LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
Kazimie as
GARSVA
CISKODO
LIETUVININKY
APYLINKIY
SNEKTA
I.
Is o inés
pas abos
Fo maliai
(ne
pagal
sanda a)
Ciskodo
apylinkiy
lie u ininky!
snek a
u i
panasumy
su
Zie elos
snek a,
esanéia
ki ame
lie u iy
kalbos
plo o
pak as yje.
Abi
jos
—
olimiausios
izoliuo os
lie u iy
kalbos
salos:
Ciskodas
nuo
Lie u-
os
Respublikos
sienos
iesia
linija
nu oles
j
Siau e
pe
100
kilome y,
Zie ela
uz
iek
pa
kilome y
y a
j
pie us.
Abi
g eigiausiai
y a
ne
senbu iy
lie u iy
|
gy en ie és,
o
iS
seny
laiky
islikusios
kolonijos.
Abi
Snek os
y a
be eik
iSny-
kusios,
be
uz iksuo os
mokslui
(Ciskodo
8nek a
—
maZiau).
Ski ingai
nuo
Zie elos
Ciskodo
gnek a
p i ampa
p ie
a imiausios
pag indinio
lie u iy
kal-
bos
plo o
a més
( ilniskiy),
aigi
galé y
bu i
i
jos
esinys
(Siau éje
ilniskiy
a més
iba
nebeina
a
pacia
k yp imi,
be
La ijoje
ies
Médumu,
G end
a,
s aigiai
suk eli
,
aka us).
4
1911
m.
spalio
22—24
d.
( is
dienas)
Ciskodo
gnek a
y é
K.
Buga,
1977
m.
bi gelio
mén.
(i gi
kelias
dienas)
—
gio
s aipsnio
au o ius,
i8
as y
4
pa eikéjyu
s engesis
j a’y i
kuo
daugiau
eks y
|
magne o ono
juos a.
Teks
Siuoka
j asy a
kele iopai
daugiau,
be
nepakankamai.
T uks a
isliy
a
cinés
(maZiau
pa eik os
la iy,
usy,
lenky,
bal a usiy
kalby)
Snek os
eks
K.
Biga
okiy
eks y
be
magne o ono
negaléjo
j asy i,
o
po
66
me y
(is
ik
jau
po
50)
lie u iy
3nek a
bu o
nus o a
a o i.
K.
Bugos
uZ agai
pies uku
—
”Ciskodo
pa apijos
lie u iy
8nek a”
—
sau
gomi
Vilniaus
uni e si e o
mokslinés
biblio ekos
ank aséiy
sky iuje
(D
490
24
sasiu inio
puslapiuose
—
masin as io
bu y
12
psl.
—
uZ asy i
daugiau
a ski i
Zodziai).
Musy
di uo y
eks y
y a
24
magin as io
puslapiai.
A ck
uose
iki
Siol,
deja,
ne andama
P.
Bi eno
1925
m.
»Lie u os”
laik as
i eik o
apie
Sia
Snek a
s aipsnio,
ku io
edakcija
nespausdino
i
neg azino.
Aiskesniy
is o iniy
duomeny,
kada
lie u iai
apsigy eno
Ciskodo
apylin!
se,
né a.
Y a
ik
gana
abs akdios
Zinios,
jog
Li onijos
o dinas
XV—XVI
pie y
La galoje
apgy endino
lie u iy
belais iy
(plg.
Bpe imax
1987,
19—2
kad,
1561-1772
m.
La galai
a i ekus
Lie u os
i
Lenkijos
als ybei,
|
(nauja
als ybés
pa ibi)
kel i
lie u iai.
Y a
da
s aipsnio
au o iaus
1
Lie u (i)ninkais
adinosi
d iejy
pak aS iniy
lie u iy
kalbos
a miy
a s o
pS
ee
—
Majosios
Lie u os
lie u ininkai,
o
Siau és
y uose
—
Ciske
ie u ininkai,
Snek os
gy a imo
pabaigoje
a e
lie uuninka .
138
sy as
Gi nakaliq
kaimo
senbu io
J.
No iko
liudijimas
apie
Ciskodo
lie u iy
kaimy
”gaspado iy”
a kelima
baudiZia os
laikais
p ie’
300
me y
( en
di bu-
siam
kunigui
U beliui
aip
sakes
p o eso ius
i3
Vilniaus,
u éjes
is o inius
dokumen us
—
panaSiausia
bu y
j
P.
Bu éna).
1851
m.
Ziniomis
(Man eu el
1879)
lie u iai
7—9
kaimuose
gy ene
jau
nuo
nea menamy
laiky,
aigi
jy
is o iiaa
neabejo inai
siekia
ma-
Ziausiai
XVIla.
Tai
pa i ina
i
lie u iy
gy en y
kaimy,
iku y
ne
éliau
kaip
ame
amiiuje,
pa adinimai:
Gi nakalia
(34°)
(ca o
laikais
o icia-
li
o ma
—
I'upuoxaan,
daba
is e s a
j
la iy
kalba
—
Dze ka i),
Biiodzia
(1),
Kukuéiai
(2),
Ku inia
(3),
Pil éliai
(2)
( éliau
—
Jaskinai).
Lie u-
iskus
pa adinimus
u i
i
ki os
ie o és,
ku iose
daba
gy ena
sen ikiai
u-
sai,
la galiai:
Deneliski
(Dieneliskés,
Ciskodo
apyl.),
S edéliai
(2)
(Viliany
apyl.),
da
plg.
isnykus,
Mozowajki
(Maza aikiai
(2)
i
. .).
