scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Prof. A. Salys ir Pavardžių bei vietovardžių komisija

Read accessible full text

Prof. A. Salys ir Pavardžių bei vietovardžių komisija

Author: Aleksandras Vanagas
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1462/1556
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Aleksand as
VANAGAS
PROF.
A.
SALYS
IR
PAVARDZIY
BEI
VIETOVARDZIY
KOMISIJA
”Gim osios
kalbos”
inicia y a
1933
m.
bi zelio
mén.
keliolikos
Zmoniy
susi inkime
bu o
ig ink a
”Pa a dziy
komisija”.
S a biausiu
sa o
uZda iniu
ji
laike
a lie u in i
lie u iy
pa a des.
No in
ai
da y i,
pi miausia
eikéjo
pa a des
su egis uo i.
Vidaus
eikaly
minis e ijos
lésomis,
padedan
Pilie iy
apsaugos
depa amen ui,
pe
sa i aldybes
j
a ski as
Zodynines
ko eles
pe
palygin i
umpa
laika
bu o
su agy a
apie
200000
pa a dZiy
(1:2).
Jos
p adé-
os
a ky i.
Tuo
daugiausia
ipinosi
Komisija,
ku ios
pi masis
posédis
j yko
1934
m.
sausio
24
d.
Posédyje
daly a o:
J.
Baléikonis
(pi mininkas),
A.
Sa-
lys,
I.
Seinius,
A.
Su ila,
kun.
P.
Veblai is
i
J.
Talman as.
Vidaus
eikaly
minis e ijos
a s o ui
pada ius
in o macija,
A.
Salys
pe skai é
memo andumo
”Minis e iui
Pi mininkui
i
Finansy
Minis e iui”
p ojek a.
Jame,
be
ki a
ko,
pab éziama,
kad
pe
sa i aldybes
su ink oji
pa a dziy
medZiaga
u i
j ai iy
ukumy,
odel
”da
eikalinga
pa ik inimo
ie oje”
(1:3).
Toliau
memo an-
dume
sakoma:
”Komisijos
nuomone,
ik in i
iksliausia
bi y
pasiun us
j
isa
k as a
am
ik o
pasi uosimo
zmoniy,
ku ie
i§
als¢iuose
suk ies y
seni iny
a imo
galu inai
galé y
nus a y i
pa a daiy
ly is.
Siam
da bui
a lik i
pe pu-
se
me y,
miisy
manymu,
eikée y
6—7
zZmoniy. Ta
paéia
p oga
bi ina
bi y
iksliai
su asy i
i
isos
Lie u os
ie o a diZius,
g ieZ ai
nus a y i
a o ing-
sias
ienodas
ly is.
Tuo
budu
ienu
ka u
pada omi
du
dideli
da bai,
nes
ie o a dziy
asybos
klausimas
daba
jau
y a
pasida es
labai
opus”
(1:3).
I
da :
”Kadangi
pa a dZiy
a lie u inimo
negalima
pa es i
sa i aldybiy
a
ki y
ku iy
o gany
nuo Zii ai,
ai
bi ina
iSleis i
isos
Lie u os
pa a dziy
zodyna,
ku iame
g ieZ ai
nu odoma,
kas
lie u in ina
p i alomai,
kaip
lie u in ina
i
ku ios
pa a dés
pa a iamos
lais ai
keis i”
(1:4).
Panagaus
pozi io
Komisija
bu o
i
del
ie o a dziy.
Ma y ,
no éda-
ma
uzbég i
uz
akiy
s ichiskam,
nek ali ikuo am
ie o a dziy
kai aliojimui,
ji
1935
m.
geguzes
28
d.
nu a é
”K eip is
,
Zemés
a kymo
Depa amen a,
kad
pasku inysis
isaky y
Apyga dy
Zemés
T a ky ojams
susilaiky i
nuo
aginimy
nelie u iskus
kaimy
i
iensédZiy
pa adinimus
keis i
lie u iskais
a dais
pagal
ie os
S iesuomenés
i
gy en ojy
pageida imus”
(1:79).
Ji
aip
pa
sup a o,
kad
j
asmens
dokumen us
pa eke
klaidingi
ie o a dZiai
bus
sunkiai
is aisomi,
odel
skubinosi
pa eng i
ie o a dziy
zodyna:
”
Vie o a dziy
zodyna
upin is
isleis i
aip
pa
p ie’
duodan
naujus
pasus”
(1:10).
Tu é a
omenyje,
zinoma,
ne
isi
Lie u os
ie o a dziai,
o
ik
gy enamyjy
ie y
a dai.
Toks
bisimo
ie o a dziy
zodyno
p o ilis
lemé
i
poZi j
{
ie y
a dus:
kaip
ma ysime,
ink a
daugiausia
oikonimai
(gy enamyjy
ie y
a dai),
o
ki-
64
y
ie o a dziy
(upiy,
eze y,
lauky,
miky,
pie y,
ganykly
i
k .
pan.)
a dai
uZ asine i
ik
s a biausi,
be
o,
ne
isy
ienodai
a idziai.
