LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997)

Vilija LAZAUSKAITĖ

ACCENTAZIONE DEI SOSTANTIVI DERIVATI DA NOMI CON I SUFFISSI -inė, -inis

L’articolo esamina l’accentazione dei sostantivi con i suffissi -inė, -inis (balandinė, penkinė, krepšinis, šaltinis). I sostantivi derivati da nomi con i suffissi -inė, -inis sono stati raccolti dal «Dizionario della lingua lituana contemporanea» del 1993. Questo materiale è stato confrontato con i dati delle edizioni precedenti del «Dizionario della lingua lituana contemporanea» (DŽ, DŽ₂), dei dizionari dialettali (DūnŽ, LzŽ, DrskŽ), del «Dizionario della lingua lituana» (LKŽ I–XVII) e dello schedario della Sezione dizionari dell’Istituto di lingua lituana.

§1. Una gran parte delle parole con questi suffissi, come afferma V. Urbutis (LKGI 343, 352; DLKG 115), «all’inizio, a quanto pare, erano semplici aggettivi con il suffisso -inė, -inis, che solo in seguito si sono sostantivati» (si vedano anche P. Kniūkš 115–119; V. Urb 297; A. Paul 43; S. Ambr 63, 95; A. Pak 61; A. Paul 74–75). In realtà, la formazione dei sostantivi qui considerati non è omogenea. Si può parlare sia di sostantivazione sia di sostantivi derivati con il suffisso -inė, -inis; oggi è difficile tracciare il confine tra un tipo e l’altro di derivati. Diacronicamente, infatti, la sostantivazione si conclude quando il suffisso aggettivale originario è ormai percepito sincronicamente come formante derivazionale del sostantivo. Sul terreno preparato dalla sostantivazione spesso compaiono e si sviluppano anche tipi di formazione delle parole autentici (morfologici), con suffissi di origine aggettivale; si confronti il tipo di formazione dei nomi di luogo con il suffisso -inė (V. Urb 297). Perciò oggi è difficile stabilire se alcuni derivati (per esempio, palaidinė, įžambinė, šaltinis e altri) siano sostantivi derivati con il suffisso in esame oppure aggettivi con tale suffisso che si sono sostantivati (A. Paul 44; si vedano anche P. Kniūkš 117; A. Paul 74–75). Spesso non è nemmeno chiaro, come osserva P. Kniūkšta (1976: 117), «con quale sostantivo potrebbero essere usati in funzione aggettivale: degtinė, grietinė, kiaušinis, krūtinė, megztinis, naginė, pirštinė, rudinė, šaltinis».

§2. Nelle grammatiche accademiche (LKGI, DLKG), in base al rapporto con la parola base e al significato derivazionale, i derivati con i suffissi -inė, -inis vengono suddivisi in diverse categorie:

1) Denominazioni di portatori di una caratteristica nominale. La maggior parte è derivata da sostantivi, per esempio skardinė, krūminė, pirštinė, nosinė, pūslinė «malattia», bulvinis, vatinis; da aggettivi, per esempio rudinė, šiltinė, skersinis, šaltinis; da numerali, per esempio dešimtinė, keturinė «canto polifonico eseguito da quattro persone» (LKGI 343–344; DLKG 115–116).

2) Nomi di luoghi (derivati da sostantivi). Si tratta di denominazioni di recipienti e oggetti simili, per esempio muilinė, peleninė, piniginė, oppure di locali speciali

190

di grandi dimensioni, per esempio malkinė, plytinė, vaistinė (LKGI 398; DLKG 134).

3) Nomi di festività e riti (per lo più al plurale). Alcuni sono derivati da sostantivi, per esempio Petrinės, Joninės; altri da numerali ordinali, per esempio Devintinės, Sekminės. I derivati con il suffisso -inė al singolare fungono raramente da nomi di festività, per esempio žolinė (LKGI 422; DLKG 144).

4) Denominazioni di portatori di una caratteristica verbale, per esempio auklėtinis, -ė, sugyventinis, -ė; grūstinė «1. semola grossa d’orzo, kruštiene. 2. zuppa di tale semola», muštinis «1. antica moneta d’argento o d’oro. 2. cucina: cotoletta di carne battuta»; megztinis, rinktinė. V. Urbutis (LKGI 323; DLKG 107–108) sostiene che alcuni derivati siano probabilmente formati da participi passivi del passato. Oggi, tuttavia, sarebbe più corretto considerare diversamente la formazione di tutti i derivati di questo tipo, ossia individuare il suffisso -tinė, -tinis, che si aggiunge al tema dell’infinito del verbo (di solito transitivo); si confrontino: jaukintinis, -ė, kinkytinis, ralitine (si veda anche A. Pak 66). P. Kniūkšta (1976: 116) osserva che i derivati da verbi e participi possono essere usati come sostantivi (augintinis, globotinis, įgaltinis, pintinė, laužtinė), ma li considera derivati con i suffissi -inė, -inis.

Iš veiksmažodžių daromų daiktavardžių kategorijas plačiau aptaria S. Ambrazas (1993: 63, 95–96, 195, 214).

§3. Nelle prime grammatiche e nei manuali di lingua lituana, i sostantivi con i suffissi -inė, ~inis erano presentati come esempi di determinati tipi accentuali, mentre il suffisso stesso o non veniva affatto menzionato oppure non se ne specificava l’accentazione.

Nella «Grammatica della lingua lituana» di J. Jablonskis del 1922 viene menzionato il suffisso -inė, -inis e sono riportati i seguenti esempi (senza indicarne la categoria grammaticale): mokytinis «persona che ha compiuto gli studi...», suktinis «danza», šaltinis, vytinis; degutinė «luogo in cui si produce o si conserva il catrame», druskinė «luogo in cui si conserva il sale», gimtinė, krūtinė, ligoninė, malkinė, peleninė, pirštinė, plytinė, plunksninė «plūksninė», šaukštinė «šaukšdėtis», šeimyninė, varpinė, viraline (luogo in cui si conserva il viralas); petrinės, sekminės, gegužinės, vardinės «onomastico» (J. Jabl 371)¹. Nel «Manuale di lingua lituana» (J. Jabl 26–27), l’autore osserva che «nella lingua scritta non si indicano gli accenti tonali di queste parole plurisillabiche, tra le altre: /.../ druskinė, ligoninė, malkinė, šeimyninė». In nessuna delle opere citate J. Jablonskis tratta in modo più approfondito l’accentazione dei sostantivi con i suffissi -inė, -inis; dagli esempi risulta inoltre che alcuni derivati sono riportati senza accento.

§4. V. Kamantauskas (1928: 20), nel trattare i tipi accentuali dei sostantivi plurisillabici, ascrive al tipo IIa i sostantivi che «hanno un accento tonale discendente sulla penultima sillaba oppure un accento fisso sulla terzultima (o quartultima) sillaba». Come esempio presenta il sostantivo naginė. Il suffisso stesso -inė, -inis nella «Breve teoria dell’accento lituano»

¹ Alcuni esempi nella «Grammatica della lingua lituana» di J. Jablonskis sono riportati senza segni accentuali.

191

non è menzionata nella sezione. Nel «Dizionario degli accenti» del 1929 V. Kamantauskas presenta una dozzina di derivati con il suffisso -inė: aušrinė e aušrinė, būstinė, daržinė, dėdervinė, deg tinė, dešimtinė, giltinė, giminė, grandinė, kaiminė, krūtinė, marginė, nagingė, palapinė, pamatinė, pirštinė, rudinė, statinė, šiltinė, vytinė, žiiginė.

§5. P. Būtėnas (1931: 88, 92) ha esaminato l’accentazione dei sostantivi polisillabici della seconda declinazione e parla dell’accentazione dei sostantivi con «accento fisso», per esempio šeimyna, šeimyninė, e con «accento mobile», per esempio giltinė – giltinė. L’autore (P. But 107) presenta derivati con il suffisso -inė appartenenti alla Iª (o ad accento fisso) e alla IIª e IIIª (o ad accento mobile) paradigmi. Per esempio, con accentazione fissa: degutinė, druskinė, ligoninė, malkinė, pirštinė, plytinė, pliunksninė, rašalinė, raštinė, šaukštinė, šeimyninė, varpinė; con accentazione variabile: kareivinės, krūtinė, peleninė, viralinė, Petrinės, Sekminės, gegužinės, vardinės; con accentazione mobile: daržinė, -ės, daržinė.

Kituose, J. Jablonskio (1901), M. Durio (1929), P. Skardžiaus (1936), B. Babrausko (1939) darbuose priesagos -inė, -inis daiktavardžių kirčiavimas neaptariamas.

§6. Nel «Dizionario ortografico della lingua lituana» del 1948 sono riportati quasi centocinquanta derivati con il suffisso -inė, -inis.² La maggior parte appartiene alla prima classe accentuale (per es., ādatinė, dešrinė, išimtinė, lavoninė, papirosinė, vaistinė ecc.), un numero un po’ inferiore alla seconda (per es., areštinė, kailinė, penkinė, strėninė ecc.), e alcune alla terza (per es., giminė 3ᵇ, raug tinė 3ᵃ, stoginė 3ᵃ ecc.).

