LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXV
(1995)
LIETUVIY
LEKSIKOLOGIJOS
TYRINEJIMAI
Ri a
Sepe y e
DAIKTAVARDZIY
LINKSNIY
ADVERBIALIZACIJA
IR
JU
PATEIKIMAS
”LIETUVIY
KALBOS
ZODYNE”
Ad e bializacija,
a ba
p ie eiksméjimas,
apib éziama
kaip
”ki y
kalbos
daliy
pe éjimas
j
p ie eiksmio
ka ego ija”
(LKM:
204);
naujausiuose
lie u-
iy
kalbos
mo ologijos
da buose
—
kaip
” unkcine
p ie eiksmiy
da yba”,
kai
*del
am
ik y
seman iniy
i
unkciniy
aplinkybiy
j ai iy
kalbos
daliy
o -
mos, ZodZiy
junginiai
i s a
p ie eiksmiais”
(Paulauskiené
1994:
380—381).
Lie u iy
kalbos
linksniy
p ie eiksméjima
y a
iSsamiai
y inéjes
i
ap ases
K.
Ul ydas;
be
o,
Sis
kalbos
eiSkinys
y a
pap as ai
ap a iamas
g ama ikose.
Tokio
pobudzZio
ling is iniuose
da buose
kalban
apie
p ie eiksmeéjima
a o-
jami
okie
apibidinimai:
”né a
galu inai
nu aukes
ySio
su
daik a a dziu”,
* a pine
s adija”,
”a diausiai
p ia éja
p ie
p ie eiksmiy”
(Ul ydas
1967:
7,
28,
30,
Ul ydas
1959:
80)
i
pan.
Ragan
”Lie u iy
kalbos
zodyna”™:
bi ina
apsisp es i,
a
palik i
linksniui
jo
s a usa,
a
pakel i
jj
{
leksikos
iene o
anga
i
laiky i
ji
p ie eiksmiu.
Zi-
noma,
leksikos
skaidymas
(g upa imas)
j
klases
(kalbos
dalis)
y a
labai
sudé-
inga
ling is iné
p oblema.
P ie eiksmiai
komplikuoja
pade j
da
i
uo,
kad
jie
né a o maliai
apibidinama
leksikos
klasé,
ji
e a
ienijama
ka ego inés
eiksmo
aplinkybés
eikSmeés,
iksliau
a ian ,
o,
kad
p ie eiksmiai
cha ak-
e izuoja
dinaminj
( eiksmaZodis)
a ba
s a inj
(bud a dis)
daik o
pozymi.
Tu in
omenyje,
kad
sus aba éje
zodziy
junginiai,
p z.,
is
ka o,
1
pag indy,
ig
p adzZios
laikomi
LKZ
p ie eiksmiais,
da osi
neaisku,
kodél
p ie eiksmiu
nelaikomas
junginys
7
Salj
(beje,
LKG
—
ie os
p ie eiksmis),
seman iSkai
adek a us
ilia y ui
Salin,
a ojamas
ose
a mése,
ku
ilia y o,
kaip
pa a-
digminio
linksnio,
né a.
Kalbos
daliy
sky imo
p oblema
issp endZia
unkcine
g ama ika,
kalbos
s au e
ji is
iso
nekyla.
T adicinése
g ama ikose
(p z.,
LKM:
204),
ku iose
is a dijamos,
apib éZiamos
i
ilius uojamos
pa yzdZiais
kalbos
dalys,
aip
pa
né a
dideliy
sunkumy
ap a i
p ie eiksméjima.
Sun-
kumai
p asideda
j aukian
Zodzius
j
okj
egis a,
koks
y a
”Lie u iy
kalbos
zodynas”,
ku
zodziui
eikia
duo i
mo ologine
kalbos
dalies
pazyma.
Pi miausia
eiké y
apZ elg i
ad e bializuo y
daik a a dziy
linksniy
pa ei-
kima
LKZ
(1),
an a,
i e in i
jj
(2)
i
pada y i
am
ik as
is adas
(3).
