LIETUVIY_K-
ALBOTYR-
OS
KLAUSIMA-
T, XXX
(1993)
PERIFERIN-
ES
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
Kazys
MORKONAS
DEL
SAVOKOS
PERIFERIN-
ES TARMES
1. A
Comissão
concluiu
que a
medida em
causa é
incompa í-
el com o
me cado
in e no. 0.
Falando
sob e
pe i e in-
es lie u iy
língua
a mes
( esp.
Snek as),
eiké y
Zino i, a
quais
a méms
&i sa oka
se aplica ou
segundo
quais
poZymius
elas
dis inguid-
as i§ ki y
a miy.
Tiesioginé
ZodZio
pe i e inis,
-é eikSmé
saky y,
que jomis
conside i -
inos
a més,
p incipalm-
en e
a olusios
do cen o.
Ta@iau não
semp e e
sa oka
cen as é
umaa eikS-
mé.
AiSkinan is
pe i e iniy
a miy
klausima, 3i
sa oka
pode bi i
en endama
e
geog á ic-
o, e
adminis -
a i o, e
punai lingu is iniu poZiii iu.
É e dade,
p imei ooe
i
segundo caso
a as a -se do
aspec o
linguís ico de
odo a á ea da
língua umaip de
—
i8
ou a
iSski iama
egiong
ap a i nele
a
is o iSkai
susiklosdiusios
kalbinés
padé ies
be
ambém não.
—
1. 1.
Daba inés
Li uano
geog á ico,
jun amen e
i
suas
e nog a iniu,
cen o
laiky inos
Kédainiy
apylinkés.
Ela ali
su
po mémis
usados uZima
i
Siy dieny
lie u iy
linguagem
plo o
maZdaug
idu iniaja
dalj.
XVI-XVII
a.
Kédainiai
oi um
i
impo an -
i§
eiausiy
DidZiosas
Li uânia
KunigaikS ys és
kul i os cen y.
P imei -
os
Li u iSki
publicaç-
ões,
apa ece-
400
ode quase p ic me y
DidZiojoje
na Li uânia,
oi pa aSy i
so-callado
com o
idu iniu
a3 y
a ian e do
idioma,
a imu
Kédainiy
apylinkiy
a mei!.
Tai
Ao clássico
elhosha
esc iSção
ondui
a ibuí el
Mikalojaus
DaukSos
(apieção
1527-1613),
pasekéjy
Me kelio
Pe ke igiaus
(apie
1550-1608),
Jokibo
Mo quiino
(Vilniaus
p us u ininkas,
sob e
1550
-
po
1611)
i
ou as
publicações.
Paci os
polí ica,
econômica,
cul i ina
bem como
eligiosa
padéGiai,
Kédainiai
i
y
ic y
a mé
iSski inio
aidmens
DidZiojoje
na Li uânia
não be eco,
0
algumas
quais
apelinkes
ge okai
pa eiké
i
lenkéjimo
banga.
1.
2.
An asis
is o iSkai
susi o ma es
cen as
—
Vilnius,
longaus
amzZius
bu es
i
aindaensan -
is mais
impo an e
lic u iy
nau os
poli ica,
economia,
kul i os,
S ie imo,
mokslo, ki y
públicoino
ida s iciy
Zidinys.
XVII ilnic iSka
a.
( y ic i8ka)
aSomaja
língua,
o ma usia
y y aukS aiziy
a més pama u,
e a iSl is a
impo an iy
naquele empo
em ge al lie u iy
aS ijai
Kons an ino
i
Si ydo
(apie
1579-1631),
Jono
Jakna idiaus
(1598-1668)
i
ki y k aS o
o
a s o y
pa eng y
leidiniy,
ski y
Vilniaus
yskupijai.
Z.
Zinke i iaus
Zodziais
dizendo,
"ki aip
susiklos ius
his o inéms
Lie u os
als ybés
i
sqlygoms
da cidade
de Vilnius,
y ic iska
XVII aS y
a.
língua, i8kilusi
no econômico
e cul u al
k a o cen e
es a alés
sos ingje
i
Vilniuje,
Zinoma,
bi y
galéjusi
o na
odas
Lic u os
comunsine'2.