§7. A. Laigonaitė (A. Laig 36–37; cfr. anche LKGI 237–241), trattando l’accentazione dei sostantivi polisillabici, indica derivati con i suffissi -inė, -inis appartenenti alla prima classe accentuale (druskinė, malkinė) e alla seconda (alinė, skardinė, stiklinė, deg tinė). Lei (A. Laig 45) è probabilmente la prima a osservare che «variano quanto all’accento anche i sostantivi con il suffisso -inis, -ė». Alcuni sostantivi che indicano un luogo o una sede hanno l’accento sul suffisso e appartengono alla seconda classe accentuale: alinė, skardinė, stiklinė ecc. Altri conservano la sede e il contorno accentuale dell’accusativo singolare della parola base e appartengono alla prima classe: balaninė, druskinė, mėsinė ecc. Altri ancora hanno l’accento sulla desinenza: daržinė ^(3ᵇ).

Nell’«Accentologia della lingua lituana», A. Laigonaitė (1978) non tratta separatamente i sostantivi con il suffisso -inė, -inis.

§8. P. Skardžius (1968: 43) presenta derivati polisillabici con il suffisso -inė, -inis appartenenti alla prima (žiiginė), alla seconda (aušrinė) e alla terza (liepinė «recipiente di tiglio», stoginė «capanno») classi accentuali, ma non ne discute l’accentazione.

§9. A. Pakerys (1994: 61–67, 112–117) è lo studioso che esamina più dettagliatamente i sostantivi con il suffisso -inė, -inis. Non si limita ai dati della lingua standard,

² Tutti gli esempi sono registrati nell’indice (cfr. Appendice).

192

si basa su materiali dialettali, dati statistici e presenta varianti accentuali.

A. Pakerys (1994: 61) nurodo, kad pirmosios kirčiuotės vediniai remiasi pirmosios ar antrosios kirčiuotės žodžiais, kurių daugiskaitos naudininko (ar kito panašaus linksnio) kamieno priešpaskutinis skiemuo yra kirčiuotas, pvz., ligóninė (: ligónis, -ė 1, ligóniams, -ėms), mėtìnes (: mėtai 2, mėtams), piŕštinė (: piŕštas 2, piŕštams), rañkinis (: rañką 2, rañkoms) ir kt. Kai kurių daiktavardžių kirčiavimo norma nėra visai nusistovėjusi: „tas pats vedinys vienuose leidiniuose skiriamas pirmajai, kituose – antrajai kirčiuotei ar kirčiuojamas abejopai“ (A. Pak 62). Išvestiniai daiktavardžiai gretinami su tos pačios darybos būdvardžiais, pvz., aliejinė 1 (: aliejus 2) ir aliejinė 2, aliejinė 1 (plg. aliejinė 2 (=1), aliejinė 2, bdv. aliejinis, -ė 2, aliejinis, -ė 1) ir kt. Užfiksuotos tarmių gretybės, pvz., balañdinė 1, balañdinė 2 ir kt., iš kurių į bendrinę kalbą įsileidžiamos tik 1 kirčiuotės lytys (A. Pak 63).

Al tipo di accentazione suffissale (cioè alla seconda classe accentuale) appartengono i derivati i cui, secondo A. Pakeris (1994: 112), «il dativo dei vocaboli base (o un altro caso con la stessa sede dell’accento) ha accentata non la penultima sillaba, bensì l’ultima, la terza o una sillaba ancora più distante dalla fine», per es., grandinė (: grandìs 4) ecc.

Sono presentati una dozzina di derivati con il suffisso -inė, -inis per i quali le norme accentuali nella lingua standard sono state oscillanti (o sono tuttora oggetto di dubbi), per es., gaisrinė 2 DŽ, 191, DŽ₂ 159, gaisrinė 1 RŽ 202, gaisrinė 2, gaisrinė 1 DŽ₃ 160 ecc. Sono indicati alcuni derivati assegnati in via eccezionale alla seconda classe accentuale, per es., kareivìnės (: kareivis 2, kareivìams) ecc. (A. Pak 113–114).

§10. Alla prima classe accentuale appartengono i derivati con il suffisso -inė, -inis il cui dativo plurale dei vocaboli base ha accentata la penultima sillaba (in altre parole, sono baritoni antichi): būstinė (: būstas 1), dùrpinė (: dùrpės 1), garstýtinė (: garstýtė 1), cfr. garstýtinė (: garstýčia 2, garstýčią) DŽ₂200, ýldeginė (: ýldegis 1), kálkinė (: kálkė 1), kárpinės «famiglia zoologica di pesci» (: kárpis 1), kìlpinė (: kìlpa 1), kójinė (: kója 1), láiptinė (: láiptas 1), nósinė (: nósis 1), patrõninė (: patrõnas 1), pusiáukampinė (: pusiáukampis 1), pusiáukraštinė (: pusiáukraštis 1); rópinė (: rópė 1), rumbúotinė (: rumbúotas 1), salýklinė (: salýklas 1), sáñkirtinė (: sáñkirta 1), sargýbinė (: sargýba 1), sóstinė (: sóstas 1), súrinė (: sūris 1), sviéstinė (: sviestas 1), vėjìne (: vėjas 1), vét r ine (: vėtra 1); cigãrinė (: cigãras 2), degùtinė (: degùtas 2), dešrėlinė (: dešrėlė 2), gìnklinė (: gìnklas 2), ìždinė (: ìždas 2), knýginė (: knýga 2), lákštiniai (: lákštas 2), mùsinė (: mùšė 2), papirosinė (: papirosas 2), piestùkinė (: piestùkas 2), pipìrinė (: pipìras 2), pyrãginė (: pyrãgas 2), plýtinė (: plýta 2), pùdrinė (: pùdra 2), pùslelìne (: pùslelė 2), ráktinė (: ráktas 2), rãtinė (: rãtas 2), rūbinė (: rūbas 2), saldaininė (: saldáinis 2), salõtinė (: salõta 2), serbėtinė (: serbėntas 2), siūkinė (: siūlė 2), spórinė (: spóra 2), šiùkšlinė (: šiùkšlė 2), vytėlinė (: vytėlė 2), žvãkinė (: žvãkė 2), žvynėlinė (: žvynėlis 2).

193

§11. Una parte dei derivati con il suffisso -inė, -inis che nella lingua odierna appartengono alla prima classe accentuale presenta nei dialetti e in alcuni testi due accentazioni: in alcuni luoghi lo stesso derivato è accentato come la parola base: arbatinė Pn, aliejinė Gs, balandinė Trg; BŽ 99, bulvinė Alk, Ob, cukrinė Mlt; DrskŽ 50, druskinė Jnš, Jž, Mrj; JD 147, LzŽ 63, DrskŽ 73, duoninė Ldk; DrskŽ 77, kailinė Slm, karštinė Ut, Nč, Slk; DrskŽ 140, BŽ 490, kilpinis K, J, kirvinė LKŽ V 875, kojinis Als, Vkš, NmŠ; J, kumštinė Grž, Ppl, lydėkinė DŽ₁ 421, DŽ₂ 366, liepinė Pgr, Mrj, NmŠ, Žgč, ligoninė Jrb, J. Jabl; DrskŽ 192, miltinė Grš, pastoginė Rm, plunksninė J. Jabl, priešinė Pl, DrskŽ 283, raštinė Všv, Gršl, Krš, sėklinė BŽ, šaukštinė Ut, Vdn, Brž, Bsg, Trgn, Gdr; Š, NdŽ, šeimyninė Jnš, Mrj; Rtr, KŽ, šoninė Imb, Kur, Trgn, Klvr, Lb, Dsn; Š, NdŽ, PolŽ, tabakinė KzR, tošinė NdŽ, Š, KŽ, vaflinė LKŽ³, vaistinė Pns; Š, NdŽ, Rtr, valstybinė Š, NdŽ, vamzdinė DŽ₂ 914, velykinė Krs, Nm, Sutk, Kt, vyninė Frn W, virvinė DŽ₂ 939, zuikinė Rdm; altrove il derivato è accentato sul suffisso: arbatinė Grg, aliejinė Skr, balandinė Vdžg, bulvinė DŽ₁ 95, cukrinė LzŽ 46, druskinė Kv, Up, Skd; K, R₂ 98, duoninė DunŽ 79, kailinė Lpky, karštinė LKŽ V 326, kilpinis Ign, kirvinė Up, Vdk, kojinis GK 1940, kumštinė Alk, Skr, lydėkinė Grg, Slnt, liepinė Dkš, Šn, ligoninė Krš, miltinė Vn, pastoginė Er, Šd, Tv, Lk, Pšš; Jn, plunksninė Erž, priešinė Ūd, raštinė End; Lc, sėklinė Jrb, šaukštinė Dkšt, Dt, šeimyninė Brs, Vgr, Vl, I, šoninė Plt, Všv, Plng, Užv, Šk, tabakinė Klvr, Mrj; KŽ, Rtr, tošinė K₁, Brs, Ggr, Ms, Plt, Srv, vaflinė LKŽ, vaistinė (2) Ppl, Kp, Adm, valstybinė Varn, End, Pln; KŽ, DunŽ 425, velykinė Gdr, Šv, Užv, Slm, vyninė Grg; KŽ, zuikinė KŽ; oppure sono accentati in entrambi i modi: kailinė 1 ir kailinė 2 RŽ, karštinė 1 ir karštinė 2 /K/, lydėkinė 1 ir lydėkinė 2 DŽ₃₆₉, sėklinė 1 ir sėklinė 2 NdŽ, tabakinė 1 ir tabakinė 2 NdŽ, vamzdinė 1 ir vamzdinė 2 NdŽ, velykinė 1 ir velykinė 2 NdŽ, virvinė 1 ir virvinė 2 NdŽ, zuikinė 1 ir zuikinė 2 NdŽ. Alcuni dei derivati con il suffisso -inė, -inis menzionati sono accentati nei dialetti non solo secondo la prima e la seconda classe, ma anche secondo la terza: bulvinė 3ᵃ Gs, Alk (cfr. bulvinė Alk), kojinys Akm, Vkš (cfr. kojinis Vkš), liepinė 3ᵃ K, NdŽ e liepinė 3ᵇ Trg, Lkš, Br, malkinė 1 (: malką 1) Alk, Trg, Sb, Grž (cfr. malkinė 3ᵃ Jrb), pirštinė 1 (: pirštas 2) Grv, Kv, Ob, Slnt, Kp, Ps, Plv, Erž, Nmč (cfr. pirštinė 3ᵇ Skr; K), priešinė Gdl.

