scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Prof. A. Salys ir Pavardžių bei vietovardžių komisija

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Prof. A. Salys ir Pavardžių bei vietovardžių komisija

Author: Aleksandras Vanagas
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1462/1556
LIETUVIY
KALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI,
XXXIV (1994)
LIETUVI
KALBOS
TARMES IR
JU
TYRINEJIM-
AI
Aleksand -
as VANAGAS
PROF. A.
SALYS IR
PAVARDZIY
BEI
VIETOVARD-
ZIY
KOMISIJA
Gim osios
kalbos
inicia i a
1933 m.
ménzelio.
keliolikos
Zmoniy
eunião oi
ig ink a
Pa a dziy
komisija.
Impo an e
ao seu
uZda iniu
ela laike
a lie u in i
lie u iy
pa a des.
Pa aind isso
aze ,
p imei o
p eciséjo
sob enom-
es
su egis a-
. Legos do
Minis é io
de
Assun os
In e nos,
com a ajuda
do Pilie iy
depa ame-
n o de
p o eção,
a a és
muni ildad-
es j
indi iduais
Zodynines
ca eles em
ela i ame-
n e cu o
empo oi
su gyado
sob e 20000
pa a dZiy
(1:2). Elas
começé os
a lida . No
p incipalme-
n e ipinosi
Comissão,
cuja
p imei o
posédis
j yko 1934
m. janei o
24 d.
Posédyje
pa icipou:
J. Baléikonis
(pi mininka-
s), A. Salys,
I. Seinius, A.
Su ila, kun.
P. Veblai is
e J.
Talman as.
Requisi os
in e nos ao
ep esen -
an e do
minis é io
ei os
in o maçõ-
es, A. Salys
pe scai é
memo and-
umo
Minis e iui
Pi mininkui
e Finansy
Minis e iui
p oje o.
Nele, en e
ou as
coisas,
en éziase
que pe
sa i aldyb-
es
su ink oji
pa a dziy
medZiaga
em j ai iy
ukumy,
odel da
necessá ia
e i icação
no luga
(1:3).
Fazia-se
memo and-
ume diz: A
opinião da
Comissão,
e i ica a
p ecisinha
bi y
en iun us j
oda k as a
pa ace o
pasi uosimo
zmoniy, que
i§
als¢iuses
suk ies y
seni iny
sa imo
de ini i am-
en e galé y
de e mina
pa a daiy
ly is. Siam
abalho
pa a
ealiza pe
me ade
me y, miisy
manyimu,
eikée y 67
zZmoniy. Ta
paéia p oga
bi ina bi y
exa amen-
e su asi i
e odas
Li uânia
localo a di-
Zius,
g ieZ ai
de e mina
a o ingsi-
as unodas
ly is.
Naquele
budu uma
ez ei as
duas
g andes
ob as,
po que
ie o a dz-
iy asybos
ques ão
ago a já é
pasida es
mui o opus
(1:3). E mais:
Kadangi
pa a dZiy
a lie u ini-
mo não pode
pô
sa i aldybiy
ou ki y
ku iy
o gany
nuo Zii ai,
isso bi ina
iSleis i
odas
Li uânia
pa a dziy
zodyna, no
qual
g ieZ ai
indica-se, o
que
li eu in ina
compulso i-
amen e,
como
li eu in ina
e cuja
pa a dés
aconselham
li emen e
oca (1:4).
Panagaus
pozi io
Comissão
oi e del
ie o a dzi-
y. Ma y ,
no édama
uzbég i uz
akiy
s ichiskam,
não
quali icado-
o am
ie o a dz-
iy
kai aliojim-
ui, ela 1935
m. geguzes
28 d. nu a é
Kamen a i-
s, Zemés
Depa ame-
n o de
a amen -
o, que o
úl imo
isaky y
Apyga dy
Zemés
T a ky oj-
ams
susilaiky i
do aginimy
nelie u isk-
us kaimy e
iensédZiy
nameinimus
keis i
lie u iskais
nomes de
aco do local
S iesuome-
nés e
esiden sy
p e e ida i-
mas (1:79).
Ela ambém
pe cebeu
que j
documen -
os de
iden idade
en eke
e adicingi
localo a d-
Ziai se ão
di íceis de
co igidos,
odel
u ubinosi
p eng i
ie o a dz-
iy zodyna:
Vie o a dz-
iy zodyna
upin is
isleis i
ambém
p dando
no os pasus
(1:10).
Tu é a
omenyje,
zinoma, não
odos
Lie u os
ie o a dzi-
ai, mas só
gy enamy-
jy ie y
a dai.
