scieee Open visual document viewer

Daiktavardžių linksnių adverbializacija ir jų pateikimas „Lietuvių kalbos žodyne“

Rita Šepetytė

Full text

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXV (1995) LIETUVIY LEKSIKOLOGIJOS TYRINEJIMAI Ri a Sepe y e DAIKTAVARDZIY LINKSNIY ADVERBIALIZACIJA IR JU PATEIKIMAS ”LIETUVIY KALBOS ZODYNE” Ad e bializacija, a ba p ie eiksméjimas, apib éziama kaip ”ki y kalbos daliy pe éjimas j p ie eiksmio ka ego ija” (LKM: 204); naujausiuose lie u- iy kalbos mo ologijos da buose — kaip ” unkcine p ie eiksmiy da yba”, kai *del am ik y seman iniy i unkciniy aplinkybiy j ai iy kalbos daliy o - mos, ZodZiy junginiai i s a p ie eiksmiais” (Paulauskiené 1994: 380—381). Lie u iy kalbos linksniy p ie eiksméjima y a iSsamiai y inéjes i ap ases K. Ul ydas; be o, Sis kalbos eiSkinys y a pap as ai ap a iamas g ama ikose. Tokio pobudzZio ling is iniuose da buose kalban apie p ie eiksmeéjima a o- jami okie apibidinimai: ”né a galu inai nu aukes ySio su daik a a dziu”, * a pine s adija”, ”a diausiai p ia éja p ie p ie eiksmiy” (Ul ydas 1967: 7, 28, 30, Ul ydas 1959: 80) i pan. Ragan ”Lie u iy kalbos zodyna”™: bi ina apsisp es i, a palik i linksniui jo s a usa, a pakel i jj { leksikos iene o anga i laiky i ji p ie eiksmiu. Zi- noma, leksikos skaidymas (g upa imas) j klases (kalbos dalis) y a labai sudé- inga ling is iné p oblema. P ie eiksmiai komplikuoja pade j da i uo, kad jie né a o maliai apibidinama leksikos klasé, ji e a ienijama ka ego inés eiksmo aplinkybés eikSmeés, iksliau a ian , o, kad p ie eiksmiai cha ak- e izuoja dinaminj ( eiksmaZodis) a ba s a inj (bud a dis) daik o pozymi. Tu in omenyje, kad sus aba éje zodziy junginiai, p z., is ka o, 1 pag indy, ig p adzZios laikomi LKZ p ie eiksmiais, da osi neaisku, kodél p ie eiksmiu nelaikomas junginys 7 Salj (beje, LKG — ie os p ie eiksmis), seman iSkai adek a us ilia y ui Salin, a ojamas ose a mése, ku ilia y o, kaip pa a- digminio linksnio, né a. Kalbos daliy sky imo p oblema issp endZia unkcine g ama ika, kalbos s au e ji is iso nekyla. T adicinése g ama ikose (p z., LKM: 204), ku iose is a dijamos, apib éZiamos i ilius uojamos pa yzdZiais kalbos dalys, aip pa né a dideliy sunkumy ap a i p ie eiksméjima. Sun- kumai p asideda j aukian Zodzius j okj egis a, koks y a ”Lie u iy kalbos zodynas”, ku zodziui eikia duo i mo ologine kalbos dalies pazyma. Pi miausia eiké y apZ elg i ad e bializuo y daik a a dziy linksniy pa ei- kima LKZ (1), an a, i e in i jj (2) i pada y i am ik as is adas (3). 1. Kaip jau bu o miné a, zodynininkai, ap aSydami ku j no s daik a- a dj, labai daznai susidu ia su p oblema — a seman iskai a i ikusj pa a- digminj linksnj laiky i p ie eiksmiu i pa eik i jj a ski u zodyno s aipsniu, a "jsp aus i” jj j a i inkamo daik a a diZio ilius acija (ka ais, iesa, a ski ai 142 paaiskinan a ojimo speci ika). Pa ys ”komplikuoéiausi” linksniai — ai ie- naskai os galininkas, jnagininkas i ie ininkas, daugiskai os inagininkas. Sios p oblemos bu imas labai aiskiai ma y i LKZ, ku iame ieno a ki o linksnio ak uo é daZnai pa eina nuo Zodyno agy ojo a