”Kad
pa a dZiy
i
ie o a dZiy
zodynai
g eigiau
bii y
p adé i
uos i
spau-
dai,
pa a dziy
a lie u inimo
komisija
iS inko
pa a dziy
Zodynui
a ky i
e-
dak o iumi
A.
Sali,
o
ie o a dziy
edak o iumi
J.
Baléikonj”
(1:11).
”Vie-
o a dziy
edak o iumi
pi miausia
eikésia
iS ink i
susla in uosius
ie o a -
dzius,
juos
su asy i
j
lapus
i
iSsiun ineé i pe
apsk idiy
i sininkus
alséiy
sa-
i aldybems,
ku ios
gal
galée y
ie oje
iSaiskin i
y
ie o a dziy
kilima
a ba
pasiily i
jiems
pakai y.
Tuo
bidu
pa a dZiy
a lie u inimo
komisija
u ésian i
daugiau
medziagos,
s a s ydama
jy
pakei ima”
(1:12).
Da bams
a lik i
Komisija
uZsip asé
38000
L ,
apdai iai
pasi lydama,
kad
Si a
suma
als ybes
izZdui
galé y
g iZ i
su
an i siais
pakélus
ik
20
cen y
naujyjy
pasy
mokes j”
(1:5).
An ajam
posédZiui
(1934
m.
ko o
14 d.)
pi mininka es
A.
Salys
aiski-
no,
kad
”Klaipédos
k as o
gy en ojy
pa a deés
islikusios
lie u iskesnés
negu
DidZiojoje
Lie u oje.
Cia
e eikia
ipin is,
kad
jos
bii y
aisyklingai
lie u iy
kalba
pa aSomos”
(1:7).
Klaipédos
k as o
pa a dZiy
sa asa
nu a a
pa upin i
"pe
Klaipédos
K a3 o
Gube na o iy
i
A.
Su ila”
( en
pa ).
Leésos
pa a déems
ik in i
i
ie o a dziams
uzZ agy i
bu o
gau os,
da bas
a liekamas
spa ¢iai.
1934
m.
spalio
16
d.
Komisijos
posédyje
Vidaus
eika-
ly
minis e ijos
”pa a dziy
a kymo
eikaly
aldininkas
J.
G iska”
p anesé,
kad
"is
sep yniy
pa a dzZiy
ik in ojy
ke u i
sa o
da ba
p o incijoje
jau
baigé
i
daba
di ba
minis e ijoje,
suda ydami
apsk iciy
pa a dziy
Zodynus”
(1:9).
Nesiseke
ik
ienam
ik in ojui
—
M.
Samuleénui:
jis
di bas
pe
lé ai.
Todel
Komisija
(pi mininka o
J.
Baléikonis)
1934
m.
spalio
24
d.
nu a é
”M.
Sa-
mulen3
a leis i
nuo
pa a dziy
ik inimo
da bo
i
jo
ie on
j
U enos
apsk i j
siys i
ki a
ik in oja”
( en
pa ).
M.
Samulénas
da
k eipsis
p a3ydamaas
leis i
baig i
jam
pa es a
da ba,
be
jo
p aSymas
nebus
pa enkin as
(1:11).
A siliepé
i
Klaipédos
k aS o
gube na o ius.
Sa o
ag e
jis
p anega,
kad
*Klaipedos
K as o
Di ek o ija,
aps a s¢iusi
pa a dZiy
ik inimo
i
ie o a -
dziy
inkimo
klausima
Klaipédos
K as e,
sa o
posédyje
am
p i a é,
nu a é
am
da bui
paski i
1000
li y
i
duo i
isa
eikalingg
medzZiaga”
(1:15).
Ko-
misija
mane
bisian
ikslinga
pa ink i
du
ik in ojus
i3
Kaune
besimokanéiy
s uden y
klaipédieciy.
”P o .
A.
Salys
pasike ino
iena
ki a
j
ik in ojus
inkan i
s uden a
pakalbin i”
(1:
16).
Komisija
nusp endé
”Pa asy i
Di ek o-
ijai
i
p asy i,
kad
ji
pa eng y
i
a siys y
sykiu
gy enamy
ie y
i
pa a dziy
sqa asus,
suda y us
apsk i imis
i
als iais.
Ta
as a
pasi a3ys
Komisijos
Pi -
mininkas
i
Pa a dziy
T a kymo
Sky iaus
Vedéjas”
( .y.
A.
Salys)
( en
pa ).
Pa a dziy
i
ie o a dziy
inkimui
einan
j
pabaiga
susig ieb a,
kad
Ko-
misijos
posédZiai
ne u i
o icialaus
s a uso:
1934
m.
spalio
16
d.
posédzio
(p o okolas
N .
