LIETUVY_K-
ALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI,
XXX (1993)
PERIFERIN-
ES
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
Aloyzas
VIDUGIRIS
P. ARUMOS
JNASAS |
PIETRYTIN-
IY LIETUVIY
KALBOS SNEKTU
TYRIMA
Pe e is
A umaa
( oliau
A uma) bis
Siol is
selbs
Zymiausias
es y
bal is . |
lie u iy
kalbo y os
his o ie e
es e
jéjo
seinen
we kenim,
ku iy
iS
Zymäs e
sind
"Lie u i5-
ki Vilniaus
k aS o
a miy
eks ai
mi
g ama i-
némis
anme ku-
ngen"
(1930) und
"Lie u iy
kalbos
asmenin-
iy
j a dZiy
his o ij-
os
y inéji-
mai"
(1933). Ne
maZiau
wich igis
und
ande e
g öße en
(p z.,
"P asla -
iSka
g ama i-
ka. 1964) ode smulkesni seine We ke.
TaGiau lie u iy
dialek ologijai,
wie abgelehn
lie u iy
Sp ache
mokslui,
we olls en
sind A umos
zusammen i
und
e ö en b i,
und neskelb i
eks ai i8
pie y iniy
lie u iy
Sp ache
Snek y, die
eine ande e
je z
po
unabno mald
schnelle
eis e
nebii j, Gaila
nu , dass so
j
iel
li uanis ikai
pasida ba es
wissenscha -
liche bis
Siol iek
sowohl in
,
Li uanien
i
Es ijoje
da pe
maZai
Zinomas.
Plagiau
pasidomé i
A umas
we isem
i
Pe sönlic-
hkei
1988
anspo n-
e me y
ühla io iS yka
j
Ta u,
wo
ge unden
iel
(apie
900
sasiu inio
psl.)
jo
anka
lie u iSk-
ai
uZ aSy y
a miniy eks y.
A uma
gu
beg ei é
polnische
okupuo y
i
b u aliai
niokojamy
pie y iniy
lie u iy
Snek y
a ginga
padé j
i
jy
nepap as a
eik3me
sp acho y a.
Pie y iniai
lie u iy
sp ach
lo o
pak a& iai
un e schei-
de unp ak us
Snek y
i ai umu,
ke india
a chaika
i
dél
glaudzZiy
kon ak y
su
sla y
(pi ms ens
bal a usiy,
anschließ
lenky je z
i
usy)
sp aumen
susida iusiy
naujybiy
speci ika.
Cia jede
pa apija,
manchm-
o
al soga
do
un e sc-
heide
imme ein
ande es
snek a
Snek ele.
UZ enka
paminé i
nepaka ojama
is o iSkai
susiklos iusia
Snek y
mosaika
heu einé in
Ry y
i
Pie yciy
in Li uanien
(Za asq,
Ignalinos,
S endioni j,
Molé y,
Vilniaus,
T aky,
Saléininky,
Va énés in
i
ande en
Dis ik en)
i
Siau és
aka y
Bal a usien
(B eslaujés
aj.
Apso,
B eslaujés,
Pelekoni j,
Vidziy apyl.,
Pas o iy
aj.
Ji a o,
Kamoji,
Le i upio
Bezi k.,
As a o
Taj.
Ge é iy,
Rimdzi iny,
Kliuk8ioniq
apyl., Vijés
aj.
BokS o,
Didi,
Laziny
apyl.,
Va ena o
aj.
A ménikiy,
Asa és,
Bala nés,
ode
Va end o,
Benekainiy,
Kauléliskiy,
No iés,
Pelesés,
Rédiinios,
Zi many
apyl.
Ga dino
aj,
ASiuzids,
Pa isées,
Pé alko
apyl.,
Dia lo o,
ode
Zie elos,
aj.
i
apyl. ).
O
Wie noch
bleib
Bal a usijoje
a sidi usiy
apylinkiy, wo
bis
XXa.
p adzios
wa meh
mazZiau
a
lic u i3kai
kalbandiy,
abe bis
dann
en wede
wa nich
konsequi-
e li os,
ode
soga gab
Zengusi
{
jas
Sp eche-
s Fuß
(p.g.,
As a o
aj.
Bis ¥Gios,
Kieméliskiy,
MikailiSkiy,
Va nioniq
apyl.,
ASmendés
aj.
G idduzkiy,
8
Kle é¥ios,
Palioniy
apyl.,
Smu gdiniy
aj.
