LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAIT,
XXXI
(1994)
KALBOS
NORMALIZACIJOS
KLAUSIMAI
ALBINA
AUKSORIOTE
FILOSOFAI
R.
BYTAUTAS
BEI
S.
SALKAUSKIS
IR
LIETUVIU
KALBOS
NORMALIZACIJA
Siame
s aipsnyje
bus
pabandy a
apZ elg i
lie u iy
kalbos
aidos
eo ines
iloso-
ines
p ielaidas,
iksliau,
ai,
kaip
bu o
p adé as
o muo i
iloso inis
poZi i is
j
lie-
u iy
kalbos,
isu
pi ma
jos
e minijos,
no minima
Lie u oje.
Cia
emiamasi
Lie-
u os
iloso y
R.
By au o
i
S.
Salkauskio,
ku ie
ieni
i8
pi myjy
susidoméjo
lie-
u iy
kalbos
klausimais,
da bais.
No é a
a skleis i
Siy
iloso y
poZi i j
j
lie u iy
kal-
ba,
jos
plé ojima,
pa ody i
ju,
kaip
iloso y,
jna8q
j
lie u iy
kalbos
no minimg
i
puoseléjima.
Apie
R.
By au o
i
S.
Salkauskio
iloso ines
paZi i as
y a
aSe¢
A.
S e -
diolas,
A.
Slioge is,
R.
Ple kai is,
V.
Bagdona i ius,
B.
Genzelis
i
ki i.
Ap a i
i
Siy
iloso y
da bai,
ku iuose
nag inéjami
lie u iy
kalbos
klausimai,
apie
ai
a3é
K.
Gai enis!.
XIX
a.
pabaigoje
i8siplé ojo
lie u iy
nacionalinis
i8si ada imo
judéjimas,
émé
kil i
$ ie imas,
s ip éjo
au iné,
i8
kaimo
kilusi
in eligen ija.
No s
po
1863
m.
suki-
limo
ca o
aldzZia
uZd audé
lie u iska
spauda,
a iau
amZiaus
pabaigoje
im a
gau-
siai
leis i
i
pla in i
nelegalig
lie u i8ka
pe ioding
spaudqa.
1883—1886
m.
Ry y
P isijoje
leidziamas
lie u iy
a gimimo
laik aS is
,AuS’ a“,
ku is
slap a
gabenamas
j
Lie u a.
,,AuS a“
Zadino
au ine
samone,
kélé
nacionalinio
judéjimo
uZda inius,
su eiké
Siam
judéjimui
am
ik o
o ganizuo umo,
Po
,,AuS os*
a
da ba
a é
ki i
laik a& iai
isy
pi ma
,,Va pas“,
be
o,
,,S iesa“,
,,Té ynés
sa gas“
i
k .
1904
m.
panaikinamas
lie u i8kosios
spaudos
d audimas.
Im a
plés i
mokykly
inkla,
i es as
gim osios
kalbos
mokymas
Lie u os
mokyklose,
gauséjo
pe iodinés
i
nepe iodinés
spaudos.
Pagy éjus
kul i iniam
Lie u os
gy enimui,
a k eip-
as
démesys
j
lie u iy
kalba,
suin ensy éjo
lie u iy
kalbos
y inéjimas.
Ypaé
palan-
kios
salygos
lie u iy
kalbos
aidai
susida é
suki us
nep iklausoma
Lie u os
als-
ybe,
nes
ada
lie u iy
kalba
apo
als ybine
i
im a
a o i
aldZios
js aigose,
ka-
iuomenéje
i
ki ose
s i yse,
ku iose
ca izmo
laikais
isai
nebu o
jsileidzia-
ma.
XX
a.
p adZioje
lie u iy
kalbos
puoseléjimu
susi ipino
ne
ien
kalbininkai,
be
i
ki i
in eligen ijos
a s o ai.
Lie u iy
kalbos
klausimais
susidoméjo
i
iloso ai.
Vienas
is
pi myjy
lie u iy
iloso y,
a k eipes
démesj
ij
lie u iy
kalba,
bu o
Romanas
By au as
(1886—1915).
1
Gai enis
K.
RamOnas
By au as
i
kalbos
kul i a
//
Kalbos
kul O a.
1987.
Sas.
53.
P.
77—
79;
aip
pa
jo.
Salkauskio
e minologijos
eo ija
//
Lie u iy
kalbos
specialioji
leksika:
Lie u iu
kalbo y os
klausimai.
V.,
1983.
T.
22.
P.
128—136.
96
»-
OR.
By au as
gimé
D obikS iuose,
Tel8iy
ajone.
P adZios
mokykla
jis
baigé
K a-
Ziuose,
mokési
Pe més,
o
nuo
1897
me y
—
Vilniaus
pi mojoje
gimnazijoje.
1905
m.
R.
By au as
js ojo
j
Mask os
uni e si e a,
Fizikos
i
ma ema ikos
akul e a,
be
po
po os
ménesiy
pe éjo
j
Teisés,
0
1907
m.
—
Is o ijos
i
iloso ijos
akul e a,
ku j
baigé
1912
m.
aukso
medaliu.
Jj
ga o
uz
1911
m.
pa aSy a
da ba
,,V.
Vun o
[W.
Wund ]
mokslo
apie
sielos
subs ancijos
sa oka
k i ika“.
R.
By au as
bu o
pa-
lik as
p ie
iloso ijos
ka ed os
uos is
dak a o
laipsniui.
1912—1913
m,
jis
di bo
ienoje
Mask os
gimnazijoje,
ku
dés é
logika,
psichologija,
lo yny
i
usy
kalbas,
be ,
s eika ai
pablogéjus,
me é
gimnazija
i
i8 aZia o
gydy is
j
I alija,
paskui
pe si-
kélé
j
S eica ija,
j
Leizena,
ku
i
mi é.
