LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997)

Vilija LAZAUSKAITĖ

ACCENTUERING VAN ZELFSTANDIGE NAAMWOORDEN MET DE NOMINALE SUFFIX -inė, -inis

Het artikel bespreekt de accentuering van zelfstandige naamwoorden met de suffixen -inė, -inis (balandinė, penkinė, krepšinis, šaltinis). Nominale zelfstandige naamwoorden met de suffixen -inė, -inis zijn verzameld uit de editie van 1993 van het ‘Woordenboek van de hedendaagse Litouwse taal’. Dit materiaal is vergeleken met gegevens uit eerdere edities van het ‘Woordenboek van de hedendaagse Litouwse taal’ (DŽ, DŽ₂), dialectwoordenboeken (DūnŽ, LzŽ, DrskŽ), het ‘Woordenboek van de Litouwse taal’ (LKŽ I–XVII) en de kaartcatalogus van de Woordenboekafdeling van het Instituut voor de Litouwse taal.

§1. Een groot deel van de woorden met deze suffixen waren, zoals V. Urbutis stelt (LKGI 343, 352; DLKG 115), ‘aanvankelijk vermoedelijk gewone adjectieven met de suffix -inė, -inis, die pas later zelfstandige naamwoorden zijn geworden’ (zie ook P. Kniūkš 115–119; V. Urb 297; A. Paul 43; S. Ambr 63, 95; A. Pak 61; A. Paul 74–75). De woordvorming van de hier besproken zelfstandige naamwoorden is in werkelijkheid niet homogeen. Er kan zowel sprake zijn van substantivering als van zelfstandige naamwoorden gevormd met de suffix -inė, -inis; tegenwoordig is het moeilijk om de grens tussen de ene en de andere categorie afleidingen te trekken. Diachronisch eindigt de substantivering immers wanneer de vroegere adjectiefsuffix synchroon al wordt opgevat als een formans voor de vorming van zelfstandige naamwoorden. Op de door substantivering voorbereide voedingsbodem verschijnen en gedijen vaak al echte (morfologische) woordvormingstypen (met suffixen van adjectivische oorsprong); vgl. het type plaatsnamen gevormd met de suffix -inė (V. Urb 297). Daarom is het tegenwoordig moeilijk te zeggen of sommige afleidingen (bijv. palaidinė, įžambinė, šaltinis e.a.) zelfstandige naamwoorden zijn die met de besproken suffix zijn gevormd, dan wel adjectieven met deze suffix die zelfstandig zijn geworden (A. Paul 44; zie ook P. Kniūkš 117; A. Paul 74–75). Vaak is zelfs niet duidelijk, zoals P. Kniūkšta opmerkt (1976: 117), ‘bij welk zelfstandig naamwoord ze als adjectief gebruikt zouden kunnen worden: degtinė, grietinė, kiaušinis, krūtinė, megztinis, naginė, pirštinė, rudinė, šaltinis’.

§2. In academische grammatica’s (LKGI, DLKG) worden afleidingen met de suffix -inė, -inis op grond van hun relatie tot het grondwoord en hun woordvormingsbetekenis in verschillende categorieën ingedeeld:

1) Benamingen voor dragers van een nominale eigenschap. De meeste zijn gevormd van zelfstandige naamwoorden, bijvoorbeeld skardinė, krūminė, pirštinė, nosinė, pūslinė ‘ziekte’, bulvinis, vatinis; van adjectieven, bijvoorbeeld rudinė, šiltinė, skersinis, šaltinis; en van telwoorden, bijvoorbeeld dešimtinė, keturinė ‘een gezongen samenzang voor vier stemmen’ (LKGI 343–344; DLKG 115–116).

2) Benamingen van plaatsen (gevormd van zelfstandige naamwoorden). Dit zijn ofwel benamingen van vaten en vergelijkbare voorwerpen, bijvoorbeeld muilinė, peleninė, piniginė, ofwel benamingen van speciale

190

grotere ruimten, bijvoorbeeld malkinė, plytinė, vaistinė (LKGI 398; DLKG 134).

3) Benamingen van feestdagen en rituelen (meestal in het meervoud). Sommige zijn gevormd van zelfstandige naamwoorden, bijvoorbeeld Petrinės, Joninės; andere van rangtelwoorden, bijvoorbeeld Devintinės, Sekminės. Afleidingen met de suffix -inė in het enkelvoud fungeren zelden als benamingen van feestdagen, bijvoorbeeld žolinė (LKGI 422; DLKG 144).

4) Benamingen voor dragers van een verbale eigenschap, bijvoorbeeld auklėtinis, -ė, sugyventinis, -ė; grūstinė ‘1. grove gerstgrutten, kruštiene. 2. soep van zulke grutten’, muštinis ‘1. een oude zilveren of gouden munt. 2. culinair: een kotelet van gestampt vlees’; megztinis, rinktinė. V. Urbutis (LKGI 323; DLKG 107–108) stelt dat een deel van de afleidingen vermoedelijk is gevormd van passieve deelwoorden in de verleden tijd. Tegenwoordig zou men de vorming van alle afleidingen van dit type echter beter anders kunnen beschouwen, namelijk door de suffix -tinė, -tinis te onderscheiden, die wordt toegevoegd aan de infinitiefstam van een werkwoord (meestal een transitief werkwoord), vgl.: jaukintinis, -ė, kinkytinis, ralitine (zie ook A. Pak 66). P. Kniūkšta (1976: 116) merkt op dat afleidingen van werkwoorden en deelwoorden zelfstandig naamwoordelijk gebruikt kunnen worden (augintinis, globotinis, įgaltinis, pintinė, laužtinė), maar beschouwt ze als afleidingen met de suffix -inė, -inis.

Iš veiksmažodžių daromų daiktavardžių kategorijas plačiau aptaria S. Ambrazas (1993: 63, 95–96, 195, 214).

§3. In de eerste grammatica’s en handboeken van het Litouws werden zelfstandige naamwoorden met de suffix -inė, ~inis opgevoerd als voorbeelden van bepaalde accentueringsklassen; de suffix zelf werd óf helemaal niet vermeld, óf de accentuering ervan bleef onbesproken.

In de ‘Litouwse grammatica’ van J. Jablonskis uit 1922 wordt de suffix -inė, -inis vermeld en worden de volgende voorbeelden gegeven (zonder vermelding van de woordsoort): mokytinis ‘iemand die gestudeerd heeft...’, suktinis ‘dans’, šaltinis, vytinis; degutinė ‘waar teer wordt gebrand, waar het wordt bewaard’, druskinė ‘waar zout wordt bewaard’, gimtinė, krūtinė, ligoninė, malkinė, peleninė, pirštinė, plytinė, plunksninė ‘plūksninė’, šaukštinė ‘šaukšdėtis’, šeimyninė, varpinė, viraline (waar viralą wordt bewaard); petrinės, sekminės, gegužinės, vardinės ‘naamdag’ (J. Jabl 371)¹. In het ‘Litouwse taalhandboek’ (J. Jabl 26–27) merkt de auteur op dat ‘in geschreven taal de toonaccenten niet worden aangegeven bij onder andere de volgende meerlettergrepige woorden: /.../ druskinė, ligoninė, malkinė, šeimyninė’. In geen van de genoemde werken schrijft J. Jablonskis uitgebreider over de accentuering van zelfstandige naamwoorden met de suffix -inė, -inis; zoals uit de voorbeelden blijkt, geeft hij sommige afleidingen bovendien zonder accenttekens.

§4. V. Kamantauskas (1928: 20) bespreekt de accentueringsklassen van meerlettergrepige zelfstandige naamwoorden en rekent tot type IIa die zelfstandige naamwoorden die ‘een vaste dalende toon op de voorlaatste lettergreep of een vaste klemtoon op de derde (vierde) lettergreep vanaf het einde hebben’. Als voorbeeld geeft hij het zelfstandig naamwoord naginė. De suffix -inė, -inis zelf wordt in de theoretische ‘Korte leer van de Litouwse accentuering’

¹ Sommige voorbeelden in J. Jablonskis’ ‘Litouwse grammatica’ worden gegeven zonder accenttekens.

191

in dit deel niet vermeld. In het „Kirtžio žodynas“ [Accentwoordenboek] uit 1929 geeft V. Kamantauskas een tiental afleidingen met het suffix -inė: aušrinė en aušrinė, būstinė, daržinė, dėdervinė, deg tinė, dešimtinė, giltinė, giminė, grandinė, kaiminė, krūtinė, marginė, nagingė, palapinė, pamatinė, pirštinė, rudinė, statinė, šiltinė, vytinė, žiiginė.

§5. P. Būtėnas (1931: 88, 92) onderzocht de accentuering van meerlettergrepige zelfstandige naamwoorden van de tweede verbuiging en spreekt over de accentuering van zelfstandige naamwoorden met een „vast accent”, bijvoorbeeld šeimyna, šeimyninė, en met een „onvast accent”, bijvoorbeeld giltinė – giltinė. De auteur (P. But 107) geeft afleidingen met het suffix -inė volgens paradigma I (of met een vast accent) en paradigma II en III (of met een onvast accent). Voorbeelden van vaste accentuering zijn degutinė, druskinė, ligoninė, malkinė, pirštinė, plytinė, pliunksninė, rašalinė, raštinė, šaukštinė, šeimyninė, varpinė; onvast geaccentueerd zijn kareivinės, krūtinė, peleninė, viralinė, Petrinės, Sekminės, gegužinės, vardinės; met wisselende accentuering daržinė, -ės, daržinė.