Come mostrano gli esempi riportati, i derivati con il suffisso -inė, -inis che nella lingua standard appartengono alla prima classe accentuale sono accentati in due modi in tutta l’area linguistica lituana: sia sulla radice sia sul suffisso. In questo caso si può affermare che la tendenza all’accentazione suffissale non è propria di un singolo dialetto, ma dell’intera area linguistica lituana.

§12. La tendenza ad accentare il suffisso, quando il dativo plurale del vocabolo base ha l’accento sulla penultima sillaba, è attestata anche da alcuni casi della lingua odierna. I derivati con radice circonflessa sono spesso accentati sul suf-

³La sigla LKŽ indica lo schedario del Dipartimento dei dizionari dell’Istituto della lingua lituana.

194

nella suffissazione, per es., aukštinis (: aukštis 2), aukštinė (: aukštis 2), gandrinis (: gandras 2), karklinis (: karklas 2), kiaušinis (: kiauššis 2), lapinė (: lapė 2), marinis (: marios 2), spalinė (: spaliai 2), varinė (: varis 2), žabinė (: žabas 2), žeminė (: žemė 2) cfr. žeminė DŽ₁ 969, DŽ₂ 960, DŽ₃ 953, ma žeminė DrskŽ 475. A. Pakerys (1994: 114–115) assegna le parole indicate alla seconda classe accentuale come eccezioni, sebbene «i sostantivi la cui base di formazione è costituita da parole con la sillaba del tema accentata nella penultima posizione del dativo plurale (o in un caso simile), in lingua standard appartengano di norma alla classe accentuale 1».

Alla seconda classe accentuale (e non alla prima) appartengono anche i derivati con il suffisso -inė, -inis che, sostantivandosi, hanno ereditato l’accento dagli aggettivi corrispondenti, che più spesso indicano una proprietà relativa al materiale di cui o con cui è fatto qualcosa (si veda anche LKG I 240; A. Pak 115), per es., kmyninė (: kmynas 2, cfr. l’agg. kmyninis, -ė), sidabrinė (: sidabras 2, cfr. l’agg. sidabrinis, -ė), stumbrinė (: stumbras 2, cfr. l’agg. stumbrinis, -ė), šermukšninė (: šermukšnis 2, cfr. l’agg. šermukšninis, -ė), vyšninė (: vyšnia 2, cfr. l’agg. vyšninis, -ė).

La sostantivazione può aver determinato anche la posizione dell’accento nei sostantivi la cui base di formazione è costituita da parole trisillabiche della prima classe accentuale. Essi, come gli aggettivi formati da parole polisillabiche della prima classe accentuale, sono di norma accentati sul suffisso, per es., adatìnė (: ádata 1, cfr. l’agg. adatinis, -ė), parakinė (: párakas 1, cfr. l’agg. parakinis, -ė), penkrublinė (: penkrublis 1, cfr. l’agg. penkrublinis), poilsinė (: póilsis 1, cfr. l’agg. poilsinis, -ė), rankšluostinė (: rankšluostis, cfr. l’agg. rankšluostinis, -ė), silosinė (: silosas, cfr. l’agg. silosinis, -ė), skepetinė, skepetinis (: skepeta 1, cfr. l’agg. skepetinis, -ė), spanguolinė (: spanguolė 1, cfr. l’agg. spanguolinis, -ė), šautuvinė (: šautuvas 1, cfr. l’agg. šautuvinis, -ė), šimtrublinė (: šimtrublis 1, cfr. l’agg. šimtrublinis, -ė), vasarinė (: vasara 1, cfr. l’agg. vasarinis, -ė), trirublinė (: trirublis 1, cfr. l’agg. trirublinis), tūkstantinė (: tūkstantis 1, cfr. l’agg. tūkstantinis, -ė), užkandinė (: užkanda 1, cfr. l’agg. užkandinis, -ė), užmiestinė (: užmiestis 1, cfr. l’agg. užmiestinis, -ė), žemuoginė (: žemuogė 1, cfr. l’agg. žemuoginis, -ė).

Nel «Dizionario della lingua lituana contemporanea» del 1954 alcuni derivati menzionati con il suffisso -inė, -inis sono accentati regolarmente, cioè secondo la prima classe accentuale: adatinė, parakinė, šautuvinė; nelle edizioni successive sono assegnati soltanto alla seconda classe accentuale.

Si tende ad accentare sul suffisso anche i derivati con il suffisso -inė, -inis la cui parola base presenta una vocale breve accentata, per es., braižiklinė (: braižiklis 2, cfr. braižiklinė DŽ₁ 87), drabužinė (: drabužis 2, cfr. drabužinė DŽ₁ 145), kepurinė (: kepurė 2, cfr. kepurinė e kepurinė DŽ₁ 331), krūtinė (: krūtinė 2, non menzionato in DŽ₁), vežiminė (: vežimas 2).

La tendenza del parlato ad accentare sul suffisso (lavoninė 2) si riflette anche nell’accentazione della parola lavóninė 1 (: lavónas 1): nei dizionari è attestata soltanto la sua prima classe accentuale.

Anche le parole internazionali tendono ad avere l’accento sul suffisso, per es., bagažinė (: bagažas 2), elektrinė (: elektra 2), benché dovrebbero essere accentate sulla radice: bagā-

195

žinė 1 Dž 60 (cfr. bagažas 2), elektrinė 1 Rž 199 (cfr. elektra 2).

§13. Appartengono alla seconda classe accentuale, con accento sul suffisso, i derivati le cui parole base hanno il dativo plurale accentato sulla sillaba finale (in altre parole, presentano un’accentazione mobile): alinė (: alùs 4), ausinė (: ausìs 4), blusinės (: blusà 4), dešrinė (: dešrà 4), garinė (: gãras 4), girinė (: gìra 4), gleivinė (: gleivės 4), grandinė (: grandìs 4), gumbinė (: gumbas 4), kampinė (: kampas 4), kraštinė (: kraštas 4), krepšinis (: krepšys 4), laivinė (: laivas 4), ledinė (: lėdas 4), lininis (: linas 4), lopšinė (: lopšys 3, 4), miškìnis (: miškas 4), naktinis, -ė (: naktis 4), naminė (: namas 4), namìnis, -ė (: namas 4), penkinė (: penki 4), plaušinė (: plaušas 4), pūkinė (: pūkas 4), pūslinė (: pūslė 4), pušinė (: pušis 4), ražinė (: ražas 4), rudinė (: rūdas 4), saginė (: sagà 4), siurblinė (: siurblỹs 4), skalinė (: skalà 4), skardinė (: skardà 4), skrandinė (: skrandà 4), skreplinė (: skreplỹs 4), skujinė (: skujà 4), statinė (: statùs 4), stiklinė (: stiklas 4), strėlinė (: strėlė 4), šatrinė (: šatrà 4), šeškinė (: šeškas 4), šilinė (: šìlas 4), šilkinė (: šìkas 4), vairinė (: vaĩras 4), vinìnė (: vinis 4), vytinė (: vytis 4); le parole base appartenenti alla terza classe accentuale sono quasi tutte trisillabiche: dilgėlinė (: dilgėlė 3ᵃ), garvežinė (: garvežys 3ᵃ), gegužinė (: gegužė 3ᵇ), geralinė (: gėralas 3ᵇ), kambarinė (: kambarys 3ᵇ), katilinė (: katilas 3ᵇ), keturinė (: keturi 3ᵇ), pamatinė (: pamatas 3ᵇ), pašarinė (: pašaras 3ᵇ), patalinė (: patalas 3ᵇ), pavarinė (: pavarà 3ᵇ), peleninė (: pelenai 3ᵇ), piniginė (: pinigas 3ᵇ), rašalinė (: rašalas 3ᵇ), riešutinė (: riešutas 3ᵃ), skiedininė (: skiedinỹs 3ᵇ, 3ᵃ) smegeninė (: smegenys 3ᵇ), spragilinė (: spragilas 3ᵇ), sultininė (: sultinỹs 3ᵇ, 3ᵃ), šermeninė (: šermėnys 3ᵇ), uodeginė (: uodega 3ᵃ), užkūrinė (: užkūrys 3ᵇ), vidurinė (: vidurỹs 3ᵇ), žagarinė (: žagaras 3ᵇ), žibalinė (: žibalas 3ᵇ), a eccezione di reikmeninė (: reikmuo 3ᵇ), sarginė (: sárgas 3), sprandinė (: sprándas 3), šiaudinė (: šiaudas 3), vandeninė (: vanduo 3ᵃ).