1.
Kaip
jau
bu o
miné a,
zodynininkai,
ap aSydami
ku j
no s
daik a-
a dj,
labai
daznai
susidu ia
su
p oblema
—
a
seman iskai
a i ikusj
pa a-
digminj
linksnj
laiky i
p ie eiksmiu
i
pa eik i
jj
a ski u
zodyno
s aipsniu,
a
"jsp aus i”
jj
j
a i inkamo
daik a a diZio
ilius acija
(ka ais,
iesa,
a ski ai
142
paaiskinan
a ojimo
speci ika).
Pa ys
”komplikuoéiausi”
linksniai
—
ai
ie-
naskai os
galininkas,
jnagininkas
i
ie ininkas,
daugiskai os
inagininkas.
Sios
p oblemos
bu imas
labai
aiskiai
ma y i
LKZ,
ku iame
ieno
a
ki o
linksnio
ak uo é
daZnai
pa eina
nuo
Zodyno
agy ojo
a
edak o iaus
nuomones.
Tokia
padé j
galima
bi y
paaigkin i
uo,
kad
zodynininkai
i8
esmeés
ne u i
kuo
em is,
.y.,
kad
lie u iy
kalbos
g ama ikos
adicigkai
iksliai
neapib e-
ai:
ku ie
ZodZiai
y a
’ ik i”
p ie eiksmiai,
o
ku ie
—
ik
sup ie eiksmeje
a
*p ia éje
p ie
p ie eiksmiy”
a dazodziy
linksniai.
Pi mojoje
lie u iy
kal-
bos
g ama ikoje
a p
ie os
p ie eiksmiy
nu odomi
iduy,
apacioj
(PG:
506),
a p
laiko
—
ka ais,
aka ais,
nak imis
(PG:
507);
joje
aip
pa
pazymima,
kad
”kaip
g aiku
ns
naudininkas
daznai
igauna
p ie eiksmio
p igim i,
aip
daugelio
a dy
ienaskai os
i
daugiskai os
ablia y ai,
o
ypa¢
inagio
aes
ai,
is i o
j
p ie eiksmius,
p z.
:
pulkui
pulkais,
a du,
sky iu,
a i omis
..
(PG:
508).
Siuolaikinés
e ic
kalbos
g ama ikos
kai
ku iy
de k acexd ia
linksniams
p ipazindamos
p ie eiksmio
s a usa
eigia,
kad
" a p
a dazodziy
i
p ie eiksmio
nuo
pa
gio
kalbos
dalies
o ma imosi
p adzios
bu o,
daba
e-
bé a
(i ,
be
abejo,
a ei yje
bus)
pe einamyjy
eigkiniy
—
zodziy
bei
kons uk-
cijy,
ku
jau
galima
jziu é i
a dazodiskumo
a
eiksmazodiskumo
silpneji-
ma,
be
da
negalima
kons a uo i
isisko
sup ie eiksméjimo,
p z.:
...
pulku
(plg.
su
PG:
508
—
R.
S.),
a u,
s ulpu
...,
k as e,
...,
idu yje
...,
uzpakalyje,
apacioje,
...,
k u oje”
(LKG:
428).
Nawianaione
lie u iy
kalbos
g ama ikoje,
galima
Eloy
l:
da
labiau
supainiojamas
p ie eiksmio
sky imas,
joje
aSoma,
kad
" a p
a dazodiiy
i
p ie eiksmio
nuo
pa
Sios
kalbos
dalies
o ma imosi
p adzios
bu o,
y a
(i ,
be
abejo,
a ei yje
bus)
pe einamyjy
a ejy
—
kon-
s ukcijy
bei
zodziu,
ku
ik a
p ie eiksmio
eikSmé
iskyla
ik
ada,
kai
ne a
jokiy
pazyminiy,
p z.:
13
ma ymo,
i3
y o, a u,
bu iu,
Sonu,
Za bu.
