LIETUVIY_KALBOTYROS
KLAUSIMAT,
XXX
(1993)
PERIFERINES
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
Kazys
MORKONAS
DEL
SAVOKOS
PERIFERINES
TARMES
1.
0.
Kalban
apie
pe i e ines
lie u iy
kalbos
a mes
( esp.
Snek as),
eiké y
Zino i,
kokioms
a méms
&i
sa oka
aikoma
a ba
pagal
kokius
poZymius
jos
ski iamos
i§
ki y
a miy.
Tiesioginé
ZodZio
pe i e inis,
-é
eikSmé
saky y,
jog
jo-
mis
laiky inos
a més,
daugiausia
nu olusios
nuo
cen o.
Ta@iau
ne
isada
i
sa oka
cen as
y a
iena eikSmé.
AiSkinan is
pe i e iniy
a miy
klausima,
3i
sa oka
gali
bi i
sup an ama
i
geog a iniu,
i
adminis aciniu,
i
g ynai
ling is iniu
poZiii iu.
Tiesa,
pi muoju
i
an uoju
a eju
a si ibo i
nuo
ling is inio
aspek o
—
i8
iso
kalbos
plo o
ienaip
a
ki aip
iSski iama
egiong
ap a i
be
jame
is o iSkai
susiklosdiusios
kalbinés
padé ies
—
aip
pa
negalima.
1. 1.
Daba inés
Lie u os
geog a iniu,
ka u
i
jos
e nog a iniu,
cen u
laiky inos
Kédainiy
apylinkés.
Jos
su
en
a ojamomis
a mémis
uZima
i
Siy
dieny
lie u iy
kalbos
plo o
maZdaug
idu iniaja
dalj.
XVI-XVII
a.
Kédainiai
bu o
i
ienas
i§
s a biausiy
DidZiosios
Lie u os
KunigaikS ys és
kul i os
cen y.
Pi mieji
lie u iSki
leidiniai,
pasi ode
be eik
p ic’
400
me y
DidZiojoje
Lie u oje,
bu o
pa aSy i
adinamuoju
idu iniu
a3 y
kalbos
a ian u,
a imu
Kédainiy
apylinkiy
a mei!.
Tai
Klasikiniam
senosios
aS ijos
ondui
p iski ini
Mikalojaus
DaukSos
(apie
1527-1613),
e o macijos
pasekéjy
Me kelio
Pe ke igiaus
(apie
1550-1608),
Jokibo
Mo kiino
(Vilniaus
spaus u ininkas,
apie
1550
-
po
1611)
i
ki i
leidiniai.
Paki us
poli inei,
ekonominei,
kul i inei
bei
eliginei
padéGiai,
Kédainiai
i
y
ic y
a mé
iSski inio
aidmens
DidZiojoje
Lie u oje
nebe eko,
0
kai
ku ias
apylinkes
ge okai
pa eiké
i
lenkéjimo
banga.
1.
2.
An asis
is o iSkai
susi o ma es
cen as
—
Vilnius,
ilgus
amzZius
bu es
i
ebesan is
s a biausias
lic u iy
au os
poli ikos,
ekonomikos,
kul i os,
S ie imo,
mokslo,
ki y
isuomeninio
gy enimo
s iciy
Zidinys.
XVII
a.
ilnic iSka
( y ic i8ka)
aSomaja
kalba,
susida iusia
y y
aukS aiziy
a més
pama u,
bu o
iSl is a
s a biy
am
me ui
i
apsk i ai
lie u iy aS ijai
Kons an ino
Si ydo
(apie
1579-1631),
Jono
Jakna idiaus
(1598-1668)
i
ki y
o
k aS o
a s o y
pa eng y
leidiniy,
ski y
Vilniaus
yskupijai.
Z.
Zinke i iaus
Zodziais
a ian ,
"ki aip
susiklos ius
is o inéms
Lie u os
als ybés
i
Vilniaus
mies o
sqlygoms,
y ic iska
XVII
a.
aS y
kalba,
i8kilusi
ekonominiame
bei
kul i iniame
k a3 o
cen e
i
als ybés
sos ingje
Vilniuje,
Zinoma,
bi y
galéjusi
ap i
isos
Lic u os
bend ine'2.
