikéilingis,
1971,
314-323;
Labu is,
1973, 312;
Jenncos,
1970, 52-90;
Mu anosa,
1976,
2755pod),
eine ai, u
u
j ai ius
modalum
e lalin ys
ius nuo
und
bii inum
p oblema -
ium und
i eali um
bis
(Gai enis,
1986, 98).
Siame
A ikel wie
nu und
besp oche-
nen
18481880
m...Kelei io
physikos
popula ini-
mos
a ikniy
wissensch-
a
Sp ache
elemen y
uzuomazg-
os. In jenen
A ikeln
supaZin in-
ie die
Lese mi
bene
wich igs -
en XVIII a.
pab. und
XIX a. p .
physikos
En deckun-
gen
(elek om-
agne ine
induk ion,
Ene gi
e més
désniu,
Magne iz-
mo
ei8kiniais
und .
neuen
sa okimen
und neuen
Ge ä enis
bei
j engimai-
s), wie ga o
magina,
ele onu,
Teleg a u,
The mome-
u und k .
Sus ip éj-
us
physikos
und
echnikos
ySiui,
damalsiné
physik
wu de
gleich und
heo e is-
chem
g undlagen
echnikos.
Todél,,Kele-
i io*
physikos
populä isi-
e ungsa -
ikeln
nemaZa
e miny,
die können
bes imm
und
physikos,
und
echnikos
e minijai.
2.1.,,Kelei io
physikos
popula ini-
mo a ikniy
e minija
seinen
kilme seh
i ai i.
Daugumg
bilde
li auisch
Zodziai
Te mine, z.
B.: alkiiné
(16, 98),
anglinis, ~é
(159, 132;
195, 194; 242,
142), anglys
(13, 64; 57,
163; 75, 68;
148, 192; 184,
20),
apsk i um
(10, 43; 19,
115; 202,
185), ais (16,
98), bégis
(130, 52),
ga as
gin a as
(15,
94;
27,
200;
29,
12;
45,
192;
64,
52;
90,
184;
159,
132;
182,
206;
194,
161;
195,
194;
217,
32;
232,
27;
242,
142;
246,
177),
(157,
98),
g ei umas
(10,
43;
138,
120;
201,
130),
kibi kS is
(10,
42—43),
lu
(2,
24;
45,
191;
162,
188;
177,
190),
saulé
(153,
63),
spindulys
(34,
96),
s o é
(10,
43;
12,
50;
55,
146),
Siluma
(10,
42;
142,
139;
241,
130),
inkis
(100,
59;
168,
28;
191,
94;
201, 145; 223,
133),
in is
(10,
43;
16,
98),
iskéjimas
(139,
128),
Zaibas
(80,
107;
159,
132; 239,
102)
i
.
.
NemaZai.,K-
elei io
physiks
populä ung-
sa ikeln
und skolin y
ZodZiy
e my,
beispielswe-
ise.:
ba e ija
(12,
50),
elek iska,
-a
(10, 42),
Jod
(75,
68),
kome
(a)s
(92,
59),
Kompas
(11,
47),
Magne en
(10,
42;
11,
46),
magne ische,
-a
(12,
50),
minu a
(113,
80),
Minu e
(151,
181),
halbka
(104,
150),
syla
(12,
50;
158,
103),
sylé
(12,
50;
257,
125),
ele on(a)s
(239,
100—101;
240,
107),
eleg a (a)s
(100,
59;
173,
158; 228,
203;
229,
213),
eleg a inis,
-é
(137,
112)
i
.
.
Eineni
Sie
ZodZiai
e minai
paskolin i
i
okiegiy,
sla y k .
i
kalby
(p z. :
dampsépis
(130,
53;
253,
105;
254,
109),
plg.
ok.
Damp schi ,
Lokomo i
(236,
68),
plg.
anc.
locomo i e,
na um
(134,
66),
plg.
a ab.
na um,
pus as
(100,
59;
101,
72;
108,
8;
117,
132;
126,
27: 136, 88;
232,
28),
plg.
ok.
Pos ,
syla
(12,
50;
158,
103),
sylé
(12,
50;
257,
125),
plg.
us.
cuad,
sépis
(8,
28;
17,
104;
19,
116;
20,
118;
30,
32;
61,
28;
65,
56;
66,
94;
74,
64;
254,
109),
plg.
ok.
Schi
i
.
ande e
sind
La yn
g aiky
a
kilmés.),
(p z. :
elek ys é
(10,
42;
12,
50),
elek iskai
(10,
42),
elek ische,
-a
(10,
42—43),
pig.
g .
elek on,
elek omagne isch,
-a
(65,
56),
plg.
g .
elek on-
+magné -
is,
kome (a-
)s (92, 59),
plg. g .
komé és,
magne y-
s é (11,
46), plg.
g .
magné is,
minu a
(113,
80),
Minu e
(151,
181),
plg.
lo .
minu enus,
pe olija(e)
(146, 184; 160,
172; 223, 134),
plg. lo .
pe ol(eum)
und . .).