R.
By au as
padéjo
jku i
,,Au8 inés“
Zu nala,
bend ada bia o
»D augijos“
zu nale.
Jo
iloso inéms
paZii oms
u éjo
j akos
XIX
a.
pabaigos—XX
a.
p a-
dzios
usy
i
okie iy
iloso ai
idealis ai.
R.
By au as
siilé
papildy i
ma e ializma
eleologizmu
i
pan eizmu,
s engési
de in i
ma e ializma
i
idealizma,
laikydamasis
psicho izinio
pa alelizmo
p incipo.
Pasak
R.
By au o,
pi miniai
isa os
elemen ai
y a
i
ma e ialiis,
i
dyasiniai,
bii ies
esmé
—
d asiné.
Ja
subjek as
galis
pazin i,
emdamasis
sa o
idiniu
pa y imu,
nes
bii ies
esmé
slypin i
sielos
monadoje.
Filoso as
sp endé
au os
esmés,
nacijos
o ma imosi,
kalbos
klausimus.
S a biau-
sias
au os,
gy a imo
i
ienijimosi
ikslas
—d asiné
ki yba,
ku ios
subjek as
—
ak y ios
sa i aiSkos
siekian i
asmenybé.
Asmenybés
i
isuomenés
bei
zmoniy
a pusayio
san ykiy
sus e iméjima
S elnings
asmenybés
san ykis
su
au a.
R.
By au as
sa o
da be
,,Tau a
i
au iska
samoné“,
kalbédamas
apie
au a,
jos
speci ika,
nemazZa
démesj
ski ia
i
kalbai
kaip
au os
speci ikos
pama ui. Apib éz-
damas
au a,
jis
ao:
,,Tau a
y a
kuopa
Zmoniy,
su ieny y
d asiSko
é imo
in e-
esais,
ku ie
kyla
an
pama o
bend inés
kalbos,
kaipo
o gano
kolek i aus
[kolek-
y aus
—
A.A,]
( ink inio)
d asi8ko
eikimo“?.
Pasak
R.
By au o,
kalba
y a
zmo-
nijos
d asisko
eikimo
pama as,
an
ku io
iSauga
isuomenés
o ganizacija,
pe
kal-
ba
yks a
Zmoniy
dyasiSkas
bend ada bia imas.
Kalba
y a
isos
au os
kul i os
pama as.
Filoso as
mané,
kad
kalbos
is o iné
aida
susijusi
su
au os
kul ii os
ai-
da,
a spindi
os
kul ii os
ypa umus.
Kalboje
ma ome
au os
san ykj
su
pasauliu,
jos
mas ymo
bida,
nes
,,ZodZiuose
i
jy
sujungimy
eikSmése
a sispindi
au os
pa-
zi os
j
daik us,
jy
p i alybes
i
san ikius
[san ykius
—
4.4.]“*.
Ano
R.
By au o,
kalboje
sukaup a
au os
is o iné
a min is,
kiek iena
au a
u i
sa o
ypa ingg
is o-
ing
pa i i
i
ja
ikiinija
sa o
kalboje.
Reikia
pasaky i,
kad
R.
By au as
nelaiké
kalbos
ienin eliu
au iskumo
pag indu.
Jis
mané,
kad
au os
sa i uma
lemia
mokslas,
iloso ija,
menas,
isos
kul i os
s i ys.
Ta iau
iloso as
pab ézé
ai,
kad
lie u iy
kul ii ai
kalba
y a
ypa%
s a bi.
R.
By au as
sup a o
i
démesio
kalbai
nacionaliniame
judéjime
s a buma,
nes
»Zmoniy
k eipimos
p ie
gim osios
kalbos
eiSkia
i8siliuosa ima
[iSsilais inima
—
A.A.)
nuo
dyasinés
e gys és,
geisma
bi i
pa im
sa imi
i
e i
sa aip“‘,
Jis
e ino
*
By au as
R.
Tau a
i
au i$ka
samoné
//
AuS iné.
1912,
N .
17.
P.
112.
®
Ten
pa ,
P.
114.
“
Ten
pa .
1912.
N .
20.
P.
239.
7.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
XXXI
97
ai,
kad
lie u iy
in eligen ai
lie u iy
kalboj
ma o
ne
ien
ik
S ie imo
j ankj,
be
i
ja
Zi i
kaip
j
sa a ankiSka
d asios
e ybe,
plé o ing
pa ia
sa aime
jos
sa i u-
me.
R.
By au as
sup a o,
koks
s a bus
i
sunkus
uzda inys
i8 obulin i
a me
ligi
aSo-
mosios
kalbos
auk& ybiy.
P ie
Sio
uzZda inio
jgy endinimo
s engési
p isidé i
i
jis
pa s
—
kai
ku iuose
sa o
da buose
iloso as
nag inéja
ak ualius
bend inés
kalbos
o ma imosi
klausimus.
Sa o
da be
,,Sis
as
i§
lie u iy
kalbos
iloso ijos“
jis
j
kal-
ba
bando
paiiii é i
i§
sa o kaip
iloso o
pozicijy.
Ano
jo,
kalba
y a
ypa ingas
min-
Gy
pasaulis,
ad
kalba
nea ski iama
nuo
mas ymo,
0
pe
ji
—
i
nuo
isos
p ak i-
nés
Zmoniy
eiklos.
R.
By au o
i8kel as
iloso inis
poZii is
j
kalba
bu o
s a bus
i
jdomus.
Sa o
samp o a imus
apie
lie u iy
kalba
iloso as
p adeda
lygindamas
is o ine
lie u iu
i
ki y
au y
si uacija.
R.
By au o
manymu,
kul i ingos
au os
sa o
aSo-
maja
kalba
ki é
iS isus
Sim me ius.
