Dėl sąvokos „periferinės tarmės“

LIETUVIY_KALBOTYROS KLAUSIMAT, XXX (1993) PERIFERINES LIETUVIY KALBOS TARMES Kazys MORKONAS DEL SAVOKOS PERIFERINES TARMES 1. 0. Kalban apie pe i e ines lie u iy kalbos a mes ( esp. Snek as), eiké y Zino i, kokioms a méms &i sa oka aikoma a ba pagal kokius poZymius jos ski iamos i§ ki y a miy. Tiesioginé ZodZio pe i e inis, -é eikSmé saky y, jog jo- mis laiky inos a més, daugiausia nu olusios nuo cen o. Ta@iau ne isada i sa oka cen as y a iena eikSmé. AiSkinan is pe i e iniy a miy klausima, 3i sa oka gali bi i sup an ama i geog a iniu, i adminis aciniu, i g ynai ling is iniu poZiii iu. Tiesa, pi muoju i an uoju a eju a si ibo i nuo ling is inio aspek o — i8 iso kalbos plo o ienaip a ki aip iSski iama egiong ap a i be jame is o iSkai susiklosdiusios kalbinés padé ies — aip pa negalima. 1. 1. Daba inés Lie u os geog a iniu, ka u i jos e nog a iniu, cen u laiky inos Kédainiy apylinkés. Jos su en a ojamomis a mémis uZima i Siy dieny lie u iy kalbos plo o maZdaug idu iniaja dalj. XVI-XVII a. Kédainiai bu o i ienas i§ s a biausiy DidZiosios Lie u os KunigaikS ys és kul i os cen y. Pi mieji lie u iSki leidiniai, pasi ode be eik p ic’ 400 me y DidZiojoje Lie u oje, bu o pa aSy i adinamuoju idu iniu a3 y kalbos a ian u, a imu Kédainiy apylinkiy a mei!. Tai Klasikiniam senosios aS ijos ondui p iski ini Mikalojaus DaukSos (apie 1527-1613), e o macijos pasekéjy Me kelio Pe ke igiaus (apie 1550-1608), Jokibo Mo kiino (Vilniaus spaus u ininkas, apie 1550 - po 1611) i ki i leidiniai. Paki us poli inei, ekonominei, kul i inei bei eliginei padéGiai, Kédainiai i y ic y a mé iSski inio aidmens DidZiojoje Lie u oje nebe eko, 0 kai ku ias apylinkes ge okai pa eiké i lenkéjimo banga. 1. 2. An asis is o iSkai susi o ma es cen as — Vilnius, ilgus amzZius bu es i ebesan is s a biausias lic u iy au os poli ikos, ekonomikos, kul i os, S ie imo, mokslo, ki y isuomeninio gy enimo s iciy Zidinys. XVII a. ilnic iSka ( y ic i8ka) aSomaja kalba, susida iusia y y aukS aiziy a més pama u, bu o iSl is a s a biy am me ui i apsk i ai lie u iy aS ijai Kons an ino Si ydo (apie 1579-1631), Jono Jakna idiaus (1598-1668) i ki y o k aS o a s o y pa eng y leidiniy, ski y Vilniaus yskupijai. Z. Zinke i iaus Zodziais a ian , "ki aip susiklos ius is o inéms Lie u os als ybés i Vilniaus mies o sqlygoms, y ic iska XVII a. aS y kalba, i8kilusi ekonominiame bei kul i iniame k a3 o cen e i als ybés sos ingje Vilniuje, Zinoma, bi y galéjusi ap i isos Lic u os bend ine'2. 1 Plg. Zinke icius Z. Dél lic u iy aS y kalbos kilmés // Bal is ica, 1977. T. 13(1). P. 239. MO: e Ry ie i8koji XVII a. lic u iy as y kalba, jos kilmé i i8nykimas // Bal is ica, 1972. T. 4 Dél sudé ingy i labai nepalankiy Lie u ai salygy, ypa po 1795 m. jos p ie Rusijos impe ijos p ijungimo, ukusio pe 120 me y, a imiausios Vilniaus apylinkés pamazZu sla éjo, jose a ojama lie u iy kalba (Siy apylinkiy Snek os) nyko. Tas p ocesas iS esmés esési i XX amZiuje: a puka io me ais Vilniaus k aS o polonizacija ykdé okupaciné lenky aldZia, po An ojo pasaulinio ka o palankias salygas sla inimui suda é a ybiné san a ka. A imesniy i kiek olimesniy Vilniaus apylinkiy lie u iy a mé Siuo me u isoje lie u iy kalbos a miy sis emoje ypa ingo aidmens ne aidina. 