1
Plg.
Zinke icius
Z.
Dél
lic u iy
aS y
kalbos
kilmés
//
Bal is ica,
1977.
T.
13(1).
P.
239.
MO:
e
Ry ie i8koji
XVII
a.
lic u iy
as y
kalba,
jos
kilmé
i
i8nykimas
//
Bal is ica,
1972.
T.
4
Dél
sudé ingy
i
labai
nepalankiy
Lie u ai
salygy,
ypa
po
1795
m.
jos
p ie
Rusijos
impe ijos
p ijungimo,
ukusio
pe 120
me y,
a imiausios
Vilniaus
apylinkés
pamazZu
sla éjo,
jose
a ojama
lie u iy
kalba
(Siy
apylinkiy
Snek os)
nyko.
Tas
p ocesas
iS
esmés
esési
i
XX
amZiuje:
a puka io
me ais
Vilniaus
k aS o
polonizacija
ykdé
okupaciné
lenky
aldZia,
po
An ojo
pasaulinio
ka o
palankias
salygas
sla inimui
suda é
a ybiné
san a ka.
A imesniy
i
kiek
olimesniy
Vilniaus
apylinkiy
lie u iy
a mé
Siuo
me u
isoje
lie u iy
kalbos
a miy
sis emoje
ypa ingo
aidmens
ne aidina.
1.
3.
Ling is iniu
poZi i iu
s a biausia
—
cen iné
—
ie a
lie u iy
a miy
sis emoje,
galima
saky i,
isuo inai
i -pag js ai
p ipaZjs ama
a mei,
ku ios
pama u
suku a
isos
au os
bend iné
(li e a i iné)
kalba.
Daba inei
bend inei
lie u iy
kalbai
okj
pama a
da é
aka y
aukS aiciy
kauniSkiy
a mé.
Jai,
apusiai
ienu
iS
pag indiniy
pi muyujy
lie u isky
aS y
kalbos
a ian y,
élesnés
is o inés
aplinkybés
bu o
ku
kas
palankesnés
negu
ki y
a miy
( idu io
i
y y
aukS aigiy,
am
ik ais
a ejais
i
Zemaiciy)
pama u
besiki usiems
aS y
kalbos
a ian ams.
Jau
pi mdsios
lie u iy
kalbos
g ama ikos,
pa aSy os
lo yny
kalba
(G amma ica
Li anica)
i
1653
m.
iSleis os
Ka aliaudiuje,
au o ius
Danielius
Kleinas
‘"P akalboje
skai y ojui
su
s eikinimais",
umpai
apZ elges
lie u iy
kalbos
a miy
j ai uma,
jZ algiai
pas ebéjo,
kad
P iisijos
lie u iams
uZ ki us
sa o
a me
a imesni
y a
"Kauno
k aS o
gy en ojai"
i
kad
"kaunieciy
a me,
kaip
isy
ge iausia
i
inkamiausia,
sekame
P iisy
Kunigaiké ys éje"3.
Daug
éliau
Siq
nuomone
pa i ino
i
ki ds
"Lie u iy
kalbos
g ama ikos"
au o ius
F id ichas
Ku Sai is
(1806-1884),
j
pie us
nuo
Nemuno
—
a p
Ka ino
i
S alupény
—
esandéiq
a me
pa adines
lie u iy
aSomosios
kalbos
a me*.
Galu inai
daba iné
lie u iy
bend iné
kalba
susi o ma o
miné yjy
aka y
aukS aidiy
a més
pag indu
XIX
a.
an oje
puséje
—
XX
a.
p adZioje,
yks an
au iniam,
poli iniam,
kul i iniam
a gimimui,
ki iems
lie u iy
au os
konsolidacijos
p ocesams,
p adéjus
leis i
mokykloms
ski as
g ama ikas
bei
j ai ius
lie u iy
kalbos
p ak ikos
da bus
(cia
ypaé
daug
lémé
lie u iy
aSomosios
kalbos
é o
Jono
Jablonskio
da bai).