Le z e e in
den
e wähn en
A ikeln bilden
ielumg
skolin y
e miny.
Ma y ,
g aiky
a
la yny
k.
kilmés
Zodziy
e miny
gausuma
damalsinéje
pe iodikoje
lémé kele as
dalyky.
E s ens,
langus
82
amZius
gezeig
didZiulis
démesys
an ikinei
kul ii ai
und
klassikiné-
ms
Sp achen.
Zwei ens,
daue ikis
la yny
Sp ache
als
in e p au-
inés
wissensc-
ha
Sp ache
s a usas
Vaka y
Eu opa
und
ande en
Salyse
(Keinys,
1980, 85).
‘NemaZai
Physikos
Populä isi-
e ungsa -
ikeln und
Zodziy
e miny,
iSsi e s y
ki y kalby
exempelzi-
u: o puslé
(174, 168),
plg. ok.
Lu ballo-
n, gelezinis
kelias (6,
168),
gelezies
kel(ia)s
(164, 198;
166, 8),
gelezinys-
is kelias
(14, 92; 34,
95;
gelzkelis
(14, 43, 168;
1, 69, 24; 88,
156; 127, 32;
226, 165;
229, 213),
gelzkelys
(52, 104),
plg. us,
acezesHaa
dopoea,
ok.
Eisenbahn,
anc.
chemin de
e ,
olkalbys
(239, 100;
240, 107),
plg. g .
élé+phon-
é, ol asis
(9, 38; 10, 42;
12, 50; 65,
56; 192, 116;
231, 13), plg.
g .
elé+g ap-
ho,
olziu is
(96, 40), plg.
ok.
Fe n oh
und . .
Ma y , ju
e scheadi-
ma is Teile
lémé und
a
Umgebung-
ybé, dass
e iniy
seh iel
wa
iSsi e s a
is ki y
kalby
apsk i ai
XIX a. Zu
diese
Zei
paspa é-
jus
kapi alis -
iniy
odnosiy
plé ojimu-
isi, Zemés
ikio,
indus és,
Handelsw-
achimui,
klasinés
di e enci-
acijos
didéjimui
und
apsk i ai
pagy éjus
ganz
kul u isc-
hem und
poli isch-
em
lebenimui,
e schien
nemaza
okiyiyiy
daik y,
eiskiniy
und
sa oky,
mi denen
miisy
liaudis
nich
nesusidu ,
und odél
ne u éjo-
yamy
en sp ec-
hin Namen
(Palionis,
1959, 21).
Tad okiai
eichlichk-
ei sa oky
namensini
nebegali-
ma wa
i8si e s i
nu nu
liaudies
sp ach
zodynu.
,Kelei io*
physikos
populä isi-
e ungsa -
ikeln Siek
sowohl is
und haliau
skoliniy,
beispiels-
weise:
ga sépis
(16, 98; 69,
24),
g oma ne-
sis (188,
64),
pus ezZi-
mis (99, 56;
132; 108),
u pelké
(140, 132)
und . .
Hinsich li-
ch, kilmés
poZiii iu
damalsine
Physikos
Te minija
bilde
Sie
sluoksniai:
sa i
lie u iSki
ZodZiai
e minai,
skoliniai,
e iniai
und pusiau
skoliniai.
[§
ap a yu
245
Zodziy
e miny
71%
bilde
li a iski
ZodZiai,
21%
skoliniai,
5%
we ige
i
3%
pusiau
skoliniai.
Hadinasi,
Physikos
Te minija
u sp ünglic-
hen
o ma imosi
e ape
émési
lie u ika
leksika.
Tai,
be
abejo,
lémé ein
paa
dalyky.
E s ens,-
.,Kelei io
Redak o-
s
F .
Ku Sai io
gewähl e
Bes immu-
ng, du ch
die e
bezeichne
in einem
_,,Kelei io
nume iy:,,-
Naujy
ZodZiy
selbs
li a iskoj
kalboj
gemach
aS
seh
engiu
i
saugojuos,
ale
manchmal
ik
opijas,
dass
be
y
mi né a
kann
absigelbé i,
das dann
0
ypa¢iai u
nusdue n,
wo eik
übe
neue us
i
S ieZius
daik us
kalbé i,
die bis
Siol
zwischen
lie u ininky
né a
pazis ami
bu e, odél
o
nei
i
i gendeino
li au iskko
namen
ne u éje,
wie an ai
gelZkelis,
ga Siepis
i
das dem
ligu.
i
Wie mache
aS
ich je z
übe
solche
Sachen
eden zu
Tu éédam-
s?
A&
habe
neno édams
misy sp ich
okiSkais
ZodZiais
supus y i,
übe
neuenus
Dik us
kalbédams
neue y
Zodziy
machen,
ale nei
eins man
konn eés
ishoweis-
en, dass
sol
Zodis, manes
gemach y a-
sis, nesas
éys ai
lie u iSkas
Zodis und
nach
éys a
li a iska
biida
gemach -
...