Toksimo
ie o a dz-
iy zodyno
p o ilis
lemé e
poZi j
{ ie y
a dus:
como
e emos,
escolh a
p incipalme-
n e
oikonimai
(gy enamy-
jy ie y
a dai), e
ki y
ie o a dz-
iy (upiy,
eze y,
lauky, miky,
pie y,
ganykly e
k . pan.)
a dai
uZ asine i
só mais
impo an -
es, além
disso, não
isy
igualmen e
a idziai. Kad
pa a dZiy e
ie o a dZ-
iy zodynai
g eigiau
bii y
p adé i
uos i
p ese,
pa a dziy
a lie u ini-
mo komisija
iS inko
pa a dziy
Zodynui
a ky i
edak o iu-
mi A. Sali, a
ie o a dz-
iy
edak o iu-
mi J.
Baléikonj
(1:11).
Vie o a dz-
iy
edi o iumi
p incipalme-
n e eikésia
iS ink i
desla in uo-
sos
localo a dz-
ius, eles
su asi i j
lapus e
iSsiun ineé-
i pe
apsk idiy
i sininkus
alséiy
sa i aldybe-
ms, cuja gal
galée y
luga
iSaiskin i
yo a dziy
64
kilima ou
pasiili i
pa a eles
pakai y. No
bidu
pa a dZiy
a lie u ime-
n o
komisija
u ésian i
mais
meziagos,
a s yda-
ma jy
modi icima
(1:12). Pa a
os
abalhos
ealizados
Comissão
uZsip asé
L 38000,
cau elosa-
men e
pu sil ando
que Si a
suma
Es ados
izZdui
galé y
g iZ i com
an e sos
pacélus
apenas 20
cen y
naujyjy
pasy
mokes j
(1:5).
An ajam
posédZiui
(1934 m. 14 d.
ma ço)
p esiden e
A. Salys
aiskino, que
Klaipédos
c as o
esiden e-
jy
pa a deés
islikusios
lie u iskes-
nés negu
DidZiojoje
na Li uânia.
Cia bas a
ipinda que
sua bii y
egula me-
n e lie u iy
ala
pa aSomos
(1:7).
Klaipédos
c as o
pa a dZiy
sa asa
deca a
pa upin i
"pe
Klaipédos
K a3 o
Gube na o-
iy i A.
Su ila ( en
pa ). Leésos
pa a dée-
ms
e i ica i
e
localo a dz-
iams
uzZ agy i
o am
ob idos,
abalho
ealizado
spa ¢iai. m.
16 de
ou ub o de
1934 na
posédye da
Comissão do
Minis é io
do In e io
pa a dziy
ges ão de
equaly
adminis a-
do J.
G iska
p anesé,
que "is
sep yniy
pa a dzZiy
ik in ojy
qua o seu
abalho
p o incioje
já baigé e
ago a
abalha no
minis é io,
o mando
apsk iciy
pa a dziyy-
nus (1:9
Zod).
Nesiseke só
a um
e i icado
M.
Samuleénui:
ele
abalha b-
as pe lé ai.
Todel
Comissão
(p eminica-
a J.
Baléikonis)
1934 m. 24
ou ub o d.
nu a é M.
Samulen3
dispensado
do
pa a dziy
abalho de
e i icação
e seu subin
j U enos
apsk i j
siys i ou a
inspek o -
a ( enda).
M. Samulén
ainda
ec ecis
p a3ydama-
as pe mi i
e mina o
abalho lhe
encomenda-
do, mas seu
pedidoS não
se á
sa is ei o
(1:11).
A siliepé e
Klaipédos
k aS o
go e na o-
ius. Na sua
ag e ele
in o ma que
*Klaipedos
K as o
Di ek o ia,
conside an-
do-iuse a
pa a dZiy
e i icação
e
localo a dz-
iy cole a
ques ão
Klaipédos
K as e, sua
posédyje
pa a isso
p a a é,
nu a é pa a
esse
abalho
a ibui
1000 li as e
da odo
eque ingg
medzZiaga
(1:15).
Comissão
bisian e me
целеiz
escolhe
dois
e i icado -
es i3 Kaune
besimokan-
éiy
s uden y
klaipédieciy.
P o . A.
Salys
posike ino
uma ou a j
e i icado -
es adequa i
es udan e
poquib i (1:
16). A
Comissão
decidiu
Pa asi a à
Di ec o ia e
solici a
que ela
pa eng y e
a siys y
sykiu
i amy
ie y e
pa a dziy
sqa asus,
suda y us
apsk i imis
e als iais.
Ta as a
api ays
P esiden e
da Comissão
e Pa a dziy
T a kymo
Sky iaus
Vedéjas (i.e.
A. Salys)
(ibid).