3)
me u
kons a uo a,
kad
"lig
Siol
jie
esa
lyg
p i a aus
po-
budzio,
nesa
p o okoluojami
i
na iams
uz
juos
jokio
a lyginimo
nemokama”.
Todél
nu a iama:
”P adéjus
ik a
pa a dZziy
i
ie o a dzZiy
a lie u inimo
i
apsk i ai
a kymo
da ba,
posédZius
laiky i
o icialiais,
juos
p o okoluo i
i
apmoke i
uZ
juos
komisijos
na iams”
(1:10).
Vadinasi,
pi mieji
Komisijos
posédZiy
p o okolai
bus
bu e
su aSy i
a buline
da a.
Kiek
paki o
i
Komi-
sijos
pa adinimas
—
”Vidaus
Reikaly
Minis e ijos
Pa a dziy
i
Vie o a dziy
65
Komisija”
(1936—1940
m.
p o okoly
knygoje
ji
adinama
”Vidaus
Reikaly
Minis e ijos
Pa a dziy
i
Vie o a dziy
A lie u inimo
Komisija”).
Taigi
Pa a dziy
i
ie o a dziy
komisijos
inicia y a
bu o
a lik as
didziulis
—
nepap as os
s a bos
da bas
—
is
gy osios
kalbos,
galima
saky i,
ekspediciniu
budu
su asy a
dauguma
lie u iy
pa a dziy,
dauguma
gy enamyjy
ie y
a -
dy,
nemaza
dalis
ki y
ie o a dziy.
Visa
ai
a lik a
pe
nejsi aizduojamai
|
umpa
laika.—
apy ik iai
pe
iene ius
me us.
7]
Pa a dziy
i
ie o a dziy
su inkimas
bu o
a si
pi masis
Komisijos
da bo
—
e apas.
Baigusi
jj,
Komisija
émési
ki os
Sio
da bo
dalies —
bi en ,
pa a dziy
i
ie o a dziy
a kymo,
ku is
anuome
pap as ai
bu o
adinamas
a lie u-_
inimu.
P adé a
nuo
pa a dziy:
1935
m.
sausio
19
d.
Komisijos
posédzio
p o okole
(N .
8)
andame
lakoniska
j asa:
”Aps a s y os
287
pa .
nuo~
Abadauskio
lig
Aikauskio”
(1:20).
1935
m.
sausio
22
d.
él
panasiai:
"Ap
s a s y a
312
pa .
nuo
Aike iciaus
lig
Aliachnos”
(1:21).
I
aip
oliau:
1935
m.
sausio
24
d.
—
”Aps a s y a
418
pa .
nuo
Aliachnos
lig
And okai is”
(1:23);
1935
m.
sausio
28
d.
—
”Aps a s y os
434
pa .
nuo
And ona iéiaus
lig
A mino”;
1935
m.
sausio
30
d.
—
”Aps a s y os
526
pa .
nuo
A minai¢io
lig
Azuolo”.
Komisija
kol
kas
bemaz
nepasikei usi:
pi mininkas
J.
Baléiko-
nis,
na iai
A.
Salys,
A.
Su ila,
kun.
P.
Veblai is,
J.
G iska,
J.
Talman as.
Jos
da bo
empas
s ebée inai
g ei as.
Be
i
pa a dziy
daug. Todél
isu
jy
aps a s y i,
a odo,
nespé a.
1938
m.
g uodzio
16
d.
(p o okolas
N .
180)
andame
pasku inj
j aSa:
”A lie u in os
pa a dés
nuo
Pilypai is
iki
Polokas”
(2:161).
Tiesa,
Komisija
i ai ius
pa a dziy
eikalus
s a s é
iki
sa o
eik-
los
pabaigos
—
pasku iniame
jos
posédyje,
i ykusiame
1940
m.
geguzes
16
d.
(p o okolas
N .
201),
da
ignag ine i
keli
pa a dZiy
aisymo
pa eiskimai
(2:185). A
po
180-ojo
posédzio
da
bu o
sis emingai
lie u inamos
pa a dés
neaisku.
Neabejo ina,
kad
pa a dés bu o
a ky os
isos,
ik
nezinia,
a
Komisi.
jos,
a ,
kas
bene
labiau
j ikima,
a ski y
jos
na iy.
Pa a dziy
bylose
aps u
aisymy,
pas aby
pe isa
abécéle.
Tik
jos
nenuoseklios,
o
ka ais
i
isiSkai
a si ik ines.
Labai
lakoniski
p o okoly
j aSai
nieko
nesako,
kaip
bu o
di bama,
kol all
k i e ijais
ado au asi
lie u inan
pa a des.
A.
Salio
pe skai y ame
memo-
andumo
p ojek e
minimi
Sie
ke u i
p incipai:
‘
™1.
p i alomai
is a ymu
a lie u inamos
isos
lie u iskosios
pa a dés
su
s e imomis
sla iskomis
p iesagomis
i
aip
pa
neabejo inai
e s inés,
2.
nelie iamos
skolininés
nelie u iskos
kilmés
pa a dés,
pa .
