LIETUVY_K-
ALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI,
XXX (1993)
PERIFERIN-
ES
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
Aloyzas
VIDUGIRIS
P. ARUMOS
JNASAS |
PIETRYTIN-
IY LIETUVIY
KALBOS SNEKTU
TYRIMA
Pe e is
A umaa
( oliau
A uma) a é
Siol é o
p óp io
Zymiausias
es y
bal is a. |
lie u iy
kalbo y os
his o ia ele
igh a
jéjo nas
suas
ob as,
ku iy
iS
Zymiausi
é
"Lie u i5-
ki Vilniaus
k aS o
a miy
eks ai
su
g ama i-
némis
ano açõ-
es" (1930)
e
"Lie u iy
kalbos
asmenin-
iy
j a dZiy
his o ij-
os
y inéji-
mai"
(1933). Ne
maZiau
impo â-
nciais e
ou os
maio es
(p.g.,
"P asla -
iSka
g ama i-
ka". 1964) ou smulkesni seus abalhos.
TaGiau lie u iy
dialek ologijai,
como em ge al
lie u iy
linguagem
mokslui,
alendoiausi
são A umos
euni e
publica b i, e
não elb i
ex ai i8
pie y iniy
lie u iy kalbos
Snek y, que
uma ou as
ago a
po
impa cialmen-
e
p on amen e
iajam
nebii j, Gaila
j
só que an o
an o
li uanis ikai
pasida ba es
cien alis a
a é
Siol
an o
an o na
,
Li uânia
i
Es ijoje
da pe
maZai
Zinomas.
Plagiau
pasidomé i
A umo
ob asis
i
pe sonali-
dade
1988
incen i o
me y
p ima e a iS yka
j
Ta u,
onde
encon a
mui o
(apie
900
sasiu inio
psl)
jo
anka
lie u iSk-
ai
uZ aSy y
a miniy eks y.
A uma
bem
pe cepé
Ocupuo y
poloneses
i
b u almen-
e
niokojamy
pie y iniy lie u iy
Snek y
a ginga
padé j
i
jy
nepap as a
eik3me
con e so y a.
Pie y iniai
lie u iy
língua de
á ea
pak a& iai
di e e
ex ao dina iamen e
Snek y
i ai umu,
ke india
a chaika
i
dél
glaudzZiy
kon ak y
su
sla y
(pi míssima
bal a usiy,
em seguida
lenky ago a
i
usy)
línguas
susida iusiy
naujybiy
speci ika.
Cia cada
pa apija,
às ezes
o
a é a
aldeia
di e e
semp e
di e en-
e
snek a
Snek ele.
UZ enka
paminé i
nepaka ojama
is o iSkai
susiklos iusia
Snek y
mosaica
a ualmen einé
Ry y
i
Pie yciy
Na Li uânia
(Za asq,
Ignalinos,
S endioni j,
Molé y,
Vilniaus,
T aky,
Saléininky,
Va énés
i
nou os
dis i os)
i
Siau és
aka y
Na Bal a usia
(B eslaujés
aj.
Apso,
B eslaujés,
Pelekoni j,
Vidziy apyl.,
Pas o iy
aj.
Ji a o,
Kamoji,
Le i upio
apyl.,
As a o
Taj.
Ge é iy,
Rimdzi iny,
Kliuk8ioniq
apyl., Vijés
aj.
BokS o,
Didi,
Laziny
apyl.,
Va ena o
aj.
A ménikiy,
Asa és,
Bala nés,
ou
Va end o,
Benekainiy,
Kauléliskiy,
No iés,
Pelesés,
Rédiinios,
Zi many
apyl.
Ga dino
aj,
ASiuzids,
Pa isées,
Pé alko
apyl.,
Dia lo o,
ou
Zie elos,
aj.
i
apyl. ).
O
Quan o
ainda
es a
Bal a usijoje
a sidi usiy
apylinkiy, onde
a é
XXa.
p adzios
e a mais
mazZiau
a
lic u i3kai
kalbandiy,
mas a é
en ão ou
não ha ia
consis ek-
liau li os,
ou mesmo
não
Zengusi
{
as pe na
do
alado
(p.ex.,
As a o
aj.
Bis ¥Gios,
Kieméliskiy,
MikailiSkiy,
Va nioniq
apyl.,
ASmendés
aj.
