LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997)

Vilija LAZAUSKAITĖ

BETONING AV SUBSTANTIV MED NAMNORDSSUFFIXEN -inė, -inis

Artikeln behandlar betoningen av substantiv med suffixen -inė, -inis (balandinė, penkinė, krepšinis, šaltinis). Namnordssubstantiv med suffixen -inė, -inis har samlats ur 1993 års ”Litauisk ordbok över nutida språk”. Detta material har jämförts med uppgifter från tidigare utgåvor av ”Litauisk ordbok över nutida språk” (DŽ, DŽ₂), dialektordböcker (DūnŽ, LzŽ, DrskŽ), ”Litauisk ordbok” (LKŽ I–XVII) och materialkortoteket vid Institutet för litauiska språkets ordboksavdelning.

§1. En stor del av orden med dessa suffix, säger V. Urbutis (LKGI 343, 352; DLKG 115), ”var till en början, tydligen, vanliga adjektiv med suffixet -inė, -inis, vilka först senare substantiverades” (se även P. Kniūkš 115–119; V. Urb 297; A. Paul 43; S. Ambr 63, 95; A. Pak 61; A. Paul 74–75). De behandlade substantivens bildning är i själva verket inte enhetlig. Man kan tala både om substantivering och om substantiv bildade med suffixet -inė, -inis – det är nu svårt att dra en gräns mellan de två typerna av avledningar. Diakroniskt fullbordas nämligen substantiveringen när det tidigare adjektivsuffixet synkront redan uppfattas som ett formant för substantivbildning. På den mark som beretts av substantivering framträder och frodas ofta också genuina (morfologiska) ordbildningstyper (med suffix av adjektiviskt ursprung), jfr typen av ortnamnsbildning med suffixet -inė (V. Urb 297). Därför är det i dag svårt att säga om vissa avledningar (t.ex. palaidinė, įžambinė, šaltinis m.fl.) är substantiv bildade med det aktuella suffixet eller substantiverade adjektiv med detta suffix (A. Paul 44; se även P. Kniūkš 117; A. Paul 74–75). Ofta är det inte ens klart, som P. Kniūkšta (1976: 117) påpekar, ”med vilket substantiv de skulle kunna användas adjektiviskt: degtinė, grietinė, kiaušinis, krūtinė, megztinis, naginė, pirštinė, rudinė, šaltinis”.

§2. I akademiska grammatiker (LKGI, DLKG) delas avledningar med suffixet -inė, -inis in i flera kategorier utifrån relationen till grundordet och bildningsbetydelsen:

1) Benämningar på bärare av en egenskap uttryckt med ett namnord. De flesta har bildats av substantiv, t.ex. skardinė, krūminė, pirštinė, nosinė, pūslinė ”sjukdom”, bulvinis, vatinis; av adjektiv, t.ex. rudinė, šiltinė, skersinis, šaltinis; av räkneord, t.ex. dešimtinė, keturinė ”en flerstämmig sång som sjungs av fyra” (LKGI 343–344; DLKG 115–116).

2) Ortnamn (bildade av substantiv). Det är antingen benämningar på kärl och liknande föremål, t.ex. muilinė, peleninė, piniginė, eller särskilda

190

benämningar på större lokaler, t.ex. malkinė, plytinė, vaistinė (LKGI 398; DLKG 134).

3) Benämningar på högtider och ceremonier (oftast i plural). En del har bildats av substantiv, t.ex. Petrinės, Joninės; andra av ordningstal, t.ex. Devintinės, Sekminės. Avledningar med suffixet -inė i singularform fungerar sällan som högtidsnamn, t.ex. žolinė (LKGI 422; DLKG 144).

4) Benämningar på bärare av en verbal egenskap, t.ex. auklėtinis, -ė, sugyventinis, -ė; grūstinė ”1. grova korngryn, krossgryn. 2. soppa av sådana gryn”, muštinis ”1. gammalt silver- eller guldmynt. 2. matl. biff av bankat kött”; megztinis, rinktinė. V. Urbutis (LKGI 323; DLKG 107–108) hävdar att en del av avledningarna tydligen har bildats av passiva particip i dåtid. Numera är det dock riktigare att se på bildningen av alla avledningar av denna typ på ett annat sätt, nämligen att urskilja suffixet -tinė, -tinis, som fogas till verbets infinitivstam (oftast transitiva verb), jfr: jaukintinis, -ė, kinkytinis, ralitine (se även A. Pak 66). P. Kniūkšta (1976: 116) påpekar att avledningar av verb och particip kan användas substantiviskt (augintinis, globotinis, įgaltinis, pintinė, laužtinė), men räknar dem till avledningarna med suffixet -inė, -inis.

Iš veiksmažodžių daromų daiktavardžių kategorijas plačiau aptaria S. Ambrazas (1993: 63, 95–96, 195, 214).

§3. I de första litauiska grammatikerna och läroböckerna presenterades substantiv med suffixen -inė, ~inis som exempel på vissa betoningstyper, medan själva suffixet antingen inte nämndes alls eller så angavs inte dess betoning.

I J. Jablonskis ”Litauisk grammatik” från 1992 nämns suffixet -inė, -inis, och följande exempel ges (utan att ordklassen anges): mokytinis ”en person som har studerat...”, suktinis ”dans”, šaltinis, vytinis; degutinė ”där tjära bränns, där den förvaras”, druskinė ”där salt förvaras”, gimtinė, krūtinė, ligoninė, malkinė, peleninė, pirštinė, plytinė, plunksninė ”plūksninė”, šaukštinė ”skedhållare”, šeimyninė, varpinė, viraline (där man förvarar viralas); petrinės, sekminės, gegužinės, vardinės ”namnsdag” (J. Jabl 371)¹. I ”Lärobok i litauiska” (J. Jabl 26–27) påpekar författaren att ”följande flerstaviga ord inte markerar tonaccenter i skriftspråket: /.../ druskinė, ligoninė, malkinė, šeimyninė”. I inget av de nämnda verken skriver J. Jablonskis mer ingående om betoningen av substantiv med suffixet -inė, -inis, och som exemplen visar återger han vissa avledningar obetonade.

§4. V. Kamantauskas (1928: 20) behandlar betoningstyper för flerstaviga substantiv och hänför till typ IIa de substantiv som ”har en fast fallande tonaccent på näst sista stavelsen eller fast betoning på den tredje (fjärde) stavelsen från slutet”. Som exempel ger han substantivet naginė. Själva suffixet -inė, -inis behandlas i den teoretiska delen av ”Kort lära om litauisk accentuering”

¹ Vissa exempel i J. Jablonskis ”Litauisk grammatik” återges utan betoning.

191

I avsnittet nämns de inte. I ”Betoningens ordbok” från 1929 tar V. Kamantauskas upp ett tiotal avledningar med suffixet -inė: aušrinė och aušrinė, būstinė, daržinė, dėdervinė, deg tinė, dešimtinė, giltinė, giminė, grandinė, kaiminė, krūtinė, marginė, nagingė, palapinė, pamatinė, pirštinė, rudinė, statinė, šiltinė, vytinė, žiiginė.

§5. P. Būtėnas (1931: 88, 92) undersökte betoningen hos flerstaviga substantiv i den andra deklinationen och diskuterar betoningen av substantiv med ”icke växlande betoning”, t.ex. šeimyna, šeimyninė, och ”rörlig betoning”, t.ex. giltinė – giltinė. Författaren (P. But 107) anför avledningar med suffixet -inė enligt paradigm I (eller med icke växlande betoning) och paradigm II och III (eller med rörlig betoning). Exempel på fast betoning är degutinė, druskinė, ligoninė, malkinė, pirštinė, plytinė, pliunksninė, rašalinė, raštinė, šaukštinė, šeimyninė, varpinė; betoningen är rörlig i kareivinės, krūtinė, peleninė, viralinė, Petrinės, Sekminės, gegužinės, vardinės; och betoningen flyttar sig i daržinė, -ės, daržinė.

Kituose, J. Jablonskio (1901), M. Durio (1929), P. Skardžiaus (1936), B. Babrausko (1939) darbuose priesagos -inė, -inis daiktavardžių kirčiavimas neaptariamas.

§6. I ”Litauiska språkets stavningsordbok” från 1948 anges nästan ett och ett halvt hundra avledningar med suffixen -inė, -inis.² Flest hör till accentklass I (t.ex. ādatinė, dešrinė, išimtinė, lavoninė, papirosinė, vaistinė m.fl.), något färre till klass II (t.ex. areštinė, kailinė, penkinė, strėninė m.fl.) och några få till klass III (t.ex. giminė 3ᵇ, raug tinė 3ᵃ, stoginė 3ᵃ m.fl.).

