LIETUVIY_KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXX
(1993)
PERIFERINES
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
Aloyzas
VIDUGIRIS
P.ARUMOS
JNASAS
|
PIETRYTINIY
LIETUVIY
KALBOS
SNEKTU
TYRIMA
Pe e is
A umaa
( oliau
A uma)
iki
Siol
y a
pa s
Zymiausias
es y
bal is as.
|
lie u iy
kalbo y os
is o ija
jis
i ai
jéjo
sa o
da bais,
iS
ku iy
Zymiausi
y a
"Lie u i5ki
Vilniaus
k aS o
a miy
eks ai
su
g ama inémis
pas abomis"
(1930)
i
"Lie u iy
kalbos
asmeniniy
j a dZiy
is o ijos
y inéjimai"
(1933).
Ne
maZiau
s a bis
i
ki i
didesni
(p z.,
"P asla iSka
g ama ika".
1964)
a
smulkesni
jo
da bai.
TaGiau
lie u iy
dialek ologijai,
kaip
apsk i ai
lie u iy
kalbos
mokslui,
e ingiausi
y a
A umos
su ink i
i
paskelb i,
i
neskelb i
eks ai
i8
pie y iniy
lie u iy
kalbos
Snek y,
ku ios
iena
po
ki os
daba
nepap as ai
spa diai
keliauja
j
nebii j,
Gaila
ik,
kad
iek
daug
li uanis ikai
pasida ba es
mokslininkas
iki
Siol
iek
Lie u oje
,
iek
i
Es ijoje
da
pe
maZai
Zinomas.
Plagiau
pasidomé i
A umos
da bais
i
asmenybe
paska ino
1988
me y
pa asa io
iS yka
j
Ta u,
ku
as a
daug
(apie
900
sasiu inio
psl.)
jo
anka
lie u iSkai
uZ aSy y
a miniy
eks y.
A uma
ge ai
su oké
Lenkijos
okupuo y
i
b u aliai
niokojamy
pie y iniy
lie u iy
Snek y
a ginga
padé j
i
jy
nepap as a
eik3me
kalbo y ai.
Pie y iniai
lie u iy
kalbos
plo o
pak a& iai
ski iasi
nepap as u
Snek y
i ai umu,
ke india
a chaika
i
dél
glaudzZiy
kon ak y
su
sla y
(pi miausia
bal a usiy,
paskui
lenky
i
daba
usy)
kalbomis
susida iusiy
naujybiy
speci ika.
Cia
kiek iena
pa apija,
o
ka ais
ne
kaimas
ski iasi
is
ki okia
snek a
Snek ele.
UZ enka
paminé i
nepaka ojama
is o iSkai
susiklos iusia
Snek y
mozaika
daba inéje
Ry y
i
Pie yciy
Lie u oje
(Za asq,
Ignalinos,
S endioni j,
Molé y,
Vilniaus,
T aky,
Saléininky,
Va énés
i
ki uose
ajonuose)
i
Siau és
aka y
Bal a usijoje
(B eslaujés
aj.
Apso,
B eslaujés,
Pelekoni j,
Vidziy
apyl.,
Pas o iy
aj.
Ji a o,
Kamoji,
Le i upio
apyl.,
As a o
Taj.
Ge é iy,
Rimdzi iny,
Kliuk8ioniq
apyl.,
Vijés
aj.
BokS o,
Didi,
Laziny
apyl.,
Va ena o
aj.
A ménikiy,
Asa és,
Bala nés,
a ba
Va end o,
Benekainiy,
Kauléliskiy,
No iés,
Pelesés,
Rédiinios,
Zi many
apyl.
Ga dino
aj,
ASiuzids,
Pa isées,
Pé alko
apyl.,
Dia lo o,
a ba
Zie elos,
aj.
i
apyl.).
O
Kiek
da
liko
Bal a usijoje
a sidi usiy
apylinkiy,
ku
iki
XXa.
p adzios
bu o
daugiau
a
mazZiau
lic u i3kai
kalbandiy,
be
iki
ol
a ba
nebu o
nuosekliau
li os,
a ba
ne
nebu o
Zengusi
{
jas
kalbininko
koja
(p z.,
As a o
aj.
Bis ¥Gios,
Kieméliskiy,
MikailiSkiy,
Va nioniq
apyl.,
ASmendés
aj.
G duzidkiy,
8
Kle ¥éios,
Palioniy
apyl.,
Smu gdiniy
aj.
Sali,
Sniegoni y
apyl.,
Vijos
aj.