Ale
manchm-
al man
opijas
i
okj
Zodj
e wenden,
ku s mi
seh
pazijs ams,
ku j noch
aiks
aS
biidams
un e
li au ininky
i
leb endem
ziemlich iel
sykiy esmi
li au ininky
bu nos
gi déjes
(Ku Sai is,
i8
174). Sia
1864,
F .
Ku Sai¢io
Bes imm-
ung is
beme ké-
jes
i
J.
Palionis, de ,
un e
dis ie ing
p isinés
li e a u i i-
nés Sp ache
a Sakas,
weis , dass
,,Kelei yje,
leis ame ge o
lie u iy
Sp achen
moké ojo,
skoliniy is
maziau, o, gia
daZnai
pa a ojamas
be
lebas liaudies
Sp achen
Zodis posakis,
a
ne a a e iné
liaudika
sin aksiné
kons uk ion
(Palionis,
1979,
152).
An a
ye us,
as allen
mi els XIX
a.
MaZosios
Lie u os
Publiknissen
noch
ebebe och
lebendji
anks esnioji
li e a ii inés
Sp ache
g yninimo
endenz,
eiké
XVIII
a.
li au iy
sp ach
g amma i-
6°
83
ky und
Zodyny
no minam-
oji j aka
(Palionis,
1979, 152).
Todél ganz
na ii alu,
dass nich
nu
lie u iy
physikos,
abe und
echnikos
e minij-
os
uzuomazg-
os émési
lie u iska
leksika.
Pa yzd iu-
i, L. Gas ila
und A.
Zi ku é,
disku ie -
end
li au iy
echnikos
e minij-
os
an änge,
weis an,
dass i§ 169
me aly
echnolog-
ijos und
maSiny
P oduk io-
ns
e miny,
uzZ iksuo-
y XVIII a.
Ry y
P isijos
leidnissen,
lie u iy k.
kilmés
ZodZiu is
73%,
sla izmy 9
4,
ge maniz-
my 12%,
neaiskios
kilmés
ZodZiy 2%,
pusiau
skoliniy
1969
(Gas ila,
K uopas,
Zi ku é, 34
[…] 36;
Gas ila,
Zi ku é,
1969, 20 […]
21). Be
abejo, dél
Sp ache
g ynigung
endenzi,,-
Kelei io
physikos
popula ini-
mo
A ikeln
en s and
und solche
Beg i e,
wie an ai:
gin a ys-
é
(Daik as,
übe die
wi je z
eden und
je z
noch
okiSkai
Elek ici -
a ( . y.
Elek izi -
aé . -A. K.)
genann
wi d.
Gemäß
ik a
li a iska-
jq
Sp ache
wi a
odél
galé umb-
im
gin a ys-
e
nenneni i.-
..; 10, 42),
olkalbys
(Tele ons
ode
olkalbys
sind, wie
schon
Zino e, a
pe nai
iS as a
p ip o a,
mi de
nu zen
wi und
mi iel
myliy
a s u
esandien
unskalbé i
können;
239, 100),
ol aXis (O
uomi sie
sind
ol asiy
iSsimislie,
die
okiSkai
nach
g ieikiska-
ja
Sp ache
eleg a a-
i, das is
nach misy
Sp ache
wie
saky a., -
ol aSdé,.S-
é ajai
iSolo*
yami; 9, 38),
38
olziu is
(Saujan i-
eji mi
oZiu in
(Fe n oh-
adin)
eiz/ i
u éje; 96,
40) und so.
SieZ
Beispiele
zeigen,
dass
Te minij-
os
pu ismus
Tendenz
wa
beme k
XIX.
and ojede
Pasée und
ypaé
y8kiai
iSkilo
aikS én
XX. a. p .
k aS o y-
ininko A.
Vi eli ino
SchluS u
(Palionis,
1979, 268,
280). Viele
Kilmés
poZiii iu
analuo y
ZodZiy
e miny
is
angegeben
im
akademis-
chen
Zodyne
(Lie u iy
Sp ache
Zodynas)
ode
j auk a
j Sio
Zodyno
ka o ek-
a. jyiau
Teile,,Lie -
u iy
Sp ache
Zodyne
ode
seines
ka o ek-
oe nich
e indam-
e,
beispiels-
weise:
elek ys-
é (10, 4243;
11, 4647; 12,
5051),
elek isk-
ai (10, 42),
elek om-
agne iska-
s, -a (65,
magne is-
ka, -a 56
(10, 43),
ga iskas,
-a (15, 94),
ga -maliin-
as (11, 46;
23, 168),
gelzkel- il-
is (114,
99),
gelZ ezZi-
mis (98, 52;
186, 34; 249,
20),
gin a ys-
é (10, 42),
magne is-
éix (11,
46),
magne s
(11, 46),
ol age, -a
(10, 43) und
a . 2.2.