edak o iaus nuomones. Tokia padé j galima bi y paaigkin i uo, kad zodynininkai i8 esmeés ne u i kuo em is, .y., kad lie u iy kalbos g ama ikos adicigkai iksliai neapib e- ai: ku ie ZodZiai y a ’ ik i” p ie eiksmiai, o ku ie — ik sup ie eiksmeje a *p ia éje p ie p ie eiksmiy” a dazodziy linksniai. Pi mojoje lie u iy kal- bos g ama ikoje a p ie os p ie eiksmiy nu odomi iduy, apacioj (PG: 506), a p laiko — ka ais, aka ais, nak imis (PG: 507); joje aip pa pazymima, kad ”kaip g aiku ns naudininkas daznai igauna p ie eiksmio p igim i, aip daugelio a dy ienaskai os i daugiskai os ablia y ai, o ypa¢ inagio aes ai, is i o j p ie eiksmius, p z. : pulkui pulkais, a du, sky iu, a i omis .. (PG: 508). Siuolaikinés e ic kalbos g ama ikos kai ku iy de k acexd ia linksniams p ipazindamos p ie eiksmio s a usa eigia, kad " a p a dazodziy i p ie eiksmio nuo pa gio kalbos dalies o ma imosi p adzios bu o, daba e- bé a (i , be abejo, a ei yje bus) pe einamyjy eigkiniy — zodziy bei kons uk- cijy, ku jau galima jziu é i a dazodiskumo a eiksmazodiskumo silpneji- ma, be da negalima kons a uo i isisko sup ie eiksméjimo, p z.: ... pulku (plg. su PG: 508 — R. S.), a u, s ulpu ..., k as e, ..., idu yje ..., uzpakalyje, apacioje, ..., k u oje” (LKG: 428). Nawianaione lie u iy kalbos g ama ikoje, galima Eloy l: da labiau supainiojamas p ie eiksmio sky imas, joje aSoma, kad " a p a dazodiiy i p ie eiksmio nuo pa Sios kalbos dalies o ma imosi p adzios bu o, y a (i , be abejo, a ei yje bus) pe einamyjy a ejy — kon- s ukcijy bei zodziu, ku ik a p ie eiksmio eikSmé iskyla ik ada, kai ne a jokiy pazyminiy, p z.: 13 ma ymo, i3 y o, a u, bu iu, Sonu, Za bu. Be kai ik okios kons ukcijos bei zodziai pa a ojami su pazyminiais, negali bi i jokios kalbos apie ju p ie eiksmiskuma, p z.: 18 anks y o y o, dideliu bu iu, deZiniuoju Sonu” (DLKG: 411). Tos d i ilgos ci a os pa eik os am, kad bu y pa ody a, kad lie u iy kalbos g ama ikose né a a gumen uo as daik a a dziy linksniy sky imas p ie p ie eiksmiy (p z., kodel pazyminys panaikina ” ik a p ie eiksmio eikime”?). Todeél, sup an ama, zodyno agy ojai i edak o iai dagnai sa o nuoZi a j aukia (a ba ne) am ik y daik a a dZiy linksnius j p ie eiksmiy klase. P z., seman iskai isk i usi i8 pa adigmos adinamajj laiko galininka LKZ sis emiskai pa eikia kaip daik a a dzio ilius acija, p z., LKG laikomas laiko p ie eiksmiu dieng (LKG: 458), LKZ pa eik as daik a a dzio diena s aipsny- je kaip pap as a ilius acija (Kam leng a dieng, kam nak y, o kam niekados Z ). Ka g aip pa né a pa eik as LKZ a ski u s aipsniu, o analogiskas syky, LKG minimas a p laiko p ie eiksmiy (LKG: 455), LKZ pa eikiamas i gi a ski u s aipsniu su pazyma ad . Apaéioje, kaip p ie eiksmis, LKZ né a isski iamas, Saly (i Salyje) pa eikiamas kaip p ie eiksmis (ma y , Si aip bus pada y a i iduje, idu yje, i suje). Pe zi u éjus LKZ iséjusius omus ma- y i, kad naujausiuose jo omuose links ama nuosekliau a ski i seman iskai *i8k i usius i8 pa adigmos” linksnius, pa eik i juos a ski ais s a ipsniais kaip 143 p ie eiksmius. Taciau didelio nuoseklumo i juose né a. Pap as ai iSski ia- mi ie linksniai, ku ie eigskia laika a ba ie a, p z.: pa aka e ad . ”p ies aka a” (g e a s aipsnis pa aka é s . 