§7. A. Laigonaitė (A. Laig 36–37; se även LKGI 237–241) tar, i sin behandling av betoningen hos flerstaviga substantiv, upp avledningar med suffixen -inė, -inis i accentklass I (druskinė, malkinė) och II (alinė, skardinė, stiklinė, deg tinė). Hon (A. Laig 45) är kanske den första som uppmärksammar att ”även substantiv med suffixet -inis, -ė varierar i fråga om betoning”. Vissa substantiv som betecknar en plats eller ett förvaringsställe har betoningen på suffixet och hör till accentklass II: alinė, skardinė, stiklinė m.fl. Andra behåller huvudordets betoning och tonaccent i singularis ackusativ och hör till accentklass I: balaninė, druskinė, mėsinė m.fl. Ytterligare andra har betoningen på ändelsen – daržinė ^(3ᵇ).

I ”Litauisk accentologi” nämner A. Laigonaitė (1978) inte separat substantiv med suffixen -inė, -inis.

§8. P. Skardžius (1968: 43) anför avledningar av flerstaviga substantiv med suffixen -inė, -inis i accentklass I (žiiginė), II (aušrinė) och III (liepinė ”liepinis kärl”, stoginė ”lada”), men diskuterar inte deras betoning.

§9. A. Pakerys (1994: 61–67, 112–117) undersöker substantiv med suffixen -inė, -inis mest ingående. Han begränsar sig inte enbart till material från standardspråket,

² Alla exempel har sammanställts i registret (se bilagan).

192

bygger på dialektmaterial och statistiska uppgifter samt redovisar accentueringsvarianter.

A. Pakerys (1994: 61) nurodo, kad pirmosios kirčiuotės vediniai remiasi pirmosios ar antrosios kirčiuotės žodžiais, kurių daugiskaitos naudininko (ar kito panašaus linksnio) kamieno priešpaskutinis skiemuo yra kirčiuotas, pvz., ligóninė (: ligónis, -ė 1, ligóniams, -ėms), mėtìnes (: mėtai 2, mėtams), piŕštinė (: piŕštas 2, piŕštams), rañkinis (: rañką 2, rañkoms) ir kt. Kai kurių daiktavardžių kirčiavimo norma nėra visai nusistovėjusi: „tas pats vedinys vienuose leidiniuose skiriamas pirmajai, kituose – antrajai kirčiuotei ar kirčiuojamas abejopai“ (A. Pak 62). Išvestiniai daiktavardžiai gretinami su tos pačios darybos būdvardžiais, pvz., aliejinė 1 (: aliejus 2) ir aliejinė 2, aliejinė 1 (plg. aliejinė 2 (=1), aliejinė 2, bdv. aliejinis, -ė 2, aliejinis, -ė 1) ir kt. Užfiksuotos tarmių gretybės, pvz., balañdinė 1, balañdinė 2 ir kt., iš kurių į bendrinę kalbą įsileidžiamos tik 1 kirčiuotės lytys (A. Pak 63).

Till typen med suffixaccent (dvs. den andra accentueringsklassen) hör de avledningar vars grundords dativ plural, enligt A. Pakeris (1994: 112), ”har en betonad slutstavelse, tredje stavelse eller en stavelse ännu längre från slutet, och inte den näst sista stavelsen”, t.ex. grandinė (: grandìs 4) m.fl.

Ett femtontal avledningar med suffixet -inė, -inis presenteras, beträffande vilkas accentueringsnormer i standardspråket har rått osäkerhet (eller fortfarande råder tvivel), t.ex. gaisrinė 2 DŽ, 191, DŽ₂ 159, gaisrinė 1 RŽ 202, gaisrinė 2, gaisrinė 1 DŽ₃ 160 m.fl. Vissa avledningar anges som undantag tillhöra den andra accentueringsklassen, t.ex. kareivìnės (: kareivis 2, kareivìams) m.fl. (A. Pak 113–114).

§10. Till den första accentueringsklassen hör de avledningar med suffixet -inė, -inis vars grundords dativ plural har betoning på näst sista stavelsen (med andra ord är de gamla baritoner): būstinė (: būstas 1), dùrpinė (: dùrpės 1), garstýtinė (: garstýtė 1), jfr garstýtinė (: garstýčia 2, garstýčią) DŽ₂200, ýldeginė (: ýldegis 1), kálkinė (: kálkė 1), kárpinės ”zool. fiskfamilj” (: kárpis 1), kìlpinė (: kìlpa 1), kójinė (: kója 1), láiptinė (: láiptas 1), nósinė (: nósis 1), patrõninė (: patrõnas 1), pusiáukampinė (: pusiáukampis 1), pusiáukraštinė (: pusiáukraštis 1); rópinė (: rópė 1), rumbúotinė (: rumbúotas 1), salýklinė (: salýklas 1), sáñkirtinė (: sáñkirta 1), sargýbinė (: sargýba 1), sóstinė (: sóstas 1), súrinė (: sūris 1), sviéstinė (: sviestas 1), vėjìne (: vėjas 1), vét r ine (: vėtra 1); cigãrinė (: cigãras 2), degùtinė (: degùtas 2), dešrėlinė (: dešrėlė 2), gìnklinė (: gìnklas 2), ìždinė (: ìždas 2), knýginė (: knýga 2), lákštiniai (: lákštas 2), mùsinė (: mùšė 2), papirosinė (: papirosas 2), piestùkinė (: piestùkas 2), pipìrinė (: pipìras 2), pyrãginė (: pyrãgas 2), plýtinė (: plýta 2), pùdrinė (: pùdra 2), pùslelìne (: pùslelė 2), ráktinė (: ráktas 2), rãtinė (: rãtas 2), rūbinė (: rūbas 2), saldaininė (: saldáinis 2), salõtinė (: salõta 2), serbėtinė (: serbėntas 2), siūkinė (: siūlė 2), spórinė (: spóra 2), šiùkšlinė (: šiùkšlė 2), vytėlinė (: vytėlė 2), žvãkinė (: žvãkė 2), žvynėlinė (: žvynėlis 2).

193

§11. En del av dagens avledningar med suffixet -inė, -inis i den första accentueringsklassen accentueras på två sätt i dialekter och i vissa skrifter: på vissa håll accentueras samma avledning som grundordet: arbatinė Pn, aliejinė Gs, balandinė Trg; BŽ 99, bulvinė Alk, Ob, cukrinė Mlt; DrskŽ 50, druskinė Jnš, Jž, Mrj; JD 147, LzŽ 63, DrskŽ 73, duoninė Ldk; DrskŽ 77, kailinė Slm, karštinė Ut, Nč, Slk; DrskŽ 140, BŽ 490, kilpinis K, J, kirvinė LKŽ V 875, kojinis Als, Vkš, NmŠ; J, kumštinė Grž, Ppl, lydėkinė DŽ₁ 421, DŽ₂ 366, liepinė Pgr, Mrj, NmŠ, Žgč, ligoninė Jrb, J. Jabl; DrskŽ 192, miltinė Grš, pastoginė Rm, plunksninė J. Jabl, priešinė Pl, DrskŽ 283, raštinė Všv, Gršl, Krš, sėklinė BŽ, šaukštinė Ut, Vdn, Brž, Bsg, Trgn, Gdr; Š, NdŽ, šeimyninė Jnš, Mrj; Rtr, KŽ, šoninė Imb, Kur, Trgn, Klvr, Lb, Dsn; Š, NdŽ, PolŽ, tabakinė KzR, tošinė NdŽ, Š, KŽ, vaflinė LKŽ³, vaistinė Pns; Š, NdŽ, Rtr, valstybinė Š, NdŽ, vamzdinė DŽ₂ 914, velykinė Krs, Nm, Sutk, Kt, vyninė Frn W, virvinė DŽ₂ 939, zuikinė Rdm; på andra håll accentueras avledningen på suffixet: arbatinė Grg, aliejinė Skr, balandinė Vdžg, bulvinė DŽ₁ 95, cukrinė LzŽ 46, druskinė Kv, Up, Skd; K, R₂ 98, duoninė DunŽ 79, kailinė Lpky, karštinė LKŽ V 326, kilpinis Ign, kirvinė Up, Vdk, kojinis GK 1940, kumštinė Alk, Skr, lydėkinė Grg, Slnt, liepinė Dkš, Šn, ligoninė Krš, miltinė Vn, pastoginė Er, Šd, Tv, Lk, Pšš; Jn, plunksninė Erž, priešinė Ūd, raštinė End; Lc, sėklinė Jrb, šaukštinė Dkšt, Dt, šeimyninė Brs, Vgr, Vl, I, šoninė Plt, Všv, Plng, Užv, Šk, tabakinė Klvr, Mrj; KŽ, Rtr, tošinė K₁, Brs, Ggr, Ms, Plt, Srv, vaflinė LKŽ, vaistinė (2) Ppl, Kp, Adm, valstybinė Varn, End, Pln; KŽ, DunŽ 425, velykinė Gdr, Šv, Užv, Slm, vyninė Grg; KŽ, zuikinė KŽ; eller accentueras på båda sätten: kailinė 1 ir kailinė 2 RŽ, karštinė 1 ir karštinė 2 /K/, lydėkinė 1 ir lydėkinė 2 DŽ₃₆₉, sėklinė 1 ir sėklinė 2 NdŽ, tabakinė 1 ir tabakinė 2 NdŽ, vamzdinė 1 ir vamzdinė 2 NdŽ, velykinė 1 ir velykinė 2 NdŽ, virvinė 1 ir virvinė 2 NdŽ, zuikinė 1 ir zuikinė 2 NdŽ. Några av de nämnda avledningarna med suffixet -inė, -inis accentueras i dialekterna inte bara enligt den första och andra, utan också enligt den tredje accentueringsklassen: bulvinė 3ᵃ Gs, Alk (plg. bulvinė Alk), kojinys Akm, Vkš (plg. kojinis Vkš), liepinė 3ᵃ K, NdŽ och liepinė 3ᵇ Trg, Lkš, Br, malkinė 1 (: malką 1) Alk, Trg, Sb, Grž (plg. malkinė 3ᵃ Jrb), pirštinė 1 (: pirštas 2) Grv, Kv, Ob, Slnt, Kp, Ps, Plv, Erž, Nmč (plg. pirštinė 3ᵇ Skr; K), priešinė Gdl.