§14. Alcuni derivati della lingua contemporanea con accento sul suffisso sono accentati sulla radice nei dialetti e nei testi scritti (appartengono cioè alla prima classe accentuale): aušrinė Gs, Grž, Kp, Klv, D, Sts; J e aušrinė Ds, Grž, beržinė Pln, Skr; BM 290 e beržinė LKŽ I 777, blaudžinė Alk, Pnm, Vdk, Užv e blaudžinė Pn, Stč, Jnšk, Sdb, Joninės Dkš; K, Š, NdŽ, DrskŽ 126 e Joninės Pjv; NdŽ, MŽ, R, raģinė An, Br; JR 104 e raģinė An, skersinė NdŽ e skersinė Pl, Trs; NdŽ, skiedrinė NdŽ e skiedrinė Plv, stalinė NdŽ, KŽ e stalinė Rtr, BŽ, šimtinė Jrb, Dg, Dglš; Š, KŽ, Rtr e šimtinė Kbr; M, NdŽ, L, šratinė NdŽ, KŽ e šratinė BŽ, vakarinė Gd; Lc, P. Skar e vakarinė FrnW, Žolinė «festa dell’Assunzione della Vergine Maria» Slm, Eig, Krš, Sd, Kp, Skp; DūnŽ 461 e Žolinė Sug, Alv; DrskŽ 484, žolinė Krš e žolinė Db; altri invece sono accentati sulla desinenza (appartengono cioè alla terza classe accentuale): marginė Jrk, Šauk, Kl 461 e marginė Slnt; NdŽ, šaltinis Skr, Vkv, Pls, Ėr, Jrb; K, Š, NdŽ, J e šaltinỹs Lb; N, taukinė Jrb, Nm, Všt, Erž, Skr, Ds, Km e taukinė Plk.

Nel «Dizionario della lingua lituana contemporanea» (DŽ₃ 160) è riportata una doppia accentazione del derivato gaisrinė: la variante normativa gaisrinė (: gaisras 4) e quella collo-

196

nella lingua, predominante gaisrinė (1). Quest’ultimo non è registrato nel «Lietuvių kalbos žodynas» (LKŽIII 36).

Alla seconda classe accentuale appartiene anche il sostantivo palapinė, privo di un chiaro fondamento derivazionale, che si può interpretare come un aggettivo sostantivato.

§15. Alla prima classe accentuale appartiene, in via eccezionale, come afferma A. Pakerys (1994: 64), un piccolo gruppo di derivati con il suffisso -inė, basati su parole il cui dativo plurale termina in una sillaba accentata: anglinė (: anglis 4, anglims), kvapinė (: kvapas 4, kvapáms), mėsinė (: mėsà 4, mėsóms), pilvinė (: pilvas 4, pilváms), stoginė (: stógas 3, stogáms), varpinė (: varpas 4, varpáms). Nei dialetti tutti i derivati menzionati (tranne anglinė) hanno l’accento sul suffisso: kvapinė Ss, mėsinė Jrb; J, pilvinė Vlk, Dkšt, Dglš, Ign, stoginė Rdm; KŽ (e cfr. stoginė Lnk, Plng, Gršl), varpinė Ss; Š, NdŽ. Nel «Dabartinės lietuvių kalbos žodynas» (DŽ₃ 346) è riportata anche la variante con accento sul suffisso soltanto per il derivato kvapinė. L’accentazione sul suffisso potrebbe essere stata determinata non solo dalla sostantivazione, ma anche dal cambiamento dell’accentazione delle parole di base.

Prie išimčių A. Pakerys (1994: 64) linkęs priskirti ir vedinį nàginė, jei pamatiniu žodžiu laikomas nàgas 4, nagáms. Šis vedinys tarmėse kirčiuojamas arba pastoviai – nàginė Pai, Kl; DūnŽ 512, DrskŽ 220, arba trečiąja kirčiuote – naginė Šv, Grd, Skr, Brsl, Pns, Jrb.

Va considerato un’eccezione anche il sostantivo šil̃tinė, se lo si collega all’aggettivo šil̃tas, -à 4. Tuttavia, A. Pakerys (1994: 64) tende a considerare come base del derivato il sostantivo della seconda classe accentuale šil̃tis «calore, riscaldamento, temperatura elevata». Nei testi è attestata anche la variante con accento sul suffisso: šil̃tinė /K/, Rtr.

§16. Con la terza classe accentuale (3ᵇ) è accentato il sostantivo daržinė (: daržas 4, daržáms), nonché kàpinės ^3ᵇ, benché kãpas 4, kapáms. Nei dialetti quest’ultimo derivato è accentato anche sul suffisso: kapìnės Tvr, Trak, Jrb, Švnč, Ad. Questa accentazione potrebbe essere dovuta alla sostantivazione; cfr. l’aggettivo kapìnis, -ė.

§17. Dai materiali presentati risulta che nei dialetti anche i sostantivi a accentazione fissa derivati da nomi con il suffisso -inė, -inis tendono a passare al tipo accentuale con accento sul suffisso (per es., arbãtinė 1 e arbatinė 2). Questa tendenza si riflette anche nella lingua parlata. Dei 249 sostantivi con il suffisso -inė, -inis esaminati, solo 50 (20,8%) mantengono la posizione dell’accento della parola base e non presentano varianti con accento sul suffisso (per es., bū̃stinė, nõsinė). Ciò è in linea, in generale, con le tendenze accentuali del lituano. I dati statistici mostrano (Karosienė, Girdenis 1990: 36–46) che nelle parole trisillabiche è particolarmente frequente l’accento sulla penultima sillaba (51,71% dei casi complessivi): all’allungarsi delle parole, l’accento sembra spostarsi verso il loro centro (Girdenis 1983: 117–118).

Pertanto, nei dizionari normativi della lingua standard i sostantivi con il suffisso -inė, -inis dovrebbero essere riportati con varianti accentuali: accanto all’accento sulla radice (lavóninė 1) andrebbe indicato l’accento sul suffisso (lavoninė 2).

197

Priedas

INDICE DEI SOSTANTIVI DENOMINALI CON IL SUFFISSO -inė, -inis NEI DIVERSI REPERTORI

adatinė (2), DŽ₃ 2, DŽ₂ 4, LKŽ I 19, RŽ 151, A. Pak 113, 116

adatinė (1), DŽ₂ 2, LKŽ I 19, A. Pak 113

aliejinė (1), DŽ₃ 9, DŽ₂ 11, DŽ₁ 11, LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62

aliejinė (2), LKŽ I 98, RŽ 153, LKG I 398, A. Pak 62

alinė (2), DŽ₃ 10, DŽ₂ 11, DŽ₁ 12, LKŽ I 99, RŽ 153, A. Laig 37, 45, LKG I 241

anglinė (1), DŽ₃ 13, DŽ₂ 14, LKŽ I 138, RŽ 155, A. Pak 64

apýverpinė (1), DŽ₃ 26, DŽ₂ 28, LKŽ I 233, A. Pak 65

arbatinė (1), DŽ₃ 39, DŽ₂ 40, DŽ₁ 33, LKŽ I 290, RŽ 159, LKG I 398, A. Pak 62, 66

arbatinė (2), LKŽ I 290, LKG I 398, DūnŽ 32, A. Pak 62

aukštinė (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, A. Pak 112

aukštinis (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 493, LžŽ 27, DrskŽ 24

aukštinys, LžŽ 27

ausinė (2), DŽ₃ 64, DŽ₂ 63, DŽ₁ 55, LKŽ I 501, LKG I 353, DūnŽ 468, DLKG 115

aušrinė (2), DŽ₃ 65, DŽ₂ 64, DŽ₁ 56, LKŽ I 513, V. Kam II 17, RŽ 164, A. Laig 45, P. Skar 43, A. Pak 114