Kituose, J. Jablonskio (1901), M. Durio (1929), P. Skardžiaus (1936), B. Babrausko (1939) darbuose priesagos -inė, -inis daiktavardžių kirčiavimas neaptariamas.

§6. In het „Lietuvių kalbos rašybos žodynas” [Litouws spellingwoordenboek] uit 1948 worden bijna honderdvijftig afleidingen met de suffixen -inė, -inis vermeld.² De meeste behoren tot accentparadigma I (bijv. ādatinė, dešrinė, išimtinė, lavoninė, papirosinė, vaistinė enz.), iets minder tot II (bijv. areštinė, kailinė, penkinė, strėninė enz.) en enkele tot III (bijv. giminė 3ᵇ, raug tinė 3ᵃ, stoginė 3ᵃ enz.).

§7. A. Laigonaitė (A. Laig 36–37; zie ook LKGI 237–241) bespreekt de accentuering van meerlettergrepige zelfstandige naamwoorden en vermeldt afleidingen met de suffixen -inė, -inis volgens accentparadigma I (druskinė, malkinė) en II (alinė, skardinė, stiklinė, deg tinė). Zij (A. Laig 45) vest als een van de eersten de aandacht op het feit dat „ook de zelfstandige naamwoorden met het suffix -inis, -ė wat hun accent betreft variëren”. Sommige zelfstandige naamwoorden die een plaats of verblijfplaats aanduiden, hebben de klemtoon op het suffix en worden volgens accentparadigma II geaccentueerd: alinė, skardinė, stiklinė enz. Andere behouden de plaats en het toonverloop van de klemtoon van de accusatief enkelvoud van het grondwoord en worden volgens accentparadigma I geaccentueerd: balaninė, druskinė, mėsinė enz. Een derde groep heeft de klemtoon op de uitgang: daržinė ^(3ᵇ).

In „Lietuvių kalbos akcentologija” [Litouwse accentleer] noemt A. Laigonaitė (1978) de zelfstandige naamwoorden met de suffixen -inė, -inis niet afzonderlijk.

§8. P. Skardžius (1968: 43) noemt afleidingen van meerlettergrepige zelfstandige naamwoorden met de suffixen -inė, -inis volgens accentparadigma I (žiiginė), II (aušrinė) en III (liepinė „lindenhouten vat”, stoginė „schuur”), maar bespreekt hun accentuering niet.

§9. A. Pakerys (1994: 61–67, 112–117) onderzoekt de zelfstandige naamwoorden met de suffixen -inė, -inis het uitvoerigst. Hij beperkt zich niet tot gegevens uit de standaardtaal,

² Alle voorbeelden zijn opgenomen in de index (zie de bijlage).

192

steunt op dialectmateriaal en statistische gegevens en geeft accentueringsvarianten weer.

A. Pakerys (1994: 61) nurodo, kad pirmosios kirčiuotės vediniai remiasi pirmosios ar antrosios kirčiuotės žodžiais, kurių daugiskaitos naudininko (ar kito panašaus linksnio) kamieno priešpaskutinis skiemuo yra kirčiuotas, pvz., ligóninė (: ligónis, -ė 1, ligóniams, -ėms), mėtìnes (: mėtai 2, mėtams), piŕštinė (: piŕštas 2, piŕštams), rañkinis (: rañką 2, rañkoms) ir kt. Kai kurių daiktavardžių kirčiavimo norma nėra visai nusistovėjusi: „tas pats vedinys vienuose leidiniuose skiriamas pirmajai, kituose – antrajai kirčiuotei ar kirčiuojamas abejopai“ (A. Pak 62). Išvestiniai daiktavardžiai gretinami su tos pačios darybos būdvardžiais, pvz., aliejinė 1 (: aliejus 2) ir aliejinė 2, aliejinė 1 (plg. aliejinė 2 (=1), aliejinė 2, bdv. aliejinis, -ė 2, aliejinis, -ė 1) ir kt. Užfiksuotos tarmių gretybės, pvz., balañdinė 1, balañdinė 2 ir kt., iš kurių į bendrinę kalbą įsileidžiamos tik 1 kirčiuotės lytys (A. Pak 63).

Tot het type met accent op het suffix (d.w.z. het tweede accentparadigma) behoren die afleidingen waarvan, volgens A. Pakeris (1994: 112), „de datief (of een andere naamval met dezelfde accentplaats) van het grondwoord een accent heeft op een niet-voorlaatste, maar laatste, derde of nog verder van het einde gelegen lettergreep”, bijvoorbeeld grandinė (: grandìs 4) enz.

Er worden een tiental afleidingen met het suffix -inė, -inis vermeld waarvan de accentueringsnorm in de standaardtaal wisselend is geweest (of waarover zelfs nu nog twijfel bestaat), bijvoorbeeld gaisrinė 2 DŽ, 191, DŽ₂ 159, gaisrinė 1 RŽ 202, gaisrinė 2, gaisrinė 1 DŽ₃ 160 enz. Enkele afleidingen worden bij wijze van uitzondering tot het tweede accentparadigma gerekend, bijvoorbeeld kareivìnės (: kareivis 2, kareivìams) enz. (A. Pak 113–114).

§10. Tot het eerste accentparadigma behoren die afleidingen met het suffix -inė, -inis waarvan de datief meervoud van de grondwoorden de klemtoon op de voorlaatste lettergreep heeft (met andere woorden: het zijn oude baritonen): būstinė (: būstas 1), dùrpinė (: dùrpės 1), garstýtinė (: garstýtė 1), vgl. garstýtinė (: garstýčia 2, garstýčią) DŽ₂200, ýldeginė (: ýldegis 1), kálkinė (: kálkė 1), kárpinės „zoöl. vissenfamilie“ (: kárpis 1), kìlpinė (: kìlpa 1), kójinė (: kója 1), láiptinė (: láiptas 1), nósinė (: nósis 1), patrõninė (: patrõnas 1), pusiáukampinė (: pusiáukampis 1), pusiáukraštinė (: pusiáukraštis 1); rópinė (: rópė 1), rumbúotinė (: rumbúotas 1), salýklinė (: salýklas 1), sáñkirtinė (: sáñkirta 1), sargýbinė (: sargýba 1), sóstinė (: sóstas 1), súrinė (: sūris 1), sviéstinė (: sviestas 1), vėjìne (: vėjas 1), vét r ine (: vėtra 1); cigãrinė (: cigãras 2), degùtinė (: degùtas 2), dešrėlinė (: dešrėlė 2), gìnklinė (: gìnklas 2), ìždinė (: ìždas 2), knýginė (: knýga 2), lákštiniai (: lákštas 2), mùsinė (: mùšė 2), papirosinė (: papirosas 2), piestùkinė (: piestùkas 2), pipìrinė (: pipìras 2), pyrãginė (: pyrãgas 2), plýtinė (: plýta 2), pùdrinė (: pùdra 2), pùslelìne (: pùslelė 2), ráktinė (: ráktas 2), rãtinė (: rãtas 2), rūbinė (: rūbas 2), saldaininė (: saldáinis 2), salõtinė (: salõta 2), serbėtinė (: serbėntas 2), siūkinė (: siūlė 2), spórinė (: spóra 2), šiùkšlinė (: šiùkšlė 2), vytėlinė (: vytėlė 2), žvãkinė (: žvãkė 2), žvynėlinė (: žvynėlis 2).