Be
kai
ik
okios
kons ukcijos
bei
zodziai
pa a ojami
su
pazyminiais,
negali
bi i
jokios
kalbos
apie
ju
p ie eiksmiskuma,
p z.:
18
anks y o
y o,
dideliu
bu iu,
deZiniuoju
Sonu”
(DLKG:
411).
Tos
d i
ilgos
ci a os
pa eik os
am,
kad
bu y
pa ody a,
kad
lie u iy
kalbos
g ama ikose
né a
a gumen uo as
daik a a dziy
linksniy
sky imas
p ie
p ie eiksmiy
(p z.,
kodel
pazyminys
panaikina
” ik a
p ie eiksmio
eikime”?).
Todeél,
sup an ama,
zodyno
agy ojai
i
edak o iai
dagnai
sa o
nuoZi a
j aukia
(a ba
ne)
am
ik y
daik a a dZiy
linksnius
j
p ie eiksmiy
klase.
P z.,
seman iskai
isk i usi
i8
pa adigmos
adinamajj
laiko
galininka
LKZ
sis emiskai
pa eikia
kaip
daik a a dzio
ilius acija,
p z.,
LKG
laikomas
laiko
p ie eiksmiu
dieng
(LKG:
458),
LKZ
pa eik as
daik a a dzio
diena
s aipsny-
je
kaip
pap as a
ilius acija
(Kam
leng a
dieng,
kam
nak y,
o
kam
niekados
Z ).
Ka g
aip
pa
né a
pa eik as
LKZ
a ski u
s aipsniu,
o
analogiskas
syky,
LKG
minimas
a p
laiko
p ie eiksmiy
(LKG:
455),
LKZ
pa eikiamas
i gi
a ski u
s aipsniu
su
pazyma
ad .
Apaéioje,
kaip
p ie eiksmis,
LKZ
né a
isski iamas,
Saly
(i
Salyje)
pa eikiamas
kaip
p ie eiksmis
(ma y ,
Si aip
bus
pada y a
i
iduje,
idu yje,
i suje).
Pe zi u éjus
LKZ
iséjusius
omus
ma-
y i,
kad
naujausiuose
jo
omuose
links ama
nuosekliau
a ski i
seman iskai
*i8k i usius
i8
pa adigmos”
linksnius,
pa eik i
juos
a ski ais
s a ipsniais
kaip
143
p ie eiksmius.
Taciau
didelio
nuoseklumo
i
juose
né a.
Pap as ai
iSski ia-
mi
ie
linksniai,
ku ie
eigskia
laika
a ba
ie a,
p z.:
pa aka e
ad .
”p ies
aka a”
(g e a
s aipsnis
pa aka é
s .
1.
”laikas
apie
aka a,
p ieS
ems-
an ”);
pa aka iais
ad .
“apie
aka a,
p ie’
aka a”;
pagi iomis
”
pagi io-
jan ”;
Salyje
"ne oli,
g e a”;
Salimis
”i8
Saliy,
i
Sony”;
kai en
”|
kai e
puse”;
ka ais
”kai
kada,
kada
ne
kada”;
p ieblanda”’ ems an ”;
p ieblandziu” .p.”;
p ieb éksmiu,
p ieb éksmiais
”
apyb ékSmiais,
ems an ”;
p iekin
” olyn
jude-
jimo
k yp imi,
j
p ieki”;
p ies yéiu
”p ies
pa
y a”;
Sonais
”g e a”;
Sonan
|
Sali,
olyn”;
amséje
” aka o
a
nak ies
b i yje,
su emus”;
a pais
1
”
ie omis
daik ais,
uoZais,
kai
ku ”
i
a pais
2
”ka ais,
e ka ¢iais,
kai
kada”;
dazk ais
* ie omis”;
amziais
1
” isa
laika,
labai
ilgai”
o an
1
”laukan”;
lauke
”lauko
puséje”
i
. .