G idduzkiy,
8
Kle é¥ios,
Palioniy
apyl.,
Smu gdiniy
aj.
Sali,
Sniegoni y
apyl., Vijos
aj.
Ge andini-
y,
LipniSkiy,
Subd nin-
ky,
Su iliskiy, Tak6 iSkiy apyl.
e k . ).
Va gu ou
em onde
ou o,
pelo
menos
na
Eu opa, é
ou a
pana3i
língua,
que
pasizymé-
y al
Snek y
j ai o e.
Isso só
ne
lie u iy
idiomas,
mas em
ge al
i
miisy
kul i os
enomen-
as.
TaGiau
ambém
malgué
ou em
ou o
luga
assim,
como
Gia, oi e
i§ esmés
ebé a
já
an as
Sim me is
anihilados e
nicojados
lie u iy
Snek os
an o
Bal a usij-
os Siau és
ocula es,
an o e
Li uânia
pie yciue-
s, onde
lie u iy
eliko
mazuma.
Cia Snek a
Snek elé
cada seu
nepaka o-
o iginalumu
e
jamumu é
y ie y
lie u iy
p iklauso-
mybés
pie y iniy
documen -
o.
Desa o u-
lie u iy
nadamen -
e, i o
e ninés
língua de
plo o
pak aSciy
his ó ia
ambém
i a não só
é miisy
Snek y
e nino
nykimo,
mas e
lie u iy
plo o
mazZéjimo
his ó ia,
ku iq
daZmos
galingesniy
l kaimyn
poli ika i
os
poli ikos
eikiami
nu au e a
ys miisy
nu aus an-
gen aemia-
iniai. Assim
Siuo
poZiii iu e
alin ina
a i idade
do
lingüís ico
A umo. Ele
Siyu iy
Snek y
es udo na
his ó ia
deixou
nãoSdildo-
ma
pédsaka
não só
como
cien ionis-
a,
y iné oj-
as, mas
como um
ce o Sio
k a3 o
me oS in-
inkas e
diploma a.
A uma bem
pasi enges
e a amplo
diapazon e
o binis a.
i
Gimé ele
1900 m.
ou ub o
(senuoju
s iliumi
ugséjo
Es ijoje,
28d.) pe o
11d.
de Ta u,
Pil sama na
cidade
(daba
ajono
cen as),
ama ininko
1920m. Na
Ta u
Seimo. baigé
gimnazijq e
1921m.
js ojo j
Ta u
Uni e sida-
de de
His o ijas e
ilologia
akul e a,
ku j 1927m.
baigé
magis o
g au.
Uni e si e-
e es ud o
indoeu opie-
ciy
kalbo y a,
sla y e
inoug y
ilologijga.
Sla y kalby
p o esso
oi
L. Masingas,
cujo jo is és
kalbiniais
abalhos
doméjosi
naquele
momen o j
kalbo y a
pasiné es
de yniy alen
Zmogus
An anas
Ba anauskas.
Indoeu opieciy
kalbo y a
dés é p o .
E.Kieke sas.
Ele mo us
1938m. A umai
oi lem a
uZim i
ex-p o esso -
io e Já
indoeu opieciy
kalby
ka ed os
edéjo kéde.
desde
gimnasio laiky
A uma
doméjosi
línguas: es y
língua e suas
a mémis,
éliau suomiy,
eng y, U alo
inoug y
iny, lybiy e k .
O mais
impo an e,
Ta u
uni e si e e
ele comeéjo
bal is o kelig,
pa aSes
diplominj
abalho "O
nopaake cos
B
JIMTOBCK-
OM s3HIKe,
MECTO
[ ia oua B
HayasIbHOM
MpesoxKeH-
HH'. Po
s udijy,
ga es
uZsienio
s ipendia,
anos ejus
Be lyne,
la inosi
onde Klausé
Schul zes
dés omy
g aiky,
okiediy,
lie u iy e
sansk i o
albu. M.
Vasme io
sla y
ilologias, H.
Liide so
sansk i o,
J. Poko no
kel y kalby,
J.
Ma chwa -
o pe sy
kalby.
Quu os
anos,
compondo
do a o
disse açã-
oção
medZiaga,
passou na
Li uânia na
Polônia. e
1931-1932 m.
obulinosi
P ahoje,
klausési
sla y kalby
paskai y
p o esso i-
pas
us
$.Sme anka,
M.
