LIETUVIU
LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXIX
(1991)
ANGELE
KAULAKIENE
MOKSLO
KALBOS
UZUOMAZGOS
,,KELEIVYJE“
1.1.
Mazaja
Lie u a
XIX
a.
ke i ajame
deSim me yje
Eu opoje
p asidéjes
p amoninis pe e smas
menkai
epalie é.
Sis
ag a inis
k a8 as
ys ési
adinamuoju
p isiskuoju
bidu.
Visuomeninio,
poli inio
bei
ekonominio
gy enimo
aida
ge o-
kai
paspa ino
Vokie ijos
1848—1849
m.
bu zuaziné
demok a iné
e oliucija.
MajZojoje
Lie u oje
ji
ei8kési
da bininky
i
als ieciy
sukilimais,
mies y
gy en ojy
demok a iniy
sluoksniy
ak y umu.
S eigési
demok a iniai
klubai,
pli o
lais oji
spauda.
Kaip
ik
uo
me u
pasi odé
pi mieji
pasaulie iniai
lie u iy
pe iodiniai
lei-
diniai
(Kaunas,
1987,
55).
Kaip
nu odo
A.
B.
KlaipédiSkis
(KlaipédiSkis,
1914,
69—70),
pi masis
P isijos
lie u iy
ménesinis
laik a’ is
p adéjo
ei i
1832
m.
sausio
mén.
TilZéje,
o
nuo
liepos
mén.
Ka aliauéiuje.
Sio
laik a8 io
(,,Nusida imai
apie
e angelijos
p asipla inima
a p
Zydy
i
pagoniy“)
edak o ius
i
leidéjas
bu o
F .
Kelch’as.
An asis
P isijos
lie u iu
laik aS is
bu o
sa ai inis
i
éjo
nuo
1849
m.
balandzZio
mén.
ke i adie-
niais
Klaipédoje.
Tai
,,Lie u ininky
p ie elis,
a ba
Klaipédos
cei ungos“.
Sio
laik-
a8 io
edak o ius
bu o
kunigas
Zippel’is,
o
leidéjas
spaus u ininkas
F.
W.
Ho ch’as.
Tais pa iais
me ais
liepos
2
d.
p adéjo
ei i
e iadieniais
Ka aliau iuje
o iciozinis
laik a8 is
,,Kelei is
i
Ka aliau iaus
b oliams
lie u ininkams
Zinias
pa neSas“.
Sio
sa ai inio
laik aS¢io
edak o ius
i
leidéjas
bu o
F .
Ku Sai is.
,.Kelei io*
su-
many oju
bu o
gene olas
on
Pleli e.
Jis,
p isibijodamas,
kad
1848—1849
m.
siau usios
Vokie ijos
bu zuazinés
demok a inés
e oliucijos
d asia
neuzk és y
i
lie u iy,
liepé
F .
Ku Sai iui
aldZiai
is ikima
laik aS j
leis i.
Valdzia
duoda o
»Kelei iui*
kasme
450
ma kiy
paSalpos.
,,Kelei i*
F .
Ku Sai is
leido
i
edaga o
iki
1880
m.
asa io
mén.
pabaigos
(Klaipédiskis,
1914,
70),
po
o
ji
pe da e
edaguo-
i
moky ojui
A.
Eino iui
i§
Klaipédos.
A.
Eino is
,,Kelei i*
pa adino
,,Naujuoju
kelei iu“
i
p adéjo
ji
leis i
nuo
1880
m.
balandZio
1
d.
kas
sa ai e
TilZéje.
Kaip
nu odo
A.
B.
Klaipédiskis
(Klaipédi8kis,
1914,
75),
Sio
laik a8éio
u inys
oks
pa
kaip
i
F .
Ku Saiéio
bu usio
,,Kelei io“,
ik
Siek iek
au iskesnis.
,,Naujasis
kelei is“
bu o
leidZiamas
iki
1883
m.
lapk i io
18
d.
Ku j
laika
jis
u éjo
p ieda
,,Gaspado ys és
laiskas“.
1883
m.
,,Naujasis
kelei-
is*
bu o
pa adin as
,,Tilzés
kelei iu“,
po
o
A.
Eino is
a gai ino
él
senaji
»Kelei i“,
ku is
bu o
leidziamas
kas
sa ai e
Ragainéje,
éliau
Klaipédoje
senuoju
a du
,,Kelei is
b oliams
lie u ininkams
Zinias
pa neSas*
(Klaipédiskis,
1914,
76).
F .
Ku Saiéio
leis ame
,,Kelei yje“
pag inding
ie a
uZémé
S en adienio
pamoks-
lai,
po
o
éjo
poli ikos
Zinios.
Visuomenge
dominan ys
dalykai
bu o
spausdinami
80
sky eliuose
,,[s a ymai‘,
,,Pamokinimai“,
,,Saugoki és!“,
»S ieZiausioji
Zinia“,
Visokia
umpa
Zinia“,
,,Visokia
Zinia“
i
pan.
,,Kelei yje“
bu o
spausdinama
i
mokslo
populia inimo
s aipsniy
i8
as onomijos,
bo anikos,
izikos,
geog a ijos,
is o ijos,
medicinos,
me eo ologijos,
echnikos,
e e ina ijos,
zoologijos
i
k .
s i-
&iu.