I8ski as
kaip
p ie eiksmis
i
ienas
ki as
biido
eikSmg¢
u in is
linksnis,
p z.:
d auge
1
” iename
biu yje,
ka u,
ne
a ski ai”;
mainais
”kei-
dian is,
mainan ”;
sky ium
”a ski ai”;
cho u
” isi
ka u,
su a inai”;
balsu
*balsiai,
balsomis”;
aS u
” as i8kai”;
Suoliais
”Sokuojan
Suksniais,
pasoko-
mis,
gal o ikéiais”;
iscia
”g ei u,
ankiu Zingsniu
(bég i,
jo i,
aziuo i)”
i
e
2.1.
I e inan
ad e bializuo y
daik a a dziy
linksniy
pa eikima
LKZ
pi -
miausia
eikia
pab éz i
nea i ikima
a p
Sio
zodyno
i
LKG.
Didziulis
nea i-
ikimas
a p
LKG
i
LKZ
1—8
omy
gali
bi i
paaiskin as
uo,
kad
LKG,
leidzian
Siuos
Zodyno
omus,
da
nebu o
iSspausdin a
(1971).
Nuo
9-ojo
LKZ
omo
8is
nea i ikimas
mazZéja,
a¢iau
is
dél o
islieka.
P z.,
LKZ
neis-
kel os
kaip
a ski os
leksemos,
minimos
LKG
kaip
p ie eiksmiai
(pag io iais,
pa akiais
—
LKG:
443,
senybej,
senybése
—
LKG:
455,
p adzioje
—
LKG:
456,
popieciu,
-p ie aka éj
—
LKG:
458,
p ieblandéléj,
p ie emélej,
p ie emeliais,
p ie emély éj
—
LKG:
459,
Sesiose
—
LKG:
436)
a ba
kaip
pe einamieji
a -_
ejai!
(paa iziais,
pabaliais,
padebesiais,
padi iais,
pakluoném,
pakampém
i
a e)
2.2.
Nek es ionuojan
”
Lie u iy
kalbos
g ama ikos”
p ie eiksmiy
sky imo
a z ilgiu,
nea i ikimas
a p
jos
i
zodyno
y a
upu j
Soki uojan is.
Taciau
jeigu
Zodynininkai
k i ikai
e ina
LKG
duomenis,
no é ysi
ma y i
iksles-
nius
ad e bializuo y
linksniy
sky imo
LKZ
k i e ijus.
No é ysi,
kad
bu y
islaiky a
am
ik a
sis ema.
Bu en
jos
LKZ
i
Siuo
a z ilgiu
iks a.
2.3.
Galima
da y i
p ielaida,
kad
LKZ
emiasi
leksikog a ine
adicija.
Pa yzdziui,
F.
W.
Haacko
zodyne
(Haack
1730)
kaip
p ie eiksmiai
isski i:
d auge
ad .,
ig
idaus,
is
i saus,
lauke
ad .
loci,
laukan
ad .
loci,
p iesais
(be
pazymos),
y meéiais
ad .
emp.,
y a
me g
ad .
emp.,
Salin
ad .
loc.,
aka ais
ad .
emp.,
a gu
ad .
dubi .,
Pil.
Ruigio
zodyne (Ruhig
1747),
be
Siu,
da
i&kel i:
apaéioj
ad .,
ka ais
(be
pazymos),
Gésu
ad .,
y me yy
ad .
LKZ
nepa eik i
kaip
a ski os
leksemos
ik
apaéioj,
y meéiais
i
y me yj
( u iu
omeny
igspausdin us
omus).
G.
H.
F.
Nesselmanno
Zodyne
(Nessel-
mann
1851)
a ski ais
s aipsniais
isski i
laukan,
p ieSais
(be
pazymos),
éésu,
1
LKG
a p
pe einamyjy
daugiskai os
jnagininko
o my
minima
i
pabobzais,
no s
ai
né a
linksnio
o ma,
—
i8
iso
né a
daik a a dzio
*
pabobys
pa adigmos.