B
u
-
kus,
Jankus,
Jonugas, S ankus,
4
3.
nep i alomos
keis i
pa a dés
i
y
lie u iy,
ku ie
y a
s e imos,
nelie u:
iskos
kilmés,
4.
Siaip
s e imosios
nenulie u in os
pa a dés
i
pa a dés
u inéios
neg a-
zios
eikSmés,
keigiamos
lais u
no u”
(1:4).
q
Del
siy
p incipy
bu y
galima
plagiai
kalbe i
i
daug
disku uo i.
Pa yz-
dziui,
kaip
pa odé
”Lie u iy
pa a dziy
zodyno”
(3)
engimo
pa i is,
lab:
sunku
bi y
laiky is
ne
i
pi mojo
p incipo
—
y a
Sim ai
a ejy,
kai
negali-
ma
neabejo inai
pasaky i,
a
pa a dé
lie u iska,
a
nelie u iska.
An ajame
ski snyje
minima
pa a dée
Bu kus
ka ais
gali
bi i
i
lie u iska
—
umpiny:
ia
66
i3
kokio
sudu inio
asmen a dzio
(3
:
1
368—369).
Toli
g azu
ne
isada
bus
zinoma,
a
Siy
laiky
lie u is
y a
sa os
a
s e imos
kilmés.
Da
kebliau
su
e s-
inémis
pa a démis
—
ne u in
issamiy
pa a dziy
aidos
bei
kai os
y inéjimy,
daZniausiai
negalima
ik ai
kons a uo i
pa a dés
ié e imo.
Panasiy
abejoniy
kyla
i
daugiau.
Jy
pakanka,
kad
galé um
su ok i,
kaip
bu o
sunku
aiky i
p ak ikoje
memo andume
dekla uo us
p incipus.
Vélgi
—
y
sunkumy
iesio-
giai
nema y i,
juos
eikia
” ekons uo i”,
nes
p o okolai
labo a o inio
da bo
nea spindi.
Rezul a ai
pe kel i
i
abécélés
a ka
su agy as
pa a dziy
bylas,
ku ios
isos
igliko.
Bylose
p ie
a lie u in y
Komisijos
nuomone
pa a dziy
anka
p i asy a
nuo
ieno
iki
keliolikos
siulomy
pakai y.
P z.
(pi moji
pagal
abécéle
pa a dé):
Abadauskas,
Abadauskis,
Abado skis
—
si ilomi
pakai ai:
Abadas,
Abaddi is,
Abadinas,
Abadénis,
Abadénas,
Abadynas.
Ka
eiskia
oks
si lymas?
Pi miausia
ai,
kad
jis
p ies a auja
an ojo
p incipo
nuos a ai,
jog
*nelieciamos
skolininés
nelie u idkos
kilmés
pa a dés”.
Pa a dé
Abadauskas
y a
skolin a,
galbi
bal a usiska
—
b us.
A6agoycxi,
O6anay,
ASanauxa,
A6ankoy
i
pan.:
b us.
po6am
”gylys”
(3
:
I
55).
An oji
is
eilés
y a
pa a dé
Abakanauskis,
ecioji
—
Abakana iéius.
Jas
si loma
keis i
j
Abakdnis,
Abakondi is,
Abakoniinas,
Abakonidnis,
Abakonenas,
Abakonynas.
Siulomos
keis i
pa a dés
aip
pa
y a
”skolininés”,
sla izmai:
plg.
us.
O6axans,
O6exanp
(3
:
I
55).
Tokiy
abejo iny
si lymy
daugybé.
I
ai
né a
ne iké a,
nes
di b a
g ei-
ai,
paskubomis,
ne u in
né
ieno
im esnio
lie u iy
pa a dziy
y inéjimo,
iks an
kaimyniniy
au y
pa a dzZiy
zodyny
i
pan.
T umpai
a ian ,
di b a
empi iskai,
ado aujan is
subjek y ia
pa i imi
bei
nuo oka,
o
ne
y inéjimy
is adomis.
Laimei,
Sie
si ilymai
nebu o
ealizuo i,
liko
bylose
kaip
jdomus
musy
xalbos
mokslo
bei
ano
me o
paZi y
eiskinys,
Siaip
jau
e as
i
a i-
desnio
Z ilgsnio.
T a kydama
bei
a lie u indama
pa a des,
Komisija
d auge
iipinosi
sia
eikla
i eisin i
ju idiskai.
1935
m.
asa io
28
d.
(p o okolas
N .
22)
joje
bu o
skai y as
Vidaus
eikaly
minis e ijos
pa eng as
pa a dziy
a lie u inimo
is a ymo
p ojek as
(1:
45).
P ie
jo
g iz ama
i
éliau.
1935
m.
ko o
11
d.