1. 3. Ling is iniu poZi i iu s a biausia — cen iné — ie a lie u iy a miy sis emoje, galima saky i, isuo inai i -pag js ai p ipaZjs ama a mei, ku ios pama u suku a isos au os bend iné (li e a i iné) kalba. Daba inei bend inei lie u iy kalbai okj pama a da é aka y aukS aiciy kauniSkiy a mé. Jai, apusiai ienu iS pag indiniy pi muyujy lie u isky aS y kalbos a ian y, élesnés is o inés aplinkybés bu o ku kas palankesnés negu ki y a miy ( idu io i y y aukS aigiy, am ik ais a ejais i Zemaiciy) pama u besiki usiems aS y kalbos a ian ams. Jau pi mdsios lie u iy kalbos g ama ikos, pa aSy os lo yny kalba (G amma ica Li anica) i 1653 m. iSleis os Ka aliaudiuje, au o ius Danielius Kleinas ‘"P akalboje skai y ojui su s eikinimais", umpai apZ elges lie u iy kalbos a miy j ai uma, jZ algiai pas ebéjo, kad P iisijos lie u iams uZ ki us sa o a me a imesni y a "Kauno k aS o gy en ojai" i kad "kaunieciy a me, kaip isy ge iausia i inkamiausia, sekame P iisy Kunigaiké ys éje"3. Daug éliau Siq nuomone pa i ino i ki ds "Lie u iy kalbos g ama ikos" au o ius F id ichas Ku Sai is (1806-1884), j pie us nuo Nemuno — a p Ka ino i S alupény — esandéiq a me pa adines lie u iy aSomosios kalbos a me*. Galu inai daba iné lie u iy bend iné kalba susi o ma o miné yjy aka y aukS aidiy a més pag indu XIX a. an oje puséje — XX a. p adZioje, yks an au iniam, poli iniam, kul i iniam a gimimui, ki iems lie u iy au os konsolidacijos p ocesams, p adéjus leis i mokykloms ski as g ama ikas bei j ai ius lie u iy kalbos p ak ikos da bus (cia ypaé daug lémé lie u iy aSomosios kalbos é o Jono Jablonskio da bai). Geog a iniu pozii iu kai ku ios kauniSkiy a més Snék os — a p jy a imiausios bend inei kalbai G iskabiidzio, Kudi kos Na imiesdéio, Vilka iSkio i g e imy apylinkiy — daba y a iename i lie u iy kalbos plo o pak aS<iy, y. pie aka iniame jo pa ibyje. Taciau da ne aip seniai — iki An ojo pasaulinio ka o — i geog a iné y Snek y padé is bu o ki okia: lie u iSkai kalbanciy senyjy gy en ojy bi a ge okai oliau j aka us bei pie aka ius. Pas a osios, . y. MaZosios Lic u os (Ry y P isijos) lic u iy Snek os, daugiausia suda iusios aka y aukS aiciy a més asq (iSsky us siau a Ku Siy pama io uoZa, a ima aka y — Klaipédos k aS o — Zemai iams>), iki o laiko uzémé lie u iy kalbos plo o pie aka inj pak a3 j. 3 Pi moji lic u iy kalbos g ama ika. 1653. A sak. ed. J. K uopas. V., 1957. P. 406. 4 Plg. Ku scha F, G amma ik de li auischen Sp ache. Halle, 1876. S. 9-11. 5 Plg. Ge ullis J. i S ang’as Ch . Lie u iy Z ejy a mé P isuose. K., 1933. 