Ciskodo lietuvininkų apylinkių šnekta

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVI (1996) LIETUVIY KALBA: TYREJAI IR TYRIMAI Kazimie as GARSVA CISKODO LIETUVININKY APYLINKIY SNEKTA I. Is o inés pas abos Fo maliai (ne pagal sanda a) Ciskodo apylinkiy lie u ininky! snek a u i panasumy su Zie elos snek a, esanéia ki ame lie u iy kalbos plo o pak as yje. Abi jos — olimiausios izoliuo os lie u iy kalbos salos: Ciskodas nuo Lie u- os Respublikos sienos iesia linija nu oles j Siau e pe 100 kilome y, Zie ela uz iek pa kilome y y a j pie us. Abi g eigiausiai y a ne senbu iy lie u iy | gy en ie és, o iS seny laiky islikusios kolonijos. Abi Snek os y a be eik iSny- kusios, be uz iksuo os mokslui (Ciskodo 8nek a — maZiau). Ski ingai nuo Zie elos Ciskodo gnek a p i ampa p ie a imiausios pag indinio lie u iy kal- bos plo o a més ( ilniskiy), aigi galé y bu i i jos esinys (Siau éje ilniskiy a més iba nebeina a pacia k yp imi, be La ijoje ies Médumu, G end a, s aigiai suk eli , aka us). 4 1911 m. spalio 22—24 d. ( is dienas) Ciskodo gnek a y é K. Buga, 1977 m. bi gelio mén. (i gi kelias dienas) — gio s aipsnio au o ius, i8 as y 4 pa eikéjyu s engesis j a’y i kuo daugiau eks y | magne o ono juos a. Teks Siuoka j asy a kele iopai daugiau, be nepakankamai. T uks a isliy a cinés (maZiau pa eik os la iy, usy, lenky, bal a usiy kalby) Snek os eks K. Biga okiy eks y be magne o ono negaléjo j asy i, o po 66 me y (is ik jau po 50) lie u iy 3nek a bu o nus o a a o i. K. Bugos uZ agai pies uku — ”Ciskodo pa apijos lie u iy 8nek a” — sau gomi Vilniaus uni e si e o mokslinés biblio ekos ank aséiy sky iuje (D 490 24 sasiu inio puslapiuose — masin as io bu y 12 psl. — uZ asy i daugiau a ski i Zodziai). Musy di uo y eks y y a 24 magin as io puslapiai. A ck uose iki Siol, deja, ne andama P. Bi eno 1925 m. »Lie u os” laik as i eik o apie Sia Snek a s aipsnio, ku io edakcija nespausdino i neg azino. Aiskesniy is o iniy duomeny, kada lie u iai apsigy eno Ciskodo apylin! se, né a. Y a ik gana abs akdios Zinios, jog Li onijos o dinas XV—XVI pie y La galoje apgy endino lie u iy belais iy (plg. Bpe imax 1987, 19—2 kad, 1561-1772 m. La galai a i ekus Lie u os i Lenkijos als ybei, | (nauja als ybés pa ibi) kel i lie u iai. Y a da s aipsnio au o iaus 1 Lie u (i)ninkais adinosi d iejy pak aS iniy lie u iy kalbos a miy a s o pS ee — Majosios Lie u os lie u ininkai, o Siau és y uose — Ciske ie u ininkai, Snek os gy a imo pabaigoje a e lie uuninka . 138 sy as Gi nakaliq kaimo senbu io J. No iko liudijimas apie Ciskodo lie u iy kaimy ”gaspado iy” a kelima baudiZia os laikais p ie’ 300 me y ( en di bu- siam kunigui U beliui aip sakes p o eso ius i3 Vilniaus, u éjes is o inius dokumen us — panaSiausia bu y j P. Bu éna). 