Ge andiniy,
LipniSkiy,
Subd ninky,
Su iliskiy,
Tak6 iSkiy
apyl.
i
k .).
Va gu
a
ku
ki u ,
ben
Eu opoje,
y a
ki a
pana3i
kalba,
ku i
pasizymé y
okia
Snek y
j ai o e.
Tai
ne
ik
lie u iy
kalbos,
be
i
apsk i ai
miisy
kul i os
enomenas.
TaGiau
aip
pa
a gu
a
ku
ki u
aip,
kaip
Gia,
bu o
i i§
esmés
ebé a
jau
an as
Sim me is
naikinamos
i
niokojamos
lie u iy
Snek os
iek
Bal a usijos
Siau és
aka uose,
iek
i
Lie u os
pie yciuose,
ku
lie u iy
eliko
mazuma.
Cia
kiek iena
Snek a
Snek elé
sa o
o iginalumu
i
nepaka ojamumu
y a
gy as
y
ie y
lie u iy
e ninés
p iklausomybés
dokumen as.
Deja,
pie y iniy
lie u iy
kalbos
plo o
pak aSciy
is o ija
aip
pa
y a
gy a
ne
ik
miisy
Snek y
nykimo,
be
i
lie u iy
e ninio
plo o
mazZéjimo
is o ija,
ku iq
daZniausiai
lemia
galingesniy
kaimyny
poli ika
i
os
poli ikos
eikiami
nu au e
a
nu aus an ys
miisy
gen ainiai.
Taigi
Siuo
poZiii iu
i
e in ina
kalbininko
A umos
eikla.
Jis
Siy
lie u iy
Snek y
y imo
is o ijoje
paliko
neiSdildoma
pédsaka
ne
ik
kaip
mokslininkas,
y iné ojas,
be
i
kaip
am
ik as
Sio
k a3 o
me aS ininkas
bei
diploma as.
A uma
bu o
pla aus
diapazono
i
ge ai
pasi enges
kalbininkas.
Gimé
jis
1900
m.
spalio
11d.
(senuoju
s iliumi
ugséjo
28d.)
Es ijoje,
ne oli
Ta u,
Pil sama
mies e
(daba
ajono
cen as),
ama ininko
Seimoje.
1920m.
baigé
Ta u
gimnazijq
i
1921m.
js ojo
j
Ta u
uni e si e o
Is o ijos
i
ilologijos
akul e a,
ku j
1927m.
baigé
magis o
laipsniu.
Uni e si e e
s udija o
indoeu opieciy
kalbo y a,
sla y
i
inoug y
ilologijga.
Sla y
kalby
p o eso ius
bu o
L.Masingas,
ku io
jaunys és
kalbiniais
da bais
doméjosi
uo
me u
j
kalbo y a
pasiné es
de yniy
alen y
Zmogus
An anas
Ba anauskas.
Indoeu opieciy
kalbo y a
dés é
p o .
E.Kieke sas.
Jam
mi us
1938m.
A umai
bu o
lem a
uZim i
bu usio
p o eso iaus
i
indoeu opieciy
kalby
ka ed os
edéjo
kéde.
Jau
nuo
gimnazijos
laiky
A uma
doméjosi
inoug y
kalbomis:
es y
kalba
i
jos
a mémis,
éliau
suomiy,
eng y,
U alo
iny,
lybiy
i
k .
O
s a biausia,
Ta u
uni e si e e
jis
p adéjo
bal is o
kelig,
pa aSes
diplominj
da ba
"O
nopaake
cos
B
JIMTOBCKOM
s3HIKe,
MECTO
[ ia oua
B
HayasIbHOM
MpesoxKeHHH".
Po
s udijy,
ga es
uZsienio
s ipendija,
ejus
me us
la inosi
Be lyne,
ku
Klausé
Schul ze’s
dés omy
g aiky,
okiediy,
lie u iy
i
sansk i o
kalbu.
M.Vasme ’io
—
sla y
ilologijos,
H.Liide s’o
—
sansk i o,
J.Poko n’o
—
kel y
kalby,
J.Ma chwa ’o
—
pe sy
kalby.
Ke i us
me us,
inkdamas
dak a o
dise acijai
medZiaga,
p aleido
Lie u oje
i
Lenkijoje.
1931-1932
m.
obulinosi
P ahoje,
klausési
sla y
kalby
paskai y
pas
p o eso ius
$.Sme anka,
M.Weinha ’a,
J.To ak’a,
O.Huje ’j.