aušrinė (1), LKŽ I 513, V. Kam II 17, A. Pak 114

bagažinė (2), DŽ₃ 68, DŽ₂ 66, RŽ 166, A. Pak 115, 116

bagažinė (1), DŽ₂ 60, LKŽ I 554, A. Pak 115

balandinė (1), DŽ₃ 69, DŽ₂ 68, LKŽ I 584, A. Pak 61, 63

balandinė (2), LKŽ I 584, A. Pak 63

beržinė (2), DŽ₃ 80, DŽ₂ 78, DŽ₁ 76, LKŽ I 777, A. Pak 114

beržinė (1), LKŽ I 777, A. Pak 114

blauzdinė (2), DŽ₃ 85, DŽ₂ 83, DŽ₁ 83, LKŽ I 893, LKG I 353, A. Pak 114

blauzdinė (1), LKŽ I 893, A. Pak 114

blusinės plurale (2), DŽ₃ 87, DŽ₂ 85, DŽ₁ 86, LKŽ I 954

braižiklinė (2), DŽ₃ 88, DŽ₂ 86, A. Pak 115

braižiklinė (1), DŽ₁ 87, LKŽ I 986, RŽ 175, A. Pak 115

bulvinė (1), DŽ₃ 94, DŽ₂ 92, LKŽ I 1156, LKG I 398, A. Pak 63

bulvinė (2), DŽ₁ 95, LKŽ I 1156, DLKG 116, A. Pak 63

bulvinė (3ᵃ), LKŽ I 1156, LKG I 398

būstinė (1), DŽ₃ 95, DŽ₂ 93, DŽ₁ 98, LKŽ I 1211, V. Kam II 25, RŽ 179, A. Pak 61

cigarinė (1), DŽ₃ 98, DŽ₂ 96, DŽ₁ 102, LKŽ II 26

cukrinė (1), DŽ₃ 100, DŽ₂ 98, DŽ₁ 104, LKŽ II 49, LKG I 394, A. Paul 56

cukrinė (2), LžŽ 46

daržinė (3ᵇ), DŽ₃ 109, DŽ₂ 107, DŽ₁ 118, LKŽ II 206, V. Kam II 28, P. Būt 10, RŽ 185, A. Laig 45, DūnŽ 478, LžŽ 52

degutinė (1), DŽ₃ 113, DŽ₂ 111, DŽ₁ 123, LKŽ II 377, P. Būt 107, RŽ 187

dešimtinė (2), DŽ₃ 117, DŽ₂ 115, DŽ₁ 130, LKŽ II 436, V. Kam II 30, A. Laig 45, LKG I 344, DrskŽ 64, DLKG 116, A. Pak 114

dešimtinė (1), LKŽ II 436, A. Pak 114

dešrelinė (1), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440

dešrinė (2), DŽ₃ 118, DŽ₂ 116, DŽ₁ 130, LKŽ II 440, DūnŽ 79, DrskŽ 64

dešrinė (1) RŽ 188

dilgėlinė (2), DŽ₃ 123, DŽ₂ 121, DŽ₁ 138, LKŽ II 548, LKG I 344

drabužinė (2), DŽ₃ 128, DŽ₂ 126, LKŽ II 623, RŽ 192, A. Pak 115, 116

198

drabužinė (1), DŽ₃ 145, LKŽ II 623, A. Pak 115

ýldeginis (1), DŽ₃ 208, DŽ₂ 206, DŽ₁ 254, LKŽ IV 38

ýldeginė (1), LKŽ IV 38

iždinė (1), DŽ₃ 265, DŽ₂ 264, DŽ₁ 285, LKŽ IV 284

Joninės dgs. (2), DŽ₃ 268, DŽ₂ 267, DŽ₁ 289, LKŽ IV 356, RŽ I 422, LKG I 422, DrskŽ 126, A. Pak 115, 116

Joninės dgs. (1), DŽ₃ 268, LKŽ IV 356, LKG I 422, A. Paul 57

juozapinė (2), DŽ₃ 271

Juozapinės dgs. (2), LKŽ IV 429

kailinė (1), DŽ₃ 274, DŽ₂ 274, DŽ₁ 298, LKŽ V 51, LKG I 353, A. Paul 55, A. Pak 62

kailinė (2), LKŽ V 51, RŽ 227, A. Pak 62

kalkinė (1) DŽ₃ 278, DŽ₂ 278, DŽ₁ 304, LKŽ V 172, RŽ 228

kambarinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 279, DŽ₁ 306, LKŽ V 173

kampinė (2), DŽ₃ 280, DŽ₂ 280, DŽ₁ 307, LKŽ V 182

kapinės (3ᵇ), DŽ₃ 283, DŽ₂ 282, DŽ₁ 310, LKŽ V 232, A. Laig 45, LKG I 398, LžŽ 106, DrskŽ 137

cimitero (2), LKŽ V 232

di salice (2), DŽ₃ 285, DŽ₂ 285, DŽ₁ 315, LKŽ V 293

di salice (1), LKŽ V 293

carpe, pl. (1), DŽ₃ 286, DŽ₂ 286, LKŽ V 307

febbre (1), DŽ₃ 287, DŽ₂ 287, DŽ₁ 316, LKŽ V 326, RŽ 232, DrskŽ 140, A. Pak 64

febbre (2), LKŽ V 326

locale caldaia (2), DŽ₃ 290, DŽ₂ 291, DŽ₁ 322, LKŽ V 409, A. Pak 112

danza con copricapo (2), DŽ₃ 297, DŽ₂ 298, DŽ₁ 331, LKG I 344, A. Pak 115

danza con copricapo (2), LKŽ V 594

danza con copricapo (1), LKŽ V 594

danza con copricapo (1), RŽ 236

danza a quattro (2), DŽ₃ 299, DŽ₂ 300, DŽ₁ 344, LKŽ V 657, LKG I 344, DLKG 116

uovo (2), DŽ₃ 302, DŽ₂ 302, DŽ₁ 337, LKŽ V 713, DunŽ 496, LžŽ 116, DrskŽ 150, A. Pak 114

spilla (1), DŽ₃ 304, LKŽ V 790, A. Pak 61

a forma di spilla (1), DŽ₃ 304, DŽ₂ 305, DŽ₁ 340, LKŽ V 790

a forma di spilla (2), LKŽ V 790

kirvinė (1), DŽ₃ 307, DŽ₂ 308, DŽ₁ 344, LKŽ V 875, A. Pak 63

kirvinė (2), LKŽ V 875, A. Pak 63

kmyninė (2), DŽ₃ 316, DŽ₂ 317, DŽ₁ 356, LKŽ VI 188

kmyninė (1), LKŽ VI 188

knyginė (1), DŽ₃ 317, DŽ₂ 319, DŽ₁ 358, LKŽ VI 241, RŽ 244

kojinė (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295, RŽ 245, A. Laig 45, LKG I 353, DLKG 115