Geog a iniu
pozii iu
kai
ku ios
kauniSkiy
a més
Snék os
—
a p
jy
a imiausios
bend inei
kalbai
G iskabiidzio,
Kudi kos
Na imiesdéio,
Vilka iSkio
i
g e imy
apylinkiy
—
daba
y a
iename
i
lie u iy
kalbos
plo o
pak aS<iy,
y.
pie aka iniame
jo
pa ibyje.
Taciau
da
ne
aip
seniai
—
iki
An ojo
pasaulinio
ka o
—
i
geog a iné
y
Snek y
padé is
bu o
ki okia:
lie u iSkai
kalbanciy
senyjy
gy en ojy
bi a
ge okai
oliau
j
aka us
bei
pie aka ius.
Pas a osios,
.
y.
MaZosios
Lic u os
(Ry y
P isijos)
lic u iy
Snek os,
daugiausia
suda iusios
aka y
aukS aiciy
a més
asq
(iSsky us
siau a
Ku Siy
pama io
uoZa,
a ima
aka y
—
Klaipédos
k aS o
—
Zemai iams>),
iki o
laiko
uzémé
lie u iy
kalbos
plo o
pie aka inj
pak a3 j.
3
Pi moji
lic u iy
kalbos
g ama ika.
1653.
A sak.
ed.
J.
K uopas.
V.,
1957.
P.
406.
4
Plg.
Ku scha
F,
G amma ik
de
li auischen
Sp ache.
Halle,
1876.
S.
9-11.
5
Plg.
Ge ullis
J.
i
S ang’as
Ch .
Lie u iy
Z ejy
a mé
P isuose.
K.,
1933.
2.
Lyginan
j ai iy
ie y
lie u iy
a mes,
nesunku
pas ebé i,
:
jog
kuo
daugiau
jos
iena
nuo
ki os
nu olusios
geog a iSkai,
uo
didesnis
skaicius
jose
i
ski ianciy
kalbos
ypa ybiy.
Tolimiausi
i
daugiausia
ski ybiy
nuo
kaunikiy
u i
Siau és
ZemaiGiai,
o
i5
aukS aiciy
—
y y
(ypaé
Siau inés
dalies)
aukS aidiai.
Pas a osios
a més
kauniSkiy
—
cen inés
a més
—
a Z ilgiu
uZima
pe i e ine
padé j,
no s
kauniSkiai,
kaip
isi
aka y
aukS aidiai,
ick
geog a iniu,
iek
ling is iniu
poZii iu
ka u
y a
i
a pininkai
a p y y
aukS aidiy
i
Zemaiciy.
3.0.
Lie u iy
dialek ologijoje,
iSski ian
i8
ki y
a miy
_pe i e ines,
a siz elgiama
i
j
ki us
ypa umus.
Vienas
jy
—
am
ik y
lie u iy
kalbos
a miy
iesioginiai
ySiai
(kon ak ai)
su
ki omis
kalbomis
(jy
a mémis).
3.
1.
Bene
daZniausiai
pe i e iniy
a miy
sa oka
aikoma
lie u iy
kalbos
plo o
y inio
bei
pie y inio
pak a3cio
a méms,
ku iy
e i o ijai
daba
p iklauso
i
Vilniaus
apylinkés.
Sio
pak a8¢io,
kaip
i
uz
Lie u os
iby
—
Bal a usijoje,
Lenkijoje
—
esanCios,
lie u iy
a més
labai
s ip iai
eikiamos
sla y
(bal a usiy,
lenky,
kai
ku
i
usy)
kalby.
:
3.
2.
Pagal
uos
pa ius
poZymius
ki a
pe i e iniy
a miy
g upe
suda é
miné osios
MaZosios
Lie u os
a més,
pe
kele qa
amzZiy
pa y usios
didele
okie iy
kalbos
(Ry y
P isijos
okieciy
a miy)
j aka.
Pas a osios
lie u iy
a més
daugeliu
a ejy
bu o
a si
a pininkés,
padéjusios
j ai iems
ge manizmams
plis i
i
j
ki as
lie u iy
a mes.