Weinha a,
J. To aka,
O.Huje j.
Dancigo
(Gdansko),
Di bo
Ka aliaudéi-
aus, Kauno
i
biblio ecas
de Vilniaus,
ambém
y é
pie y inio
lie u iy
língua plo o
pak aSdio
Snek as.
Desde
m 1933
P. A uma
Ta u.
uni e si-
e e
skai é
usy
li e a ii-
a e sla y
ilologia.
1934
m.
apgyné
dak a o
dise acijg
i
oi
designado
Ta u
uni e si a y sla y
ilologijas
ex ao dina dina-
iniu
p o esso iumi.
1939
m.
A umai é dado
sla y ilologia
indoeu opie iy
compa iginam-
i
osios
kalbo y os
o dina io
9
p o esso io
do í ulo.
T abalhando
uni e si e e,
y é usy
a mes
Es ijoje,
pa icipou
uZsienyje
oco idos
sla is y
cong essos.
Foi
Es y
ciência
companhia
sec e á io,
edaga o
S edy-es y
kalby
Zodyna,
suda é
i
edaga o
Es y
mokslo
da by
inkinj
("Libe '
saecula -
is") e k .
A
Kaduma
como
bal is a
oi
a aliado,
mos a e
isso que
1938 m.
La iy
ilology
d augija
Rygoje jj
iS inko na iu
ko esponden ul,
m., pa y es
didelj a ybiniy
1940-1941
pa eigiiny
nepasi enkinima
seu asmeniu ( ai
is o só i8
keliska g azia
usy kalba
aSy y
au obiog a ijy),
on ui
a éjan , 1944
m. P. A uma
emig a o
j
Suécia,
onde m. e
1982
mo é.
Saimei,
isliko
g ande P.
A umos
su ink y
a miniy
eks y
pluoS as.
P incipal-
men e
eks y
uZ aSy a
iS
sul y inio
lie u iy
língua
á ea pak aSio
Snek y:
Ge ééiy,
Laziiny,
Die énidkiy,
Zie elos,
mazZiau
i8
Rédinios
apyl.
Ka gaudi e
Klaisiy
kaimy,
Kamojij
apyl.
RamaSkoni-
ij
k.
Siek iek
eks y
uZ agy a i
is
adinamyujy
pag indiniy
lie u iy
kalbos
a miy
Ju ba ka,
sob e U eng
e k .
P incipalmen-
e é isliy
pasaky,
maZiau dainuy,
j ai iy
pasakojimy,
às ezes
a ski y
sakiniy,
ZodZiy,
aleg niação e
asmenação
pa adigmy.
Texs ai
suki dia ,
uZ aSy i
pieS uku lygia
g a%ia
aSysena,
supap as in a
ansk ipção.
En ão
A umos
ecolhi os
a minhi
ex ai são
impo an es
não só
lie u iy
dialec ology
bem como em
ge al
linguo y a,
mas e
au osakai,
e nog aphy
e k .
Dalj
sukaup y
a miniy
eks y
A uma gana
g ei pa engé
e pe umpa
laikqa
paskelbé com
okiSkai
pa aSy u
j adu e
la ciomas
g ama inémis
ano ações
Li auische
munda liche.
Tex e
aus de
Wilnae
Gegend.
Mi
g amma ischen
Anme kungen'
(Do pa ,
1930).
Tai
p imei o
moksliSkai
p epa ado
lie u iy
a miniy
eks y
inkinys.
Cia
bemazZ
po lygiai
eks y
ap esen-
ada iS
Die eniSkiy,
Ge éciy,
Laziiny e
Zie elos
apylinkiy.
Texs ai
uz aSy i
ela i amen e
mui o bem,
embo a
bas an e
i
sudé inga
ansk ipção.
Bal is ai
p a u éjo
pa ankine
li o, cuja
impo ância
nesumazZéjo
a é
Siy dieny.
A e sS ia-
i, sua
eikSmé
a é su ge.
Juk
A uma
ex os
uZ aSinéjo
naquele
momen o,
kai
adicinés
Snek os em
odos os
miné ose luga es
na i aliai
ebe unciona o.
Daugelio apylinkiy
kaimy
y
Seimose
lie u iSkai
ebeSnekéjo
da isy
ka i
Zmonés.