193

§11. Een deel van de afleidingen met het suffix -inė, -inis die in de huidige taal tot het eerste accentparadigma behoren, wordt in dialecten en in sommige geschriften op twee manieren geaccentueerd: op sommige plaatsen krijgt dezelfde afleiding hetzelfde accent als het grondwoord: arbatinė Pn, aliejinė Gs, balandinė Trg; BŽ 99, bulvinė Alk, Ob, cukrinė Mlt; DrskŽ 50, druskinė Jnš, Jž, Mrj; JD 147, LzŽ 63, DrskŽ 73, duoninė Ldk; DrskŽ 77, kailinė Slm, karštinė Ut, Nč, Slk; DrskŽ 140, BŽ 490, kilpinis K, J, kirvinė LKŽ V 875, kojinis Als, Vkš, NmŠ; J, kumštinė Grž, Ppl, lydėkinė DŽ₁ 421, DŽ₂ 366, liepinė Pgr, Mrj, NmŠ, Žgč, ligoninė Jrb, J. Jabl; DrskŽ 192, miltinė Grš, pastoginė Rm, plunksninė J. Jabl, priešinė Pl, DrskŽ 283, raštinė Všv, Gršl, Krš, sėklinė BŽ, šaukštinė Ut, Vdn, Brž, Bsg, Trgn, Gdr; Š, NdŽ, šeimyninė Jnš, Mrj; Rtr, KŽ, šoninė Imb, Kur, Trgn, Klvr, Lb, Dsn; Š, NdŽ, PolŽ, tabakinė KzR, tošinė NdŽ, Š, KŽ, vaflinė LKŽ³, vaistinė Pns; Š, NdŽ, Rtr, valstybinė Š, NdŽ, vamzdinė DŽ₂ 914, velykinė Krs, Nm, Sutk, Kt, vyninė Frn W, virvinė DŽ₂ 939, zuikinė Rdm; elders krijgt de afleiding het accent op het suffix: arbatinė Grg, aliejinė Skr, balandinė Vdžg, bulvinė DŽ₁ 95, cukrinė LzŽ 46, druskinė Kv, Up, Skd; K, R₂ 98, duoninė DunŽ 79, kailinė Lpky, karštinė LKŽ V 326, kilpinis Ign, kirvinė Up, Vdk, kojinis GK 1940, kumštinė Alk, Skr, lydėkinė Grg, Slnt, liepinė Dkš, Šn, ligoninė Krš, miltinė Vn, pastoginė Er, Šd, Tv, Lk, Pšš; Jn, plunksninė Erž, priešinė Ūd, raštinė End; Lc, sėklinė Jrb, šaukštinė Dkšt, Dt, šeimyninė Brs, Vgr, Vl, I, šoninė Plt, Všv, Plng, Užv, Šk, tabakinė Klvr, Mrj; KŽ, Rtr, tošinė K₁, Brs, Ggr, Ms, Plt, Srv, vaflinė LKŽ, vaistinė (2) Ppl, Kp, Adm, valstybinė Varn, End, Pln; KŽ, DunŽ 425, velykinė Gdr, Šv, Užv, Slm, vyninė Grg; KŽ, zuikinė KŽ; of ze krijgen beide accentueringsmogelijkheden: kailinė 1 ir kailinė 2 RŽ, karštinė 1 ir karštinė 2 /K/, lydėkinė 1 ir lydėkinė 2 DŽ₃₆₉, sėklinė 1 ir sėklinė 2 NdŽ, tabakinė 1 ir tabakinė 2 NdŽ, vamzdinė 1 ir vamzdinė 2 NdŽ, velykinė 1 ir velykinė 2 NdŽ, virvinė 1 ir virvinė 2 NdŽ, zuikinė 1 ir zuikinė 2 NdŽ. Enkele van de genoemde afleidingen met het suffix -inė, -inis krijgen in dialecten niet alleen het accent van het eerste en tweede, maar ook dat van het derde accentparadigma: bulvinė 3ᵃ Gs, Alk (vgl. bulvinė Alk), kojinys Akm, Vkš (vgl. kojinis Vkš), liepinė 3ᵃ K, NdŽ en liepinė 3ᵇ Trg, Lkš, Br, malkinė 1 (: malką 1) Alk, Trg, Sb, Grž (vgl. malkinė 3ᵃ Jrb), pirštinė 1 (: pirštas 2) Grv, Kv, Ob, Slnt, Kp, Ps, Plv, Erž, Nmč (vgl. pirštinė 3ᵇ Skr; K), priešinė Gdl.

Zoals uit de gegeven voorbeelden blijkt, worden de afleidingen met het suffix -inė, -inis die in de standaardtaal tot het eerste accentparadigma behoren, in het gehele Litouwse taalgebied op twee manieren geaccentueerd: zowel op de stam als op het suffix. In dat geval kan worden gesteld dat de neiging tot suffixaccentuering niet eigen is aan één bepaald dialect, maar aan het gehele Litouwse taalgebied.

§12. De tendens om het suffix te accentueren wanneer het grondwoord in de datief meervoud de klemtoon op de voorlaatste lettergreep heeft, is ook zichtbaar in enkele gevallen uit de huidige taal. Afleidingen met een circumflexe stam worden vaak op het suffix geaccentueerd-

³De opmerking ‘LKŽ’ duidt op het kaartsysteem van de Woordenboekenafdeling van het Instituut voor de Litouwse Taal.

194

in het achtervoegsel, bijvoorbeeld aukštinis (: aukštis 2), aukštinė (: aukštis 2), gandrinis (: gandras 2), karklinis (: karklas 2), kiaušinis (: kiauššis 2), lapinė (: lapė 2), marinis (: marios 2), spalinė (: spaliai 2), varinė (: varis 2), žabinė (: žabas 2), žeminė (: žemė 2) vgl. žeminė DŽ₁ 969, DŽ₂ 960, DŽ₃ 953, maar žeminė DrskŽ 475. A. Pakerys (1994: 114–115) rekent de genoemde woorden als uitzonderingen tot de tweede accentuatieklasse, hoewel „zelfstandige naamwoorden waarvan het grondwoord een woord is met een beklemtoonde voorlaatste syllabe van de stam in de meervoudsdatief (of een vergelijkbare naamval), in de standaardtaal doorgaans tot accentuatieklasse 1 behoren.”

Tot de tweede (en niet de eerste) accentuatieklasse behoren ook afleidingen met het achtervoegsel -inė, -inis die bij hun substantivering de klemtoon overnamen van de overeenkomstige bijvoeglijke naamwoorden, meestal met een betekenis van een eigenschap die verband houdt met het materiaal waarvan of waarmee iets is gemaakt (zie ook LKG I 240; A. Pak 115), bijvoorbeeld kmyninė (: kmynas 2, vgl. bn. kmyninis, -ė), sidabrinė (: sidabras 2, vgl. bn. sidabrinis, -ė), stumbrinė (: stumbras 2, vgl. bn. stumbrinis, -ė), šermukšninė (: šermukšnis 2, vgl. bn. šermukšninis, -ė), vyšninė (: vyšnia 2, vgl. bn. vyšninis, -ė).

Substantivering kan ook de plaats van de klemtoon hebben bepaald bij zelfstandige naamwoorden waarvan het grondwoord een drielettergrepig woord uit accentuatieklasse 1 is. Deze worden, net als bijvoeglijke naamwoorden die zijn afgeleid van meerlettergrepige woorden uit accentuatieklasse 1, doorgaans op het achtervoegsel beklemtoond, bijvoorbeeld adatìnė (: ádata 1, vgl. bn. adatinis, -ė), parakinė (: párakas 1, vgl. bn. parakinis, -ė), penkrublinė (: penkrublis 1, vgl. bn. penkrublinis), poilsinė (: póilsis 1, vgl. bn. poilsinis, -ė), rankšluostinė (: rankšluostis, vgl. bn. rankšluostinis, -ė), silosinė (: silosas, vgl. bn. silosinis, -ė), skepetinė, skepetinis (: skepeta 1, vgl. bn. skepetinis, -ė), spanguolinė (: spanguolė 1, vgl. bn. spanguolinis, -ė), šautuvinė (: šautuvas 1, vgl. bn. šautuvinis, -ė), šimtrublinė (: šimtrublis 1, vgl. bn. šimtrublinis, -ė), vasarinė (: vasara 1, vgl. bn. vasarinis, -ė), trirublinė (: trirublis 1, vgl. bn. trirublinis), tūkstantinė (: tūkstantis 1, vgl. bn. tūkstantinis, -ė), užkandinė (: užkanda 1, vgl. bn. užkandinis, -ė), užmiestinė (: užmiestis 1, vgl. bn. užmiestinis, -ė), žemuoginė (: žemuogė 1, vgl. bn. žemuoginis, -ė).

Enkele genoemde afleidingen met het achtervoegsel -inė, -inis hebben in het „Woordenboek van de hedendaagse Litouwse taal” uit 1954 volgens de regel accentuering klasse 1, namelijk adatinė, parakinė, šautuvinė; in latere edities worden ze alleen aan accentuatieklasse 2 toegewezen.

Er bestaat ook een tendens om op het achtervoegsel klemtoon te leggen bij afleidingen met het achtervoegsel -inė, -inis waarvan de beklemtoonde klinker van het grondwoord kort is, bijvoorbeeld braižiklinė (: braižiklis 2, vgl. braižiklinė DŽ₁ 87), drabužinė (: drabužis 2, vgl. drabužinė DŽ₁ 145), kepurinė (: kepurė 2, vgl. kepurinė en kepurinė DŽ₁ 331), krūtinė (: krūtinė 2, niet vermeld in DŽ₁), vežiminė (: vežimas 2).

De spreektaaltendens om de klemtoon op het achtervoegsel te leggen (lavoninė 2) blijkt ook uit de accentuering van het woord lavóninė 1 (: lavónas 1): woordenboeken vermelden hiervoor alleen accentuatieklasse 1.

Ook internationale woorden vertonen een tendens tot klemtoon op het achtervoegsel, bijvoorbeeld bagažinė (: bagažas 2), elektrinė (: elektra 2), hoewel de klemtoon op de stam zou moeten liggen: bagā-

195

žinė 1 Dž 60 (vgl. bagažas 2), elektrinė 1 Rž 199 (vgl. elektra 2).