144
d auge,
g e a,
lauke
(o ig.
laukia),
alia,
Salimis,
alin
su
pazyma
ad .,
lauke
su
pazyma
ad .
i
paaiskinimu
“eig.
loca .
on
laukas”;
o mos
apaéioj,
ka ais,
iséia,
y meéiais,
Suoliais,
a pais,
p ysokiais
a i inkamy
daik a a -
dziy
s aipsniuose;
junginiai
13
idaus,
i8
i gaus,
i§
p adzios
aip
pa
a i in-
kamy
daik a a dziy
s aipsniuose.
Zodyne,
ku is
LKZ
zymimas
san umpa
NdZ,
kaip
p ie eiksmiai
igski i
d auge,
g e a,
laukan,
o an;
p iesais,
Salia,
saly,
Salim,
Salimis,
Salin,
So iais,
a pais,
iska o,
isp adzios
(o iginalo
agy-
ba —
R.S.);
upu z
—
a ski as
kaip
daik a a dzio
upu is
2
eikSmé.
LKZ
pa eik os
kaip
p ie eiksmiai
o mos
k uopg,
k liais,
Suoliais,
cho u,
laiku,
mainais,
me u,
nakéia,
pa yéiais,
pa aka e,
iscia,
as u,
Sonais,
NdZ
é a
a i inkamy
daik a a dzZiy
ilius aciniai
pa yzdziai.
Taigi
i in i,
kad
LKZ
laikomasi
leksikog a inés
adicijos,
nebi y
ikslu.
Beje,
daba inés
kalbos
zodyno
leidimuose
(DZ!,
Dz’),
ku is,
kaip
a odo,
g indziamas
LKZ
i
jo
ka o eka,
adicija
aip
pa
neiSlaiky a:
neigkel i
ad .
cho u,
balsu
(nu odo-
ma
ik
p ie eiksmiska
ienaskai os
jnagininko
eikimé),
laiku
(isski as
DZ?),
ig
ka o,
is
p adziy,
pa yéiais,
pa aka e,
as u
i
. .
2.4.
Taigi
LKZ,
galima
saky i,
plé ojama
leksikog a iné
adicija,
.y.
is
daugiau,
palygin i
su
anks esniais
lie u iy
kalbos
zodynais,
linksniy
o -
my
i aukiama
j
Zodziy
—
p ie eiksmiy
klase.
Tadiau
j
akis
k in a
sis emos
neiglaikymas
—
neaisku,
kodél
ieny
daik a a ddiy
linksniai
laikomi_p ie-
eiksmiais,
o
ki y
—
seman iskai
analogisky
—
ne.
Pailius uosiu
ai
kele u
pa yzdziy.
Fo ma
pagalyje
iskel a
kaip
p ie eiksmis
eikime
*
g e a,
Salia”,
nuogalyje
pa eikiama
kaip
daik a a dzio
nuosalis
ad e bializuo a
eikimé
De
p iesakyje
i
p iekyje
né a
iskel i
a ski ais
s aipsniais,
be
kaZkodél
igkel a
o ma
p ieky
(no s
laiko
eikimé
bidinga
i
daik a a dziui
p iekis).
Iskel a
o ma
p iekin,
aciau
neiskel a
analogiska
p iegakin
(”Jis
zengia
p ieSakin”
).
ISkel as
p ie eiksmis
daik ais
(”Upé
daik ais
isdzi usi
K”),
ma y ,
aip
bus
pasielg a
i
su
ie omis,
aciau
analogiskas
plo ais
(”Rugiai
plo ais
isplike
K”)
né a
igski iamas.
P ie eiksmis
(LKZ
duomenimis)
Suo ais
aiskinamas:
* a pais,
gusiais”
i
” uoZais,
d yZiais”,
agiau
nei
gusiais,
nei
uozais
ne-
laikomi
p ie eiksmiais.