In eliz só
que
A uma
nepaskelbé
isy seu
su ink y
lie u isky
a miniy
eks y.
Kyla
ques ão,
kodél
j
miné a
eks y
leidinj
nepa eko
ambém i
ne olimy
pak aS iy
Snek y
Rédiinios
i
Kamoji
apylinkése
uZ aSy i
ex ai.
Tal ez po
maZa
e u éjo,
jy
mon a
o
mais
nãouspéjo.
O
al ez
lémé
ou os
mo i os?
Reco da-se
que
A uma no mesmo
momen o a3é
dak a ine
disse ação
"Un e suchungen
i
zu
His o ia
de
li auischen
Pe sonalp onomina",
1933
m.
publicada
Ta u.
(5j
abalho
A uma
dedika o
Vilniaus Lie u iy
mokslo
d augijai.
umaip
jj
ou a
a
a e eu
Sob e
K.
A izonis,
P.
Ska diius,
Ch .
S.
S angas,
F.
Spech as).
Sioje
s ambioje,
mais como
psl.
300
con ino em
es údio,
p incipalmen-
e
examinéjadas
a os
pessoaliniy
j a dZiy
o mas, ku iy
au o ius
apsciai
p isi inko
1 noes
Dados im i
i8
A umos
au obiog a ijy,
asy i is
j ai ioms inéms
cae
I
i
'y
usy es y
i
línguas
j ai iom
a es acinéms
comissões
194m,
esanciy
Ta u
uni e sidade
Mokslines
biblio eca
Rank aSciy
capí ulo.
Mais
Sucmien P.
A umo
biog a ia
ainda em
Ta u cen al
no
es a ís ico
a qui o de
his ó ia
(F.
2100.
p.
2.
B.
662)
i
Ta u
K eic aldo
li e a a no
musiejuje.
10
i8
senyjy
lie u iy
aS y.
Su p eende,
como bem ele
oi
iSs udija es
elhos
as us
—
ne
ik
MazZ ydo,
B e kiino,
DaukSos,
Si ydo,
Mo kiino,
mas
i
e iaeilius
XIXa.
li eu iy
aS ijos
monunklus.
|in e essa
que j a ioas
eluju
i
encon y
eunidas
o mas de
pe sonaliniy
j a dZiy
p incipalmen-
e
con o midademeny
A uma
encon ou
Ge é iy,
Laziiny,
Zie elos
i
maZiau
Die eniskiy
Snek ose.
Ve , isso lémé,
que o au o ,
i
publicuindo
cole ados
ex os,
apizimou
miné y ie y
Snek omis.
[ei y, que
A umos
publicados
ansliniais
ex os ai
i
g ama inése
nos
comen á ios daZni
y
Snek y
o me
g e inimai
su
co espond-
en es
senyju
aS o
paminkly
dados é só
um ce o
dise ação
apedas
p imei oji
solidi
i
publikacija
dise ação
ema.
A umos
su ink y,
ypaé
pak aS iniy
lie u iy
idiomas
Snek y,
eks y
eikSmé é
nepap as ai
didelé.
Ex-usias
ulna e és
Laziiny
i
Zie elos
5nek os
já
me déjo
poka io
anos,
quando
Li uu iy
kalbininkai
os
comeé o a
in es iga .
Ago a
Zie elos
Snek a já oda
i8nquusi,úl imos
dias de ida leidZia
alguns Li u iSkai
mokan ys
Laziiny
apylinkiy
seneliai.
P óximo
iSnykimo
slenkscio
Kamojij
i
Rédiinios
Snek os.
língua
Li uiy de
consumo
plo ai is
mazéja
sob e
Die eniskes,
Ge édius,
Pelesa.
Be
o, Gia só
mai a
ne
lie u iSkai
kalbanéiy
pe soy,
mas mui o
escu s a
p as éja
mesma
luga
i
Snek os.
Ne
i
iS
maZens
lie u iSkai
kalbéje
pessoas
já daZnai
sua língua
p imi Se
i
Sneka
de o mada
Snek a.
T adiciniy
Snek y
e ozija,
daZmais dél
habi an esjy
asimiliações,
Cia eiskiasi
em odos os
ní eis da
língua:
one icos,
mo ologias,
leksikos
sin aksés.
i
Todél,
compa an-
do A umos
uZ iksuo a
i
élesniy
y éjy
sukaup a
medZiaga,
pode
de e min-
a como
y
Snek y
planos
mudou.