1
Plg.
Zinke icius
Z.
Dél
lic u iy
aS y
língua
kilmés
//
Bal is ica,
1977.
T.
13(1).
P.
239.
MO:
e
Ey i8koji
XVII
a.
lic u iy
as y
língua,
sua kilmé
i8nykimas
i
//
Bal is ica,
1972.
T.
4
Dél
sudé ingy
e mui o
nepalankiy
Lie u ai
salygy,
pa icula
depois 1795
m. sua à
impe iação
ussa
p ijungim-
o, du usio
pe 120
me y,
p óximos-
as Vilniaus
apylinkés
pamazZu
sla éjo,
jose
consuma-
ma lie u iy
kalba (Siy
apylinkiy
Snek os)
nyko. Tas
p ocesso
iS esmés
esési e XX
amZiuje:
en e os
anosuka io
Vilniaus
k aS o
polonizaç-
ão ykdé
okupaciné
lenky
aldZia,
depois
Doiso
mundial
gue a
palankias
salygas
sla inimui
suda é
a ybiné
san a ka.
A imesniy
e quan o
olimesniy
Vilniaus
apylinkiy
lie u iy
a mé Siuo
empo em
oda
lie u iy
lingua
a miy
sis emaje
especialin-
go
aidmens
ne aidina.
1. 3.
Ling is in-
iu poZi i iu
mais
impo an-
e
cen iné
ie a
lie u iy
a miy
sis emae-
m, pode-se
dize ,
uni e so -
amen e
i -pag js-
ai
p ipaZjs -
ama
a mei,
base cuja
c iada
oda a
nação
bend iné
(li e a i -
iné) língua.
P esen in-
ei
comunsine
lie u iy
kalbai okj
pama a
da é
aka y
aukS aiciy
kauniSkiy
a mé. Jai,
apusiai
um iS
p incipalin-
iy
pi muyujy
lie u isky
aS y
linguagem
a ian y,
élesnés
his o inés
en i ybés
oi ku kas
palankesn-
és negu
ki y
a miy
(S audio e
y y
aukigiy, em
ce os
casos e
Zemaiciy)
pama u
besiki usi-
em aS y
linguagem
a ian es.
Já
p imei os-
dsios
g amá ic-
os da
língua
lie u iy,
pa aSy os
la yny
kalba
(G amma -
ica
Li anica)
e 1653 m.
iSleis os
Ka aliaudi-
uje, au o
Danielius
Kleinas
‘"P akalb-
oje
skai i ojui
su
s eikinima-
is",
b e amen-
e
apZ elges
lie u iy
kalbos
a miy
juma,
jZ algiai
no é que
pa a os
seus
habi an es
uZ ou os
a me
a imesni
são
"Kaisyuno
K aS ouni-
e" e que
"Kaciuki
a me,
isy bes
and ink,
Kuniga
sekis ė"3.
éliau Siq
opinão
con i mou
e ki ds o
au o
"Lie u iy
kalbos
g ama iko-
s"
F id ichas
Ku Sai is
(1806-1884),
j sou h
nuo
Nemuno
a p
Ka ino i
S alupény
esandéiq
a me
Li huu iy
a
pa adosios
kalbos
a me*.
Galu inai
a ualín
le u iy
bend iné
língua
susi o m-
ou
miné yjy
aka y
aukS aidiy
a més
pag indu
XIX a.
segundo
puséje XX
a.
p adZioje,
desen ol -
endo
nacional,
poli iniam,
kul i iniam
a gimimui,
ou os
le u iy
nau os
consolidaç-
ão
p ocesso-
s,Soméjus
des inado
às escolas
a pe mi i
g ama as
e j ai ius
abalhos
de
p á icas
do lie u iy
idioma (cia
ypaé lémé
lie u iy
aos
ele o
Jono
Jablonskoi-
).