Som framgår av exemplen accentueras standardspråkets avledningar med suffixet -inė, -inis i den första accentueringsklassen på två sätt i hela det litauiska språkområdet: både i stammen och på suffixet. I sådana fall kan man hävda att tendensen till suffixaccentuering inte är karakteristisk för någon särskild dialekt, utan för hela det litauiska språkområdet.

§12. Tendensen att accentuera suffixet när grundordets dativ plural har betoning på näst sista stavelsen återspeglas också i vissa nutida språkbruk. Avledningar med cirkumflex rot accentueras ofta på suffixet—

³I LKŽ betecknas kortregistret vid Litauiska språkets instituts ordboksavdelning.

194

i suffixet, t.ex. aukštinis (: aukštis 2), aukštinė (: aukštis 2), gandrinis (: gandras 2), karklinis (: karklas 2), kiaušinis (: kiauššis 2), lapinė (: lapė 2), marinis (: marios 2), spalinė (: spaliai 2), varinė (: varis 2), žabinė (: žabas 2), žeminė (: žemė 2) jfr žeminė DŽ₁ 969, DŽ₂ 960, DŽ₃ 953, men žeminė DrskŽ 475. A. Pakerys (1994: 114–115) hänför de angivna orden till den andra accentklassen som undantag, trots att ”substantiv vars avledningsgrund utgörs av ord med betonad näst sista stavelse i plural dativ (eller i ett annat motsvarande kasus) i stammen i regel tillhör accentklass 1”.

Till den andra (och inte den första) accentklassen hör också de avledningar med suffixet -inė, -inis som vid substantivering övertog betoningen från motsvarande adjektiv, oftast sådana som betecknar en egenskap förknippad med materialet som något är gjort av eller med, (se även LKG I 240; A. Pak 115), t.ex. kmyninė (: kmynas 2, jfr adj. kmyninis, -ė), sidabrinė (: sidabras 2, jfr adj. sidabrinis, -ė), stumbrinė (: stumbras 2, jfr adj. stumbrinis, -ė), šermukšninė (: šermukšnis 2, jfr adj. šermukšninis, -ė), vyšninė (: vyšnia 2, jfr adj. vyšninis, -ė).

Substantivering kan också ha påverkat betoningens placering i de substantiv vars avledningsgrund är trestaviga ord i den första accentklassen. De betonas, liksom adjektiv som bildats av flerstaviga ord i den första accentklassen, vanligen på suffixet, t.ex. adatìnė (: ádata 1, jfr adj. adatinis, -ė), parakinė (: párakas 1, jfr adj. parakinis, -ė), penkrublinė (: penkrublis 1, jfr adj. penkrublinis), poilsinė (: póilsis 1, jfr adj. poilsinis, -ė), rankšluostinė (: rankšluostis, jfr adj. rankšluostinis, -ė), silosinė (: silosas, jfr adj. silosinis, -ė), skepetinė, skepetinis (: skepeta 1, jfr adj. skepetinis, -ė), spanguolinė (: spanguolė 1, jfr adj. spanguolinis, -ė), šautuvinė (: šautuvas 1, jfr adj. šautuvinis, -ė), šimtrublinė (: šimtrublis 1, jfr adj. šimtrublinis, -ė), vasarinė (: vasara 1, jfr adj. vasarinis, -ė), trirublinė (: trirublis 1, jfr adj. trirublinis), tūkstantinė (: tūkstantis 1, jfr adj. tūkstantinis, -ė), užkandinė (: užkanda 1, jfr adj. užkandinis, -ė), užmiestinė (: užmiestis 1, jfr adj. užmiestinis, -ė), žemuoginė (: žemuogė 1, jfr žemuoginis, -ė).

Flera nämnda avledningar med suffixet -inė, -inis har i ”Dabartinės lietuvių kalbos žodynas” från 1954 accentuerats regelbundet, dvs. enligt den första accentklassen: adatinė, parakinė, šautuvinė; i senare utgåvor hänförs de endast till den andra accentklassen.

Det finns också en tendens att betona suffixet i avledningar med suffixet -inė, -inis vars grundord har en betonad kort vokal, t.ex. braižiklinė (: braižiklis 2, jfr braižiklinė DŽ₁ 87), drabužinė (: drabužis 2, jfr drabužinė DŽ₁ 145), kepurinė (: kepurė 2, jfr kepurinė och kepurinė DŽ₁ 331), krūtinė (: krūtinė 2, nämns inte i DŽ₁), vežiminė (: vežimas 2).

Tendensen i talspråket att betona suffixet (lavoninė 2) återspeglas också i ordets lavóninė 1 (: lavónas 1) accentuering: i ordböckerna anges endast dess första accentklass.

Även internationella ord har en tendens till suffixbetoning, t.ex. bagažinė (: bagažas 2), elektrinė (: elektra 2), trots att de borde betonas på stammen: bagā-

195

žinė 1 Dž 60 (jfr bagažas 2), elektrinė 1 Rž 199 (jfr elektra 2).

§13. Till den suffixbetonade typen (dvs. den andra accentklassen) hör de avledningar vars grundords dativ plural har en betonad slutstavelse (med andra ord har rörlig betoning): alinė (: alùs 4), ausinė (: ausìs 4), blusinės (: blusà 4), dešrinė (: dešrà 4), garinė (: gãras 4), girinė (: gìra 4), gleivinė (: gleivės 4), grandinė (: grandìs 4), gumbinė (: gumbas 4), kampinė (: kampas 4), kraštinė (: kraštas 4), krepšinis (: krepšys 4), laivinė (: laivas 4), ledinė (: lėdas 4), lininis (: linas 4), lopšinė (: lopšys 3, 4), miškìnis (: miškas 4), naktinis, -ė (: naktis 4), naminė (: namas 4), namìnis, -ė (: namas 4), penkinė (: penki 4), plaušinė (: plaušas 4), pūkinė (: pūkas 4), pūslinė (: pūslė 4), pušinė (: pušis 4), ražinė (: ražas 4), rudinė (: rūdas 4), saginė (: sagà 4), siurblinė (: siurblỹs 4), skalinė (: skalà 4), skardinė (: skardà 4), skrandinė (: skrandà 4), skreplinė (: skreplỹs 4), skujinė (: skujà 4), statinė (: statùs 4), stiklinė (: stiklas 4), strėlinė (: strėlė 4), šatrinė (: šatrà 4), šeškinė (: šeškas 4), šilinė (: šìlas 4), šilkinė (: šìkas 4), vairinė (: vaĩras 4), vinìnė (: vinis 4), vytinė (: vytis 4); grundorden i den tredje accentklassen är nästan alla trestaviga: dilgėlinė (: dilgėlė 3ᵃ), garvežinė (: garvežys 3ᵃ), gegužinė (: gegužė 3ᵇ), geralinė (: gėralas 3ᵇ), kambarinė (: kambarys 3ᵇ), katilinė (: katilas 3ᵇ), keturinė (: keturi 3ᵇ), pamatinė (: pamatas 3ᵇ), pašarinė (: pašaras 3ᵇ), patalinė (: patalas 3ᵇ), pavarinė (: pavarà 3ᵇ), peleninė (: pelenai 3ᵇ), piniginė (: pinigas 3ᵇ), rašalinė (: rašalas 3ᵇ), riešutinė (: riešutas 3ᵃ), skiedininė (: skiedinỹs 3ᵇ, 3ᵃ) smegeninė (: smegenys 3ᵇ), spragilinė (: spragilas 3ᵇ), sultininė (: sultinỹs 3ᵇ, 3ᵃ), šermeninė (: šermėnys 3ᵇ), uodeginė (: uodega 3ᵃ), užkūrinė (: užkūrys 3ᵇ), vidurinė (: vidurỹs 3ᵇ), žagarinė (: žagaras 3ᵇ), žibalinė (: žibalas 3ᵇ), med undantagen reikmeninė (: reikmuo 3ᵇ), sarginė (: sárgas 3), sprandinė (: sprándas 3), šiaudinė (: šiaudas 3), vandeninė (: vanduo 3ᵃ).