Plé ojosi
mokslas,
o
su
juo
i
aS ija,
a si as-
da usios
naujos
sa okos,
i
joms
pa adin i
ku iami
nauji
ZodZiai.
Ano
jo,
Siy
au-
y
kul i a
plé ojosi
pamazu,
o
su ja
pamazu
plé ojosi
i
kalba.
Taip
i8
lé o
susik o e
kul i ingy
au y
kalbos
u ai.
Ki okia
si uacija
bu usi
pas
mus.
Zmonijos
kul i a
Zengusi
j
p icki,
be
lie u iai
jos
plé ojime
nedaly a e.
Bajo ija
jsiliejusi
j
lenky
kul ii a,
odél,
kaip
mano
R.
By au as,
nebu e
luomo,
ku iame
bi y
galéjusi
susikoncen uo i
d asiné
au os
kul i a.
Lie u os
’ iesuomené
s udija usi
i
a8iusi
s e imomis
kalbomis,
o
lie u-
iu
liaudis
nuo
seniausiy
laiky
iki
pas a ojo
Sim me io
» u éjo
a
pa j
p o o
eg a j.
Todél
i
kalba
maza
eplé ojosi.
Ji
gal
bi
daug
mainési
a miSkai,
be
iloso iSkai,
i8
a Z ilgio
j
Zodziy
kiekybe
i
eik8me,
ji
s o éjo
be eik
an
ie os,
nes
Zmoniy
p o-
as
u éjo
eikala
is
su
omis
pa
sg okomis“®.
Si aip
apibiidindamas
a
si uacija,
R.
By au as
ne
iska
eisingai
sup a o.
Jis
kly-
do
neigdamas
lie u iy
daly a ima
Zmonijos
kul ii os
aidoje
i
eigdamas,
kad
ne-
bu o
susi o ma usi
d asiné
au os
kul ii a.
Neigdamas
kalbos
aida,
R.
By au as
aip
pa
klydo.
Siuo
a eju
eiké y
pab éz i,
kad
ik
mokslo
kalba
mazZai
plé ojosi.
ISsiaiSkines,
kodél
lie u iy
kalba
iloso iSkai
neki o,
R.
By au as
i e ina
uome-
ine
si uacija,
pasikei usias
salygas,
p asidéjusj
au inj
judéjima,
ku is,
jo
manymu,
galy
gale
y a
kul i inis
judéjimas.
Apibiidindamas
nacionalinj
judéjima,
jis
pazymi,
kad
lie u iy
au a
pasi yZo
pa y i
ki as
au as,
pe im i
isq
medZiaginj
i
d asinj
u a,
Zmonijos
suk au a
pe
iks anéius
me y.
IS
ia
i
didZiulis
uzda inys
kalbai,
ku ia
eiki
aip
iSplé o i,
kad
bi y
pasiek as
ki y
kul i ingy
au y
lygis.
Kad
oks
kalbos
,,e oliucijos
p ocesas*
bi y
g ei ai
a lik as,
neuZ enka
i8 i i
ik
g ama ine
kalbos
sis ema.
Ano
R.
By au o,
mes
[mes
—
4.A.]
p i alom
pi my-pi miausiai
is a dy i
lie u iy
kalbq ne
ik
i8
i Saus
pusés
—
g ama iSkai,
—
be
i iS
idaus
pusés
—
iloso iskai
—i8
a Z ilgio
j
eikSme
j ai iy
Zodziy
i
sakymbidziy“*.
R.
By au as
eigia,
kad
nebus
pasiek as
eikiamas
kalbos
lygis,
kol
nebus
pazin a
zmoniy
kalba
iloso iSkai.
I
iloso as
iSkelia
s a biausia
o
me o
uzda inj
—
,, isu
5
By au as
R.
Sis
as
i§
lie u iy
kalbos
iloso ijos.
K.,
1908.
P.
4.
®
Ten
pa .
P.
4—S.
98
s a biausias
Siandien
miisy
aS akalbés
eikalas
—
ai
iS a dymas
Zmoniy
kalbos
i$
a z ilgio
i
jos
idu inj
u inj;
i
isy
eikalingiausia
mums
kninga
[knyga
—
A.A.]
—
ai
lie u iy
kalbos
iloso ija“’.
Vienin elis
jo
ikslas
i
esas
a k eip i
kalbi-
ninky
démesj
j
lie u iy
kalbos
iloso inj
u inj.
Lie u iy
kalboj
esq
paslép i
neiSse-
miami
mind iy
ei8kimo
u ai,
ku ie
gulj
neZinomi.
R.
By au as
agino
a siz elg i
j
iloso inj
kalbos
u inj
ne
ik
pa adinan
naujas
sa okas,
be
i
obulinan ,
no minan
kalba.
Jis
mané,
jog
obulinan
kalba
ypa
s a bu
siek i
kalbos
i
mas ymo
ieno és.
R.
By au as
bando
iloso i8kai
pag is i
bend inés
lie u iy
kalbos
plé ojimo
i
no minimo
bi inuma
i
s a buma.
Jis
ne
ik
eo iSkai
paz elgé
j
lie u iy
kalbos
no minimo
bi inuma,
be
i
p ak iSkai
pa s
ban.
dé
ai
da y i
jau
miné uose
da buose
bei
s aipsniuose
,,Lie u iy
a8 kalbés
eika-
lai*
(1908),
,,Kaip
a i
i
a8y i
s e imZodZius“
(1912).
R.
By au as
jaunas
mi é,
ad
nesuspéjo
daug ko
nu eik i,
a iau
jo
da ba_ esé
kolega
iloso as
S.
Salkauskis,
ku j
R.
By au as
paska ino
susidomé i
lie u iy
kal-
ba,
ypaé
e minologija.
Kaip
a8é pa s
S.
Salkauskis,
R.
By au as
uZk é é
jj
,,sa o
ka S a
e minologijos
Klausimo
meile“*
i
adino
R.