§13. Tot de afleidingen met klemtoon op het achtervoegsel (d.w.z. accentuatieklasse 2) behoren die waarvan de grondwoorden in de meervoudsdatief een beklemtoonde laatste syllabe hebben (met andere woorden: mobiele klemtoon hebben): alinė (: alùs 4), ausinė (: ausìs 4), blusinės (: blusà 4), dešrinė (: dešrà 4), garinė (: gãras 4), girinė (: gìra 4), gleivinė (: gleivės 4), grandinė (: grandìs 4), gumbinė (: gumbas 4), kampinė (: kampas 4), kraštinė (: kraštas 4), krepšinis (: krepšys 4), laivinė (: laivas 4), ledinė (: lėdas 4), lininis (: linas 4), lopšinė (: lopšys 3, 4), miškìnis (: miškas 4), naktinis, -ė (: naktis 4), naminė (: namas 4), namìnis, -ė (: namas 4), penkinė (: penki 4), plaušinė (: plaušas 4), pūkinė (: pūkas 4), pūslinė (: pūslė 4), pušinė (: pušis 4), ražinė (: ražas 4), rudinė (: rūdas 4), saginė (: sagà 4), siurblinė (: siurblỹs 4), skalinė (: skalà 4), skardinė (: skardà 4), skrandinė (: skrandà 4), skreplinė (: skreplỹs 4), skujinė (: skujà 4), statinė (: statùs 4), stiklinė (: stiklas 4), strėlinė (: strėlė 4), šatrinė (: šatrà 4), šeškinė (: šeškas 4), šilinė (: šìlas 4), šilkinė (: šìkas 4), vairinė (: vaĩras 4), vinìnė (: vinis 4), vytinė (: vytis 4); de grondwoorden uit accentuatieklasse 3 zijn vrijwel allemaal drielettergrepig: dilgėlinė (: dilgėlė 3ᵃ), garvežinė (: garvežys 3ᵃ), gegužinė (: gegužė 3ᵇ), geralinė (: gėralas 3ᵇ), kambarinė (: kambarys 3ᵇ), katilinė (: katilas 3ᵇ), keturinė (: keturi 3ᵇ), pamatinė (: pamatas 3ᵇ), pašarinė (: pašaras 3ᵇ), patalinė (: patalas 3ᵇ), pavarinė (: pavarà 3ᵇ), peleninė (: pelenai 3ᵇ), piniginė (: pinigas 3ᵇ), rašalinė (: rašalas 3ᵇ), riešutinė (: riešutas 3ᵃ), skiedininė (: skiedinỹs 3ᵇ, 3ᵃ) smegeninė (: smegenys 3ᵇ), spragilinė (: spragilas 3ᵇ), sultininė (: sultinỹs 3ᵇ, 3ᵃ), šermeninė (: šermėnys 3ᵇ), uodeginė (: uodega 3ᵃ), užkūrinė (: užkūrys 3ᵇ), vidurinė (: vidurỹs 3ᵇ), žagarinė (: žagaras 3ᵇ), žibalinė (: žibalas 3ᵇ), met uitzondering van reikmeninė (: reikmuo 3ᵇ), sarginė (: sárgas 3), sprandinė (: sprándas 3), šiaudinė (: šiaudas 3), vandeninė (: vanduo 3ᵃ).

§14. Sommige afleidingen uit de hedendaagse taal met klemtoon op het achtervoegsel krijgen in dialecten en schriftelijke bronnen de klemtoon op de stam (d.w.z. behoren tot accentuatieklasse 1): aušrinė Gs, Grž, Kp, Klv, D, Sts; J en aušrinė Ds, Grž, beržinė Pln, Skr; BM 290 en beržinė LKŽ I 777, blaudžinė Alk, Pnm, Vdk, Užv en blaudžinė Pn, Stč, Jnšk, Sdb, Joninės Dkš; K, Š, NdŽ, DrskŽ 126 en Joninės Pjv; NdŽ, MŽ, R, raģinė An, Br; JR 104 en raģinė An, skersinė NdŽ en skersinė Pl, Trs; NdŽ, skiedrinė NdŽ en skiedrinė Plv, stalinė NdŽ, KŽ en stalinė Rtr, BŽ, šimtinė Jrb, Dg, Dglš; Š, KŽ, Rtr en šimtinė Kbr; M, NdŽ, L, šratinė NdŽ, KŽ en šratinė BŽ, vakarinė Gd; Lc, P. Skar en vakarinė FrnW, Žolinė „het feest van Maria-Tenhemelopneming” Slm, Eig, Krš, Sd, Kp, Skp; DūnŽ 461 en Žolinė Sug, Alv; DrskŽ 484, žolinė Krš en žolinė Db; andere krijgen klemtoon op de uitgang (d.w.z. behoren tot accentuatieklasse 3): marginė Jrk, Šauk, Kl 461 en marginė Slnt; NdŽ, šaltinis Skr, Vkv, Pls, Ėr, Jrb; K, Š, NdŽ, J en šaltinỹs Lb; N, taukinė Jrb, Nm, Všt, Erž, Skr, Ds, Km en taukinė Plk.

In het „Woordenboek van de hedendaagse Litouwse taal” (DŽ₃ 160) wordt voor de afleiding gaisrinė een dubbele accentuering gegeven: de normatieve variant gaisrinė (: gaisras 4) en de spreektaal-

196

in die taal overheersend gaisrinė (1). De laatste is niet opgenomen in het „Woordenboek van de Litouwse taal“ (LKŽIII 36).

Tot de tweede accentuatieklasse behoort ook het zelfstandig naamwoord palapinė, dat geen duidelijke afleidingsbasis heeft en kan worden beschouwd als een gesubstantiveerd bijvoeglijk naamwoord.

§15. Volgens A. Pakerys (1994: 64) behoort een klein groepje afleidingen met het suffix -inė bij uitzondering tot de eerste accentuatieklasse; ze zijn gebaseerd op woorden waarvan de meervoudige datief eindigt op een beklemtoonde lettergreep: anglinė (: anglis 4, anglims), kvapinė (: kvapas 4, kvapáms), mėsinė (: mėsà 4, mėsóms), pilvinė (: pilvas 4, pilváms), stoginė (: stógas 3, stogáms), varpinė (: varpas 4, varpáms). Alle genoemde afleidingen worden in de dialecten (met uitzondering van anglinė) op het suffix beklemtoond: kvapinė Ss, mėsinė Jrb; J, pilvinė Vlk, Dkšt, Dglš, Ign, stoginė Rdm; KŽ (vgl. ook stoginė Lnk, Plng, Gršl), varpinė Ss; Š, NdŽ. In „Woordenboek van het hedendaagse Litouws“ (DŽ₃ 346) is alleen bij de afleiding kvapinė ook een suffixaccentuering vermeld. De suffixaccentuering kan niet alleen zijn veroorzaakt door substantivering, maar ook door veranderingen in de accentuatie van de grondwoorden.

Prie išimčių A. Pakerys (1994: 64) linkęs priskirti ir vedinį nàginė, jei pamatiniu žodžiu laikomas nàgas 4, nagáms. Šis vedinys tarmėse kirčiuojamas arba pastoviai – nàginė Pai, Kl; DūnŽ 512, DrskŽ 220, arba trečiąja kirčiuote – naginė Šv, Grd, Skr, Brsl, Pns, Jrb.

Ook het zelfstandig naamwoord šil̃tinė moet als uitzondering worden beschouwd, als het in verband wordt gebracht met het bijvoeglijk naamwoord šil̃tas, -à 4. A. Pakerys (1994: 64) beschouwt echter het zelfstandig naamwoord van de tweede accentuatieklasse šil̃tis „warmte, opwarming, hoge temperatuur“ als de basis van de afleiding. In geschreven bronnen is ook een variant met suffixaccentuering aangetroffen: šil̃tinė /K/, Rtr.

§16. In de derde accentuatieklasse (3ᵇ) wordt het zelfstandig naamwoord daržinė beklemtoond (: daržas 4, daržáms), evenals kàpinės ^3ᵇ, hoewel kãpas 4, kapáms. Deze laatste afleiding wordt in de dialecten ook op het suffix beklemtoond – kapìnės Tvr, Trak, Jrb, Švnč, Ad. Deze accentuering kan zijn veroorzaakt door substantivering; vgl. het bijvoeglijk naamwoord kapìnis, -ė.

§17. Uit het aangeleverde materiaal blijkt dat zelfstandige naamwoorden met het suffix -inė, -inis die van nomina zijn afgeleid en een vaste klemtoon hebben, in de dialecten eveneens de neiging vertonen over te gaan naar het type met suffixaccentuering (bijv. arbãtinė 1 en arbatinė 2). Deze tendens is ook in de spreektaal terug te zien. Van de 249 onderzochte zelfstandige naamwoorden met het suffix -inė, -inis behouden er slechts 50 (20,8%) de klemtoonplaats van het grondwoord en hebben ze geen varianten met suffixaccentuering (bijv. bū̃stinė, nõsinė). Dit stemt in grote lijnen overeen met de accentueringstendensen in het Litouws. Statistische gegevens tonen aan (Karosienė, Girdenis 1990: 36–46) dat bij woorden van drie lettergrepen de klemtoon op de voorlaatste lettergreep bijzonder vaak voorkomt (51,71% van alle gevallen): naarmate woorden langer worden, verschuift de klemtoon als het ware naar hun midden (Girdenis 1983: 117–118).