Tai
odo
i
XVII
a.
in en o iy
Rézeknés
seniunijos
pa a dés:
G aZul
(G azulis),
Ma -
ulunas
(Ma uliinas),
Zwi blis
(Z i blis); da
plg.
iki
siol
Ciskodo
apyl.
pa-
pli usia
pa a de
Guds
(Gudas)
i
. .
Oikonimas
S edéliai
galéjo
kil i
po
1601
a
1625
me y,
kai
Rézekne
uzéemé
S edai
(la galiai
kaima
bu y
pa adine
*
Z eid en ).
Ragy iniuose
Sal iniuose
Ciskodo
als¢ius
minimas
nuo
1590
m.
(pogos
Ciskaden).
K.
Bugos
(1961,
570—573)
nuomone,
Ciskodo
apylinkése
lie u iai
u ejo
gy en i
jau
1478
—1519
me ais,
kai
Rézeknés
i
Daugpilio
apylinkiy
la galiai
ilgaji
balsi
u-
iS e é
d ibalsiu
ou
(i
7-
—
ei).
Tai
odo
lie u ininky
i8
la galiy
pasiskolin i
zodziai
Re.zi- la.
/
Ra.zi la.
~
Rézy e
”Rézekné”,
c ulis
” ie e sys”
i
li.ks a.
~
lyks é
*linge”
da
ada,
kai
la ga-
liai
SiandienykSéius
Zodzius
R’eizekne,
c'éi ul's',
léiks 'e
da
a da o
Rézi
e,
ci ulis,
liks e
(su
a
pa ia
ki éio
ie a
i
p iegaide).
1753
m.
ilgasis
7:
a-
Sy as
ei:
g eiCiausiai
jis
is e s as
p ie’
1519
m.,
nes
balsis
u:
e ¢ iamas
ou
ka u
su
7
>
ei.
Tai
pa i in y
i
musy
ap ik as
skolinys
s u ys
”kampas”,
la galiy
daba
a iamas
s yu 's'
( ades
ikslesne
u:
>
ou
i imo
da a,
lie u i-
ninky
skolinio
su
Siuo
ga su
K.
Buga
ne u éjo).
Ta
nuomone
palaiky y
i
seni
lie u iskos
kilmés
La galos
hid onimai
Subinai e
(Rézeknés
aj.),
Gin u e.
G eigiausiai
eisus
K.
Biga,
kad
ne
ik
Naujinio
(Daug
pilio),
be
i
Rézy és
(Réezeknés)
apylinkése
lie
u ininkai
gy eno
jau
XII
amZiuje:
p ieS
1200
me us
jy
pasiskolin as
Kesy
( ns.
a d.
Kesys,
la.
Césis)
a das
1254
m.
i
éliau
7
ebebu o
nepaki es
(1285
m.
okiediai
Rézy és
pili
adino
Rossi en).
Labai
abejo ina
ik
K.
Bugos
(1961,
573—574)
hipo ezé,
kad
XII—XIII
a.
Nauga do
i
Psko o
zemes
lie u iai
puolé
aip
pa
ne
nuo
Ke na és-T aky-Vilniaus,
o
18
Naujinio
i
Rézy és
piliy,
nes
apie
jy
didesnes
pajegas
neé a
Ziniy.
Apie
XIII—XIX
a.
Ciskodo
apylinkiy
snek a
daugiau
duomeny
ne u ime.
Pe
6
amdius
kaZin
a
ji
bu y
islikusi
izoliuo a.
G eidiausiai
ji
siejosi
su
ki-
omis
lie u iy
kalbos
salomis
a p
Subaégiaus
i
Ind icos,
ku iy
cen as
bu o
Daugpilis.
Palyginus
K.
Bugos
i
musy
eks us,
nezymus
one ikos
ski umai
g ei-
139
€iausiai
a si ado
dél
o,
kad
K.
Buga
daugiau
démesio
k eipé
ne
j
one ika:
po
66
me y
a si anda
ki ciuo i
é,
o
(g e a
e-,
a-)
i
dings a
neki giuo as
é
(ga-
lunéje
daZnai
Zymé as
ne a miskai),
islaikomas
senyjy
umpyjy
ki giuo y
a,
e
umpumas,
del
la iy
kalbos
j akos
labiau
a i aukiamas
ki is,
pe imama
7
|
’
daugiau
skoliniy
(Z .
oliau).
|
|
]
II.
Fone ika
1.
Balsiy
kokybé
Snek os
balsiy
sis ema
y a
okia
(skliaus uose
—
onemy
a ian ai):
i (e -)
u
i
(s )
u
(ie
uo
6-€-0°)
(e€
>)
e-(a°)
a
e
(a)
a
{
Pa yzdiiai:
sep i-n'a.s
*sep ynios”,
palaize:
ki
*palaizyki ”,
le u ' i-;
mié-
#1”
mieZiai”,
aS udni
”aS uoni”,
e a
e a
e s
*p osenelis”,
kalbé-ja
”kalbé-
—
jo”,
ké-
Sas
”koSés”,
iéja
"i8éjo”,
kalba-
"kalbé i”,
Zmd-nas
”zmonés”,
isi
isi”,
Gnzula
~
Gizylé,
Kikucluos
”Kuk iuose”;
e
pd
en
pa ”,
gal é.