1851 m. Ziniomis (Man eu el 1879) lie u iai 7—9 kaimuose gy ene jau nuo nea menamy laiky, aigi jy is o iiaa neabejo inai siekia ma- Ziausiai XVIla. Tai pa i ina i lie u iy gy en y kaimy, iku y ne éliau kaip ame amiiuje, pa adinimai: Gi nakalia (34°) (ca o laikais o icia- li o ma — I'upuoxaan, daba is e s a j la iy kalba — Dze ka i), Biiodzia (1), Kukuéiai (2), Ku inia (3), Pil éliai (2) ( éliau — Jaskinai). Lie u- iskus pa adinimus u i i ki os ie o és, ku iose daba gy ena sen ikiai u- sai, la galiai: Deneliski (Dieneliskés, Ciskodo apyl.), S edéliai (2) (Viliany apyl.), da plg. isnykus, Mozowajki (Maza aikiai (2) i . .). Tai odo i XVII a. in en o iy Rézeknés seniunijos pa a dés: G aZul (G azulis), Ma - ulunas (Ma uliinas), Zwi blis (Z i blis); da plg. iki siol Ciskodo apyl. pa- pli usia pa a de Guds (Gudas) i . . Oikonimas S edéliai galéjo kil i po 1601 a 1625 me y, kai Rézekne uzéemé S edai (la galiai kaima bu y pa adine * Z eid en ). Ragy iniuose Sal iniuose Ciskodo als¢ius minimas nuo 1590 m. (pogos Ciskaden). K. Bugos (1961, 570—573) nuomone, Ciskodo apylinkése lie u iai u ejo gy en i jau 1478 —1519 me ais, kai Rézeknés i Daugpilio apylinkiy la galiai ilgaji balsi u- iS e é d ibalsiu ou (i 7- — ei). Tai odo lie u ininky i8 la galiy pasiskolin i zodziai Re.zi- la. / Ra.zi la. ~ Rézy e ”Rézekné”, c ulis ” ie e sys” i li.ks a. ~ lyks é *linge” da ada, kai la ga- liai SiandienykSéius Zodzius R’eizekne, c'éi ul's', léiks 'e da a da o Rézi e, ci ulis, liks e (su a pa ia ki éio ie a i p iegaide). 1753 m. ilgasis 7: a- Sy as ei: g eiCiausiai jis is e s as p ie’ 1519 m., nes balsis u: e ¢ iamas ou ka u su 7 > ei. Tai pa i in y i musy ap ik as skolinys s u ys ”kampas”, la galiy daba a iamas s yu 's' ( ades ikslesne u: > ou i imo da a, lie u i- ninky skolinio su Siuo ga su K. Buga ne u éjo). Ta nuomone palaiky y i seni lie u iskos kilmés La galos hid onimai Subinai e (Rézeknés aj.), Gin u e. G eigiausiai eisus K. Biga, kad ne ik Naujinio (Daug pilio), be i Rézy és (Réezeknés) apylinkése lie u ininkai gy eno jau XII amZiuje: p ieS 1200 me us jy pasiskolin as Kesy ( ns. a d. Kesys, la. Césis) a das 1254 m. i éliau 7 ebebu o nepaki es (1285 m. okiediai Rézy és pili adino Rossi en). Labai abejo ina ik K. Bugos (1961, 573—574) hipo ezé, kad XII—XIII a. Nauga do i Psko o zemes lie u iai puolé aip pa ne nuo Ke na és-T aky-Vilniaus, o 18 Naujinio i Rézy és piliy, nes apie jy didesnes pajegas neé a Ziniy. Apie XIII—XIX a. Ciskodo apylinkiy snek a daugiau duomeny ne u ime. Pe 6 amdius kaZin a ji bu y islikusi izoliuo a. G eidiausiai ji siejosi su ki- omis lie u iy kalbos salomis a p Subaégiaus i Ind icos, ku iy cen as bu o Daugpilis. Palyginus K. Bugos i musy eks us, nezymus one ikos ski umai g ei- 139 €iausiai a si ado dél o, kad K. Buga daugiau démesio k eipé ne j one ika: po 66 me y a si anda ki ciuo i é, o (g e a e-, a-) i dings a neki giuo as é (ga- lunéje daZnai Zymé as ne a miskai), islaikomas senyjy umpyjy ki giuo y a, e umpumas, del la iy kalbos j akos labiau a i aukiamas ki is, pe imama 7 | ’ daugiau skoliniy (Z . oliau). | | ] II. Fone ika 1. Balsiy kokybé Snek os balsiy sis ema y a okia (skliaus uose — onemy a ian ai): i (e -) u i (s ) u (ie uo 6-€-0°) (e€ >) e-(a°) a e (a) a { Pa yzdiiai: sep i-n'a.s *sep ynios”, palaize: ki *palaizyki ”, le u ' i-; mié- #1” mieZiai”, aS udni ”aS uoni”, e a e a e s *p osenelis”, kalbé-ja ”kalbé- — jo”, ké- Sas ”koSés”, iéja "i8éjo”, kalba- "kalbé i”, Zmd-nas ”zmonés”, isi isi”, Gnzula ~ Gizylé, Kikucluos ”Kuk iuose”; e pd en pa ”, gal é. *gal a”, sk5lu ”mokykla”; Zémi ”Zeme”, gi 'dnam *gy enome”, kas, gala ~ galia ”gali”. Balsiy a ian ai w- w €- € biina po sukie éjusiy p iebalsiy, o e, > — dau- — giausia s e imZodZiuose, j d*, a papla éjes balsis e — p ies kie uosius (a° — ka ais i p ie’ minkS uosius) p iebalsius. [p as as balsio e a ian as y a pa- — pla in as, a iamas i absoliu iniame Zodiio gale, p z., # i i 'd (balsis pla éja _ i pabaiga — s' i i 'ea) ”S en é”. Pagal ki ciuo y (i neki éiuo y) ilgyjy seno iniy balsiy e-, a iSlaikyma Snek a p iklauso Zadininkams: g aziai saky a é- as * e as”, b a-lis ”b olis”. Be ki ciuo ame skiemenyje balsis e- gali bi i a iamas i ie, ne é- (e*), é* (po kie yjy p iebalsiy — dazniausiai a-), o ki ¢iuo as balsis a: — i o (0a uo: gi diejau, ma(uo) kie , ain'u(e) kieli, aii(n)nieja.”, pazu ieki , ie as /4 é- as / é as; gald-ja ”galéjo”, kalb'é- !, p'aldda; pile ~ pyla (sl.) .”pjuklas” (i Za *Zole”, pela — Baga 1911); gaspadd- is ~ gaspado is (-ius), mda-ka., ma- e is, maskda'lis, pé-nas, pa- e 'us, pja 'am, pa a disu, sijd-ja, Sma- u, zma-gus, Zma-ne.s, a s a- as; bac'énas / bac'énas, b a-lis / b é-lis, da ba. / do ba, ka-jam / ké-jam”kojomis” nezind-ja | neziné-ja, spa / sé-pa, Sa-k [ s6-k , g'adiioja ” giedojo’. Balsis e- (d-) u imuose pa yzdZiuose y a po p iebalsiy 6 I c 7, ga sas ie — podkn , balsis a — podkl m p & », balsis o—podkn ps §(po d— i uo). Balsis o < ai uo labiau uo < 0 < a akul a y iai a si-— ado ne na u alia aida, o dél la galiy a més j akos (plg. jy dé ba ”da bo”, sp io ni ”spa nai”). Todél y a i *hipe no malizmy”, plg. pd-saku ” pasaky” (bend inés lie u iy kalbos j akos negaléjo bu i). Balsis o Snek oje isigkai naujas, a si ades ik pasku inéje a meés a s o y ka oje. K. Biiga (1961, 571) balsio o neuz asé né iename zodyje i ne ie- ? Skliaus uose zymime naujesni a ies a ian a, plg. makie / muokie i . . 140 siogiai neigé jo bu ima: ” aSomosios kalbos balsj o isuome a s oja a: labas ”lobas, la. leja”, ua a ” o a”, pi iés k asnis ”k ésnis”. : i Ga sa e (ié) < é K. Biiga sa o uz aguose paliko daug ku : gie as, gi diezy, kaliédas, liks ié *linge”, makie i, nie , niésam, udie, ie u. K. Buga snek os e’ kai ku iuose pa yzdziuose a s a yda o } bend ing kalba (media, ljzélés, mind es, agu és, dé é, sk agidé i . 5). Po oje zodziy ie oj bk. a@ ciskodigkiai Saknyje u éjo e: dé- e. ”da- e”, delge. ~ dalge "dalgis” (Buga 1911). La galiy a més pa yzdziu (plg. Dzie kaji *Dze kali”, iés u e * és u e”) mums jau is a a i dielg'a., didieli *didelj”. , Absoliu inéje zodzio p adzioje a a i e, i a (< e): elksnis, épusé, be aza ués (Buga 1911). Cia, galbu , kiek eiké i p og esy iné balsiy asimilia- cija (da Z . p iebalsiy kie inima). Neki éiuo as p ieski inis ie Snek oje dagnai (be ne isada) ienbalsin- as: d'eni-kas ”dieni kas” ( a as)”, n'ekd-c'a "niekédzia (gelda)”, eSu i-nas " ieSu ynas” (Buga 1961, 571), p e.menis ~ p iemenis, Va i. e. "lie u é”, la ed. iskei{-u) ”lie u iskai”, be kieminé:- ies, ie u. is. Zodis i: Zalas ”azuo- las” galé y liudy i i apie neki éiuo o uo galima y ie iska ienbalsinima, is- im iniais a ejais. Snek oje desningai bu o *pun ininkuojama”: lindi ~ enai, gi. insu ae) ensiu”, li.nkiski ”lenkiski (kunigai)”, mind e. *nend é”, pink ”penki”, Z.n- as “Zen as”, pagalis ”pagalas i”, d-Sa.s * aSos”, s i:ma as ”sama as”, ki.nigu. "kuniga”, dunga is *dangaus”, dun im, k unkli: s, kunkl'a , neskum- bé- u, u ida, unks i, .n is, Zi.ndas (Buga 1911) i . . 