Daarom zouden zelfstandige naamwoorden met het suffix -inė, -inis in normatieve woordenboeken van de standaardtaal met accentuatievarianten moeten worden opgenomen: naast de stamklemtoon (lavóninė 1) ook de suffixklemtoon vermelden (lavoninė 2).

197

Priedas

OVERZICHT VAN ZELFSTANDIGE NAAMWOORDEN MET HET SUFFIX -inė, -inis IN VERSCHILLENDE BRONNEN

adatinė (2), DŽ₃ 2, DŽ₂ 4, LKŽ I 19, RŽ 151, A. Pak 113, 116

adatinė (1), DŽ₂ 2, LKŽ I 19, A. Pak 113

aliejinė (1), DŽ₃ 9, DŽ₂ 11, DŽ₁ 11, LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62

aliejinė (2), LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62

alinė (2), DŽ₃ 10, DŽ₂ 11, DŽ₁ 12, LKŽ I 99, RŽ 153, A. Laig 37, 45, LKG I 241

anglinė (1), DŽ₃ 13, DŽ₂ 14, LKŽ I 138, RŽ 155, A. Pak 64

apýverpinė (1), DŽ₃ 26, DŽ₂ 28, LKŽ I 233, A. Pak 65

arbatinė (1), DŽ₃ 39, DŽ₂ 40, DŽ₁ 33, LKŽ I 290, RŽ 159, LKG I 398, A. Pak 62, 66

theehuisje (2), LKŽ I 290, LKG I 398, DūnŽ 32, A. Pak 62

hoogte (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, A. Pak 112

hoogte- (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 493, LžŽ 27, DrskŽ 24

hoogtevariant, LžŽ 27

oortje (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 501, LKG I 353, DūnŽ 468, DLKG 115

ochtendster (2), DŽ₃ 65, DŽ₂ 64, DŽ₁ 56, LKŽ I 513, V. Kam II 17, RŽ 164, A. Laig 45, P. Skar 43, A. Pak 114

ochtendster (1), LKŽ I 513, V. Kam II 17, A. Pak 114

bagageruimte (2), DŽ₃ 68, DŽ₂ 66, RŽ 166, A. Pak 115, 116

bagageruimte (1), DŽ₂ 60, LKŽ I 554, A. Pak 115

duiventil (1), DŽ₃ 69, DŽ₂ 68, LKŽ I 584, A. Pak 61, 63

duiventil (2), LKŽ I 584, A. Pak 63

berkenhouten (2), DŽ₃ 80, DŽ₂ 78, DŽ₁ 76, LKŽ I 777, A. Pak 114

berkenhouten (1), LKŽ I 777, A. Pak 114

kuitkous (2), DŽ₃ 85, DŽ₂ 83, DŽ₁ 83, LKŽ I 893, LKG I 353, A. Pak 114

kuitkous (1), LKŽ I 893, A. Pak 114

vlooien (mv.) (2), DŽ₃ 87, DŽ₂ 85, DŽ₁ 86, LKŽ I 954

braižiklinė (2), DŽ₃ 88, DŽ₂ 86, A. Pak 115

braižiklinė (1), DŽ₁ 87, LKŽ I 986, RŽ 175, A. Pak 115

bulvinė (1), DŽ₃ 94, DŽ₂ 92, LKŽ I 1156, LKG I 398, A. Pak 63

bulvinė (2), DŽ₁ 95, LKŽ I 1156, DLKG 116, A. Pak 63

bulvinė (3ᵃ), LKŽ I 1156, LKG I 398

būstinė (1), DŽ₃ 95, DŽ₂ 93, DŽ₁ 98, LKŽ I 1211, V. Kam II 25, RŽ 179, A. Pak 61

cigarinė (1), DŽ₃ 98, DŽ₂ 96, DŽ₁ 102, LKŽ II 26

cukrinė (1), DŽ₃ 100, DŽ₂ 98, DŽ₁ 104, LKŽ II 49, LKG I 394, A. Paul 56

cukrinė (2), LžŽ 46

daržinė (3ᵇ), DŽ₃ 109, DŽ₂ 107, DŽ₁ 118, LKŽ II 206, V. Kam II 28, P. Būt 10, RŽ 185, A. Laig 45, DūnŽ 478, LžŽ 52

degutinė (1), DŽ₃ 113, DŽ₂ 111, DŽ₁ 123, LKŽ II 377, P. Būt 107, RŽ 187

dešimtinė (2), DŽ₃ 117, DŽ₂ 115, DŽ₁ 130, LKŽ II 436, V. Kam II 30, A. Laig 45, LKG I 344, DrskŽ 64, DLKG 116, A. Pak 114

dešimtinė (1), LKŽ II 436, A. Pak 114

dešrelinė (1), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440

dešrinė (2), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440, DūnŽ 79, DrskŽ 64

dešrinė (1) RŽ 188

dilgėlinė (2), DŽ₃ 123, DŽ₂ 121, DŽ₁ 138, LKŽ II 548, LKG I 344

drabužinė (2), DŽ₃ 128, DŽ₂ 126, LKŽ II 623, RŽ 192, A. Pak 115, 116

198

drabužinė (1), DŽ₃ 145, LKŽ II 623, A. Pak 115

ýldeginis (1), DŽ₃ 208, DŽ₂ 206, DŽ₁ 254, LKŽ IV 38

ýldeginė (1), LKŽ IV 38

iždinė (1), DŽ₃ 265, DŽ₂ 264, DŽ₁ 285, LKŽ IV 284

Joninės dgs. (2), DŽ₃ 268, DŽ₂ 267, DŽ₁ 289, LKŽ IV 356, RŽ I 422, LKG I 422, DrskŽ 126, A. Pak 115, 116

Joninės dgs. (1), DŽ₃ 268, LKŽ IV 356, LKG I 422, A. Paul 57

juozapinė (2), DŽ₃ 271

Juozapinės dgs. (2), LKŽ IV 429

kailinė (1), DŽ₃ 274, DŽ₂ 274, DŽ₁ 298, LKŽ V 51, LKG I 353, A. Paul 55, A. Pak 62

kailinė (2), LKŽ V 51, RŽ 227, A. Pak 62

kalkinė (1) DŽ₃ 278, DŽ₂ 278, DŽ₁ 304, LKŽ V 172, RŽ 228

kambarinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 279, DŽ₁ 306, LKŽ V 173

kampinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 280, DŽ₁ 307, LKŽ V 182

kapinės (3ᵇ), DŽ₃ 283, DŽ₂ 282, DŽ₁ 310, LKŽ V 232, A. Laig 45, LKG I 398, LžŽ 106, DrskŽ 137

begraafplaats (2), LKŽ V 232

wilgen- (2), DŽ₃ 285, DŽ₂ 285, DŽ₁ 315, LKŽ V 293

wilgen- (1), LKŽ V 293

karpinės (meerv.) (1), DŽ₃ 286, DŽ₂ 286, LKŽ V 307

koorts (1), DŽ₃ 287, DŽ₂ 287, DŽ₁ 316, LKŽ V 326, RŽ 232, DrskŽ 140, A. Pak 64

koorts (2), LKŽ V 326

ketelhuis (2), DŽ₃ 290, DŽ₂ 291, DŽ₁ 322, LKŽ V 409, A. Pak 112

hoedenrij (2), DŽ₃ 297, DŽ₂ 298, DŽ₁ 331, LKG I 344, A. Pak 115

kepūrinis (2), LKŽ V 594

kepūrinis (1), LKŽ V 594

kepūrinė (1), RŽ 236

vierkantige (2), DŽ₃ 299, DŽ₂ 300, DŽ₁ 344, LKŽ V 657, LKG I 344, DLKG 116

ei (2), DŽ₃ 302, DŽ₂ 302, DŽ₁ 337, LKŽ V 713, DunŽ 496, LžŽ 116, DrskŽ 150, A. Pak 114

lus (1), DŽ₃ 304, LKŽ V 790, A. Pak 61

lus- (1), DŽ₃ 304, DŽ₂ 305, DŽ₁ 340, LKŽ V 790

lus- (2), LKŽ V 790

kirvinė (1), DŽ₃ 307, DŽ₂ 308, DŽ₁ 344, LKŽ V 875, A. Pak 63

kirvinė (2), LKŽ V 875, A. Pak 63

kmyninė (2), DŽ₃ 316, DŽ₂ 317, DŽ₁ 356, LKŽ VI 188

kmyninė (1), LKŽ VI 188

knyginė (1), DŽ₃ 317, DŽ₂ 319, DŽ₁ 358, LKŽ VI 241, RŽ 244

kojinė (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295, RŽ 245, A. Laig 45, LKG I 353, DLKG 115