Pa a dziy e
ie o a dz-
iy eleição
indoan j
pabaiga
susg ieb a,
que
Comissão
posédZiai
não em
o icialalaus
s a us: 1934
m. ou ub o
16 d.
posédzio
(p o ocolas
No. 3) empo
cons a ad-
o, que "lig
Siol eles esa
lig
p i a aus
pobudzio,
nesa
p o ocolad-
os e
memb os uz
eles nenhum
emune aç-
ão g a ui a.
Todél
decide:
P adéjus
eal
pa a dZziy
e
ie o a dz-
Ziy
a lie u im e
em ge al
a endame-
n o
abalho,
posédZius
conside a -
em o iciais,
eles
p o ocolá-
ze e epi
uZ eles
memb os da
comissão
(1:10).
Consequen-
emen e, os
p imei os
p o ocolos
posédZiy da
Comissão
se ão bu e
su aSy i
a buline
da e. Kiek
paki o e
Nome da
Comissão
Vidaus
Reikaly
Minis é ios
Pa a dziy e
Vie o a dz-
iy
65
Comissão (no
li o de
p o ocolos
de 19361940
ela é
chamada
Vidaus
Reikaly
Minis e ijos
Pa a dziy e
Vie o a dziy
A lie u ini-
mo
Komisija).
Assim
Pa a dziy e
ie o a dziy
comissão
inicia i a oi
ealizado
didziulis
ex ao diná-
ia
impo ância
abalho is
i os
language,
pode-se
dize ,
expediedicin-
iu budu
su asy a
maio ia
lie u iy
pa a dziy,
maio ia
gy enamyjy
ie y a dy,
nemaza
pa e ki y
ie o a dzi-
y. Tudo isso
oi ealizada
po nejs
imaginojam-
ai | umpa
laika.apy ik-
iai po
iene ius
anos. 7]
Pa a dziy e
ie o a dziy
mon agem
oi a si
p imei a
e apa do
abalho da
Comissão.
Acabusi jj,
Comissão
émési Sio
ou a pa e
do abalho
bi en ,
pa a dziy e
ie o a dziy
a amen o,
que anuome
ge almen e
e a chamado
a lie u-_
inimu.
P adé a
desde
pa a dziy:
1935 m.
janei o 19 d.
P o ocolo
posédzio da
Comissão
(N . 8)
andame
lakoniska
j asa:
Aps a s y -
os 287 pa .
nuo~
Abadauskio
lig Aikauskio
(1:20). 1935 m.
22 de
janei o. él
panasiai: "Ap
conside s y-
a 312 pa .
desde
Aike iciaus
lig Aliachnos
(1:21). E
assim
adian e: 1935
m. janei o 24
d.
Aps a s y-
a 418 pa .
desde
Aliachnos lig
And okai is
(1:23); 1935 m.
28 de janei o
Aps a s i -
os 434 pa .
desde
And ona iéi-
aus lig
A mino; 1935
m. 30 de
janei o
Aps a s i -
os 526 pa .
desde
A minaiio lig
Azuolo.
Comissão
a é ago a
bemaz não
mudou:
p esiden e
J. Baléikonis,
memb os A.
Salys, A.
Su ila, kun.
P. Veblai is,
J. G iska, J.
Talman as.
Seu i mo de
abalho
su p eée in-
ai g ei o.
Mas e
pa a dziy
mui o. Todél
udo jy
conside s y-
i, pa ece,
nespé a.
1938 m.
g uodzio 16
d. (p o ocol
no 180)
andame
pasku inj
j aSa:
A lie u in -
os pa a dés
desde
Pilypai is
a é Polokas
(2:161).
Ad ogado, a
Comissão
i ai ius
pa a dziy
asun os
s a s é a é
seu im de
a i idade
nasposlagen-
de sua
posédye,
i yku ame
m. geguzes
16 d. 1940
(p o ocolos
N . 201),
ainda
ignag ine i
alguns
pa a dZiy
co eção
pedidos
(2:185). A
após 180-ojo
posédzio
ainda o am
sis emicam-
en e
li eu izadas
pa a dés
neaisku.
Neabejo ina,
que
pa a dés
o am
man idas
odas, só
nezinia, ou
Komisi. ela,
ou, o que
bene mais
j ikima,
a ski y sua
na iy.
Pa a dziy
casos em
abs u
aisymy,
pas aby pe
oda
abécéle. Só
elas
nãoenuosse-
quos, e às
ezes e
odosSkai
alea ó ios.
Lakoniski
p o okoly
j aSai mui o
nada nesako,
como oi
abalhama,
kol all
c i e iijais
guiu asi
lie u inan
pa a des. A.