S ai
kele as
ju:
,Ada iné
puSka“
(104,
150),
An
misy
gelZkelio*
(55,
139),
Apie
bégan i
o a
angliy
kasimuose*
(57,
163),
,,Apie
milZiniskaji
Zal i*
(26,
193),
»Apie
miisy
Zemés
lydé oji*
(kalbama
apie
ménuli,
261,
182—184),
,,Apie
Ziogus*
(149,
194—195),
,,Elek i8kai
magne iikasis
ol a3is
a ba
eleg a s“
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50—51),
,,Gal iju
gaiiimas*
(68,
11),
,,Gal ijy
ma as“
(5,
153;
71,
79),
.Gand ai*
(81,
111-112),
,,Ga inés
pada ynés
a ba
damp maSynés*
(15,
94-95;
16,
98—99;
20,
118—119),
,,I8
pagonijos*
(39,
139),
,,.Kaip
galima
opuciy
liga
ap eik i?“
(32,
72),
..Kas
i8mislijo
pa aka?“
(205,
11),
,,.Ke pé“
(215,
189-
190),
,,Kole os
liga“
(42,
159;
56,
160;
144,
146),
..Kome s“
(92,
59),
,,La yna“
(71,
47),
,,.Mazums
apie
a ménijonus“
(93,
66;
94,
70),
,.Naujasis
gelzkelis*
(53,
112),
,,O ai*
(45,
191),
,,O iné
kulka“
(102,
128),
,,Pa ankos“
(kalbama
apie
ki -
méles,
67,
116),
,,Pa anky
iSgaisin ojai*
(84,
127),
,,Po as“
(106,
179),
,,P ieS
déles
an
Zelmeniy
pasi odanéias“
(102,
128),
,,.P ie}
kandj
pasiu usio
Sunies“
(54,
131),
P ieS
ki méles,
a ba
pa ankas,
kopis us
suédan ias“
(36,
111),
,,P ieS’
opu iy
liga*
(31,
75;
33,
75),
,,.Ruménija*
(230,
181),
,,Saulés
ap emimas“
(20,
120),
»saulé
ap ems“
(18,
112),
,,Sk uzdélé“
(21,
146—148),
~S ieZus
ply ny iy
j aisymas“
(142,
139),
.,Tele ons
a ba
olkalbys“
(239,
100-101;
240,
107—108),
,,Tol aSis“
(9,
38—39),
..T ichynai*
(135,
74),
,,T ukiy
bégis
an
misy
naujojo
gelzkelio“
(116,
106),
.,Tu kai*
(51,
49),
,Vo as*
(95,
6),
,,Zal iai*
(25,
190-191),
,Zemés
pad ebéjimai
Ame ikoje“
(151,
18)
i
.
.
Tad
,,Kelei is“
pasi ink as
dél
keliy
p ieZas iu.
Pi ma,
jis
bu o
ienas
pi myju
lie u iy
laik as iu,
ku io
pasi odyma
galima
laiky i
isy
ki y
lie u ig
pe iodiniy
leidiniy
ick
MaZojoje
Lie u oje,
ick
Lie u oje
p adzia.
An a,
jo
edak o ius
F .
Ku Sai is
bu o
ge as
lie u iy
kalbos
moko as,
odél
,,Kelei io*
kalba
sa o
g ynu-
mu
i
aisyklingumu
sky ési
i8
ki y
uome iniy
leidiniy
kalbos.
T e ia,
,,Kelei yje*
bene
daugiausia
bu o
pa eikiama
mokslo
populia inimo
s aipsniy,
ku iuose
ga-
lima
ap ik i
am
ik y
mokslo
kalbos
elemen y
uZuomazgu.
1.2.
Pap as ai
mokslinis
pazinimas
emiasi
eo iniais
i
ekspe imen iniais
me-
odais.
Sie
me odai
i§
dalies
lemia
i
mokslo
kalbos
sa i uma,
ku is
eiSkiasi
iksliu
eiginiy,
hipo eziy
ixkélimu,
ju
pag indimu,
a gumen a imu,
sis emiSku,
logisku,
objek y iu
ienos
a
ki os
p oblemos
i8dés ymu,
s a s ymu,
j odymu.
Vadinasi,
mokslo
kalba
pasiZymi
am
ik omis
ypa ybémis:
abs ak umu,
aiSkumu,
logiskumu,
modalumu,
ikslumu,
umpumu
i
pan.,
ku ias
lemia
Sie
dalykai.
Pi ma,
e minija.
Jai
ski ini
ZodZiai,
a ojami
mokslo
kalboje
jp as ine
eik’me,
seman iSkai
ans-
o muo i
bend osios
kalbos
ZodZiai
( .
y.
e minologizuo i
ZodZiai
a
ZodzZiy
jungi-
niai)
i
specialis
ZodZiai
a
Zodziy
junginiai
( .
y.
e minai).
Te minai
pap as ai
es i
iena eik¥miai,
s ilis i8kai
neu aliis,
sis emi8ki.
An a,
nominacija,
ku i
mokslo
ween
Z .
Sal iniy
sq asq.
Pi masis
skaigius
nu odo
,,Kelei io*
me us
i
nume j,
an asis
—
pus-
lapi.
6.
Lie u iuy
kalbo y os
klausimai
29
.
81
kalboje
i8 eiskiama
Zodziu
a
ZodZiy
junginiu.
T e ia,
kons ukcijy
bei
sakiniy
zodziy
a kos
s e eo ipai
(p z.,
eiksmazZodiniy
bei
bid a diniy
daik a a dZiu
junginiai,
pasy o
kons ukcijos,
beasmeniai
sakiniai
i
pan.)
(Pikéilingis,
1971,
314-323;
Labu is,
1973,
3—12;
Jenncos,
1970,
52-90;
Mu podanosa,
1976,
27—55),
iene ai,
u in ys
j ai ius
modalumo
a spal ius
—
nuo
galimumo
i
bii i-
numo
iki
p oblema iSkumo
i
i ealumo
(Gai enis,
1986,
98).
Siame
s aipsnyje
kaip
ik
i
ap a iamos
1848—1880
m.
..Kelei io“
izikos
populia inimo
s aipsniy
mokslo
kalbos
elemen y
uzuomazgos.
Tuose
s aipsniuose
skai y ojai
supaZindinami
su
bene
s a biausiais
XVIII
a.
pab.
i
XIX
a.
p .
izikos
a adimais
(elek omagne ine
indukcija,
ene gijos
e més
désniu,
magne izmo
ei8-
kiniais
i
.
.),
naujomis
sa okomis
i
naujais
p ie aisais
bei
j engimais,
kaip
ga o
magina,
ele onu,
eleg a u,
e mome u
i
k .
Sus ip éjus
izikos
i
echnikos
ySiui,
uome iné
izika
apo
lyg
i
eo iniu
echnikos
pag indu.
Todél
,,Kelei io*
izikos
populia inimo
s aipsniuose
nemaZa
e miny,
ku iuos
galima
ski i
i
izikos,
i
echnikos
e minijai.
2.1.
,,Kelei io“
izikos
populia inimo
s aipsniy
e minija
sa o
kilme
labai
i ai i.