§14. Vissa avledningar med suffixbetoning i dagens språk betonas i dialekter och skrift på stammen (dvs. hör till den första accentklassen): aušrinė Gs, Grž, Kp, Klv, D, Sts; J och aušrinė Ds, Grž, beržinė Pln, Skr; BM 290 och beržinė LKŽ I 777, blaudžinė Alk, Pnm, Vdk, Užv och blaudžinė Pn, Stč, Jnšk, Sdb, Joninės Dkš; K, Š, NdŽ, DrskŽ 126 och Joninės Pjv; NdŽ, MŽ, R, raģinė An, Br; JR 104 och raģinė An, skersinė NdŽ och skersinė Pl, Trs; NdŽ, skiedrinė NdŽ och skiedrinė Plv, stalinė NdŽ, KŽ och stalinė Rtr, BŽ, šimtinė Jrb, Dg, Dglš; Š, KŽ, Rtr och šimtinė Kbr; M, NdŽ, L, šratinė NdŽ, KŽ och šratinė BŽ, vakarinė Gd; Lc, P. Skar och vakarinė FrnW, Žolinė ”högtiden för Jungfru Marias upptagning i himlen” Slm, Eig, Krš, Sd, Kp, Skp; DūnŽ 461 och Žolinė Sug, Alv; DrskŽ 484, žolinė Krš och žolinė Db; medan andra betonas på ändelsen (dvs. hör till den tredje accentklassen): marginė Jrk, Šauk, Kl 461 och marginė Slnt; NdŽ, šaltinis Skr, Vkv, Pls, Ėr, Jrb; K, Š, NdŽ, J och šaltinỹs Lb; N, taukinė Jrb, Nm, Všt, Erž, Skr, Ds, Km och taukinė Plk.

I ”Dabartinės lietuvių kalbos žodynas” (DŽ₃ 160) anges två olika accentueringar för avledningen gaisrinė: den normerade varianten gaisrinė (: gaisras 4) och den talspråkliga—

196

I språket dominerar gaisrinė (1). Den senare är inte upptagen i ”Lietuvių kalbos žodynas” (LKŽIII 36).

Till den andra accentueringsklassen hör också substantivet palapinė, som saknar en tydlig ordbildningsbas och kan betraktas som ett substantiverat adjektiv.

§15. Till den första accentueringsklassen hör undantagsvis, enligt A. Pakerys (1994: 64), en liten grupp avledningar med suffixet -inė, bildade på ord vars plural dativ slutar på en betonad stavelse: anglinė (: anglis 4, anglims), kvapinė (: kvapas 4, kvapáms), mėsinė (: mėsà 4, mėsóms), pilvinė (: pilvas 4, pilváms), stoginė (: stógas 3, stogáms), varpinė (: varpas 4, varpáms). Alla dessa avledningar betonas i dialekterna på suffixet (med undantag för avledningen anglinė): kvapinė Ss, mėsinė Jrb; J, pilvinė Vlk, Dkšt, Dglš, Ign, stoginė Rdm; KŽ (och jfr stoginė Lnk, Plng, Gršl), varpinė Ss; Š, NdŽ. I ”Dabartinės lietuvių kalbos žodynas” (DŽ₃ 346) anges även en suffixbetonad variant för avledningen kvapinė. Suffixbetoningen kan ha påverkats inte bara av substantivering utan också av förändringar i basordens accentuering.

Prie išimčių A. Pakerys (1994: 64) linkęs priskirti ir vedinį nàginė, jei pamatiniu žodžiu laikomas nàgas 4, nagáms. Šis vedinys tarmėse kirčiuojamas arba pastoviai – nàginė Pai, Kl; DūnŽ 512, DrskŽ 220, arba trečiąja kirčiuote – naginė Šv, Grd, Skr, Brsl, Pns, Jrb.

Substantivet šil̃tinė bör också betraktas som ett undantag, om det förbinds med adjektivet šil̃tas, -à 4. A. Pakerys (1994: 64) är dock benägen att betrakta substantivet i den andra accentueringsklassen šil̃tis ”värme, uppvärmning, hög temperatur” som bas för avledningen. Även en suffixbetonad variant är belagd i skrift: šil̃tinė /K/, Rtr.

§16. Med den tredje accentueringsklassen (3ᵇ) betonas substantivet daržinė (: daržas 4, daržáms), liksom kàpinės ^3ᵇ, trots att kãpas 4, kapáms. Den sistnämnda avledningen betonas i dialekterna även på suffixet – kapìnės Tvr, Trak, Jrb, Švnč, Ad. Denna betoning kan ha orsakats av substantivering, jfr adj. kapìnis, -ė.

§17. Av det presenterade materialet framgår att substantiv med suffixet -inė, -inis, bildade av nomina och med fast betoning, även i dialekterna tenderar att övergå till en suffixbetonad accentueringstyp (t.ex. arbãtinė 1 och arbatinė 2). Denna tendens återspeglas också i talspråket. Av de 249 undersökta substantiven med suffixet -inė, -inis bevarar endast 50 (20,8%) basordets betoning och saknar suffixbetonade varianter (t.ex. bū̃stinė, nõsinė). Detta överensstämmer i stort med litauiskans accentueringsmönster. Statistiska data visar (Karosienė, Girdenis 1990: 36–46) att betoning på den näst sista stavelsen är särskilt vanlig i trestaviga ord (51,71% av alla fall): när orden blir längre tycks betoningen förskjutas mot deras mitt (Girdenis 1983: 117–118).

Följaktligen bör substantiv med suffixet -inė, -inis i de normerande ordböckerna för standardspråket anges med betoningvarianter – vid sidan av rotbetoningen (lavóninė 1) bör även suffixbetoningen anges (lavoninė 2).

197

Priedas

ACCENTUERINGSINDEX FÖR SUBSTANTIV MED NOMINALSUFFIXET -inė, -inis I OLIKA KÄLLOR

adatinė (2), DŽ₃ 2, DŽ₂ 4, LKŽ I 19, RŽ 151, A. Pak 113, 116

adatinė (1), DŽ₂ 2, LKŽ I 19, A. Pak 113

aliejinė (1), DŽ₃ 9, DŽ₂ 11, DŽ₁ 11, LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62

aliejinė (2), LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62

alinė (2), DŽ₃ 10, DŽ₂ 11, DŽ₁ 12, LKŽ I 99, RŽ 153, A. Laig 37, 45, LKG I 241

anglinė (1), DŽ₃ 13, DŽ₂ 14, LKŽ I 138, RŽ 155, A. Pak 64

apýverpinė (1), DŽ₃ 26, DŽ₂ 28, LKŽ I 233, A. Pak 65

arbatinė (1), DŽ₃ 39, DŽ₂ 40, DŽ₁ 33, LKŽ I 290, RŽ 159, LKG I 398, A. Pak 62, 66

tehus (2), LKŽ I 290, LKG I 398, DūnŽ 32, A. Pak 62

höjd (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, A. Pak 112

höjd- (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 493, LžŽ 27, DrskŽ 24

höjning, LžŽ 27

öronmussla (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 501, LKG I 353, DūnŽ 468, DLKG 115

gryningsstjärna (2), DŽ₃ 65, DŽ₂ 64, DŽ₁ 56, LKŽ I 513, V. Kam II 17, RŽ 164, A. Laig 45, P. Skar 43, A. Pak 114