Komisija
p ojek a
aps a s é
i
A.
Salio
si llymu
papildé
jj
4-uoju
s aipsniu.
P ojek a
pasi asé
pi mininkas
J.
Baléikonis,
na iai
A.
Salys,
J.
G iska,
P.
Veblai is,
A.
Su ila
( iks a
ik
posédyje
daly a usio
J.
Talman o
pa ago).
1935
m.
bi zelio
7
d.
suda oma
delegacija
(J.
Baléikonis,
A.
Salys,
P.
Veblai is,
J.
Talman as),
ipa eigo a
ei i
del
pa a dziy
is a ymo
pas
P eziden-
a
(1:
83).
1936
m.
ugséjo
22
d.
(p o okolas
N .
91)
A.
Su ila
p aneée,
kad
”Minis e iy
Kabine as
pa a dziy
js a ymo
p ojek a
y a
g azines
Vidaus
eikaly
Minis e ijai
be
jokios
ezoliucijos,
i ,
kiek
zinoma,
p ojek as
o icialiai
Kabine e
nebu o
s a s y as.
Nu a iama
da y i
zygiy,
kad
is a ymo
p ojek as
bu y
iskel as
Seime”
(2
:
33).
1937
m.
sausio
12
d.
(p o .
N .
111)
pa a dziy
is a ymo
p ojek as
da
ka a
pe zili é as,
papildy as
(2:
65).
Minis y
Kabine as
p ojek a
da
ka a
g azina
pe edaguo i
(2
:
81)
—
jo
pi moji
dalis
aps a s oma
1937
m.
ko o
2d.
(p o .
N .
123),
an oji
—
ko o
5
d.
(p o .
N .
124).
Pa engiami
i
paaiskinimai
naujai
su edaguo am
pa a dziy
is a ymo
p ojek ui.
Visas
js a-
ymo
p ojek as
su
paaigkinimais
pe aSomas
j
p o okoly
byla
(2
:
89—93).
Jo
67
olesnio
likimo
i
Komisijos
posédziy
p o okoly nema y i.
Komisijai
eko
a ky i
i
ki us
asmen a dziy
eikalus.
1938
m.
lapk i¢io
25
d.
ji
p adeda
s a s y i
is
Vilka iskio
ku ijos
pe
p ela a
J.
Laukai i
gau g
k ikS o
a dy
sa asq
(2:
158).
S a s ymas
uZsi esé
i
bu o
baig as
ik
1939
m.
balandZio
3
d.
(2+:
173).
1939
m.
Komisija
ekomenduoja
okia
is ekéju-
siy
mo e y
pa a dziy,
suda y y
i8
y o
pa a dZiy
su
galiine
-(i)us,
da ybos
no ma:
”I&
pa a dziy
Simius,
Pocius,
Gi nius,
Ba asius,
Gi dzius,
Meidus
—
mo e y
pa a des
galima
a3y i
Simiené,
Pociené,
Gi niené...
a ba Simiu-
iené,
Gi niu iené,
Pociu iené,
— kaip
jy
sa ininkai
adinasi
a
pageidauja”
(2:
177).
Panagiai
si
no ma
o muluojama
i
miisy
dienomis.
Ki a
Komisijos
an ojo
e apo
da bo
k yp is
—
ie o a dziy
a kymas.
Su ink ieji
gy enamyjy
i
kai
ku ie
negy enamyjy
ie y
a dai
bu o
pe a-
Sy i
j
am
ik as
bylas
—
als¢iais
i
apsk i imis.
Jos isos
aip
pa
isliko.
Siose
bylose
bu e
ie o a dziai
imami
s a s y i
Komisijoje.
1935
m.
ge-
guzés
20
d.
p o okole
N .
35
andame
umpa
j asa:
”Aps a s y a
ie-
o a dziy
Aly aus
alsciaus
kaimai
i
iensédZiai
(220)”
Komisija:
pi mi-
ninkas
J.
Baléikonis,
na iai
A.
Salys,
A.
Su ila,
J.
G iska,
P.
Veblai is,
J.
Talman as
(1:
75).
Siuo
posédziu
p adé a
is isa
ie o a dziy
no minimo
epopéja,
ku i
esési
kele is
me us.
P adZioje
s a s ymy
eiga,
ie y
a dy
ko ega imo,
kei imo,
naujy
pa inkimo
bei
da imo
p incipai
i
mo y ai
p o-
okoluose
ne iksuojami
(panaiiai
kaip
a lie u inan
pa a des).
Be
gang ei
(nuo
e iojo
posédZio,
j ykusio
1935
m.
geguzés
20
d.)
p adedama
de a-
liau
a spindeé i
s a s ymo
eiga.
P z.,
”Ma ga a
—
Kéda iskes
:
zmoniy
aip
adinama”;
*Smolnica
—
S azdiné,
g e imos
gi ai és
a das”,
”
Demba ka
is e s i
—
AZuoliné”
(1:
85).