1. ”laikas apie aka a, p ieS ems- an ”); pa aka iais ad . “apie aka a, p ie’ aka a”; pagi iomis ” pagi io- jan ”; Salyje "ne oli, g e a”; Salimis ”i8 Saliy, i Sony”; kai en ”| kai e puse”; ka ais ”kai kada, kada ne kada”; p ieblanda”’ ems an ”; p ieblandziu” .p.”; p ieb éksmiu, p ieb éksmiais ” apyb ékSmiais, ems an ”; p iekin ” olyn jude- jimo k yp imi, j p ieki”; p ies yéiu ”p ies pa y a”; Sonais ”g e a”; Sonan | Sali, olyn”; amséje ” aka o a nak ies b i yje, su emus”; a pais 1 ” ie omis daik ais, uoZais, kai ku ” i a pais 2 ”ka ais, e ka ¢iais, kai kada”; dazk ais * ie omis”; amziais 1 ” isa laika, labai ilgai” o an 1 ”laukan”; lauke ”lauko puséje” i . . I8ski as kaip p ie eiksmis i ienas ki as biido eikSmg¢ u in is linksnis, p z.: d auge 1 ” iename biu yje, ka u, ne a ski ai”; mainais ”kei- dian is, mainan ”; sky ium ”a ski ai”; cho u ” isi ka u, su a inai”; balsu *balsiai, balsomis”; aS u ” as i8kai”; Suoliais ”Sokuojan Suksniais, pasoko- mis, gal o ikéiais”; iscia ”g ei u, ankiu Zingsniu (bég i, jo i, aziuo i)” i e 2.1. I e inan ad e bializuo y daik a a dziy linksniy pa eikima LKZ pi - miausia eikia pab éz i nea i ikima a p Sio zodyno i LKG. Didziulis nea i- ikimas a p LKG i LKZ 1—8 omy gali bi i paaiskin as uo, kad LKG, leidzian Siuos Zodyno omus, da nebu o iSspausdin a (1971). Nuo 9-ojo LKZ omo 8is nea i ikimas mazZéja, a¢iau is dél o islieka. P z., LKZ neis- kel os kaip a ski os leksemos, minimos LKG kaip p ie eiksmiai (pag io iais, pa akiais — LKG: 443, senybej, senybése — LKG: 455, p adzioje — LKG: 456, popieciu, -p ie aka éj — LKG: 458, p ieblandéléj, p ie emélej, p ie emeliais, p ie emély éj — LKG: 459, Sesiose — LKG: 436) a ba kaip pe einamieji a -_ ejai! (paa iziais, pabaliais, padebesiais, padi iais, pakluoném, pakampém i a e) 2.2. Nek es ionuojan ” Lie u iy kalbos g ama ikos” p ie eiksmiy sky imo a z ilgiu, nea i ikimas a p jos i zodyno y a upu j Soki uojan is. Taciau jeigu Zodynininkai k i ikai e ina LKG duomenis, no é ysi ma y i iksles- nius ad e bializuo y linksniy sky imo LKZ k i e ijus. No é ysi, kad bu y islaiky a am ik a sis ema. Bu en jos LKZ i Siuo a z ilgiu iks a. 2.3. Galima da y i p ielaida, kad LKZ emiasi leksikog a ine adicija. Pa yzdziui, F. W. Haacko zodyne (Haack 1730) kaip p ie eiksmiai isski i: d auge ad ., ig idaus, is i saus, lauke ad . loci, laukan ad . loci, p iesais (be pazymos), y meéiais ad . emp., y a me g ad . emp., Salin ad . loc., aka ais ad . emp., a gu ad . dubi ., Pil. Ruigio zodyne (Ruhig 1747), be Siu, da i&kel i: apaéioj ad ., ka ais (be pazymos), Gésu ad ., y me yy ad . LKZ nepa eik i kaip a ski os leksemos ik apaéioj, y meéiais i y me yj ( u iu omeny igspausdin us omus). G. H. F. Nesselmanno Zodyne (Nessel- mann 1851) a ski ais s aipsniais isski i laukan, p ieSais (be pazymos), éésu, 1 LKG a p pe einamyjy daugiskai os jnagininko o my minima i pabobzais, no s ai né a linksnio o ma, — i8 iso né a daik a a dzio * pabobys pa adigmos. 