Daugumg
suda o
lie u iski
Zodziai
e minai,
p z.:
alkiiné
(16, 98),
anglinis,
~é
(159,
132;
195,
194;
242,
142),
anglys
(13,
64;
57,
163;
75,
68;
148,
192;
184,
20),
apsk i umas
(10,
43;
19,
115;
202,
185),
ais
(16,
98),
bégis
(130,
52),
ga as
(15,
94;
27,
200;
29,
12;
45,
192;
64,
52;
90,
184;
159,
132;
182,
206;
194,
161;
195,
194;
217,
32;
232,
27;
242,
142;
246,
177),
gin a as
(157,
98),
g ei umas
(10,
43;
138,
120;
201,
130),
kibi kS is
(10,
42—43),
o as
(2,
24;
45,
191;
162,
188;
177,
190),
saulé
(153,
63),
spindulys
(34,
96),
s o é
(10,
43;
12,
50;
55,
146),
Siluma
(10,
42;
142,
139;
241,
130),
inkis
(100,
59;
168,
28;
191,
94;
201, 145; 223,
133),
in is
(10,
43;
16,
98),
iskéjimas
(139,
128),
Zaibas
(80,
107;
159,
132; 239,
102)
i
.
.
NemaZai
.,Kelei io“
izikos
populia inimo
s aipsniuose
i
skolin y
ZodZiy
e miny,
p z.:
ba e ija
(12,
50),
elek iskas,
-a
(10, 42),
jodas
(75,
68),
kome
(a)s
(92,
59),
Kompasas
(11,
47),
magne as
(10,
42;
11,
46),
magne iskas,
-a
(12,
50),
mi-
nu a
(113,
80),
minu as
(151,
181),
puska
(104,
150),
syla
(12,
50;
158,
103),
sylé
(12,
50;
257,
125),
ele on(a)s
(239,
100—101;
240,
107),
eleg a (a)s
(100,
59;
173,
158; 228,
203;
229,
213),
eleg a inis,
-é
(137,
112)
i
.
.
Vieni
Sie
ZodZiai
e minai
pasiskolin i
i
okiegiy,
sla y
i
k .
kalby
(p z.:
dampsépis
(130,
53;
253,
105;
254,
109),
plg.
ok.
Damp schi ,
lokomo y e
(236,
68),
plg.
p anc.
locomo i e,
na um
(134,
66),
plg.
a ab.
na um,
pus as
(100,
59;
101,
72;
108,
8;
117,
132;
126,
27: 136, 88;
232,
28),
plg.
ok.
Pos ,
syla
(12,
50;
158,
103),
sylé
(12,
50;
257,
125),
plg.
us.
cuad,
sépis
(8,
28;
17,
104;
19,
116;
20,
118;
30,
32;
61,
28;
65,
56;
66,
94;
74,
64;
254,
109),
plg.
ok.
Schi
i
.
.),
ki i
y a
lo yny
a
g aiky
kilmés
(p z.:
elek ys é
(10,
42;
12,
50),
elek iskai
(10,
42),
elek iskas,
-a
(10,
42—43),
pig.
g .
élek on,
elek omagne iskas,
-a
(65,
56),
plg.
g .
elek on+magné is,
kome (a)s
(92,
59),
plg.
g .
komé és,
magne ys é
(11,
46),
plg.
g .
magné is,
minu a
(113,
80),
minu as
(151,
181),
plg.
lo .
minu us,
pe olija(e)
(146,
184;
160,
172; 223,
134),
plg.
lo .
pe ol(eum)
i
.
.).
Pas a ieji
miné uose
s aipsniuose
suda o
daugumg
skolin y
e miny.
Ma y ,
g aiky
a
lo yny
k.
kilmés
Zodziy
e miny
gausuma
uome inéje
pe iodikoje
lémé
kele as
dalyky.
Pi ma,
il-
82
gus
amZius
ody as
didZiulis
démesys
an ikinei
kul ii ai
i
klasikinéms
kalboms.
An a,
ilgalaikis
lo yny kalbos
kaip
a p au inés
mokslo
kalbos
s a usas
Vaka y
Eu opos
i
ki ose
Salyse
(Keinys,
1980,
85).
‘NemaZai
izikos
populia inimo
s aipsniuose
i
Zodziy
e miny,
iSsi e s y
ki y
kalby
pa yzdziu:
o puslé
(174, 168),
plg.
ok.
Lu ballon,
gelezinis
kelias
(6,
168),
gelezies
kel(ia)s
(164,
198;
166,
8),
gelezinysis
kelias
(1,
88),
gelzkelis
(14,
92;
34,
95;
43,
168;
69,
24;
88,
156;
127,
32;
226,
165;
229,
213),
gelzkelys
(52,
104),
plg.
us,
acezesHaa
dopoea,
ok.
Eisenbahn,
p anc.
chemin
de
e ,
olkalbys
(239,
100;
240,
107),
plg.
g .
élé+phoné,
ol asis
(9,
38;
10,
42;
12,
50;
65,
56;
192,
116;
231,
13),
plg.
g .
elé+g apho,
olziu is
(96,
40),
plg.
ok.
Fe n oh
i
. .
Ma y ,
ju
a si-
adima
is
dalies
lémé
i
a
aplinkybé,
kad
e iniy
labai
daug
bu o
iSsi e s a
is
ki y
kalby
apsk i ai
XIX
a.
Tuo
me u
paspa éjus
kapi alis iniy
san ykiy
plé oji-
muisi,
Zemés
ikio,
p amonés,
p ekybos
augimui,
klasinés
di e enciacijos
didéjimui
i
apsk i ai
pagy éjus
isam
kul i iniam
bei
poli iniam
gy enimui,
a si ado
nemaza
okiy
naujy
daik y,
eiskiniy
i
sa oky,
su
ku iomis
miisy
liaudis
nesusidu da o,
i
odél
ne u éjo
a i inkamy
pa adinimy
(Palionis,
1959,
21).
Tad
okiai
gausybei
sa oky
pa adin i
nebegalima
bu o
i8si e s i
ien
ik
liaudies
kalbos
zodynu.
,Kelei io*
izikos
populia inimo
s aipsniuose
Siek
iek
y a
i
pusiau
skoliniy,
p z.:
ga sépis
(16,
98;
69,
24),
g oma nesis
(188,
64),
pus ezZimis
(99,
56;
132;
108),
u pelké
(140,
132)
i
.