gryningsstjärna (1), LKŽ I 513, V. Kam II 17, A. Pak 114

bagageutrymme (2), DŽ₃ 68, DŽ₂ 66, RŽ 166, A. Pak 115, 116

bagageutrymme (1), DŽ₂ 60, LKŽ I 554, A. Pak 115

duvslag (1), DŽ₃ 69, DŽ₂ 68, LKŽ I 584, A. Pak 61, 63

duvslag (2), LKŽ I 584, A. Pak 63

björkved (2), DŽ₃ 80, DŽ₂ 78, DŽ₁ 76, LKŽ I 777, A. Pak 114

björkved (1), LKŽ I 777, A. Pak 114

vadlårsskydd (2), DŽ₃ 85, DŽ₂ 83, DŽ₁ 83, LKŽ I 893, LKG I 353, A. Pak 114

vadlårsskydd (1), LKŽ I 893, A. Pak 114

loppor i plural (2), DŽ₃ 87, DŽ₂ 85, DŽ₁ 86, LKŽ I 954

braižiklinė (2), DŽ₃ 88, DŽ₂ 86, A. Pak 115

braižiklinė (1), DŽ₁ 87, LKŽ I 986, RŽ 175, A. Pak 115

bulvinė (1), DŽ₃ 94, DŽ₂ 92, LKŽ I 1156, LKG I 398, A. Pak 63

bulvinė (2), DŽ₁ 95, LKŽ I 1156, DLKG 116, A. Pak 63

bulvinė (3ᵃ), LKŽ I 1156, LKG I 398

būstinė (1), DŽ₃ 95, DŽ₂ 93, DŽ₁ 98, LKŽ I 1211, V. Kam II 25, RŽ 179, A. Pak 61

cigarinė (1), DŽ₃ 98, DŽ₂ 96, DŽ₁ 102, LKŽ II 26

cukrinė (1), DŽ₃ 100, DŽ₂ 98, DŽ₁ 104, LKŽ II 49, LKG I 394, A. Paul 56

cukrinė (2), LžŽ 46

daržinė (3ᵇ), DŽ₃ 109, DŽ₂ 107, DŽ₁ 118, LKŽ II 206, V. Kam II 28, P. Būt 10, RŽ 185, A. Laig 45, DūnŽ 478, LžŽ 52

degutinė (1), DŽ₃ 113, DŽ₂ 111, DŽ₁ 123, LKŽ II 377, P. Būt 107, RŽ 187

dešimtinė (2), DŽ₃ 117, DŽ₂ 115, DŽ₁ 130, LKŽ II 436, V. Kam II 30, A. Laig 45, LKG I 344, DrskŽ 64, DLKG 116, A. Pak 114

dešimtinė (1), LKŽ II 436, A. Pak 114

dešrelinė (1), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440

dešrinė (2), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440, DūnŽ 79, DrskŽ 64

dešrinė (1) RŽ 188

nässelutslag (2), DŽ₃ 123, DŽ₂ 121, DŽ₁ 138, LKŽ II 548, LKG I 344

garderob (2), DŽ₃ 128, DŽ₂ 126, LKŽ II 623, RŽ 192, A. Pak 115, 116

198

garderob (1), DŽ₃ 145, LKŽ II 623, A. Pak 115

eldfast (1), DŽ₃ 208, DŽ₂ 206, DŽ₁ 254, LKŽ IV 38

eldfast (1), LKŽ IV 38

skattkammare (1), DŽ₃ 265, DŽ₂ 264, DŽ₁ 285, LKŽ IV 284

Johannesdagar pl. (2), DŽ₃ 268, DŽ₂ 267, DŽ₁ 289, LKŽ IV 356, RŽ I 422, LKG I 422, DrskŽ 126, A. Pak 115, 116

Johannesdagar pl. (1), DŽ₃ 268, LKŽ IV 356, LKG I 422, A. Paul 57

Josefsdag (2), DŽ₃ 271

Josefsdagar pl. (2), LKŽ IV 429

päls (1), DŽ₃ 274, DŽ₂ 274, DŽ₁ 298, LKŽ V 51, LKG I 353, A. Paul 55, A. Pak 62

päls (2), LKŽ V 51, RŽ 227, A. Pak 62

kalkugn (1) DŽ₃ 278, DŽ₂ 278, DŽ₁ 304, LKŽ V 172, RŽ 228

rum (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 279, DŽ₁ 306, LKŽ V 173

hörnrum (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 280, DŽ₁ 307, LKŽ V 182

kyrkogårdar (3ᵇ), DŽ₃ 283, DŽ₂ 282, DŽ₁ 310, LKŽ V 232, A. Laig 45, LKG I 398, LžŽ 106, DrskŽ 137

kyrkogård (2), LKŽ V 232

vide (2), DŽ₃ 285, DŽ₂ 285, DŽ₁ 315, LKŽ V 293

vide (1), LKŽ V 293

karp (plural) (1), DŽ₃ 286, DŽ₂ 286, LKŽ V 307

febersjukdom (1), DŽ₃ 287, DŽ₂ 287, DŽ₁ 316, LKŽ V 326, RŽ 232, DrskŽ 140, A. Pak 64

febersjukdom (2), LKŽ V 326

pannrum (2), DŽ₃ 290, DŽ₂ 291, DŽ₁ 322, LKŽ V 409, A. Pak 112

mössdans (2), DŽ₃ 297, DŽ₂ 298, DŽ₁ 331, LKG I 344, A. Pak 115

mössdans (2), LKŽ V 594

mössdans (1), LKŽ V 594

mössdans (1), RŽ 236

fyrtal (2), DŽ₃ 299, DŽ₂ 300, DŽ₁ 344, LKŽ V 657, LKG I 344, DLKG 116

ägg (2), DŽ₃ 302, DŽ₂ 302, DŽ₁ 337, LKŽ V 713, DunŽ 496, LžŽ 116, DrskŽ 150, A. Pak 114

slinga (1), DŽ₃ 304, LKŽ V 790, A. Pak 61

slinga (1), DŽ₃ 304, DŽ₂ 305, DŽ₁ 340, LKŽ V 790

slinga (2), LKŽ V 790

kirvinė (1), DŽ₃ 307, DŽ₂ 308, DŽ₁ 344, LKŽ V 875, A. Pak 63

kirvinė (2), LKŽ V 875, A. Pak 63

kmyninė (2), DŽ₃ 316, DŽ₂ 317, DŽ₁ 356, LKŽ VI 188

kmyninė (1), LKŽ VI 188

knyginė (1), DŽ₃ 317, DŽ₂ 319, DŽ₁ 358, LKŽ VI 241, RŽ 244

kojinė (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295, RŽ 245, A. Laig 45, LKG I 353, DLKG 115