144 d auge, g e a, lauke (o ig. laukia), alia, Salimis, alin su pazyma ad ., lauke su pazyma ad . i paaiskinimu “eig. loca . on laukas”; o mos apaéioj, ka ais, iséia, y meéiais, Suoliais, a pais, p ysokiais a i inkamy daik a a - dziy s aipsniuose; junginiai 13 idaus, i8 i gaus, i§ p adzios aip pa a i in- kamy daik a a dziy s aipsniuose. Zodyne, ku is LKZ zymimas san umpa NdZ, kaip p ie eiksmiai igski i d auge, g e a, laukan, o an; p iesais, Salia, saly, Salim, Salimis, Salin, So iais, a pais, iska o, isp adzios (o iginalo agy- ba — R.S.); upu z — a ski as kaip daik a a dzio upu is 2 eikSmé. LKZ pa eik os kaip p ie eiksmiai o mos k uopg, k liais, Suoliais, cho u, laiku, mainais, me u, nakéia, pa yéiais, pa aka e, iscia, as u, Sonais, NdZ é a a i inkamy daik a a dzZiy ilius aciniai pa yzdziai. Taigi i in i, kad LKZ laikomasi leksikog a inés adicijos, nebi y ikslu. Beje, daba inés kalbos zodyno leidimuose (DZ!, Dz’), ku is, kaip a odo, g indziamas LKZ i jo ka o eka, adicija aip pa neiSlaiky a: neigkel i ad . cho u, balsu (nu odo- ma ik p ie eiksmiska ienaskai os jnagininko eikimé), laiku (isski as DZ?), ig ka o, is p adziy, pa yéiais, pa aka e, as u i . . 2.4. Taigi LKZ, galima saky i, plé ojama leksikog a iné adicija, .y. is daugiau, palygin i su anks esniais lie u iy kalbos zodynais, linksniy o - my i aukiama j Zodziy — p ie eiksmiy klase. Tadiau j akis k in a sis emos neiglaikymas — neaisku, kodél ieny daik a a ddiy linksniai laikomi_p ie- eiksmiais, o ki y — seman iskai analogisky — ne. Pailius uosiu ai kele u pa yzdziy. Fo ma pagalyje iskel a kaip p ie eiksmis eikime * g e a, Salia”, nuogalyje pa eikiama kaip daik a a dzio nuosalis ad e bializuo a eikimé De p iesakyje i p iekyje né a iskel i a ski ais s aipsniais, be kaZkodél igkel a o ma p ieky (no s laiko eikimé bidinga i daik a a dziui p iekis). Iskel a o ma p iekin, aciau neiskel a analogiska p iegakin (”Jis zengia p ieSakin” ). ISkel as p ie eiksmis daik ais (”Upé daik ais isdzi usi K”), ma y , aip bus pasielg a i su ie omis, aciau analogiskas plo ais (”Rugiai plo ais isplike K”) né a igski iamas. P ie eiksmis (LKZ duomenimis) Suo ais aiskinamas: * a pais, gusiais” i ” uoZais, d yZiais”, agiau nei gusiais, nei uozais ne- laikomi p ie eiksmiais. Nuo udeniu ” udens p adiioje, udeniop” iskel as — apy udeniu (Apy udeniu numi é G z) — daik a a dzio s aipsnyje, ap emiais — ad ., apy amsiais — sm. i . . 2.5. Reikia pazymé i, kad LKZ kaip p ie eiksmiai daZniausiai ak uojami laiko i ie os eikSme u in ys linksniai, ma y , manoma, kad jie g ei¢iau- sial i8k in a i8 pa adigmos. Budo eikSme u in ys linksniai ( ienaskai os i daugiskai os jnagininkas)-giuo a z ilgiu y a ge okai ”nusk iaus i”. Nuosekliai isski iami ik judéjimo buda eiskian ys zodziai — iséia, Suoliais, ma y , bus iskel as i Zingine. Ki i budo aplinkybés eiksme u in ys daik a a dziy links- niai (iSsky us kele a — cho u, balsu, mainais i pan.) né a pa eikiami s aips- niais — ai o mos a u (plg. Paulauskiené 1994: 378), bu iu, apsk i imu, s o e, jega, lasais, amzdiiu, u a, glébiais, gniuzulais i . . Nelinks ama is- ski i i kiekio eik8me u in j galininko linksnj (iSsky us k uopg), .y. o mas kgsnj, k i g, kupe g i . . 