kojinis (1), DŽ₃ 319, DŽ₂ 321, DŽ₁ 360, LKŽ VI 295

kojinis (2), LKŽ VI 295

kojinys (3ª), LKŽ VI 295

kraštinė (2), DŽ₃ 329, DŽ₂ 331, DŽ₁ 376, LKŽ VI 444, RŽ 248

krepšinis (2), DŽ₃ 332, DŽ₂ 380, DŽ₁ 380, LKŽ VI 532, A. Pak 112, 116

krūtinė (2), DŽ₃ 337, DŽ₂ 340, LKŽ VI 736, A. Pak 115

kumštinė (1), DŽ₃ 341, DŽ₂ 344, LKŽ VI 887, A. Pak 63

kumštinė (2), LKŽ VI 887, A. Pak 63

kvapinė (1), DŽ₃ 346, DŽ₂ 349, DŽ₁ 398, LKŽ VI 1045, A. Pak 64

kvapinė (2), DŽ₃ 346, LKŽ VI 1045

l aiptinė (1), DŽ₃ 354, DŽ₂ 354, RŽ 257, A. Pak 61, 63, 66

laivinė (2), DŽ₃ 352, DŽ₂ 355, LKŽ VII 75

lākštiniai dgs. (1), DŽ₃ 353, DŽ₂ 356, DŽ₁ 406, LKŽ VII 97

199

lapinė¹ (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, RŽ 258, A. Pak 115, 116 lapinė (1), LKŽ VII 149 lapinė² (2), DŽ₃ 355, DŽ₂ 358, DŽ₁ 409, LKŽ VII 149, LKG I 353, A. Pak 115, 116 lavóninė (1), DŽ₃ 357, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 210, RŽ 259, A.Pak 62, 66 ledinė (2), DŽ₃ 358, DŽ₂ 361, DŽ₁ 413, LKŽ VII 224, RŽ 259 lydėkinė (1), DŽ₃ 363, DŽ₂ 366, DŽ₁ 421, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 62 lydėkinė (2), DŽ₃ 363, LKŽ VII 403 liepìne (1), DŽ₃ 364, DŽ₂ 367, DŽ₁ 422, LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (2), LKŽ VII 425, A. Pak 63 liepìne (3ᵃ), LKŽ VII 425, P. Skar 43, A. Pak 63 liepìne (3ᵇ), LKŽ VII 425 ligóninė (1), DŽ₃ 367, DŽ₂ 370, DŽ₁ 425, LKŽ VII 479, J. Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG 398, DrskŽ 192, A. Paul 56, A. Pak 61, 63, 66 ligoninė (2), LKŽ VII 479, DūnŽ 176, A. Pak 63 linìnis (2), DŽ₃ 369, DŽ₂ 372, DŽ₁ 427, LKŽ VII 532 lopšinė (2), DŽ₃ 374, DŽ₂ 376, DŽ₁ 433, LKŽ VII 654 málkinė (1), DŽ₃ 379, DŽ₂ 382, DŽ₁ 440, LKŽ VII 801, Jabl 371, J. Jabl 27, P. Būt 107, RŽ 268, A. Laig 34, 45, LKG I 238, 398, A. Paul 56, DrskŽ 200, A. Pak 61, 63 malkinė (3ᵃ), LKŽ VII 801, A. Pak 63 marginė (2), DŽ₃ 382, DŽ₂ 384, DŽ₁ 443, V. Kam II 72, LKG I 344 marginė (3ᵇ), LKŽ VII 853 marìnis (2), DŽ₃ 382, LKŽ VII 859 mėsinė (1), DŽ₃ 393, DŽ₂ 395, DŽ₁ 457, LKŽ VIII 44, RŽ 272, A. Laig 45, DrskŽ 207, A. Pak 64 mėsinė (2), LKŽ VIII 44 mìltinė (1), DŽ₃ 399, LKŽ VIII 197, RŽ 274, A. Pak 63 mìltinė (2), LKŽ VIII 197, A. Pak 63 mìškinis (2), DŽ₃ 402, DŽ₂ 405, DŽ₁ 470, LKŽ VIII 290 mùšinė (1), DŽ₃ 410, DŽ₂ 412, DŽ₁ 479, LKŽ VIII 438, DrskŽ 219 nãginė (1), DŽ₃ 412, DŽ₂ 414, DŽ₁ 482 nagìnės (1), LKŽ VIII 501, V. Kam I 20, II 27, P. Būt 93, 94, DūnŽ 512, DrskŽ 220, A. Pak 64, 65 nagìnė (3ᵇ), LKŽ VIII 501, A. Pak 65 naktìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 415, LKŽ VIII 519 namìne (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 483, LKŽ VIII 353, RŽ 279, DLKG 116 namìnis (2), DŽ₃ 413, DŽ₂ 416, DŽ₁ 484, LKŽ VIII 352, DrskŽ 221, DLKG 116 nósinė (1), DŽ₃ 428, DŽ₂ 433, DŽ₁ 504, LKŽ VIII 868, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 178, DLKG 115, A. Pak 61, 66 palapìnė (2), DŽ₃ 487, DŽ₂ 493, DŽ₁ 536, LKŽ IX 240, V. Kam II 83, DūnŽ 516, A. Pak 112 pamãtinė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 496, DŽ₁ 538, LKŽ IX 286, V. Kam II 84, RŽ 290, LKG I 353, DLKG 115 pamazgìnė (2), DŽ₃ 491, DŽ₂ 497, DŽ₁ 538 papìrošinė (1), DŽ₃ 497, DŽ₂ 507, DŽ₁ 542, LKŽ IX 366, RŽ 291 parakinė (2), DŽ₃ 500, DŽ₂ 505, DŽ₁ 544, LKŽ IX 397, RŽ 292, A. Pak 113 parãkinė (1), DŽ₂ 544 pastóginė (1), DŽ₃ 517, DŽ₂ 623, DŽ₁ 554, LKŽ IX 533, RŽ 293 pašarinė (2), DŽ₃ 519, DŽ₂ 526, DŽ₁ 556, LKŽ IX 558, RŽ 294 patalinė (2), DŽ₃ 523, DŽ₂ 529, DŽ₁ 558, LKŽ IX 602, RŽ 294 patróninė (1), DŽ₃ 526, DŽ₂ 533, DŽ₁ 561, LKŽ IX 632 pavarìnė (2), DŽ₃ 529, DŽ₂ 536, DŽ₁ 563, LKŽ IX 669 pavėsinė (2), DŽ₃ 530, DŽ₂ 538, DŽ₁ 564, LKŽ IX 684, A. Pak 115 peleninė (2), DŽ₃ 536, DŽ₂ 543, DŽ₁ 569, LKŽ IX 761, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 398, A.

200

Paul 56, LžŽ 190, DLKG 134

penkinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 793, RŽ 296, LKG I 344, DūnŽ 253, DLKG 116

penkrublinė (2), DŽ₃ 538, DŽ₂ 545, DŽ₁ 571, LKŽ IX 796, RŽ 296

pieštūkinė (1), DŽ₃ 553

pilvinė (1), DŽ₃ 556, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1028, DrskŽ 263

pilvinė (2), LKŽ IX 1028

pinigìnė (2), DŽ₃ 557, DŽ₂ 564, DŽ₁ 585, LKŽ IX 1042, RŽ 299, LKG I 398, DūnŽ 258, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 112

pipirinė (1), DŽ₃ 557, DŽ₂ 565, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1071, RŽ 299, A. Pak 62

pipirinė (2), LKG I 398

pyrāginė (1), DŽ₃ 558, DŽ₂ 566, DŽ₁ 586, LKŽ IX 1083, RŽ 300, A. Pak 63

pyraginė (2), LKŽ IX 1083, A. Pak 63

pirštinė (1), DŽ₃ 560, DŽ₂ 568, DŽ₁ 589

pirštinės (1), LKŽ X 32, Jablₐ 371, V. Kam II 91, P. Būt 107, A. Laig 45, LKG I 353, DūnŽ 521, LžŽ 197, DrskŽ 267, DLKG 115, A. Pak 61, 63

guanto (3^b), LKŽ X 32, A. Pak 63

plaušinė (2), DŽ₃ 564, DŽ₂ 570, DŽ₁ 593, LKŽ X 110, RŽ 301

plytinė (1), DŽ₃ 569, DŽ₂ 576, DŽ₁ 599, LKŽ X 252, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 61

plūnksninė (1), DŽ₃ 572, DŽ₂ 579, DŽ₁ 602, LKŽ X 353, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Pak 63

plunksninė (2), LKŽ X 353, A. Pak 63

poilsinė (2), DŽ₃ 574, DŽ₂ 581, LKŽ X 405

priešinė (1), DŽ₃ 601, DŽ₂ 610, DŽ₁ 623, LKŽ X 695, A. Laig 45, DrskŽ 283

prospettica (2), LKŽ X 695

prospettica (3^a), LKŽ X 695

pūdrinė (1), DŽ₃ 627, DŽ₂ 635, DŽ₁ 635, LKŽ X 845

pūkinė (2), DŽ₃ 628, DŽ₂ 636, DŽ₁ 636, LKŽ X 860

pusiáukampinė (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1023

pusiáukraštinė (1), DŽ₃ 633, DŽ₂ 641, DŽ₁ 641, LKŽ X 1024

pūšelìnė (1), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 642, LKŽ X 1044

pūšinė (2), DŽ₃ 634, DŽ₂ 642, DŽ₁ 643, LKŽ X 1045, LKG I 353, DLKG 115

pineta (2), DŽ₃ 636, DŽ₂ 644, DŽ₁ 644, LKŽ X 1106

scaffale in corno (2), DŽ₃ 639, DŽ₂ 646, DŽ₁ 648, LKŽ XI 32, LKG I 353

scaffale in corno (1), LKŽ XI 32

rastrelliera (1), DŽ₃ 642

porta-asciugamani (2), DŽ₃ 643, DŽ₂ 651, LKŽ XI 173

porta-asciugamani (1), LKŽ XI 173

calamaio (2), DŽ₃ 644, DŽ₂ 652, DŽ₁ 655, LKŽ XI 207, RŽ 313, LKG I 398, A. Paul 56

calamaio (1), P. Būt 107

ufficio (1), DŽ₃ 645, DŽ₂ 653, DŽ₁ 656, LKŽ XI 232, P. Būt 107, A. Pak 63

ufficio (2), LKŽ XI 232, A. Pak 63

ruota (1), DŽ₃ 646, DŽ₂ 653, DŽ₁ 657, LKŽ XI 243

luogo per conservare le rape (2), DŽ₃ 649, DŽ₂ 656, DŽ₁ 661, LKŽ XI 341, LKG I 353

ripostiglio per gli attrezzi (2), DŽ₃ 651, DŽ₂ 659, DŽ₁ 665, LKŽ XI 387

contenitore per noci (2), DŽ₃ 659, DŽ₂ 666, LKŽ XI 579

barbabietola (1), DŽ₃ 664, DŽ₂ 671, DŽ₁ 682, LKŽ XI 833, LKG I 344

guardaroba (1), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 584, A. Laig 45, A. Pak 61

rudinė (2), DŽ₃ 665, DŽ₂ 672, DŽ₁ 683, LKŽ XI 870, V. Kam II 102, RŽ 319, LKG I 344, A. Paul 60, A. Paul 74, DLKG 116