kojinis (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295

kojinis (2), LKŽ VI 295

kojinys (3ª), LKŽ VI 295

kraštinė (2), DŽ₃ 329, DŽ₂ 331, DŽ₁ 376, LKŽ VI 444, RŽ 248

krepšinis (2), DŽ₃ 332, DŽ₂ 380, DŽ₁ 380, LKŽ VI 532, A. Pak 112, 116

krūtinė (2), DŽ₃ 337, DŽ₂ 340, LKŽ VI 736, A. Pak 115

kumštinė (1), DŽ₃ 341, DŽ₂ 344, LKŽ VI 887, A. Pak 63

kumštinė (2), LKŽ VI 887, A. Pak 63

kvapinė (1), DŽ₃ 346, DŽ₂ 349, DŽ₁ 398, LKŽ VI 1045, A. Pak 64

kvapinė (2), DŽ₃ 346, LKŽ VI 1045

l aiptinė (1), DŽ₃ 354, DŽ₂ 354, RŽ 257, A. Pak 61, 63, 66

laivinė (2), DŽ₃ 352, DŽ₂ 355, LKŽ VII 75

lākštiniai dgs. (1), DŽ₃ 353, DŽ₂ 356, DŽ₁ 406, LKŽ VII 97

199

lapinė¹ (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, RŽ 258, A. Pak 115, 116 lapinė (1), LKŽ VII 149 lapinė² (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, LKG I 353, A. Pak 115, 116 lavóninė (1), DŽ₃ 357, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 210, RŽ 259, A.Pak 62, 66 ledinė (2), DŽ₃ 358, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 224, RŽ 259 lydėkinė (1), DŽ₃ 363, DŽ₂ 366, DŽ₁ 421, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 62 lydėkinė (2), DŽ₃ 363, LKŽ VII 403 liepìne (1), DŽ₃ 364, DŽ₂ 367, DŽ₁ 422, LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (2), LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (3ᵃ), LKŽ VII 425, P. Skar 43, A. Pak 63 liepìne (3ᵇ), LKŽ VII 425 ligóninė (1), DŽ₃ 367, DŽ₂ 370, DŽ₁ 425, LKŽ VII 479, J. Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG 398, DrskŽ 192, A. Paul 56, A. Pak 61, 63, 66 ligoninė (2), LKŽ VII 479, DūnŽ 176, A. Pak 63 linìnis (2), DŽ₃ 369, DŽ₂ 372, DŽ₁ 427, LKŽ VII 532 lopšinė (2), DŽ₃ 374, DŽ₂ 376, DŽ₁ 433, LKŽ VII 654 málkinė (1), DŽ₃ 379, DŽ₂ 382, DŽ₁ 440, LKŽ VII 801, Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, RŽ 268, A. Laig 34, 45, LKG I 238, 398, A. Paul 56, DrskŽ 200, A. Pak 61, 63 malkinė (3ᵃ), LKŽ VII 801, A. Pak 63 marginė (2), DŽ₃ 382, DŽ₂ 384, DŽ₁ 443, V. Kam II 72, LKG I 344 marginė (3ᵇ), LKŽ VII 853 marìnis (2), DŽ₃ 382, LKŽ VII 859 mėsinė (1), DŽ₃ 393, DŽ₂ 395, DŽ₁ 457, LKŽ VIII 44, RŽ 272, A. Laig 45, DrskŽ 207, A. Pak 64 mėsinė (2), LKŽ VIII 44 mìltinė (1), DŽ₃ 399, LKŽ VIII 197, RŽ 274, A. Pak 63 mìltinė (2), LKŽ VIII 197, A. Pak 63 mìškinis (2), DŽ₃ 402, DŽ₂ 405, DŽ₁ 470, LKŽ VIII 290 mùšinė (1), DŽ₃ 410, DŽ₂ 412, DŽ₁ 479, LKŽ VIII 438, DrskŽ 219 nãginė (1), DŽ₃ 412, DŽ₂ 414, DŽ₁ 482 nagìnės (1), LKŽ VIII 501, V. Kam I 20, II 27, P. Būt 93, 94, DūnŽ 512, DrskŽ 220, A. Pak 64, 65 nagìnė (3ᵇ), LKŽ VIII 501, A. Pak 65 naktìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 415, LKŽ VIII 519 namìne (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 483, LKŽ VIII 353, RŽ 279, DLKG 116 namìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 484, LKŽ VIII 352, DrskŽ 221, DLKG 116 nósinė (1), DŽ₃ 428, DŽ₂ 433, DŽ₁ 504, LKŽ VIII 868, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 178, DLKG 115, A. Pak 61, 66 palapìnė (2), DŽ₃ 487, DŽ₂ 493, DŽ₁ 536, LKŽ IX 240, V. Kam II 83, DūnŽ 516, A. Pak 112 pamãtinė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 496, DŽ₁ 538, LKŽ IX 286, V. Kam II 84, RŽ 290, LKG I 353, DLKG 115 pamazgìnė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 497, DŽ₁ 538 papìrošinė (1), DŽ₃ 497, DŽ₂ 507, DŽ₁ 542, LKŽ IX 366, RŽ 291 parakinė (2), DŽ₃ 500, DŽ₂ 505, DŽ₁ 544, LKŽ IX 397, RŽ 292, A. Pak 113 parãkinė (1), DŽ₂ 544 pastóginė (1), DŽ₃ 517, DŽ₂ 623, DŽ₁ 554, LKŽ IX 533, RŽ 293 pašarinė (2), DŽ₃ 519, DŽ₂ 526, DŽ₁ 556, LKŽ IX 558, RŽ 294 patalinė (2), DŽ₃ 523, DŽ₂ 529, DŽ₁ 558, LKŽ IX 602, RŽ 294 patróninė (1), DŽ₃ 526, DŽ₂ 533, DŽ₁ 561, LKŽ IX 632 pavarìnė (2), DŽ₃ 529, DŽ₂ 536, DŽ₁ 563, LKŽ IX 669 pavėsinė (2), DŽ₃ 530, DŽ₂ 538, DŽ₁ 564, LKŽ IX 684, A. Pak 115 peleninė (2), DŽ₃ 536, DŽ₂ 543, DŽ₁ 569, LKŽ IX 761, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 398, A.

200

Paul 56, LžŽ 190, DLKG 134

penkinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 793, RŽ 296, LKG I 344, DūnŽ 253, DLKG 116

penkrublinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 796, RŽ 296

pieštūkinė (1), DŽ₃ 553

pilvinė (1), DŽ₃ 556, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1028, DrskŽ 263

pilvinė (2), LKŽ IX 1028

pinigìnė (2), DŽ₃ 557, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1042, RŽ 299, LKG I 398, DūnŽ 258, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 112

pipirinė (1), DŽ₃ 557, DŽ₂ 565, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1071, RŽ 299, A. Pak 62

pipirinė (2), LKG I 398

pyrāginė (1), DŽ₃ 558, DŽ₂ 566, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1083, RŽ 300, A. Pak 63

pyraginė (2), LKŽ IX 1083, A. Pak 63

pirštinė (1), DŽ₃ 560, DŽ₂ 568, DŽ₁ 589

handske (1), LKŽ X 32, Jablₐ 371, V. Kam II 91, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 353, DūnŽ 521, LžŽ 197, DrskŽ 267, DLKG 115, A. Pak 61, 63

handske (3^b), LKŽ X 32, A. Pak 63

bastmatta (2), DŽ₃ 564, DŽ₂ 570, DŽ₁ 593, LKŽ X 110, RŽ 301

tegelbruk (1), DŽ₃ 569, DŽ₂ 576, DŽ₁ 599, LKŽ X 252, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 61

fjäderfylld (1), DŽ₃ 572, DŽ₂ 579, DŽ₁ 602, LKŽ X 353, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Pak 63

fjäderfylld (2), LKŽ X 353, A. Pak 63

rastplats (2), DŽ₃ 574, DŽ₂ 581, LKŽ X 405

framsida (1), DŽ₃ 601, DŽ₂ 610, DŽ₁ 623, LKŽ X 695, A. Laig 45, DrskŽ 283

framsida (2), LKŽ X 695

framsida (3^a), LKŽ X 695

dunjacka (1), DŽ₃ 627, DŽ₂ 635, DŽ₁ 635, LKŽ X 845

dunfylld (2), DŽ₃ 628, DŽ₂ 636, DŽ₁ 636, LKŽ X 860

halvhörnig (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1023

halvkants- (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1024

tallkotte- (1), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 642, LKŽ X 1044

tall- (2), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 643, LKŽ X 1045, LKG I 353, DLKG 115

tallskåp (2), DŽ₃ 636, DŽ₂ 644, DŽ₁ 644, LKŽ X 1106

hornskåp (2), DŽ₃ 639, DŽ₂ 646, DŽ₁ 648, LKŽ XI 32, LKG I 353

hornskåp (1), LKŽ XI 32

silskåp (1), DŽ₃ 642

handduksskåp (2), DŽ₃ 643, DŽ₂ 651, LKŽ XI 173

handduksskåp (1), LKŽ XI 173

bläckhorn (2), DŽ₃ 644, DŽ₂ 652, DŽ₁ 655, LKŽ XI 207, RŽ 313, LKG I 398, A. Paul 56

bläckhorn (1), P. Būt 107

kontor (1), DŽ₃ 645, DŽ₂ 653, DŽ₁ 656, LKŽ XI 232, P. Būt 107, A. Pak 63

kontor (2), LKŽ XI 232, A. Pak 63

silskåp (1), DŽ₃ 646, DŽ₂ 653, DŽ₁ 657, LKŽ XI 243

rågskåp (2), DŽ₃ 649, DŽ₂ 656, DŽ₁ 661, LKŽ XI 341, LKG I 353

redskapsskåp (2), DŽ₃ 651, DŽ₂ 659, DŽ₁ 665, LKŽ XI 387

nötskål (2), DŽ₃ 659, DŽ₂ 666, LKŽ XI 579

rotskåp (1), DŽ₃ 664, DŽ₂ 671, DŽ₁ 682, LKŽ XI 833, LKG I 344

klädskåp (1), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 584, A. Laig 45, A. Pak 61

pälsbod (2), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 870, V. Kam II 102, RŽ 319, LKG I 344, A. Paul 60, A. Paul 74, DLKG 116