.
Vadinasi,
kilmés
poZiii iu
uome ine
izikos
e minija
suda o
Sie
sluoksniai:
sa i
lie u iSki
ZodZiai
e minai,
skoliniai,
e iniai
i
pusiau
skoliniai.
[§
ap a yu
245
Zodziy
e miny
71%
suda o
lie u iski
ZodZiai,
21%
skoliniai,
5%
e iniai
i
3%
pusiau
skoliniai.
Vadinasi,
izikos
e minija
p adiniame
o ma imosi
e ape
é-
mési
lie u i’ka
leksika.
Tai,
be
abejo,
lémé
kele as
dalyky.
Pi ma,
.,Kelei io“
edak-
o iaus
F .
Ku Sai io
pasi ink a
nuos a a,
ku ia
jis
nu odo
iename
_,,Kelei io“
nume iy:
,,Naujy
ZodZiy
pa s
lie u iskoj
kalboj
pasida y i
aS
labai
engiu
i
sau-
gojuos,
ale
ka ais
ik
opijas,
kad
be
y
man
né a
galima
apsigelbé i,
0
ai
ada
ypa¢iai
u
nusiduo i,
ku
eik
apie
naujus
i
S ieZius
daik us
kalbé i,
ku ie
iki
Siol
a p
lie u ininky
né a
pazis ami
bu e,
o
odél
i
nei
jokio
lie u isko
a do
ne u éje,
kaip
an ai
i
gelZkelis,
ga Siepis
i
as
am
lygu.
Kagi
aS
daba
eiksiu
apie
okius
daik us
kalbé i
u édams?
A&
u iu
neno édams
misy
kalba
okiSkais
ZodZiais
supus y i,
apie
naujus
daik us
kalbédams
naujy
Zodziy
pada y i,
ale
nei
iens
man
negalés
is ody i,
kad
oks
Zodis,
manes
pada y asis,
nesas
éys ai
lie u iSkas
Zodis
i
pagal
éys a
lie u iska
biida
pada y as...
Ale
ka ais
man
opijas
i
okj
Zodj
a o i,
ku s
man
labai
pazijs ams,
ku j
aS
da
aiks
biidams
i
a p
lie u ininky
gy endams
gana
daug
sykiy
esmi
i8
lie u i-
ninky
bu nos
gi déjes“
(Ku Sai is,
1864,
174). Sia
F .
Ku Sai¢io
nuos a a
y a
pas e-
béjes
i
J.
Palionis,
ku is,
ap a damas
p isinés
li e a i inés
kalbos
a Sakas,
nu odo,
kad
,,Kelei yje“,
leis ame
ge o
lie u iy
kalbos
moké ojo,
skoliniy
y a
maziau,
be
o,
gia
daZnai
pa a ojamas
gy as
liaudies
kalbos
Zodis
a
posakis,
ne a a e iné
liaudika
sin aksiné
kons ukcija
(Palionis,
1979,
152).
An a
ye us,
be eik
isuose
XIX
a.
idu io
MaZosios
Lie u os
leidiniuose
da
ebebu o
gy a
anks esnioji
li-
e a ii inés
kalbos
g yninimo
endencija,
eiké
XVIII
a.
lie u iy
kalbos
g ama iky
6°
83
i
Zodyny
no minamoji
j aka
(Palionis,
1979,
152).
Todél
isai
na ii alu,
kad
ne
ik
lie u iy
izikos,
be
i
echnikos
e minijos
uzuomazgos
émési
lie u iska
leksika.
Pa yzd iui,
L.
Gas ila
i
A.
Zi ku é,
ap a dami
lie u iy
echnikos
e minijos
p ad-
menis,
nu odo,
kad
i§
169
me aly
echnologijos
i
maSiny
gamybos
e miny,
uzZ-
iksuo y
XVIII
a.
Ry y
P isijos
leidiniuose,
lie u iy
k.
kilmés
ZodZiu
y a
73%,
sla izmy
9
4,
ge manizmy
12%,
neaiskios
kilmés
ZodZiy
2%,
pusiau
skoliniy
4%
(Gas ila,
K uopas,
Zi ku é,
1969,
34—36;
Gas ila,
Zi ku é,
1969,
20— 21).
Be
abejo,
dél
kalbos
g yninimo
endencijos
,,Kelei io“
izikos
populia inimo
s aipsniuose
a si ado
i
okie
e minai,
kaip
an ai:
gin a ys é
(Daik as,
apie ku i
mes
daba
kal-
bam
i
daba
da
okiSkai
Elek ici a
( .
y.
Elek izi aé .
-
A.
K.)
adinamas.
Pa-
gal
ik a
lie u iskajq
kalba
mes
a
odél
galé umbim
gin a ys e
adin i...;
10,
42),
olkalbys
(Tele ons
a ba
olkalbys
y a,
kaip
jau Zino e,
a
pe nai
iS as a
p ip o a,
ku ia
pasinaudodami
mes
i
su
daug
myliy
a s u
esandiais
susikalbé i
galime;
239,
100),
ol aXis
(O
uomi
jie
y a
ol asiy
iSsimislije,
ku ie
okiSkai
pagal
g aikiskaja
kalba
eleg a ai,
ai
pagal
misy
kalba
kaip
saky a
., ol aSiai“
a ba
,. aSéjai
iS
olo*
yadinami;
9,
38),
olziu is
(Saujan ieji
su
o/Ziu iais
(Fe n oh )
eizdé i
u éje;
96,
40)
i
pan.
Sie
pa yzdZiai
odo,
kad
e minijos
pu izmo
endencija
bu o
pas e-
bima
XIX
a.
an ojoje
puséje
i
ypaé
y8kiai
iSkilo
aikS én
XX
a.
p .
k aS o y ininko
A.
Vi eli ino
aS uose
(Palionis,
1979,
268,
280).
Dauguma
kilmés
poZiii iu
analizuo y
ZodZiy
e miny
y a
pa eik a
akademinia-
me
Zodyne
(Lie u iy
kalbos
Zodynas)
a ba
j auk a
j
Sio
Zodyno
ka o eka.
