bend inéje
la iy
kalboje
a ojami
li uanizmai,
p z.,
gimis,
pagi as,
no s
i
pas a ieji
dise acijoje
paminé i
gana
daznai).
Recenzen y
nuomone,
ge iau
bu y bu e
j
zodyna
i auk i
isus
li uanizmus,
nes
pa i
dise an é
p ipazis a,
kad
apibend inanéio
Siy
skoliniy
y inéjimo
la iy
kalbo y oje
da
ne a.
Be
o,
dise an é
Zodyne
duoda
i
nag iné yjy
li uanizmy
e imologijas,
i8
ku iy
daugiau
negu
ke i adalis
y a
jos
pa ios
igaiskin os.
Tiek
au o é,
iek
ecen-
zen ai
pab eze
i
dise acijos
p ak ine
eikSme
—
pagal
dise an és
suda y o
apklauso
klausimus
sukaup a
medZziaga
galima
naudo is
kaip
suda an
la -
iy
kalbos
snek y
zodynus,
aip
i
semina uose
apie
a miy
leksika,
kalby
kon ak us
(Daugpilio
pedagoginiame
uni e si e e
ai
jau
da oma)
bei
ki u .
1995
m. bi Zelio
20
d.
Liepojos
pedagoginéje
auks ojoje
mokykloje
dak-
a o
dise acija
”
Ving oSanas
e mini
la ieSu
aloda”
(Gimnas ikos
e minai
la iy
kalboje”)
apgyné
Sios
auk3 osios
mokyklos
dés y oja
Vilma
Kalmé.
O icialieji
dise acijos
ecenzen ai:
habil.
d .
V.
Skujinia,
doc.
d .
G.
Smil -
niece,
p o .
habil.
d .
J.
Rozenbe gas.
Dise acijoje
nag ine a
ienos
spo o
sakos
—
gimnas ikos
—
leksika,
ana-
lizuojami
Sios
s i ies
e miny
paki imai
laiko a pyje
nuo
19
a.
sep in ojo
deSim me io
iki
daba
bei
duodami
konk e is
pa a imai,
kaip
obulin i
la -
iy
kalbos
gimnas ikos
e minus.
V.
Kalmés
y inéjimo
speci ika
salygoja
pasi ink osios
nag inéjimo
s i ies
—
gimnas ikos
—
speci ika:
Cia
kaip
e mi-
nologiniai
iene ai
a ojami
ne
ik
e minai,
be
i
iS isos
sin aksinés
kon-
s ukcijos.
Dél
o
issiplecia
pa ies
pa adinimo
e manas
ibos.
Deja,
kaip
nu ode
ecenzen ai,
ne
isada
aiSku,
kokiais
k i e ijais
emian is
kai
ku ios
spo o
komandos
laikomos
komand e minais
a ba
kons ukcijos,
nu odanéios
am
ik y
elemen y
a likima
( .y., Siy
elemen y
ap asymai)
—
Zodz y
junginiy
e minais
a
sakinio
e minais.
Taciau,
nepaisan
Siy
neaiskumy,
ecenzen ai
j e ino
didele
speci ine
dise acijos
eiksme
ne
ik
spo o
e minologijai,
be
i
iso
la iy
e miny
mokslo
aidai.
E ija
LIPARTE
IN
MEMORIAM
VALIJA
DAMBE
(1912-1995)
1995
m.
spalio
15
d.
Rygoje
mi é
i
Sio
mies o
Misko
kapinése
baigé
sa-
o
Zemiskaja
kelione
jzymi
la iy
kalbininké
Valija
Dambé
(Vallija
Dambe).
V.
Dambe
bu o
iena
is
nedaugelio
la iy
kalbininky,
ku i
daba ine
la iy
kalbo y a
siejo
su
p ieska iniu
La ijos
uni e si e u,
ge iausiomis
Sio
la iy
kul os
Zidinio
adicijomis.
V.
Dambeé
gimé
1912
m.
geguzés
26
d.
Rygoje.
1941
m.
baigé
La ijos
uni e si e o
Klasikinés
ilologijos
sky iy.
Salia
klasikinés
ilologijos
uni e si-
e e
ji
aip
pa
lanké
i
bal y
ilologijos
paskai as.
Nuo
1946
m.
V.
Dambé
di bo
La ijos
Moksly
akademijos
Kalbos
i
li e-
a ios
ins i u e.
1963.
m.
jai
be
specialios
dise acijos
uz
la iy
oponimikos
y inejimus
bu o
su eik as
ilologijos
moksly
kandida o
laipsnis.