Sali,
Sniegoni y
apyl., Vijas
aj.
Ge andini-
y,
LipniSkiy,
Subd nin-
ky,
Su iliskiy, Tak6 iSkiy apyl.
und k . ).
Ba gu
al eins,
wenigs -
ens
Eu opa,
is eine
ande e
pana3i
Sp ache,
die
pasizymé-
y solche
Snek y
j ai o e.
Das is
ne
nu
lie u iy
Sp ache-
n, abe
i
gene ell
miisy
kul i os
Phenome-
nas.
TaGiau so
auch
kaum
ode
woande-
s so, wie
Gia, wa
und i§
esmés
ebé a
schon
and as
Sim me is
e nich e-
en und
niokojam-
en lie u iy
Snek os
sowohl
Bal a usij-
as Siau és
wes e ne,
sowohl und
Lie u os
pie yciu,
wo lie u iy
eliko
mazuma.
Cia Snek a
Snek elé
jede
und
seinem
o iginalumu
nepaka o-
jamumu is
y ie y
lie u iy
abhängom-
sp ach
ybés
dokumen .
Deja, lebas
lo o
e ninés
pie y iniy
lie u iy
pak aSciy
his o ie
auch leba
nich nu
is miisy
Snek y
nykimo,
abe und
mazZéjimo
lie u iy
e ninio
lo o
his o ia,
ku iq daZ
s ä ks en-
esniy l
kaimyn
poli ik und
os
poli ikemi
wi kiami
nu au e
ode
nu aus an-
gen aemia-
ys miisy
iniai. Dahe
Siuo
poZiii iu
und
we in ina
sp achneh-
me
A umos
Ak i i ä e-
n. E Siy
le u iy
Snek y
Un e such-
ung
Geschich e
in
hin e ließ
neiSdildo-
ma
pédsaka
nich nu
als
Wissensch-
a le ,
y iné oj-
as, abe als
ein
gewisses
Sio k a3 o
me oS in-
inkas und
Diploma .
A uma gu
pasi enges
i
wa
b ei es
Diapazons
und
Redbinke .
Gimé e
1900 m.
Ok obe
(senuoju
s iliumi
ugséjo
Es ijoje,
28d.) in de
11d.
Nähe Ta u,
Pil sama
S ad
(daba
Rajono
cen as),
ama ininko
1920m.
baigé Ta u
Seimoje.
gimnazijq
und 1921m.
js ojo j
Ta u
Uni e si ä-
s
His o ijas
und
Filologijas
Fakul e a,
ku j 1927m.
baigé
magis o
G ad.
Uni e se e-
o s udie e
indoeu opie-
ciy
kalbo y a,
sla y und
inoug y
ilologijga.
Sla y kalby
p o esso
wa
L. Masingas,
dessen
Jugendés
kalbinigen
A bei en
doméjosi zu
diese Zei j
kalbo y a
pasiné es
de yniy alen
Zmogus
An anas
Ba anauskas.
Indoeu opieciy
kalbo y a
dés é p o .
E.Kieke sas.
Jam s a us
1938m. A umai
wa lem a
uZim i
ex ischo
P o esso ius
und Jau
indoeu opieciy
kalby
ka ed os
edéjo kéde.
on
Gymnasiums
laiky A uma
inoug y
Sp achen:
es y Sp ache
und ih e
a mémis,
doméjosi
éliau suomiy,
eng y, U alo
iny, lybiy und
k . O
wich igs e,
Ta u
uni e si e e
e begéjo
bal is o kelig,
pa aSes
diplominj
A bei "O
nopaake cos
B
JIMTOBCK-
OM s3HIKe,
MECTO
[ ia oua B
HayasIbHOM
MpesoxKeH-
HH'. Po
s udiijy,
ga es uZ
in e na ion-
alen
S ipendiija,
d ejus
Jah e
la inosi
Be lyne, wo
Klausé
Schul zes
dés omy
g aiky,
okiediy,
lie u iy und
sansk i o
albu. M.
Vasme io
sla y
ilologies, H.
Liide so
sansk i o,
J. Poko no
kel y kalby,
J.
Ma chwa -
o pe sy
kalby.
Vie e us
Jah e,
sammlende
Dok a o
disse a i-
on
medZiaga,
e b ach e
in Li uanien
Lenkijoje.
und
1931-1932
obulinosi
P ahoje,
sla y kalby
klausési
paskai y bei
p o esso
$.Sme anka,
M.
