LIETUVIY
KALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI,
XXXIV (1994)
LIETUVI
KALBOS
TARMES IR
JU
TYRINEJIM-
AI
Aleksand -
as VANAGAS
PROF. A.
SALYS IR
PAVARDZIY
BEI
VIETOVARD-
ZIY
KOMISIJA
Gim osios
kalbos
inicia i a
1933 m.
ménzelio.
keliolikos
Zmoniy
eunião oi
ig ink a
Pa a dziy
komisija.
Impo an e
ao seu
uZda iniu
ela laike
a lie u in i
lie u iy
pa a des.
Pa aind isso
aze ,
p imei o
p eciséjo
sob enom-
es
su egis a-
. Legos do
Minis é io
de
Assun os
In e nos,
com a ajuda
do Pilie iy
depa ame-
n o de
p o eção,
a a és
muni ildad-
es j
indi iduais
Zodynines
ca eles em
ela i ame-
n e cu o
empo oi
su gyado
sob e 20000
pa a dZiy
(1:2). Elas
começé os
a lida . No
p incipalme-
n e ipinosi
Comissão,
cuja
p imei o
posédis
j yko 1934
m. janei o
24 d.
Posédyje
pa icipou:
J. Baléikonis
(pi mininka-
s), A. Salys,
I. Seinius, A.
Su ila, kun.
P. Veblai is
e J.
Talman as.
Requisi os
in e nos ao
ep esen -
an e do
minis é io
ei os
in o maçõ-
es, A. Salys
pe scai é
memo and-
umo
Minis e iui
Pi mininkui
e Finansy
Minis e iui
p oje o.
Nele, en e
ou as
coisas,
en éziase
que pe
sa i aldyb-
es
su ink oji
pa a dziy
medZiaga
em j ai iy
ukumy,
odel da
necessá ia
e i icação
no luga
(1:3).
Fazia-se
memo and-
ume diz: A
opinião da
Comissão,
e i ica a
p ecisinha
bi y
en iun us j
oda k as a
pa ace o
pasi uosimo
zmoniy, que
i§
als¢iuses
suk ies y
seni iny
sa imo
de ini i am-
en e galé y
de e mina
pa a daiy
ly is. Siam
abalho
pa a
ealiza pe
me ade
me y, miisy
manyimu,
eikée y 67
zZmoniy. Ta
paéia p oga
bi ina bi y
exa amen-
e su asi i
e odas
Li uânia
localo a di-
Zius,
g ieZ ai
de e mina
a o ingsi-
as unodas
ly is.
Naquele
budu uma
ez ei as
duas
g andes
ob as,
po que
ie o a dz-
iy asybos
ques ão
ago a já é
pasida es
mui o opus
(1:3). E mais:
Kadangi
pa a dZiy
a lie u ini-
mo não pode
pô
sa i aldybiy
ou ki y
ku iy
o gany
nuo Zii ai,
isso bi ina
iSleis i
odas
Li uânia
pa a dziy
zodyna, no
qual
g ieZ ai
indica-se, o
que
li eu in ina
compulso i-
amen e,
como
li eu in ina
e cuja
pa a dés
aconselham
li emen e
oca (1:4).
Panagaus
pozi io
Comissão
oi e del
ie o a dzi-
y. Ma y ,
no édama
uzbég i uz
akiy
s ichiskam,
não
quali icado-
o am
ie o a dz-
iy
kai aliojim-
ui, ela 1935
m. geguzes
28 d. nu a é
Kamen a i-
s, Zemés
Depa ame-
n o de
a amen -
o, que o
úl imo
isaky y
Apyga dy
Zemés
T a ky oj-
ams
susilaiky i
do aginimy
nelie u isk-
us kaimy e
iensédZiy
nameinimus
keis i
lie u iskais
nomes de
aco do local
S iesuome-
nés e
esiden sy
p e e ida i-
mas (1:79).
Ela ambém
pe cebeu
que j
documen -
os de
iden idade
en eke
e adicingi
localo a d-
Ziai se ão
di íceis de
co igidos,
odel
u ubinosi
p eng i
ie o a dz-
iy zodyna:
Vie o a dz-
iy zodyna
upin is
isleis i
ambém
p dando
no os pasus
(1:10).
Tu é a
omenyje,
zinoma, não
odos
Lie u os
ie o a dzi-
ai, mas só
gy enamy-
jy ie y
a dai.