Jus iça,
isso
aze ,
be
specialiy
s udijy,
bi y
neleng a.
Reiké y
de alhesie
i8Si uo i
sudé ingg
A umos
spausdin y
eks y
ansk ipcija.
Kiek
aki aizdesni
são
mo ologias
i
leksikos
kKlody
ski umai.
Mo ologias
klodo
al e ações
mais maZiau
a
oca es i
bemaz isy
éliau sob e
Sias
Snek as aSiusiy
kalbininky
(J.Senkaus,
Z.Zinke i iaus,
E.G ina eckienés,
Jonai y és,
A
J.Ka dely és,
T.Sudnik k .).
i
Mais
pode
ala -se
sob e
léxica.
Cê se
con en a á em
memó ia um do
ou o
A umos
uZ a3y a
Zie elos
Snek os
Zodj, que
a3omo,
Zie elos
No
ka o eko
de Zodyno
é a únicos,
y.
ki y y ejy
nãoZ ay i,
nãopaliudi -
i.
ão hamb
i8
A umos
uZ aSy y
eks y
suzinome
maZai
gi dé y
ZodZiy
a
jy
eikSmiy
(p.g.,
cliu ik i
"Gulbé i,
giedo i
(apie
lakS ingala)":
salaujys
kliu ikia;
mé inykas
"bii ybé,
a kan i
me y
emposus",
do mi ys
"snaudulys",
plés elé i
"plekS elé i"
i
k .), simplesy
e esniy
a
p ieSdéliniy
p iesaginiy
a
ediniy
(pgs.,
iSkl6 i,
p alék i,
insilipy i
"jsikib i",
mélyniimas
i
k .),
j ai iy
skoliniy
a
hib idy
(e.g.,
Kalina
"pu inas",
ka andcija
ll
ka ana oné
" ainicação,
ka iinação",
ka ana é is
ainikuo is,
ka inuo is",
ka ona
ainikas,
ka ina",
mach elé i
mos elé i"
i
k . ).
Exa a
ou o
kamieno
a
ki ciamen o
Zodziy
(p.ex.,
clonis
subs i ui
ago a
jp as o
klénis
i
k .).
É pena só
que nos
alcançou
odos
ne
A umos
uZ aiy i
ex ai,
neiS enge,
como
i
au o ius,
ka o
negandy.
O
pois an o
pouco
p eciseké-
io, que
sie
exs ai
odos
11
bii y
Zu e.
ISgelbéjo
eles lie u iy
kalbininky
bidiulis
Es ijos
moksly
academias
acadêmico,
Ta u
uni e si á -
io p o esso
Paulius
A is é.
Po
ka o likes
uSgias
A umos
apa ame-
n o oi
iSg ob as.
Todo o chão
de kamba iy
i
co edo oi
mo ido de
súbi o
apassionado
do p o esso
uZ aSy
suplé3y y
li o lapy2.
i
Ta
agedijq
es emunha
i
iSlike
su
ge okais
en epais e
sumai8y
páginas
in e miniais
ex os ai,
uma olha
ne
suglamZy as
sumindy as.
i
Pa yzdziui,
uma
Zie elos
eks y,
hand aSciy
aplanke
iSblaSky y
po cinco
luga es,
p óp io
au o iaus
anda
sunume uo a
a é psl.,
iks a
141
sob e psl.
20-30
Laziiny
Snek os
ex ai
segundo
mode najq
nume acia
(ma y ,
como
P. A is é
os desde
g indy
su inko)
a sidi é em
qua o
luga es,
Die eniSkiy
i
Ge é iy
ex ai
—
em duas.
Tik
nuo upy
—
po
algumas
páginas-
—
as elike
i§
Kamojy
i
Rodiinios
apylinkése
su ink y
eks y. Em
ge al, lendo
aiSkia g azia
a8ysena
i
A umos
uZ aSy us
ex os, não
pode
a sis ebé i,
como puikiai
ele mokéjo
lie u iSkai,
Niekaip
nepasaky um,
se nezino um,
que eles aSé
lie u is.
ne
Todél an o
mais au i
dékingumg
p ie aisuma
i
Siam
pa ydé ino
da bS umo
es y
cien ininkui,
que
bal is ikai
(caip
i
sla is ikai)
icou
iS ikimas
a é o seu
amZiaus
im°.