Meis ens,-
,Kelei io
physikos
popula ini-
mo
a ikniy
Zodziy
e miny
is
zusamma-
y a mi
Vo übung-
en
-imasimas-
ymas, -inis,
-é, -iSkas,
-a, -umas,
z. B.:
[saulés]
ap emim-
as (18, 112;
20, 120),
[Zaiby]
issaudym-
as 130, 142,
issémimo
j aisimas
(112, 72),
[pe kiino]
g io imas
(122, 7; 162,
188),
Sildiby),
eleg a i-
e ung (181,
643, 136,
128);
ada iné
[puska]
(104, 150),
akmeninés
[anglis] (13,
64; 57, 163;
148, 192;
184, 20),
anglinis
[ga as]
(159, 132;
195, 194;
242, 142),
ga iné
[Sépis] 118;
74, 64; 135,
76; 163, 195;
88; 199, 60),
ga inis
[gelezimis]
(98, 52),
[Sépis]
(156, 156,
172, 68),
[ ezimas]
(1 986, 20,
118-119; 29,
12; 131, 88;
153, 62),
pusliné
[kulka]
(213, 168),
eleg a i-
né [ iela]
(137, 112;
144, 147),
[ i é]
(152, 39;
161, 180;
180, 204),
ol asiné
[ iela]
(137, 112;
144, 147),
[ i é]
(152, 39;
161, 180),
ielinis
[nus as]
(229, 213),
Zaibinis
[nus as]
(1; 101, 59;
72; 108, 8;
117, 132;
126, 27;
136, 88;
232, 28);
elek is-
ka
[kibi kS -
is] (10, 42),
elek is-
koji
[s o é]
(10, 43; 12,
50),
elek is-
kasis
[ in is]
(10, 4243),
elek o-
magne i-
sch
[ ol a8is]
(65, 56),
gal anis-
koji
[ba e ij-
a] (12, 50),
[ i é] (10,
43), [sylé]
(12, 50),
gal anix-
kasis
[s ulpas]
(12, 50),
ga iskas-
is
[ ezimas]
(15, 94),
magne i-
sko [s
magne y-
la] (12, 50),
ol aisk-
asis
[s ulpas]
(10, 420,
43);
apsk i -
um (10, 43;
19, 115;
202, 185),
Tie e
(202, 185),
G ei um
(10, 43;
138, 120;
201, 130),
B ei e
(167, 16),
En e n-
ung (175,
169; 226,
166) und .
.
84
Wie
maziau
(ka ez
os
po
ieng)
angege e
e miny,
zusamm-
su
y y
ande en
Zu age -
n, z.
su
-ybé:
Sybé-Zw-
(10,
42;
13,
64),
su
eißag
-yné:
pada yné
(15,
94-95;
16,
98—99;
20,
118—119),
su
Be angenhei
-, -é:
Z aigdininkas
(252,
89),
su
Beizaga
-ys é:
elek ys é
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50-51),
gin a ys é
magne ys é
(10, 42),
(10,
42—43;
11,
46-47;
12,
50—51),
su
Be angenhei
-ulys:
spindulys
(34,
96),
su
Be angenhei
-wma:
Siluma
(10,
42;
241,
130),
silima
(142,
139),
su
Be angenhei
-iinas:
[ga inis]
maliinas
(82,
120;
183,
18;
224,
142),
su
Be angenhei
- ojis, -é:
Iydé ojis
(261,
182—184).
Seh wenige
Physikas
Popula isie u-
ngsa ikel in
gegebene
galiiniy
ediniy,
beispielsweis-
e. :
[elek ys és]
apibégis
(12, 50),
[saulés]
bégis
(130,
52),
[pe kiino]
Si is
(109,
28),
i
ganz né a
p ieSdéliy
ediniy.
Be
ediniy,..Kelei -
io physikos
popula isie u-
ngsa ikeln
nemaza
angege a
di iniy, die
i
können
gespal ig so:
di iniai
daik a a diniu
an uoju
1)
sandu
su
(ga -maliinas
(11,
46;
23,
168),
ga - ezimis
(16,
98—99;
38,
128;
62,
40),
gelzkelis
(14,
92;
34,
95;
43,
168;
69,
24;
88,
156;
127,
32;
226,
165; 229,
213),
gelzke-
Iys
(52,
104),
gelzkel- il is
(114,
99),
gelzkel ezimis
(186,
34),
o kulké
(16,
99;
36,
112;
120,
196),
o puslé
(174, 168),
Siau sé ies .);
(154,
68;
198,
51)
i
.
di nische
2)
bewegmazodin-
su
iu an uoju
sandu
(g oma nesis
(188,
64),
olkalbys
(239,
100;
240,
107),
ol asis
(9,
38;
10,
42;
12,
50;
63,
56;
192,
116;
231,
13),
olZiu is
(96,
40)
i
.