Salio
leui ado no
p ojec o de
memo ando
minimi Sie
qua o
p incípios: ‘
TM1.
es a imu
compulsoi
a lie u izad-
as odas
lie u iskosi-
os pa a dés
com
es animas
sla iskis
p eesagas e
ambém
neabejo inai
e s inés, 2.
nelie iamas
skolininés
nelie u isk-
os kilmés
pa a dés,
pa . B u
kus,
Jankus,
Jonugas,
S ankus, 4 3.
não
ob igadas a
oca
pa ên es e
y lie u iy,
que são
es anhos,
nelie u:
iskos
kilmés, 4.
Siaip
es animosi-
os
nenulie u in-
os
sob enomes
e
sob enomes
u inéios
neg azios
eikSmés,
keigiamas
li e u no u
(1:4). q Del siy
p incipy
bu y é
possí el
plagiai
ala e i e
mui o
discu i e .
Pa yzdziui,
como pa odé
Lie u iy
pa a dziy
zodyno (3)
p epa amen-
o
expe iência-
s, lab:
трудно bi y
segui
mesmo e do
p imei o
p incípio
y a Sim ai
casos,
quando não
se pode
neabejo inai
dize , ou
pa a dé
lie u iska,
ou
nelie u iska.
Na segunda
secção
mencionada
pa a dée
Bu kus às
ezes pode
bi i e
lie u iska
umpiny:
ia i3 kokio
sudu inio
pe sonal a -
dzio (3: 1
368369). Toli
g azu não
semp e se á
zinoma, se
Siy laiky
lie u is é
p óp ias ou
es animas
kilmés. Da
kebliau com
e s inémis
pa a démis
ne u in
issamiy
pa a dziy
aidos e
kai os
y inéjimy,
daZmais não
pode
ealmen e
cons a a
pa a dés
ié e imo.
Panasiy
abejoniy
su ge mais.
66
i
Jy
bas a que
galé um
pe cebe
como oi
di ícil aplica
na p á ica os
p incípios
decla uidos
memo andum-
e.
Vélgi
—
y
di iculdu-
my não e
di e amen-
e, eles
p ecisam
econs -
ui , po que
p o ocolos
labo a o -
io não
e le em
abalho.
Rezul a ai
pe kel i i
abécélés
o dem
su agy as
pa a dziy
iles, que
odas
igliko.
Bylose
pa a
a lie u in-
y
Comissão
em opinião
pa a dziy
amba
p i asy a
do um a é
keliolikos
siulomy
pakai y.
P z.
(pi moji
segundo
abécéle
pa a dé):
Abadausk-
as,
Abadauski-
s,
Abado sk-
is si ilomi
al e ni ai:
Abadas,
Abaddi is,
Abadinas,
Abadénis,
Abadénas,
Abadynas.
Ka eiskia
ão
si lymas?
P imei am-
en e é que
ele
p ies a a-
uja do
segundo
p incípio
disposiçõe-
s, que
*nemiecia-
mas
skolininés
nelie u id-
kos kilmés
pa a dés.
Pa a dé
Abadausk-
as é
emp es a-
da,
galbi a us
bal iska
b us.
A6agoycxi,
O6anay,
ASanauxa,
A6ankoy
e c.: b us.
i
po6am
gylys
(3
:
I
55).
Segunda
is
ilaés é
pa a dé
Abakanauskis,
ecioji
—
Abakana iéius.
Jas
si loma
keis i j
Abakdnis,
Abakondi-
is,
Abakonii-
nas,
Abakonid-
nis,
Abakone-
nas,
Abakony-
nas.
Siulomas
keis i
pa a dés
ambém é
skolininé-
s,
sla izmai:
plg. us.
O6axans,
O6exanp
(3: I 55).
Tokiy
abejo iny
si lymy
mui osybé.
I
isso né a
ne iké a,
po que
di b a
apidamen -
e,
paskubomis,
não endo
um
né
se i esso
lie u iy
pa a dziy
y inéjimo,
iks an
kaimyniniy
au y
pa a dzZiy
zodyny pan.
i
Em poucas
pala as,
di b a
empi iskai,
guiando-se
subjec i ia
pa i imi bem
nuo oka,
y inéjimy
o
ne
is adomis.
Felizei, Sie
si ilymai não
oi ealizou,
icou nos
p ocessos
como jdomus
musy xalbos
mokslo e ano
me o paZi y
eiskinys, Siaip
já alas
a idesnio
Z ilgsnio.
Tpa kydando e
a lie u indan-
do pa a des, a
Comissão
d uge iipinosi
sia ac i idade
i eisin i
ju idiskai.
i
1935
m.
asa io
28
d.
(p o ocolo
No.
22)
no qual oi
leido o
Minis é io de
In e io
equaly
p epa ado
pa a dziy
a lie u imen-
o is a imo
p oje o
(1:
45).
P ie
jo
g iz ama
i
éliau.