2. Balsiy kiekybé “ax Ilgieji balsiai. K. Baga (1961, 571) sa o Ciskodo snek os y inéjima isdés é aiskiai i a i ai, neslepdamas, nelygindamas neiss udijuo- y dalyku: ilgieji, ne u édami ki cio, odosi, apo pusilgiai. Be mano ausis ne a isuome i isu nugi dusi balsiy pusilgumo. Rézy eés [...] a de balsio é pusilgumo mano ausis del umpo ieSéjimo né a nugi dusi. Taipaja ma- no ausis, del laiko umpumo nespéjusi da apsip as i su ciskodiskiy Snek os one ika, anuome da negaléjo a ski i, a neki ¢iuo ieji siy Zodziy balsiai y a umpi a pusilgiai: walas *azuolas”, esu ynas * ieSu ynas”, s ajakai *s ojokai”, ula ( andu pa agy a i : ala, alé = Ciskodo la uiy ulle * uolé”) kd é “be agy”, dengkas ’dieni ikas ( ua as)”, n'ekacia ”niekééia (gelda)”. Taigi jau K. Bios laikais neki éiuo i ciskodiskiy ilgieji balsiai bu o su- umpéje iki umpyjy a ba (kaip jam specialiai s ebin a odé) ge iausiu a eju iki pusilgiy. Neki giuo y balsiy ilgumas — umpumas ( uo labiau pu- silgumas, u éjes a s o i ilguma) nebebu o balsiniy onemy ski iamoji (di e- enciné) p iemoné, odél one iskai, be eikSmés ski umo, bu o galima i8 a i i aip, i aip. ; Ciskodiskiy neki éiuo i ilgieji balsiai dagniausiai y a umpi, be e ka - Ciais ( akul a y iai) gali bi i pusilgiai a ilgi, p z.: da ba *da bo”, di.dzeli 141 *dideli”, ku-lam ”kuleme”, i ala ” i alo”, Za-lu ~ Zola ”Zole”, diel'g'a. ~ delgé ”dalgis”, ie u. ” é a”, numi a.s [| .mi a:, kalb'éja / kalbied-ja-, lie .uninku / lie d.uninku. / lie .oninku-. Neki ciuo y balsiy ukmés ”lais- e” galima pademons uo i i o pa ies pa eikejo sakiniais: ”Gu.da duk ié a ' ed'a slanu i- u / i p isa-k'a éip [kunigas U belis apie 1920 m.]: ka aika. Zanijas, ka Va u. i Zani us / su Va i. i, Zmé-nu Va i. i im u, a n'a la ié e”. P ieski iniams balsiams isklik i ilgiems padeda i an inis ki is (z . o- liau). Poki inius balsius ilgus ie pa ys Zmones iS a ia, kalbédami la galiskai: Ciskadu:s, dze éune:s'. b. T umpieji balsiai. Ki éiuo i umpieji balsiai snek o- je buna umpi a ba pusilgiai ( iba a p jy sunku i nus a y i). Galiniame ki éiuo ame ZodZio skiemenyje balsiai kiek umpesni, o negaliniame — ilge- lesni, ka ais ne ilgesni uz ipiskus pusilgius, p z.: pii'nis *da zine”, lin .s / linus, §ma: u, isi / is ., akiec'd, juoda, mi.na, Z .na, b . a, di.d'ali, g .mene, kad eli, Va u.uni-kas. K. Buga (1911), g eiciausiai | Siuos sub ilius niuan- sélius nesigilindamas, Gia Zyméjo umpa balsi: pauks is, g ikiai,- kelminiai (g ybai), kiskis, Silas, inksna; alis, Se muksnis, pusag ybiai; guobd, gi a, meska, ska a. Snek oje umpieji ki ¢iuo i balsiai a, e daZnai (be ne isada) nepail- gin i: dkis' ”akis”, dpa am ”apa iame”, da