2.6. Kaip ma y i is LKZ, zodynininkams p oblemy kelia deminu y iniy 145 daik a a dziu, ku ie pap as ai pa eikiami pama inio Zodzio s aipsnyje, ilius - acijoje, sky imas p ie p ie eiksmiy. Pa yzdziui, ad . k uopg ilius uojamas da iniais k uopele, k uopely e. Paskesniuose Zodyno omuose, p ipazis an , kad p iesagos -elis, -é, -y is, -é€ i pan. y a, Siaip a aip, daik a a dziy da- ybos o man ai, deminu y iniy da iniy linksniy o mos, ak uojamos kaip p ie eiksmiai, pa eikiamos a ski ais s aipsniais, p z.: ad . iséia i is ele, is u e, ad . Suoliais, Suoliu i Suoleliais, Suoleliu (be ne a Suoliukais), ad . a pais i a peliais, a puéiais, a pukais. Be i 8i sis ema neislaikoma iki galo, p z., Salele pa eikiama Salis s aipsnyje. 3.0. ApZ elgus kai ku iuos daik a a dziy linksniy ad e bializacijos pa ei- kimo LKZ ypa umus, no é ysi pada y i am ik as is adas. 3.1. Pi miausia, LKZ aSomas, ne u in aiskiy k i e ijy (a ba jy laikan- _ is nenuosekliai), ku iy Zodziy ku iuos linksnius ak uo i kaip p ie eiksmius, kada linksnis y a seman iskai izoliuo as (Ul ydas 1967: 7) i kada jo galune »p a anda linksnio ody ojo unkcija” (Ul ydas 1959: 84). Tai, kad ienas daik a a dzio linksnis eina sakinio eiksniu, ki as — pa- pildiniu, ecias — aplinkybe, da ne eiskia, kad ienas is jy y a seman iskal izoliuo as (diena p as i o; as mégs u dieng, nekenéiu nak ies; dieng di bu). Laiko sema u inéiy daik a a dziy ie ininkas, jnagininkas i galininkas gali u é i laiko aplinkybés eiksme, ie os sema — ie os aplinkybés, budo i kie- kio sema — budo aplinkybés. Tai y a pa adigminés linksniy eikSmes; g ama- ikose juk nu odomas laiko galininkas (Jablonskis 1928: 73—74; LKG I: 197), laiko inagininkas (Jablonskis 1928: 81—83 — ilius acija: nakéia, p o a p ais, gaidgys e e c.; LKG I: 201 — ilius acija ka ais (sic!)), kelio ( ie os) jnagi- ninkas (Jablonskis 1928: 79—81 — ilius acija: a pais, da k ais, uoz ais i . .; LKG I: 203), biido inagininkas (Jablonskis 1928: 86—88 — ilius acija: balsu, Suoliais, kuliais; LKG 1: 203—204), laiko inesy as, laiko ilia y as (LKG I: 206, 208). Va ojimas okiy o my be pazyminiy ( ai nu odoma kaip ie- nas i8 pag indiniy ”sup ie eiksméjimo” odikliy (Ul ydas 1963: 8; LKM: 204; DLKG: 411), mano nuomone, né a pakankamas a gumen as laiky i jas p ie- eiksmiais, p ieSingai, galéjimas a o i jas su pazyminiais i odo, kad ai e a linksnis, o ne leksema. Pa yzdziui, junginys didokais Suoliais LKZ pa eik as daik a a dzio Suolis s aipsnyje, o Suoliais iskel as kaip a ski as p ie eiksmis; a puéiais iskel as kaip p ie eiksmis (Ta puéiais ge iau, kai nege ia J b), 0 | analogiska eiksme (laiko) u in is junginys — (Tokiais a pu iais uZeina ly J b) — kaip daik a a dzio a pas eiksmés ilius acija. Ma y , ai e a Zodyno s uk i os komplika imas. Tie p ie eiksmiai, ku ie o maliai y a ik linksniy o mos, pap as ai negali u é i jokiy paZyminiy, p z.: e ka éiais, p iesokiais (daik a a dis p iegokis, ma y , é a a galiné da yba), pasokomisi pan. Kiekj eiskiandiy galininky, okiy kaip upu j, k uopg, kgsnelj, alandele i pan., p iklausyma linksnia imo pa adigmai odo i ai, kad a ojami su neiginiu jie i s a kilmininkais (palauk upu j, nelauksiu neé upuéio), .y. elgiasi kaip no mal s pa adigminiai linksniai. 