Ta iau
dalies
jy
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“
a
jo
ka o ekoje
ne andame,
p z.:
elek ys é
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50—51),
elek iskai
(10,
42),
elek omagne iskas,
-a
(65,
56),
gal aniskas,
-a
(10,
43),
ga iskas,
-a
(15,
94),
ga -maliinas
(11,
46;
23,
168),
gelzkel- il is
(114,
99),
gelZ ezZimis
(98,
52;
186,
34;
249,
20),
gin a ys é
(10,
42),
magne ys é
(11,
46),
magne spilgé
(11,
46),
ol aixkas,
-a
(10,
43)
i
k .
2.2.
Daugiausia
,,Kelei io“
izikos
populia inimo
s aipsniy
Zodziy
e miny
y a
suda y a
su
p iesagomis
-imas/-ymas,
-inis,
-é,
-iSkas,
-a,
-umas,
p z.:
[saulés]
ap emimas
(18,
112;
20,
120),
[Zaiby]
issaudymas
(140,
132),
issémimo
j aisymas
(112,
72),
[pe kiino]
g io imas
(122,
7;
162,
188),
Sildymas
(133,
64),
eleg a ie a-
imas
(181,
204),
[Zaiby]
iskéjimas
(139, 128);
ada iné
[puska]
(104,
150),
akmeni-
nés
[anglys]
(13,
64;
57,
163;
148,
192;
184,
20),
anglinis
[ga as]
(159,
132;
195,
194;
242,
142),
ga iné
[Sépis]
(20,
118;
74,
64; 135,
76;
163,
195;
199,
60),
ga inis
[gelz ezimis]
(98,
52),
[Sépis]
(156,
88; 172,
68),
[ ezimas]
(16,
98
—
99;
20,
118-119;
29,
12;
131,
88; 153,
62),
pusliné
[kulka]
(213,
168),
eleg a iné
[ iela]
(137,
112;
144, 147),
[ i é]
(152,
39;
161,
180;
180,
204),
ol asiné
[ iela]
(137,
112;
144,
147),
[ i é] (152,
39;
161,
180),
ielinis
[pus as]
(229, 213),
Zaibinis
[pus as]
(100,
59;
101, 72; 108,
8;
117,
132;
126,
27;
136, 88;
232,
28);
elek iska
[kibi kS is]
(10, 42),
elek iskoji
[s o é]
(10,
43;
12,
50),
elek iskasis
[ in is]
(10,
42—43),
elek omag-
ne iskas
[ ol a8is]
(65,
56),
gal aniskoji
[ba e ija]
(12,
50),
[ i é]
(10,
43),
[sylé]
(12,
50),
gal anixkasis
[s ulpas]
(12,
50),
ga iskasis
[ ezimas]
(15,
94),
magne isko-
ji
[syla]
(12,
50),
magne iskasis
[ ol aSis]
(10, 42),
ol aiskasis
[s ulpas]
(10,
43);
aps-
k i umas
(10,
43;
19,
115;
202,
185),
gilumas
(202,
185),
g ei umas
(10,
43;
138,
120;
201,
130),
pla umas
(167,
16),
olumas
(175,
169;
226,
166)
i
.
.
84

Kiek
maziau
(ka ais
os
po
ieng)
pa eik a
e miny,
suda y y
su
ki omis
p ie-
sagomis,
p z.:
su
p iesaga
-ybé:
S iesybé
(10,
42;
13,
64),
su
p iesaga
-yné:
pada yné
(15,
94-95;
16,
98—99;
20,
118—119),
su
p iesaga
-ininkas,
-é:
Z aigZdininkas
(252,
89),
su
p iesaga
-ys é:
elek ys é
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50-51),
gin a-
ys é
(10, 42),
magne ys é
(10,
42—43;
11,
46-47;
12,
50—51),
su
p iesaga
-ulys:
spindulys
(34,
96),
su
p iesaga
-wma:
Siluma
(10,
42;
241,
130),
silima
(142,
139),
su
p iesaga
-iinas:
[ga inis]
maliinas
(82,
120;
183,
18;
224,
142),
su
p iesaga
- ojis,
-é:
Iydé ojis
(261,
182—184).
Labai
nedaug
izikos
populia inimo
s aipsniuose
pa eik a
galiiniy
ediniy,
p z.:
[elek ys és]
apibégis
(12, 50),
[saulés]
bégis
(130,
52),
[pe kiino]
Si is
(109,
28),
i
isai
né a
p ieSdéliy
ediniy.
Be
ediniy,
..Kelei io“
izikos
populia inimo
s aipsniuose
nemaza
pa eik a
i
di iniy,
ku iuos
galima
suski s y i
aip:
1)
di iniai
su
daik a a diniu
an uoju
sandu
(ga -maliinas
(11,
46;
23,
168),
ga - ezimis
(16,
98—99;
38,
128;
62,
40),
gelz-
kelis
(14,
92;
34,
95;
43,
168;
69,
24;
88,
156;
127,
32;
226,
165; 229,
213),
gelzke-
Iys
(52,
104),
gelzkel- il is
(114,
99),
gelzkel ezimis
(186,
34),
o kulké
(16,
99;
36,
112;
120,
196),
o puslé
(174, 168),
Siau s iesé
(154,
68;
198,
51)
i
.
.);
2)
di iniai
su
eiksmazodiniu
an uoju
sandu
(g oma nesis
(188,
64),
olkalbys
(239,
100;
240,
107),
ol asis
(9,
38;
10,
42;
12,
50;
63,
56;
192,
116;
231,
13),
olZiu is
(96,
40)
i
.
.).
Dauguma
miné y
siy
Zodziy
e miny,
ypa
y,
ku iuos
suda o
p iesagu
i
ga-
liniy
ediniai,
galima
suski s y i
j
am
ik as
da ybos
ka ego ijas:
eiksmy
pa adi-
nimai
(p iesagos
-imas/-ymas
ediniai),
ypa ybiy
pa adinimai
(p iesagy
-ybé,
-ys é*,
-uma,
-umas
ediniai),
eiksmo
ezul a o
pa adinimai
(p iesagos
-ulys,
galiniy
-as,
-is
ediniai),
eikéjy
i
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
(p ie-
sagos
- ojis,
-é
ediniai),
a daZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
(p iesagos
-ininkas,
-é
ediniai),
j ankiy,
maSiny,
p ie aisy
a
Siaip
p iemoniy
pa adinimai
(dauguma
di iniy).