Toksimo
ie o a dz-
iy zodyno
p o ilis
lemé e
poZi j
{ ie y
a dus:
como
e emos,
escolh a
p incipalme-
n e
oikonimai
(gy enamy-
jy ie y
a dai), e
ki y
ie o a dz-
iy (upiy,
eze y,
lauky, miky,
pie y,
ganykly e
k . pan.)
a dai
uZ asine i
só mais
impo an -
es, além
disso, não
isy
igualmen e
a idziai. Kad
pa a dZiy e
ie o a dZ-
iy zodynai
g eigiau
bii y
p adé i
uos i
p ese,
pa a dziy
a lie u ini-
mo komisija
iS inko
pa a dziy
Zodynui
a ky i
edak o iu-
mi A. Sali, a
ie o a dz-
iy
edak o iu-
mi J.
Baléikonj
(1:11).
Vie o a dz-
iy
edi o iumi
p incipalme-
n e eikésia
iS ink i
desla in uo-
sos
localo a dz-
ius, eles
su asi i j
lapus e
iSsiun ineé-
i pe
apsk idiy
i sininkus
alséiy
sa i aldybe-
ms, cuja gal
galée y
luga
iSaiskin i
yo a dziy
64
kilima ou
pasiili i
pa a eles
pakai y. No
bidu
pa a dZiy
a lie u ime-
n o
komisija
u ésian i
mais
meziagos,
a s yda-
ma jy
modi icima
(1:12). Pa a
os
abalhos
ealizados
Comissão
uZsip asé
L 38000,
cau elosa-
men e
pu sil ando
que Si a
suma
Es ados
izZdui
galé y
g iZ i com
an e sos
pacélus
apenas 20
cen y
naujyjy
pasy
mokes j
(1:5).
An ajam
posédZiui
(1934 m. 14 d.
ma ço)
p esiden e
A. Salys
aiskino, que
Klaipédos
c as o
esiden e-
jy
pa a deés
islikusios
lie u iskes-
nés negu
DidZiojoje
na Li uânia.
Cia bas a
ipinda que
sua bii y
egula me-
n e lie u iy
ala
pa aSomos
(1:7).
Klaipédos
c as o
pa a dZiy
sa asa
deca a
pa upin i
"pe
Klaipédos
K a3 o
Gube na o-
iy i A.
Su ila ( en
pa ). Leésos
pa a dée-
ms
e i ica i
e
localo a dz-
iams
uzZ agy i
o am
ob idos,
abalho
ealizado
spa ¢iai. m.
16 de
ou ub o de
1934 na
posédye da
Comissão do
Minis é io
do In e io
pa a dziy
ges ão de
equaly
adminis a-
do J.
G iska
p anesé,
que "is
sep yniy
pa a dzZiy
ik in ojy
qua o seu
abalho
p o incioje
já baigé e
ago a
abalha no
minis é io,
o mando
apsk iciy
pa a dziyy-
nus (1:9
Zod).
Nesiseke só
a um
e i icado
M.
Samuleénui:
ele
abalha b-
as pe lé ai.
Todel
Comissão
(p eminica-
a J.
Baléikonis)
1934 m. 24
ou ub o d.
nu a é M.
Samulen3
dispensado
do
pa a dziy
abalho de
e i icação
e seu subin
j U enos
apsk i j
siys i ou a
inspek o -
a ( enda).
M. Samulén
ainda
ec ecis
p a3ydama-
as pe mi i
e mina o
abalho lhe
encomenda-
do, mas seu
pedidoS não
se á
sa is ei o
(1:11).
A siliepé e
Klaipédos
k aS o
go e na o-
ius. Na sua
ag e ele
in o ma que
*Klaipedos
K as o
Di ek o ia,
conside an-
do-iuse a
pa a dZiy
e i icação
e
localo a dz-
iy cole a
ques ão
Klaipédos
K as e, sua
posédyje
pa a isso
p a a é,
nu a é pa a
esse
abalho
a ibui
1000 li as e
da odo
eque ingg
medzZiaga
(1:15).
Comissão
bisian e me
целеiz
escolhe
dois
e i icado -
es i3 Kaune
besimokan-
éiy
s uden y
klaipédieciy.
P o . A.
Salys
posike ino
uma ou a j
e i icado -
es adequa i
es udan e
poquib i (1:
16). A
Comissão
decidiu
Pa asi a à
Di ec o ia e
solici a
que ela
pa eng y e
a siys y
sykiu
i amy
ie y e
pa a dziy
sqa asus,
suda y us
apsk i imis
e als iais.
Ta as a
api ays
P esiden e
da Comissão
e Pa a dziy
T a kymo
Sky iaus
Vedéjas (i.e.
A. Salys)
(ibid).
Pa a dziy e
ie o a dz-
iy eleição
indoan j
pabaiga
susg ieb a,
que
Comissão
posédZiai
não em
o icialalaus
s a us: 1934
m. ou ub o
16 d.
posédzio
(p o ocolas
No. 3) empo
cons a ad-
o, que "lig
Siol eles esa
lig
p i a aus
pobudzio,
nesa
p o ocolad-
os e
memb os uz
eles nenhum
emune aç-
ão g a ui a.