Nuo udeniu
” udens
p adiioje,
udeniop”
iskel as
—
apy udeniu
(Apy udeniu
numi é
G z)
—
daik a a dzio
s aipsnyje,
ap emiais
—
ad .,
apy amsiais
—
sm.
i
. .
2.5.
Reikia
pazymé i,
kad
LKZ
kaip
p ie eiksmiai
daZniausiai
ak uojami
laiko
i
ie os
eikSme
u in ys
linksniai,
ma y ,
manoma,
kad
jie
g ei¢iau-
sial
i8k in a
i8
pa adigmos.
Budo
eikSme
u in ys
linksniai
( ienaskai os
i
daugiskai os
jnagininkas)-giuo
a z ilgiu
y a
ge okai
”nusk iaus i”.
Nuosekliai
isski iami
ik
judéjimo
buda
eiskian ys
zodziai
—
iséia,
Suoliais,
ma y ,
bus
iskel as
i
Zingine.
Ki i
budo
aplinkybés
eiksme
u in ys
daik a a dziy
links-
niai
(iSsky us
kele a
—
cho u,
balsu,
mainais
i
pan.)
né a
pa eikiami
s aips-
niais
—
ai
o mos
a u
(plg.
Paulauskiené
1994: 378),
bu iu,
apsk i imu,
s o e,
jega,
lasais,
amzdiiu,
u a,
glébiais,
gniuzulais
i
. .
Nelinks ama
is-
ski i
i
kiekio
eik8me
u in j
galininko
linksnj
(iSsky us
k uopg),
.y.
o mas
kgsnj,
k i g,
kupe g
i
. .
2.6.
Kaip
ma y i
is
LKZ,
zodynininkams
p oblemy
kelia
deminu y iniy
145
daik a a dziu,
ku ie
pap as ai
pa eikiami
pama inio
Zodzio
s aipsnyje,
ilius -
acijoje,
sky imas
p ie
p ie eiksmiy.
Pa yzdziui,
ad .
k uopg
ilius uojamas
da iniais
k uopele,
k uopely e.
Paskesniuose
Zodyno
omuose,
p ipazis an ,
kad
p iesagos
-elis,
-é,
-y is,
-é€
i
pan.
y a,
Siaip
a
aip,
daik a a dziy
da-
ybos
o man ai,
deminu y iniy
da iniy
linksniy
o mos,
ak uojamos
kaip
p ie eiksmiai,
pa eikiamos
a ski ais
s aipsniais,
p z.:
ad .
iséia
i
is ele,
is u e,
ad .
Suoliais,
Suoliu
i
Suoleliais,
Suoleliu
(be
ne a
Suoliukais),
ad .
a pais
i
a peliais,
a puéiais,
a pukais.
Be
i
8i
sis ema
neislaikoma
iki
galo,
p z.,
Salele
pa eikiama
Salis
s aipsnyje.
3.0.
ApZ elgus
kai
ku iuos
daik a a dziy
linksniy
ad e bializacijos
pa ei-
kimo
LKZ
ypa umus,
no é ysi
pada y i
am
ik as
is adas.
3.1.
Pi miausia,
LKZ
aSomas,
ne u in
aiskiy
k i e ijy
(a ba
jy
laikan-
_ is
nenuosekliai),
ku iy
Zodziy
ku iuos
linksnius
ak uo i
kaip
p ie eiksmius,
kada
linksnis
y a
seman iskai
izoliuo as
(Ul ydas
1967:
7)
i
kada
jo
galune
»p a anda
linksnio
ody ojo
unkcija”
(Ul ydas
1959:
84).
Tai,
kad
ienas
daik a a dzio
linksnis
eina
sakinio
eiksniu,
ki as
—
pa-
pildiniu,
ecias
—
aplinkybe,
da
ne eiskia,
kad
ienas
is
jy
y a
seman iskal
izoliuo as
(diena
p as i o;
as
mégs u
dieng,
nekenéiu
nak ies;
dieng
di bu).