3.
3.
Siau inio
Lie u os
pak a8¢io
a miy
sq eika
su
g e imomis
la iy
kalbos
a mémis
né a
okia
s ip i.
Tos
sq eikos
ezul a ai
ne
isada
aki aizdis
i
dél
o,
kad
sa o
kilme
labai
a imy
abiejy
—
lie u iy
i
la iy
—
kalby
kai
ku ie
eiSkiniai
a mése
gali
bi i
bend i,
.
y.
pa eldé i
i3
seny
laiky.
Kai
ku
lie u iy
esama
(a
ba a)
i
La ijos
e i o ijoje:
Aknys és,
Ciskodo,
Da igpilio,
K dsla os
i
k .
apylinkése.
Jy
kalba
( a mé)
pa y é
daug
didesne
la iy
kalbos
j aka
a ba
su
ja
isiSkai
asimilia osi®.
4. IS
isy
pe i e iniy
lie u iy
kalbos
a miy
j ai iais
pozi i iais
daugiausia
y iné os
y y
i
pie y iy
a més.
Tai
aki aizd3iai
odo
paskelb a
"Lie u iy
kalbos
pe i e iniy
Snek y
y inéjimo
_
li e a i os
odyklé"
(suda é
Ana
Romanéiuk)’.
Tagiau
Sioje
odykléje
pa eik i
ik ai
uz
daba inés
Lie u os
e i o ijos
—
La ijoje,
Bal a usijoje,
Lenkijoje,
MaZojoje
Lie u oje
(Ry y
P isijoje)
—
i8
seno
gy enanciy
(gy enusiy)
a ba
naujesniais
laikais
(XIX-XX
a.)
kai
ku iose
Salyse
(Bal a usijoje,
Rusijoje,
Ame ikoje)
kolonijomis
jsikd usiy
(iS ykusiy,
iS em y)
lie u iy
s a besni
kalbos
( a miy)
y inéjimai.
Galima
many i,
kad
pe i e inémis
lie u iy
a mémis
kai
kas
(ne
ik
miné os
odyklés
suda y oja)
links a
laiky i
ik
as,
ku ios
y a
uz
Lie u os
iby.
Ta@iau
Lie u os
daba inés
sienos
daZniausiai
ski ia
labai
a imas
a ba
iS
esmés
as
pacias,
be
o,
panasius
aidos
p ocesus
pa y usias
a mes,
plg.
y inio
bei
pie y inio
Lie u os
e i o ijos
pak a&¢io
i
Apso,
Kaméjy,
Ge é iy,
Pelesés,
Rédiinios,
Laz iny
(Bal a usija),
Pinsko,
Seing
(Lenkija)
apylinkiy
lie u iy
Snek as.
Ju
&
Appea
‘
a
2
pa s
a,
..
Apie
lie u iy
kalbos
( a miy)
papli ima
uz
daba inés
Lie u os
sieny
(MaZojoje
Lie u oje,
pee
Bal a usijoje,
Lenkijoje)
i
nykima
2 .:
Ga g a
K.
Kalbinés
si uacijos
aida
ak aesiy
eel
eee
hee
i
sa eikos
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
28).
V.,
1989.
P.
12-38
(su
nu ody a
Kalby
ySiai
i
sq eikos.
P.
215-230,
P
kele
s a yj
i e iniy
lie u iy
a mi
y ingjino
biblog a ija
Ae
Posip ide
e
kele a
pas a yjy
me y
pe i e iniy
lie u iy
a miy
6
sqasaja
aki aizdZiai
odo
ling is inés
geog a ijos
da bai®.
Todél
pe i e inémis
adin inos
iso
o
uoZ0
—
abipus
Lie u os
sienos
esancios
—
a més.
5.
Pe i e inémis
ka ais
adinamos
i
didesniy
a miy,
labiausiai
nuo
jy
cen o
nu olusios,
daug
ki és
a més
ypa ybiy
u indios,
Snek os,
p z.,
pie y
Zemaiciy
( aseiniSkiy)
pie y inés
Snek os
su
gausiomis
aukS ai iSkomis
ypa ybémis.
