Mokslo kalbos užuomazgos „Keleivyje“

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) ANGELĖ KAULAKIENĖ MOKSLO KALBOS UŽUOMAZGOS „KELEIVYJE“ 1.1. Mažąją Lietuvą XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Europoje prasidėjęs pramoninis perversmas menkai tepalietė. Šis agrarinis kraštas vystėsi vadinamuoju prūsiškuoju būdu. Visuomeninio, politinio bei ekonominio gyvenimo raidą gero- kai paspartino Vokietijos 1848—1849 m. buržuazinė demokratinė revoliucija. Mažojoje Lietuvoje ji reiškėsi darbininkų ir valstiečių sukilimais, miestų gyventojų demokratinių sluoksnių aktyvumu. Steigėsi demokratiniai klubai, plito laisvoji spauda. Kaip tik tuo metu pasirodė pirmieji pasaulietiniai lietuvių periodiniai lei- diniai (Kaunas, 1987, 55). Kaip nurodo A. B. Klaipėdiškis (Klaipėdiškis, 1914, 69—70), pirmasis Prūsijos lietuvių mėnesinis laikraštis pradėjo eiti 1832 m. sausio mėn. Tilžėje, o nuo liepos mėn. Karaliaučiuje. Šio laikraščio („Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“) redaktorius ir leidėjas buvo Fr. Kelch'as. Antrasis Prūsijos lietuvių laikraštis buvo savaitinis ir ėjo nuo 1849 m. balandžio mėn. ketvirtadie- niais Klaipėdoje. Tai „Lietuvininkų prietelis, arba Klaipėdos ceitungos“. Šio laik- raščio redaktorius buvo kunigas Zippel'is, o leidėjas spaustuvininkas F. W. Horch'as. Tais pačiais metais liepos 2 d. pradėjo eiti trečiadieniais Karaliaučiuje oficiozinis laikraštis „Keleivis iš Karaliaučiaus broliams lietuvininkams žinias parnešąs“. Šio savaitinio laikraščio redaktorius ir leidėjas buvo Fr. Kuršaitis. „Keleivio“ su- manytoju buvo generolas von Plehve. Jis, prisibijodamas, kad 1848—1849 m. siautusios Vokietijos buržuazinės demokratinės revoliucijos dvasia neužkrėstų ir lietuvių, liepė Fr. Kuršaičiui valdžiai ištikimą laikraštį leisti. Valdžia duodavo „Keleiviui“ kasmet 450 markių pašalpos. „Keleivį“ Fr. Kuršaitis leido ir redagavo iki 1880 m. vasario mėn. pabaigos (Klaipėdiškis, 1914, 70), po to jį perdavė redaguo- ti mokytojui A. Einoriui iš Klaipėdos. A. Einoris „Keleivį“ pavadino „Naujuoju keleiviu“ ir pradėjo jį leisti nuo 1880 m. balandžio 1 d. kas savaitę Tilžėje. Kaip nurodo A. B. Klaipėdiškis (Klaipėdiškis, 1914, 75), šio laikraščio turinys toks pat kaip ir Fr. Kuršaičio buvusio „Keleivio“, tik šiek tiek tautiškesnis. „Naujasis keleivis“ buvo leidžiamas iki 1883 m. lapkričio 18 d. Kurį laiką jis turėjo priedą „Gaspadorystės laiškas“. 1883 m. „Naujasis kelei- vis“ buvo pavadintas „Tilžės keleiviu“, po to A. Einoris atgaivino vėl senąjį „Keleivį“, kuris buvo leidžiamas kas savaitę Ragainėje, vėliau Klaipėdoje senuoju vardu „Keleivis broliams lietuvininkams žinias parnešąs“ (Klaipėdiškis, 1914, 76). Fr. Kuršaičio leistame „Keleivyje“ pagrindinę vietą užėmė šventadienio pamoks- lai, po to ėjo politikos žinios. Visuomenę dominantys dalykai buvo spausdinami 80 skyreliuose „Įstatymai“, „Pamokinimai“, „Saugokitės!“, „Šviežiausioji žinia“, „Visokia trumpa žinia“, „Visokia žinia“ ir pan. „Keleivyje“ buvo spausdinama ir mokslo populiarinimo straipsnių iš astronomijos, botanikos, fizikos, geografijos, istorijos, medicinos, meteorologijos, technikos, veterinarijos, zoologijos ir kt. sri- čių. Štai keletas jų: „Adatinė puška“ (104, 150)4, „Ant mūsų gelžkelio“ (55, 139), „Apie bėgantį orą anglių kasimuose® (57, 163), „Apie milžiniškąjį žaltį“ (26, 193), „Apie mūsų žemės lydėtojį“ (kalbama apie mėnulį, 261, 182—184), „Apie žiogus“ (149, 194—195), „Elektriškai magnetiškasis tolrašis arba telegrafs“ (10, 42—43; 11, 46—47; 12, 50-51), „Galvijų gaišimas“ (68, 11), „Galvijų maras“ (5, 153; 71, 79), „Gandrai“ (81, 111—112), „Garinės padarynės arba dampfmašynės“ (15, 94-95; 16, 98—99; 20, 118—119), „Iš pagonijos“ (39, 139), „Kaip galima ropučių ligą apveikti?“ (32, 72), „Kas išmislijo paraką?“ (205, 11), „Kerpė“ (215, 189— 190), „Koleros liga“ (42, 159; 56, 160; 144, 146), „Komets“ (92, 59), „Lavyna“ (71, 47), „Mažums apie armėnijonus“ (93, 66; 94, 70), „Naujasis gelžkelis“ (53, 112), „Orai“ (45, 191), „Orinė kulka“ (102, 128), „Patrankos“ (kalbama apie kir- mėles, 67, 116), „Patrankų išgaišintojai“ (84, 127), ,,Povas* (106, 179), „Prieš dėles ant želmenių pasirodančias“ (102, 128), „Prieš kandį pasiutusio šunies“ (54, 131), „Prieš kirmėles, arba patrankas, kopūstus suėdančias“ (36, 111), „Prieš ropučių ligą“ (31, 75; 33, 75), „Rumėnija“ (230, 181), „Saulės aptemimas“ (20, 120), „Saulė aptems“ (18, 112), „Skruzdėlė“ (21, 146—148), „Šviežus plytnyčių įtaisymas“ (142, 139), „Telefons arba tolkalbys“ (239, 100—101; 240, 107—108), „Tolrašis“ (9, 38—39), „Trichynai“ (135, 74), „Trūukių bėgis ant