Weinha a,
J. To aka,
O.Huje j.
Dancigo
(Gdansko),
Di bo
Ka aliaudéi-
aus, Kauno
i
Vilniaus
Biblio heken,
auch y é
süd y inis
Lie u os
kalbos plo o
pak aSdio
Snek as.
Sei
m 1933.
P. A uma
Ta u.
uni e si-
e e
skai é
usy
li e a ii-
a und
sla y ilologija.
1934
m.
apgyné
dak a o
disse aci-
i
jg wu de
e nann
Ta u uni e si ys
sla y ilologies
auße o dina inem
P o esso ium.
1939
m.
A umai
gegeben wi d
sla y ilologies
indoeu opie iy
i
e gleichamo-
sios
kalbo y os
9
o dina ischen
p o esso ius
i el.
A bei endes
uni e si e e,
y é usy
a mes
Es ijoje,
be eilig e
uZsienyje
s a ge und-
enen sla is y
Kong essen.
Wa
Es y
wissensch-
a
d augijas
sek e o i-
us,
edaga o S edy-es y kalby
Zodyna,
suda é
i
edaga o
Es y
wissens-
cha
da by
inkinj
("Libe '
saecula -
is") und
k . A
Kaduma
als
bal is
wu de
bewe e-
, zeig
auch das,
jog
1938 m.
La iy
ilology
d augija
Rygoje jj
iS inko na iu
ko esponden ul,
m., pa y es
didelj a ybiniy
1940-1941
pa eigiiny
nepasi enkinima
sein asmeniu (dai
gesehen ein i8
keliska g azia
usy kalba
aSy y
au obiog a ijy),
on ui
a éjan , 1944
m. P. A uma
emig a o
j
Schwedi-
ja, wo m.
1982
und mi é.
Lau ei,
isliko
g oße P.
A umos
su ink y
a miniy
eks y
pluoS as.
Vo allem
eks y
uZ aSy a
iS
südös lic-
hen
li au iy
sp ach
lo o pak aSio
Snek y:
Ge ééiy,
Laziiny,
Die énidkiy,
Zie elos,
mazZiau
i8
Rédinios
apyl.
Ka gaudi
und Klaisiy
kaimy,
Kamojij
apyl.
RamaSkoni-
ij
k.
Siek sowohl
eks y
uZ agy a i
is
adinamyujy
g undiniy
lie u iy
sp ach
a miy
Ju ba ka,
übe U eng
und k .
Meins e sind
isliy pasaky,
maZiau dainuy,
j ai iy
pasakojimy,
manchmal
a ski y
sakiniy,
ZodZiy,
linksniauens
und
asmenaie un-
gs pa adigmy.
Teks ai
suki diu i,
uZ aSy i
pieS uku lygia
g a%ia
aSysena,
supap as in a
ansk ipcija.
Dahe
A umos
zusammeng-
es ell e
a minie
Texs ai sind
wich igis
nich nu
lie u iy
dialek ologi-
je sowie
gesellscha
sp acho y -
e, abe und
au osakai,
e hnog aphi-
je und k .
Dalj
sukaup y
a miniy
eks y
A uma gana
g ei pa engé
und pe
umpa laikqa
paskelbé mi
okiSkai
pa aSy u
j adu und
b eciomen
g ama inémis
anme kungen
Li auische
munda liche.
Tex e
aus de
Wilnae
Gegend.
Mi
g amma ischen
Anme kungen'
(Do pa ,
1930).
Tai e s e
moksliSkai
be ei e
lie u iy
a miniy
eks y
inkinys.
Cia
bemazZ
po lygiai
eks y
o ge e
iS
Die eniSkiy,
Ge éciy,
Laziiny und
Zie elos
apylinkiy.
Teks ai
uz aSy i
e gleichs
seh gu ,
obwohl
ziemlich
i
sudé inga
ansk ip ion.
Bal is ai
p a u éjo
pa ankine
Buch, de en
Wich a
nesumazZéjo
bis
Siy dieny.
A i kS iai,
ih e
eikSmé
soga
en s eh .
Juk
A uma
eks us
uZ aSinéjo
damals, kai
adicinés
Snek os in allen
miné ose O en
na i aliai
ebe unkciona o.
Daugelio apylinkiy
kaimy
y
Seimose
li a iSkai
ebeSnekéjo
da isy
ka i
Zmonés.