*gal a”,
sk5lu
”mokykla”;
Zémi
”Zeme”,
gi 'dnam
*gy enome”,
kas,
gala
~
galia
”gali”.
Balsiy
a ian ai
w-
w
€-
€
biina
po
sukie éjusiy
p iebalsiy,
o
e,
>
—
dau-
—
giausia
s e imZodZiuose,
j
d*,
a
papla éjes
balsis
e
—
p ies
kie uosius
(a°
—
ka ais
i
p ie’
minkS uosius)
p iebalsius.
[p as as
balsio
e
a ian as
y a
pa-
—
pla in as,
a iamas
i
absoliu iniame
Zodiio
gale,
p z.,
# i i 'd
(balsis
pla éja
_
i
pabaiga
—
s' i i 'ea)
”S en é”.
Pagal
ki ciuo y
(i
neki éiuo y)
ilgyjy
seno iniy
balsiy
e-,
a
iSlaikyma
Snek a
p iklauso
Zadininkams:
g aziai
saky a
é- as
* e as”,
b a-lis
”b olis”.
Be
ki ciuo ame
skiemenyje
balsis
e-
gali
bi i
a iamas
i
ie,
ne
é-
(e*),
é*
(po
kie yjy
p iebalsiy
—
dazniausiai
a-),
o
ki ¢iuo as
balsis
a:
—
i
o
(0a
uo:
gi diejau,
ma(uo)
kie ,
ain'u(e)
kieli,
aii(n)nieja.”,
pazu ieki ,
ie as
/4
é- as
/
é as;
gald-ja
”galéjo”,
kalb'é- !,
p'aldda;
pile
~
pyla
(sl.)
.”pjuklas”
(i
Za
*Zole”,
pela
—
Baga
1911);
gaspadd- is
~
gaspado is
(-ius),
mda-ka.,
ma- e is,
maskda'lis,
pé-nas,
pa- e 'us,
pja 'am,
pa a
disu,
sijd-ja,
Sma- u,
zma-gus,
Zma-ne.s,
a s a- as;
bac'énas
/
bac'énas,
b a-lis
/
b é-lis,
da ba.
/
do ba,
ka-jam
/
ké-jam”kojomis”
nezind-ja
|
neziné-ja,
spa
/
sé-pa,
Sa-k
[
s6-k ,
g'adiioja
”
giedojo’.
Balsis
e-
(d-)
u imuose
pa yzdZiuose
y a
po
p iebalsiy
6
I
c
7,
ga sas
ie
—
podkn ,
balsis
a
—
podkl
m p
&
»,
balsis
o—podkn ps
§(po
d—
i
uo).
Balsis
o
< ai
uo
labiau
uo
<
0
<
a
akul a y iai
a si-—
ado
ne
na u alia
aida,
o
dél
la galiy
a més
j akos
(plg.
jy
dé ba
”da bo”,
sp io ni
”spa nai”).
Todél
y a
i
*hipe no malizmy”,
plg.
pd-saku
”
pasaky”
(bend inés
lie u iy
kalbos
j akos
negaléjo
bu i).
Balsis
o
Snek oje
isigkai
naujas,
a si ades
ik
pasku inéje
a meés
a s o y
ka oje.
K.
Biiga
(1961,
571)
balsio
o
neuz asé
né
iename
zodyje
i
ne ie-
?
Skliaus uose
zymime
naujesni
a ies
a ian a,
plg.
makie
/
muokie
i
. .
140
siogiai
neigé
jo
bu ima:
” aSomosios
kalbos
balsj
o
isuome
a s oja
a:
labas
”lobas,
la.
leja”,
ua a
” o a”,
pi iés
k asnis
”k ésnis”.
:
i
Ga sa
e
(ié)
<
é
K.
Biiga
sa o
uz aguose
paliko
daug
ku :
gie as,
gi diezy,
kaliédas,
liks ié
*linge”,
makie i,
nie ,
niésam,
udie,
ie u.
K.
Buga
snek os
e’
kai
ku iuose
pa yzdziuose
a s a yda o
}
bend ing
kalba
(media,
ljzélés,
mind es,
agu és,
dé é,
sk agidé
i
. 5).
Po oje
zodziy
ie oj
bk.
a@
ciskodigkiai
Saknyje
u éjo
e:
dé- e.
”da-
e”,
delge.
~
dalge
"dalgis”
(Buga
1911).
La galiy
a més
pa yzdziu
(plg.
Dzie kaji
*Dze kali”,
iés u e
* és u e”)
mums
jau
is a a
i
dielg'a.,
didieli
*didelj”.
,
Absoliu inéje
zodzio
p adzioje
a a
i
e,
i
a
(<
e):
elksnis,
épusé,
be
aza ués
(Buga
1911).
Cia,
galbu ,
kiek
eiké
i
p og esy iné
balsiy
asimilia-
cija
(da
Z .
p iebalsiy
kie inima).
Neki éiuo as
p ieski inis
ie
Snek oje
dagnai
(be
ne
isada)
ienbalsin-
as:
d'eni-kas
”dieni kas”
( a as)”,
n'ekd-c'a
"niekédzia
(gelda)”,
eSu i-nas
" ieSu ynas”
(Buga
1961,
571),
p e.menis
~
p iemenis,
Va i. e.
"lie u é”,
la ed.
iskei{-u)
”lie u iskai”,
be
kieminé:- ies,
ie u. is.
Zodis
i:
Zalas
”azuo-
las”
galé y
liudy i
i
apie
neki éiuo o
uo
galima
y ie iska
ienbalsinima,
is-
im iniais
a ejais.