Véliau
p o okola imas
(
ma y ,
i
da bas)
is
obulejo,
kol
galiausiai,
a kim,
1937
m.
s a s ymai,
p o okoluose
im a
uZ asiné i
iek
p eciziskai,
kad
i
Siy
dieny skai y ojas
nesunkiai
ma o
isy
aisymy
mo y acija.
Tai
ypaé
s a bu
Siy
dieny
ie o a dziy
no min ojams
bei
y ine ojams,
nes
kai
ku ioms
gy en ie ems
bu o
si loma
g azin i
anks-
esniuosius
a dus,
pa adin i
jas
ki y
ie y
(pie y,
upiy,
eze y,
misky,
kal-
ny
i
pan.)
a dais
a ba
iesiog
bu o
sugal ojamas
naujas,
.y.
di b inis
a das.
Dalis
Siy
si lymy
p igijo.
Tiesa,
nus a y i,
koks
p ocen as
eko-
mendacijy
bu o
ealizuo as,
labai
sunku
—
ek y
su ik in i
apie
isdesim
iks anéiy
ie o a dZiy.
Todél
apsi ibosime
okiu
pa yzdZiu.
T aky
aps.
Auks ad a io
is.
s a s y a
53
oikonimai,
ku ie
Komisijai
a odé
aisy ini
a ba
keis ini
(2
:
43—44).
I§
penkiasdegim
ijy
si ilymy
p igijo
sep yni:
Juozapa a—
Judzapiskés,
Ka alauéizna—
Ka iliai,
Kopecai—
Kapéiai
(pas a-
ba:
”Zmonés
adina”),
Sabaliauéizna—
Sabéliskés,
Gubiskés—
Ubiskés
(pas a-
ba:
”Zmonés
adina”),
Zukauéizna—
Zukai,
No osadai—
Naujasodis.
Jie
i
daba
y a
bend inés
kalbos
no ma.
DidzZioji
dalis
siilymy
nep igijo
—
i
iso
d idesim
du:
daba
Bab auninka ,
—
siiily a
*Bab ini ikai,
G auzinkai
—
*G auziniai,
Mackdn iskés
—
*
Macké-
niskés,
Malinduka
—
*A ie yné,
Me giskés
—
*
Mé kigkés
(seniau
aip
a-
dinesi),
Mickuna a
—
*
Mickuniskés,
Mikala a
—
*
Mykoliskés,
Pa anka a
—
*Pa ankiskés,
Ranga a
—
*
Ranginés,
Ruzia a
—
*
Ruziskés,
Samduka
—
*Samé,
Zaba auskai
—
*
Pa e kniai,
Zilindiskés
—
*
Ziliskés,
Albina a
—
*
Albi-
68

niskés;
And ijana a
—
*Anid iskés,
Ba isia a
—
*
Ba siskés,
Kamain iskés
—
*Akméniai,
La a a a
—
*La a énys,
S ania a
—
*S oniské,
Sa é né
—
*Ki umai,
Dubélka
—
*
Duobélé,
Tamasia a
—
*
Tamésiskés.
.
Keliy
oikonimy
jsigalejo
kiek
ki okios
ly ys
negu
siule
Komisija:
bu-
o
Ma ku auéizna
—
si ly a
"
Ma ku onys
—
jsigaléjo
Ma ki iskés,
Okme-
nai
—
*An akmenys
(pas aba:
”Zmonés
adina”)
—
Akméniai,
Odinca a
—
*
Adi icigkés
—
Adinca a,
Vladisla a a
—
*
Vladiskés
—
Vladisla a.
Likusiyjy
d idéSim ies
iden i ikuo i
nepa yko
—
daugiausia,
ma y ,
del
o,
kad
Siuo
me u
nebé a
pa iy
gy enamyjy
ie y
(daugiausia
iensédziy).
Vadinasi,
no s
p igijo
nedaug
aisymy,
galima
i in i,
kad
di b a
ne
el-
ui.
SusipaZinus
su
ki y
alséiy
ie o a dziy
aisymais,
ma y i
i
am
ik y
ski umy,
be
dazniausiai
neesminiy,
odel
bi y
pama o
spé i,
kad
ekomen-
dacijy
jsigaléjimo
mas as
bu o
panasus.
P adéjusi
no min i
ie o a dZzius 1935
m.
geguzés
20
d.,
Komisija
sj
da ba
ig
esmés
baigia
1937
m.
asa io
23
d.
aps a s ydama
Za asy
aps.
ie o a -
daius
(2
:
84—86).
Be
uo
jos
da bas
nesibaigé.
1937
m.
ko o
12
d.
posédZio
p o okole
andame
oki
j aSq:
”
Baigus
a lie u in i
isy
20
apsk i¢iy
ie o a -
dzius,
el
p ade a
nuo
p adZiy,
nuo
Aly aus
apsk i ies,
a lie u in i
i
is aisy i
likusius
neaiskius
ie o a dZius,
apie
ku iuos
papildomai
bu o
als¢iy
sa i-
aldybiy
klaus a”
(2:
94).