1935
m.
ma ço
11
d.
Comissão
p ojec o
conside s é
i
A.
Salio
si llymu
suplemen é
jj
4o a igo.
P oje o
pasi asé
p esiden e
J.
Baléikonis,
memb os
A.
Salys,
J.
G iska,
P.
Veblai is,
A.
Su ila
( iks a só
posédyje
pa icip u-
sio
J.
Talman o
pa ago).
1935
m.
bi zelio
7
d.
cons i ui--
se delegação
(J.
Baléikonis,
A.
Salys,
P.
Veblai is,
J.
Talman as),
ipa eigo a
i del
pa a dziy
is a ymo
pas
P eziden-
a
(1:
83).
1936
m.
ugséjo
22
d.
(p o ocolo
No.
91)
A.
Su ila
p aneée,
que
Minis e iy
Kabine as
pa a dziy
js a ymo
p ojek a
são g azines
Minis e ia
de
Reque ales
In e na
be
nenhuma
esoliução,
e, quan o
zinoma, o
p oje o
o icialmen e
Cabine e não
oi
conside ado.
Nu iama
aze zygiy,
que
is a ymo
p oje o
bu y
iskel as
Seime
(2
:
33).
1937
m.
Janei o
12
d.
(p o .
No.
111)
pa a dziy
is a imo
p oje o da
ka a
pe zili é as,
complemen -
ado
(2:
65).
Cabine do
Minis é io
p oje o da
ka a
g azina
pe edagui
a p imei a
(2
:
81)
—
jo
pa e
conside a-se
1937
m.
ma ço
2d.
(p o .
No.
123),
segunda
—
de ma ço
5
d.
(p o .
No.
124).
P epa am-se
i
paaiskinimai a
no a
su edaguo am
pa a dziy
is a ymo
p oje oi.
Todo
jp ojec o de
jcons uição
ap esen aci-
su
nimais
pe aSomas
j
p o ocoly
caso ul e io
(2
:
89—93).
Jo
67
des ino i
Comissão
posédziy
p o ocoly
nemi a . A
Comissão
e e de lida
e ou os
assun o
pessoal a d-
ziy. m.
lapk i¢io 25 d.
ela começa
s a s y i is
Vilka iskio
ku ijos pe
p ela a J.
Laukai i
gau g
k ikS o
a dy sa asq
(2: 1938 158).
Conside imas
uZsi esé e
oi
e minado só
1939 m.
balandZio 3 d.
(2+: 173). m. A
Comissão
ecomenda
al
is ekéjusiy
mo e y
pa a dziy,
suda y y i8
masculino
pa a dZiy su
galiine -(i)us,
no ma de
aibas: I&
pa a dziy
Simius,
Pocius,
Gi nius,
Ba asius,
Gi dzius,
Meidus
mo e y
pa a des
pode a 1939
Si i Simiené,
Pociené,
Gi niené... ou
Simiu iené,
Gi ienniué,
Pociu iené,
como jy
p op ie á i-
os
chamamase
ou quei a (2:
177). Panagiai
si no ma
o mulada e
miisy dias.
Ou a
di ecção de
abalho da
segunda
e apa da
Comissão
ie o a dziy
a amen o.
Su inc ieji
i e amyjy e
alguns
negy enamy-
jy ie y
nomes oi
pe aSy i j
um ce o
ballas
als¢iais e
apsk i imis.
Elas odas
ambém
isliko. Cios
p ocessos
bu e
localo a dzi-
ai imami
s a s y i
Komisijoje.
1935 m.
geguzés 20 d.
p o ocolo No
35 andame
umpa
j asa:
Aps a s y a
ie o a dziy
Aly aus
alsciaus
kaimai i
iensédZiai (2
Comissão:
p esiden e J.
Baléikonis,
memb os A.
Salys, A.
Su ila, J.
G iska, P.
Veblai is, J.
Talman as (1:
75). Siuo
posédziu
p adé a
is isa
ie o a dziy
no minimo
epopéja, que
esési
kele is anos.
P adZioje
s a s ymy
eiga, ie y
a dy
co igimen -
o, ocado,
nouy seleção
e dação
p incípios e
mo i ai nos
p o ocolos
não ixam
(panaiai como
a lie u inan
sob edes).
Be gang ei
(nuo
e iojo
posédZio,
j ykusio
1935 m.
geguzés
20 d.)
começaa-
ma
de alhie
e lindeé-
i uls imo
eiga. P.g.,
Ma ga a
Kéda isk-
es:
zmoniy
assim
chama-se;
*Smolnica
S azdin-
é,
g e imos
gi ai és
nomeas,
Demba ka
is e s i
AZuoliné
(1: 85).