Snek oje
desningai
bu o
*pun ininkuojama”:
lindi
~
enai,
gi. insu
ae)
ensiu”,
li.nkiski
”lenkiski
(kunigai)”,
mind e.
*nend é”,
pink
”penki”,
Z.n-
as
“Zen as”,
pagalis
”pagalas i”,
d-Sa.s
* aSos”,
s i:ma as
”sama as”,
ki.nigu.
"kuniga”,
dunga is
*dangaus”,
dun im,
k unkli:
s,
kunkl'a ,
neskum-
bé- u,
u ida,
unks i,
.n is,
Zi.ndas
(Buga
1911)
i
. .
2.
Balsiy
kiekybé
“ax
Ilgieji
balsiai.
K.
Baga
(1961,
571)
sa o
Ciskodo
snek os
y inéjima
isdés é
aiskiai
i
a i ai,
neslepdamas,
nelygindamas
neiss udijuo-
y
dalyku:
ilgieji,
ne u édami
ki cio,
odosi,
apo
pusilgiai.
Be
mano
ausis
ne a
isuome
i
isu
nugi dusi
balsiy
pusilgumo.
Rézy eés
[...]
a de
balsio
é
pusilgumo
mano
ausis
del
umpo
ieSéjimo
né a
nugi dusi.
Taipaja
ma-
no
ausis,
del
laiko
umpumo
nespéjusi
da
apsip as i
su
ciskodiskiy
Snek os
one ika,
anuome
da
negaléjo
a ski i,
a
neki ¢iuo ieji
siy
Zodziy
balsiai
y a
umpi
a
pusilgiai:
walas
*azuolas”,
esu ynas
* ieSu ynas”,
s ajakai
*s ojokai”,
ula
( andu
pa agy a
i :
ala,
alé
=
Ciskodo
la uiy
ulle
* uolé”)
kd é
“be
agy”,
dengkas
’dieni ikas
( ua as)”,
n'ekacia
”niekééia
(gelda)”.
Taigi
jau
K.
Bios
laikais
neki éiuo i ciskodiskiy
ilgieji
balsiai
bu o
su-
umpéje
iki
umpyjy
a ba
(kaip
jam
specialiai
s ebin
a odé)
ge iausiu
a eju
iki
pusilgiy.
Neki giuo y
balsiy
ilgumas
—
umpumas
( uo
labiau
pu-
silgumas,
u éjes
a s o i
ilguma)
nebebu o
balsiniy
onemy
ski iamoji
(di e-
enciné)
p iemoné,
odél
one iskai,
be
eikSmés
ski umo,
bu o
galima
i8 a i
i
aip,
i
aip.
;
Ciskodiskiy
neki éiuo i
ilgieji
balsiai
dagniausiai
y a
umpi,
be
e ka -
Ciais
( akul a y iai)
gali
bi i
pusilgiai
a
ilgi,
p z.:
da ba
*da bo”,
di.dzeli
141
*dideli”,
ku-lam
”kuleme”,
i ala
” i alo”,
Za-lu
~
Zola
”Zole”,
diel'g'a.
~
delgé
”dalgis”,
ie u.
” é a”,
numi a.s
[|
.mi a:,
kalb'éja
/
kalbied-ja-,
lie .uninku
/
lie d.uninku.
/
lie .oninku-.
Neki ciuo y
balsiy
ukmés
”lais-
e”
galima
pademons uo i
i
o
pa ies
pa eikejo
sakiniais:
”Gu.da
duk ié
a ' ed'a
slanu
i- u
/
i
p isa-k'a
éip
[kunigas
U belis
apie
1920
m.]:
ka
aika.
Zanijas,
ka
Va u. i
Zani us
/
su
Va i. i,
Zmé-nu
Va i. i
im u,
a
n'a
la ié e”.
P ieski iniams
balsiams
isklik i
ilgiems
padeda
i
an inis
ki is
(z .
o-
liau).
Poki inius
balsius
ilgus
ie
pa ys
Zmones
iS a ia,
kalbédami
la galiskai:
Ciskadu:s,
dze éune:s'.
b.
T umpieji
balsiai.
Ki éiuo i
umpieji
balsiai
snek o-
je
buna
umpi
a ba
pusilgiai
( iba
a p
jy
sunku
i
nus a y i).
Galiniame
ki éiuo ame
ZodZio
skiemenyje
balsiai
kiek
umpesni,
o
negaliniame
—
ilge-
lesni,
ka ais
ne
ilgesni
uz
ipiskus
pusilgius,
p z.:
pii'nis
*da zine”,
lin .s
/
linus,
§ma: u,
isi
/
is .,
akiec'd,
juoda,
mi.na,
Z .na,
b . a,
di.d'ali,
g .mene,
kad eli,
Va u.uni-kas.
K.
Buga
(1911),
g eiciausiai
|
Siuos
sub ilius
niuan-
sélius
nesigilindamas,
Gia
Zyméjo
umpa
balsi:
pauks is,
g ikiai,-
kelminiai
(g ybai),
kiskis,
Silas,
inksna;
alis,
Se muksnis,
pusag ybiai;
guobd,
gi a,
meska,
ska a.