Tokiomis
da ybos
ka ego ijomis
pap as ai
nusakomos
i
pa iy
e miny
ka ego ijos.
Miné u
a eju
galima
ski i
eiksmy,
ypa ybiu,
ei8kiniy,
daik-
u,
p o esijy
ka ego ijas,
ku ios
siejasi
su
kai
ku iais
e miny
nominacijos
dalykais.
2.3.
A iksu,
a iksoidy,
di iniy
s anda iniy
démeny
i
apsk i ai
e miny
da y-
bos
ki y
elemen y
e inimas,
nominacijos
a ija imas,
an inés
nominacijos
a si-
adimas
(aunenxo,
1986,
12—13)
i
k .
su
nominacija
susije
panaS s
dalykai
galimi
uome ,
kai
y a
sukaup a
bemaz
isa
a i inkamos
mokslo
s i ies
e minija.
Siuo,
izikos
e minijos
p adinio
o ma imosi,
a eju
galima
kalbé i
ik
apie
kai
ku ias
izikos
(daZnai
i
echnikos)
e miny
nominacijos
uZuomazgas.
Viena
ju
—
,,Kelei io*
izikos
populia inimo
s aipsniuose
pa eikiamy
sq-
oky
pa adinimy
j ai a imas.
Siuos
j ai uojanéius
pa adinimus
galima
sug upuo i
aip:
1)
kai
sa oka
j a dijama
sudé iniu
i
ienaZodziu
pa adinimu,
p z.:
pe olija
a ba
akmens
aliejus
(146,
184),
elek ys és
apibégis
a ba
akas
(12,
50—51),
elek is-
2
P iesagu
-ybé, -ys é
edinius
ypa ybiy
pa adinimy
ka ego ijai
galima
Siuo
a eju
ski i
ik
o maliai,
nes
iy
p iesagy
ediniais
nu odomi
ei8kinio
a
ne
eiksmo
ezul a o
(S iespbé
(10,
42;
13,
64)
— S iesa,
magne ys é
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50—51)—
magne izmas,
elek ys é
(10,
42)
—
elek a)
payadinimai.
85
kai
magne iskasis
ol asis
a ba
eleg a (a)s
(10,
42—43;
11,
46—47;
12,
50-51),
eleg a (a)s
a ba
iely
pus as
(228,
203),
eleg a (a)s
a ba
ielinis
pus as
(229,
213),
Zaibinis
pus as
a ba
eleg a (a)s
(100,
59;
101,
72;
108,
8;
117,
132;
126,
27;
232,
28),
ga iné
pada yné
a ba
damp
inasyné
(15,
94—95;
16,
98—99;
20,
118—
119),
geleziniosios
ézés
(53,
112;
148,
191),
gelezinés
ézés
(233,
31)
i
gelz éxés
(233,
31),
geleZinis
kelias
(6,
168),
geleZinysis
kelias
(1,
88),
gelezies
kel(ia)s
(164,
198:
166,
8)
i
gelzkelis
(14,
92;
34,
95;
43,
168;
69,
24;
88,
156;
127,
32;
226,
165;
229,
213),
gelZkelys
(52,
104),
Silkiné
puslé
a ba
o kulké
(119,
188);
2)
kai
sa oka
j a di-
jama
sudé iniu,
ap aSomuoju
i
ienazZodZiu
pa adinimu,
p z.:
ga iné
sépis
(20,
118;
74,
64;
135, 76; 163,
195;
199,
60),
ga inis
Sépis
(156,
88;
172,
68),
ga y
sépis
(8,
28),
ga u
a omoji
Sépis
(66,
94)
i
dampsépis
(130,
53;
253,
105; 254,
109),
ga sépis
(16,
98—99;
69,
24),
maliinas
ga u
a omas(is)
(20,
118: 243,
146)
i
ga -malanas
(23,
168),
ga iskasis
eZimas
(15,
94),
ga inis
ezimas
(16,
98—99;
20,
118—119;
29,
12;
131, 88;
153,
62),
ga o
ezimas
(16,
98—99),
ezimas
ga u
a omas(is)
(16,
98-99:
62,
40)
i
ga ezimis
(16,
98—99;
38,
128),
gelzkel e¥imis
(186,
34),
gelz-
ezimis
(98,
52;
235,
57;
249,
20;
257,
126),
ukis
(34,
96;
44,
172;
49,
40;
55,
139;
85,
143;
116,
106;
124,
16;
125,
24;
154,
68;
213,
168;
227,
179;
235,
57).
Pas a-
ieji
du
pa adinimai
suda o
da
ki us
sudé inius
os
pa ios
sa okos
a i ikmenis:
ga inis
gelz ezimis
(98,
52),
gelZ ezimiy
ukis
(235,
57;
257,
126),
ezimy
ukis
(34,
96;
44,
172;
124,
16;
125,
24;
154,
68;
213,
168;
227,
179)
(plagiau
Z .
Kli-
ma icius,
1974,
16—30).
Vadinasi,
nominacijos
j ai a imas
pasi eiSkia
d ejopai.
Pi ma,
kai
j ai iuose
s aipsniuose
sa oka
pa adinama
ne ienodai,
p z.:
geleZiniosios
ézés
(53,
112;
148,
191),
gelezinés
ézés
(233,
31),
gelz éxés
(233,
31),
ga iné
Sépis
(20,
118;
74,
64;
135,
76;
163,
195;
199,
60),
ga inis
Sépis
(156,
88;
172,
68),
ga y
Sépis
(8,
28),
ga u
a omoji
Sépis
(66, 94),
damsépis
(130,
53;
253,
105; 254,
109),
ga sépis
(16,
98-99),
Siau és
S iesa
(203, 214),
Siau s iesé
(154,
68;
198,
51)
i
pan.
An a,
kai
iename
s aipsnyje
pa eikiamas
dyejopas
sa okos
pa adinimas
pa a ojan
jung uka
a ba,
P z.:
pe olija
a ba
akmens
aliejus
(146,
184),
puskalkis
a ba
me gelis
(225,
154),
ol aiskasis
s ulpas
a ba
gal aniskoji
ba e ija
(10,
43)
i
pan.
Dalis
okiy
sudé iniy,
ap aSomyujy
i
ienaZodziu
pa adinimy
a pusa yje
y a
mo ologiskai
susije.