Véliau
p o ocol-
a imas
(ma y , e
abalho)
cada
ape eiç-
oou, a é
inalmen-
e,
digamos,
1937 m.
a s ym-
ai,
p o ocol-
os im a
uZ asiné-
i an o
p ecizisk-
ai, que e
Siy dieny
lei o oj-
as
nãoesgui-
ai ê isy
aisymy
mo y aci-
ja. Tai
ypaé
impo an-
e dieny
ie o a -
dziy
no min o-
jams bem
y ine o-
yj,
po que
algumas
Siy quais
assen a-
men os
oi
si loma
g azin i
anks esn-
iuosius
nomes,
in i uli i
os ki y
ie y
(pie y,
upiy,
eze y,
misky,
kalny e
e c.)
nomes ou
simplesm-
en e oi
sugal oj-
amas
no os, i.e.
a ib inis
nome.
Dalis Siy
si lymy
p igijo.
Ve dade,
de e min-
a , qual
pe cen a-
gem
ecomen-
dacijy oi
ealizou,
mui o
di ícil
ek y
su ik in i
sob e
in a
iks ané-
iy
ie o a -
dZiy.
Todél
apsi ism-
os desse
exemploZ-
iu. T aky
aps.
Auks ad-
a io is.
conside -
a am-se
53
oikonimai,
que à
Comissão
pa ece é
aisy ini
ou
keis ini (2:
4344). I§
cinquen -
adegim
ijy
si ilymy
p igijo
se ni:
Juozapa -
aJudzapi-
skés,
Ka alauéi-
znaKa ili-
ai,
KopecaiK-
apéiai
(pas aba:
Zmonés
adina),
Sabaliaué-
iznaSabél-
iskés,
Gubiskés-
Ubiskés
(pas aba:
Zmonés
adina),
Zukauéiz-
naZukai,
No osadai
No ojas-
odis. e
eles
ago a são
no ma da
linguagem
bend iné-
s.
DidzZioji
pa e
siilymy
nep igijo
i odo
in e e
dois:
ago a
Bab auni-
nka ,
siiily a
*Bab ini -
ikai,
G auzink-
ai
*G auzini-
ai,
Mackdn i-
skés *
Mackénis-
kés,
Malinduka
*A e yné,
Me gisk-
és *Kkig
Mé kés
(senho
assim
chamines-
i),
Mickuna-
a *
Mickunis-
kés,
Mikala a
*
Mykolisk-
és,
Pa anka-
a
*Pa anki-
skés,
Ranga a *
Zabinés,
Ruzia a *
Ruziskés,
Albduka *
Samkaié,
Sama aus
* Pa e k,
Ziliskés *
Zilindiské-
s,
Rangina,
Al-bi*
68

niskés;
And ijan-
a a
*Anid is-
kés,
Ba isia a
*
Ba sisk-
és,
Kamain i-
skés
*Akméni-
ai,
La a a a
*La a é-
nys,
S ania a
*S onisk-
é,
Sa é né
*Ki um-
ai,
Dubélka *
Duobélé,
Tamasia-
a *
Tamésis-
kés. .
Keliy
oikonimy
jsigalejo
quan o
de
di e en-
e lis ys
negu siule
Comissã-
o: oi
Ma ku a-
uéizna
si ly a "
Ma ku o-
nys
jsigaléjo
Ma ki is-
kés,
Okmenai
*An akm-
enys
(no a:
Zmonés
adina)
Akméniai,
Odinca a
*
Adislagk-
és
Adinca a,
Vladi ici-
a *
Vladiskés
Vlad.
Likusiyjy
d idéSim-
ies
iden i ic-
a não
consegu-
iu
maio me-
n e,
p esun -
amen e,
del o que
que Siuo
empo
nebé a
pa iy
i amyjy
ie y
(maio m-
en e
iensédz-
iy). Vadici,
embo a
p igijo
nedaug
aisymy,
pode
a i ma --
se, que
labo b a
não em
ão.
SusipaZi-
nus com
ki y
alséiy
ie o a -
dziy
aisymai-
s, is o e
am
ik y
ski um-
y, mas
dazniaus-
iai
neesmini-
y, odel
bi y
pama o
spé i, que
ekomen-
dacijy
jsigaléji-
mo
mas as
e a
panasus.