a *da o”, gi 'anam ”gy enome”, mala” male”, mla u”mé y”, sk agzd'a / sk agzd'a: ”k egzdé”, s alas ”s alas”, s azdas ”s azdas”, Sd.k/a-m ”Sakemis”, Zémi”Zéme”, Zamies”Zemes”, ana- gas ” anagas” i . . Sie balsiai umpi gali bu i i d iga siuose, plg: ka e.s a / ka 'as ”ka és”, d an ”| a a”, a da / e da ” a do”, e la ” a le”, e na ” a na”, be gd ka i . . Balsiy a, e umpinima (plg. galdjau / galdjau ”galéjau”) s imuliuoja dazniau a o a la galiy Snek a (plg. jos p asa‘ ” p ago e” i . .). K. Baga (1911) Siais a ejais zyméjo ilgus balsius: ka inas, nékalba, p agsam. Islaikan umpuma ki ¢iuo ame skiemenyje, absoliu inio ZodZio galo bal- sis a po p iebalsiy db g k l a iamas su ga so 7 a spal iu a ba isai kaip €: g indéa ~ g indd ”lubos, g indys”, gal é ”gal a”, lin é "len a”, pile ~ pyla (sl.) ”pjuklas”, Saké / Saka i . ., be lin as, Lie u as i . . Kaip daugelio — y ieéiu, i agaliskai ki ciuo ame d iga syje ai pi masis komponen as bu o a susiau in as €i, éliau i ki is (p iegaidé) j jj a i auk a, plg.: labe , pa alké , na agéi ”no agai”, be g'a a . } 3. P iebalsiai a. Dz ka imas. Snek oje bk. p iebalsius é dz p ie3 sup ieSake- jusius a w be eik isada a i inka ¢ dz, o d p ie’ i pap as ai iglaikomi, p z. akiec'a, candi, Kukuclai, Ku-c'a, k ieclai, nieka.cla, s ecla , i.pucia, iclu. da za-lis * i iy da éelis”, u-ks unc'u., dz'a éna, be dunks is ”s ogas”, ma kd is ( ezimui p i e z i), kd inas, Ku in'uos, pa i, pi is, sep e-n'asdesim slinks i:s, s e im , i.l as, (s) i:ks un is, unks . Kol kas daugiausia ik Sios a si ik inés ypa ybés Ciskodas jéjo j lie u iy kalbo y os is o ijg (Bug 142 | 1961, 571; Zinke icius 1966, 139; Zinke icius 1978, 81; G ina eckiené 1980, 226, 238). Ma , y a isiméiy, no s i nezymiy. Da K. Buga (1911, 10) Zodj ziluicis uZ aSuose is aisé { Zil i is (apsi iko a neaiskiai gi déjo?). Sio s aips- pio au o ius i8 J. Ko ale skio { magne o ono Juos a j asé i d.puc i i i.pu i. No s 8i iSim is galéjo bu i i kiek a si ik iné, nauja (analogija su apuc’a., sla- y kalby i aka), be jy g eigiausiai bu o i Ciskodo apylinkése, kaip Daugpilio i ki ose Snek ose. Del é, dz y a daugiau i neabejo iny pa yzdziy: cla / éa (J. No ikas), unkséa , Biod#ai (Baga 1911), BiodZuos (oikonime sis dz a pinis a p dz i dz). ° b. P iebalsiy kie inimas. Snek oje be eik isada kie in as p iebalsis /, daznai — Z s §, e ai - €mnp . Pagal pozicija, .y. pa- gal balsius, p ie’ ku iuos u imuose pa yzdiiuose p iebalsiai sukie éje, juos galima pa aizduo i aip: Z Ine ee(e yen Lm a i @(e)e au a é i eR a s i € u § i e e ] i é e m iy we e n e e a é e Pp e ay e Pa yzdZiai: Guz la, palaize ki , azwunie , Zu. kla:s, me.zd-ja, da za:lis, “aza , aza uds, pazam'u, Zamies, Zanijas, pazu ieki , axioju, az osu (- m), azd a, be nezindja, Zibin iejus, Ziedas, Zemi, g onéd, na dja, numi. a.s, aika, gie dlis, sk a.géd'a, né u u, ge a i, g déudz'a, g a ismas, be d ignis, _ ke u i, ma e is, nend i, susi inka, ilika, i-s, Zag é, egi i agi, egie ; Cpullai, inédi ies, g unéa, be baini: Cai; Visi, sag a, sasi e, $a sa is, ene, aisu, pa ddisu, az iosu, be j iok'asi, namuosi, isi, sepla-ni, negi:- ui.nsu (Biga 1911) / negi- i.nsu; slasu, késas, déSa a, Sai a, sél'mas, be | lausinis, pusis, asi- , Silkiné, si dijas, Si dingas; did'alm., galajau, p'aléda, le; kum’ala, Za.lé, p'ala (Buga 1911), gelazenie, neldiski , be nak lali (isdey lakas (sl.); nd.mu a, p igi.ma, mai elis; gimina, menasi., sep i-nas; é s, pa a 'us; padas *pédas”, kapaiku, la.pa d, pailis; ne a a, p i aiké, s aikas. Po iena pa yzdj uZ asy a da su sukie éjusiais d, c: daglas(plg. oikonima Daglienai ne Pas alio aj., odél a p y ieciy Saknis dagl- plagiai zinoma), baclanas / bacaénas (sl.). __?alyginus su amZiaus p adzia, 1977 m. p iebalsiai bu o kie inami kiek @azneliau. Pagal u imus pa yzdzius p iebalsis 3 kie in as maZiau negu 4%, , Pasku inieji ( , s) p ie’ i aip pa daZniausiai nekie in i. P ies skiemenis Zpakalinés eilés balsiais (plg. d ignis — g unéa) kie in a aip pa kiek 143 dagniau. Zodyje pilk (Buga 1911) J neminks in as. Da plg. 34k / Sak / Saki. c. Ki os p iebalsiy ypa ybés. Kai ku ie pa eikejai (J. No ikas i8 Gi nakaliy) daznokai minks ino gelinne p iebalsius po p esen eilés ee (kaip pane eziskiai): mazga is', pi i.s', Zil i is | Znl i. is', ne pus s'. Zodzio p adZioje p ieS uo p iebalsis gali bu i i p idedamas, i nep ide- damas (i ame pa iame zodyje — Faip ki ose y ieciy a mése): ios is, -é | os is, uodai / uodé , da plg. dgl'us ”églius”. I ki oms a méms Zino- moje po oje zodziy y a p ide as s (sk agédie, i-ks un is / s é-ks un is (Buga) 1911), isp aus as ¢: aus iné, apinas is. 4 Kaip i Uodegeny snek oje, del la galiy a més j akos kai ku iuose zodziuo- | se ie oj sia a iama si ie ) — & sasu”SeSi”, Sduks as”Sauks as”, es d e a”, gi- i.ngu, mu.ga” muse”, Saki- , da plg. Vine (pl'auna) ”pjauna” | Tik iename Zodyje ie oj Z a iama z: zu.sis (Buga 1911)/ z iosis ”Zasis”, 4. Ki is i p iegaides Vienos gnek os o mos nuo bend inés kalbos ski iasi uo, jog ki ciuojamos galinéje (lie u is, pauks is, slinks i:s, Saudi.klé, a men' ee, , di bau, nulaks ), ki os — zodzio p adzioje — blaku é, la akas, pé eliské, agu és. Re ka éiais ki is nea i aukiamas (n/akalba ”nekalba”) a ba ik i8 dalies a aukiamas j p iesdéli (nes ip u a / nésup un ”nesup a i a”). Da plg d idésim ”d idesim ”, Si dijas. Siau és y iniy snek y ypa ybé — e ka ¢iais Saknyje a iamas Salu inis ki is (kai galine umpa, Saknis — ilga), padedan is islaiky i i pab eézi balsiy ilguma: pil (sl.) ”pjuklas”, pi nis *da ziné”, s ala . j Del la galiy a més i akos, ki ¢ia imo sis emos lyginimo, Salu inio ki dio e imo pag indiniu dalyje zodZiy ki is a i aukiamas j pi majj skiem Cépulis | Cépulis, Kukic'ai | Kukuéi, Pil el'uéds / Pil' el'uos (cikonimy pi ji o ma — senesné, uz asy a K. Bugos), ja ina pa s, sep ni, pi.nki, ne iM sup un i. ; Zinoma, jog y ieciy p iegaides ienbalsiuose né a aiskiai ski iamos. kodo, Uodegény apylinkese ki éiuo as i ap adis balsis d- ne e ai labai esiamas, a ian jij kylan¢ia i agale in onacija (ma y , del la galiy a m i akos). Jau K. Buga (1911), ma y , ealiai gi dé a i agale p iegaide u Suose pagal kalbo y os moksla aisé j i ap ade ZodzZiuose bldgu.s, me zl i-gé i