Geog a ic-
amen e
posicioni -
iu algumas
kauniSkiy
a més
Snék os
a p jy
p óximos-
as
comuninei
albai
G iskabiid-
zio,
Kudi kos
Na imiesd-
éio,
Vilka iSkio
e g e imy
apylinkiy
daba es á
numame i
lie u iy
lingua
plo o
pak aS<iy,
ie.
pie aka i-
niame seu
pa ibyje.
Taciau
ainda não
ão há
mui o
empo a é
O IIo
gue a
mundial i
geog a iné
y Snek y
padé is
e a
di e en e:
lie u iSkai
kalbanciy
senyjy
gy en ojy
bi a
ge okai
ainda j
oca us e
pie aka i-
us.
Las a osi-
os, . y.
MaZosios
Lic u os
(Ry y
P isijos)
lic u iy
Snek os,
p incipalm-
en e
suda iusi-
os aka y
aukS aiciy
a més
asq
(iSsky us
siau a
Ku Siy
pama io
uoZa,
a ima
aka y
Klaipédos
k aS o
Zemai iam-
s>), a é
esse
empo
uzémé
lie u iy
língua
plo o
pak a a i-
nj
pak a3 j. 3
Pi moji
lic u iy
linguagem
g ama ica.
1653.
Ansak. ed.
J. K uopas.
V., 1957. P.
406. 4 Plg.
Ku scha
F,
G amma ik
de
li auischen
Sp ache.
Halle, 1876.
S. 9-11. 5
Plg.
Ge ullis J.
e S angas
Ch . Li uiy
Z ejy
a mé
P isuose.
K., 1933.
2.
Compa a-
ndo
j ai iy
ie y
lie u iy
a mes,
não
di icé i
no a ,
que
quan o
mais elas
uma da
ou a
emo us-
ios
geog a i-
Skai, o
maio
skaicius
jose e
dis inan-
ciy
linguag-
em
peculia -
ybiy.
Tolimiau-
si e
p incipal-
men e
ski ybiy
desde
kaunikiy
em
Siau és
ZemaiGia-
i, e i5
aukS aic-
iy y y
(ypaé
Siau inés
pa es)
aukS aid-
iai.
Las a o-
sios
a més
kauniSkiy
cen in-
és
a més
a Z ilgiu
uZima
pe i e i-
ne
padé j,
embo a
kauniSki-
ai, como
odos
aka yS-
a
aukidiai,
ick
geog a i-
ciniu,
an o
lingu is i-
niu
poZii iu
jun o
es á e a pininkai y S a aukidiy e Zemaiciy.
3.0.
Li uiy
dialek ologijoje,
iSski ian ki y
i8
a miy
_pe i e ines,
a siz elgiama
ou os
i
j
peculia idades.
Um
jy
—
am
ik y
lie u iy
kalbos
a miy
iesiogini-
ai ySiai
(kon ak -
ai) com
ou as
línguas
(jy
a mémis).
3.
1.
daZ mais
pe i e iniy
a miy
sa oka
aplicada
beneu iy
língua
á ea do
les e e
sulo ien i-
no
pak a3cio
a méms,
ku iy
e i ó io
ago a
pe ence
i
Vilniaus
apylinkés.
Sio
pak a8¢io,
como
i
uz
Lie u os
iby
—
Bal a usijoje,
Polônia
—
es ãoCios,
lie u iy
a més mui o
o emen e
eikiamos sla y
(bal a usiy,
lenky, kai
ku usy)
kalby.
i
:
3.
2.
Segundo
aqueles
mesmos
poZymius
ki a
pe i e iniy
a miy
g upo
suda é
miné osios
MaZosios
Lie u os
a més,
pe
kele qa
amzZiy
pa y usios
didele
okie iy
kalbos
(Ry y
P isijas
okieciy
a miy) j aka.
Úl imas lie u iy
a més em
mui os casos
oi a si
in e pininkés,
ajedéjusios
j ai iem
ge manisms
plis i
i
j
ou o
lie u iy
a mes.
3.
3.