P adéju-
si
no min i
ie o a -
dZzius
1935 m.
geguzés
20 d.,
Comissão
sj
abalho
ig esmés
baigia
1937 m.
e e ei-
o 23 d.
conside -
andos y-
dama
Za asy
aps.
ie o a -
daius (2:
8486). Mas
isso seu
abalho
não
e mino-
u. m. 12 de
ma ço de
1937 d.
posédZio
p o oco-
lo
encon -
amos
oki
j aSq:
Baigus
a lie u i-
n i isy 20
apsk iiy
ie o a -
dzius, el
inicie a
desde
p adZiy,
desde
Aly aus
ok e siy-
a,
a lie u i-
n i e
i ec i i-
ca
emanes-
cen es
neais
localo a-
dZius,
sob e os
quais
o am
adicional-
men e
als
sa i ald-
ybiy
klaus a
(2: 94). Sis
an asis
s a s y-
my e apa
uZbaig -
as 1937 m.
lapk igio
26 d.
(p o . No.
149) (II:
129-130).
À Comissão
ie o a dziy
asun os
e e
domé is e
éliau, mas
já não
sis emiskai,
e segundo
eikala. Uma
coisa, em
elação a
io a dZias,
a ual e
ago a ai
ap o adas
pela
Comissão
i amyjyu
ie y nomes
e ju
ump-nimai:
*d a as d .,
a é
queSpa celi-
uo as;
igpa celiuo-
y d a y
cen ai
jung ini i
kaimg ou
ou a
habi amaja
localidade e
adin ini
ge almen e
os luga es
e e como e
ou os suas
ukiai.
pali a k-
as pl .,
segundo
localo és
o luga
Zmoniy
adinima;
com
iSpa celi-
uo u
a a-se
como
com
d a u
(Z .).
iensédis
s., um
ukio i .
localo e;
ienkiem-
is i
ambém
o icialm-
en e
chamin i-
nas
iensédz-
iu. sodyba
sod.,
pa eigii-
no
iensédi-
s; sodyba
denomini-
na-se e
eigu a,
quando
ela
eiskia ne
s i i,
á ea;
pasoda
ne a o-
ina.
ou as
gy .
locais, on
kolonija,
da zinin-
kai,
desim in-
inkai,
kaimais
ou
iensédii-
ais. Rg
sa g.
(biida,
biidelé),
exemplo:
gelezink-
elio
sa giné
gelez.
sa g.
:
181).
i pasiilé e
algumas
ab e ia u a-
s,
es abelecé
Vilniaus
k ag o
gy enamyjy
ie y
pa adinimy
iSis (2:
181182). A
Comissão
ealizou
didziulj
abalho,
di i s ina j
du e apas.
P immasis,
zymiai mais
cu o ai
pa a dziy e
ie o a dziy
ecolima i8
i aosios
linguagem.
Su ink y
pa a dziy
ka o eka,
éliau, já
após a
gue a, bem
bas an e
apildy a,
ypa¢
pa a démis
i§ Vilniaus e
Klaipédos
k as y, oi
aquele
Sal inis,
cujo pama u
pa eng o e
isleis as
Lie u iy
pa a dziy
zodynas (3).
Su asy y e
als¢iuses
pa ik in y
ie o a dziy
doslos
u ejo bi i
u ilizadas
planejo am
ie o a dziq
(gy enamyjy
ie y a du)
zodynui
p epa a .
Isso aze
nespe a.
Além disso,
ie
o a dziy
dos casos
neapémé
Vilniaus e
Klaipédos
69
k as o (
Vilniaus
s ies ie~
o a dziy
Zodyno
p oje o
p epa ado
éliau). Mas o
que há nos
p ocessos,
bemj
alo oso: Sie
ie o a dZi-
ai u ilizo i na
p epa ação
no mminam-
aji o icialy
Lie u os
gy enamyjy
ie y a dy
sa asa
Li uu os
TSR
adminis a -
i o- e i o -
ial
pa ilhamen-
o Zinyna (4).
Pap ickais -
au i al ez
possí el
bu y só dél o
que que
siunciadosim
j alséius
e i ic oja-
ms não não
ins uima
su asiné i
isy
ie o a dzi-
y, a
p incipalme-
n e exigu a
uZ aSy i
i amyjy
ie y
a dus. Um
su aginé oj-
y, A.
Zi gulys,
a siminimen-
os (1982 m.)
ago: Dél
ie y a dy
uZ aSineji-
mo, como
ago a me
pa ece, aip
e en ão nos
odési,
nelabai
p ospec i a-
men e nos
o ien a a.
Nelabai ikes
oi
ins uição
uZ asiné i
só
s ambesnius
ie o a dzi-
us, não
kokius baly,
baluciy,
upeli kséiy,
pie e liy...
nomes. P ieS
is aziuodami
alguns
pasi a g
yZomeés
kick só se á
acessí el,
uz asiné i e
smulkius
zemé a dZi-
us e
anden a d-
zius.
Baléikonis,
éliaw
unda es
ais
uz asus,
sake, que
isso bu es
nelabai
necessá io
abalho.