Di bo
Dancigo
(Gdansko),
Ka aliaudéiaus,
Kauno
i
Vilniaus
biblio ekose,
aip
pa
y é
pie y inio
lie u iy
kalbos
plo o
pak aSdio
Snek as.
Nuo
1933
m.
P.A uma
Ta u.
uni e si e e
skai é
usy
li e a ii a
i
sla y
ilologija.
1934
m.
apgyné
dak a o
dise acijg
i
bu o
paski as
Ta u
uni e si e o
sla y
ilologijos
eks ao dina iniu
p o eso iumi.
1939
m.
A umai
su eikiamas
sla y
ilologijos
i
indoeu opie iy
lyginamosios
kalbo y os
9
o dina inio
p o eso iaus
a das.
Di bdamas
uni e si e e,
y é
usy
a mes
Es ijoje,
daly a o
uZsienyje
ykusiuose
sla is y
kong esuose.
Bu o
Es y
mokslo
d augijos
sek e o ius,
edaga o
S edy-es y
kalby
Zodyna,
suda é
i
edaga o
Es y
mokslo
da by
inkinj
("Libe '
saecula is")
i
k .
Kad
A uma
kaip
bal is as
bu o
e inamas,
odo
i
ai,
jog
1938
m.
La iy
ilology
d augija
Rygoje
jj
iS inko
na iu
ko esponden ul,
1940-1941
m.,
pa y es
didelj
a ybiniy
pa eigiiny
nepasi enkinima
jo
asmeniu
( ai
ma y i
ien
i8
keliska
g azia
usy
kalba aSy y
au obiog a ijy),
on ui
a éjan ,
1944
m.
P.A uma
emig a o
j
S edija,
ku
1982
m.
i
mi é.
Laimei,
isliko
didelis
P.A umos
su ink y
a miniy
eks y
pluoS as.
Daugiausia
eks y
uZ aSy a
iS
pie y inio
lie u iy
kalbos
plo o
pak aS¢io
Snek y:
Ge ééiy,
Laziiny,
Die énidkiy,
Zie elos,
mazZiau
i8
Rédinios
apyl.
Ka gaudi
i
Klaisiy
kaimy,
Kamojij
apyl.
RamaSkoniij
k.
Siek
iek
eks y
uZ agy a
i
is
adinamyujy
pag indiniy
lie u iy
kalbos
a miy
apie
Ju ba ka,
U eng
i
k .
Daugiausia
y a
isliy
pasaky,
maZiau
dainuy,
j ai iy
pasakojimy,
ka ais
a ski y
sakiniy,
ZodZiy,
linksnia imo
i
asmena imo
pa adigmy.
Teks ai
suki diuo i,
uZ aSy i
pieS uku
lygia
g a%ia
aSysena,
supap as in a
ansk ipcija.
Taigi
A umos
su ink i
a miniai
eks ai
y a
s a biis
ne
ik
lie u iy
dialek ologijai
bei
apsk i ai
kalbo y ai,
be
i
au osakai,
e nog a ijai
i
k .
Dalj
sukaup y
a miniy
eks y
A uma
gana
g ei
pa engé
i
pe
umpa
laikqa
paskelbé
su
okiSkai
pa aSy u
j adu
i
placiomis
g ama inémis
pas abomis
“Li auische
munda liche.
Tex e
aus de
Wilnae
Gegend.
Mi
g amma ischen
Anme kungen"
(Do pa ,
1930).
Tai
pi masis
moksliSkai
pa eng as
lie u iy
a miniy
eks y
inkinys.
Cia
bemazZ
po
lygiai
eks y
pa eik a
iS
Die eniSkiy,
Ge éciy,
Laziiny
i
Zie elos
apylinkiy.
Teks ai
uz aSy i
palygin i
labai
ge ai,
no s
i
gana
sudé inga
ansk ipcija.
Bal is ai
p a u éjo
pa ankine
knyga,
ku ios
s a ba
nesumazZéjo
iki
Siy
dieny.
A i kS iai,
jos
eikSmé
ne gi
kyla.
Juk
A uma
eks us
uZ aSinéjo
uo
me u,
kai
adicinés
Snek os
isose
miné ose
ie ose
na i aliai
ebe unkciona o.
Daugelio
y
apylinkiy
kaimy
Seimose
lie u iSkai
ebeSnekéjo
da
isy
ka y
Zmonés.
Gaila
ik,
kad
A uma
nepaskelbé
isy
sa o
su ink y
lie u isky
a miniy
eks y.