.).
Meh hei
miné y
siy
Zodziy
e miny,
besonde y,
die bilden
p iesagu
galiniy
ediniai, kann
i
gesonde
we den
gewisse
da yboska -
ego ien:
j
eiksmy
namensinige
(p iesagos
-imas/-ymas
ediniai),
besonde y-
biy
nameninime (p iesagy
-ybé,
-ys é*,
-uma, -umas
ediniai),
Ak ions e-
sul a sben-
ennungen
(p iesagas
-ulys,
galiniy
-as, -is ediniai),
eikéjy
eiksmaZodinés
besonde ybés
i
u é ojy
nameninime
(p iesagos
- ojis,
-é
ediniai),
a daZodinés
besonde yb-
és u é ojy
nameninige
(p iesagos
-ininkas,
-é
ediniai),
j ankiy,
maSiny,
p ie aisy
a
Siaip p iemoniy
namensinimai
(dauguma
di iniy).
Solchen
Da ybos
Ka ego ien
we den
no male wei-
se unsag en
i
pa iy e miny
Ka ego ien.
Miné u Fall
kann
bes imm
we den
eiksmy,
besonde ybiu,
ei8kiniy,
daik u,
p o esijy
Ka ego ien,
die e binden
sich manchem
Te miny
nomina ions
su
dalykais.
2.3.
A iksu,
a iksoidy,
di iniy
s anda diniy
démeny
i
apsk i ai
e miny
da ybos ki y
elemen y
bewe igun-
g,
nomina ions
a ija imas,
an inés
nomina ions
e scheadim-
as (aunenxo,
1986,
12—13)
i
k .
su
nominacija
susije
panaS s
dalykai
galimi
damals,
wenn is
sukaup a
bemaz
ganze
en sp eche-
nde
wissenscha-
s i es
e minija.
Siuo,
Physikos
Te minie s
u sp ünglich-
en
Fo m imosi,
Fall kann man
edené nu
übe einige
Physikos
(daZnai
echnikos)
Te miny
nomina ionen
i
uZuomazgas.
Eine
ju
—
,,Kelei io*
physikos
popula inimo
A ikeln
p äsen iamy
sq oky
pa adinimy
j ai ae ung.
Siuos
j ai uojanéus
benennungen
können
g uppie
we den so: kai
1)
sa oka
j a dijama
sudé iniu
eineZodziu
i
namen,
beispielsweise.:
pe ija ode
kmens oiejus
(146,
184),
elek ys és
apibégis
ode akas
(12,
50—51),
Elek is-
2
P iesagu
-ybé, -ys é
edinius
besonde y-
biy
namensini-
my Ka ego ie möglich
Sohle in
diesem
Fall nu
o mell
zu, da
Zusage
iy
ediniais
angeben
ei8kinen
selbs
a
Ak ionse-
gebnis
(S iespbé
(10,
42;
13,
64)
S eesa,
magne ys é
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50—51)—
magne ism,
elek ys é
(10,
42)
—
elek a)
payadinimai.
85
kai
magne iskasis
ol asis ode
eleg a (a)s
eleg a (a)s
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50-51),
ode iely
pus as
(228,
203),
eleg a (a)s
ode wi inis
pus as
(229,
213),
Zaibinis
pus as ode
eleg a (a)s
ga iné
(100,
59;
101,
72;
108,
8;
117,
132;
126,
27;
232,
28),
pada yné
ode damp
inasyné
(15,
94—95;
16,
98—99;
20,
118—
119),
geleziniosios
ézés
(53,
112;
148,
191),
gelezinés
ézés
(233,
31)
i
gelz éxés
(233,
31),
geleZinis
S aße
(6,
168),
geleZinysis
weg
(1,
88),
gelezies
kel(ia)s
(164,
198:
166,
8)
i
gelzkelis
(14,
92;
34,
95;
43,
168;
69,
24;
88,
156;
127,
32;
226,
165;
229,
213),
gelZkelys
(52,
104),
Silkiné puslé
ode o kulké
kai sa oka
j a dijama
(119,
188);
2)
sudé iniu,
ap aSomuoju
ienazZodZiu
namens,
beispielsweis-
e.: ga iné
i
sépis
(20,
118;
74,
64;
135, 76; 163,
195;
199,
60),
dampinis
Sépis
(156,
88;
172,
68),
ga y
sépis
(8,
28),
eomoji
damp
Sépis
(66,
94)
i
dampsépis
(130,
53;
253,
105; 254,
109),
ga sépis
(16,
98—99;
69,
24),
maliinas
ga u
a omas(is)
(20,
118: 243,
146)
i
ga -malanas
(23,
168),
aiskasis
eZimas
(15,
94),
paa inis
ezimas
(16,
98—99;
20,
118—119;
29,
12;
131, 88;
153,
62),
ga o
ezimas
(16,
98—99),
ezimas
ga u
a omas(is)
(16,
98-99:
62,
40)
i
ga ezimis
(16,
98—99;
38,
128),
gelzkel e¥imis
(186,
34),
gelz ezi-
mis
(98,
52;
235,
57;
249,
20;
257,
126),
ikis
(34,
96;
44,
172;
49,
40;
55,
139;
85,
143;
116,
106;
124,
16;
125,
24;
154,
68;
213,
168;
227,
179;
235,
57).