Snek oje
umpieji
ki ¢iuo i
balsiai
a,
e
daZnai
(be
ne
isada)
nepail-
gin i:
dkis'
”akis”,
dpa am
”apa iame”,
da a
*da o”,
gi 'anam
”gy enome”,
mala”
male”,
mla u”mé y”,
sk agzd'a
/
sk agzd'a:
”k egzdé”,
s alas
”s alas”,
s azdas
”s azdas”,
Sd.k/a-m
”Sakemis”,
Zémi”Zéme”,
Zamies”Zemes”,
ana-
gas
” anagas”
i
. .
Sie
balsiai
umpi
gali
bu i
i
d iga siuose,
plg:
ka e.s
a
/
ka 'as
”ka és”,
d an
”|
a a”,
a da
/
e da
” a do”,
e la
” a le”,
e na
” a na”,
be
gd ka
i
. .
Balsiy
a,
e
umpinima
(plg.
galdjau
/
galdjau
”galéjau”)
s imuliuoja
dazniau
a o a
la galiy
Snek a
(plg.
jos
p asa‘
”
p ago e”
i
. .).
K.
Baga
(1911)
Siais
a ejais
zyméjo
ilgus
balsius:
ka inas,
nékalba,
p agsam.
Islaikan
umpuma
ki ¢iuo ame
skiemenyje,
absoliu inio
ZodZio
galo
bal-
sis
a
po
p iebalsiy
db
g
k
l
a iamas
su
ga so
7
a spal iu
a ba
isai
kaip
€:
g indéa
~
g indd
”lubos,
g indys”,
gal é
”gal a”,
lin é
"len a”,
pile
~
pyla
(sl.)
”pjuklas”,
Saké
/
Saka
i
. .,
be
lin as,
Lie u as
i
. .
Kaip
daugelio
—
y ieéiu,
i agaliskai
ki ciuo ame
d iga syje
ai
pi masis
komponen as
bu o
a
susiau in as
€i,
éliau
i
ki is
(p iegaidé)
j
jj
a i auk a,
plg.:
labe ,
pa alké ,
na agéi
”no agai”,
be
g'a a .
}
3.
P iebalsiai
a.
Dz ka imas.
Snek oje
bk.
p iebalsius
é
dz
p ie3
sup ieSake-
jusius
a
w
be eik
isada
a i inka
¢
dz,
o
d
p ie’
i
pap as ai
iglaikomi,
p z.
akiec'a,
candi,
Kukuclai,
Ku-c'a,
k ieclai,
nieka.cla,
s ecla ,
i.pucia,
iclu.
da za-lis
* i iy
da éelis”,
u-ks unc'u.,
dz'a éna,
be
dunks is
”s ogas”,
ma
kd is
( ezimui
p i e z i),
kd inas,
Ku in'uos,
pa i,
pi is,
sep e-n'asdesim
slinks i:s,
s e im ,
i.l as,
(s) i:ks un is,
unks .
Kol
kas
daugiausia
ik
Sios
a si ik inés
ypa ybés
Ciskodas
jéjo
j
lie u iy
kalbo y os
is o ijg
(Bug
142

|
1961,
571;
Zinke icius
1966,
139;
Zinke icius
1978,
81;
G ina eckiené
1980,
226,
238).
Ma ,
y a
isiméiy,
no s
i
nezymiy.
Da
K.
Buga
(1911,
10)
Zodj
ziluicis
uZ aSuose
is aisé
{
Zil i is
(apsi iko
a
neaiskiai
gi déjo?).
Sio
s aips-
pio
au o ius
i8
J.
Ko ale skio
{
magne o ono
Juos a
j asé
i d.puc i
i
i.pu i.
No s
8i
iSim is
galéjo
bu i
i
kiek
a si ik iné,
nauja
(analogija
su
apuc’a.,
sla-
y
kalby
i aka),
be
jy
g eigiausiai
bu o
i
Ciskodo
apylinkése,
kaip
Daugpilio
i
ki ose
Snek ose.
Del
é,
dz
y a
daugiau
i
neabejo iny
pa yzdziy:
cla
/
éa
(J.
No ikas),
unkséa ,
Biod#ai
(Baga
1911),
BiodZuos
(oikonime
sis
dz
a pinis
a p
dz
i
dz).
°
b.
P iebalsiy
kie inimas.
Snek oje
be eik
isada
kie in as
p iebalsis
/,
daznai
—
Z
s
§,
e ai
-
€mnp .
Pagal
pozicija,
.y.
pa-
gal
balsius,
p ie’
ku iuos
u imuose
pa yzdiiuose
p iebalsiai
sukie éje,
juos
galima
pa aizduo i
aip:
Z
Ine
ee(e
yen
Lm
a
i
@(e)e
au
a
é
i
eR
a
s
i
€
u
§
i
e e
]
i
é
e
m
iy
we
e
n
e e
a
é
e
Pp
e
ay
e
Pa yzdZiai:
Guz
la,
palaize
ki ,
azwunie ,
Zu. kla:s,
me.zd-ja,
da za:lis,
“aza ,
aza uds,
pazam'u,
Zamies,
Zanijas,
pazu ieki ,
axioju,
az osu
(- m),
azd a,
be
nezindja,
Zibin iejus,
Ziedas,
Zemi,
g onéd,
na dja,
numi. a.s,
aika,
gie dlis,
sk a.géd'a,
né u u,
ge a i,
g déudz'a,
g a ismas,
be
d ignis,
_
ke u i,
ma e is,
nend i,
susi inka,
ilika,
i-s,
Zag é,
egi
i
agi,
egie ;
Cpullai,
inédi ies,
g unéa,
be
baini:
Cai;
Visi,
sag a,
sasi e,
$a
sa is,
ene,
aisu,
pa ddisu,
az iosu,
be
j iok'asi,
namuosi,
isi,
sepla-ni,
negi:-
ui.nsu
(Biga
1911)
/
negi- i.nsu;
slasu,
késas,
déSa a,
Sai a,
sél'mas,
be
|
lausinis,
pusis,
asi- ,
Silkiné,
si dijas,
Si dingas;
did'alm.,
galajau,
p'aléda,
le;
kum’ala,
Za.lé,
p'ala
(Buga
1911),
gelazenie,
neldiski ,
be
nak lali
(isdey
lakas
(sl.);
nd.mu a,
p igi.ma,
mai elis;
gimina,
menasi.,
sep i-nas;
é s,
pa a 'us;
padas
*pédas”,
kapaiku,
la.pa d,
pailis;
ne a a,
p i aiké,
s aikas.