Kyla
klausimas,
kodél
j
miné a
eks y
leidinj
nepa eko
aip
pa i
ne olimy
pak aS iy
Snek y
Rédiinios
i
Kamoji
apylinkése
uZ aSy i
eks ai.
Gal
pe
maZa
jy
e u éjo,
o
su ink i
daugiau
nesuspéjo.
O
gal
lémé
ki i
mo y ai?
P isimin ina,
kad
A uma
uo
paciu
me u
a3é
i
dak a ine
dise acija
"Un e suchungen
zu
Geschich e
de
li auischen
Pe sonalp onomina",
1933
m.
paskelb a
Ta u.
(5j
da ba
A uma
dedika o
Vilniaus Lie u iy
mokslo
d augijai.
Apie
jj
ienaip
a
ki aip
a siliepé
K.
A izonis,
P.
Ska diius,
Ch .
S.
S angas,
F.
Spech as).
Sioje
s ambioje,
daugiau
kaip
300
psl.
u inioje
s udijoje,
daugiausia
nag inéjamos
e os
asmeniniy
j a dZiy
o mos,
ku iy
au o ius
apsciai
p isi inko
1
noes
Duomenys
im i
i8
A umos
au obiog a ijy,
asy
i is
j ai ioms
inéms
cae
I
i
'y
usy
i
es y
kalbomis
j ai ioms
a es acinéms
komisijoms
194m,
esanciy
Ta u
uni e si e o
Mokslines
biblio ekos
Rank aSciy
sky iuje.
Daugiau
Sucmien
P.A umos
biog a ijai
da
y a
Ta u
cen iniame
als ybiniame
is o ijos
a chy e
(F.
2100.
p.
2.
B.
662)
i
Ta u
K eic aldo
li e a a iniame
muziejuje.
10
i8
senyjy
lie u iy
aS y.
S ebina,
kaip
ge ai
jis
bu o
iSs udija es
senuosius
as us
—
ne
ik
MazZ ydo,
B e kiino,
DaukSos,
Si ydo,
Mo kiino,
be
i
e iaeilius
XIXa.
lie u iy
aS ijos
paminklus.
|domiausia,
kad
j ai iausioms
i
senuju
as y
su ink oms
asmeniniy
j a dZiy
o moms
daugiausia
a i ikmeny
A uma
ado
Ge é iy,
Laziiny,
Zie elos
i
maZiau
Die eniskiy
Snek ose.
Ma y i,
ai
i
lémé,
kad
au o ius,
publikuodamas
su ink us
eks us,
apsi ibojo
miné y
ie y
Snek omis.
[ei y,
kad
A umos
paskelb i
a miniai
eks ai
i
g ama inése
pas abose
daZni
y
Snek y
o my
g e inimai
su
a i inkamais
senyju
aS o
paminkly
duomenimis
y a
ik
am
ik as
dise acijos
p iedas
i
pi moji
solidi
publikacija
dise acijos
ema.
A umos
su ink y,
ypaé
pak aS iniy
lie u iy
kalbos
Snek y,
eks y
eikSmé
y a
nepap as ai
didelé.
Bu usios
pilna e és
Laziiny
i
Zie elos
5nek os
jau
me déjo
poka io
me ais,
kai
lie u iy
kalbininkai
jas
p adéjo
i i.
Daba
Zie elos
Snek a
jau
isai
i8nykusi,pasku ines
gy a imo
dienas
leidZia
keli
lie u iSkai
mokan ys
Laziiny
apylinkiy
seneliai.
P ie
iSnykimo
slenkscio
Kamojij
i
Rédiinios
Snek os.
Lie u iy
kalbos
a ojimo
plo ai
is
mazéja
apie
Die eniskes,
Ge édius,
Pelesa.
Be
o,
Gia
ne
ik
mai a
lie u iSkai
kalbanéiy
asmeny,
be
labai
sku s a
i
p as éja
pa ios
ie os
Snek os.
Ne
i
iS
maZens
lie u iSkai
kalbéje
asmenys
jau
daZnai
sa o
kalba
p imi Se
i
Sneka
de o muo a
Snek a.
T adiciniy
Snek y
e ozija,
daZniausiai
dél
gy en ojy
asimiliacijos,
Cia
eiskiasi
isais
kalbos
lygmenimis:
one ikos,
mo ologijos,
leksikos
i
sin aksés.
Todél,
lyginan
A umos
uZ iksuo a
i
élesniy
y éjy
sukaup a
medZiaga,
galima
nus a y i,
kaip
y
Snek y
lygmenys
paki o.
