LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
A ydas
VIDZIUNAS
P.
SKARDZIAUS
KIRCIAVIMO
VARIANTAI
Apie
P.
Ska dziu,
ki cia imo
no min oja,
ip as a
sp es i
i
apie
jo
nuopelnus
kalbé i
a si e us
u bi
s a biausiq
Sios
s i ies
da ba,
aiSkiausiq
i
sis emiS-
kiausiq
p ieSka io
bend inés
lie u iy
kalbos
ki cia imo
no my
ap a§Sq
—
,,Ben-
d inés
lie u iy
kalbos
ki éia imo“
ado élj
(Ska dZius
1936).
Siame
ado élyje
eikiamos
no mos
bu o
be
jokiy
s y a imy.
Au o iaus
ikslas
bu o
pa ody i
pla-
Ciajai
isuomenei,
kaip
am
ik os
o mos,
a ski i
zodZiai
i
ju
g upés
ki Ciuo ini
siekiamojoje
bend inéje
kalboje,
nesiim a
p obleminiy
aiSkinimy,
odél
i
ben-
d inés
kalbos
ki cia imo
sis ema
Cia
pa eik a
idealiuoju
jos
pa idalu,
be
iSiméiy
i
a ian y.
Ne
isi
kalbininkai
p i a é
okiai
g iez ai
nuos a ai.
P.
Joniko
nuo-
mone,
ki cia imo
nelygumus
eikiq
Salin i
naujada us
de inan
p ie
gausesnés
g upes
Zodziy
ki Gia imo.
,,A ba
okiais
i
panaSiais
s y a imo
a si ikimais
eik y
duo i
eikiamajq
i
leidziamajq
( ole uo ine)
ly i.
Va osena
paskui
galé y
pasi-
ink i,
nes
okiu
bidu,
iS
ienos
pusés,
a ciau
bi ume
siekiamosios
no mos,
i§
an os,
g iez as
kalbos
ak y
g upa imas
él
né a
imanomas“
(Jonikas
1936:
440).
PanaSios
nuomonés
apie
ki cia imo
kodi ikacijq
galéjo
bu i
i
pa s
Ska -
dzius.
Visa
pla i
jo
Sios
s i ies
eikla
odo,
kad
apsk i ai
jis
nebu o
didelis
g iez-
y,
ne a ian isky
ki cia imo
no my
Salininkas,
be
o,
jo
eik os
no mos
y a
ge-
okai
ki usios.
Minimojo
ki ¢ia imo
ado elio
ekomendacijos
a spindi
ik
o
laiko
—
ke i ojo
deSim medio
idu io
—
Ska dZiaus,
o
eikiausia
ne
iek
jo
pa-
ies,
kiek
kolek y ine
ki icia imo
no min ojy
pozicijq.
Kad
kolek y iniai
susi a-
imai
ik ai
y a
leme
Ska dZiaus
eikiamy
no my
pobidj
i
jy
pasikei imus,
ai8-
kiai
ma y i
i8
kalbininko
da buose
andamy
ki ¢ia imo
a ian y.
Vieno
Ska -
dziaus
nus a y os
a
palaiky os
ki ¢ia imo
no mos
niekada
nebu o
labai g iez-
os,
pasizyméjo
am
ik u
libe alumu.
Tai
sp endziame
iS
palygin i
gausiy
jo
ki cia imo
a ian y,
ypa¢
eciojo
desim me¢cio
pabaigos
—
pi muyjy
jo
ki éia i-
mo
no minimo
me y
—
i
po
ka o
uZsienyje
iSleis uose
da buose.
Ne
i
ada,
kai
pa eik i
d ejopa
ki cia ima
bu e
sunku
(p z.,
ki ¢iuojan
mokyklines
ch es o-
ma ijas),
Ska dZius
s engesis
ai
kaip no s
da y i.
Pi muosiuose
sa o
ki cia imo
no minamuosiuose
da buose
Ska diZius
ki -
Cia imo
a ian y
leidzia
gana
daug.
Ypa¢
jdomis
pi mosios
jo
ki ¢iuo os
ch es-
oma ijos
(Kaman auskas,
Ska dzius
1929)
duomenys,
odan ys,
kaip
Ska dZius
su oke
ki cia imo
no mas
pi maisiais
sa o
eiklos
me ais.