By au a
sa o
iesioginiu
ik épéju.
S.
Salkauskis
(1886—1941)
—
jzymus
nep iklausomos
Lie u os
isuomenés
eikéjas,
iloso as,
pedagogas.
Jis
gimé
A iogaloje,
Raseiniy
ajone.
1905
m.
S.
Salkauskis
baigé
Siauliy
gimnazija
i
i8 yko
s udijuo i
eisés
j
Mask os
uni e si-
e a.
Baiges
eisés
mokslus,
jis
i8 yko
j
Tu kes ana,
apsigy eno
Sama kande,
ku
a na o
banke
ju iskonsul u.
Teisininko
da bas
jo
nepa enkino,
i
jis
is
labiau
a sidéjo
iloso ijai.
1915
m.
S.
Salkauskis
i8 aZia o
i
S eica ija
i
F ibi o
uni e -
si e e
p adéjo
iloso ijos
s udijas.
F ibi o
uni e si e o
iloso ijos
dak a o
laipsni
jis
isigijo
1920
m.
Tais
pa iais
me ais
g izes
j
Lie u a,
jis
jsijungé
j
akademinj
da ba:
dés é
AukS uosiuose
ku suose,
bu o
Vy au o
DidzZiojo
uni e si e o
Teologijos-
- iloso ijos
akul e o
Filoso ijos
ka ed os
docen as.
1922
m.
S.
Salkauskiui
jau
su-
eikiamas
p o eso iaus
a das,
jis
di ba
pedagogikos
i
jos
is o ijos
ka ed os
edéju.
1939
m.
S.
Salkauskis
bu o
i8 ink as
VDU
ek o iumi.
Ta ybinei
a mijai
uZémus
Lie u a,
p o eso ius
bu o
a leis as
i8
ek o iaus
pa eigy,
o
uzZda ius
Teologijos-
- iloso ijos
akul e a,
paSalin as
i8
p o esii os.
S.
Salkauskis
pe sikélé
j
Vilniy.
1941
m.
Lie u os
laikinoji
y iausybé
pasky é
jj
Vilniaus
uni e si e o
p o eso iumi,
aéiau
jam
di b i
nebe eko.
Nusilpus
s eika ai,
S.
Salkauskis
iS yks a
j
Siaulius,
ku
1941
m.
Ziema
i
mi é.
S.
Salkauskis,
Zymiausias
neoscholas inés
iloso ijos
a s o as
Lie u oje,
bu o
eikiamas
V.
Solo jo o
eo ijy,
éliau
apo
omis u.
Da buose
bend aisiais
iloso-
ijos
klausimais
eigé,
jog
iloso ija
esas
,,ka aliSkasis
mokslas“,
nep iklausas
nuo
specialiyjy
moksly,
p opaga o
ikéjimo
i
Zinojimo
ha monijos
p incipa.
D a-
sing
kul ii a,
Zmoniy
paziii as
S.
Salkauskis
laiké
lemiamu
isuomenés
gy enimo
eiksniu.
Lie u iy
nacionalinés
kul ii os
sa i uma
jis
siejo
su
Ry y
i
Vaka y
au y
7
Ten
pa .
P.
5.
8
Salkauskis
S.
Te minologijos
eo ija
i
lie u i8koji
iloso ijos
e minija
//
Logos.
1927.
N
ie
Fe
7
99
kul i y
sin eze.
Pa s
S.
Salkauskis
sa o
paSaukima
i8 ei8ké
pasi yzimu
ykdy i
, au inj
aukléjima
pe
iloso ija*.
Siam
paSaukimui
jis
is ikimai
a na o
isq
gy-
enima.
S a besnieji
S.
Salkauskio
da bai
y a
,,Kul i os
iloso ijos
me mens*
(1926),
»Filoso ijos
i adas*
(1928),
,,Visuomeninis
aukléjimas“
(1932),
,,A ei ininky
ideo-
logija“
(1933),
,,Lie u iy
au a
i
jos
ugdymas“
(1933),
,,Bend ieji
pedagogikos
pag indai*
(1936)
i
k .
Kaip
jau
bu o
miné a,
S.
Salkauskis
bu o
i
ienas
lie u iy
iloso ijos
e minijos
kii éjy.
Tuo
me u
lie u iy
e minijos
ki imo
p oblema
egzis a o
ne
ik
kaip
ling is iné,
loginé,
be
i
kaip
socialinés
pazangos
p oblema.
,,XX
a.
p adZioje
lie u iy
au a,
po
40
me y
ukusios
sunkios
nacionalinés
ca izmo
p iespaudos
(lie u iSko
aS o
i
kul i inio
gy enimo
d audimo)
él
pakilusi
mokslui
i
S ie imui,
susidii é
su
dau-
gybe
naujy
dalyky,
sa oky
i8
j ai iausiy
moksly,
ekonomikos,
kul ii os,
poli ikos
s i iy,
o
ki a
e us
—
su
menkai
i8 ys y a
lie u iy
kalbos
e minija,
ku i
iki ol
daugiausia
bu o
a ojama
meno
i
bui ies
sa okoms
eikS i.
Lie u iy
kalbai
iSkilo
neleng as
uZda inys
e minologiSkai
pe im i
j ai iapusj
Zmonijos
is o inj
pa y i-
ma‘“*.
Te minus
émé
ku is
j ai iy
mokslo
Saky
a s o ai.
Ta iau
i§
p adZios
e -
miny
ki yba
bu o
indi iduali,
be
aikesnés
sis emos
i
i8
anks o
nusis a y y
eo i-
niy
pag indy.
Sis emingesnj
i
o ganizuo esnj
pobiidj
lie u iy
e minijos
ki imas
iga o
ik
susikii us
nep iklausomai
Lie u os
als ybei.
Tuome
e minijos
ki i-
mui
siek a
su eik i
eo inj
pag inda.