kojinis (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295

kojinis (2), LKŽ VI 295

kojinys (3ª), LKŽ VI 295

kraštinė (2), DŽ₃ 329, DŽ₂ 331, DŽ₁ 376, LKŽ VI 444, RŽ 248

krepšinis (2), DŽ₃ 332, DŽ₂ 380, DŽ₁ 380, LKŽ VI 532, A. Pak 112, 116

krūtinė (2), DŽ₃ 337, DŽ₂ 340, LKŽ VI 736, A. Pak 115

kumštinė (1), DŽ₃ 341, DŽ₂ 344, LKŽ VI 887, A. Pak 63

kumštinė (2), LKŽ VI 887, A. Pak 63

kvapinė (1), DŽ₃ 346, DŽ₂ 349, DŽ₁ 398, LKŽ VI 1045, A. Pak 64

kvapinė (2), DŽ₃ 346, LKŽ VI 1045

trapladderhuisje (1), DŽ₃ 354, DŽ₂ 354, RŽ 257, A. Pak 61, 63, 66

scheepswerf (2), DŽ₃ 352, DŽ₂ 355, LKŽ VII 75

planken, mv. (1), DŽ₃ 353, DŽ₂ 356, DŽ₁ 406, LKŽ VII 97

199

vossenhuisje¹ (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, RŽ 258, A. Pak 115, 116 vossenhuisje (1), LKŽ VII 149 vossenhuisje² (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, LKG I 353, A. Pak 115, 116 lijkhuis (1), DŽ₃ 357, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 210, RŽ 259, A.Pak 62, 66 ijswoning (2), DŽ₃ 358, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 224, RŽ 259, smeltoven (1), DŽ₃ 363, DŽ₂ 366, DŽ₁ 421, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 62 smeltoven (2), DŽ₃ 363, LKŽ VII 403 lindehuis (1), DŽ₃ 364, DŽ₂ 367, DŽ₁ 422, LKŽ VII 425, A. Pak 63 lindehuis (2), LKŽ VII 425, A. Pak 63 lindehuis (3ᵃ), LKŽ VII 425, P. Skar 43, A. Pak 63 lindehuis (3ᵇ), LKŽ VII 425 ziekenhuìs (1), DŽ₃ 367, DŽ₂ 370, DŽ₁ 425, LKŽ VII 479, J. Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG 398, DrskŽ 192, A. Paul 56, A. Pak 61, 63, 66 ziekenhuis (2), LKŽ VII 479, DūnŽ 176, A. Pak 63 linnen (2), DŽ₃ 369, DŽ₂ 372, DŽ₁ 427, LKŽ VII 532 slaapliedje (2), DŽ₃ 374, DŽ₂ 376, DŽ₁ 433, LKŽ VII 654 houtschuur (1), DŽ₃ 379, DŽ₂ 382, DŽ₁ 440, LKŽ VII 801, Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, RŽ 268, A. Laig 34, 45, LKG I 238, 398, A. Paul 56, DrskŽ 200, A. Pak 61, 63 houtschuur (3ᵃ), LKŽ VII 801, A. Pak 63 versierde doek (2), DŽ₃ 382, DŽ₂ 384, DŽ₁ 443, V. Kam II 72, LKG I 344 versierde doek (3ᵇ), LKŽ VII 853 zee- (2), DŽ₃ 382, LKŽ VII 859 slagerij (1), DŽ₃ 393, DŽ₂ 395, DŽ₁ 457, LKŽ VIII 44, RŽ 272, A. Laig 45, DrskŽ 207, A. Pak 64 slagerij (2), LKŽ VIII 44 molen (1), DŽ₃ 399, LKŽ VIII 197, RŽ 274, A. Pak 63 molen (2), LKŽ VIII 197, A. Pak 63 boslinnen (2), DŽ₃ 402, DŽ₂ 405, DŽ₁ 470, LKŽ VIII 290 mutsenschuur (1), DŽ₃ 410, DŽ₂ 412, DŽ₁ 479, LKŽ VIII 438, DrskŽ 219 leerdak (1), DŽ₃ 412, DŽ₂ 414, DŽ₁ 482 leren handschoenen (1), LKŽ VIII 501, V. Kam I 20, II 27, P. Būt 93, 94, DūnŽ 512, DrskŽ 220, A. Pak 64, 65 leren handschoen (3ᵇ), LKŽ VIII 501, A. Pak 65 nacht- (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 415, LKŽ VIII 519 woning (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 483, LKŽ VIII 353, RŽ 279 woon- (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 484, LKŽ VIII 352, DrskŽ 221 neusdoek (1), DŽ₃ 428, DŽ₂ 433, DŽ₁ 504, LKŽ VIII 868, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 178, DLKG 115, A. Pak 61, 66 tent (2), DŽ₃ 487, DŽ₂ 493, DŽ₁ 536, LKŽ IX 240, V. Kam II 83, DūnŽ 516, A. Pak 112 hoofdkussen (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 496, DŽ₁ 538, LKŽ IX 286, V. Kam II 84, RŽ 290, LKG I 353, DLKG 115 spoelbak (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 497, DŽ₁ 538 papiermand (1), DŽ₃ 497, DŽ₂ 507, DŽ₁ 542, LKŽ IX 366, RŽ 291 kruitmagazijn (2), DŽ₃ 500, DŽ₂ 505, DŽ₁ 544, LKŽ IX 397, RŽ 292 kruitmagazijn (1), DŽ₂ 544 zolderkamer (1), DŽ₃ 517, DŽ₂ 623, DŽ₁ 554, LKŽ IX 533, RŽ 293 voederbak (2), DŽ₃ 519, DŽ₂ 526, DŽ₁ 556, LKŽ IX 558, RŽ 294 beddengoed (2), DŽ₃ 523, DŽ₂ 529, DŽ₁ 558, LKŽ IX 602, RŽ 294 patronenhouder (1), DŽ₃ 526, DŽ₂ 533, DŽ₁ 561, LKŽ IX 632 omheining (2), DŽ₃ 529, DŽ₂ 536, DŽ₁ 563, LKŽ IX 669 overkapping (2), DŽ₃ 530, DŽ₂ 538, DŽ₁ 564, LKŽ IX 684, A. Pak 115 asbak (2), DŽ₃ 536, DŽ₂ 543, DŽ₁ 569, LKŽ IX 761, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 398, A.

200

Paul 56, LžŽ 190, DLKG 134

vijfje (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 793, RŽ 296, LKG I 344, DūnŽ 253, DLKG 116

vijf-roebelstuk (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 796, RŽ 296

potloodhouder (1), DŽ₃ 553

buikwoning (1), DŽ₃ 556, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1028, DrskŽ 263

buikwoning (2), LKŽ IX 1028

portemonnee (2), DŽ₃ 557, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1042, RŽ 299, LKG I 398, DūnŽ 258, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 112

peperbus (1), DŽ₃ 557, DŽ₂ 565, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1071, RŽ 299, A. Pak 62

peperbus (2), LKG I 398

taartdoos (1), DŽ₃ 558, DŽ₂ 566, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1083, RŽ 300, A. Pak 63

taartdoos (2), LKŽ IX 1083, A. Pak 63

handschoen (1), DŽ₃ 560, DŽ₂ 568, DŽ₁ 589

handschoen (1), LKŽ X 32, Jablₐ 371, V. Kam II 91, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 353, DūnŽ 521, LžŽ 197, DrskŽ 267, DLKG 115, A. Pak 61, 63

handschoen (3^b), LKŽ X 32, A. Pak 63

wasdoek (2), DŽ₃ 564, DŽ₂ 570, DŽ₁ 593, LKŽ X 110, RŽ 301

steenbakkerij (1), DŽ₃ 569, DŽ₂ 576, DŽ₁ 599, LKŽ X 252, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 61

veren (1), DŽ₃ 572, DŽ₂ 579, DŽ₁ 602, LKŽ X 353, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Pak 63

veren (2), LKŽ X 353, A. Pak 63

rustplaats (2), DŽ₃ 574, DŽ₂ 581, LKŽ X 405

tegenliggend (1), DŽ₃ 601, DŽ₂ 610, DŽ₁ 623, LKŽ X 695, A. Laig 45, DrskŽ 283

tegenliggend (2), LKŽ X 695

tegenliggend (3^a), LKŽ X 695

pluis (1), DŽ₃ 627, DŽ₂ 635, DŽ₁ 635, LKŽ X 845

dons (2), DŽ₃ 628, DŽ₂ 636, DŽ₁ 636, LKŽ X 860

halfhoekig (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1023

halfkantig (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1024

dennen (1), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 642, LKŽ X 1044

dennen (2), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 643, LKŽ X 1045, LKG I 353, DLKG 115

dennenhouten kast (2), DŽ₃ 636, DŽ₂ 644, DŽ₁ 644, LKŽ X 1106

hoornkast (2), DŽ₃ 639, DŽ₂ 646, DŽ₁ 648, LKŽ XI 32, LKG I 353

hoornkast (1), LKŽ XI 32

raapkast (1), DŽ₃ 642

handdoekenkast (2), DŽ₃ 643, DŽ₂ 651, LKŽ XI 173

handdoekenkast (1), LKŽ XI 173

inktpot (2), DŽ₃ 644, DŽ₂ 652, DŽ₁ 655, LKŽ XI 207, RŽ 313, LKG I 398, A. Paul 56