Schade
nu , dass
A uma
nepaskelbé
isy seinem
su ink y
lie u isky
a miniy
eks y.
Kyla
F age,
kodél
j
miné a
eks y
leidinj
nepa eko
auch auch
i ne olimy
pak aS iy
Snek y
Rédiinios
i
Kamoji
umylinké-
se
uZ aSy i ex ai.
Vielleich
zu maZa
e u éjo,
jy
zusammen-
o
zumachen
meh
nesuspéjo.
O
ielleich
lémé
ande e
Mo i e?
E inne
sich, dass
A uma a mu
samciu zei a3é
dak a ine
disse a ion
"Un e suchungen
i
zu
Geschich e
de
li auischen
Pe sonalp onomina",
1933
m.
e ö en lich
Ta u.
(5j
A bei
A uma
dedika o
Vilniaus Lie u iy
wissenscha
d augijai.
eineip
jj
ande s
a
abgesp -
epé Übe
K.
A izonis,
P.
Ska diius,
Ch .
S.
S angas,
F.
Spech as).
Sioje
s ambioje,
meh als
psl.
300
gehal igem
S udio,
haup sächlich
behandel éja-
nde e os
pe söniniy
j a dZiy
Fo men, ku iy
au o ius
apsciai
p isi inko
1 noes
Da en im
i8
A umos
au obiog a ijy,
asy i is
j ai ioms inéms
cae
I
i
'y
usy es y
i
sp achen
j ai iom
a es acinéms
kommissionen
194m,
esanciy
Ta u
Uni e si ä
Mokslines
Biblio hos
Rank aSciy
Abschni in.
Meh
Sucmien P.
A umos
Biog aphie
zu noch
gib
Ta u
cen ischem
s aa lichen
Geschich sa-
chi
(F.
2100.
p.
2.
B.
662)
i
Ta u
K eic aldo
li e a a isch-
em musiejuje.
10
i8
senyjy
lie u iy
aS y.
e wunde ,
wie gu e
wa
iSs udija es
al en
Foundus
—
ne
ik
MazZ ydo,
B e kiino,
DaukSos,
Si ydo,
Mo kiino,
abe
i
e iaeilius
XIXa.
li au iy
aS ijs
monanklus.
|in e essan -
s, dass
j ai ious e
i
aluju
ge undeny
gesammel en
pe söniniy
j a dZiy
Fo men
haup sächlich
en sp echendmeny
A uma
ge unden
Ge é iy,
Laziiny,
Zie elos
i
maZiau
Die eniskiy
Snek ose.
Sieh , es lémé,
dass de
i
Au o , indem
e ö en uis-
e
zusammenge-
e Tex e,
apsisme e
miné y ie y
Snek omis.
[ei y,
dass
A umos
e ö en li-
ch e
e minale
i
Texs ai
g ama inése
Anme kungen daZni
y
Snek y
o mi
g e inimai
su
en sp eche-
nden senyju
aS o
paminkly
Da en is
nu ein
gewisse
dise a ions
anedas
e s e solidi
publika ion
i
dise a ions
ema.
A umos
su ink y,
ypaé
pak aS iniy
lie u iy
Sp achen
Snek y,
eks y
eikSmé is
nepap as ai
didelé.
Exzusius
ollna e és
Laziiny
i
Zie elos
5nek os
schon
me déjo
poka io
Jah en,
als
li au iy
kalbininkai
sie
an éh -
en zu un e suchen.
Je z
Zie elos
Snek a schon ganz
i8nykusi,le ze
lebens age leidZia
einige li awiSkai
mokan ys
Laziiny
apylinkiy
seneliai.
Bei
iSnykimo
slenkscio
Kamojij
i
Rédiinios
Snek os.
Lie u os
kalbos
a ojimo
plo ai is
mazéja
übe
Die eniskes,
Ge édius,
Pelesa.
Be
o, Gia nu
mai a
ne
lie u iSkai
kalbanéiy
pe söny,
abe seh
sku s a
p as éja
sameas
s elle
i
Snek os.
Ne
i
iS
maZens
li a iSkai
sp achéje
Pe sonen
schon
daZnai
ih e
Sp ache
p imi Se
i
Sneka
de o m
Snek a.
T adiciniy
Snek y
e ozija,
daZdes
délwohne jy
assimilia ion-
en, Cia
eiskiasi allen
Sp achenebe-
nen: Phe ikos,
Mo phologies,
Leksikos
sin aksés.
i
Todél, im
Ve gleich
A umos
uZ iksuo a
i
élesniy
y éjy
sukaup a
medZiaga,
kann
es ges e-
ll we den, wie
y
Snek y
Ebenen
wechsel e.