Tiesa,
ai
pada y i,
be
specialiy
s udijy,
bi y
neleng a.
Reiké y
de aliai
i8Si uo i
sudé ingg
A umos
spausdin y
eks y
ansk ipcija.
Kiek
aki aizdesni
y a
mo ologijos
i
leksikos
kKlody
ski umai.
Mo ologijos
klodo
paki imai
daugiau
a
maZiau
palies i
bemaz
isy
éliau
apie
Sias
Snek as
aSiusiy
kalbininky
(J.Senkaus,
Z.Zinke i iaus,
E.G ina eckienés,
A
Jonai y és,
J.Ka dely és,
T.Sudnik
i
k .).
Daugiau
galima
kalbé i
apie
leksika.
Cia
pasi enkinsime
paminéje
iena
ki a
A umos
uZ a3y a
Zie elos
Snek os
Zodj,
ku ie
a3omo,
Zie elos
Zodyno
ka o ekoje
é a
ienin eliai,
y.
ki y
y ejy
neuZ a’y i,
nepaliudy i.
Tokiu
badu
i8
A umos
uZ aSy y
eks y
suzinome
maZai
gi dé y
ZodZiy
a
jy
eikSmiy
(p z.,
kliu ik i
"Gulbé i,
giedo i
(apie
lakS ingala)":
salaujys
kliu ikia;
mé inykas
"bii ybé,
a kan i
me y
laikus",
miegulys
"snaudulys",
plés elé i
"plekS elé i"
i
k .),
pap as y
a
e esniy
p ieSdéliniy
a
p iesaginiy
ediniy
(p z.,
iSkl6 i,
p alék i,
insilipy i
"jsikib i",
mélyniimas
i
k .),
j ai iy
skoliniy
a
hib idy
(p z.,
Kalina
"pu inas",
ka andcija
ll
ka ana oné
" ainika imas,
ka iina imas",
ka ana é is
“ ainikuo is,
ka inuo is",
ka ona
“ ainikas,
ka ina",
mach elé i
“mos elé i"
i
k .).
Esama
ki o
kamieno
a
ki cia imo
Zodziy
(p z.,
klonis
ie oj
daba
jp as o
klénis
i
k .).
Gaila
ik,
kad
mus
pasieké
ne
isi
A umos
uZ aiy i
eks ai,
neiS enge,
kaip
i
au o ius,
ka o
negandy.
O
juk
iek
nedaug
e eikéjo,
kad
Sie
eks ai
isi
11
bii y
Zu e.
ISgelbéjo
juos
lie u iy
kalbininky
bidiulis
Es ijos
moksly
akademijos
akademikas,
Ta u
uni e si e o
p o eso ius
Paulius
A is é.
Po
ka o
likes
uSgias
A umos
bu as
bu o
iSg ob as.
Visos
kamba iy
i
ko ido iaus
g indys
bu o
nuklo os
s aiga
pasi aukusio
p o eso iaus
uZ aSy
i
suplé3y y
knygy
lapy2.
Ta
agedijq
liudija
i
iSlike
su
ge okais
a pais
bei
sumai8y ais
puslapiais
a miniai
eks ai,
ne
ienas
lapas
suglamZy as
i
sumindy as.
Pa yzdzZiui,
ien
Zie elos
eks y,
ank aSciy
aplanke
iSblaSky y
pe
penkias
ie as,
pa ies
au o iaus
anka
sunume uo a
iki
141
psl.,
iks a
apie
20-30
psl.
Laziiny
Snek os
eks ai
pagal
naujajq
nume acija
(ma y ,
kaip
P.A is é
juos
nuo
g indy
su inko)
a sidi é
ke u iose
ie ose,
Die eniSkiy
i
Ge é iy
eks ai
—
d iejose.
Tik
nuo upy
—
po
kelis
puslapius
—
elike
i§
Kamojy
i
Rodiinios
apylinkése
su ink y
eks y.
Apsk i ai,
skai ydamas
aiSkia
i
g azia
a8ysena
A umos
uZ aSy us
eks us,
negali
a sis ebé i,
kaip
puikiai
jis
mokéjo
lie u iSkai,
Niekaip
nepasaky um,
jei
nezino um,
kad
juos
aSé
ne
lie u is.
Todél
uo
labiau
jau i
dékingumg
i
p ie aisuma
Siam
pa ydé ino
da bS umo
es y
mokslininkui,
ku is
bal is ikai
(kaip
i
sla is ikai)
liko
iS ikimas
iki
sa o
amZiaus
galo°.