Sis
an asis
s a s ymy
e apas
uZbaig as
1937
m.
lapk igio
26
d.
(p o .
N .
149)
(II:
129-130).
Komisijai
ie o a dziy
eikalais
eko
domé is
i
éliau,
be
jau
ne
sis e-
miskai,
o
pagal
eikala.
Vienas
dalykas,
susijes
su
ie o a dZiais,
ak ualus
i
daba
—
ai
Komisijos
ap obuo i
gy enamyjyu
ie y
pa adinimai
bei
ju
ump-nimai:
*d a as
—
d .,
kol
neiSpa celiuo as;
igpa celiuo y
d a y
cen ai
jung ini
i
kaimg
a
ki a
gy enamaja
ie o e
i
adin ini
bend u
os
ie o es
e e
kaip
i
ki i
jos
ukiai.
pali a kas
—
pl .,
pagal
ie o és
ie os
Zmoniy
adinima;
su
iSpa ce-
liuo u
elgiamasi
kaip
su
d a u
(Z .).
iensédis
—
s.,
ieno
ukio
gy .
ie o e;
ienkiemis
i
i gi
o icialiai
adin-
inas
iensédziu.
sodyba
—
sod.,
pa eigiino
iensédis;
sodyba
adin ina
i
eigu a,
kai
ji
eiskia
ne
s i i,
plo a;
pasoda
ne a o ina.
ki os
gy .
ie o es,
on
kolonija,
—
da zininkai,
desim ininkai,
kaimais
a ba
iensédiiais.
Rg
—
sa g.
(biida,
biidelé),
p z.:
gelezinkelio
sa giné
—
gelez.
sa g.”
:
181).
i
pasiilé
i
kai
ku iuos
su umpinimus,
nus a é
Vilniaus
k ag o
gy enamyjy
ie y
pa adinimy
iSis
(2:
181—
182).
Komisija
a liko
didziulj
da ba,
ski s y ina
j
du
e apus.
Pi masis,
zymiai
umpesnis
—
ai
pa a dziy
i
ie o a dziy
inkimas
i8
gy osios
kalbos.
Su-
ink y
pa a dziy
ka o eka,
éliau,
jau po
ka o,
ge okai
papildy a,
ypa¢
pa-
a démis
i§
Vilniaus
i
Klaipédos
k as y,
bu o
as
Sal inis,
ku io
pama u
pa-
eng as
i
isleis as
”Lie u iy
pa a dziy
zodynas”
(3).
Su asy y
i
als¢iuose
69
pa ik in y
ie o a dziy
bylos
u ejo
bi i
panaudo os
planuo am
ie o a dziq
(gy enamyjy
ie y
a du)
zodynui
eng i.
To
pada y i
nespe a.
Be
o,
ie
o a dziy
bylos
neapémé
Vilniaus
i
Klaipédos
k as o
(”
Vilniaus
s i ies
ie~
o a dziy”
Zodyno
p ojek as
pa eng as
éliau).
Be
ai,
kas
y a
bylose,
labaj
e inga:
Sie
ie o a dZiai
panaudo i
engian
no minamaji
o icialy
Lie u os’
gy enamyjy
ie y
a dy
sa asa
—
“Lie u os
TSR
adminis acinio- e i o i-
nio
suski s ymo
Zinyna”
(4).
Pap ickais au i
gal
galima
bu y
ik
dél
o,
kad
siunciamiems
j
alséius
ik in ojams
nebu o
nu odoma
su asiné i
isy
ie o-
a dziy,
o
daugiausia
eikalau a
uZ aSy i
gy enamyjy
ie y
a dus.
Vienas
su aginé ojy,
A.
Zi gulys,
a siminimuose
(1982
m.)
ago:
”Dél
ie y
a dy
uZ aSinejimo,
kaip
daba
man
odosi,
—
aip
i
ada
mums
odési,
—
nela-
bai
pe spek y iai
mus
o ien a o.
Nelabai
ikes
bu o
nu odymas
uZ asiné i
ik
s ambesnius
ie o a dzius,
ne
kokius
baly,
baluciy,
upeli kséiy,
pie e
liy...
a dus.
P ieS
is aziuodami
keli
pasi a g
yZomeés
kick
ik
bus
p ieinama,
uz asiné i
i
smulkius
zemé a dZius
bei
anden a dzius.
Baléikonis,
éliaw
pama es
okius
uz asus,
sake,
kad
ai
bu es
nelabai
eikalingas
da bas.
Jam
bu o
s a bis
ik
ie
a dai,
ku ie
adminis acijai
gali
bi i
eikalingi”
(5).
Vadinasi,
ie o a dziy
s a ba
mokslui,
bal is ikai
i
indocu opeis ikai,
anuome
da
nebu o
kaip
eikian
beiien!