Po
iena
pa yzdj
uZ asy a
da
su
sukie éjusiais
d,
c:
daglas(plg.
oikonima
Daglienai
ne
Pas alio
aj.,
odél
a p
y ieciy
Saknis
dagl-
plagiai
zinoma),
baclanas
/
bacaénas
(sl.).
__?alyginus
su
amZiaus
p adzia,
1977
m.
p iebalsiai
bu o
kie inami
kiek
@azneliau.
Pagal
u imus
pa yzdzius
p iebalsis
3
kie in as
maZiau
negu
4%,
,
Pasku inieji
( ,
s)
p ie’
i
aip
pa
daZniausiai
nekie in i.
P ies
skiemenis
Zpakalinés
eilés
balsiais
(plg.
d ignis
—
g unéa)
kie in a
aip
pa
kiek
143
dagniau.
Zodyje
pilk
(Buga
1911)
J
neminks in as.
Da
plg.
34k
/
Sak
/
Saki.
c.
Ki os
p iebalsiy
ypa ybés.
Kai
ku ie
pa eikejai
(J.
No ikas
i8
Gi nakaliy)
daznokai
minks ino
gelinne
p iebalsius
po
p esen
eilés
ee
(kaip
pane eziskiai):
mazga is',
pi i.s',
Zil i is
|
Znl i. is',
ne
pus s'.
Zodzio
p adZioje
p ieS
uo
p iebalsis
gali
bu i
i
p idedamas,
i
nep ide-
damas
(i
ame
pa iame
zodyje
—
Faip
ki ose
y ieciy
a mése):
ios is,
-é
|
os is,
uodai
/
uodé ,
da
plg.
dgl'us
”églius”.
I
ki oms
a méms
Zino-
moje
po oje
zodziy
y a
p ide as
s
(sk agédie,
i-ks un is
/
s é-ks un is
(Buga)
1911),
isp aus as
¢:
aus iné,
apinas is.
4
Kaip
i
Uodegeny
snek oje,
del
la galiy
a més
j akos
kai
ku iuose
zodziuo-
|
se
ie oj
sia
a iama
si
ie )
—
&
sasu”SeSi”,
Sduks as”Sauks as”,
es d
e a”,
gi- i.ngu,
mu.ga”
muse”,
Saki- ,
da
plg.
Vine
(pl'auna)
”pjauna”
|
Tik
iename
Zodyje
ie oj
Z a iama
z:
zu.sis
(Buga
1911)/
z iosis
”Zasis”,
4.
Ki is
i
p iegaides
Vienos
gnek os
o mos
nuo
bend inés
kalbos
ski iasi
uo,
jog
ki ciuojamos
galinéje
(lie u is,
pauks is,
slinks i:s,
Saudi.klé,
a men'
ee,
,
di bau,
nulaks ),
ki os
—
zodzio
p adzioje
—
blaku é,
la akas,
pé eliské,
agu és.
Re
ka éiais
ki is
nea i aukiamas
(n/akalba
”nekalba”)
a ba
ik
i8
dalies
a
aukiamas
j
p iesdéli
(nes ip u a
/
nésup un
”nesup a i a”).
Da
plg
d idésim
”d idesim ”,
Si dijas.
Siau és
y iniy
snek y
ypa ybé
—
e ka ¢iais
Saknyje
a iamas
Salu inis
ki is
(kai
galine
umpa,
Saknis
—
ilga),
padedan is
islaiky i
i
pab eézi
balsiy
ilguma:
pil
(sl.)
”pjuklas”,
pi
nis
*da ziné”,
s ala .
j
Del
la galiy
a més
i akos,
ki ¢ia imo
sis emos
lyginimo,
Salu inio
ki
dio
e imo
pag indiniu
dalyje
zodZiy
ki is
a i aukiamas
j
pi majj
skiem
Cépulis
|
Cépulis,
Kukic'ai
|
Kukuéi,
Pil el'uéds
/
Pil' el'uos
(cikonimy
pi
ji
o ma
—
senesné,
uz asy a
K.
Bugos),
ja ina
pa s,
sep
ni,
pi.nki,
ne
iM
sup un i.
;
Zinoma,
jog
y ieciy
p iegaides
ienbalsiuose
né a
aiskiai
ski iamos.
kodo,
Uodegény
apylinkese
ki éiuo as
i ap adis
balsis
d-
ne e ai
labai
esiamas,
a ian
jij
kylan¢ia
i agale
in onacija
(ma y ,
del
la galiy
a m
i akos).
Jau
K.