Jie
y a
olesnio
ki -
Cia imo
no minimo
a skai os
aSkas,
odél
oliau
bus
pa eik i
isi
oje
ch es o-
ma ijoje
a ian iSkai
ki ¢iuojami
ZodzZiai
a jy
o mos.
,,Kai
ku iuos
Zodzius,
11
ki aip
ki ciuojamus,
be
aip
pa
a o inus“,
Ska dzius
pazymi
iSnaSose’,
aigi
aiskiai
a iboja
pag indinius
i
Salu inius
ki ¢ia imo
a ian us.
Pap as ai
ose
iSnaSose
pa eikiamas
ienas
Salu inis
a ian as,
be
pasi aiko
i
po
du:
papda is
//
papa is,
-cio,
papa ys,
papa cio
(p. 8);
ciona //
cidna ,
ciondi
(p.
187).
Ka -
ais
nu odoma,
ku ioms
a méms
as
leis inas
a ian as
bidingas:
gy ulius
//
»
Vaka y
augs aiciy
i
gy ulius*
(p.
260);
Zmogus
//
,,
Vaka u
augS aiciai
ie omis
pasako
i
Zmdgaus,
-aus*
(p.
23);
Zydi//
,,Vaka y
augS aiciy
i
ZydzZiu,
Zyd/*
(p.
182);
ménesienoje
(S.
Daukan o
eks e)
//
,,Pap as ai
Zemai¢iai
sako
ménesie-
na*
(p.
100);
kalnai
(A.
Ba anausko
eks e)
//
,,Ry .
kdlna/‘;
a um
(A.
Ba a-
nausko
eks e)
//
,, y .
i
a u *
(p.
162).
Sis
a minés
p iklausomybés
zymeji-
mas,
aip
apibidinamus
ki cia imo
a ian us
lyg
i i§
ka o
i8kelian is
uz
ben-
d inés
kalbos
iby,
eikiausiai
susijes
su
no u
pa ody i
au en i8ka
os
a més,
i8
ku ios
kiles
a
ku ia
a8¢
ki ciuojamy
eks y
au o iai,
ki cia ima.
Vis
dél o
oks
a ian y
e inimo
bei
pa eikimo
biidas
gana
e as,
cia
suminé i
isi
jo
a ejai.
Kodi ikuo as
i
a ian i8kas
ienos
ki os
o mos
ki éia imas,
nepe kelian is
os
o mos
j
ki a
ki ¢ia imo
modelj:
naud.
ja///
jai
(p.
21);
ie .
kalné
//
kalne
(p.
12);
nega d
//
nega du
(p.
35).
Pagal
kalbos
dalis
ki ¢ia imo
a ian y
ap a iamoje
ch es oma ijoje
da
y a
okiy:
daik a a dziai:
kilm.
as/ds
//
as/os
(p.
31);
kilm.
aus ds
//
aiis os
(p.
196);
i klo
||
i klas
(p.
279);
léiskas
//
laiskas
(p.
194);
laumé
|/
la imé
(p.
33);
kilm.
laumés,
laumigj
||
la imés,
la imiy
(p.
32);
plén as
|/
ple as
(p.
344);
po
|/
»Y a
po a,
-Os,
po a
i
po a“
(p.
55);
is
p adzios
||
18
p adzi6s
(p.
39);
u as
//
u as
(p.
282);
il ies
|/
il iés;
i ig,
su
i éms
|/
i iy,
su
i éms
(p.
38);
aus ine
|/
aiis ine
(p.
20);
dé gana
|/
da gana,
-6s,
dé gana
(p.
337);
degésig
//
degésiu
(p.
213);
k au i e
|//
k du u e
(p.
35);
mokélas
||
mékolas
(p.
341);
paliikany
|/
paliikanos
(p.
97);
is
sa di es
|/
sa ai és
(p.
40);
ékélui
|/
ekélui
(p.
311);
i sininku
//
i sininku
(p.
131);
su
gin a ais
//
gin a ais
(p.
109); kilm.
nedélios ( au osakos
eks e)
//
nedelids
(p.