Rech ,
das zu
un,
be
specialiy
s udijy,
bi y
neleng a.
Reiké y
de aillei
i8Si uo i
sudé ingg
A umos
spausdin y
eks y
ansk ipcija.
Wie
o ensdesni
sind
Mo phologies
i
Leksikos
kKlody
ski umai.
Mo phologis-
chen
klodo e änd-
e ungen
a
meh maZiau
be es i
bemaz isy
éliau übe
Sias
Snek as aSiusiy
kalbininky
(J.Senkaus,
Z.Zinke i iaus,
E.G ina eckienés,
Jonai y és,
A
J.Ka dely és,
T.Sudnik k .).
i
Meh
kann
gesp oc-
hen
we den übe leksika.
Hie e euen
wi uns im
Gedenken
einande
A umos
uZ a3y a
Zie elos
Snek os
Zodj,
welche
a3omo,
Zie elos
Zodyno
ka o ekoje
é a einzigei,
y.
ki y y ejy
neuZ ay i,
nepaliudy i.
hung
Tokio
i8
A umos
uZ aSy y
eks y
suzinome
maZai
gi dé y
ZodZiy
a
jy
eikSmiy
(z.
kliu ik i
"Gulbé i,
giedo i
(apie
lakS ingala)":
salaujys
kliu ikia;
mé inykas
"bii ybé,
a kan i
me y zei us",
miegulys
"snaudulys",
plés elé i
"plekS elé i"
k .), ein achy
i
e esniy
p ieSdéliniy
a
p iesaginiy
ediniy
a
(p z.,
iSkl6 i,
p alék i,
insilipy i
"jsikib i",
ie niimas
i
k .),
j ai iy
skoliniy
a
hib idy
(s.g.,
Kalina
"pu inas",
ka andcija
ll
ka ana oné
" ainikae ung,
ka iinachung",
ka ana é is
ainikuo is,
ka inuo is",
ka ona
ainikas,
ka ina",
mach elé i
mos elé i"
i
k . ).
Esa a
eines
ande en
a
kamieno ki cia imo
Zodziy
(e.g.,
klonis
s a
je z
jp as o
klénis
i
k .).
Schade
nu , dass
uns
e eich -
en alle
ne
A umos
uZ aiy i
eks ai,
neiS enge,
wie
i
au o ius,
ka o
negandy.
O
denn so
wenig
genikéio,
dass
Sie
exs ai
alle ka o
11
bii y
Zu e.
ISgelbéjo sie
lie u iy
kalbininky
bidiulis
Es ijas
moksly
akademies
akademikus,
Ta u
uni e si ä s
p o esso o-
ius Paulius
A is é.
Po
likes
uSgias
A umos
Wohnung
wa
iSg ob as.
De ganze
kamba iy
i
Ko ido s
Boden wa
ungewobe
plö zlich
pass ügenden
P o esso s
uZ aSy
suplé3y y
i
buch lapy2.
Ta
agedijq
zeig iSlike
i
ge okais
su
spaces sowie
sumai8y
Sei enigen
a minie
Texs ai, ein
Bla
suglamZy as
ne
sumindy as.
i
Pa yzdzZiui,
ein
Zie elos
eks y,
hand aSciy
aplanke
iSblaSky y
übe ün as
Plä ze, selbs
Au o iaus
Handa
sunume uo a
bis psl.,
iks a übe
psl.
141
20-30
Laziiny
Snek os
ex ai nach
ak uellejq
nume acija
(ma y , wie
P. A is é
sie on
g indy
su inko)
a sidi é in
ie O en,
Die eniSkiy
i
Ge é iy
exs ai
—
zweien in.
Tik
nuo upy
—
po
paa
sei enus
—
elike
i§
Kamojy
i
Rodiinios
apylinkése
su ink y
eks y. Im
Allgemeinen,
lesend aiSkia
g azia
i
a8ysena
A umos
uZ aSy us
ex eus, kann
nich
a sis ebé i,
wie puikiai e
mokéjo
lie u iSkai,
Niekaip
nepasaky um,
wenn
nezino um,
dass sie aSé
lie u is.
ne
Todél des o
meh eu i
dékingumg
p ie aisuma
i
Siam
pa ydé ino
da bS umo
es y
wissenscha-
linkui, de
bal is ikai
(kau
i
sla is ikai)
blieb
iS ikimas
bis zu
seinem
AmZiaus
Ende°.