Buga
(1911),
ma y ,
ealiai
gi dé a
i agale
p iegaide
u
Suose
pagal
kalbo y os
moksla
aisé
j
i ap ade
ZodzZiuose
bldgu.s,
me
zl i-gé
i
paliko
ne aisy a
zodyje
ne a- a.
Mes
a i o
balsio
a:
i agale
p iegaide
paliekame
en,
ku
ji
aip
gi d)
Fonologiskai
ja
jmanoma
Zyme i
i
kaip
i ap ade,
nes
ben
Uodegen
)
po os
kd-3né
—
ka:
Swe
"kode
—
kos”
i agalis
a
isgi
ilgesnis
7-10
m
isas
Zodis
—
23—71
ms.
La ijos
kalbininkas
A.
B eidakas,
palydéjes
s aipsnio
au o iy
i i
kodo
gnek os,
in o ma o
apie
lie u ininky
la galiska
snek a.
Ciskodi
kalbédami
la galiskai,
nei8 a ia
lauZ inés
p iegaidés
i
ilguosiuose
skieme
144
a ia
ik
iena
p iegaide,
a pine
a p
la galiy
k in anZiosios
i
idu ieciy
ky-
lanéiosios.
Lie u iskai
kalbéedami,
galbu
jie
aip
pa
a ia
iena
i
a
pacia
p iegaide.
Tai
gale y
ody i
ben
ki ciuo o
balsio
a:
p iegaide,
III.
G ama ikos
pas abos
Snek oje,
kaip
i
g e imy
y iegiy,
a o as
ilia y as:
pd kelk
d kli.
k
i-
an
daik
an;
laban
nuo
kdlna.
azioja;
ak
a an
pada-
ba ;
Sun'a.
neldiski
pi ken
(painiojan
—
i
aisu
Lie u 0oj
pazu é-
4);
pa eki.hiosna
(-un)
aismda
”j
apgélus
eisime”
(Buga
1911).
Uz iksuo as
i
sie-
kinys
(ainu
nama
g
u.
1
u),
ilgélesné
sang azinés
bend a ies
galineé
-ies
( adn'a
saja
kieminé ies,
aika
kél ies,
inéui ies),
a ema iné
o ma
paliéks a,
umpinimas
dau
<
da
”da é”,
pilnesné
liepiamoji
nuosaka:
§
4k
i
§
4-
ki
mie gdi 'a.
Re esni
daik a a dziy,
bid a dziy
kamienai,
eiksmazodziy
ue
kaip
i
g e imose
ilniskiy
Snek ose
y a
pe éje
j
ne
papli usius:
s i-na”su-
naus”;
gula
*guli”,
negal’a
ae
xi
dz'a
”zydi”,
da
plg.
bldgu,s
”blogi”,
gel dnu.s
”gel oni”,
maZu.s
”mazi”.
I a dziuo inio
bud a dzio
daugiskai os
naudininke
u é a
galuné
pee:
ned ioda
biedniejiem
”
*ne u ingiems”.
Kaip
isy
y ieciy,
saky a
b ingas‘ai,
jéunasai,
mazasai,
mielasai,
sénasai.
Tikslo
aplinkybe
a o a
ne
su
eiksmazodzio
bend a imi,
o
esamojo
laiko
eciuoju
asmeniu:
Zaga u:
nié
ku
g
4una.
Vie oj
ip as inio
kilmininko
a o as
a dininkas:
né u u
d i-lika
d-ks unclu.
Va o i
y ieciy
p ielinksniai
az
”uz”,
in
”j”,
nuog
”nuo”,
pa
”pe ”
su
ienaskai os
galininku
i
daugiskai os
iiaeinnes
(naudininku
—
isi
su
abiem
linksniais),
aip
pa
sla y
kalby
pa yzdziu
suda y a
kons ukcija
su
an :
bu. a
a
Zz
u
pas uku.;
a é
ja
in mu.
m(
8);
a si duki
nu
g
man ;
.pa
pinkel'ais
mé ais;
pa
menasi.;
dienai
(’dienoje”
)
a kla
makie
/
nu
(=
an”an ”)
diends
makie .
IV.
Leksika
Is o ijai
ciskodikiai
paliko
a mybes:
apinas is
”
*kamanos”,
apzindelis
*a zindy as
aikas”,
a sdsaja”
pa alkai”
,
a slaimas
(aélaimas);
aus iné
”
aus-
iné
(Z aigzdé)”,
dang(s) ys
/
da ig is
’s ogas”,
desim is
(desims)
*desim ”,
dieni ikas
”
dienda zis”,
dilggnés
”
dilgélés”,
d ignis
” ai o yk3 e”,
ge as
(gie-
as,
gie dlis)
”é iukas”,
g iadizmas
(g d izmas)
”g iaus inis”,
g inéid
(g wnéd)
*namas”,
y .
”g y ia”,
gu bas” a as”,
kél u a’
’a is”,
k iks akampeé
”
k iks-
as”
e ikulgs
”*kepalas”
,
lébas
”loma”,
lima as
” yks é
audekle”,
-ménd eé
®nend a”
,
meske is”
>meske é”,
meéslas”
’saSla os”,
niekdGia
”gelda”,
oe
”paklodé”
:
pa enis
*paunksnis”,
pi kid
” oba”
»
pusag ybiai,
agu és
”
azis”
,
Sa ma uo is”
gédin is”,
senagalgs,
sija”
balkis”
,
“kalas
*balanos”,
s aklés”
s o-
ai”,
s abda
* oks
a
3
s ojoka
»pagaliai
aikams
aikSscio i”,
sujike
”su-
pemaise”,
Si dingas
”nuogi dus”,
ilé
”be
agy
(ka é)”,
uodégia
ee
a)
ské és”
,
élenas
” ies u is”,
i su inés
g i idys
”lubos”,
Zag é
”no agas”,
-
Be
»
145
zémé
“asla”,
Z binis
”g iaus inis”,
Zibin iejus
”S ie imo
j ankis
p ieS
Zibaling
lempa
(ku
skalis
(balanas)
spauzda a)”.