Tai
enka
miné i
jau
ien
del
o,
kad
uo
me u
Lie u oje
i
pasaulyje
ga séjo
IX.
Bugos
onomas ikos
y iné-
jimai.
Sup an ama,
aplinkybés
e é
skubé i,
negais i,
iska
a lik i
iki
pas
kei imo,
be
aki aizdu
i
ai,
jog
iks anGiai
g aZiy
g aziausiy
ie o a dziy
liko
nesu ink a.
Kiek
ki aip
e in inas
pa a dziy
bei
ie o a dziy
a kymo,
no minimo,
a lie u inimo
da bas.
Di b a
is
iesy
daug
—.
posédZiau a
201
ka a:
kaip
jaw
mine a,
pi masis
posédis
j yko
1934
m.
sausio
24
d.,
pasku inysis
—
1940)
m.
geguzés
16
d.
(jo
p o okolas
pasi agy as
ik
Komisijos
sek e o iaus
M.
Ju kyno)
(2:
185).
A.
Salys
bu o
ienas
uoliausiyjy
(po
J.
Baléikonio)
na iy
—
jo
p aleis a
ik
19
posedziy.
Neabejo ina,
kad
A.
Salio
jnaSas
j
8,
da ba
y a
ienas
s a iausiy.
7
Deja,
negalima
pasaky i,
kad
ezul a as
adek a us
jdé am
da bui.
Dau-
giausia
gais a
a lic u inan
pa a des.
Be
sis
da bas
iS
esmés
nuéjo
nickais'
—
jis
liko
ik
am
ik y
pas angy,
sa i y
endencijy
p o okolinis
ezul a as.
Vaisingesnis
bu o
ie o a dziy
no minimas.
Kaip
be e in ume
Komisijos
nuei a
kelia,
be
jokiy
abejoniy
u ime
p ipa-
zin i
jos
a lik y
da by
s a ba.
Ne
i
ie,
ku ie
am
ik ais
aspek ais
nebu a
i in
aisingi,
is
dél o
paliko
sa o
pédsaky
—
ben
jau kaip
iS aiska
uome i-
nly
pazi y
bei
nuo aiky,
bandy y
pe kel i
{
konk e¢ia
ling is ing
i
kul ine
e d e.
Daug
kas,
ka
p adéjo
Komisija,
esiama
i
musy
laikais,
—
ik
aplin-
kybés
ai
da y i
daba
y a
Zymiai
palankesnés:
u ime
gausiy
asmen a dziy
inkiniy,
700.000
ie o a dziy,
su ink y
iS
gy osios
kalbos,
ka o eka,
300.000
is o iniy
ie o a dziy
ka o eka,
apibend inamyjy
onomas ikos
y inéjimy.
LITERATURA
-
1.
V.R.M.
Pa a dziy
i
Vie o a dziy
Komisija.
P o okoly
knyga.
1934.
I.
24.
—
1935—1936.
Ill.
27
(Saugoma
Lic u iy
kalbos
ins i u o
Va dyno
sky iuje).
2.
V.R.M-ja.
Pa a dziy
i
ie o a dziy
A lie u inimo
Komisijos
P o okoly
Kny-
70
gos.
1936,
1937,
1938,
1939,
1940
(Saugoma
Lie u iy
kalbos
ins i u o
Va dyno
sky iuje).
3.
Lie u iy
pa a dziy
zodynas.
V.,
1985,
T.
1;
1989,
T.
2.
4.
Lie u os
TSR
adminis acinio- e i o inio
suski s ymo
Zinynas.
V.,
1976.
D.
2.
e
5.
A.
Zi gulio
a siminimai
(saugomi
Lie u iy
kalbos
ins i u o
Va dyno
sky iuje).
PROFESSOR
A.
SALYS
UND
DIE
KOMISSION
FUR
FAMILIEN-
UND
ORTSNAMEN
Zusammen assung
1933
is
”
Komission
ii
Familien-
und
O snamen”
gewahl
wo den,
die
bis
Mai
1940
als
O gan
des
Innenminis e iums
a ig
wa .
Du ch
die
So ge
de
Kommis-
sion
wu den
die
li auischen
Familiennamen
egis ie
und
o
O
gep ii
Speziell
geschul e
Pe sonen
haben
die
li auischen
Siedlungsnamen
(Oikonyme),
einen
Teil
de
ande en
O snamen
aus
de
lebenden Sp ache
au gesch ieben.
Spa e
ha
die
Komission
die
Familien-
und
O snamen
bea bei e ,
no mie .
Es
wu de
geplan ,
das
Wo e buch
de
Familien-
und
O snamen
he auszugeben.
De
K ieg
ha
e -
hinde ,
das
Vo haben
zu
e wi klichen.
Eines
de
ak i s en
Mi gliede
de
Kommission
wa
P o esso
A.
Salys.
71