Be
o,
A uma,
azinédamas
j
Pie yciy
Lie u a,
a sidi usia
Lenkijos
sudé yje,
ne e ai
a likda o
a si
Lie u os
pasiun inio
i
Vilnijos
ambasado iaus
aidmenj.
Pasakojama,
kad
Vilnijos
kul i os
i
S ie imo.
d augijoms
Selp i
ne e ai
jis
pe duoda es
Lie u oje
su ink as
aukas,
gabeno
jas
pe
Cekoslo akija,
Danciga,
La ija,
nes
iesioginiy
diploma iniy
Lie u os
ySiy
su
Lenkija
uome
nebu o.
I
daba
da
labai
&il ai
A umos
a da
mini
Die eniSkiy,
Rodiinios
apylinkiy
seneliai,
Nuola
ji.
minéda o
zie elidké
moky oja
K.
Juodiené.
I
ai
nenuos abu:
lie u iy
kalba
d audZiama,
pe sekiojama
i
niekinama
lenky
aldininky,
slék y,
0
a aZia es
jaunas
uZsienie is
uZgui uosius
kalbina
jy
gim aja
kalba.
Cia
A uma
bu o
isigijes
nuosi dziy
d augy
i
pagalbininky.
Tai
odo
ge é i8kio
als iecio
Pe iko
ko espondencija
i
a miSkai
p i a3y as
pasakojimy
sasiu inis.
P.A uma
Gia
adinamas
labai
ge biamu,
_b angiausiu
lie u iy
bigiuliu,
_p ie eliumi,
ge ada iu
i
uZ a éju.
[5
iesy
ai
jaudinan ys
ZodZiai.
P.
A uma,
kaip
pla aus
p o ilio
kalbininkas,
bal y
i
sla y
kalby,
specialis as,
indoeu opeis as
bu o
igijes
a p au inj
p ipazinima.
Taciau
kaip
bal is as
didZiausiq
paminkla
sau
pasis a é
i damas
pie y ines
lie u iy
kalbos
Snek as.
G e a
okiy
ki y
au y
mokslininky
kaip
E.
Vol e is,
O.
B ochas,
Ch .
S.
S angas,
J.
Rozwadowskis,
V.
Po zezi iskis,
J.
O ebskis,
G.
Ge ullis,
E.
F aenkelis
i
lie u iy
K.
Biigos,
J.
Jablonskio,
J.
Baléikonio,
J.
Senkaus
i
k .
P.
A umaa
pagal
da by
s a ba,
be
abejo,
uZima
ieng
i8kiliausiy
ie y.
EE
eee
a
2Apie
ai
1988m,
balandZio
14d.
siy
eilugiy
au o iui
pasakojo
p o ,
P.A is é.
IS
dalies
ai
ma y i
i
i§
eks y
aplanko
/Signa ii a
ERA
Leedu
3/
pi majame
puslapyje
esancio
j aSo.
.,
,,
Pladiau
apie
P.A umos
kalbinius
da bus
z ,
A,
Sabaliauskas.
Lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ija
iki
1940m.
V.,
1979,
P.
233-235.
12

BEITRAG
VON
P.
ARUMAA
FUR
DIE
FORSCHUNG
DER
SUDOSTLICHEN
MUNDARTEN
DER
LITAUISCHEN
SPRACHE
Zusammen assung
Im
A ikel
we den
die
Fo schungen
de
li auischen
Sp ache
om
be iihm es en
es nischen
Bal is en
Pe e
A umaa
analysie .
Die
g é e
Au me ksamkei
wi d
au
seine
au gesch iebenen
Tex e
aus
Die éniSkés,
Ge é iai,
Kamojai,
Laz inai,
Rédinia,
Zie ela
und
aus
ande en
schnell
schwindenden,
abe
ii
die
Sp ach o schung
seh
wich igen
siidds lichen
Munda en
de
li auischen
Sp ache
gelenk .
(P.
A is e,
de
ande e
e au e
F eund
de
li auischen
Sp ache
ha
den
g o en
Teil
diese
Handsch i en
wah end
des
zwei en
Wel k ieges
om
Un e gang
ge e e
und
ii
das
Li e a u museum
on
K ei zwald
in
de
S ad
Ta u
ibe gegeben.)
Es
wi d
ii
das
Os li auen
wich ige
Kul u -
und
Diploma ie-
a igkei
on
P.
A umaa
akzen ie .
:
13