mūsų naujojo gelžkelio“ (116, 106), „Turkai“ (51, 49), „Voras“ (95, 6), „Žalčiai“ (25, 190—191), „Žemės padrebėjimai Amerikoje“ (151, 18) ir t. t. Tad „Keleivis“ pasirinktas dėl kelių priežasčių. Pirma, jis buvo vienas pirmųjų lietuvių laikraščių, kurio pasirodymą galima laikyti visų kitų lietuvių periodinių leidinių tiek Mažojoje Lietuvoje, tiek Lietuvoje pradžia. Antra, jo redaktorius Fr. Kuršaitis buvo geras lietuvių kalbos mokovas, todėl „Keleivio“ kalba savo grynu- mu ir taisyklingumu skyrėsi iš kitų tuometinių leidinių kalbos. Trečia, „Keleivyje“ bene daugiausia buvo pateikiama mokslo populiarinimo straipsnių, kuriuose ga- lima aptikti tam tikrų mokslo kalbos elementų užuomazgų. 1.2. Paprastai mokslinis pažinimas remiasi teoriniais ir eksperimentiniais me- todais. Šie metodai iš dalies lemia ir mokslo kalbos savitumą, kuris reiškiasi tiksliu teiginių, hipotezių iškėlimu, jų pagrindimu, argumentavimu, sistemišku, logišku, objektyviu vienos ar kitos problemos išdėstymu, svarstymu, įrodymu. Vadinasi, mokslo kalba pasižymi tam tikromis ypatybėmis: abstraktumu, aiškumu, logiškumu, modalumu, tikslumu, trumpumu ir pan., kurias lemia šie dalykai. Pirma, terminija. Jai skirtini Žodžiai, vartojami mokslo kalboje įprastine reikšme, semantiškai trans- formuoti bendrosios kalbos žodžiai (t. y. terminologizuoti žodžiai ar žodžių jungi- niai) ir specialūs žodžiai ar žodžių junginiai (t. y. terminai). Terminai paprastai esti vienareikšmiai, stilistiškai neutralūs, sistemiški. Antra, nominacija, kuri mokslo k Žr. šaltinių sąrašą. Pirmasis skaičius nurodo „Keleivio“ metus ir numerį, antrasis — pus- lapį. 6. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 81 kalboje išreiškiama žodžiu ar žodžių junginiu. Trečia, konstrukcijų bei sakinių žodžių tvarkos stereotipai (pvz., veiksmažodinių bei būdvardinių daiktavardžių junginiai, pasyvo konstrukcijos, beasmeniai sakiniai ir pan.) (Pikčilingis, 1971, 314—323; Labutis, 1973, 3—12; ĮĮeuncos, 1970, 52—90; Murpoganosa, 1976, 27—55), vienetai, turintys įvairius modalumo atspalvius — nuo galimumo ir būti- numo iki problematiškumo ir irealumo (Gaivenis, 1986, 98). Šiame straipsnyje kaip tik ir aptariamos 1848—1880 m. „Keleivio“ rizikos populiarinimo straipsnių mokslo kalbos elementų užuomazgos. Tuose straipsniuose skaitytojai supažindinami su bene svarbiausiais XVIII a. pab. ir XIX a. pr. fizikos atradimais (elektromagnetine indukcija, energijos tvermės dėsniu, magnetizmo reiš- kiniais ir t. t.), naujomis sąvokomis ir naujais prietaisais bei įrengimais, kaip garo mašina, telefonu, telegrafu, termometru ir kt. Sustiprėjus fizikos ir technikos ryšiui, tuometinė fizika tapo lyg ir teoriniu technikos pagrindu. Todėl „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsniuose nemaža terminų, kuriuos galima skirti ir fizikos, ir technikos terminijai. 2.1. „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsnių terminija savo kilme labai įvairi. Daugumą sudaro lietuviški žodžiai terminai, pvz.: alkūnė (16, 98), anglinis, -ė (159, 132; 195, 194; 242, 142), anglys (13, 64; 57, 163; 75, 68; 148, 192; 184, 20), apskritumas (10, 43; 19, 115; 202, 185), ašis (16, 98), bėgis (130, 52), garas (15, 94; 27, 200; 29, 12; 45, 192; 64, 52; 90, 184; 159, 132; 182, 206; 194, 161; 195, 194: 217, 32; 232, 27; 242, 142; 246, 177), gintaras (157, 98), greitumas (10, 43; 138, 120; 201, 130), kibirkštis (10, 42—43), oras (2, 24; 45, 191; 162, 188; 177, 190), saulė (153, 63), spindulys (34, 96), srovė (10, 43; 12, 50; 55, 140), šiluma (10, 42; 142, 139; 241, 130), trinkis (100, 59; 168, 28; 191, 94; 201, 145; 223, 133), trintis (10, 43; 16, 98), tviskéjimas (139, 128), Zaibas (80, 107; 159, 132; 239, 102) ir t. t. Nemažai „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsniuose ir skolintu žodžių terminų, pvz.: baterija (12, 50), elektriškas, -a (10, 42), jodas (75, 68), komet(a)s (92, 59), kompasas (11, 47), magnetas (10, 42; 11, 46), magnetiškas, -a (12, 50), mi- nuta (113, 80), minutas (151, 181), puška (104, 150), syla (12, 50; 158, 103), sylė (12, 50; 257, 125), telefon(a)s (239, 100—101; 240, 107), telegraf(a)s (100, 59; 173, 158; 228, 203; 229, 213), relegrafinis, -ė (137, 112) ir t. t. Vieni šie žodžiai terminai pasiskolinti iš vokiečių, slavų ir kt. kalbų (pvz.: dampšėpis (130, 53; 253, 105; 254, 109), plg. vok. Dampfschiff, lokomotyve (236, 68), plg. pranc. locomotive, natrum (134, 66), plg. arab. natrum, pustas (100, 59; 101, 72; 108, 8; 117, 132; 126, 27; 136, 88; 232, 28), plg. vok. Post, syla (12, 50; 158, 103), sylė (12, 50; 257, 125), plg. rus. cuaa, šėpis (8, 28; 17, 104; 19, 116; 