Todél
decide:
P adéjus
eal
pa a dZziy
e
ie o a dz-
Ziy
a lie u im e
em ge al
a endame-
n o
abalho,
posédZius
conside a -
em o iciais,
eles
p o ocolá-
ze e epi
uZ eles
memb os da
comissão
(1:10).
Consequen-
emen e, os
p imei os
p o ocolos
posédZiy da
Comissão
se ão bu e
su aSy i
a buline
da e. Kiek
paki o e
Nome da
Comissão
Vidaus
Reikaly
Minis é ios
Pa a dziy e
Vie o a dz-
iy
65
Comissão (no
li o de
p o ocolos
de 19361940
ela é
chamada
Vidaus
Reikaly
Minis e ijos
Pa a dziy e
Vie o a dziy
A lie u ini-
mo
Komisija).
Assim
Pa a dziy e
ie o a dziy
comissão
inicia i a oi
ealizado
didziulis
ex ao diná-
ia
impo ância
abalho is
i os
language,
pode-se
dize ,
expediedicin-
iu budu
su asy a
maio ia
lie u iy
pa a dziy,
maio ia
gy enamyjy
ie y a dy,
nemaza
pa e ki y
ie o a dzi-
y. Tudo isso
oi ealizada
po nejs
imaginojam-
ai | umpa
laika.apy ik-
iai po
iene ius
anos. 7]
Pa a dziy e
ie o a dziy
mon agem
oi a si
p imei a
e apa do
abalho da
Comissão.
Acabusi jj,
Comissão
émési Sio
ou a pa e
do abalho
bi en ,
pa a dziy e
ie o a dziy
a amen o,
que anuome
ge almen e
e a chamado
a lie u-_
inimu.
P adé a
desde
pa a dziy:
1935 m.
janei o 19 d.
P o ocolo
posédzio da
Comissão
(N . 8)
andame
lakoniska
j asa:
Aps a s y -
os 287 pa .
nuo~
Abadauskio
lig Aikauskio
(1:20). 1935 m.
22 de
janei o. él
panasiai: "Ap
conside s y-
a 312 pa .
desde
Aike iciaus
lig Aliachnos
(1:21). E
assim
adian e: 1935
m. janei o 24
d.
Aps a s y-
a 418 pa .
desde
Aliachnos lig
And okai is
(1:23); 1935 m.
28 de janei o
Aps a s i -
os 434 pa .
desde
And ona iéi-
aus lig
A mino; 1935
m. 30 de
janei o
Aps a s i -
os 526 pa .
desde
A minaiio lig
Azuolo.
Comissão
a é ago a
bemaz não
mudou:
p esiden e
J. Baléikonis,
memb os A.
Salys, A.
Su ila, kun.
P. Veblai is,
J. G iska, J.
Talman as.
Seu i mo de
abalho
su p eée in-
ai g ei o.
Mas e
pa a dziy
mui o. Todél
udo jy
conside s y-
i, pa ece,
nespé a.
1938 m.
g uodzio 16
d. (p o ocol
no 180)
andame
pasku inj
j aSa:
A lie u in -
os pa a dés
desde
Pilypai is
a é Polokas
(2:161).
Ad ogado, a
Comissão
i ai ius
pa a dziy
asun os
s a s é a é
seu im de
a i idade
nasposlagen-
de sua
posédye,
i yku ame
m. geguzes
16 d. 1940
(p o ocolos
N . 201),
ainda
ignag ine i
alguns
pa a dZiy
co eção
pedidos
(2:185). A
após 180-ojo
posédzio
ainda o am
sis emicam-
en e
li eu izadas
pa a dés
neaisku.
Neabejo ina,
que
pa a dés
o am
man idas
odas, só
nezinia, ou
Komisi. ela,
ou, o que
bene mais
j ikima,
a ski y sua
na iy.
Pa a dziy
casos em
abs u
aisymy,
pas aby pe
oda
abécéle. Só
elas
nãoenuosse-
quos, e às
ezes e
odosSkai
alea ó ios.
Lakoniski
p o okoly
j aSai mui o
nada nesako,
como oi
abalhama,
kol all
c i e iijais
guiu asi
lie u inan
pa a des. A.
Salio
leui ado no
p ojec o de
memo ando
minimi Sie
qua o
p incípios: ‘
TM1.
es a imu
compulsoi
a lie u izad-
as odas
lie u iskosi-
os pa a dés
com
es animas
sla iskis
p eesagas e
ambém
neabejo inai
e s inés, 2.
nelie iamas
skolininés
nelie u isk-
os kilmés
pa a dés,
pa . B u
kus,
Jankus,
Jonugas,
S ankus, 4 3.
não
ob igadas a
oca
pa ên es e
y lie u iy,
que são
es anhos,
nelie u:
iskos
kilmés, 4.