2. Lyginan j ai iy ie y lie u iy a mes, nesunku pas ebé i, : jog kuo daugiau jos iena nuo ki os nu olusios geog a iSkai, uo didesnis skaicius jose i ski ianciy kalbos ypa ybiy. Tolimiausi i daugiausia ski ybiy nuo kaunikiy u i Siau és ZemaiGiai, o i5 aukS aiciy — y y (ypaé Siau inés dalies) aukS aidiai. Pas a osios a més kauniSkiy — cen inés a més — a Z ilgiu uZima pe i e ine padé j, no s kauniSkiai, kaip isi aka y aukS aidiai, ick geog a iniu, iek ling is iniu poZii iu ka u y a i a pininkai a p y y aukS aidiy i Zemaiciy. 3.0. Lie u iy dialek ologijoje, iSski ian i8 ki y a miy _pe i e ines, a siz elgiama i j ki us ypa umus. Vienas jy — am ik y lie u iy kalbos a miy iesioginiai ySiai (kon ak ai) su ki omis kalbomis (jy a mémis). 3. 1. Bene daZniausiai pe i e iniy a miy sa oka aikoma lie u iy kalbos plo o y inio bei pie y inio pak a3cio a méms, ku iy e i o ijai daba p iklauso i Vilniaus apylinkés. Sio pak a8¢io, kaip i uz Lie u os iby — Bal a usijoje, Lenkijoje — esanCios, lie u iy a més labai s ip iai eikiamos sla y (bal a usiy, lenky, kai ku i usy) kalby. : 3. 2. Pagal uos pa ius poZymius ki a pe i e iniy a miy g upe suda é miné osios MaZosios Lie u os a més, pe kele qa amzZiy pa y usios didele okie iy kalbos (Ry y P isijos okieciy a miy) j aka. Pas a osios lie u iy a més daugeliu a ejy bu o a si a pininkés, padéjusios j ai iems ge manizmams plis i i j ki as lie u iy a mes. 3. 3. Siau inio Lie u os pak a8¢io a miy sq eika su g e imomis la iy kalbos a mémis né a okia s ip i. Tos sq eikos ezul a ai ne isada aki aizdis i dél o, kad sa o kilme labai a imy abiejy — lie u iy i la iy — kalby kai ku ie eiSkiniai a mése gali bi i bend i, . y. pa eldé i i3 seny laiky. Kai ku lie u iy esama (a ba a) i La ijos e i o ijoje: Aknys és, Ciskodo, Da igpilio, K dsla os i k . apylinkése. Jy kalba ( a mé) pa y é daug didesne la iy kalbos j aka a ba su ja isiSkai asimilia osi®. 4. IS isy pe i e iniy lie u iy kalbos a miy j ai iais pozi i iais daugiausia y iné os y y i pie y iy a més. Tai aki aizd3iai odo paskelb a "Lie u iy kalbos pe i e iniy Snek y y inéjimo _ li e a i os odyklé" (suda é Ana Romanéiuk)’. Tagiau Sioje odykléje pa eik i ik ai uz daba inés Lie u os e i o ijos — La ijoje, Bal a usijoje, Lenkijoje, MaZojoje Lie u oje (Ry y P isijoje) — i8 seno gy enanciy (gy enusiy) a ba naujesniais laikais (XIX-XX a.) kai ku iose Salyse (Bal a usijoje, Rusijoje, Ame ikoje) kolonijomis jsikd usiy (iS ykusiy, iS em y) lie u iy s a besni kalbos ( a miy) y inéjimai. Galima many i, kad pe i e inémis lie u iy a mémis kai kas (ne ik miné os odyklés suda y oja) links a laiky i ik as, ku ios y a uz Lie u os iby. Ta@iau Lie u os daba inés sienos daZniausiai ski ia labai a imas a ba iS esmés as pacias, be o, panasius aidos p ocesus pa y usias a mes, plg. y inio bei pie y inio Lie u os e i o ijos pak a&¢io i Apso, Kaméjy, Ge é iy, Pelesés, Rédiinios, Laz iny (Bal a usija), Pinsko, Seing (Lenkija) apylinkiy lie u iy Snek as. Ju & Appea ‘ a 2 pa s a, .. Apie lie u iy kalbos ( a miy) papli ima uz daba inés Lie u os sieny (MaZojoje Lie u oje, pee Bal a usijoje, Lenkijoje) i nykima 2 .: Ga g a K. Kalbinés si uacijos aida ak aesiy eel eee hee i sa eikos (Lie u iy kalbo y os klausimai. T. 28). V., 