Kai
ku ios
didesniy
a miy
( esp.
pa a miy)
Snek os,
esan ios
lie u iy
kalbos
plo o
idu yje,
u i
i
daugiau
pe i e inéms
a méms
( esp.
Snek oms)
biidingy
poZymiy
—
s ip iqg
sqa eikq
su
sla y
(lenky,
usy)
kalbomis,
p z.,
Siauli8kiy
plo e
—
5é os,
dalies
Jona ds
apylinkiy
Snek os;
kauniskiy
plo e
—
VandZidgalos
i
k .
apylinkiy
Snek os.
Taciau
Sios
lie u iy
a més
( esp.
5nek os)
j ai iais
poZiii iais
da
maZai
i os.
6.
Lie u iy
dialek ologijoje
daZnai
a ojami
i
ki i
e minai:
pa ibio/pa ibiy
a més
( esp.
Snek os),
pak aSciy
a més.
Tiesa,
pi masis
i5
jy
—
pa ibio/pa ibiy
a més
—
ne
isada
aiSkiai
pasako,
apie
ka
kalbama:
daba inés
Lie u os
e i o ijos
pak aSciy
a més,
uZ
Lie u os
sieny
ki ose
als ybése
esancias
a imiausias
a més,
bu usiy
e niniy
lie u iy
Zemiy
pak aSciy
a més
a
pan.
An asis
e minas
—
p
a més
—
mazZiau
asocijuojasi
su
adminis acinémis,
poli inémis
a
k .
ibomis
i
daugeliu
a ejy
gali
bi i
e mino
pe i e inés
a més
sinonimas.
ON
THE
NOTION
OF
THE
PERIPHERAL
DIALECTS
Summa y
The
Wes High
Li huanian
dialec
(o
Kauni8kiai,
dialec
spoken
in
and
a ound
Kaunas)
occupies
he
cen al
posi ion
in
he
sys em
o
Li huanian
dialec s
and
o ms
he
basis
o
S anda d
Li huanian.
Dialec s
ha
a e
emo e
om
he
KauniSkiai
dialec
geog aphically
and
di e
om
i
linguis ically
occupy
pe iphe al
posi ion.
A
cha ac e is ic
peculia i y
o
he
pe iphe al
dialec s
is
ha
hey
ge
in o
di ec
con ac s
wi h o he
languages
(o
hei
dialec s),
o
example,
Sla onic
languages
(Byelo ussian,
Polish,
Russian)
a
he
Eas e n
and
Sou h-Eas e n
bo de ,
Ge man
(un il
he
WW
II)
a
he
Sou h-Wes e n
and
Le ish
a
he
No he n
bo de
o
Li huania.
Subdialec s
ha
a e
emo e
om
he
cen e
o
la ge
dialec s,
wi h
some
admix u e
o
o he
dialec s
can
also
be
desc ibed
as
pe iphe al.
Fo
example,
he
Sou h-Eas e n
subdialec s
o
Sou h
Samogi ians
(o
RaseiniSkiai)
ha e
a
lo
o
ea u es
cha ac e is ic
o
he
High
Li huanian
dialec .
These
subdialec s
in e ac
wi h
o he
languages
(Polish,
Russian),
o
example,
he
subdialec
o
he
en i ons
o
VandZiogala
a
he
bo de s
o
he
Kauni8kiai
dialec
speaking
a ea.
One
and
he
same
no ion
o
Li huanian
dialec ology
can
be
exp essed
di e en ly,
o
example,
pa ibio/
pa ibiy
a més,
pak aSciy
a més.
The
la e
e m
is
leas
associa ed
wi h
poli ical,
adminis a i e
and
o he
bounda ies.
In
mos
cases
i
is
synonymous
wi h
he
e m
‘pe iphe al
dialec s’.
8
Plg.
Lie u iy
kalbos
a lasas.
T.
I.
Leksika.
V.,
1977;
T.
2.
Fone ika.
V.,
1982;
T.
3.
Mo ologija
(spausdinama).
?