Le z e e
Bezeichnun-
du
gen bilden
noch ande e
Sudé inius
desselben
Sa okos
En sp ech-
ungen:
ga inis
gelz ezimis
gelZ ezimiy
ukis
(98,
52),
(235,
57;
257,
126),
ezimy
ikis
(34,
96;
44,
172;
124,
16;
125,
24;
154,
68;
213,
168;
227,
179)
(plagiau
Z .
Klima icius,
Vadinasi,
1974,
16—30).
nomina ions
j ai auens
pasi eiSkia
d ejopai.
E s ens,
wenn j ai ien
A ikeln in
sa oka
genann wi d
gleichodai, z.
geleZiniosios
ézés
(53,
112;
148,
191),
gelezinés
ézés
(233,
31),
gelz éxés
(233,
31),
ga iné
Sépis
(20,
118;
74,
64;
135,
76;
163,
195;
199,
60),
dampinis
Sépis
(156,
88;
172,
68),
ga y
Sépis
(8,
28),
eomoji
damp
Sépis
(66, 94),
damsépis
(130,
53;
253,
105; 254,
109),
ga sépis
(16,
98-99),
Siau és
Weisa
(203, 214),
Siau sé ies
(154,
68;
198,
51)
i
pan.
Zwei ens,
wenn in
einem A ikel
de Name
dyejopas
sa okos
un e de
Paus ung
e wende
wi d ode ,
P z.: pe ija
ode
s ehens
oiejus
(146,
184),
halbkalkis
ode
me gelis
(225,
154),
ol aiskasis
S ulpas
ode
gal aniskoji
Ba e ie
(10,
43)
i
pan.
Dalis okiy
sudé iniy,
ap aSomyujy
eineZodziu
i
pa adinimy
gegensei ig
is
mo ologiskai
susije.
Sie bilden
mo phologisc-
he Va ian en,
die man geben
kann zwei
G uppen:
sudé inis
j
ap aSomasis
e mas
1)
uni e bacijos
a
bidu
zusammenge-
i
se z
eineZodis
e mas, P z.:
geleziniosios
ézés
(53,
112;
148,
191),
gelezinés
éxés
(233,
31)
i
gelz ézés
(233,
31),
gelezinis
weg
(6,
168),
geleZinysis
weg
(1,
88),
gelezies
kel(ia)s
(164,
198;
166,
8)
i
gelzkelis
(14,
92;
34,
95;
43,
168;
69,
24:
88,
156;
127,
32;
226, 165; 229,
213),
gelzkelis
(52,
104),
dampinis
eZimas
(16,
98—
99;
20,
118—119;
29,
12;
131,
88;
153,
62),
ga o
ezimas
(16,
98—99),
eZimas
ga u
a omas(is)
(16,
98—99;
62,
40)
i
ga ezimis
(16,
98—99;
38,
128),
aséjas
i
olo
i
ol asis
(9,
38);
2)
a ian inis
sudé inis
e m
démuo,
deme
geh :
a)
biid a dis
su
p eesaga
-inis, ode
-é
daik a a dzio
kilmininkas
(angliy ga ai
(27,
200;
29,
12;
194,
161)
i
anglinisc-
he ga ai
(159,
132;
195,
194;
242,
142),
ga y
ka ils
(15,
94)
i
damp ke-
il
(221,
85));
b)
biid a dis
su
p eesagomis
-inis,
-é
a
-iikas,
-a
(ga inis
eZimas
(16,
98
—
99;
20,
118-119;
29,
12;
131,
88;
153,
62)
i
ga iskasis
ezimas
(15,
86
94));
c)
i a dZiuo inis
a
ein aasis
bid a dis
(elek iska
kibi kS is
(10,
42—43)
i
elek igkoji
s o é
(10,
43;
12,
50),
elek isch
in is
(10,
42—43),
ka iska
Sépis
(17,
104;
19,
116;
30,
32;
61,
28)
i
ka iSkoji
Sépis
(65,
56)).
Ein ande e
Teil miné y
j ai uojanéiy
pa adinimy
mi einande
e bundenji
seman iSkai.
Sie sind wie
Synonyme,
daZ meis
i
e knüp
Schal e ku
ode , z.