Snek oje
y a,
Zinoma,
adiciniy
bei
naujesniy
sla izmy
i
la ybiy:
Geésas
J
? ?
4
»Jaikas”,
lope a
”kas u as”,
paka anos
»laido u es”,
adnia
giminé”,
sedlo
*balno i”,
zoslénas
”suolas”
i
. .;
cy ulis
”
ie e sys”,
gulbinai
”bul es”,
lyks e
”lingé”;
mag iona.s
”aguonos”,
p as
”sup as i”,
s as y i
»pasako i”,
aka a.
Z aigine.
” aka iné
z aigzde”.
Visu
Siau iniu
lie u iy-la iy
pa ibiu
Sa ik i
(plg.
us.
seamo)
y a
i
” adin i”.
Paminé as
paskuilinis
”pasku inis”,
paskuigelis
”s akli
alas”,
p iesaga
’
?
is
-ui i
a ojama
i
g e imose
Uodegeny,
B eslaujos,
Daugpilio
Snek ose:
pi
ld.
*pjau i”,
pili.ja
”pjauna”,
nunaimié. .
V.
San ykis
su
g e imomis
snek omis
K.
Buga
(1961,
571)
y a
pa ases
sakini,
kad
”Ciskodo
lie i ininky
snek-
a
be éik
niekuo
nesiski ia
nuo
G y os,
Kalkuones
(Kalkuhnen)
i
Laukes6s
apylinkés
snek os”,
ku iose
jis,
ma y ,
da
umpiau
egaléjo
bi i.
Ta
zinig
nek i iskai
plé ojo
E.
G ina eckiené
(1980,
234).
4
Tos
pa ios
ilniskiy
a mes
snék os,
be
abejo,
u i
panaSumy.
Ciskodo
ii
Daugpilio
snek ose
panagiai
ka ais
edukuojami
neki éiuo i
e,
uo,
p iebal:
siai
,
d
p ieS
2
(7-,
e)
be eik
isada
nebe e éiami,
junginiai
j,
dj
e ka Ciais
a iami
¢',
d’,
gali
bu i
Salu inis
ki is,
p iesaga
-di é
(p z.
me gdi é)
ki
diuojama
i ap adiskai,
y a
p iesagos
-wi i,
-én z,
bud a dZiai
daugiskai e
a dininke
ie oj
galiinés
-7
u i
-ds,
18
seno
a ojamas
ilia y as,
a ema inia
eiksmazodiZiai,
daug
bend os
leksikos
(lie iuninkas
i
lie u ininkas,
dangs ,
*s ogas”
i
da ig is,
g inéia,
sk égzdé
i
. .),
p ielinksnis
pa
pas”
i
ala
Be
daugelis
siy
ypa ybiy
gy uoja
i
Uodegény
snek oje
(issky us
-di
i
B eslaujos-Apso
(ne
isa
leksika
su ampa),
i
ki ose
Siau y inése
ilni
gnek ose.
Snek y
ski s ymo pag indas
—
one ika.
O
pagal
bend ines
bos
ki éiuo y
balsiy
é,
o
a ima
ciskodigkiai
p iklauso
”Zadininkams”
(
* ée as”,
Zadis
”Zodis”,
Za.lE
”Zolé”),
0
daugpiliskiai
—
”Zalininkams”
(
édis,
Za.lé).
Tai
y a
esminé
one ikos
ypa ybé,
ku i
neleidzia
eig i,
jog
min
os
gnek os
”be eik
niekuo
nesiski ia”.
Be
o,
Ciskodo
apylinkése
bend
- ie
niekada
ne edukuojamas
j
- /a.,
maziau
kie inami
p iebalsiai
i
.
Pagal
ki ciuo y
balsiy
é,
o
a ima
Ciskodo
apylinkés
Snek a
panasi
y a
{
Uodegény
i
Adu iskio
snek a.
Fone ikos
i
ypaé
leksikos
panas
su
Adu igkio
gnek a
1911
m.
uZ aSuose
daugiausia
nu ode
i
K.
Buga.
balsiy
kie inimu,
dz ka imu,
zodziy
galunémis
i
. .
Ciskodo
Ssnek e
labiau
panagesné
j
Uodegény,
o
ne
i
Adu iskio
Snek a.
Jose
panasial
inami
p iebalsiai
(Uodegenuose
—
labiau),
y a
ne
ik
p iesdéliai
aéa-,
( a ojami
i
Daugpilio, B eslaujos
snek ose),
be
i
in-
”1”,
zodziai
»s indys,
lubos”,
pene i
” algydin i”
i
. .,
siekinys.
Vilniskiy
a méje
nepa yko
as i
snek os,
su
ku ia
ciskodiskiai
isi
ap y
i
is
ku iy
bu y
galeje
kil i.
Daugiausia
nuo
lie u iy
kalbos
plo
ma y ,
pasku iniaisiais
amZiais
a sky é
izoliuo a
aida.
146