Siaip
es animosi-
os
nenulie u in-
os
sob enomes
e
sob enomes
u inéios
neg azios
eikSmés,
keigiamas
li e u no u
(1:4). q Del siy
p incipy
bu y é
possí el
plagiai
ala e i e
mui o
discu i e .
Pa yzdziui,
como pa odé
Lie u iy
pa a dziy
zodyno (3)
p epa amen-
o
expe iência-
s, lab:
трудно bi y
segui
mesmo e do
p imei o
p incípio
y a Sim ai
casos,
quando não
se pode
neabejo inai
dize , ou
pa a dé
lie u iska,
ou
nelie u iska.
Na segunda
secção
mencionada
pa a dée
Bu kus às
ezes pode
bi i e
lie u iska
umpiny:
ia i3 kokio
sudu inio
pe sonal a -
dzio (3: 1
368369). Toli
g azu não
semp e se á
zinoma, se
Siy laiky
lie u is é
p óp ias ou
es animas
kilmés. Da
kebliau com
e s inémis
pa a démis
ne u in
issamiy
pa a dziy
aidos e
kai os
y inéjimy,
daZmais não
pode
ealmen e
cons a a
pa a dés
ié e imo.
Panasiy
abejoniy
su ge mais.
66
i
Jy
bas a que
galé um
pe cebe
como oi
di ícil aplica
na p á ica os
p incípios
decla uidos
memo andum-
e.
Vélgi
—
y
di iculdu-
my não e
di e amen-
e, eles
p ecisam
econs -
ui , po que
p o ocolos
labo a o -
io não
e le em
abalho.
Rezul a ai
pe kel i i
abécélés
o dem
su agy as
pa a dziy
iles, que
odas
igliko.
Bylose
pa a
a lie u in-
y
Comissão
em opinião
pa a dziy
amba
p i asy a
do um a é
keliolikos
siulomy
pakai y.
P z.
(pi moji
segundo
abécéle
pa a dé):
Abadausk-
as,
Abadauski-
s,
Abado sk-
is si ilomi
al e ni ai:
Abadas,
Abaddi is,
Abadinas,
Abadénis,
Abadénas,
Abadynas.
Ka eiskia
ão
si lymas?
P imei am-
en e é que
ele
p ies a a-
uja do
segundo
p incípio
disposiçõe-
s, que
*nemiecia-
mas
skolininés
nelie u id-
kos kilmés
pa a dés.
Pa a dé
Abadausk-
as é
emp es a-
da,
galbi a us
bal iska
b us.
A6agoycxi,
O6anay,
ASanauxa,
A6ankoy
e c.: b us.
i
po6am
gylys
(3
:
I
55).
Segunda
is
ilaés é
pa a dé
Abakanauskis,
ecioji
—
Abakana iéius.
Jas
si loma
keis i j
Abakdnis,
Abakondi-
is,
Abakonii-
nas,
Abakonid-
nis,
Abakone-
nas,
Abakony-
nas.
Siulomas
keis i
pa a dés
ambém é
skolininé-
s,
sla izmai:
plg. us.
O6axans,
O6exanp
(3: I 55).
Tokiy
abejo iny
si lymy
mui osybé.
I
isso né a
ne iké a,
po que
di b a
apidamen -
e,
paskubomis,
não endo
um
né
se i esso
lie u iy
pa a dziy
y inéjimo,
iks an
kaimyniniy
au y
pa a dzZiy
zodyny pan.
i
Em poucas
pala as,
di b a
empi iskai,
guiando-se
subjec i ia
pa i imi bem
nuo oka,
y inéjimy
o
ne
is adomis.
Felizei, Sie
si ilymai não
oi ealizou,
icou nos
p ocessos
como jdomus
musy xalbos
mokslo e ano
me o paZi y
eiskinys, Siaip
já alas
a idesnio
Z ilgsnio.
Tpa kydando e
a lie u indan-
do pa a des, a
Comissão
d uge iipinosi
sia ac i idade
i eisin i
ju idiskai.
i
1935
m.
asa io
28
d.
(p o ocolo
No.
22)
no qual oi
leido o
Minis é io de
In e io
equaly
p epa ado
pa a dziy
a lie u imen-
o is a imo
p oje o
(1:
45).
P ie
jo
g iz ama
i
éliau.
1935
m.
ma ço
11
d.
Comissão
p ojec o
conside s é
i
A.