Siau inio
Li uânia
pak a8¢io
a miy
sq eika
su
g e imomis
la iy
linguagem
a mémis
né a ão
o e.
sq os
esul ado-
s eiko
ne
semp e
aki aizdis
i
dél do que
que sua
o igme
mui o
p oximy
abiejy
lie u iy
la iy
—
kalby
i
alguns
—
eiSkiniai
a mése
pode bi i
comuns,
.
y.
pa eldé i
i3
seny
laiky.
Kai onde
lie u iy
esama
(a bo a)
i
No e i ó io
da Le ónia:
Aknys és,
Ciskodo,
Da igpilio,
K dsla os k .
i
apylinkése.
Jy
língua
( a mé)
pa y é
mui o
didesne
la iy
linguag-
em j aka
ou com ja
odosSk-
ai
assimila-
osi®.
4. IS isy
pe i e iniy
lie u iy
idiomas
a miy
j ai iais
pozi i iais
p incipalm-
en e
y iné os
y y
i
pie y iy
a més.
Isso
e iden 3iai
indica
publicada
"Lie u iy
kalbos
pe i e iniy
Snek y
y inéjimo
_
li e a i os
odyklé"
(suda é
Ana
Romanéiuk).
Tagiau
Sioje
odykléje
inclui só ai
a ualinés
uz
Li uânia
e i ó ios
—
La ijoje,
Bal a usijoje,
Lenkijoje,
MaZojoje
Na Li uânia
(Ry y
P isijoje)
—
i8
an igo
i e anciy
(gy enusiy)
ou
no osniais
empos
(XIX-XX
a.)
em algumas
Salyse
(Bal a usijoje,
Rusijoje,
Ame icane)
colijomis
jsikd usiy
(iS ykusiy,
iS em y)
lie u iy
s a besni
kalbos ( a miy)
y inéjimai.
Pode-se
conside a que
pe i e inémis
lie u iy
a mémis kai
kas
(não só
miné os
odyklés
suda y oja)
links a
conside a
apenas
aqueles que
são
uz
Lie u os
iby.
Ta@iau
Li uânia
a ualinés
sienos
daZmais
di i ia
mui o
a imas ou
esmés as
iS
pacias, do,
panasius
aidos
be
p ocessos
expe imen-
usias
a mes,
plg.
do li o al
o ien al e
do sudes e
do
e i ó io
da Li uânia
i
Apso,
Kaméjy,
Ge é iy,
Pelesés,
Rédiinios,
Laz iny
(Bal a usija),
Pinsko, Seing
(Lenkija)
apylinkiy
lie u iy
Snek as.
Ju
&
Appea
‘
a
2
p óp io
a,
..
lie u iy
línguas
( a miy)
papli ima
a ualinés
uz
Sob e
sieny da
Li uânia
(MaZojoje
, pee na
Li uânia
Bal a usijoje,
Polônia)
i
nykima
2 . :
Ga g a
K.
Kalbinés
si uações
aida
ak aesiy
eel eee
hee
sel ikos
i
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
28).
V,
1989.
P.
12-38
(com
indicado
Kalby
ySiai
i
sq eikos.
P.
215-230,
P
kele
s a yj
i e iniy
lie u iy
a mi
y ingjino
biblog a ija
Ae
Posip ide
e
kele a
pas a yjy
me y
pe i e iniy
lie u iy
a miy
6
sqasaja
aki aizdZi-
ai mos a
ling is in-
és
geog a ij-
os da bai®.
Todél
pe i e iné-
mis
adin inos
iso o
uoZ0
abipus
Li huenos
sienos
esancios
a més.
5.
Pe i e in-
émis às
ezes
chamadas
e didesniy
a miy,
mais
desde jy
cen o
nu olusio-
s, mui o
ki és
a mésS-
aybiy
u indios,
Snek os,
p z., pie y
Zemaiciy
( aseiniS-
kiy)
pie y in-
és
Snek os
com
gausias
auki iSko-
mis
ypa ybém-
is. Alguns
cuja
didesniy
a miy
( esp.
pa a miy)
Snek os,
essen es-
iy lie u iy
idioma
á ea no
meio, em
e mais
pe i e in-
éms
a méms
( esp.