Jie
suda o
mo ologinius
a ian us,
ku iuos
galima
ski i
j
d i
g upes:
1)
sudé inis
a
ap aSomasis
e minas
i
uni e bacijos
bidu
suda y as
ienaZodis
e minas,
P z.:
geleziniosios
ézés
(53,
112;
148,
191),
gelezinés
éxés
(233,
31)
i
gelz ézés
(233,
31),
gelezinis
kelias
(6,
168),
geleZinysis
kelias
(1,
88),
gelezies
kel(ia)s
(164,
198;
166,
8)
i
gelzkelis
(14,
92;
34,
95;
43,
168;
69,
24:
88,
156;
127,
32;
226, 165; 229,
213),
gelzkelys
(52,
104),
ga inis
eZimas
(16,
98—
99;
20,
118—119;
29,
12;
131,
88;
153,
62),
ga o
ezimas
(16,
98—99),
eZimas
ga u
a omas(is)
(16,
98—99;
62,
40)
i
ga ezimis
(16,
98—99;
38,
128),
aséjas
i
olo
i
ol asis
(9,
38);
2)
a ian inis
sudé inio
e mino
démuo,
ku iuo
eina:
a)
biid a dis
su
p iesaga
-inis,
-é
a ba
daik a a dzio
kilmininkas
(angliy
ga ai
(27,
200;
29,
12;
194,
161)
i
angliniai
ga ai
(159,
132;
195,
194;
242,
142),
ga y
ka ils
(15,
94)
i
ga-
inis
ka ils
(221,
85));
b)
biid a dis
su
p iesagomis
-inis,
-é
a
-iikas,
-a
(ga inis
e-
Zimas
(16,
98
—
99;
20,
118-119;
29,
12;
131,
88;
153,
62)
i
ga iskasis
ezimas
(15,
86
94));
c)
i a dZiuo inis
a
pap as asis
bid a dis
(elek iska
kibi kS is
(10,
42—43)
i
elek igkoji
s o é
(10,
43;
12,
50),
elek iskasis
in is
(10,
42—43),
ka iska
Sépis
(17,
104;
19,
116;
30,
32;
61,
28)
i
ka iSkoji
Sépis
(65,
56)).
Ki a
dalis
miné y
j ai uojanéiy
pa adinimy
a pusa yje
siejasi
seman iSkai.
Jie
y a
lyg
i
sinonimai,
daZniausiai
sujung i
jung uku
a ba,
p z.:
elek ys és
apibégis
a ba
akas
(12,
50—51),
elek iskai
magne igkasis
ol asis
a ba
eleg a (a)s
(10,
42-43;
11,
46—47;
12,
50-51),
eleg a (a)s
a ba
ielinis
pus as
(229,
213),
Zaibinis
pus as
a ba
eleg a (a)s
(100,
59;
101, 72;
108,
8;
117,
132;
126,
27;
232,
28),
ga iné
pada yné
a ba
damp masyné
(15,
94—95;
16,
98-99;
20,
118—
119),
ele ons
a ba
olkalbys
(239,
100-101;
240,
107—108)
i
pan.
Vadinasi,
dél
nominacijos
j ai a imo
a si anda
a ian iskumas
i
sinonimiSku-
mas.
Sios
ypa ybés
e minijos
p adiniame
o ma imosi
e ape
y a
neiS engiamos.
2.4.
Miné y
sudé iniy
i
ap asomyjy
e miny
démenys
a pusa yje
y a
susije
am
ik ais
ySiais.
DaZniausiai
Sie
ySiai
y a
a ibu iniai.
Jie
i8 eikS i:
a)
de ina-
muoju
pazyminiu
(elek iska
kibi kS is
(10,
42),
elek iskoji
s o e
(10,
43;
12,
50),
elek iskasis
in is
(10,
43),
elek omagne iskas
ol aSis
(65,
56),
gal aniskoji
i é
(10,
43),
gal aniskoji
sylé
(12,
50)
magne iskoji
syla
(12,
50),
aukian i
syla
(158,
103),
ol aixkasis
s ulpas
(10,
43),
ol aiskoji
ba e ija
(10,
43));
b)
nede inamuoju
pazyminiu
(elek ys és
apibégis
(12,
50),
elek ys és
kibi kS is
(10,
43),
Sii io
inkis
(191,
94),
So imo
ykas
(89,
180;
99,
56)
i
.
.).
Vadinasi,
jau
uome
bu o
po eikis
i8ski i
a¥inius
i
gimininius
e minus.
I8
kai
ku iy
okiy
e miny
galima
suda y i
ne
iiines
g upes,
p z.:
anglys
:
akmeninés
a.
(13,
64;
57,
163;
148,
192;
184,
20),
juodosios
akmeninés
a.
(75,
68),
udosios
akmeninés
a.
(75,
68);
daik ai
:
bal inan ieji
d.
(134,
67),
nep iiman ys
d.
(10,
42),
p iiman ys
d.
(10,
42);
ga ai
:
akmeniniai
g.
(45,
192),
angliniai
g.
(159,
132;
195,
194;
242,
142),
degan ieji
g.
(64,
52;
90,
184;
182,
206;
217,
32),
deginamieji
angliy
g.
(246,
177),
malkiniai
g.
(45,
192),
pelkiniai
g.
a ba
u iniai
g.
(45,
192);
syla
:
gal aniskoji
s.
(12,
50),
magne iskoji
s.
(12,
50),
aukian i
s.
(158,
103)
i
pan.
Dél
sio
po eikio
ka ais
bu o
suda omi
ne
g ama iniai
hipe no malizmai.
Pa yzdiiui,
j a dziuojami
biid a dZiai
su
p iesaga
-inis,
-é
(Zaibinysis
pus as
(136,
88),
magne o
pie inysis
galas
(11,
46),
magne o
Siau inysis
galas
(11,
46),
gelezZinio-
sios
éZés
(53,
112;
148,
191),
gele¥inysis
kelias
(1,
88),
eikiamosios
iiSies
esamojo
laiko
daly iai
(plaukiqsis
il as
(215,
192;
220,
70;
228,
203)).