Salio
si llymu
suplemen é
jj
4o a igo.
P oje o
pasi asé
p esiden e
J.
Baléikonis,
memb os
A.
Salys,
J.
G iska,
P.
Veblai is,
A.
Su ila
( iks a só
posédyje
pa icip u-
sio
J.
Talman o
pa ago).
1935
m.
bi zelio
7
d.
cons i ui--
se delegação
(J.
Baléikonis,
A.
Salys,
P.
Veblai is,
J.
Talman as),
ipa eigo a
i del
pa a dziy
is a ymo
pas
P eziden-
a
(1:
83).
1936
m.
ugséjo
22
d.
(p o ocolo
No.
91)
A.
Su ila
p aneée,
que
Minis e iy
Kabine as
pa a dziy
js a ymo
p ojek a
são g azines
Minis e ia
de
Reque ales
In e na
be
nenhuma
esoliução,
e, quan o
zinoma, o
p oje o
o icialmen e
Cabine e não
oi
conside ado.
Nu iama
aze zygiy,
que
is a ymo
p oje o
bu y
iskel as
Seime
(2
:
33).
1937
m.
Janei o
12
d.
(p o .
No.
111)
pa a dziy
is a imo
p oje o da
ka a
pe zili é as,
complemen -
ado
(2:
65).
Cabine do
Minis é io
p oje o da
ka a
g azina
pe edagui
a p imei a
(2
:
81)
—
jo
pa e
conside a-se
1937
m.
ma ço
2d.
(p o .
No.
123),
segunda
—
de ma ço
5
d.
(p o .
No.
124).
P epa am-se
i
paaiskinimai a
no a
su edaguo am
pa a dziy
is a ymo
p oje oi.
Todo
jp ojec o de
jcons uição
ap esen aci-
su
nimais
pe aSomas
j
p o ocoly
caso ul e io
(2
:
89—93).
Jo
67
des ino i
Comissão
posédziy
p o ocoly
nemi a . A
Comissão
e e de lida
e ou os
assun o
pessoal a d-
ziy. m.
lapk i¢io 25 d.
ela começa
s a s y i is
Vilka iskio
ku ijos pe
p ela a J.
Laukai i
gau g
k ikS o
a dy sa asq
(2: 1938 158).
Conside imas
uZsi esé e
oi
e minado só
1939 m.
balandZio 3 d.
(2+: 173). m. A
Comissão
ecomenda
al
is ekéjusiy
mo e y
pa a dziy,
suda y y i8
masculino
pa a dZiy su
galiine -(i)us,
no ma de
aibas: I&
pa a dziy
Simius,
Pocius,
Gi nius,
Ba asius,
Gi dzius,
Meidus
mo e y
pa a des
pode a 1939
Si i Simiené,
Pociené,
Gi niené... ou
Simiu iené,
Gi ienniué,
Pociu iené,
como jy
p op ie á i-
os
chamamase
ou quei a (2:
177). Panagiai
si no ma
o mulada e
miisy dias.
Ou a
di ecção de
abalho da
segunda
e apa da
Comissão
ie o a dziy
a amen o.
Su inc ieji
i e amyjy e
alguns
negy enamy-
jy ie y
nomes oi
pe aSy i j
um ce o
ballas
als¢iais e
apsk i imis.
Elas odas
ambém
isliko. Cios
p ocessos
bu e
localo a dzi-
ai imami
s a s y i
Komisijoje.
1935 m.
geguzés 20 d.
p o ocolo No
35 andame
umpa
j asa:
Aps a s y a
ie o a dziy
Aly aus
alsciaus
kaimai i
iensédZiai (2
Comissão:
p esiden e J.
Baléikonis,
memb os A.
Salys, A.
Su ila, J.
G iska, P.
Veblai is, J.
Talman as (1:
75). Siuo
posédziu
p adé a
is isa
ie o a dziy
no minimo
epopéja, que
esési
kele is anos.
P adZioje
s a s ymy
eiga, ie y
a dy
co igimen -
o, ocado,
nouy seleção
e dação
p incípios e
mo i ai nos
p o ocolos
não ixam
(panaiai como
a lie u inan
sob edes).
Be gang ei
(nuo
e iojo
posédZio,
j ykusio
1935 m.
geguzés
20 d.)
começaa-
ma
de alhie
e lindeé-
i uls imo
eiga. P.g.,
Ma ga a
Kéda isk-
es:
zmoniy
assim
chama-se;
*Smolnica
S azdin-
é,
g e imos
gi ai és
nomeas,
Demba ka
is e s i
AZuoliné
(1: 85).