20, 118; 30, 32; 61, 28; 65, 56; 66, 94; 74, 64; 254, 109), plg. vok. Schiff ir t. t.), kiti yra lotynų ar graikų kilmės (pvz.: elektrysté (10, 42; 12, 50), elektriškai (10, 42), elektriskas, -a (10, 42—43), plg. gr. élektron, elektromagnetiskas, -a (65, 56), plg. gr. élektron+magnetis, komet(a)s (92, 59), plg. gr. kométés, magnetysté (11, 46), plg. gr. magnétis, minuta (113, 80), minutas (151, 181), plg. lot. minutus, petrolija(e) (146, 184; 160, 172; 223, 134), plg. lot. petrol(eum) ir t. t.). Pastarieji minétuose straipsniuose sudaro daugumą skolinty terminų. Matyt, graikų ar lotynų k. kilmės žodžių terminų gausumą tuometinėje periodikoje lėmė keletas dalykų. Pirma, il- 82 gus amžius rodytas didžiulis dėmesys antikinei kultūrai ir klasikinėms kalboms. Antra, ilgalaikis lotynų kalbos kaip tarptautinės mokslo kalbos statusas Vakarų Europos ir kitose šalyse (Keinys, 1980, 85). Nemažai fizikos populiarinimo straipsniuose ir žodžių terminų, išsiverstų kitų kalbų pavyzdžiu: orpuslė (174, 168), plg. vok. Luftballon, geležinis kelias (6, 168), geležies kel(ia)s (164, 198; 166, 8), geležinysis kelias (1, 88), gelžkelis (14, 92; 34, 95; 43, 168; 69, 24; 88, 156; 127, 32; 226, 165; 229, 213), gelžkelys (52, 104), plg. rus. aceaesnan oopoza, vok. Eisenbahn, pranc. chemin de fer, tolkalbys (239, 100; 240, 107), plg. gr. telé+ phone, tolrašis (9, 38; 10, 42; 12, 50; 65, 56; 192, 116; 231, 13), plg. gr. tėlė+graphėo, tolžiuris (96, 40), plg. vok. Fernrohr ir t. t. Matyt, jų atsi- radimą iš dalies lėmė ir ta aplinkybė, kad vertinių labai daug buvo išsiversta iš kitų kalbų apskritai XIX a. Tuo metu paspartėjus kapitalistinių santykių plėtoji- muisi, žemės ūkio, pramonės, prekybos augimui, klasinés diferenciacijos didėjimui ir apskritai pagyvėjus visam kultūriniam bei politiniam gyvenimui, atsirado nemaža tokių naujų daiktų, reiškinių ir sąvokų, su kuriomis mūsų liaudis nesusidurdavo, ir todėl neturėjo atitinkamų pavadinimų (Palionis, 1959, 21). Tad tokiai gausybei sąvokų pavadinti nebegalima buvo išsiversti vien tik liaudies kalbos žodynu. „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsniuose šiek tiek yra ir pusiau skolinių, pvz.: garšėpis (16, 98; 69, 24), gromatnešis (188, 64), pustvežimis (99, 56; 132; 108), turfpelkė (140, 132) ir t. t. Vadinasi, kilmės požiūriu tuometinę fizikos terminiją sudaro šie sluoksniai: savi lietuviški žodžiai terminai, skoliniai, vertiniai ir pusiau skoliniai. Iš aptartų 245 žodžių terminų 719, sudaro lietuviški žodžiai, 219%, skoliniai, 5%, vertiniai ir 3% pusiau skoliniai. Vadinasi, fizikos terminija pradiniame formavimosi etape rė- mėsi lietuviška leksika. Tai, be abejo, lėmė keletas dalykų. Pirma, „Keleivio“ redak- toriaus Fr. Kuršaičio pasirinkta nuostata, kurią jis nurodo viename „Keleivio“ numerių: „Naujų žodžių pats lietuviškoj kalboj pasidaryti aš labai vengiu ir sau- gojuos, ale kartais tikt tropijas, kad be tų man nėra galima apsigelbėti, o tai tada ypačiai tur nusiduoti, kur reik apie naujus ir šviežius daiktus kalbėti, kurie iki šiol tarp lietuvininkų nėra pažįstami buvę, o todėl ir nei jokio lietuviško vardo neturėję, kaip antai ir gelžkelis, garšiepis ir tas tam lygu. Kągi aš dabar veiksiu apie tokius daiktus kalbėti turėdams? Aš turiu nenorėdams mūsų kalbą vokiškais žodžiais supustyti, apie naujus daiktus kalbėdams naujų žodžių padaryti, ale nei viens man negalės išrodyti, kad toks žodis, manęs padarytasis, nesąs čystai lietuviškas žodis ir pagal Cysta lietuvišką būdą padarytas... Ale kartais man tropijas ir tokį žodį vartoti, kurs man labai pažįstams, kurį aš dar vaiks būdams ir tarp lietuvininkų gyvendams gana daug sykių esmi iš lietuvi- ninkų burnos girdėjęs“ (Kuršaitis, 1864, 174). Šią Fr. Kuršaičio nuostatą yra paste- bėjęs ir J. Palionis, kuris, aptardamas prūsinės literatūrinės kalbos atšakas, nurodo, kad „Keleivyje“, leistame gero lietuvių kalbos mokėtojo, skolinių yra mažiau, be to, čia dažnai pavartojamas gyvas liaudies kalbos žodis ar posakis, netrafaretinė liaudiška sintaksinė konstrukcija (Palionis, 1979, 152). Antra vertus, beveik visuose XIX a. vidurio Mažosios Lietuvos leidiniuose dar tebebuvo gyva ankstesnioji li- teratūrinės kalbos gryninimo tendencija, veikė XVIII a. lietuvių kalbos gramatikų G* 83 ir žodynų norminamoji įtaka (Palionis, 1979, 152). Todėl visai natūralu, kad ne tik lietuvių fizikos, bet ir technikos terminijos užuomazgos rėmėsi lietuviška leksika. Pavyzdžiui, L. Gastila ir A. Žitkutė, aptardami lietuvių technikos terminijos prad- menis, nurodo, kad iš 169 metalų technologijos ir mašinų gamybos terminų, už- fiksuotų XVIII a. Rytų