Laiko
sema
u inéiy
daik a a dziy
ie ininkas,
jnagininkas
i
galininkas
gali
u é i
laiko
aplinkybés
eiksme,
ie os
sema
—
ie os
aplinkybés,
budo
i
kie-
kio
sema
—
budo
aplinkybés.
Tai
y a
pa adigminés
linksniy
eikSmes;
g ama-
ikose
juk
nu odomas
laiko
galininkas
(Jablonskis
1928:
73—74;
LKG
I:
197),
laiko
inagininkas (Jablonskis
1928:
81—83
—
ilius acija:
nakéia,
p o a p ais,
gaidgys e
e c.;
LKG
I:
201
—
ilius acija
ka ais
(sic!)),
kelio
( ie os)
jnagi-
ninkas
(Jablonskis
1928:
79—81
—
ilius acija:
a pais,
da k ais,
uoz ais
i
. .;
LKG
I:
203), biido
inagininkas (Jablonskis
1928:
86—88
—
ilius acija:
balsu,
Suoliais,
kuliais;
LKG
1:
203—204),
laiko
inesy as,
laiko
ilia y as
(LKG
I:
206,
208).
Va ojimas
okiy
o my
be
pazyminiy
( ai
nu odoma
kaip
ie-
nas
i8
pag indiniy
”sup ie eiksméjimo”
odikliy
(Ul ydas
1963:
8;
LKM:
204;
DLKG:
411),
mano
nuomone,
né a
pakankamas
a gumen as
laiky i
jas
p ie-
eiksmiais,
p ieSingai,
galéjimas
a o i
jas
su
pazyminiais
i
odo,
kad
ai
e a
linksnis,
o
ne
leksema.
Pa yzdziui,
junginys
didokais
Suoliais
LKZ
pa eik as
daik a a dzio
Suolis
s aipsnyje,
o
Suoliais
iskel as
kaip
a ski as
p ie eiksmis;
a puéiais
iskel as
kaip
p ie eiksmis
(Ta puéiais
ge iau,
kai
nege ia
J b),
0
|
analogiska
eiksme
(laiko)
u in is
junginys
—
(Tokiais
a pu iais
uZeina
ly
J b)
—
kaip
daik a a dzio
a pas
eiksmés
ilius acija.
Ma y ,
ai
e a
Zodyno
s uk i os
komplika imas.
Tie
p ie eiksmiai,
ku ie
o maliai
y a
ik
linksniy
o mos,
pap as ai
negali
u é i
jokiy
paZyminiy,
p z.:
e ka éiais,
p iesokiais
(daik a a dis
p iegokis,
ma y ,
é a
a galiné
da yba),
pasokomisi
pan.
Kiekj
eiskiandiy
galininky,
okiy
kaip
upu j,
k uopg,
kgsnelj,
alandele
i
pan.,
p iklausyma
linksnia imo
pa adigmai
odo
i
ai,
kad
a ojami
su
neiginiu
jie
i s a
kilmininkais
(palauk
upu j,
nelauksiu
neé
upuéio),
.y.
elgiasi
kaip
no mal s
pa adigminiai
linksniai.
3.2.
Pazyma
ad .
eiké y
de i
ik
ge ai
aps a séius,
a
ik ai
linksnis
y a
isk i es
i8
pa adigmos,
a
jo
da
negalima
”p i emp i”
p ie
ki y
daik a a dzio
146

linksniy.
Kaip
lie u iy
kalbos
a o oja,
zodzio
ka ais’
ieSkociau
daik a a -
dzio
ka as
s aipsnyje
(abu
juos
sieja
laiko
eikSmé),
0
Zodzio
ka u
— ki oje
zodyno
ie oje.