Véliau
p o ocol-
a imas
(ma y , e
abalho)
cada
ape eiç-
oou, a é
inalmen-
e,
digamos,
1937 m.
a s ym-
ai,
p o ocol-
os im a
uZ asiné-
i an o
p ecizisk-
ai, que e
Siy dieny
lei o oj-
as
nãoesgui-
ai ê isy
aisymy
mo y aci-
ja. Tai
ypaé
impo an-
e dieny
ie o a -
dziy
no min o-
jams bem
y ine o-
yj,
po que
algumas
Siy quais
assen a-
men os
oi
si loma
g azin i
anks esn-
iuosius
nomes,
in i uli i
os ki y
ie y
(pie y,
upiy,
eze y,
misky,
kalny e
e c.)
nomes ou
simplesm-
en e oi
sugal oj-
amas
no os, i.e.
a ib inis
nome.
Dalis Siy
si lymy
p igijo.
Ve dade,
de e min-
a , qual
pe cen a-
gem
ecomen-
dacijy oi
ealizou,
mui o
di ícil
ek y
su ik in i
sob e
in a
iks ané-
iy
ie o a -
dZiy.
Todél
apsi ism-
os desse
exemploZ-
iu. T aky
aps.
Auks ad-
a io is.
conside -
a am-se
53
oikonimai,
que à
Comissão
pa ece é
aisy ini
ou
keis ini (2:
4344). I§
cinquen -
adegim
ijy
si ilymy
p igijo
se ni:
Juozapa -
aJudzapi-
skés,
Ka alauéi-
znaKa ili-
ai,
KopecaiK-
apéiai
(pas aba:
Zmonés
adina),
Sabaliaué-
iznaSabél-
iskés,
Gubiskés-
Ubiskés
(pas aba:
Zmonés
adina),
Zukauéiz-
naZukai,
No osadai
No ojas-
odis. e
eles
ago a são
no ma da
linguagem
bend iné-
s.
DidzZioji
pa e
siilymy
nep igijo
i odo
in e e
dois:
ago a
Bab auni-
nka ,
siiily a
*Bab ini -
ikai,
G auzink-
ai
*G auzini-
ai,
Mackdn i-
skés *
Mackénis-
kés,
Malinduka
*A e yné,
Me gisk-
és *Kkig
Mé kés
(senho
assim
chamines-
i),
Mickuna-
a *
Mickunis-
kés,
Mikala a
*
Mykolisk-
és,
Pa anka-
a
*Pa anki-
skés,
Ranga a *
Zabinés,
Ruzia a *
Ruziskés,
Albduka *
Samkaié,
Sama aus
* Pa e k,
Ziliskés *
Zilindiské-
s,
Rangina,
Al-bi*
68
niskés;
And ijan-
a a
*Anid is-
kés,
Ba isia a
*
Ba sisk-
és,
Kamain i-
skés
*Akméni-
ai,
La a a a
*La a é-
nys,
S ania a
*S onisk-
é,
Sa é né
*Ki um-
ai,
Dubélka *
Duobélé,
Tamasia-
a *
Tamésis-
kés. .
Keliy
oikonimy
jsigalejo
quan o
de
di e en-
e lis ys
negu siule
Comissã-
o: oi
Ma ku a-
uéizna
si ly a "
Ma ku o-
nys
jsigaléjo
Ma ki is-
kés,
Okmenai
*An akm-
enys
(no a:
Zmonés
adina)
Akméniai,
Odinca a
*
Adislagk-
és
Adinca a,
Vladi ici-
a *
Vladiskés
Vlad.
Likusiyjy
d idéSim-
ies
iden i ic-
a não
consegu-
iu
maio me-
n e,
p esun -
amen e,
del o que
que Siuo
empo
nebé a
pa iy
i amyjy
ie y
(maio m-
en e
iensédz-
iy). Vadici,
embo a
p igijo
nedaug
aisymy,
pode
a i ma --
se, que
labo b a
não em
ão.
SusipaZi-
nus com
ki y
alséiy
ie o a -
dziy
aisymai-
s, is o e
am
ik y
ski um-
y, mas
dazniaus-
iai
neesmini-
y, odel
bi y
pama o
spé i, que
ekomen-
dacijy
jsigaléji-
mo
mas as
e a
panasus.
P adéju-
si
no min i
ie o a -
dZzius
1935 m.
geguzés
20 d.,
Comissão
sj
abalho
ig esmés
baigia
1937 m.
e e ei-
o 23 d.
conside -
andos y-
dama
Za asy
aps.
ie o a -
daius (2:
8486). Mas
isso seu
abalho
não
e mino-
u. m. 12 de
ma ço de
1937 d.
posédZio
p o oco-
lo
encon -
amos
oki
j aSq:
Baigus
a lie u i-
n i isy 20
apsk iiy
ie o a -
dzius, el
inicie a
desde
p adZiy,
desde
Aly aus
ok e siy-
a,
a lie u i-
n i e
i ec i i-
ca
emanes-
cen es
neais
localo a-
dZius,
sob e os
quais
o am
adicional-
men e
als
sa i ald-
ybiy
klaus a
(2: 94). Sis
an asis
s a s y-
my e apa
uZbaig -
as 1937 m.
lapk igio
26 d.