3.2. Pazyma ad . eiké y de i ik ge ai aps a séius, a ik ai linksnis y a isk i es i8 pa adigmos, a jo da negalima ”p i emp i” p ie ki y daik a a dzio 146 linksniy. Kaip lie u iy kalbos a o oja, zodzio ka ais’ ieSkociau daik a a - dzio ka as s aipsnyje (abu juos sieja laiko eikSmé), 0 Zodzio ka u — ki oje zodyno ie oje. Jie sus ojo g e a (g e omis) — biido (g e a — daik y iSdés y- mo bidas, panagiai bu y sus ojo eile, eilémis, eina o ele i pan.) eikSme; Siais junginiais galé y bi i ilius uo as daik a a dis g e a. G e a sakinyje AS a sisédau, o ji a sis ojo g e a bu y p ie eiksmis ( ie os eiksmeé). 3.3. Dauguma ad e bializacijos pa eikimo nelygumy is dél o eike y pa- eisin i uo, kad Siuo a z ilgiu né a eo inio pama o — g ama ikose nepakan- kamai a gumen uo as daik a a dzio linksniy *sus aba éjimas i sup ie eiks- méjimas”. LITERATURA DLKG — Daba inés lie u iy kalbos g ama ika, Vilnius, 1994. DZ! — Daba inés he u iy kalbos Zodynas, Vilnius, 1972. DAA Daba ines lie u iy kalbos Zodynas, Vilnius, 1993. Haack F. W. 1730 — Vocab la i m Li h anico-Ge manicum e Ge manico-Li a- nicum, Halle. Jablonskis J. 1928: Rygigskiy Jono. Linksniai i p ielinksnia , Kaunas. LKG — Lie u iy kalbos g ama ika 2, Mo ologija, Vilnius, 1971. LKGI — Lie u iy kalbos g ama ika 1, Fone ika i mo ologija, Vilnius, 1965. LKM — Jakai iené E., Laigonai é A., Paulauskiene A. Lie u iy kalbos mo ologija, Vilnius, 1976. LKZ — Lie u iy kalbos Zodynas 3—15, Vilnius, 1956 — 1991; II leid. 1—2, 1968—1969. NdZ — Lie u iy agomosios kalbos Zodynas. Lie u iskai- okiska dalis 1—5. Suda é H. Niede mnas, A. Sennas, F. B ende is, A. Sa ly s, Heidelbe g, 1932—1968. NeselmannG.H.F. 1851 — Wo e buch de Li auischen Sp ache, Konigsbe g. PaulauskienéA. 1994: Lie u iy kalbos mo ologija, Vilnius. PG — Pi moji lie u iy kalbos g ama ika, Vilnius, 1957. Ruhig P. 1747 — Li awsch-Deu sches und Deu sch-Li auisches Lexicon..., Konigsbe g. Ul ydasK. 1959: Del ienaskai os galininko p ie eiksméjimo daba ineje lie u iy kalboje. — Lie u iy kalbo y os klausimai 2, 75—89. Ul y das K. 1967: Vienaskai os ie ininky p ie eiksméjimo klausimu.— Lie u iy kalbo y os klausima 9, 6—42. ADVERBIALIZATION OF SOME SUBSTANTIVAL FORMS AND THEIR PRESENTATION IN THE DICTIONARY OF THE LITHUANIAN LANGUAGE Summa y The a icle deals wi h he lexicog aphical p oblem o ad e bializa ion. The au ho p esumes ha only hose subs an i al o ms which canno be ela ed o declensional pa adigm o co esponding subs an i e, mus be gi en sepa a e en ies in he dic iona y as ad e bs. The possibili y o ha ing a ibu es (bego Suoliais — bego dideliais Suoliais) and he usual ans o ma ion ha akes place in nega i e sen ences (da é upu i — neda e né upuéio) show ha spoken o ms belong o he class o nouns and no o he one o ad e bs. ; p Beje, J. Jablonskis 8j Zodj pa eikia kaip laiko jnagininko ilius acija: Ka ais ilka moka pasi ody i meilis Giablonskis 1928: 81). 147