paliko ne aisy a zodyje ne a- a. Mes a i o balsio a: i agale p iegaide paliekame en, ku ji aip gi d) Fonologiskai ja jmanoma Zyme i i kaip i ap ade, nes ben Uodegen ) po os kd-3né — ka: Swe "kode — kos” i agalis a isgi ilgesnis 7-10 m isas Zodis — 23—71 ms. La ijos kalbininkas A. B eidakas, palydéjes s aipsnio au o iy i i kodo gnek os, in o ma o apie lie u ininky la galiska snek a. Ciskodi kalbédami la galiskai, nei8 a ia lauZ inés p iegaidés i ilguosiuose skieme 144 a ia ik iena p iegaide, a pine a p la galiy k in anZiosios i idu ieciy ky- lanéiosios. Lie u iskai kalbéedami, galbu jie aip pa a ia iena i a pacia p iegaide. Tai gale y ody i ben ki ciuo o balsio a: p iegaide, III. G ama ikos pas abos Snek oje, kaip i g e imy y iegiy, a o as ilia y as: pd kelk d kli. k i- an daik an; laban nuo kdlna. azioja; ak a an pada- ba ; Sun'a. neldiski pi ken (painiojan — i aisu Lie u 0oj pazu é- 4); pa eki.hiosna (-un) aismda ”j apgélus eisime” (Buga 1911). Uz iksuo as i sie- kinys (ainu nama g u. 1 u), ilgélesné sang azinés bend a ies galineé -ies ( adn'a saja kieminé ies, aika kél ies, inéui ies), a ema iné o ma paliéks a, umpinimas dau < da ”da é”, pilnesné liepiamoji nuosaka: § 4k i § 4- ki mie gdi 'a. Re esni daik a a dziy, bid a dziy kamienai, eiksmazodziy ue kaip i g e imose ilniskiy Snek ose y a pe éje j ne papli usius: s i-na”su- naus”; gula *guli”, negal’a ae xi dz'a ”zydi”, da plg. bldgu,s ”blogi”, gel dnu.s ”gel oni”, maZu.s ”mazi”. I a dziuo inio bud a dzio daugiskai os naudininke u é a galuné pee: ned ioda biedniejiem ” *ne u ingiems”. Kaip isy y ieciy, saky a b ingas‘ai, jéunasai, mazasai, mielasai, sénasai. Tikslo aplinkybe a o a ne su eiksmazodzio bend a imi, o esamojo laiko eciuoju asmeniu: Zaga u: nié ku g 4una. Vie oj ip as inio kilmininko a o as a dininkas: né u u d i-lika d-ks unclu. Va o i y ieciy p ielinksniai az ”uz”, in ”j”, nuog ”nuo”, pa ”pe ” su ienaskai os galininku i daugiskai os iiaeinnes (naudininku — isi su abiem linksniais), aip pa sla y kalby pa yzdziu suda y a kons ukcija su an : bu. a a Zz u pas uku.; a é ja in mu. m( 8); a si duki nu g man ; .pa pinkel'ais mé ais; pa menasi.; dienai (’dienoje” ) a kla makie / nu (= an”an ”) diends makie . IV. Leksika Is o ijai ciskodikiai paliko a mybes: apinas is ” *kamanos”, apzindelis *a zindy as aikas”, a sdsaja” pa alkai” , a slaimas (aélaimas); aus iné ” aus- iné (Z aigzdé)”, dang(s) ys / da ig is ’s ogas”, desim is (desims) *desim ”, dieni ikas ” dienda zis”, dilggnés ” dilgélés”, d ignis ” ai o yk3 e”, ge as (gie- as, gie dlis) ”é iukas”, g iadizmas (g d izmas) ”g iaus inis”, g inéid (g wnéd) *namas”, y . ”g y ia”, gu bas” a as”, kél u a’ ’a is”, k iks akampeé ” k iks- as” e ikulgs ”*kepalas” , lébas ”loma”, lima as ” yks é audekle”, -ménd eé ®nend a” , meske is” >meske é”, meéslas” ’saSla os”, niekdGia ”gelda”, oe ”paklodé” : pa enis *paunksnis”, pi kid ” oba” » pusag ybiai, agu és ” azis” , Sa ma uo is” gédin is”, senagalgs, sija” balkis” , “kalas *balanos”, s aklés” s o- ai”, s abda * oks a 3 s ojoka »pagaliai aikams aikSscio i”, sujike ”su- pemaise”, Si dingas ”nuogi dus”, ilé ”be agy (ka é)”, uodégia ee a) ské és” , élenas ” ies u is”, i su inés g i idys ”lubos”, Zag é ”no agas”, - Be » 145 zémé “asla”, Z binis ”g iaus inis”, Zibin iejus ”S ie imo j ankis p ieS Zibaling lempa (ku skalis (balanas) spauzda a)”. Snek oje y a, Zinoma, adiciniy bei naujesniy sla izmy i la ybiy: Geésas J ? ? 