(p o . No.
149) (II:
129-130).
À Comissão
ie o a dziy
asun os
e e
domé is e
éliau, mas
já não
sis emiskai,
e segundo
eikala. Uma
coisa, em
elação a
io a dZias,
a ual e
ago a ai
ap o adas
pela
Comissão
i amyjyu
ie y nomes
e ju
ump-nimai:
*d a as d .,
a é
queSpa celi-
uo as;
igpa celiuo-
y d a y
cen ai
jung ini i
kaimg ou
ou a
habi amaja
localidade e
adin ini
ge almen e
os luga es
e e como e
ou os suas
ukiai.
pali a k-
as pl .,
segundo
localo és
o luga
Zmoniy
adinima;
com
iSpa celi-
uo u
a a-se
como
com
d a u
(Z .).
iensédis
s., um
ukio i .
localo e;
ienkiem-
is i
ambém
o icialm-
en e
chamin i-
nas
iensédz-
iu. sodyba
sod.,
pa eigii-
no
iensédi-
s; sodyba
denomini-
na-se e
eigu a,
quando
ela
eiskia ne
s i i,
á ea;
pasoda
ne a o-
ina.
ou as
gy .
locais, on
kolonija,
da zinin-
kai,
desim in-
inkai,
kaimais
ou
iensédii-
ais. Rg
sa g.
(biida,
biidelé),
exemplo:
gelezink-
elio
sa giné
gelez.
sa g.
:
181).
i pasiilé e
algumas
ab e ia u a-
s,
es abelecé
Vilniaus
k ag o
gy enamyjy
ie y
pa adinimy
iSis (2:
181182). A
Comissão
ealizou
didziulj
abalho,
di i s ina j
du e apas.
P immasis,
zymiai mais
cu o ai
pa a dziy e
ie o a dziy
ecolima i8
i aosios
linguagem.
Su ink y
pa a dziy
ka o eka,
éliau, já
após a
gue a, bem
bas an e
apildy a,
ypa¢
pa a démis
i§ Vilniaus e
Klaipédos
k as y, oi
aquele
Sal inis,
cujo pama u
pa eng o e
isleis as
Lie u iy
pa a dziy
zodynas (3).
Su asy y e
als¢iuses
pa ik in y
ie o a dziy
doslos
u ejo bi i
u ilizadas
planejo am
ie o a dziq
(gy enamyjy
ie y a du)
zodynui
p epa a .
Isso aze
nespe a.
Além disso,
ie
o a dziy
dos casos
neapémé
Vilniaus e
Klaipédos
69
k as o (
Vilniaus
s ies ie~
o a dziy
Zodyno
p oje o
p epa ado
éliau). Mas o
que há nos
p ocessos,
bemj
alo oso: Sie
ie o a dZi-
ai u ilizo i na
p epa ação
no mminam-
aji o icialy
Lie u os
gy enamyjy
ie y a dy
sa asa
Li uu os
TSR
adminis a -
i o- e i o -
ial
pa ilhamen-
o Zinyna (4).
Pap ickais -
au i al ez
possí el
bu y só dél o
que que
siunciadosim
j alséius
e i ic oja-
ms não não
ins uima
su asiné i
isy
ie o a dzi-
y, a
p incipalme-
n e exigu a
uZ aSy i
i amyjy
ie y
a dus. Um
su aginé oj-
y, A.
Zi gulys,
a siminimen-
os (1982 m.)
ago: Dél
ie y a dy
uZ aSineji-
mo, como
ago a me
pa ece, aip
e en ão nos
odési,
nelabai
p ospec i a-
men e nos
o ien a a.
Nelabai ikes
oi
ins uição
uZ asiné i
só
s ambesnius
ie o a dzi-
us, não
kokius baly,
baluciy,
upeli kséiy,
pie e liy...
nomes. P ieS
is aziuodami
alguns
pasi a g
yZomeés
kick só se á
acessí el,
uz asiné i e
smulkius
zemé a dZi-
us e
anden a d-
zius.
Baléikonis,
éliaw
unda es
ais
uz asus,
sake, que
isso bu es
nelabai
necessá io
abalho.