Prūsijos leidiniuose, lietuvių k. kilmės žodžių yra 7394, slavizmų 9 4, germanizmų 1294, neaiškios kilmės žodžių 294, pusiau skolinių 4%, (Gastila, Kruopas, Žitkutė, 1969, 34—36; Gastila, Žitkutė, 1969, 20—21). Be abejo, dėl kalbos gryninimo tendencijos „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsniuose atsirado ir tokie terminai, kaip antai: gintarystė (Daiktas, apie kurį mes dabar kal- bam ir dabar dar vokiškai Elektricitūt (t. y. Elektrizitūt. — A. K.) vadinamas. Pa- gal tikrą lietuviškąją kalbą mes tą todėl galėtumbim gintaryste vadinti...; 10, 42), tolkalbys (Telefons arba tolkalbys yra, kaip jau žinote, ta pernai išrasta priprova, kurią pasinaudodami mes ir su daug mylių atstu esančiais susikalbėti galime; 239, 100), tolrašis (O tuomi jie yra tolrašių išsimisliję, kurie vokiškai pagal graikiškąją kalbą telegrafai, tai pagal mūsų kalbą kaip sakyta „rolrašiai“ arba „rašėjai iš tolo“ vadinami: 9, 38), tolžiuris (Šaujantieji su rolžiuriais (Fernrohr) veizdéti turėję; 96, 40) ir pan. Šie pavyzdžiai rodo, kad terminijos purizmo tendencija buvo paste- bima XIX a. antrojoje pusėje ir ypač ryškiai iškilo aikštėn XX a. pr. kraštotyrininko A. Vireliūno raštuose (Palionis, 1979, 268, 280). Dauguma kilmės požiūriu analizuotų žodžių terminų yra pateikta akademinia- me žodyne (Lietuvių kalbos žodynas) arba įtraukta į šio žodyno kartoteką. Tačiau dalies jų „Lietuvių kalbos žodyne“ ar jo kartotekoje nerandame, pvz.: elektrystė (10, 42—43; 11, 46—47; 12, 50—51), elektriškai (10, 42), elektromagnetiškas, -a (65, 56), galvaniškas, -a (10, 43), gariškas, -a (15, 94), gar-malūnas (11, 46; 23, 168), gelzkel-tiltis (114, 99), gelžvežimis (98, 52; 186, 34; 249, 20), gintarystė (10, 42), magnetystė (11, 46), magnetspilgė (11, 46), voltaiškas, -a (10, 43) ir kt. 2.2. Daugiausia „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsnių žodžių terminų yra sudaryta su priesagomis -imas/-ymas, -inis, -ė, -iškas, -a, -umas, pvz.: [saulės] aptemimas (18, 112; 20, 120), [žaibų] iššaudymas (140, 132), išsėmimo įtaisymas (112, 72), [perkūno] griovimas (122, 7; 162, 188), šildymas (133, 64), telegrafiera- vimas (181, 204), [Zaiby] tviskéjimas (139, 128); adatinė [puska] (104, 150), akmeni- nés [anglys] (13, 64; 57, 163; 148, 192; 184, 20), anglinis [garas] (159, 132; 195, 194; 242, 142), garinė [$épis] (20, 118; 74, 64; 135, 76; 163, 195; 199, 60), garinis [gelZzvezimis] (98, 52), [$épis] (156, 88; 172, 68), [vežimas] (16, 98 —99; 20, 118 — 119; 29, 12; 131, 88; 153, 62), pusliné [kulka] (213, 168), telegrafiné [viela] (137, 112; 144, 147), [virvė] (152, 39; 161, 180; 180, 204), tolrasiné [viela] (137, 112; 144, 147), [virvė] (152, 39; 161, 180), vielinis [pustas] (229, 213), Zaibinis [pustas] (100, 59; 101, 72; 108, 8; 117, 132; 126, 27; 136, 88; 232, 28); elektriska [kibirkstis] (10, 42), elektriskoji [srovė] (10, 43; 12, 50), elektriskasis [trintis] (10, 42-43), elektromag- netiskas [tolrasis] (65, 56), galvaniskoji [baterija] (12, 50), [ritė] (10, 43), [sylė] (12, 50), galvaniskasis [stulpas] (12, 50), gariskasis [vežimas] (15, 94), magnetiško- ji [syla] (12, 50), magnetiskasis [tolraSis] (10, 42), voltaiskasis [stulpas] (10, 43); aps- kritumas (10, 43; 19, 115; 202, 185), gilumas (202, 185), greitumas (10, 43; 138, 120; 201, 130), platumas (167, 16), tolumas (175, 169; 226, 166) ir t. t. 84 Kiek mažiau (kartais vos po vieną) pateikta terminų, sudarytų su kitomis prie- sagomis, pvz.: su priesaga -ybė: šviesybė (10, 42; 13, 64), su priesaga -ynė: padarynė (15, 94—95; 16, 98—99; 20, 118—119), su priesaga -ininkas, -é: žvaigždininkas (252, 89), su priesaga -ystė: elektrystė (10, 42—43; 11, 46—47; 12, 50—51), ginta- rystė (10, 42), magnetystė (10, 42—43; 11, 46—47; 12, 50—51), su priesaga -ulys: spindulys (34, 96), su priesaga -uma: šiluma (10, 42; 241, 130), šilima (142, 139), su priesaga -ūnas: [garinis] malūnas (82, 120; 183, 18; 224, 142), su priesaga -tojis, -é: lydėtojis (261, 182—184). Labai nedaug fizikos populiarinimo straipsniuose pateikta galūnių vedinių, pvz.: [elektrystės] apibėgis (12, 50), [saulés] bėgis (130, 52), [perkūno] šūvis (109, 28), ir visai nėra priešdėlių vedinių. Be vedinių, „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsniuose nemaža pateikta ir dūrinių, kuriuos galima suskirstyti taip: 1) dūriniai su daiktavardiniu antruoju sandu (gar-malūnas (11, 46; 23, 168), gar-vežimis (16, 98 —99; 38, 128; 62, 40), gelž- kelis (14, 92; 34, 95; 43, 168; 69, 24; 88, 156; 127, 32; 226, 165; 229, 213), gelžke- lys (52, 104), gelžkelctiltis (114, 99), gelžkelvežimis (186, 34), orkulkė (16, 99; 36, 112; 