Is
Siy
jos
y inéjimy
ypaé
miné ina
s udija
”Blydienés
ie o a dZiai
kaip
233
p aei ies
liudininkai”
(”
Blidienes
ie a di
ka
paga nes
liecinieki”.
—
Raks u
k ajums...
J.
Endzelinam.
Riga,
1959,
p.
391—452),
ku ioje
j odoma,
kad
Ziemgaliai,
kaip
i
lie u iai
bei
p iisai,
islaiké
p iebalsius
k,
g
p ieS
p ieSaki-
nés
eilés
balsius.
La ijos
ie o a dziy
inkimo
is o ija
i
y inéjimo adicijos
bu o
ap a os
pla¢iame
V.
Dambés
s aipsnyje
”
Vie o a dZiy
inkimas
i
y-
inéjimas
La ijos
TSR”
(”Vie a du
ak3ana
un
pée igana
La ijas
PSR”.
—
La ijas
PSR
Z.A.
Valodas
un
li .
i- a
Raks i,
III,
1954,
p.
175-187).
*Lie u iy
kalbo y os
klausimuose”
(1963,
6,
p.
247—267)
ji
paskelbé
s udija
”Kele as
pas aby
apie
La ijos
TSR
pie aka iy
dalies
ie o a dzius”
(”
Dazi
é ojumi
La ijas
PSR
dien id ie umu
dalas
oponimika”,
p.
247—267).
Tiek
la iy,
iek
lie u iy
a dyno
y iné ojams
labai
s a bi
V.
Dambes
s udija
”Saknys
bal(i)-,
pal(i)-
(ga sy
kai a)
ie o a dZiuose
Slapios
ie os
eikSme”
(”Saknes
bal(i)-,
pal(i)-
(skanu
mija)
a
slapjas
ie as
nozimi
i-
e a dos”.
—
Vel ijums...J.
Endzelmam,
Riga,
1972,
p.
125—150).
1990
m.
bu o
isleis a
V.Dambes
knyga
”La ijos
gy enamyjy
ie y
i
jy
gy en ojy
pa adinimai”
(”
La ijas
apdzi o o
ie u
un
o
iedzi o aju
nuosau-
kumi”.
Riga.
1990).
Vienas
pasku iniyjy
s a besniy
V.
Dambes
y inéjimy
bu o
s aipsnis
”
Apie
Rygos
a do
kilme”
(”
Pa
Rigas
a da
izcelsmi”
—
Onomas ica
Le ica,
Riga,
1990,
p.
5—20).
‘
Bene
pa ia
didZiausia
sa o
mokslinés
eiklos
me y
dalj
elioné
paaukojo
da bams,
susijusiems
su
didZiojo
la iy
kalbininko
Janio
Endzelyno
a du.
Ji
papildé,
edaga o
i
oliau
esé
J.
Endzelyno
eikala
”La ijos
TSR
ie o a -
dZiai”
(”
La ijas
PSR
ie a di”.
Riga,
1956—1961;
olimesni
V.
Dambes
pa-
eng i
eikalo
omai,
deja,
jau
daug
me y
is
da
leidykloje).
Su
ki ais
la iy
kalbininkais
V.
Dambé
nepap as ai
k uopSéiai
spaudai
pa engé
i
edaga o
J.
Endzelyno
”Da by
ink ing”
(”
Da bu
izlase”,
I-IV.
Riga,
1971—1982;
III
.
Li
II
dali
pa engé
iena
V.
Dambe).
{
1993
m.
La ijos
Moksly
akademija
V.
Dambei
su eiké
ga bés
dak a o
laipsni.
i
V.
Dambé
ge ai
mokejo
lie u iy
kalba,
daug
ka y
lankési
Lie u oje.
Nuo-
Si dus
d augys és
ySiai
ja
siejo
su
musy
y esniosios
ka os
kalbininkais
Juo-
zu
Baléikoniu,
Jonu
K uopu,
Juozu
Senkumi,
Kaziu
Ul ydu.
Ji
daly a o
i
1964
m.
Vilniuje
Jono
Kazlausko
inicia y a
o ganizuo oje
kon e encijoje,
ku i
da e
p adzZia
eliau
a p au inémis
apusiomis
bal is y
kon e encijoms.
Valija
Dambé
bu o
be
galo
kukli,
nuoSi di
kolegeé,
j ai iais
bidais
padejusi
ne
ienam
musy
kalbininkui,
a p
jy
i
siy
eiluéiy
au o iui.
Adi .
Algi das
Sabaliauskas
234