rumbuōtinė (1), DŽ₃ 667, DŽ₂ 686, DŽ₁ 674, LKŽ XI 953

knappbod (2), DŽ₃ 670

201

godisbutiksbod (1), DŽ₃ 671, LKŽ XII 62

mälteri (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 79

mälteri (2), RŽ 321

salōtinė (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 82, A. Pak 61

korsningsställe (1), DŽ₃ 675, DŽ₂ 681, DŽ₁ 696, LKŽ XII 127

vaktpost (1), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 156

vaktkur (2), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 157

vaktkur (1), LKŽ XII 157, RŽ 322

fröbod (1), DŽ₃ 684, DŽ₂ 690, DŽ₁ 707, LKŽ XII 331, LKG I 398

fröbod (2), LKŽ XII 331, RŽ 324

vinbärsbutik (1), DŽ₃ 687, DŽ₂ 694, LKŽ XII 424, RŽ 325

silverbutik (2), DŽ₃ 690, DŽ₂ 696, DŽ₁ 714, LKŽ XII 500, DrskŽ 323

sillbutik (1), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, LKŽ XII 548

silofabrik (2), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, DŽ₁ 716, LKŽ XII 550

blandningsfabrik (2), DŽ₃ 693, DŽ₂ 699, DŽ₁ 717, LKŽ XII 565, LKG I 344

pumpstation (2), DŽ₃ 695, DŽ₂ 701, DŽ₁ 717, LKŽ XII 610

sockerfabrik (2), DŽ₃ 697, DŽ₂ 702, DŽ₁ 724, LKŽ XII 705, LKG I 353, DünŽ 324

sockerfabrik (2), LKŽ XII 705

plåtburk (2), DŽ₃ 699, DŽ₂ 705, DŽ₁ 724, LKŽ XII 751, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, DLKG 115

näsdukslåda (2), DŽ₃ 701, LKŽ XII 812

näsdukslik (2), LKŽ XII 812, DünŽ 327

tvärgående (2), DŽ₃ 701, DŽ₂ 707, DŽ₁ 727, LKŽ XII 826, LKG I 344, A. Pak 114

tvärgående (1), LKŽ XII 826, A. Pak 114

tvärgående (3ᵇ), LKŽ XII 826

limfabrik (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 868

vedfabrik (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 871, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 114

vedfabrik (1), LKŽ XII 871, A. Pak 114

magfabrik (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734, LKŽ XII 1039, A. Pak 115

maglik (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734

skreplinė (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 714, DŽ₁ 735, LKŽ XII 1052

skujinė (2), DŽ₃ 709, DŽ₂ 716, DŽ₁ 737, DŽ XIII 1126, RŽ 330, A. Laig 45, Drsk Ž 333

smegeninė (2), DŽ₃ 715, DŽ₂ 722, DŽ₁ 744, LKŽ XIII 139, LKG I 398, A. Pak 112

sóstinė (1), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 301, A. Pak 61, 66

spalinė¹ (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 313, A. Pak 115, 116

spalinė² (1), DŽ₃ 721, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 312, A. Pak 64

spalinė (2), LKŽ XIII 312, A. Pak 64

spanguolinė (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 728, DŽ₁ 752, LKŽ XIII 322

sporthall (1), DŽ₃ 725

sporinė (1), DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 470

spragilinė (2), DŽ₃ 725, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 476

sprandinė (2), DŽ₃ 726, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 488

stalinė (2), DŽ₃ 730, DŽ₂ 737, DŽ₁ 763, LKŽ XIII 646

bord (1), LKŽ XIII 646

statinė (2), DŽ₃ 731, DŽ₂ 738, DŽ₁ 764, LKŽ XIII 678. V. Kam II 116

stiklinė (2), DŽ₃ 7346, DŽ₂ 741, DŽ₁ 768, LKŽ XIII 776, RŽ 338, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, J. Paul 55, LzŽ 245, DrskŽ, DLKG 115, A. Pak 112

stóginė (1), DŽ₃ 736, DŽ₂ 743, DŽ₁ 770, LKŽ XIII 837, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 64

stoginė (2), LKŽ XIII 837, A. Pak 64

stoginė (3ᵃ), LKŽ XIII 837, RŽ 339, P. Skar 43, A. Pak 64

strėlinė (2), DŽ₃ 738, DŽ₂ 745, DŽ₁ 773, LKŽ XIII 950, RŽ 339

stumbrinė (2), DŽ₃ 740, DŽ₂ 746, DŽ₁ 775, LKŽ XIII 1029, LKG I 344, A. Pak 115

202

sultinė (2), DŽ₃ 763, LKŽ XIV 142

sūrinė (1), DŽ₃ 774, DŽ₂ 780, DŽ₁ 784, LKŽ XIV 213, RŽ 341, Drsk Ž 358

sviestinė (1), DŽ₃ 795, DŽ₂ 801, DŽ₁ 792, LKŽ XIV 344, A. Laig 45, LKG I 398, A. Pak 63

šalinė (2), DŽ₃ 798, DŽ₂ 803, DŽ₁ 795, LKŽ XIV 448, RŽ 343, A. Laig 45, LzŽ 253, DrskŽ 365

šaltinis (2), DŽ₃ 799, DŽ₂ 804, DŽ₁ 797, LKŽ XIV 486, A. Paul 60, DrskŽ 365, DLKG 116, A. Pak 112, A. Paulₐ 74

šaltinýs (3ᵇ) LKŽ XIV 486

šatrinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 545, DūnŽ 365

šaukštinė (1), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 566, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Laig 45, A. Pak 63

šaukštinė (2), LKŽ XIV 566, A. Pak 63

šautuvinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 596, A. Pak 113

šautuvinė (1), DŽ₃ 800, LKŽ XIV 596, A. Pak 113

familje- (1), DŽ₃ 802, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 609

familje- (2), LKŽ XIV 609

begravningskapell (2), DŽ₃ 803, LKŽ XIV 657

rönnbärs- (2), DŽ₃ 803, DŽ₂ 808, DŽ₁ 802, LKŽ XIV 653, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 115

rönnbärs- (1), LKŽ XIV 659

šeškinė (2), DŽ₃ 804, DŽ₂ 809, LKŽ XIV 693

halm- (2), DŽ₃ 805, DŽ₂ 810, DŽ₁ 804, LKŽ XIV 717

skogs- (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, LKŽ XIV 788

silkes- (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 807, LKŽ XIV 792

tyfus (1), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 806, V. Kam II 122, RŽ 345, A. Laig 45, LKG I 344, DūnŽ 541, A. Paul 60, DLKG 116, A. Pak 63, 64, A. Paulₐ 74

tyfus (2), LKŽ XIV 806, A. Pak 63

tyfus (1), LKŽ XIV 806, A. Pak 63

hundra (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 913, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 824, RŽ 345, LKG I 344, DūnŽ 541, LzŽ 257, A. Pak 114

hundra (1), LKŽ XIV 824, DLKG 116, A. Pak 114

hundrarubels- (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 813, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 825

sop- (1), DŽ₃ 810, DŽ₂ 815, DŽ₁ 811, LKŽ XIV 929, LK I 398, A. Pak 61, 66

sidoskål (1), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 259, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 299, DLKG 115, A. Pak 63

sidoskål (2), LKŽ XV 259, A. Pak 63

patronhylsa (2), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 265, RŽ 348, LKG I 398

hagelskål (2), DŽ₃ 820, DŽ₂ 825, LKŽ XV 287

hagelskål (1), LKŽ XV 287

tobaksskål (1), DŽ₃ 826, DŽ₂ 823, DŽ₁ 834, LKŽ XV 629, LKG I 398, A. Pak 61

tobaksskål (1), RŽ 350

tobaksskål (2), LKŽ XV 629

fettbehållare (2), DŽ₃ 835, DŽ₂ 840, DŽ₁ 844, LKŽ XV 1005, A. Laig 45

fettbehållare LKŽ XV 1005

smörjoljebehållare (2), DŽ₃ 840, DŽ₂ 846, DŽ₁ 851, LKŽ XVI 42, RŽ 354

näverskål (1), DŽ₃ 850, DŽ₂ 855, DŽ₁ 863, LKŽ XVI 518, LKG I 353

näverskål (2), LKŽ XVI 518

trerubelsmynt (2), DŽ₃ 858, DŽ₂ 863, DŽ₁ 873, LKŽ XVI 906, RŽ 359

tusenlapp (2), DŽ₃ 861, DŽ₂ 866, DŽ₁ 877, LKŽ XVI 1078, LKG I 344, A. Pak 112

tūmpinė (1), DŽ₃ 862, DŽ₂ 867, LKŽ

tumpinė (2), LKŽ

uodeginė (2), DŽ₃ 871, DŽ₂ 876, LKŽ

užkandinė (2), DŽ₃ 882, DŽ₂ 887, DŽ₁ 896, LKŽ

užkurinė (2), DŽ₃ 885, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ

203

užlaidinė (2), DŽ₃ 886, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ, RŽ 363