120, 196), orpuslė (174, 168), šiauršviesė (154, 68; 198, 51) ir t. t.); 2) dūriniai su veiksmažodiniu antruoju sandu (gromatnešis (188, 64), tolkalbys (239, 100; 240, 107), tolrašis (9, 38; 10, 42; 12, 50; 63, 56; 192, 116; 231, 13), tolžiuris (96, 40) ir t. t.). Daugumą minėtų šių žodžių terminų, ypač tų, kuriuos sudaro priesagų ir ga- lūnių vediniai, galima suskirstyti į tam tikras darybos kategorijas: veiksmų pavadi- nimai (priesagos -imas/-ymas vediniai), ypatybių pavadinimai (priesagų -ybė, -ysté?, -uma, -umas vediniai), veiksmo rezultato pavadinimai (priesagos -ulys, galūnių -as, -is vediniai), veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai (prie- sagos -fojis, -ė vediniai), vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai (priesagos -ininkas, -ė vediniai), įrankių, mašinų, prietaisų ar šiaip priemonių pavadinimai (dauguma dūrinių). Tokiomis darybos kategorijomis paprastai nusakomos ir pačių terminų kategorijos. Minėtu atveju galima skirti veiksmų, ypatybių, reiškinių, daik- tų, profesijų kategorijas, kurios siejasi su kai kuriais terminų nominacijos dalykais. 2.3. Afiksų, afiksoidų, dūrinių standartinių dėmenų ir apskritai terminų dary- bos kitų elementų vertinimas, nominacijos varijavimas, antrinės nominacijos atsi- radimas (J/launjenxo, 1986, 12—13) ir kt. su nominacija susiję panašūs dalykai galimi tuomet, kai yra sukaupta bemaž visa atitinkamos mokslo srities terminija. Šiuo, fizikos terminijos pradinio formavimosi, atveju galima kalbėti tik apie kai kurias fizikos (dažnai ir technikos) terminų nominacijos užuomazgas. Viena jų — „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsniuose pateikiamų są- vokų pavadinimų įvairavimas. Šiuos įvairuojančius pavadinimus galima sugrupuoti taip: 1) kai sąvoka įvardijama sudėtiniu ir vienažodžiu pavadinimu, pvz.: petrolija arba akmens aliejus (146, 184), elektrystės apibėgis arba takas (12, 50—51), elektriš- * Priesagų -ybė, -ystė vedinius ypatybių pavadinimų kategorijai galima šiuo atveju skirti tik formaliai, nes šių priesagų vediniais nurodomi reiškinio ar net veiksmo rezultato (šviesybė (10, 42; 13, 64) — šviesa, magnetystė (10, 42—43; 11, 46—47; 12, 50—51)— magnetizmas, elektrystė (10, 42) — elektra) pavadinimai, 85 kai magnetiškasis tolrašis arba telegraf(a)s (10, 42—43; 11, 46—47; 12, 50—51), telegraf(a)s arba vielų pustas (228, 203), telegraf(a)s arba vielinis pustas (229, 213), žaibinis pustas arba telegraf(a)s (100, 59; 101, 72; 108, 8; 117, 132; 126, 27; 232, 28), garinė padarynė arba dampfmašynė (15, 94—95; 16, 98—99; 20, 118—119), geležiniosios vėžės (53, 112; 148, 191), geležinės vėžės (233, 31) ir gelžvėžės (233, 31), geležinis kelias (6, 168), geležinysis kelias (1, 88), geležies kel(ia)s (164, 198; 166, 8) ir gelžkelis (14, 92; 34, 95; 43, 168; 69, 24; 88, 156; 127, 32; 226, 165; 229, 213), gelžkelys (52, 104), šilkinė puslė arba orkulkė (119, 188); 2) kai sąvoka įvardi- jama sudėtiniu, aprašomuoju ir vienažodžiu pavadinimu, pvz.: garinė šėpis (20, 118; 74, 64; 135, 76; 163, 195; 199, 60). garinis šėpis (156, 88; 172, 68), gary šėpis (8, 28), garu varomoji $épis (66, 94) ir dampsépis (130, 53: 253, 105; 254, 109), garsépis (16, 98—99; 69, 24), malūnas garu varomas(is) (20, 118; 243, 146) ir gar-malinas (23, 168), gariskasis vežimas (15, 94), garinis vežimas (16, 98-99; 20, 118— 119; 29, 12; 131, 88; 153, 62), garo vežimas (16, 98—99), vežimas garu varomas(is) (16, 98—099; 62, 40) ir garvežimis (16, 98—99; 38, 128), gelžkelvežimis (186, 34), gelž- vežimis (98, 52; 235, 57; 249, 20; 257, 126), trukis (34, 96; 44, 172; 49, 40; 55, 139; 85, 143; 116, 106; 124, 16; 125, 24; 154, 68; 213, 168; 227, 179; 235, 57). Pasta- rieji du pavadinimai sudaro dar kitus sudėtinius tos pačios sąvokos atitikmenis: garinis gelžvežimis (98, 52), gelžvežimių trukis (235, 57; 257, 126), vežimų trukis (34, 96; 44, 172; 124, 16; 125, 24; 154, 68; 213, 168; 227, 179) (plačiau žr. Kli- mavičius, 1974, 16— 30). Vadinasi, nominacijos įvairavimas pasireiškia dvejopai. Pirma, kai įvairiuose straipsniuose sąvoka pavadinama nevienodai, pvz.: geležiniosios vėžės (53, 112; 148, 191), geležinės vėžės (233, 31), gelžvėžės (233, 31), garinė šėpis (20, 118; 74, 64; 135, 76; 163, 195; 199, 60), garinis šėpis (156, 88; 172, 68), garų šėpis (8, 28), garu varomoji šėpis (66, 94), damšėpis (130, 53; 253, 105; 254, 109), garšėpis (16, 98—99), šiaurės šviesa (203, 214), šiauršviesė (154, 68; 198, 51) ir pan. Antra, kai viename straipsnyje pateikiamas dvejopas sąvokos pavadinimas pavartojant jungtuką arba, pvz.: petrolija arba akmens aliejus (146, 184), puskalkis arba