Snek om-
s) biidingy
poZymiy
s ip iqg
sqa eikq
su sla y
(lenky,
usy)
idiomas,
exemplo.,
Siauli8kiy
plo e
5é os,
pa es
Jona ds
apylinkiy
Snek os;
kauniskiy
plo e
VandZidg-
alos i k .
apylinkiy
Snek os.
Taciau
Sios
lie u iy
a més
( esp.
5nek os)
j ai iais
poZiii iais
ainda
maZai
i os.
6. Li uiy
dialek ol-
ogijoje
daZnai
são
usados e
ou os
e mos:
pa ibio/p-
a ibiy
a més
( esp.
Snek os),
pak aSc-
iy
a més.
Jus iça, o
p imei o
i5 jy
pa ibio/p-
a ibiy
a més
ne
semp e
aiSkiai
i á, sob e
ka
pa lama:
daba in-
és
Li uânia
e i ó -
ios
pak aSc-
iy
a més,
uZ
Li uânia
sieny
nou os
es ados
esanése-
cias
p óximos
a més,
bu usiy
e niniy
lie u iy
Zemiy
pak aSc-
iy a més
a pan. O
segundo
e mo p
a més
mazZiau
asocijuj-
a-se com
adminis -
a inémi-
s,
poli iném-
is ou k .
limi es e
em
mui os
casos
pode bi i
e mo
pe i e i-
nés
a més
sinónimo.
ON THE
NOTION
OF THE
PERIPHE-
RAL
DIALECTS
Summa y
The Wes
High
Li huani-
an dialec
(o
Kauni8ki-
ai, dialec
spoken in
and
a ound
Kaunas)
occupies
he
cen al
posi ion
in he
sys em
o
Li huani-
an
dialec s
and
o ms
he basis
o
S anda d
Li huani-
an.
Dialec s
ha a e
emo e
om he
KauniSki-
ai dialec
geog ap-
hically
and
di e
om i
linguis ic-
ally
occupy
pe iphe -
al
posi ion.
A
ca ac e-
ís ica
peculia i-
dade o
he
pe iphe -
al
dialec s
is ha
hey ge
in o
di ec
con ac s
wi h
o he
languag-
es (o
hei
dialec s),
o
example,
Sla onic
languag-
es
(Byelo u-
ssian,
Polish,
Russian)
a he
Eas e n
and
Sou h-E-
as e n
bo de ,
Ge man
(un il he
WW II) a
he
Sou h-W-
es e n
and
Le ish
a he
No he n
bo de
o
Li huania.
Subdiale-
c os
ha a e
emo e
om he
cen e
o la ge
dialec s,
wi h
some
admix u-
e o
o he
dialec s
can also
be
desc ib-
ed as
pe iphe -
al. Fo
example,
he
Sou h-E-
as e n
subdiale-
c s o
Sou h
Samogi i-
ans (o
RaseiniS-
kiai) ha e
a lo o
ea u es
cha ac -
e is ic o
he High
Li huani-
an
dialec .
These
subdiale-
c s
in e ac
wi h
o he
languag-
es
(Polish,
Russian),
o
example,
he
subdiale-
c o he
en i ons
o
VandZiog-
ala a he
bo de s
o he
Kauni8kiai
dialec
speaking
a ea.
One and
he same
no ion o
Li huani-
an
dialec ol-
ogy can
be
exp ess-
ed
di e en-
ly, o
example,
pa ibio/p-
a ibiy
a més,
pak aSc-
iy
a més.
The
la e
e m is
leas
associa -
ed wi h
poli ical,
adminis -
a i e
and
o he
bounda i-
es. In
mos
cases i
is
synonym-
ous wi h
he e m
‘pe iphe-
al
dialec s.
8 Plg.
Li uiy
a las da
língua. T.
I. Leksika.
V., 1977; T.
2.
Foné ica.
V., 1982; T.
3.
Mo olo-
gia
(imp imida).
?