Daznai
suabsoliu i-
nama
p iesagos
-iskas,
-a
a osena
(elek iskoji
s o é
(10,
43;
12,
50),
ga iskasis
eximas
(15,
94),
ol aiskasis
s ulpas
(10,
43)
ie oje
elek os
s o és,
ga o
ezimo,
Vol os
s ulpo,
gal aniskoji
ba e ija
(10,
43),
magne iskoji
syla
(12,
50)
ie oje
gal a-
niné
ba e ija,
magne iné
jéga)
i
pan.
DaZnai
ij
isski i
bu o
bandoma
i
papildomai
ap aSomuoju
bidu,
p z.:
ga iné
plieninémis
Z ynémis
apmus oji
Sépis
(255,
117),
ka iskoji
plieninémis
Z ynémis
apmus oji
dampsépis
(256,
121),
Z yniuo a
Sépis
gelezinémis
Z ynémis
apmus a
(135,
76)
i
pan.
An a
e us,
didelés
j akos
okiems
ap aSomiesiems
e minams
a si as i
u éjo
i
okie iy
kalba,
p z.:
ga u
a omas
maliinas
len y
pjaujamas
(243,
146),
ga inis
len y
pjaujas
maliinas
(224,
142).
Maliinas
ok.
Miihle,
len pjii é
ok.
Sage-
miihle.
Kadangi
okie iy
kalboje
len pji és
pa adinimas
pada y as
i$
maliino
pa-
87
adinimo,
odél
i
lie u iy
kalboje
ie oje
len pjii és
a si ado
miné i
pa adinima,i
suku i
okie iy
e minijos
pama u.
Visi
Sie
dalykai
odo
pa i
izikos
(i
echnikos)
e minijos
o ma imosi
p adzia,
kada
da
nebu o
nusis o éje
ne
ik
e minai,
be
daZnai
i
sa okos,
p z.:
e minais
elek ys é,
gin a ys é, elek ys és
macis,
elek iskasis
in is
nusakoma
i
elek a,
jos
k ii is,
s o é
bei
apsk i ai
elek os
po eikis.
S ai
kele as
pa yzdzZiu.
Pagal
ik a
lie u iskajq
kalba
mes
a
odél
galé umbim
gin a ys e
adin i,
ale
jau
pasiliksim
Siam
ka ui
p ie
o
a do,
ku j
moky ieji
Zmonés
am
daik ui
da e
i
adinsim
jj
Elek ici d
( .
y.
Elek izi a
—
A.
K.),
a ba
ge iaus
pagal
missy
i8 a i-
ma
elek ys e.
Apie
elek ys e
kalbédami
u ésim
an
daug
dalyky,
o
i
an
o
dabo i,
kad
ne
isi
daik ai
lygiu
bidu
eleké ys e
u
a ba
p iim
(10,
42).
Keli
daik ai,
kaip
an ai:
s iklas,
gin a as,
sie a,
ka és
oda,
Silkai,
sakai
i
aip
oliaus,
u
sa yje
elek ys-
e
(10,
42).
Kaip
eik
daba
as
ska das
a ps elés
gala
uzk u in,
ai
elek ys és
ma-
cis
pe
ielas
j
kaimyniskajj
olkalbj
nuSokusi
pada o
jame
esancia
a ps ele
magne-
iska...
(240,
118).
...pajun a
isi
ie
iks andiai
susi é usiyjy
Zmoniy
ienu
sykiu
ana
elek iskaji
in j
(10,
43).
2.5.
,,Kelei io*
mokslo
kalbos
uZuomazgy
analize
galima
apibend in i
okiomis
pas abomis:
1)
ySkiausias
mokslo
kalbos
elemen as
—
e minijos
kii imas;
e minai
bu o
suda omi
spo adiSkai,
nesis emi8kai,
a¢iau
émési
i u.
pama u
—
lie u-
iska
leksika;
2)
e miny
j ai a imui
labiausiai
biidingas
sinonimiSkumas
i
mo -
ologinis
a ian iSkumas;
Siuos
dalykus
daZnai
lémé
ki y
kalby
(ypaé
okieéiy
kal-
bos)
j aka;
3)
bandy a
ku i
ne
ik
e minus,
be
i
ju
apib éZimus,
iginius
e minus
ski i
nuo
gimininiy
e miny.
SALTINIAI
Kelei is
i8
Ka aliauciaus
b oliams
lie u ininkams
Zinias
pa nesas*,
1.
1849,
N .
22. 21.
1851,
N .
37.
41.
1852,
N .
39.
2.
1850,
N .
6.
22.
1851,
N .
39.
42.
1852,
N .
40.
3.
1850,
N .
33. 23.
1851,
N .
42, 43.
1852,
N .
42.
4.
1850,
N .
36.
24.
1851,
N .
43. 44,
1852,.N .
43.
5.
1850,
N .
41.
25.
1851,
N .
48.
45.
1852,
N .
48.
6.
1850,
N .
42. 26.
1851,
N .
49. 46.
1852,
N .
53.
7.
1850,
N .
43.
27.
1851,
N .
50.
47.
1853, N .
2.
8.
1851,
N .
7.
28.
1852,
N .
2.
48.
1853,
N .
5.
9.
1851,
N .
10.
29.
1852,
N .
3.
49.
1853,
N .
10.
10.
1851,
N .
11. 30.
1852,
N .
8.
50.
1853,
N .
11.
11.
1851,
N .
12.
31.1852,
N .
10, 51.
1853,
N .
13.
12.
1851,
N .
15.
32.
1852,
N .
18. 52.
1853,
N .
26.
13.
1851,
N .
16. 33.
1852,
N .
19.
53.
1853,
N .
28.
14.
1851,
N .
23. 34,
1852,
N .
24.
54.
1853,
N .
33.
15.
1851,
N .
24.
35.
1852,
N .
27.
5521853;
N 35.
16,
1851,
N .
25.
36.
1852,
N ..
28.
56,
1853,
N .
40,
17.
1851,
N .
26.
37.
1852,
N .
29. 57.
1853,
N .
41.
18.
1851,
N .
28.
38.
1852,
N .
32. 58.
1853,
N .
42.
19.
1851,
N .
29.
39.
1852,
N .
35. 59.
1853,
N .
44.
20,
1851,
N .
30.
40.
1852, N .
37.
60.
1854,
N .
5.
*
Toliau
laik aS io
pa adinimas
neka ojamas,
pa eikiami
ik
me ai
i
nume is.
88