1921
m.
bu o
suda y a
uome inés
Syie imo
minis e ijos
Te minologijos
komi-
sija.
Jos
pi mininku
paski as
J.
Jablonskis.
Komisijoje
di bo
K.
Biga,
A.
Damb-
auskas,
P.
MaSio as,
J.
Tumas,
A.
Va nas,
A.
Vi eliiinas,
éliau
J.
Baléikonis,
A.
Salys,
P.
Ska dzius,
S.
Salkauskis
i
k .
Te minologijos
komisija
di bo pen-
ke a
me y.
Su
e minologijos
komisijos
da bu
o icialiai
p asidéjo
o ganizuo as
lie-
u iSkosios
e minijos
ki imas.
Nemaza
da ba
e minologijoje
a liko
du
ge iausi
o
me o
kalbininkai
—
K.
Bi-
ga
i
J.
Jablonskis.
K,
Biiga
daug
p isidéjo
p ie
kalbos
mokslo
e miny
ki imo,
nemaZai
e miny
i
pa s
pasiiilé,
daly a o
1921—1924
me ais
Te minologijos
komisi-
jos
da be,
sa o
s aipsniuose
nag inéjo
j ai ius
e minologijos
klausimus,
J.
Jablons-
kis
suki é
lie u iy
kalbos
g ama ikos
e minija,
pa s
kii é
i
ak y iai
dalyya o
ku-
ian
lie u iSkus
ki y
moksly
e minus,
eikalingus
mokyklai.
Jis
ado a o
Te mino-
logijos
komisijai,
ipinosi,
kaip
ge iau
o ganizuo i
e minologijos
da ba.
J,
Jablons-
kio
e minologinés
paZii os
padéjo
eo inius
pama us
lie u iSkosios
e minijos
ki imui.
Po
K.
Bigos
i
J.
Jablonskio
mi ies
nus a y i
eo inius
eiklos
p incipus,
j i in-
i
e minologijai
keliamus
eikala imus
bei
p ak iSkai
a ky i
e minija
padéjo
Zu nalas
,,Gim oji
kalba
(1933—1941).
Siame
Zu nale
S.
Salkauskis
paskelbia
sa o
eo inj
da ba
,,Pag indiniai
e miny
da ybos
p incipai“,
ku
mégina
su o mu-
luo i
e minologijos
da bo
aisykles.
Lie u iy
kalbos
d augijoje
bu o
suda y a
Te -
minologijos
sekcija,
ku i
ipinosi
e minologijos
eikalais.
Tad
galima
saky i,
,,kad
®
Vai8S ila
A.
Logikos
mokslas
Lie u oje.
V.,
1980.
P.
11—12,
100
XX
a.
pi maisiais
deSim me iais
susida é
nacionaliné
e minologijos
mokykla,
pasi émusi
i
pa ios
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ki imo
bei
no minimo
pama ais
i
lie u iy
bei
ki y
kalby
e minologijos
pa y imu“?°.
Salia
ki y
mokslo
s igiy
e minijos
ypa ingas
démesys
bu o
ski iamas
iloso ijos
e minijai.
Pasak
S.
Salkauskio,
iloso ijos
e minijos
,,s a ba
auga
da
odél,
kad
i
ja
ieina
apsk i ai
os ne
isi
abs ak iniai
bend o
u inio
e minai,
ku ie
u i
dide-
lés
eik’més
isam
in elek ualiniam
gy enimui
i
a p
ki ko
specialiems
moks-
lams“13.
S.
Salkauskio
e minologijos
palikimas
susideda
i8
d iejy
daliy:
1)
e minologi-
jos
eo ijos
y inéjimo
,,Te minologijos
eo ija
i
lie u iSkoji
iloso ijos
e minija“,
i8spausdin o
,,Logos“
Zu nale,
i
2)
iloso ijos
e miny
Zodyno
,,Bend oji
iloso i-
jos
e minija*
(1938).
Zodyna
suda é
apie
1600
lie u iSky
iloso ijos
e miny
su
a i-
ikmenimis
p anciizy,
okie iy
i
usy
kalbomis
bei
jy
a ojimo
aplinkybiy
aiSki-
nimu.
Teo iniais
e minologijos
klausimais
$.
Salkauskis
susidoméjo
ankséiau,
negu
p adéjo
no min i
lie u i8ka
iloso ijos
e minija.
Sa o
da be
,,Te minologijos
eo ija
i
lie u iskoji
iloso ijos
e minija“
jis
iSdés é
e miny
k imo
i
no minimo
eo ija.
S.
Salkauskis,
p adédamas
ai8kin i sa o
eo ija,
pab ézia,
kad
e minologijoje
kalbos
mokslas
labai
a imai
sueina
su
iloso ijos
mokslu,
odél
Sioje
s i yje
né a
isai
kompe e ingi
ieni
iloso ai
a
ik
ieni
kalbininkai.
I
ik
kalbininku,
iloso y
a
Siaip
suin e esuo y
mokslininky
bend omis
pas angomis
gali
bi i
suku a
moks-
liné
e minija!®.
Si o
ysio
s a buma
S.
Salkauskis
paai’kina
apibiidindamas
pa j
e ming.
Te minas,
kaip
Zodis,
p iklauso
g ama ikos
mokslui,
kaip
sa oka,
jis
p i-
klauso
logikos
mokslui,
o
kaip
sqa oka,
u in i
am
ik a
specialy
u ini,
jis
p iklauso
a i inkamam
mokslui,
j
ku io
objek q
Si a
sa oka
jeina.
Taigi
bend asis
e minolo-
gijos
klausimas
sykiu
lie¢ia
logikos
i
g ama ikos
s i is,
ad
jeina
j
kalbos
moksla
i
iloso ija.
-S.