mergelis (225, 154), voltaiškasis stulpas arba galvaniškoji baterija (10, 43) ir pan. Dalis tokių sudėtinių, aprašomųjų ir vienažodžių pavadinimų tarpusavyje yra morfologiškai susiję. Jie sudaro morfologinius variantus, kuriuos galima skirti į dvi grupes: 1) sudėtinis ar aprašomasis terminas ir univerbacijos būdu sudarytas vienažodis terminas, pvz.: geležiniosios vėžės (53, 112; 148, 191), geležinės vėžės (233, 31) ir gelžvėžės (233, 31), geležinis kelias (6, 168), geležinysis kelias (1, 88), geležies kel(ia)s (164, 198; 166, 8) ir gelžkelis (14, 92; 34, 95; 43, 168; 69, 24; 88, 156; 127, 32; 226, 165; 229, 213), gelžkelys (52, 104), garinis vežimas (16, 98— 99; 20, 118—119; 29, 12; 131, 88; 153, 62), garo vežimas (16, 98—99), vežimas garu varomas(is) (16, 98—99; 62, 40) ir garvežimis (16, 98—99; 38, 128), rašėjas iš tolo ir tolrašis (9, 38); 2) variantinis sudėtinio termino dėmuo, kuriuo eina: a) būdvardis su priesaga -inis, -ė arba daiktavardžio kilmininkas (anglių garai (27, 200; 29, 12; 194, 161) ir angliniai garai (159, 132; 195, 194; 242, 142), garų katils (15, 94) ir ga- rinis katils (221, 85)); b) būdvardis su priesagomis -inis, -ė ar -iškas, -a (garinis ve- žimas (16,98 — 99; 20, 118—119; 29, 12; 131, 88; 153, 62) ir gariškasis vežimas (15, 86 94)); c) įvardžiuotinis ar paprastasis būdvardis (elektriška kibirkštis (10, 42—43) ir elektriškoji srovė (10, 43; 12, 50), elektriškasis trintis (10, 42—43), kariška šėpis (17, 104; 19, 116; 30, 32; 61, 28) ir kariškoji šėpis (65, 56)). Kita dalis minėtų įvairuojančių pavadinimų tarpusavyje siejasi semantiškai. Jie yra lyg ir sinonimai, dažniausiai sujungti jungtuku arba, pvz.: elektrystės apibėgis arba takas (12, 50—51), elektriškai magnetiškasis tolrašis arba telegraf(a)s (10, 42—43; 11, 46—47; 12, 50-51), telegraf(a)s arba vielinis pustas (229, 213), žaibinis pustas arba telegraf(a)s (100, 59; 101, 72; 108, 8; 117, 132; 126, 27; 232, 28), gariné padaryné arba dampfmasyné (15, 94—95; 16, 98—99; 20, 118-119), telefons arba tolkalbys (239, 100-101; 240, 107-108) ir pan. Vadinasi, dėl nominacijos jvairavimo atsiranda variantiSkumas ir sinonimiSku- mas. Šios ypatybės terminijos pradiniame formavimosi etape yra neišvengiamos. 2.4. Minėtų sudėtinių ir aprašomųjų terminų dėmenys tarpusavyje yra susiję tam tikrais ryšiais. Dažniausiai šie ryšiai yra atributiniai. Jie išreikšti: a) derina- muoju pažyminiu (elektriška kibirkštis (10, 42), elektriškoji srovė (10, 43; 12, 50), elektriškasis trintis (10, 43), elektromagnetiškas tolrašis (65, 56), galvaniškoji ritė (10, 43), galvaniškoji sylė (12, 50) magnetiškoji syla (12, 50), traukianti syla (158, 103), voltaiškasis stulpas (10, 43), voltaiškoji baterija (10, 43)); b) nederinamuoju pažyminiu (elektrystės apibėgis (12, 50), elektrystės kibirkštis (10, 43), šūvio trinkis (191, 94), šovimo rykas (89, 180; 99, 56) ir t. t.). Vadinasi, jau tuomet buvo poreikis išskirti rūšinius ir gimininius terminus. Iš kai kurių tokių terminų galima sudaryti net rūšines grupes, pvz.: anglys : akmeninės a. (13, 64; 57, 163; 148, 192; 184, 20), juodosios akmeninės a. (75, 68), rudosios akmeninės a. (75, 68); daiktai : baltinantieji d. (134, 67), nepriimantys d. (10, 42), priimantys d. (10, 42); garai : akmeniniai g. (45, 192), angliniai g. (159, 132; 195, 194; 242, 142), degantieji g. (64, 52; 90, 184; 182, 206: 217, 32), deginamieji anglių g. (246, 177), malkiniai g. (45, 192), pelkiniai g. arba turfiniai g. (45, 192); syla : galvaniškoji s. (12, 50), magnetiškoji s. (12, 50), traukianti s. (158, 103) ir pan. Dėl šio poreikio kartais buvo sudaromi net gramatiniai hipernormalizmai. Pavyzdžiui, įvardžiuojami būdvardžiai su priesaga -inis, -ė (žaibinysis pustas (136, 88), magneto pietinysis galas (11, 46), magneto šiaurinysis galas (11, 46), geležinio- sios vėžės (53, 112; 148, 191), geležinysis kelias (1, 88), veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai (plaukiąsis tiltas (215, 192; 220, 70; 228, 203)). Dažnai suabsoliuti- nama priesagos -iškas, -a vartosena (elektriškoji srovė (10, 43; 12, 50), gariškasis vežimas (15, 94), voltaiškasis stulpas (10, 43) vietoje elektros srovės, garo vežimo, Voltos stulpo, galvaniškoji baterija (10, 43), magnetiškoji syla (12, 50) vietoje galva- ninė baterija, magnetinė jėga) ir pan. Dažnai rūšį išskirti buvo bandoma ir papildomai aprašomuoju būdu, pvz.: garinė plieninėmis žvynėmis apmuštoji šėpis (255, 117), kariškoji plieninėmis žvynėmis apmuštoji dampšėpis (256, 121), žvyniuota šėpis geležinėmis žvynėmis apmušta (135, 76) ir pan. Antra vertus, didelės įtakos tokiems aprašomiesiems terminams