Pa a ele e a
impo an e
apenas
aqueles
nomes que a
adminis aç-
ão possa se
necessá ias
(5). Tendo em
is a,
ie o a dziy
impo ância
mokslui,
bal is ikas e
indocu opei-
s ikas,
anu em
ainda não
como
eikian
beiien! Tai
emé i mené
já ien del o,
que naquele
empo na
Li uânia e no
mundo
améjo IX.
Bugos
onomas ikos
y inéjimai.
En endeu,
en o noybés
e é
ushé i,
nãois i,
udoka
ealiza a é
pas
oi imo,
mas
ob iamen e
e isso, jog
iks anGiai
g aZiy
g aziausiy
ie o a dziy
icou
nesu ink a.
Quan o de
ou a
alo izá el
pa a dziy e
ie o a dziy
a amen o,
no minimo,
a lie u ini-
mo abalho.
Di b a is
iesy mui o .
posédZiau a
201 ka a:
como jaw
mine a,
p imei o
posédis
j yko 1934 m.
24 de
janei o,
úl imysis
1940) m.
geguzés 16 d.
(seu
p o ocolo
pa uagy o
só
sec e a ius
da Comissão
M. Ju kyno)
(2: 185). A.
Salys oi um
uoliausiyjy
(po J.
Baléikonio)
na iy jo
passada
apenas 19
posedziy.
Neabejo ina,
que A. Salio
jnaSas j 8,
abalho é
um
s a iausiy. 7
In elizmen -
e, não se
pode dize
que o
esul ado
adequa us
jdé am pa a
o abalho.
P incipalme-
n e gais a
a lic u ina-
n pa a des.
Mas sis
abalho iS
esmés nuéjo
nickais' jis
icou só am
ik y
es o angy,
sa i y
endencijy
esul ado
p o ocolino.
F isingíssi-
mo oi
ie o a dziy
no minimas.
Como
be alin ume
a Comissão
nuei a kelia,
sem
nenhumiy
dú idaiy
emos
p ipazin a
sua a lik y
da by
impo ância.
Mesmo e
aqueles, que
em ce os
aspec os
não e a
ex emame-
n e
ecundos,
is dél o
deixa am
seu pédsaky
ben já
como
iS aiska
uome inly
pazi y bei
nuo aiky,
bandy y
pe kel i
{konk e¢ia
ling is ing i
kul ine
e d e.
Mui os que,
ka
começouéjo
Comissão,
esiama e
musy
empos, ik
en o noybés
isso aze
ago a são
Zymiai
palankesnés:
emos
gausiy
pe sonal a -
dziy inkiniy,
700.000
ie o a dzi-
y, su ink y
iS ži osios
kalbos,
ka o eka,
300.000 ie
his o iniy
ka o a dz-
iy
ka o eka,
apibend ina-
myjy
onomas ikos
y inéjimy.
LITERATURA
-1. V.R.M.
Pa a dziy e
Vie o a dziy
Comissão.
P o okoly
li o. 1934. I
24. —1935—1936.
Ill. 27
(Saugoma
Lic u iy
depa amen-
o do
ins i u o de
linguagem
Va dyno). 2.
V.R.M-ja.
Pa a dziy e
ie o a dziy
A lie u ini-
mo Comissão
P o ocoly
Kny-
70
gos. 1937,
1936, 1938,
1939, 1940
(Saugoma
Li uiy
ins i u o
de
linguagem
Va dyno
depa a-
men o).
3.
Lie u iy
pa a dz-
iy
zodynas.
V., 1985, T.
1; 1989, T.
2.
4.
TSR da
di isão
adminis -
a i o- -
e i o i-
al da
Li uânia
Zinynas. V., 1976. D.
2. e
5. A. Zi gulio
a siminimai
(sal ados Li uiy
ins i u o de
linguagem Va dyno
depa amen oue).
PROFESSOR A.
SALYS UND DIE
KOMISSION FUR
FAMILIEN-UND
ORTSNAMEN
Zusammen assung
1933 is Kommission
ii Familienund
O snamen
gewahl wo den,
die bis Mai 1940 als
O gan des
Innenminis e iums
a ig wa . Du ch
die So ge de
Kommission
wu den die
li auischen
Familiennamen
egis ie und
o O gep ii
Speziell geschul e
Pe sonen haben die
li auischen
Siedlungsnamen
(Oikonyme), einen
Teil de ande en
O snamen aus de
lebenden Sp ache
au gesch ieben.
Spa e ha die
Kommission die
Familienund
O snamen
bea bei e ,
no mie . Es
wu de geplan , das
Wo e buch de
Familienund
O snamen
he auszugeben.
De K ieg ha
e hinde , das
Vo haben zu
e wi klichen.
Eines de
ak i s en
Mi gliede de
Kommission wa
P o esso A. Salys.
71