Salkauskis
mano,
kad
e minologijai
eikalinga
sa o iSka
disciplina,
ku i
jung y
kalbos
mokslo
i
iloso ijos
duomenis?*.
S.
Salkauskis
abejoja,
a
gali
bi i
R.
By au o
pasiiily a
kalbos
iloso ija
p ipaZjs ama
kaip
a ski a
iloso iné
discipli-
na,
kadangi
ne
kiek ienas
dalykas,
ku is
susidu ia
su
iloso ija,
jeina
i
j
iloso ijos
moksla.
Ano
jo,
kalbos
iloso ijos
objek as,
kiek
jis
pa enka
j
iloso ijos
plo me,
a ski ais
a Z ilgiais
gali
bi i
iS i as
logikoje,
psichologijoje
i
kul ii os
iloso ijoje.
Pab éZdamas,
kad
e minologija
né a
a ski a,
sa a anki8ka
mokslo
disciplina,
S.
Salkauskis
ja laiko
specialiaja
seman ikos
dalimi.
Taip
sup asdamas
e minologi-
ja,
jis
pada é
i8 ada,
kad
e minas
nea siejamas
nuo
Zenklo
i
nuo
sa okos
samp a-
os.
Filoso as
akcen uoja
ai,
kad
,, e minologijos
eo ija
u i
paisy i
i
o,
ka
logika,
psichologija
i
kul ii os iloso ija
sako
apie
bend uosius
kalbos
ak o
bei
ap aiSky
10
Keinys
S.
Mokslo
i
echnikos
e oliucija
i
lie u iy
e minologijos
aida
//
Mokslo
kalbos
kul i os
i
e minologijos
aida:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1985.
T.
24,
P.
182.
11
Salkauskis
S,
Min.
eik,
1925.
N ,
1, P.
4.
1a
Z ,
Ten
pa .
P.
2.
18
Ten
pa .
101
pag indus“',
Ypaé
ai
s a bu
esa,
kai
kalbama
apie
iloso ijos
e minija.
S.
Salkaus-
kis
pab ézia,
kad
suda an
lie u i8kaja
iloso ijos
e minija
bi ina
a siZ elg i
i
jo
iskel us
eikala imus
i
jis
pa s
ski ia
am
daug
démesio.
Ap a i
e mino
esme
i
ypa ybes
S.
Salkauskis
p adeda
nuo
pa ies
ZodZio
e minas
kilmés
i
pi minés
eikSmés.
Jis
pamini,
kad
ai
lo yny
kalbos
Zodis
e minus,
eiskias
galu ine
iba,
ku
kas
no s
baigiasi.
Pe kélus
Zodj
e minas
j
iloso ijos
s i j
i
analo-
giskai
p i aikius
jai
pi mu ine
jo
p asme,
gau a
nauja
e mino
eik$’mé
—
im a
jj
sup as i
kaip
galu inj
elemen a
a ba
p ada,
p ie
ku io
p icinama
da an
kokio
no s
dalyko
analize.
S.
Salkauskis,
pe kéles
i¥
analogijos
pi mu ing
e mino
p asme
j
logikos,
g ama ikos
i
aS o
s i is,
e mina
apibidina
ejopai
—
kaip
su okiamaji,
a iamaji
i
a8omajj.
Filoso as
labai
nuosekliai
i8dés o
pa ies
e mino
su okimo
e oliucija.
Ta kime,
kad
u ime
su ok i
kokj
no s
daik a.
Daik o
esmés
su okimas
baigiasi
sq okos
su-
da ymu,
o
glidin i
p o e
sa oka
y a
ei8kiama
a iamu
a ba
aSomu
Zodiiu,
o
Zodis
jau y a
,, ik as
e minas,
.y.
galas,
a ba
iba,
ku ia
p ieina
paZinimas,
i$ eiSkiamas
iS i Siniu
bidu“*.
Taigi
pi miausia
S.
Salkauskis
ap a ia
e mina
i8
os
pusés,
ku
jis
siejasi
su
iloso ija,
apibidina
jj
kaip
su okiamaji
e mina.
S.
Salkauskis
eigia,
kad
naujaisiais
laikais,
kai
labai
i8siplé ojo
specialieji
moks-
lai,
e mino
sup a imas
susiau éjo;
e minas
y a
siau esné
sa oka,
negu
apsk i ai
Zodis.
Filoso as
akcen uoja,
kad
e minas
y a
Zodis,
ei8kiqs
sa oka,
aiau
ne
be
kokia
sa oka,
o
a,
ku i
u i
specialios
eik’més
ku iam
no s
mokslo
dalykui.
Ai&kindamas
Zenklus,
S.
Salkauskis
ski ia
kele a
jy
g upiy
—
p igim uosius
i
su a inius
Zenklus,
o malinius
i
ins umen alinius,
ap ei’kiamuosius
i
a s oja-
muosius
Zenklus.
Zodis
daZniausiai
y a
su a asis
Zenklas,
nes,
ano
S.
Salkauskio,
a p
Zodzio
kaip
Zenklo
i
juo
ei$kiamo
dalyko
san ykis
né a
p igim as,
o
ik
i§
nuoZiii os
nus a y as
a ba
su a as.
Filoso as
Zodj
apibiidina
i
kaip
ins umen alinj
zenklg,
nes
Zodis
y a
i ankis,
ins umen as
dalykui
i
su
juo
susijusiai
sa okai
eik’ i.
O
p ie
giliausios
ZodZio
eik8més
sup a imo,
jo
manymu,
p ieinama
pe
pasakyma,
kad
ZodZiai
y a
,,ap eiSkiamieji
Zenklai
sg okoms
i
a s ojamieji
Zenklai
daik ams‘"*.
ISdés es
Zenklo,
ZodZio
i
sa okos
ypa umus,
S.