atsirasti turėjo ir vokiečių kalba, pvz.: garu varomas malūnas lentų pjaujamas (243, 146), garinis lentų pjaująs malūnas (224, 142). Malūnas vok. Miihle, lentpjūvė vok. Sage- miihle. Kadangi vokiečių kalboje lentpjūvės pavadinimas padarytas iš malūno pa- 87 vadinimo, todėl ir lietuvių kalboje vietoje lentpjūvės atsirado minėti pavadinima,i sukurti vokiečių terminijos pamatu. Visi šie dalykai rodo pačią fizikos (ir technikos) terminijos formavimosi pradžią, kada dar nebuvo nusistovėję ne tik terminai, bet dažnai ir sąvokos, pvz.: terminais elektrystė, gintarystė, elektrystės macis, elektriškasis trintis nusakoma ir elektra, jos krūvis, srovė bei apskritai elektros poveikis. Štai keletas pavyzdžių. Pagal tikrą lietuviškąją kalbą mes tą todėl galėtumbim gintaryste vadinti, ale jau pasiliksim šiam kartui prie to vardo, kurį mokytieji žmonės tam daiktui davė ir vadinsim jį Elektricitdt (t. y. Elektrizitūt — A. K.), arba geriaus pagal mūsų ištari- mą elektryste. Apie elektrystę kalbėdami turėsim ant daug dalykų, o ir ant to daboti, kad ne visi daiktai lygiu būdu elektryste tur arba priim (10, 42). Keli daiktai, kaip antai: stiklas, gintaras, siera, katės oda, šilkai, sakai ir taip toliaus, tur savyje elektrys- tę (10, 42). Kaip veik dabar tas skardas varpstelės galą užkrutin, tai elektrystės ma- cis per vielas į kaimyniškąjį tolkalbį nušokusi padaro jame esančią varpstelę magne- tišką... (240, 118). ...pajunta visi tie tūkstančiai susitvérusiyjy žmonių vienu sykiu aną elektriškąjį trintį (10, 43). 2.5. „Keleivio“ mokslo kalbos užuomazgų analizę galima apibendrinti tokiomis pastabomis: 1) ryškiausias mokslo kalbos elementas — terminijos kūrimas; terminai buvo sudaromi sporadiškai, nesistemiškai, tačiau rėmėsi tvirtu pamatu — lietu- viška leksika; 2) terminų įvairavimui labiausiai būdingas sinonimiškumas ir mor- fologinis variantiškumas; šiuos dalykus dažnai lėmė kitų kalbų (ypač vokiečių kal- bos) įtaka; 3) bandyta kurti ne tik terminus, bet ir jų apibrėžimus, rūšinius terminus skirti nuo gimininių terminų. ŠALTINIAI Keleivis iš Karaliaučiaus broliams lietuvininkams žinias parnešąs*. 1. 1849, Nr. 22. 21. 1851, Nr. 37. 41. 1852, Nr. 39. 2. 1850, Nr. 6. 22. 1851, Nr. 39. 42. 1852, Nr. 40. 3. 1850, Nr. 33. 23. 1851, Nr. 42. 43. 1852, Nr. 42. 4. 1850, Nr. 36. 24. 1851, Nr. 43. 44. 1852, Nr. 43. 5. 1850, Nr. 41. 25. 1851, Nr. 48. 45. 1852, Nr. 48. 6. 1850, Nr. 42. 26. 1851, Nr. 49. 46. 1852, Nr. 53. 7. 1850, Nr. 43. 27. 1851, Nr. 50. 47. 1853, Nr. 2. 8. 1851, Nr. 7. 28. 1852, Nr. 2. 48. 1853, Nr. 5. 9. 1851, Nr. 10. 29. 1852, Nr. 3. 49. 1853, Nr. 10. 10. 1851, Nr. 11. 30. 1852, Nr. 8. 50. 1853, Nr. 11. 11. 1851, Nr. 12. 31. 1852, Nr. 10. 51. 1853, Nr. 13. 12. 1851, Nr. 15. 32. 1852, Nr. 18. 52. 1853, Nr. 26. 13. 1851, Nr. 16. 33. 1852, Nr. 19. 53. 1853, Nr. 28. 14. 1851, Nr. 23. 34. 1852, Nr. 24. 54. 1853, Nr. 33. 15. 1851, Nr. 24. 35. 1852, Nr. 27. 335..:1853, Nr. 35. 16. 1851, Nr. 25. 36. 1852, Nr. 28. 56. 1853, Nr. 40. 17. 1851, Nr. 26. 37. 1852, Nr. 29. 57. 1853, Nr. 41. 18. 1851, Nr. 28. 38. 1852, Nr. 32. 58. 1853, Nr. 42. 19. 1851, Nr. 29. 39. 1852, Nr. 35. 59. 1853, Nr. 44. 20. 1851, Nr. 30. 40. 1852, Nr. 37. 60. 1854, Nr. 5. * Toliau laikraščio pavadinimas nekartojamas, pateikiami tik metai ir numeris. 68 61. 62. 63. 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73. 74. 75. 76. 77. 78. 79. 80. 81. 82. 83. 84. 85. 86. 87. 88. 89. 90. 91. 92. 93; 94. 95. 96. 97. 98. 99. 100. 101. 102. 103. 104. 105. 106. 107. 108. 109. 110. 111. 112. 113. 1854, Nr. 1854, Nr. 1854, Nr. 1854, Nr. 1854, Nr. 1854, Nr. 1854, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1856, Nr. 1857, Nr. 1857, Nr. 1857, Nr. 1859, Nr. 1859, Nr. 1859, Nr. 1859, Nr. 1859, Nr. 1859, Nr. 1859, Nr. 1859, Nr. 1859, Nr. 1859, Nr. 1859, Nr. 1859, Nr. 1859, Nr. 1860, Nr. 1860, Nr. 1860, Nr. 1860, Nr. 1860, Nr. 1860. Nr. 7; 10. 11. 13. 14. 21. 29. 3. 6. 10. 12. 14. 15. 16. 17. 18. 20. 23. 25. 27. 28. 30. 31. 32. 36. 37. 38. 39. 45. 46. 32, 15. 17. 18. 2. 10. 11. 13. 14. 15. 18. 32. 36. 38. 44. 45. 46. 2 7. 15. 17. 18. 20. 114. 115. 116. 117. 118. 119. 120. 121. 122. 123. 124. 125. 126. 127. 128. 129. 130. 131. 132. 133. 134. 135. 136. 137. 138. 139. 140. 141. 142. 143. 144. 145. 146. 147. 148. 149. 150. 151. 152. 153. 154. 155. 156. 157. 158. 159. 160. 161. 162. 163. 164. 165. 166. 1860, 1860, 1860, 1860, 1860, 1860, 1860, 1862, 1862, 1862, 1862, 1862, 1862, 1862, 1862, 1862, 1862, 1864, 1864, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1865, 1869, 1869, 1869, 1869, 1869, 1869, 1869, 1869, 1869, 1869, 1869, 1869, 1869, 1869, 1869, Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. 