Pa a ele e a
impo an e
apenas
aqueles
nomes que a
adminis aç-
ão possa se
necessá ias
(5). Tendo em
is a,
ie o a dziy
impo ância
mokslui,
bal is ikas e
indocu opei-
s ikas,
anu em
ainda não
como
eikian
beiien! Tai
emé i mené
já ien del o,
que naquele
empo na
Li uânia e no
mundo
améjo IX.
Bugos
onomas ikos
y inéjimai.
En endeu,
en o noybés
e é
ushé i,
nãois i,
udoka
ealiza a é
pas
oi imo,
mas
ob iamen e
e isso, jog
iks anGiai
g aZiy
g aziausiy
ie o a dziy
icou
nesu ink a.
Quan o de
ou a
alo izá el
pa a dziy e
ie o a dziy
a amen o,
no minimo,
a lie u ini-
mo abalho.
Di b a is
iesy mui o .
posédZiau a
201 ka a:
como jaw
mine a,
p imei o
posédis
j yko 1934 m.
24 de
janei o,
úl imysis
1940) m.
geguzés 16 d.
(seu
p o ocolo
pa uagy o
só
sec e a ius
da Comissão
M. Ju kyno)
(2: 185). A.
Salys oi um
uoliausiyjy
(po J.
Baléikonio)
na iy jo
passada
apenas 19
posedziy.
Neabejo ina,
que A. Salio
jnaSas j 8,
abalho é
um
s a iausiy. 7
In elizmen -
e, não se
pode dize
que o
esul ado
adequa us
jdé am pa a
o abalho.
P incipalme-
n e gais a
a lic u ina-
n pa a des.
Mas sis
abalho iS
esmés nuéjo
nickais' jis
icou só am
ik y
es o angy,
sa i y
endencijy
esul ado
p o ocolino.
F isingíssi-
mo oi
ie o a dziy
no minimas.
Como
be alin ume
a Comissão
nuei a kelia,
sem
nenhumiy
dú idaiy
emos
p ipazin a
sua a lik y
da by
impo ância.
Mesmo e
aqueles, que
em ce os
aspec os
não e a
ex emame-
n e
ecundos,
is dél o
deixa am
seu pédsaky
ben já
como
iS aiska
uome inly
pazi y bei
nuo aiky,
bandy y
pe kel i
{konk e¢ia
ling is ing i
kul ine
e d e.
Mui os que,
ka
começouéjo
Comissão,
esiama e
musy
empos, ik
en o noybés
isso aze
ago a são
Zymiai
palankesnés:
emos
gausiy
pe sonal a -
dziy inkiniy,
700.000
ie o a dzi-
y, su ink y
iS ži osios
kalbos,
ka o eka,
300.000 ie
his o iniy
ka o a dz-
iy
ka o eka,
apibend ina-
myjy
onomas ikos
y inéjimy.
LITERATURA
-1. V.R.M.
Pa a dziy e
Vie o a dziy
Comissão.
P o okoly
li o. 1934. I
24. —1935—1936.
Ill. 27
(Saugoma
Lic u iy
depa amen-
o do
ins i u o de
linguagem
Va dyno). 2.
V.R.M-ja.
Pa a dziy e
ie o a dziy
A lie u ini-
mo Comissão
P o ocoly
Kny-
70
gos. 1937,
1936, 1938,
1939, 1940
(Saugoma
Li uiy
ins i u o
de
linguagem
Va dyno
depa a-
men o).
3.
Lie u iy
pa a dz-
iy
zodynas.
V., 1985, T.
1; 1989, T.
2.
4.
TSR da
di isão
adminis -
a i o- -
e i o i-
al da
Li uânia
Zinynas. V., 1976. D.
2. e
5. A. Zi gulio
a siminimai
(sal ados Li uiy
ins i u o de
linguagem Va dyno
depa amen oue).
PROFESSOR A.
SALYS UND DIE
KOMISSION FUR
FAMILIEN-UND
ORTSNAMEN
Zusammen assung
1933 is Kommission
ii Familienund
O snamen
gewahl wo den,
die bis Mai 1940 als
O gan des
Innenminis e iums
a ig wa . Du ch
die So ge de
Kommission
wu den die
li auischen
Familiennamen
egis ie und
o O gep ii
Speziell geschul e
Pe sonen haben die
li auischen
Siedlungsnamen
(Oikonyme), einen
Teil de ande en
O snamen aus de
lebenden Sp ache
au gesch ieben.
Spa e ha die
Kommission die
Familienund
O snamen
bea bei e ,
no mie . Es
wu de geplan , das
Wo e buch de
Familienund
O snamen
he auszugeben.
De K ieg ha
e hinde , das
Vo haben zu
e wi klichen.
Eines de
ak i s en
Mi gliede de
Kommission wa
P o esso A. Salys.
71