Elek ys és
apibégis
ode akas
(12,
50—51),
elek iskai
magne igkasis
ol asis ode
eleg a (a)s
eleg a (a)s
(10,
42-43;
11,
46—47;
12,
50-51),
ode
d inische
pus as
(229,
213),
Zaibinis
pus as ode
eleg a (a)s
ga iné
(100,
59;
101, 72;
108,
8;
117,
132;
126,
27;
232,
28),
pada yné
ode
damp masyné
(15,
94—95;
16,
98-99;
20,
118—
119),
ele ons
ode
olkalbys
(239,
100-101;
240,
107—108)
i
pan.
Hadinasi, dél
nomina ions
j ai a imo
en s eh
a ian iskumas
sinonimiSkuma-
i
s.
Sios
besonde ybés
Te minijos
an änglichen
o ma imosi
e ape is
neiS engiamos.
2.4.
Miné y
sudé iniy
i
ap asomyjy
e miny
démenys
mi einande
is susije
am e ais
ySiais.
DaZ meis en
Sie ySiai
sind
a ibu iniai.
Jie8 eikS i:
de inamuo-
a)
ju
pazyminiu
(elek iska
kibi kS is
elek iskoji
(10,
42),
s o e
(10,
43;
12,
50),
elek isch
in is
(10,
43),
elek omagne isch-
es ol aSis
(65,
56),
gal aniskoji i é
(10,
43),
gal aniskoji
sylé
(12,
50)
magne iskoji
syla
(12,
50),
aukian i
syla
(158,
103),
ol aixkasis
s ulpas
(10,
43),
ol aiskoji
Ba e ija
(10,
43));
b)
nede inamuoju
pazyminiu
(elek ys és
apibégis
(12,
50),
elek ys és
kibi kS is
(10,
43),
Sii io
inkis
(191,
94),
So imo
ykas
(89,
180;
99,
56)
i
.
.).
Hinsich li-
ch, schon
damals
wa
po eikis
i8ski i
ainius
i
ginnigen
Te minen.
I8
kai ku iy
okiy
e miny
kann
bilden
soga
iiine
g uppen,
beispiels-
weise.:
anglys
:
akmeninés
a.
(13,
64;
57,
163;
148,
192;
184,
20),
juodosios
akmeninés
a.
(75,
68),
udosios
akmeninés
a.
(75,
68);
daik ai
:
bal inan ieji
d.
(134,
67),
nich
d.
(10,
42),
emp angenden emp angenden
d.
(10,
42);
ga ai
:
s einliche
g.
(45,
192),
Kohlinie
g.
(159,
132;
195,
194;
242,
142),
degan ieje
g.
(64,
52;
90,
184;
182,
206;
217,
32),
e b inami-
ge angliy
g.
(246,
177),
malkinis-
g.
(45,
192),
che
g.
pelkinisc-
he ode u inische
g.
(45,
192);
syla
:
gal aniskoji
s.
(12,
50),
magne iskoji
s.
(12,
50),
aukian i
s.
(158,
103)
und pan.
Dél sio po eikio
manchmal wu den
zusammenie en
soga
g ama ische
hipe no malizmai.
Pa yzdiiui,
j a dziuojami
biid a dZiai
anhesaga
su
-inis,
-é
(Zaibinysis
pus as
(136,
88),
magne o
südinisie
Galle
(11,
46),
magne o
S au iny-
sis Galas
(11,
46),
gelezZinio-
sios éZés
(53,
112;
148,
191),
geleinysis
weg
(1,
88),
eikiamosios
iiSies des
gegenwä i-
gen Zei
Teilnehme n
(plaukiqsis
b us
(215,
192;
220,
70;
228,
203)).
Daznai
suabschluu-
inama
Vo änge
-iskas,
-a
a osena
(elek iskoji
s o é
(10,
43;
12,
50),
ga iskasis
eximas
(15,
94),
ol aiskasis
s ulpas
(10,
43)
s a
elek os
s o és, ga o
ezimo,
Vol os
s ulpo,
gal aniskoji
Ba e ija
magne iskoji
(10,
43),
syla
(12,
50)
s a
gal aniné
Ba e ie,
magne iné
jéga) pan.
i
DaZnai ij
isski i
wu de
ge es e
zusä zlich
i
ap aSomuoju
bidu,
beispielsweis-
e: ga iné
plieninémis
Z ynémis
apmus oji
Sépis
(255,
117),
ka iskoji
plieninémis
Z ynémis
apmus oji
dampsépis
(256,
121),
Zwickniuo
Sépis
gelezinémis
Z ynémis
apmus a
(135,
76)
i
pan.
Ande ose sei s,
didelés j akos
solche
ap aSomiesiems
Te men
en s ehen
u éjo okie iy
Sp ache,
beispielsweise.:
i
ga u a omas
maliinas len y
pjaujamas
ga inis len y
pjaujas maliinas
(243,
146),
(224,
142).
Mali
okinas.
Miihle,
len pji
oki é.
Sagemiih-
le.
Weil okie iy
kalboje
len pji és
namens
gemach y -
as maliin
i$
namens,
odél
87
lie u iy
kalboje
i
s a
len pjii és
e schien
miné i
namensinim-
a,i e s ellen
okie iy
e minijos
G undlage.
