In memoriam Valija Dambė (1912–1995)

bendrinėje latvių kalboje vartojami lituanizmai, pvz., §imis, pagiras, nors ir pastarieji disertacijoje paminėti gana dažnai). Recenzentų nuomone, geriau būtų buvę į žodyną įtraukti visus lituanizmus, nes pati disertantė pripažįsta, kad apibendrinančio šių skolinių tyrinėjimo latvių kalbotyroje dar nėra. Be to, disertantė žodyne duoda ir nagrinėtųjų lituanizmų etimologijas, iš kurių daugiau negu ketvirtadalis yra jos pačios išaiškintos. Tiek autorė, tiek recen- zentai pabrėžė ir disertacijos praktinę reikšmę — pagal disertantės sudaryto apklauso klausimus sukaupta medžiaga galima naudotis kaip sudarant lat- vių kalbos šnektų žodynus, taip ir seminaruose apie tarmių leksiką, kalbų kontaktus (Daugpilio pedagoginiame universitete tai jau daroma) bei kitur. 1995 m. birželio 20 d. Liepojos pedagoginėje aukštojoje mokykloje dak- taro disertaciją * Vingrošanas termini latviešu valoda” (Gimnastikos terminai latvių kalboje") apgynė šios aukštosios mokyklos dėstytoja Vilma Kalmė. Oficialieji disertacijos recenzentai: habil. dr. V. Skujinia, doc. dr. G. Smilt- niece, prof. habil. dr. J. Rozenbergas. Disertacijoje nagrinėta vienos sporto šakos — gimnastikos — leksika, ana- lizuojami šios srities terminų pakitimai laikotarpyje nuo 19 a. septintojo dešimtmečio iki dabar bei duodami konkretūs patarimai, kaip tobulinti lat- vių kalbos gimnastikos terminus. V. Kalmės tyrinėjimo specifiką sąlygoja pasirinktosios nagrinėjimo srities — gimnastikos — specifika: čia kaip termi- nologiniai vienetai vartojami ne tik terminai, bet ir ištisos sintaksinės kon- strukcijos. Dėl to išsiplečia paties pavadinimo terminas ribos. Deja, kaip nurodė recenzentai, ne visada aišku, kokiais kriterijais remiantis kai kurios sporto komandos laikomos komandterminais arba konstrukcijos, nurodančios tam tikrų elementų atlikimą (t.y., šių elementų aprašymai) — žodžių junginių terminais ar sakinio terminais. Tačiau, nepaisant šių neaiškumų, recenzentai įvertino didelę specifinę disertacijos reikšmę ne tik sporto terminologijai, bet ir viso latvių terminų mokslo raidai. Evija LIPARTĖ IN MEMORIAM VALIJA DAMBĖ (1912—1995) 1995 m. spalio 15 d. Rygoje mirė ir šio miesto Miško kapinėse baigė sa- vo žemiškąją kelionę įžymi latvių kalbininkė Valija Dambė (Vallija Dambe). V. Dambė buvo viena iš nedaugelio latvių kalbininkų, kuri dabartinę latvių kalbotyrą siejo su prieškariniu Latvijos universitetu, geriausiomis šio latvių kultūros židinio tradicijomis. V. Dambė gimė 1912 m. gegužės 26 d. Rygoje. 1941 m. baigė Latvijos universiteto Klasikinės filologijos skyrių. Šalia klasikinės filologijos universi- tete ji taip pat lankė ir baltų filologijos paskaitas. Nuo 1946 m. V. Dambė dirbo Latvijos Mokslų akademijos Kalbos ir lite- ratūros institute. 1963 m. jai be specialios disertacijos už latvių toponimikos tyrinėjimus buvo suteiktas filologijos mokslų kandidato laipsnis. Iš šių jos tyrinėjimų ypač minėtina studija ”Blydienés vietovardžiai kaip 233 praeities liudininkai" (*" Blidienes vietvardi ka pagatnes liecinieki”. — Rakstu krajums... J. Endzelinam. Riga, 1959, p. 391—452), kurioje įrodoma, kad žiemgaliai, kaip ir lietuviai bei prūsai, išlaikė priebalsius Kk, g prieš priešaki- nės eilės balsius. Latvijos vietovardžių rinkimo istorija ir tyrinėjimo tradicijos buvo aptartos plačiame V. Dambės straipsnyje " Vietovardžių rinkimas ir ty- rinėjimas Latvijos TSR” ("Vietvardu vakšana un petišana Latvijas PSR”. — Latvijas PSR Z.A. Valodas un lit. i-ta Raksti, III, 1954, p. 175—187). "Lietuvių kalbotyros klausimuose“ (1963, 6, p. 247—267) ji paskelbė studiją "Keletas pastabų apie Latvijos TSR pietvakarių dalies vietovardžius" (”Dazi verojumi Latvijas PSR dienvidrietumu dalas toponimika”, p. 247—267). Tiek latvių, tiek lietuvių vardyno tyrinėtojams labai svarbi V. Dambės studija "Šaknys bal(i)-, pal(i)- (garsų kaita) vietovardžiuose šlapios vietos reikšme" ("Saknes bal(1i)-, pal(i)- (skanu mija) ar slapjas vietas nozimi vi- etvardos”. — Veltijums...J. Endzelinam, Riga, 1972, p. 125—150). 1990 m. buvo išleista V.Dambės knyga "Latvijos gyvenamųjų vietų ir jų gyventojų pavadinimai" ("Latvijas apdzivoto vietu un to iedzivotaju nuosau- kumi”. Riga. 1990). Vienas paskutiniųjų svarbesnių V. Dambės tyrinėjimų buvo straipsnis " Apie Rygos vardo kilmę" ("Par Rigas varda izcelsmi” — Onomastica Lettica, Riga, 1990, p. 5—20). : Bene pačią didžiausią savo mokslinės veiklos metų dalį velioné paaukojo darbams, susijusiems su didžiojo latvių kalbininko Janio Endzelyno vardu. Ji papildė, redagavo ir toliau tęsė J. Endzelyno veikalą "Latvijos TSR vietovar- džiai" ("Latvijas PSR vietvardi". Riga, 1956—1961; tolimesni V. Dambes pa- rengti veikalo tomai, deja, jau daug metų vis dar leidykloje). Su kitais latvių kalbininkais V. Dambė nepaprastai kruopščiai spaudai parengė ir redagavo J. Endzelyno "Darbų rinktinę" ("Darbu izlase”, I-IV. Riga, 1971—1982; III t. I ir II dalį parengė viena V. Dambė). į 1993 m. Latvijos Mokslų akademija V. Dambei suteikė garbės daktaro laipsnį. i V. Dambė gerai mokėjo lietuvių kalbą, daug kartų lankėsi Lietuvoje. Nuo- širdūs draugystės ryšiai ją siejo su mūsų vyresniosios kartos kalbininkais Juo- zu Balčikoniu, Jonu Kruopu, Juozu Senkumi, Kaziu Ulvydu. Ji dalyvavo ir 1964 m. Vilniuje Jono Kazlausko iniciatyva organizuotoje konferencijoje, kuri davė pradžią vėliau tarptautinėmis tapusiomis baltistų konferencijoms. Valija Dambė buvo be galo kukli, nuoširdi kolegė, įvairiais būdais padėjusi ne vienam mūsų kalbininkui, tarp jų ir šių eilučių autoriui. Ačiū. Algirdas Sabaliauskas 234