Jie
sus ojo
g e a
(g e omis)
—
biido
(g e a
—
daik y
iSdés y-
mo
bidas,
panagiai
bu y
sus ojo
eile,
eilémis,
eina
o ele
i
pan.)
eikSme;
Siais
junginiais
galé y
bi i
ilius uo as
daik a a dis
g e a.
G e a
sakinyje
AS
a sisédau,
o
ji
a sis ojo
g e a
bu y
p ie eiksmis
( ie os
eiksmeé).
3.3.
Dauguma
ad e bializacijos
pa eikimo
nelygumy
is
dél o
eike y
pa-
eisin i
uo,
kad
Siuo
a z ilgiu
né a
eo inio
pama o
—
g ama ikose
nepakan-
kamai
a gumen uo as
daik a a dzio
linksniy
*sus aba éjimas
i
sup ie eiks-
méjimas”.
LITERATURA
DLKG
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius,
1994.
DZ!
—
Daba inés
he u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius,
1972.
DAA
Daba ines
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius,
1993.
Haack
F.
W.
1730
—
Vocab la i m
Li h anico-Ge manicum
e
Ge manico-Li a-
nicum,
Halle.
Jablonskis
J.
1928:
Rygigskiy
Jono.
Linksniai
i
p ielinksnia ,
Kaunas.
LKG
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika
2,
Mo ologija,
Vilnius,
1971.
LKGI
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1,
Fone ika
i
mo ologija,
Vilnius,
1965.
LKM
—
Jakai iené
E.,
Laigonai é
A.,
Paulauskiene
A.
Lie u iy
kalbos
mo ologija,
Vilnius,
1976.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3—15,
Vilnius,
1956
—
1991;
II
leid.
1—2,
1968—1969.
NdZ
—
Lie u iy
agomosios
kalbos
Zodynas.
Lie u iskai- okiska
dalis
1—5.
Suda é
H.
Niede mnas,
A.
Sennas,
F.
B ende is,
A.
Sa
ly
s,
Heidelbe g,
1932—1968.
NeselmannG.H.F.
1851
—
Wo e buch
de
Li auischen
Sp ache,
Konigsbe g.
PaulauskienéA.
1994:
Lie u iy
kalbos
mo ologija,
Vilnius.
PG
—
Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius,
1957.
Ruhig
P.
1747
—
Li awsch-Deu sches
und
Deu sch-Li auisches
Lexicon...,
Konigsbe g.
Ul ydasK.
1959:
Del
ienaskai os
galininko
p ie eiksméjimo
daba ineje
lie u iy
kalboje.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
2,
75—89.
Ul y
das
K.
1967:
Vienaskai os
ie ininky
p ie eiksméjimo
klausimu.—
Lie u iy
kalbo y os
klausima
9,
6—42.
ADVERBIALIZATION
OF
SOME
SUBSTANTIVAL
FORMS
AND
THEIR
PRESENTATION
IN
THE
DICTIONARY
OF
THE
LITHUANIAN
LANGUAGE
Summa y
The
a icle
deals
wi h
he
lexicog aphical
p oblem
o
ad e bializa ion.
The
au ho
p esumes
ha
only
hose
subs an i al
o ms
which
canno
be
ela ed
o
declensional
pa adigm
o
co esponding
subs an i e,
mus
be
gi en
sepa a e
en ies
in
he
dic iona y
as
ad e bs.
The
possibili y
o
ha ing
a ibu es
(bego
Suoliais
—
bego
dideliais
Suoliais)
and
he
usual
ans o ma ion
ha
akes
place
in
nega i e
sen ences
(da é
upu i
—
neda e
né
upuéio)
show
ha
spoken
o ms
belong
o
he
class
o
nouns
and
no
o
he
one
o
ad e bs.
;
p
Beje,
J.
Jablonskis
8j
Zodj
pa eikia
kaip
laiko
jnagininko
ilius acija:
Ka ais
ilka
moka
pasi ody i
meilis
Giablonskis
1928:
81).
147