Be
o, A uma,
azinédamas
j
Pie yciy
Lie u a,
a sidi usi
in
Polenisch-
es sudé ie,
o mals
du chge üh a si
Lie u os
pasiun inio
i
Vilnijas
Bo scha e s
Rollej. Es wi d
gesag , dass
Vilnijas
kul i os
i
S Bildung.
eundscha en
Selp i
ne zel ai e
pe duoda es
Li uanien
eingesamm -
en op e ,
gabeno sie
übe
Czechoslowak-
ija, Danciga,
La ija, nes
di ek iniy
diploma iniy
Lie u os ySiy
su
Polen
damals
gab es.
I
je z
noch
seh
&il ai
A umos
a da
mini
Die eniSkiy,
Rodiinios
apylinkiy
seneliai,
Nuola ji.
miné
zie elidké
Leh e in
K.
Juodiené.
I
das
nenuos abu:
lie u iy
sp ache
d audZiama,
e olgjama
i
niekinama
lenky
waldininky,
slék y,
0
a aZia es
jungen
uZsienie is
uZgui uosius
kalbina
jy
gim aja
sp ache.
Cia
A uma wa
isigijes
nuosi dziy
d augy
hilbininky.
i
Das zeig
ge é i8kio
wals iecio
Pe iko
ko espondencija
a miSkai
i
p i a3y as
e zähljimy
sasiu inis. P.
A uma
Gia genann
wi d seh
espbiamu,
_b angiausiu
lie u iy
bigiuliu,
_p ie eliumi,
ge ada iu
uZ a éju.
i
[5
iesy das
beudinan ys
ZodZiai.
P.
A uma, als
b ei es P o iles
Kalbininkas,
bal y sla y
kalby, Specialis ,
indoeu opeis as
i
wa igijes
in e p au inj
p ipazinima.
Taciau wie
bal is as
didZiausiq
paminkla sich
pasis a é
i damas
pie y ines
li au iy
Sp achen
Snek as.
G e a okiy
ki y au y
wissensch-
a ininky
wie
E.
Vol e is,
O.
B ochas,
Ch .
S.
S angas,
J.
Rozwadowskis,
V.
Po zezi iskis,
J.
O ebskis,
G.
Ge ullis,
E.
F aenkelis
i
lie u iy
K.
Biigos,
J.
Jablonskio,
J.
Baléikonio,
J.
Senkaus
i
k .
P.
A umaa
nach
da by
s a ba,
be
abejo,
uZima
ieng
i8kiliausiy
ie y.
EE eee
a
2Abi das
1988m,
balandZio
14d.
siy eilugiy
au o u
e zähl e
p o ,
P.A is é.
IS
es Teile
zu sehen
i
i§
eks y
aplankoSi-
gna ii a /
ERA
Leedu au
3/
de e s en
Sei e
esancio
j aSo.
.,
,,
Pladiau
übe
P. A umos
kalbinius
A bei en z ,
Sabaliauskas.
A,
Li uiy
sp ach
y inéjim
Geschich e
bis
1940m.
V.,
1979,
P.
233-235.
12
BEITRAG VON P.
ARUMAA FUR DIE
FORSCHUNG DER
SUDOSTLICHEN
MUNDARTEN DER
LITAUISCHEN
SPRACHE
Zusammen assung
Im A ikel we den
die Fo schungen
de li auischen
Sp ache om
be iihm es en
es nischen
Bal is en Pe e
A umaa analysie .
Die G ie e
Au me ksamkei
wi d au seine
au gesch iebenen
Tex e aus
Die éniSkés,
Ge é iai, Kamojai,
Laz inai, Rédinia,
Zie ela und aus
ande en schnell
schwindenden,
abe ii die
Sp ach o schung
seh wich igen
siidds lichen
Munda en de
li auischen
Sp ache gelenk .
(P. A is e, de
ande e e au e
F eund de
li auischen
Sp ache ha den
g o en Teil diese
Handsch i en
wah end des
zwei en
Wel k ieges om
Un e gang
ge e e und ii
das
Li e a u museum
on K ei zwald in
de S ad Ta u
ibe gegeben.) Es
wi d ii das
Os li auen
wich ige Kul u und
Diploma ie a igke-
i on P. A umaa
akzen ie . :
13