Alle
Sie dinge
zeigen
selbe
physikos
(i echnikos)
Te minionen
o ma imosi p adzia,
wann noch nich
nusis o éje nu
e minai, abe daZnai
sa okos, beispielsweise.:
e minais elek ys é,
gin a ys é, elek ys és
ne
macis, elek iskasis
in is nusakoma
elek a, ih e k ii is,
s o é sowie apsk i ai
i
elek os Wi kung.
i
S ai ein
paa
BeispielzZiu.
Nach ik a
li a iskajq
sp ache wi
odél
galé umbim
a
gin a ys e
nenneni i,
ale schon
pasiliksim
Siam
ka ui an
den
o
Namen,
ku j
moky ieji
Zmonés
dem
Ding ui
da e
i
adinsim
jj
Elek ici d
( .
y.
Elek izi a
—
A.
K ode
ge iaus
nach missy
i8 a ielek -
ys e..),
ma
Übe
Elek ys e
edédami-
ch u ésim
au ielem
Sachen,
o
i
au dabo i,
o
dass alle
sach e
ne
ligiu bidu
eleké ys e
u ode
akzep i
(10,
42).
Einige
Dinge, wie
e was:
Glas,
Gin e ,
Sie a,
ka és
oda,
Silkai,
sagi so
oliaus,
i
u
sawyje
elek ys-
e
(10,
42).
Wie wi je z
de ska das
a ps elés
gala
uzk u in, das
elek ys és
macis pe
ielas
kaimyniskajj
olkalbj
nuSokusi
mach da in
esancia
a ps ele
j
magne iska...
(240,
118).
...pajun a alle
die iks andiai
susi é usiyjy
Zmoniy
einem sykiu
ana
elek iskaji
in j (10,
43).
2.5.
,,Kelei io*
wissenscha -
liche
Sp ache
uZuomazgy
Analyse kann
zusammenge-
ass we den
mi den
1)
olgenden
Anme kungen:
RySk igs e
Elemen
—
wissenscha -
liche
Sp ache
Te minijs
kii imas;
e mininai
wu den
zusammeniomi
spo adiSkai,
nesis emi8kai, a¢iau émési i u.
pama u
—
li auiscka
Leksika; Te miny
j ai a imui am
2)
biidigen
SynimiSkumas
mo ologische
a ian iSkumas;
i
Siuos
Dingeus
daZnai
lémé ki y
kalby
(ypaé
okieéiy
Sp ache-
n) j aka;
e such
3)
wu de
nu
ne
Te me zu
en wicke-
ln, abe
i
ju
besch éZim-
us, iginius
Te minus zu
un e scheid-
en on
gimininiy
Te miny.
SALTINIAI
Kelei is
i8
Ka aliauciaus
b üde n
li au ne n
Zinias
pa nesas*,
1.
1849,
N .
22. 21.
1851,
N .
37.
41.
1852,
N .
39.
2.
1850,
N .
6.
22.
1851,
N .
39.
42.
1852,
N .
40.
3.
1850,
N .
33. 23.
1851,
N .
42, 43.
1852,
N .
42.
4.
1850,
N .
36.
24.
1851,
N .
43. 44,
1852,.N .
43.
5.
1850,
N .
41.
25.
1851,
N .
48.
45.
1852,
N .
48.
6.
1850,
N .
42. 26.
1851,
N .
49. 46.
1852,
N .
53.
7.
1850,
N .
43.
27.
1851,
N .
50.
47.
1853, N .
2.
8.
1851,
N .
7.
28.
1852,
N .
2.
48.
1853,
N .
5.
9.
1851,
N .
10.
29.
1852,
N .
3.
49.
1853,
N .
10.
10.
1851,
N .
11. 30.
1852,
N .
8.
50.
1853,
N .
11.
11.
1851,
N .
12.
31.1852,
N .
10, 51.
1853,
N .
13.
12.
1851,
N .
15.
32.
1852,
N .
18. 52.
1853,
N .
26.
13.
1851,
N .
16. 33.
1852,
N .
19.
53.
1853,
N .
28.
14.
1851,
N .
23. 34,
1852,
N .
24.
54.
1853,
N .
33.
15.
1851,
N .
24.
35.
1852,
N .
27.
5521853;
N 35.
16,
1851,
N .
25.
36.
1852,
N ..
28.
56,
1853,
N .
40,
17.
1851,
N .
26.
37.
1852,
N .
29. 57.
1853,
N .
41.
18.
1851,
N .
28.
38.
1852,
N .
32. 58.
1853,
N .
42.
19.
1851,
N .
29.
39.
1852,
N .
35. 59.
1853,
N .
44.
20,
1851,
N .
30.
40.
1852, N .
37.
60.
1854,
N .
5.
*
Toliau
zei aS io
Name nich
wiede hol
wi d, we den
nu Jah e
nume is
i
o ges ell .
88