Salkauskis
g iz a
p ie
e mino
apib ézimo:
,, e minas
isuome
y a
Zodinis
Zenklas,
a s ojas
dalyka
i
ap eiSkias
sa oka™?.
Tagiau ne
isi
okie
ZodZiai
y a
e minai.
Kad
Si oks
Zodinis
Zenklas
ap y
e minu,
eikia,
kad
jis
jei y
j
ku io no s
mokslo
s i j
i
bi y
moksli8kai
apdo-
o as.
Filoso as
pa odo
ZodZio
eikSmés
i
p asmés
ski uma,
i
ZodZio
p asmés
i
eikSmés
y8j
j aukia
j
e mino
apibidinima.
Pasak
jo,
ZodZio
eik8mé
p iklauso
nuo
dalyko,
ku is
juo
eiSkiamas,
o
Zodzio
p asmé
—
nuo
sa okos,
ku i
a i inka
eiSkiamajj
dalyka.
Zodzio
p asmés
iSkélimas
y a ne
kas
ki a,
kaip
ikslus
nu o-
dymas,
kokia
sa oka
glidi
ZodZio
pag inde.
Tad
nus a y i
mokslo
e mina
—
ai
nus a y i
jo
eikSmés
bei
p asmés
y3j
su
sa oka,
ku ia
jis
y a
pag is as.
S.
Salkaus-
14
Ten
pa .
P.
5.
1°
Ten
pa .
16
Ten
pa .
P.
9.
1”
Ten
pa .
1927.
N .
1.
P.
9.
102
kis
pab éZia,
kad
e mino
ap a imas
isuome
u i
ei i
g e a
su
ap a imu
sa okos,
ku ig
jis
eiSkia!®.
Todél
negali
bi i
ge ai
iSplé o os
e minijos
en,
ku
né a
ge ai
iXplé o as
mokslo
dalykas,
be
i8
ki os
pusés,
mokslinio
dalyko
aida
gali
yk i
ik
ka u su
a i inkamos
e minijos
obulinimu.
:
S.
Salkauskis
pi masis
émési
nag iné i
e minologijos
ka ego ijas
i
ju
eiSkimo
biidus.
Jis
pazymi,
kad
jam
eko
ap a i
e miny
eikimo
bidus
logikos
i
on olo-
gijos
aspek u,
ku is
y a
s e imas
kalbininkams.
Toks
jo
nusis a ymas
suda é
nemaza
sunkumy,
nes
on ologijos ka ego ijos
nus a o
labai
pla ias
ibas
i
pa ios
gali
bi i
i ai iai
sup an amos
bei
in e p e uojamos.
Filoso as
ap a ia
d i
pag indines
on o-
logijos
ka ego ijas
—
subs ancijq
i
p ie apa
i
pa eikia
oki
jy
apib ézima:
,,sub-
s ancija
y a
sa ibii é
esybé,
.y.
ai,
kas
u i
bui j
sa yje,
uo
a pu
kad
p ie apas
y a
ai,
kas
u i
bui j
kame
ki ame,
bii en ,
subs ancijoje“!’.
Filoso as
aiSkina,
jog
e minologija
nag inéja
min ies
ak us,
a siz elgdama
j
ySius
su
kalba,
.y.
su
omis
ei8kimo
p iemonémis,
ku ios
juos
a i inka.
IS
ienos
pusés
pagal
bu imo
bidus
a ba
biisenas
susida o
su okimo
bidai
a ba
min ies
ka ego ijos,
o
i8
ki os
—
pagal
su okimo
biidus
o muojasi
eiSkimo
bidai
a ba
e minologijos
ka ego ijos.
Ano
jo,
e miny
ka ego ija
y a
e miny
g upé,
ipiska
sa o
ly imi,
daZniausiai
—
sa o
p iesaga,
i
a i inkan i
u in¢iy
am
ik a
bend uma
sa oky
g upe.
Sekdamas
A is o eliu
i
idu amziy
logikais,
S.
Salkauskis
ski ia
subs ancija-
-subjek a
i
subs ancija-objek a.
Subs ancija-subjek as
esan i
gy a
bi ybé
i
isu
pi ma
Zmogus,
ad
ji
eikia,
yks a,
nusis a o,
samoningai
san ykiauja
i
y a
ak y-
i
kokybés
eiSkéja.
Pagal
ai
S.
Salkauskis
ski ia
da
ke u ias
Sios
ka ego ijos
iiis:
eiksmo
subjek a,
yksmo-nusis a ymo
subjek a,
kokybés
subjek q
i
san ykio
subjek a.
Subs ancija-objek as
dazZniausiai
esas
negy as
daik as,
e iau
gy a
bi ybé
i
e-
iausiai
Zmogus.
Subs ancija-objek as
y a
eikiama,
panaudojama
kaip
an iné
me-
dziaga
a
kaip
j ankis,
p iemoné,
pagaliau
—
daik as,
ku iame
kas
elpa.
Filoso-
as
pa eikia
i
Sios
ka ego ijos
ke u ias
ii8is:
eiksmo
objek as,
an iné
medZiaga,
j ankis
a ba
p iemoné
i
alpos
daik as.
S.
Salkauskis
labai
de aliai
ap aSé
Siy
e -
minologijos
ka ego ijy
da ybos
p iemoniy
in en o iy,
pa eiké
len eles,
ku iose
nu odé,
ku ios
p iesagos
a
galiinés
y a
bidingos
ienai
a
ki ai
e minologijos
ka-
ego ijai.
'S.
Salkauskis
sa o
e minologijos
eo ijoje
pa eikia
e miny
ki imo
Sal inius,
apibidina
e miny
a osena.
Jis
ski ia
i
ap a ia
is
pag indinius
e miny
Sal i-
nius.