rumbuōtinė (1), DŽ₃ 667, DŽ₂ 686, DŽ₁ 674, LKŽ XI 953

saginė (2), DŽ₃ 670

201

saldaininė (1), DŽ₃ 671, LKŽ XII 62

salýklinė (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 79

salyklinė (2), RŽ 321

salōtinė (1), DŽ₃ 672, DŽ₂ 679, DŽ₁ 693, LKŽ XII 82, A. Pak 61

sánkirtinė (1), DŽ₃ 675, DŽ₂ 681, DŽ₁ 696, LKŽ XII 127

sargýbinė (1), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 156

sarginė (2), DŽ₃ 676, DŽ₂ 683, DŽ₁ 698, LKŽ XII 157

sarginė (1), LKŽ XII 157, RŽ 322

sėklinė (1), DŽ₃ 684, DŽ₂ 690, DŽ₁ 707, LKŽ XII 331, LKG I 398

sėklinė (2), LKŽ XII 331, RŽ 324

serbentínė (1), DŽ₃ 687, DŽ₂ 694, LKŽ XII 424, RŽ 325

sidabrinė (2), DŽ₃ 690, DŽ₂ 696, DŽ₁ 714, LKŽ XII 500, DrskŽ 323

silkinė (1), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, LKŽ XII 548

silosinė (2), DŽ₃ 692, DŽ₂ 698, DŽ₁ 716, LKŽ XII 550

sinkinė (2), DŽ₃ 693, DŽ₂ 699, DŽ₁ 717, LKŽ XII 565, LKG I 344

siurblinė (2), DŽ₃ 695, DŽ₂ 701, LKŽ XII 610

skalinė (2), DŽ₃ 697, DŽ₂ 702, DŽ₁ 724, LKŽ XII 705, LKG I 353, DünŽ 324

skalinė (2), LKŽ XII 705

skardinė (2), DŽ₃ 699, DŽ₂ 705, DŽ₁ 724, LKŽ XII 751, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, DLKG 115

skepetinė (2), DŽ₃ 701, LKŽ XII 812

skepetinis (2), LKŽ XII 812, DünŽ 327

skersinė (2), DŽ₃ 701, DŽ₂ 707, DŽ₁ 727, LKŽ XII 826, LKG I 344, A. Pak 114

skersinė (1), LKŽ XII 826, A. Pak 114

skersinė (3ᵇ), LKŽ XII 826

skiedinė (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 868

skiedrinė (2), DŽ₃ 703, DŽ₂ 709, DŽ₁ 728, LKŽ XII 871, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 114

skiedrinė (1), LKŽ XII 871, A. Pak 114

skrandinė (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734, LKŽ XII 1039, A. Pak 115

skrandinis (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 713, DŽ₁ 734

skreplinė (2), DŽ₃ 707, DŽ₂ 714, DŽ₁ 735, LKŽ XII 1052

skujinė (2), DŽ₃ 709, DŽ₂ 716, DŽ₁ 737, DŽ XIII 1126, RŽ 330, A. Laig 45, Drsk Ž 333

smegeninė (2), DŽ₃ 715, DŽ₂ 722, DŽ₁ 744, LKŽ XIII 139, LKG I 398, A. Pak 112

sóstinė (1), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 301, A. Pak 61, 66

spalinė¹ (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 727, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 313, A. Pak 115, 116

spalinė² (1), DŽ₃ 721, DŽ₁ 751, LKŽ XIII 312, A. Pak 64

spalinė (2), LKŽ XIII 312, A. Pak 64

spanguolinė (2), DŽ₃ 721, DŽ₂ 728, DŽ₁ 752, LKŽ XIII 322

di disputa (1), DŽ₃ 725

sporinė (1), DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 470

spragilinė (2), DŽ₃ 725, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 476

sprandinė (2), DŽ₃ 726, DŽ₂ 732, DŽ₁ 757, LKŽ XIII 488

stalinė (2), DŽ₃ 730, DŽ₂ 737, DŽ₁ 763, LKŽ XIII 646

da tavolo (1), LKŽ XIII 646

statinė (2), DŽ₃ 731, DŽ₂ 738, DŽ₁ 764, LKŽ XIII 678. V. Kam II 116

stiklinė (2), DŽ₃ 7346, DŽ₂ 741, DŽ₁ 768, LKŽ XIII 776, RŽ 338, A. Laig 37, 45, LKG I 241, 353, J. Paul 55, LzŽ 245, DrskŽ, DLKG 115, A. Pak 112

stóginė (1), DŽ₃ 736, DŽ₂ 743, DŽ₁ 770, LKŽ XIII 837, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 64

stoginė (2), LKŽ XIII 837, A. Pak 64

stoginė (3ᵃ), LKŽ XIII 837, RŽ 339, P. Skar 43, A. Pak 64

strėlinė (2), DŽ₃ 738, DŽ₂ 745, DŽ₁ 773, LKŽ XIII 950, RŽ 339

stumbrinė (2), DŽ₃ 740, DŽ₂ 746, DŽ₁ 775, LKŽ XIII 1029, LKG I 344, A. Pak 115

202

sultinė (2), DŽ₃ 763, LKŽ XIV 142

sūrinė (1), DŽ₃ 774, DŽ₂ 780, DŽ₁ 784, LKŽ XIV 213, RŽ 341, Drsk Ž 358

sviestinė (1), DŽ₃ 795, DŽ₂ 801, DŽ₁ 792, LKŽ XIV 344, A. Laig 45, LKG I 398, A. Pak 63

šalinė (2), DŽ₃ 798, DŽ₂ 803, DŽ₁ 795, LKŽ XIV 448, RŽ 343, A. Laig 45, LzŽ 253, DrskŽ 365

šaltinis (2), DŽ₃ 799, DŽ₂ 804, DŽ₁ 797, LKŽ XIV 486, A. Paul 60, DrskŽ 365, DLKG 116, A. Pak 112, A. Paulₐ 74

šaltinýs (3ᵇ) LKŽ XIV 486

šatrinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 545, DūnŽ 365

šaukštinė (1), DŽ₃ 801, DŽ₂ 806, DŽ₁ 799, LKŽ XIV 566, J. Jablₐ 371, P. Būt 107, A. Laig 45, A. Pak 63

šaukštinė (2), LKŽ XIV 566, A. Pak 63

šautuvinė (2), DŽ₃ 801, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 596, A. Pak 113

šautuvinė (1), DŽ₃ 800, LKŽ XIV 596, A. Pak 113

šeimyninė (1), DŽ₃ 802, DŽ₂ 807, LKŽ XIV 609

familiare (2), LKŽ XIV 609

šermeninė (2), DŽ₃ 803, LKŽ XIV 657

šermukšninė (2), DŽ₃ 803, DŽ₂ 808, DŽ₁ 802, LKŽ XIV 653, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 115

sorbo (1), LKŽ XIV 659

šeškinė (2), DŽ₃ 804, DŽ₂ 809, LKŽ XIV 693

šiaudinė (2), DŽ₃ 805, DŽ₂ 810, DŽ₁ 804, LKŽ XIV 717

šilinė (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, LKŽ XIV 788

šilkinė (2), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 807, LKŽ XIV 792

šiltinė (1), DŽ₃ 807, DŽ₂ 812, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 806, V. Kam II 122, RŽ 345, A. Laig 45, LKG I 344, DūnŽ 541, A. Paul 60, DLKG 116, A. Pak 63, 64, A. Paulₐ 74

šiltinė (2), LKŽ XIV 806, A. Pak 63

šiltinė (1), LKŽ XIV 806, A. Pak 63

šimtinė (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 913, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 824, RŽ 345, LKG I 344, DūnŽ 541, LzŽ 257, A. Pak 114

šimtinė (1), LKŽ XIV 824, DLKG 116, A. Pak 114

šimtrublinė (2), DŽ₃ 808, DŽ₂ 813, DŽ₁ 808, LKŽ XIV 825

šiukšlinė (1), DŽ₃ 810, DŽ₂ 815, DŽ₁ 811, LKŽ XIV 929, LK I 398, A. Pak 61, 66

šoninė (1), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 259, A. Laig 45, LKG I 353, LzŽ 299, DLKG 115, A. Pak 63

šoninė (2), LKŽ XV 259, A. Pak 63

šovininė (2), DŽ₃ 819, DŽ₂ 824, DŽ₁ 823, LKŽ XV 265, RŽ 348, LKG I 398

šratinė (2), DŽ₃ 820, DŽ₂ 825, LKŽ XV 287

pallottoliere (1), LKŽ XV 287

tabakinė (1), DŽ₃ 826, DŽ₂ 823, DŽ₁ 834, LKŽ XV 629, LKG I 398, A. Pak 61

tabokinė (1), RŽ 350

tabacchiera (2), LKŽ XV 629

taukinė (2), DŽ₃ 835, DŽ₂ 840, DŽ₁ 844, LKŽ XV 1005, A. Laig 45

taukinė LKŽ XV 1005

tepalinė (2), DŽ₃ 840, DŽ₂ 846, DŽ₁ 851, LKŽ XVI 42, RŽ 354

tošinė (1), DŽ₃ 850, DŽ₂ 855, DŽ₁ 863, LKŽ XVI 518, LKG I 353

borsa di tela (2), LKŽ XVI 518

trirublinė (2), DŽ₃ 858, DŽ₂ 863, DŽ₁ 873, LKŽ XVI 906, RŽ 359

tūkstantinė (2), DŽ₃ 861, DŽ₂ 866, DŽ₁ 877, LKŽ XVI 1078, LKG I 344, A. Pak 112

tūmpinė (1), DŽ₃ 862, DŽ₂ 867, LKŽ

tumpinė (2), LKŽ

uodeginė (2), DŽ₃ 871, DŽ₂ 876, LKŽ

užkandinė (2), DŽ₃ 882, DŽ₂ 887, DŽ₁ 896, LKŽ

užkurinė (2), DŽ₃ 885, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ

203

užlaidinė (2), DŽ₃ 886, DŽ₂ 891, DŽ₁ 897, LKŽ, RŽ 363

užlaidinė (1), LKŽ

fuori città (2), DŽ₃ 898, DŽ₂ 894

cialda (1), DŽ₃ 902, LKŽ

vaflinė (2), LKŽ

vairinė (2), DŽ₃ 904, DŽ₂ 910, LKŽ

vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, DŽ₁ 908, LKŽ, RŽ 365, LKG I 398, A. Paul 56, DLKG 134, A. Pak 63, 66