inktpot (1), P. Būt 107

kantoor (1), DŽ₃ 645, DŽ₂ 653, DŽ₁ 656, LKŽ XI 232, P. Būt 107, A. Pak 63

kantoor (2), LKŽ XI 232, A. Pak 63

tuin (1), DŽ₃ 646, DŽ₂ 653, DŽ₁ 657, LKŽ XI 243

roggeopslag (2), DŽ₃ 649, DŽ₂ 656, DŽ₁ 661, LKŽ XI 341, LKG I 353

berging voor benodigdheden (2), DŽ₃ 651, DŽ₂ 659, DŽ₁ 665, LKŽ XI 387

notenpot (2), DŽ₃ 659, DŽ₂ 666, LKŽ XI 579

wortelkelder (1), DŽ₃ 664, DŽ₂ 671, DŽ₁ 682, LKŽ XI 833, LKG I 344

kleedkamer (1), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 584, A. Laig 45, A. Pak 61

rudinė (2), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 870, V. Kam II 102, RŽ 319, LKG I 344, A. Paul 60, A. Paul 74, DLKG 116

rumbuōtinė (1), DŽ₃ 667, DŽ₂ 686, DŽ₁ 674, LKŽ XI 953

saginė (2), DŽ₃ 670

201

saldaininė (1), DŽ₃ 671, LKŽ XII 62

salýklinė (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 79

salyklinė (2), RŽ 321

salōtinė (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 82, A. Pak 61

sánkirtinė (1), DŽ₃ 675, DŽ₂ 681, DŽ₁ 696, LKŽ XII 127

sargýbinė (1), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 156

sarginė (2), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 157

sarginė (1), LKŽ XII 157, RŽ 322

sėklinė (1), DŽ₃ 684, DŽ₂ 690, DŽ₁ 707, LKŽ XII 331, LKG I 398

sėklinė (2), LKŽ XII 331, RŽ 324

serbentínė (1), DŽ₃ 687, DŽ₂ 694, LKŽ XII 424, RŽ 325

sidabrinė (2), DŽ₃ 690, DŽ₂ 696, DŽ₁ 714, LKŽ XII 500, DrskŽ 323

silkinė (1), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, LKŽ XII 548

silosine (2), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, DŽ₁ 716, LKŽ XII 550

sinkinė (2), DŽ₃ 693, DŽ₂ 699, DŽ₁ 717, LKŽ XII 565, LKG I 344

pompstation (2), DŽ₃ 695, DŽ₂ 701, LKŽ XII 610

skalinė (2), DŽ₃ 697, DŽ₂ 702, DŽ₁ 724, LKŽ XII 705, LKG I 353, DünŽ 324

keukenkast (2), LKŽ XII 705

blik (2), DŽ₃ 699, DŽ₂ 705, DŽ₁ 724, LKŽ XII 751, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, DLKG 115

servet (2), DŽ₃ 701, LKŽ XII 812

servet (2), LKŽ XII 812, DünŽ 327

dwars (2), DŽ₃ 701, DŽ₂ 707, DŽ₁ 727, LKŽ XII 826, LKG I 344, A. Pak 114

dwars (1), LKŽ XII 826, A. Pak 114

dwars (3ᵇ), LKŽ XII 826

houten lepel (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 868

spaander (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 871, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 114

spaander (1), LKŽ XII 871, A. Pak 114

maag (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734, LKŽ XII 1039, A. Pak 115

maag- (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734

skreplinė (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 714, DŽ₁ 735, LKŽ XII 1052

skujinė (2), DŽ₃ 709, DŽ₂ 716, DŽ₁ 737, DŽ XIII 1126, RŽ 330, A. Laig 45, Drsk Ž 333

smegeninė (2), DŽ₃ 715, DŽ₂ 722, DŽ₁ 744, LKŽ XIII 139, LKG I 398, A. Pak 112

sóstinė (1), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 301, A. Pak 61, 66

spalinė¹ (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 313, A. Pak 115, 116

spalinė² (1), DŽ₃ 721, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 312, A. Pak 64

spalinė (2), LKŽ XIII 312, A. Pak 64

spanguolinė (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 728, DŽ₁ 752, LKŽ XIII 322

sporthal (1), DŽ₃ 725

sporinė (1), DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 470

spragilinė (2), DŽ₃ 725, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 476

sprandinė (2), DŽ₃ 726, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 488

stalinė (2), DŽ₃ 730, DŽ₂ 737, DŽ₁ 763, LKŽ XIII 646

eettafel (1), LKŽ XIII 646

statinė (2), DŽ₃ 731, DŽ₂ 738, DŽ₁ 764, LKŽ XIII 678. V. Kam II 116

stiklinė (2), DŽ₃ 7346, DŽ₂ 741, DŽ₁ 768, LKŽ XIII 776, RŽ 338, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, J. Paul 55, LzŽ 245, DrskŽ, DLKG 115, A. Pak 112

stóginė (1), DŽ₃ 736, DŽ₂ 743, DŽ₁ 770, LKŽ XIII 837, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 64

stoginė (2), LKŽ XIII 837, A. Pak 64

stoginė (3ᵃ), LKŽ XIII 837, RŽ 339, P. Skar 43, A. Pak 64

strėlinė (2), DŽ₃ 738, DŽ₂ 745, DŽ₁ 773, LKŽ XIII 950, RŽ 339

stumbrinė (2), DŽ₃ 740, DŽ₂ 746, DŽ₁ 775, LKŽ XIII 1029, LKG I 344, A. Pak 115

202

sultinė (2), DŽ₃ 763, LKŽ XIV 142

sūrinė (1), DŽ₃ 774, DŽ₂ 780, DŽ₁ 784, LKŽ XIV 213, RŽ 341, Drsk Ž 358

sviestinė (1), DŽ₃ 795, DŽ₂ 801, DŽ₁ 792, LKŽ XIV 344, A. Laig 45, LKG I 398, A. Pak 63

šalinė (2), DŽ₃ 798, DŽ₂ 803, DŽ₁ 795, LKŽ XIV 448, RŽ 343, A. Laig 45, LzŽ 253, DrskŽ 365

šaltinis (2), DŽ₃ 799, DŽ₂ 804, DŽ₁ 797, LKŽ XIV 486, A. Paul 60, DrskŽ 365, DLKG 116, A. Pak 112, A. Paulₐ 74

bron (3ᵇ), LKŽ XIV 486

šatrinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 545, DūnŽ 365

šaukštinė (1), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 566, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Laig 45, A. Pak 63

šaukštinė (2), LKŽ XIV 566, A. Pak 63

šautuvinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 596, A. Pak 113

šautuvinė (1), DŽ₃ 800, LKŽ XIV 596, A. Pak 113

šeimyninė (1), DŽ₃ 802, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 609

familiaal (2), LKŽ XIV 609

šermeninė (2), DŽ₃ 803, LKŽ XIV 657

šermukšninė (2), DŽ₃ 803, DŽ₂ 808, DŽ₁ 802, LKŽ XIV 653, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 115

lijsterbes (1), LKŽ XIV 659

šeškinė (2), DŽ₃ 804, DŽ₂ 809, LKŽ XIV 693

šiaudinė (2), DŽ₃ 805, DŽ₂ 810, DŽ₁ 804, LKŽ XIV 717

šilinė (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, LKŽ XIV 788

šilkinė (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 807, LKŽ XIV 792

šiltinė (1), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 806, V. Kam II 122, RŽ 345, A. Laig 45, LKG I 344, DūnŽ 541, A. Paul 60, DLKG 116, A. Pak 63, 64, A. Paulₐ 74

šiltinė (2), LKŽ XIV 806, A. Pak 63

šiltinė (1), LKŽ XIV 806, A. Pak 63

šimtinė (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 913, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 824, RŽ 345, LKG I 344, DūnŽ 541, LzŽ 257, A. Pak 114

šimtinė (1), LKŽ XIV 824, DLKG 116, A. Pak 114

šimtrublinė (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 813, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 825

šiukšlinė (1), DŽ₃ 810, DŽ₂ 815, DŽ₁ 811, LKŽ XIV 929, LK I 398, A. Pak 61, 66

šoninė (1), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 259, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 299, DLKG 115, A. Pak 63

šoninė (2), LKŽ XV 259, A. Pak 63

šovininė (2), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 265, RŽ 348, LKG I 398