4 »Jaikas”, lope a ”kas u as”, paka anos »laido u es”, adnia giminé”, sedlo *balno i”, zoslénas ”suolas” i . .; cy ulis ” ie e sys”, gulbinai ”bul es”, lyks e ”lingé”; mag iona.s ”aguonos”, p as ”sup as i”, s as y i »pasako i”, aka a. Z aigine. ” aka iné z aigzde”. Visu Siau iniu lie u iy-la iy pa ibiu Sa ik i (plg. us. seamo) y a i ” adin i”. Paminé as paskuilinis ”pasku inis”, paskuigelis ”s akli alas”, p iesaga ’ ? is -ui i a ojama i g e imose Uodegeny, B eslaujos, Daugpilio Snek ose: pi ld. *pjau i”, pili.ja ”pjauna”, nunaimié. . V. San ykis su g e imomis snek omis K. Buga (1961, 571) y a pa ases sakini, kad ”Ciskodo lie i ininky snek- a be éik niekuo nesiski ia nuo G y os, Kalkuones (Kalkuhnen) i Laukes6s apylinkés snek os”, ku iose jis, ma y , da umpiau egaléjo bi i. Ta zinig nek i iskai plé ojo E. G ina eckiené (1980, 234). 4 Tos pa ios ilniskiy a mes snék os, be abejo, u i panaSumy. Ciskodo ii Daugpilio snek ose panagiai ka ais edukuojami neki éiuo i e, uo, p iebal: siai , d p ieS 2 (7-, e) be eik isada nebe e éiami, junginiai j, dj e ka Ciais a iami ¢', d’, gali bu i Salu inis ki is, p iesaga -di é (p z. me gdi é) ki diuojama i ap adiskai, y a p iesagos -wi i, -én z, bud a dZiai daugiskai e a dininke ie oj galiinés -7 u i -ds, 18 seno a ojamas ilia y as, a ema inia eiksmazodiZiai, daug bend os leksikos (lie iuninkas i lie u ininkas, dangs , *s ogas” i da ig is, g inéia, sk égzdé i . .), p ielinksnis pa pas” i ala Be daugelis siy ypa ybiy gy uoja i Uodegény snek oje (issky us -di i B eslaujos-Apso (ne isa leksika su ampa), i ki ose Siau y inése ilni gnek ose. Snek y ski s ymo pag indas — one ika. O pagal bend ines bos ki éiuo y balsiy é, o a ima ciskodigkiai p iklauso ”Zadininkams” ( * ée as”, Zadis ”Zodis”, Za.lE ”Zolé”), 0 daugpiliskiai — ”Zalininkams” ( édis, Za.lé). Tai y a esminé one ikos ypa ybé, ku i neleidzia eig i, jog min os gnek os ”be eik niekuo nesiski ia”. Be o, Ciskodo apylinkése bend - ie niekada ne edukuojamas j - /a., maziau kie inami p iebalsiai i . Pagal ki ciuo y balsiy é, o a ima Ciskodo apylinkés Snek a panasi y a { Uodegény i Adu iskio snek a. Fone ikos i ypaé leksikos panas su Adu igkio gnek a 1911 m. uZ aSuose daugiausia nu ode i K. Buga. balsiy kie inimu, dz ka imu, zodziy galunémis i . . Ciskodo Ssnek e labiau panagesné j Uodegény, o ne i Adu iskio Snek a. Jose panasial inami p iebalsiai (Uodegenuose — labiau), y a ne ik p iesdéliai aéa-, ( a ojami i Daugpilio, B eslaujos snek ose), be i in- ”1”, zodziai »s indys, lubos”, pene i ” algydin i” i . ., siekinys. Vilniskiy a méje nepa yko as i snek os, su ku ia ciskodiskiai isi ap y i is ku iy bu y galeje kil i. Daugiausia nuo lie u iy kalbos plo ma y , pasku iniaisiais amZiais a sky é izoliuo a aida. 146