vaistinė (1), DŽ₃ 905, DŽ₂ 911, LKŽ, DrskŽ 437, A. Pak 63

vaistinė (2), LKŽ

vakarìnė (2), DŽ₃ 906, DŽ₂ 912, LKŽ, DūnŽ 423

vakarìnė (1), LKŽ

valstýbinė (1), DŽ₃ 908, DŽ₂ 914, LKŽ

statale (2), LKŽ, DūnŽ 425

tubolare (1), DŽ₃ 909, DŽ₂ 915, DŽ₁ 914, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115

tubolare (2), LKŽ

acquatico (2), DŽ₃ 910, DŽ₂ 916, LKŽ

di rame (2), DŽ₃ 912, DŽ₂ 918, DŽ₁ 917, LKŽ, RŽ 367, A. Pak 115

campanario (1), DŽ₃ 913, DŽ₂ 919, DŽ₁ 918, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 367, LKG I 398, A. Paul 56, A. Pak 64

campanario (2), LKŽ

estivo (2), DŽ₃ 915, DŽ₂ 921, DŽ₁ 921, LKŽ, LKG I 344

eolico (1), DŽ₃ 919, DŽ₂ 925, DŽ₁ 926, LKŽ, A. Pak 61

pasquale (1), DŽ₃ 920, DŽ₂ 926, LKŽ

pasquale (2), LKŽ, DūnŽ 434

di vendemmia (1), DŽ₃ 921, LKŽ

da tempesta (1), DŽ₃ 925, DŽ₂ 931, DŽ₁ 935, LKŽ, LKG I 353

da carrozza (2), DŽ₃ 925, DŽ₂ 932, DŽ₁ 935, LKŽ, A. Pak 115

centrale (2), DŽ₃ 927, LKŽ

a forma di chiodo (2), DŽ₃ 935

cantina (1), DŽ₃ 935, DŽ₂ 941, DŽ₁ 946, LKŽ, RŽ 372, A. Pak 63

cantina (2), LKŽ, A. Pak 63

mulino a mano (2), DŽ₃ 936, DŽ₂ 942, DŽ₁ 947, LKŽ, P. Būt 107, RŽ 373, A. Laig 45, DūnŽ 442

mulino a mano (1), LKŽ

corda (1), DŽ₃ 939, DŽ₂ 945, LKŽ, A. Pak 63

corda (2), LKŽ, A. Pak 63

ciliegia (2), DŽ₃ 941, DŽ₂ 947, DŽ₁ 954, LKŽ, DLKG 116, A. Pak 115

tessile (1), DŽ₃ 941, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ

cordaio¹ (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, V. Kam II 143

cordaio² (2), DŽ₃ 942, DŽ₂ 948, DŽ₁ 955, LKŽ

lepre (1), DŽ₃ 946, DŽ₂ 952, DŽ₁ 960, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61

lepre (2), LKŽ

capanna di rami (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, A. Pak 115

capanna di rami (1), RŽ 376

capanna di pali (2), DŽ₃ 947, DŽ₂ 954, DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 398

sotterraneo (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ, DrskŽ 475

žeminė (1), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, DŽ₁ 953, LKŽ, RŽ 377

žemuoginė (2), DŽ₃ 953, DŽ₂ 960, LKŽ

žemuoginė (1), LKŽ

žentinė (1), DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, DŽ₁ 970, LKŽ, DrskŽ 476, A. Pak 64, 65

nuora (³ᵃ) DŽ₃ 954, DŽ₂ 961, LKŽ

žentinė (2) LKŽ

204

žibalinė (2), DŽ₃ 955, DŽ₂ 962, DŽ₁ 971, LKŽ

žinginė (1), DŽ₁ 958, DŽ₂ 965, DŽ₁ 976, LKŽ, V. Kam II 146, P. Būt 94, RŽ 379, P. Skar 43

žinginė, LKŽ

žolinė¹ (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, DŽ₁ 982, LKŽ, RŽ 380

žolinė (1), LKŽ

žolinė² (2), DŽ₁ 963, DŽ₂ 971, LKŽ, LKG I 422, DunŽ 461, DLKG 144, A.Pak 133

žolinė (1), DŽ₁ 963, LKŽ, LKG I 422, A. Paul 57, DrskŽ 484, A. Pak 113

žvakinė (1), DŽ₁ 965, DŽ₂ 972, LKŽ

candelaia (2), LKŽ, RŽ 381

žvynėlinė (1), DŽ₃ 967, DŽ₂ 947, DŽ₁ 987, LKŽ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61

LITERATŪRA

S.Ambr – A m b r a z a s S. Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

B a b r a u s k a s B. 1939: Kirčiavimo taisyklės. 99 lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės, Kaunas: Sakalas.

B ū g a K. 1961: Kirčio ir priegaidės mokslas. – Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

P.Būt – B ū t ē n a s P. Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis. Mokyklai ir gyvenimui, Kaunas: Sakalas, 1931.

DLKG – U r b u t i s V. Daiktavardžių daryba. – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 86–144.

DrskŽ – N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988.

DunŽ – V i t k a u s k a s V. Šiaurės rytų dünininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976.

D u r y s M. 1929: Kalbos mokslo pagrindai, Kaunas: Švyturys.

DŽ₁ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954.

DŽ₂ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972.

DŽ₃ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

Girdenis A. 1983: Lietuvių bendrinės kalbos prozodinių skiemens tipų santykiniai dažnumai. – Kalbotyra 34(1), 117–119.

J.Jabl – Jablonskis J. (Rygiškių Jonas) Lietuvių kalbos vadovėlis, Kaunas: Vaiva, 1925.

J a b l o n s k i s J. 1957: Lietuvių kalbos gramatika (1961). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 59–180.

J.Jablₐ – J a b l o n s k i s J. Lietuvių kalbos gramatika (1921). – Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957, 182–433.

V.Kam – K a m a n t a u s k a s V. Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas 1, Kaunas: Švyturys, 1928.

K a m a n t a u s k a s V. Kirčio žodynas 2, Kaunas: Švyturys, 1929.

K a r o s i e n ė V., G i r d e n i s A. 1990: Bendrinės kalbos žodžio ir skiemens statistinė struktūra. – Kalbotyra 41(1), 36–48.

P.Kniūkš – K n i ū k š t a P. Priesagos -inis būdvardžiai: daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas, 1976.

A.Laig – L a i g o n a i t ė A. Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959.

L a i g o n a i t ė A. 1978: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Mokslas.

LKGI – L a i g o n a i t ė A. Daiktavardis. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 161–251.

205

Urbutis V. Daiktavardžių daryba. – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 251–473, 532.

LKŽI–II – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969.

LKŽIII–LKŽXVII – Lietuvių kalbos žodynas 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996.

A.Pak– P a k e r y s A. Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa, 1994.

A.Paul – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa, 1983.

A.Paulₐ – P a u l a u s k i e n ė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.

LžŽ– P e t r a u s k a s J., V i d u g i r i s A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985.

RŽ– Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1948.

S k a r d ž i u s P. 1936: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas: Šviesos spaustuvė.

P.Skar– S k a r d ž i u s P. Lietuvių kalbos kirčiavimas, Chicago: Pedagoginės literatūros institutas, 1968.

V.Urb– U r b u t i s V. Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas, 1978.

DIE BETONUNG DER NOMINALEN SUBSTANTIVE AUF -inė, -inis

Zusammenfassung

Es wird die Betonung der Substantive mit den Suffixen -inė, -inis (balandinė, krepšinis) besprochen.

Der gesammelte Stoff weist darauf hin, daß die nominalen Substantive auf -inė, -inis mit der konstanten Betonung in den Mundarten den suffixalen Betonungstyp aufweisen.

Das widerspiegelt sich auch in der Umgangssprache. Von den untersuchten 249 Substantive auf -ine, -inis nur 50 (20,8%) bewahren die Betonung des Stammes und haben keine Varianten der suffixalen Betonung.

Das entspricht der Neigungen der Betonung des Litauischen.

Die statistischen Angaben zeigen, daß in dreisilbigen Wörtern die Betonung der vorletzten Silbe sehr oft vorkommt (51,71% aller Fälle): wenn die Wörtern länger werden, werden sie in der Mitte betont.

Also müssen die Substantive auf -inis, -ine in den Wörterbüchern der Literatursprache mit den Betonungsvarianten aufgeführt werden – neben der Wurzelbetonung (lavoninė 1) muß auch die Suffixbetonung vorhanden sein (lavoninė 2).

206