užlaidinė (1), LKŽ

förorts- (2), DŽ₃ 898, DŽ₂ 894

våffel- (1), DŽ₃ 902, LKŽ

vaflinė (2), LKŽ

vairinė (2), DŽ₃ 904, DŽ₂ 910, LKŽ

vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, DŽ₁ 908, LKŽ, RŽ 365, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 63, 66

vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, LKŽ, DrskŽ 437, A. Pak 63

vaistinė (2), LKŽ

vakarìnė (2), DŽ₃ 906, DŽ₂ 912, LKŽ, DūnŽ 423

vakarìnė (1), LKŽ

valstýbinė (1), DŽ₃ 908, DŽ₂ 914, LKŽ

statlig (2), LKŽ, DūnŽ 425

rörformad (1), DŽ₃ 909, DŽ₂ 915, DŽ₁ 914, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115

rörformad (2), LKŽ

vattenhaltig (2), DŽ₃ 910, DŽ₂ 916, LKŽ

koppar- (2), DŽ₃ 912, DŽ₂ 918, DŽ₁ 917, LKŽ, RŽ 367, A. Pak 115

klocktorn (1), DŽ₃ 913, DŽ₂ 919, DŽ₁ 918, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 367, LKG I 398, A. Paul 56, A. Pak 64

klocktorn (2), LKŽ

sommar- (2), DŽ₃ 915, DŽ₂ 921, DŽ₁ 921, LKŽ, LKG I 344

vind- (1), DŽ₃ 919, DŽ₂ 925, DŽ₁ 926, LKŽ, A. Pak 61

påsk- (1), DŽ₃ 920, DŽ₂ 926, LKŽ

påsk- (2), LKŽ, DūnŽ 434

ungersk (1), DŽ₃ 921, LKŽ

storm- (1), DŽ₃ 925, DŽ₂ 931, DŽ₁ 935, LKŽ, LKG I 353

vagnshus (2), DŽ₃ 925, DŽ₂ 932, DŽ₁ 935, LKŽ, A. Pak 115

mellersta (2), DŽ₃ 927, LKŽ

spikburk (2), DŽ₃ 935

vyninė (1), DŽ₃ 935, DŽ₂ 941, DŽ₁ 946, LKŽ, RŽ 372, A. Pak 63

vyninė (2), LKŽ, A. Pak 63

viralìnė (2), DŽ₃ 936, DŽ₂ 942, DŽ₁ 947, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 373, A. Laig 45, DūnŽ 442

viralìnė (1), LKŽ

virvinė (1), DŽ₃ 939, DŽ₂ 945, LKŽ, A. Pak 63

virvinė (2), LKŽ, A. Pak 63

vyšninė (2), DŽ₃ 941, DŽ₂ 947, DŽ₁ 954, LKŽ, DLKG 116, A. Pak 115

vytėlinė (1), DŽ₃ 941, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ

vytinė¹ (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, V. Kam II 143

vytinė² (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ

zuikinė (1), DŽ₃ 946, DŽ₂ 952, DŽ₁ 960, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61

zuikinė (2), LKŽ

žabinė (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, A. Pak 115

žabinė (1), RŽ 376

žagarinė (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 398

žeminė (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ, DrskŽ 475

jordkällare (1), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, DŽ₁ 953, LKŽ, RŽ 377

smultron (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ

smultron (1), LKŽ

svärdotter (1), DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, DŽ₁ 970, LKŽ, DrskŽ 476, A. Pak 64, 65

svärdotter (³ᵃ) DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, LKŽ

svärdotter (2) LKŽ

204

fotogenlampa (2), DŽ₃ 955, DŽ₂ 962, DŽ₁ 971, LKŽ

svala (1), DŽ₁ 958, DŽ₂ 965, DŽ₁ 976, LKŽ, V. Kam II 146, P. Būt 94, RŽ 379, P. Skar 43

svala, LKŽ

hälsö (1), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, DŽ₁ 982, LKŽ, RŽ 380

hälsö (1), LKŽ

örtagård (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, LKŽ, LKG I 422, DunŽ 461, DLKG 144, A.Pak 133

örtagård (1), DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 422, A. Paul 57, DrskŽ 484, A. Pak 113

ljuslykta (1), DŽ₁ 965, DŽ₂ 972, LKŽ

ljuslykta (2), LKŽ, RŽ 381

fjällko (1), DŽ₃ 967, DŽ₂ 947, DŽ₁ 987, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61

LITERATŪRA

S.Ambr – A m b r a z a s S. Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

B a b r a u s k a s B. 1939: Kirčiavimo taisyklės. 99 lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės, Kaunas: Sakalas.

B ū g a K. 1961: Kirčio ir priegaidės mokslas. – Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

P.Būt – B ū t ē n a s P. Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis. Mokyklai ir gyvenimui, Kaunas: Sakalas, 1931.

DLKG – U r b u t i s V. Daiktavardžių daryba. – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 86–144.

DrskŽ – N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988.

DunŽ – V i t k a u s k a s V. Šiaurės rytų dünininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976.

D u r y s M. 1929: Kalbos mokslo pagrindai, Kaunas: Švyturys.

DŽ₁ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954.

DŽ₂ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972.

DŽ₃ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

Girdenis A. 1983: Lietuvių bendrinės kalbos prozodinių skiemens tipų santykiniai dažnumai. – Kalbotyra 34(1), 117–119.

J.Jabl – Jablonskis J. (Rygiškių Jonas) Lietuvių kalbos vadovėlis, Kaunas: Vaiva, 1925.

J a b l o n s k i s J. 1957: Lietuvių kalbos gramatika (1961). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 59–180.

J.Jablₐ – J a b l o n s k i s J. Lietuvių kalbos gramatika (1921). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957, 182–433.

V.Kam – K a m a n t a u s k a s V. Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas 1, Kaunas: Švyturys, 1928.

K a m a n t a u s k a s V. Kirčio žodynas 2, Kaunas: Švyturys, 1929.

K a r o s i e n ė V., G i r d e n i s A. 1990: Bendrinės kalbos žodžio ir skiemens statistinė struktūra. – Kalbotyra 41(1), 36–48.

P.Kniūkš – K n i ū k š t a P. Priesagos -inis būdvardžiai: daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas, 1976.

A.Laig – L a i g o n a i t ė A. Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959.

L a i g o n a i t ė A. 1978: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Mokslas.

LKGI – L a i g o n a i t ė A. Daiktavardis. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 161–251.

205

Urbutis V. Daiktavardžių daryba. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 251–473, 532.

LKŽI–II – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969.

LKŽIII–LKŽXVII – Lietuvių kalbos žodynas 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996.

A.Pak– P a k e r y s A. Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa, 1994.

A.Paul – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa, 1983.

A.Paulₐ – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.

LžŽ– P e t r a u s k a s J., V i d u g i r i s A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985.

RŽ– Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1948.

S k a r d ž i u s P. 1936: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas: Šviesos spaustuvė.

P.Skar– S k a r d ž i u s P. Lietuvių kalbos kirčiavimas, Chicago: Pedagoginės literatūros institutas, 1968.

V.Urb– U r b u t i s V. Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas, 1978.

DIE BETONUNG DER NOMINALEN SUBSTANTIVE AUF -inė, -inis

Zusammenfassung

Es wird die Betonung der Substantive mit den Suffixen -inė, -inis (balandinė, krepšinis) besprochen.

Der gesammelte Stoff weist darauf hin, daß die nominalen Substantive auf -inė, -inis mit der konstanten Betonung in den Mundarten den suffixalen Betonungstyp aufweisen.

Das widerspiegelt sich auch in der Umgangssprache. Von den untersuchten 249 Substantive auf -ine, -inis nur 50 (20,8%) bewahren die Betonung des Stammes und haben keine Varianten der suffixalen Betonung.

Das entspricht der Neigungen der Betonung des Litauischen.

Die statistischen Angaben zeigen, daß in dreisilbigen Wörtern die Betonung der vorletzten Silbe sehr oft vorkommt (51,71% aller Fälle): wenn die Wörtern länger werden, werden sie in der Mitte betont.

Also müssen die Substantive auf -inis, -ine in den Wörterbüchern der Literatursprache mit den Betonungsvarianten aufgeführt werden – neben der Wurzelbetonung (lavoninė 1) muß auch die Suffixbetonung vorhanden sein (lavoninė 2).

206