šratinė (2), DŽ₃ 820, DŽ₂ 825, LKŽ XV 287

hagelgeweer (1), LKŽ XV 287

tabakinė (1), DŽ₃ 826, DŽ₂ 823, DŽ₁ 834, LKŽ XV 629, LKG I 398, A. Pak 61

tabokinė (1), RŽ 350

tabokinė (2), LKŽ XV 629

taukinė (2), DŽ₃ 835, DŽ₂ 840, DŽ₁ 844, LKŽ XV 1005, A. Laig 45

taukinė LKŽ XV 1005

tepalinė (2), DŽ₃ 840, DŽ₂ 846, DŽ₁ 851, LKŽ XVI 42, RŽ 354

tošinė (1), DŽ₃ 850, DŽ₂ 855, DŽ₁ 863, LKŽ XVI 518, LKG I 353

tošinė (2), LKŽ XVI 518

trirublinė (2), DŽ₃ 858, DŽ₂ 863, DŽ₁ 873, LKŽ XVI 906, RŽ 359

tūkstantinė (2), DŽ₃ 861, DŽ₂ 866, DŽ₁ 877, LKŽ XVI 1078, LKG I 344, A. Pak 112

tūmpinė (1), DŽ₃ 862, DŽ₂ 867, LKŽ

tumpinė (2), LKŽ

uodeginė (2), DŽ₃ 871, DŽ₂ 876, LKŽ

užkandinė (2), DŽ₃ 882, DŽ₂ 887, DŽ₁ 896, LKŽ

užkurinė (2), DŽ₃ 885, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ

203

užlaidinė (2), DŽ₃ 886, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ, RŽ 363

užlaidinė (1), LKŽ

buitenstedelijk (2), DŽ₃ 898, DŽ₂ 894

wafelijzer (1), DŽ₃ 902, LKŽ

vaflinė (2), LKŽ

vairinė (2), DŽ₃ 904, DŽ₂ 910, LKŽ

vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, DŽ₁ 908, LKŽ, RŽ 365, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 63, 66

vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, LKŽ, DrskŽ 437, A. Pak 63

vaistinė (2), LKŽ

vakarìnė (2), DŽ₃ 906, DŽ₂ 912, LKŽ, DūnŽ 423

vakarìnė (1), LKŽ

valstýbinė (1), DŽ₃ 908, DŽ₂ 914, LKŽ

staats- (2), LKŽ, DūnŽ 425

buis- (1), DŽ₃ 909, DŽ₂ 915, DŽ₁ 914, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115

buis- (2), LKŽ

water- (2), DŽ₃ 910, DŽ₂ 916, LKŽ

koper- (2), DŽ₃ 912, DŽ₂ 918, DŽ₁ 917, LKŽ, RŽ 367, A. Pak 115

klokken- (1), DŽ₃ 913, DŽ₂ 919, DŽ₁ 918, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 367, LKG I 398, A. Paul 56, A. Pak 64

klokken- (2), LKŽ

zomer- (2), DŽ₃ 915, DŽ₂ 921, DŽ₁ 921, LKŽ, LKG I 344

wind- (1), DŽ₃ 919, DŽ₂ 925, DŽ₁ 926, LKŽ, A. Pak 61

paas- (1), DŽ₃ 920, DŽ₂ 926, LKŽ

paas- (2), LKŽ, DūnŽ 434

Hongaars- (1), DŽ₃ 921, LKŽ

storm- (1), DŽ₃ 925, DŽ₂ 931, DŽ₁ 935, LKŽ, LKG I 353

wagen- (2), DŽ₃ 925, DŽ₂ 932, DŽ₁ 935, LKŽ, A. Pak 115

midden- (2), DŽ₃ 927, LKŽ

spijker- (2), DŽ₃ 935

wijnkelder (1), DŽ₃ 935, DŽ₂ 941, DŽ₁ 946, LKŽ, RŽ 372, A. Pak 63

wijnkelder (2), LKŽ, A. Pak 63

worstfabriek (2), DŽ₃ 936, DŽ₂ 942, DŽ₁ 947, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 373, A. Laig 45, DūnŽ 442

worstfabriek (1), LKŽ

touwfabriek (1), DŽ₃ 939, DŽ₂ 945, LKŽ, A. Pak 63

touwfabriek (2), LKŽ, A. Pak 63

kersenlikeur (2), DŽ₃ 941, DŽ₂ 947, DŽ₁ 954, LKŽ, DLKG 116, A. Pak 115

spoelweverij (1), DŽ₃ 941, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ

vytinė¹ (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, V. Kam II 143

vytinė² (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ

konijnenhol (1), DŽ₃ 946, DŽ₂ 952, DŽ₁ 960, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61

konijnenhol (2), LKŽ

takkenhut (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, A. Pak 115

takkenhut (1), RŽ 376

paalwerk (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 398

ondergronds verblijf (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ, DrskŽ 475

grond- (1), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, DŽ₁ 953, LKŽ, RŽ 377

aardbeien- (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ

aardbeien- (1), LKŽ

schoonvaderlijke (1), DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, DŽ₁ 970, LKŽ, DrskŽ 476, A. Pak 64, 65

schoonvaderlijke (³ᵃ) DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, LKŽ

schoonvaderlijke (2) LKŽ

204

petroleum- (2), DŽ₃ 955, DŽ₂ 962, DŽ₁ 971, LKŽ

zinginė (1), DŽ₁ 958, DŽ₂ 965, DŽ₁ 976, LKŽ, V. Kam II 146, P. Būt 94, RŽ 379, P. Skar 43

zinginė, LKŽ

kruidenfeest¹ (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, DŽ₁ 982, LKŽ, RŽ 380

kruidenfeest (1), LKŽ

kruidenfeest² (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, LKŽ, LKG I 422, DunŽ 461, DLKG 144, A.Pak 133

kruidenfeest (1), DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 422, A. Paul 57, DrskŽ 484, A. Pak 113

kaars- (1), DŽ₁ 965, DŽ₂ 972, LKŽ

kaars- (2), LKŽ, RŽ 381

schub- (1), DŽ₃ 967, DŽ₂ 947, DŽ₁ 987, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61

LITERATŪRA

S.Ambr – A m b r a z a s S. Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

B a b r a u s k a s B. 1939: Kirčiavimo taisyklės. 99 lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės, Kaunas: Sakalas.

B ū g a K. 1961: Kirčio ir priegaidės mokslas. – Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

P.Būt – B ū t ē n a s P. Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis. Mokyklai ir gyvenimui, Kaunas: Sakalas, 1931.

DLKG – U r b u t i s V. Daiktavardžių daryba. – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 86–144.

DrskŽ – N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988.

DunŽ – V i t k a u s k a s V. Šiaurės rytų dünininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976.

D u r y s M. 1929: Kalbos mokslo pagrindai, Kaunas: Švyturys.

DŽ₁ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954.

DŽ₂ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972.

DŽ₃ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

Girdenis A. 1983: Lietuvių bendrinės kalbos prozodinių skiemens tipų santykiniai dažnumai. – Kalbotyra 34(1), 117–119.

J.Jabl – Jablonskis J. (Rygiškių Jonas) Lietuvių kalbos vadovėlis, Kaunas: Vaiva, 1925.

J a b l o n s k i s J. 1957: Lietuvių kalbos gramatika (1961). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 59–180.

J.Jablₐ – J a b l o n s k i s J. Lietuvių kalbos gramatika (1921). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957, 182–433.

V.Kam – K a m a n t a u s k a s V. Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas 1, Kaunas: Švyturys, 1928.

K a m a n t a u s k a s V. Kirčio žodynas 2, Kaunas: Švyturys, 1929.

K a r o s i e n ė V., G i r d e n i s A. 1990: Bendrinės kalbos žodžio ir skiemens statistinė struktūra. – Kalbotyra 41(1), 36–48.

P.Kniūkš – K n i ū k š t a P. Priesagos -inis būdvardžiai: daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas, 1976.

A.Laig – L a i g o n a i t ė A. Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959.

L a i g o n a i t ė A. 1978: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Mokslas.

LKGI – L a i g o n a i t ė A. Daiktavardis. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 161–251.

205

Urbutis V. Daiktavardžių daryba. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 251–473, 532.

LKŽI–II – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969.

LKŽIII–LKŽXVII – Lietuvių kalbos žodynas 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996.

A.Pak– P a k e r y s A. Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa, 1994.

A.Paul – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa, 1983.

A.Paulₐ – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.

LžŽ– P e t r a u s k a s J., V i d u g i r i s A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985.

RŽ– Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1948.

S k a r d ž i u s P. 1936: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas: Šviesos spaustuvė.

P.Skar– S k a r d ž i u s P. Lietuvių kalbos kirčiavimas, Chicago: Pedagoginės literatūros institutas, 1968.

V.Urb– U r b u t i s V. Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas, 1978.

DIE BETONUNG DER NOMINALEN SUBSTANTIVE AUF -inė, -inis

Zusammenfassung

Es wird die Betonung der Substantive mit den Suffixen -inė, -inis (balandinė, krepšinis) besprochen.

Der gesammelte Stoff weist darauf hin, daß die nominalen Substantive auf -inė, -inis mit der konstanten Betonung in den Mundarten den suffixalen Betonungstyp aufweisen.

Das widerspiegelt sich auch in der Umgangssprache. Von den untersuchten 249 Substantive auf -ine, -inis nur 50 (20,8%) bewahren die Betonung des Stammes und haben keine Varianten der suffixalen Betonung.

Das entspricht der Neigungen der Betonung des Litauischen.

Die statistischen Angaben zeigen, daß in dreisilbigen Wörtern die Betonung der vorletzten Silbe sehr oft vorkommt (51,71% aller Fälle): wenn die Wörtern länger werden, werden sie in der Mitte betont.

Also müssen die Substantive auf -inis, -ine in den Wörterbüchern der Literatursprache mit den Betonungsvarianten aufgeführt werden – neben der Wurzelbetonung (lavoninė 1) muß auch die Suffixbetonung vorhanden sein (lavoninė 2).

206