26. 27. 33. 36. 47. MNO o sd iv 8. 10. 12. 13. 22. 52. 16. 17. 19. 22. 28. 30. 32. 33. 34. 35, 36. 37. 43. 46. 47. 48. 49. 541: 5. 10. 16. 17. 20. 22. 23. 26. 33. 43. 45. 47. 49. 50. Si. 1870, Nr. 2. 167. 168. 169. 170. 171. 172. 173. 174. 175. 176. 177. 178. 179. 180. 181. 182. 183. 184. 185, 186. 187. 188. 189. 190. 191. 192, 193. 194. 195. 196. 197. 198. 199. 200. 201. 202. 203. 204. 205, 206. 207. 208. 209. 210. 211. 212. 213. 214. 215. 216. 217. 218. 219. 1870, Nr. 4. 1870, Nr. 7. 1870, Nr. 1870, Nr. 1870, Nr. 1870, Nr. 1870, Nr. 1870, Nr. 1870, Nr. 1870, Nr. 1870, Nr. 1870, Nr. 1870, Nr. 1870, Nr. 1870, Nr. 1870, Nr. 1871. Nr. 1871, Nr. 1871, Nr. 1871, Nr. 1871, Nr. 1871, Nr. 1871, Nr. 1871, Nr. 1871, Nr. 1871, Nr. 1871, Nr. 1871, Nr. 1871, Nr. 1871, Nr. 1872, Nr. 1872, Nr. 1872, Nr. 1872, Nr. 1872, Nr. 1872, Nr. 1872, Nr. 1873, Nr. 1873, Nr. 1873, Nr. 1873, Nr. 1873, Nr. 1873, Nr. 1873, Nr. 1873, Nr. 1873, Nr. 1873, Nr. 1873, Nr. 1873, Nr. 1876, Nr. 1876, Nr. 1876, Nr. 1876, Nr. 8. 11. 14. 17. 48. 53. 54. 57. 67. 68. 70. 71. 72, 10. 16. 17. 21. 26. 28. 31. 33. 39. 42. 50. 58. 59. 13. 13. 16. 36. 53. 12, 13. 15; 16. 17. 19, 24. 42. 48. 13. 15. 89 220. 1876, Nr. 16. 234. 1878, Nr. 8. 248. 1879, Nr. 2 221. 1876, Nr. 19. 235. 1878, Nr. 12. 249. 1879, Nr. 5. 222. 1876, Nr. 27. 236. 1878, Nr. 14. 250. 1879, Nr. 7. 223. 1876, Nr. 29. 237. 1878, Nr. 17. 251. 1879, Nr. 9. 224. 1876, Nr. 31. 238. 1878, Nr. 21. 252. 1879, Nr. 22. 225. 1876, Nr. 34. 239. 1878, Nr. 22. 253. 1879, Nr. 26. 226. 1876, Nr. 37. 240. 1878, Nr. 23. 254. 1879, Nr. 27. 227. 1876, Nr. 39. 241. 1878, Nr. 29. 255. 1879, Nr. 29. 228. 1876, Nr. 46. 242. 1878, Nr. 32. 256. 1879, Nr. 30. 229. 1876, Nr. 48. 243. 1878, Nr. 33. 257. 1879, Nr. 31. 230. 1877, Nr. 45. 244. 1878, Nr. 38. 258. 1879, Nr. 32. 231. 1878, Nr. 3. 245. 1878, Nr. 40. 259. 1879, Nr. 37. 232. 1878, Nr. 6. 246. 1878, Nr. 41. 260. 1879, Nr. 42. 233. 1878, Nr. 7. 247. 1879, Nr. 1. 261. 1879, Nr. 44. LITERATURA Gaivenis K. Nespecifiné modalumo raiška lietuvių mokslo kalboje. // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. 1986. T. 4(97). P. 98—104. Gastila L., Kruopas J., Zitkuté A. Techninės literatūros ir terminijos pradininkas // Mokslas ir technika. 1969. Nr. 11. P. 34—36. Gastila L., Žitkutė A. Lietuviškosios techninės terminologijos pradmenys XVIII a. Rytų Prūsijoje // Mokslas ir technika. 1969. Nr. 4. P. 20—2l. Kaunas D. Mažosios Lietuvos bibliotekos. V., 1987. Keinys S. Terminologijos abėcėlė. V., 1980. Klaipėdiškis A. B. Prusu lietuvių laikraščiai // Draugija. 1914. T. 23. Nr. 89—90. P. 69—82. Klimavičius J. Nuo garvežio ir sunkvežimio iki elektrovežio ir pienvežio || Kalbos kultūra. V., 1974. Sąs. 26. P. 16—30. Kuršaitis Fr. Atsiliepimai || Keleivis iš Karaliaučiaus broliams lietuvininkams žinias parne- šąs. 1864. Nr. 44. P. 174. Labutis V. Apie mokslinį stilių // Kalbos kultūra. V., 1973. Sąs. 25. P. 3—12. Lietuvių kalbos žodynas. V., 1956—1986. T. 1—14. Palionis J. J. Jablonskio kalbiniai taisymai. — Kn.: J. Jablonskis. Rinktiniai raštai. V., 1959. T. 2. P. 5-55. Palionis J. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. V., 1979. Pikčilingis J. Lietuvių kalbos stilistika. V., 1971. T. 1. Įlanunenmko B. Il. Arrya/msubie HanpaBJIeEHHS JIAHTBHCTHYeCKOTO HCCJIe/10BaHHS PYCCKOH TepMHHOJIOTHH // CoBpeMeHHbie npoGieMsl pycckožt TepMHHoJNiorHH. M., 1986. C. 5—24. Įlenucos II. H. Eme o HEKOTOPBIX acleKTax H3y4eHHs S3bIKOB HayKH // TipoOjieMEI si3bika HayKH H TEeXHHKH. JlorHuecKHe, JIHHTBHCTHYUEeCKHe H HCTODpHKO-HayuHbIC ACIIeKTbI TEPMHHOIOT HH. M., 1970. C. 52—90. Murpodanosa O. JI. Hayunsrit CTHJIL pedn: npobiemsr OGyseHna. M., 1976. C. 27—55. A. KAVJIAKEHE 3AYATKHU SI3bIKA HAYKH B INEPUO/IMYECKOM M3/ĮAHHHM „KAJIEŪBHC“ Pesiome Ha ocHoBe (H3HKO-TEXHHHECKHX Hay3dHO-IIONYJISDHbIX CTaTex, OrnyOJIMKOBAHHEIX ¢ 1849 no 1880 r. B „Kssieiisuce“, nepBoM JTHTOBCKOM IIepHOJIKYeCKOM H3JjaHHH Bocro4Hoit Ilpyccnn, Gut NDpOBeJIEH AaHAJIH3 3a9aTKOB A3bIKA HAYKH. 3auaTKH S3bIKA JIMTOBCKOW HayKH B ĮĮaHHOM HM3/laHHH IIDpOSBHJIHCb CJIEJYIOIIJKM OOpa30M. 90 Bo-riepBbIX, HaJIH4HEM OCHOBHOTO B3JIEMEHTa fA3blKa HayKH, T. €. TEDMHHOJIOTHH. TepMHHbI, KaK npasuJjio, CO31aBa/iuCh COOpaJIH4eCKH, HE obnanann CHCTEMATHUYHOCTHIO, OTHAKO OCHOBbIBa- JIKCb TJIABHLIM 00pa3oM Ha JIMTOBCKOM JIEKCHKE, Bo-BTOpBIX, Ha/lHYMEM 3HAYMTE]HHOrO BapbHDpOBAHHS TepMMHOB. [laHHOe BapbHpOBaHHC€ NPOSBHIIOCHE CHHOHMMHYHOCTBIO H MOP(OIOrHYecKoif BapHAHTHOCTBIO. B-TpeTbux, OLIYIIIEHUEM MOMNBITKH BbIIčJIATb KaK POIOOBLIC, TAK H BUAOBBIC TEpMHHbI MH CO- 37aTh MX nehuHHIEM.