1989. P. 12-38 (su nu ody a Kalby ySiai i sq eikos. P. 215-230, P kele s a yj i e iniy lie u iy a mi y ingjino biblog a ija Ae Posip ide e kele a pas a yjy me y pe i e iniy lie u iy a miy 6 sqasaja aki aizdZiai odo ling is inés geog a ijos da bai®. Todél pe i e inémis adin inos iso o uoZ0 — abipus Lie u os sienos esancios — a més. 5. Pe i e inémis ka ais adinamos i didesniy a miy, labiausiai nuo jy cen o nu olusios, daug ki és a més ypa ybiy u indios, Snek os, p z., pie y Zemaiciy ( aseiniSkiy) pie y inés Snek os su gausiomis aukS ai iSkomis ypa ybémis. Kai ku ios didesniy a miy ( esp. pa a miy) Snek os, esan ios lie u iy kalbos plo o idu yje, u i i daugiau pe i e inéms a méms ( esp. Snek oms) biidingy poZymiy — s ip iqg sqa eikq su sla y (lenky, usy) kalbomis, p z., Siauli8kiy plo e — 5é os, dalies Jona ds apylinkiy Snek os; kauniskiy plo e — VandZidgalos i k . apylinkiy Snek os. Taciau Sios lie u iy a més ( esp. 5nek os) j ai iais poZiii iais da maZai i os. 6. Lie u iy dialek ologijoje daZnai a ojami i ki i e minai: pa ibio/pa ibiy a més ( esp. Snek os), pak aSciy a més. Tiesa, pi masis i5 jy — pa ibio/pa ibiy a més — ne isada aiSkiai pasako, apie ka kalbama: daba inés Lie u os e i o ijos pak aSciy a més, uZ Lie u os sieny ki ose als ybése esancias a imiausias a més, bu usiy e niniy lie u iy Zemiy pak aSciy a més a pan. An asis e minas — p a més — mazZiau asocijuojasi su adminis acinémis, poli inémis a k . ibomis i daugeliu a ejy gali bi i e mino pe i e inés a més sinonimas. ON THE NOTION OF THE PERIPHERAL DIALECTS Summa y The Wes High Li huanian dialec (o Kauni8kiai, dialec spoken in and a ound Kaunas) occupies he cen al posi ion in he sys em o Li huanian dialec s and o ms he basis o S anda d Li huanian. Dialec s ha a e emo e om he KauniSkiai dialec geog aphically and di e om i linguis ically occupy pe iphe al posi ion. A cha ac e is ic peculia i y o he pe iphe al dialec s is ha hey ge in o di ec con ac s wi h o he languages (o hei dialec s), o example, Sla onic languages (Byelo ussian, Polish, Russian) a he Eas e n and Sou h-Eas e n bo de , Ge man (un il he WW II) a he Sou h-Wes e n and Le ish a he No he n bo de o Li huania. Subdialec s ha a e emo e om he cen e o la ge dialec s, wi h some admix u e o o he dialec s can also be desc ibed as pe iphe al. Fo example, he Sou h-Eas e n subdialec s o Sou h Samogi ians (o RaseiniSkiai) ha e a lo o ea u es cha ac e is ic o he High Li huanian dialec . These subdialec s in e ac wi h o he languages (Polish, Russian), o example, he subdialec o he en i ons o VandZiogala a he bo de s o he Kauni8kiai dialec speaking a ea. One and he same no ion o Li huanian dialec ology can be exp essed di e en ly, o example, pa ibio/ pa ibiy a més, pak aSciy a més. The la e e m is leas associa ed wi h poli ical, adminis a i e and o he bounda ies. In mos cases i is synonymous wi h he e m ‘pe iphe al dialec s’. 8 Plg. Lie u iy kalbos a lasas. T. I. Leksika. V., 1977; T. 2. Fone ika. V., 1982; T. 3. Mo ologija (spausdinama). ?