Be
o, A uma,
azinédamas
j
Pie yciy
Lie u a,
a sidi usi
na Polônia
sudé ie,
não
in equen-
emen e ap esen a a a si
emissá io
da Li uânia
i
Em papel de
embaixado da
Vilnijas. Diz-se
que
Kul i os
de Vilnijas
i
S Educação.
companhias
Selp i mui as
ezes ele
ansmoda -
es na
Li uânia
cole adas
í imas,
anspo e-
no elas po
Cecoslo akia,
Danciga, La ,
nes iesioginiy
diploma iniy
Lie u os ySiy
su
Polônia
en ão
não exis ia.
I
ago a
ainda
mui o
&il ai
A umos
a da
mini
Die eniSkiy,
Rodiinios
apylinkiy
seneliai,
Nuola ji.
minéda o
zie elidké
p o esso a
K.
Juodiené.
I
isso
nenuos abu:
lie u iy lingua
d audZiama,
pe seguioja-
ma niekinama
i
lenky
aldininky,
slék y,
a aZia es
0
jo ens
uZsienie is
uZgui uosius
kalbina
gim aja
jy
lingua.
Cia
A uma oi
isigijes
nuosi dziy
d augy
ajudbininky.
i
Isso mos a
ge é i8kio
als iecio
Pe iko
ko espondencia
a miSkai
i
p i a3y as
con a jimy
sasiu inis. P.
A uma
Gia chamado
mui o
e e biamu,
_b angiausiu
lie u iy
bigiuliu,
_p ie eliumi,
ge ada iu
uZ a éju.
i
[5
iesy isso
audinan es
ZodZiai.
P.
A uma, como
la go pe il de
kalbininkas,
bal y sla y
kalby, specialis ,
indoeu opeis as
i
oi igijes
in e p au inj
p ipazinima.
Taciau como
bal is as
didZiausiq
paminkla si
pasis a é
i ando
pie y ines
lie u iy idiomas
Snek as.
G e a okiy
ki y au y
cien ininky
como
E.
Vol e is,
O.
B ochas,
Ch .
S.
S angas,
J.
Rozwadowskis,
V.
Po zezi iskis,
J.
O ebskis,
G.
Ge ullis,
E.
F aenkelis
i
lie u iy
K.
Biigos,
J.
Jablonskio,
J.
Baléikonio,
J.
Senkaus
i
k .
P.
A umaa
segundo
da by
s a ba,
be
abejo,
uZima
ieng
i8kiliausiy
ie y.
EE eee
a
2Abo isso
1988m,
balandZio
14d.
siy eilugiy
au o ui
con ou
p o ,
P.A is é.
IS
isso
pa es
e
i
i§
eks y
aplankoSi-
gna ii a /
ERA
Leedu na
3/
p imei a
página
esancio
j aSo.
.,
,,
Pladiau
sob e
P. A umos
kalbinius
da bus z ,
Sabaliauskas.
A,
Li uiy
his ó ia do
es udo da
língua a é
1940m.
V,
1979,
P.
233-235.
12
BEITRAG VON P.
ARUMAA FUR DIE
FORSCHUNG DER
SUDOSTLICHEN
MUNDARTEN DER
LITAUISCHEN
SPRACHE
Zusammen assung
Im A ikel we den
die Fo schungen
de li auischen
Sp ache om
be iihm es en
es nischen
Bal is en Pe e
A umaa analysie .
Die g é e
Au me ksamkei
wi d au seine
au gesch iebenen
Tex e aus
Die éniSkés,
Ge é iai, Kamojai,
Laz inai, Rédinia,
Zie ela und aus
ande en schnell
schwindenden,
abe ii die
Sp ach o schung
seh wich igen
siidds lichen
Munda en de
li auischen
Sp ache gelenk .
(P. A is e, de
ande e e au e
F eund de
li auischen
Sp ache ha den
g o en Teil diese
Handsch i en
wah end des
zwei en
Wel k ieges om
Un e gang
ge e e und ii
das
Li e a u museum
on K ei zwald in
de S ad Ta u
ibe gegeben.) Es
wi d ii das
Os li auen
wich ige Kul u und
Diploma ie a igke-
i on P. A umaa
akzen ie . :
13