Vieni
e minai
esq
paim i
i8
gy osios
Zmoniy
kalbos
i
p i aiky i
specialiai
mokslo
kalbai,
ki i
—
naujai
suda omi
pagal
kalbos
désnius
i
analogija
su
ipis-
komis
jos.ap aiskomis,
i
e ia
e miny
g upé
iesiog
pasiskolinama
is
ki y
kalbu.
S.
Salkauskio
ap a i
e minijos
Sal iniai
y a
s a biis
i
daba inés
e minijos
plé-
o ei,
ik
jis
nepaminéjo
bend inés
kalbos,
ku i
y a
ienas
i
pag indiniy
Siuolaiki-
nés
e minologijos
ki imo
Sal iniy.
18
Z ,
Ten
pa .
P.
10.
1®
Ten
pa .
1934,
N .
1.
P.
7.
103
S.
Salkauskio
manymu,
y a
ke u i
pag indiniai
bidai,
ku iais
emian is
a miy
ZodZiai
y a
i edami
ij
moksling
e minija.
Tai
Zodziy
p asmés
bei
eik8més
ikslini-
mas,
eikSmés
p aplé imas,
eik’més
susiau inimas
i
p asmés
kilnojimas
pagal
analogija.
Kalbédamas
apie
an aji
e minijos
Sal inj,
iloso as
pazymi,
kad
nauja-
da ai
gali
bi i
suda omi
d iem
bidais
—
naujy
ZodZiy
i$ adZiojimu
i
ZodZiy
du s-
ymu.
Pas a uoju
bidu
y a
suda omi
sudu iniai
ZodZiai,
o
naujy
Zodziy
iS adZioji-
mu
jis
adina
naujada y
da ymg
su
p ieSdéliais,
p iesagomis
i
galinémis.
S.
Sal-
kauskis
akcen uoja,
kad
naujada as
u i
bi i
ipi8kas
sa o
ly imi,
ad
naujada ai
p i alo
bi i
suda omi
pagal
a ski as
sa oky
ka ego ijas.
S a bis
y a
S.
Salkauskio
i¥kel i
eikala imai,
ku ie
u i
bi i
aikomi
skolinan is
e minus
i8
ki y
kalby.
S e imy
ZodzZiy
skolinimasis,
jo
manymu,
pa eisinamas
ik
ada,
kai
,, eikiamas
e minas
negali
bi i
gau as
nei
pap as os
Zmoniy
kalbos
Zo-
dzio
p i aikymu,
nei
naujo
e mino
suda ymu
du s ymo
a ba
i8 adZiojimo
bi-
adig®,
S.
Salkauskis
pi masis
pabandé
su o muluo i
pag indinius
e miny
da ybos
p in-
cipus.
Da
1927
me ais
jis
juos
i8dés é
Zu nalo
,,Logos“*
an ajame
nume yje,
0
1935
me ais
paskelbé
i
,,Gim ojoje
kalboje“
—
s aipsnyje
,,Pag indiniai
e miny
da ybos
p incipai*.
Au o ius
ikéjosi,
kad
,,Gim ajq
kalba“
skai o
daugiau
Zmoniy,
besido-
min¢iy
e minologijos
dalykais,
i
jiems
bus
s a bu
susipaZin i
su jo
min imis.
S.
Salkauskis
pabandé
suda y i
bend us
isy
mokslo
Saky
e miny
kii imo
p in-
cipus,
suski s es
juos
j
is
g upes
—
seno és
p incipai,
naujo és
p incipai
i
e oliu-
cijos
p incipai.
Seno és
p incipai
apima
didZiausio
panaudojimo
p incipa
(,,nede a
nei
skolin is
s e ima
e mina,
nei
gamin is
nauja
sa a,
jei
galima
pa enkinamai
p i aiky i
mokslo
eikalui
Zmoniy
kalbos
Zodi“*4)
i
adicinio
isigaliojimo
p in-
cipa
(joks
isigy enes
kalboje
Zodis
negali
bi i
Salinamas
i
mokslinés
apy a os
be
aiskiai
pa eisinamy
p ieZas iy).
Sie
p incipai
ak ualiis
i
Siy
dieny
e minologijai.
S a bis
i
jo
su o muluo i
naujoyés
p incipai
—
ipiskumo,
didziausio
naudin-
gumo
i
es e iSkumo
p incipai,
nes
i
daba inéje
e minologijoje
eikalaujama,
kad
naujai
ku iamas
e minas
bi y
ipi8kas,
da ybiskai
pa ankus
naujiems
edi-
niams.
Eyoliucijos
p incipus
S.
Salkauskis
pa eiké
ik
du
—
ka ego inio
galinia-
imo
(,, ipi8ky
galiiniy
panaudojimas
e minams
gamin i
pagal
a i inkamas
sa oky
ka ego ijas
u i
bi i
palaiky as
gy as
kalbos
apy a oje
i
nuosekliai
i8 ys y as
iki
sa o
eisés
iby“**)
i
ZodZiy
p asmés
bei
eik’més
kei imo
(p i eikus
ZodZiy
p asmés
i
eikSmés
u i
bi i
kei iamas
okiais
bidais,
ku iuos
galé y
pa i in i
kalbos
i
logikos
moksly
désniai),
S$.
Salkauskio
su o muluo i
e miny
k imo
p in-
cipai
uo
me u
bu o
eikSmingi,
nes
dauguma
naujy
lie u isky
e miny
bu o
ku ia+
ma
a siZ elgian
j
juos.
S.
Salkauskis
sa o
e minologijos
eo ija
aiké
p ak ikoje,
no mindamas
iloso-
ijos
e minija.
Jau
miné as
S.
Salkauskio
pa eng as
iloso ijos
e miny Zodynas
%
Ten
pa .
1927.
N .
1.
P.
24.
*
Salkauskis
S.
Pag indiniai
e miny da ybos
p incipai
//
Gim oji
kalba,
1935.
N .
4,
P.
49—50,
Ten
pa .
P..
51.
104