18);
biid a dzZiai:
/ygiais
//
I¥giais
(p.
12);
pés i//
pés i
(p.
38);
pe nyksciy
//
pe nyksciy
(p.
251);
in.
a ima
//
a imas
(p.
146);
skai a dis
si a
//
sim a/
(p.
6);
i a dzZiai:
a d.
kokia
|/
kokia,
-i6s,
kokia
(p.
26);
a d.
okia
/|/
okia,
-16s,
okia
(p.
23);
eiksmazodziai:
déka o i
/|
déka o i
(p.
337);
ilsis
|/
ilsis
(p.
225);
iSnaikinsiu
|/
,,Naikin i
i
ndikin i“
(p.
57);
is diZy y
/|/
is aizy y
(p.
33);
p isia ino
|/
p isia ino
(p.
117);
pulia o
//
pul a o
(p.
144);
p ie eiksmiai:
ga dZiai//
ga dziai(p.
35);
saldziai|/
saldZiai
(p.
230);
ga
//
ileai
(p.
28);
b a igia
//
b angiai
(p.
69);
en
//
én
( é)
(p.
10);
dalely é
ben
//
bén
(p.
232).
Kaip
ma y i,
Ska dzius
a ian y
ne enges,
daugeliu
a ejy
jo
yZ asi
nesku-
bin i
na i alios
bend inés
Snekamosios
kalbos
aidos.
Sup an ama,
i§
ienos
'
SnaSose
pap as ai
aSoma
/ bei
pa eikiama
an oji
o ma.
Siame
s aipsnyje
ji
a8oma
po
d ieju
e ikaliy
b ikSneliu.
12
pusés
eiké
bend inés
kalbos
pag indo
a mé,
beje,
aip
pa
pasizymin i
s y uo-
jamu
pa a miy
i
snek y
ki cia imu
(plg.
Kaman auskas,
Ska dzius
1929:
VIII),
anks esné
Sio
lygmens
no minimo
adicija,
aip
i
neiSk is aliza usi
ne a ian-
isky
no my,
J.
Jablonskio
au o i e as,
i8
ki os
pusés
—
daznai
pla esné
likusiy
a miy
a osena.
Jdomu,
kad
Salu iniais,
leis inaisiais
a ian ais
laikomi
i
o-
kio
ki éia imo
zodziai
bei
o mos,
nuo
ku iy
a si ibo a
lyg
i
p og amines
Ska -
dziaus
ki éia imo
no minimo
nuos a as
apib ézianCioje
os
ch es oma ijos
,,P a-
a méje“
(p.
IX):
kélne,
jai,
i klas,
u as,
ZmOgus,
-aus,
gi i a as,
sim as,
-al,
kOks,
-ia.
Taigi
p ak i8kai
ki ¢iuodamas
Ska dzius
bu es
daug
libe alesnis.
I
éliau
s aipsniuose,
ecenzijose
i
ki omis
p ogomis
kalbininkas
nei§si-
e cia
be
a ian isko
ki ¢ia imo.
,,Kalboje“
(1
1930:
48)
mokoma
ki Ciuo i
yZa,
kilm.
yZos
//
yZ0s;
en pa
(1
1930:
55)
pa a iama
a i
a gdiéne,
a gdiénis
a ba
a gdiené,
a gdeinis.
Ki cia imo
no my
d ejybiy
pa eikiama
i
He man-
nas,
Ska dzius
1931.
Cia
da
abejojama
dél
p iesagos
-ai é
p iegaidés,
ki ¢iuo-
jama
nenuosekliai:
sa di és,
a ndi é
(p.
26),
be
gi ai e
(p.
121),
kepu ai e
(p.
64),
no s
neseniai
(Kalba
1
1930:
55)
pa ies
bu o
pe spé a,
kad
aip
painio i
ne e é u,
ki Giuo ina
ne
n4slai é,
lie u di é
i
me ga i é,
saulai é,
be
ienodai
—
naslai é
a ba
nas/ai é.
Sioje
pasikalbéjimy
knygeléje
ne
iki
galo
iSlygin as
i
p ie-
sagos
-/ena
ediniy
ki ¢ia imas:
pap as ai
ki éiuojama
A au/iena,
ku kiena,
kiskie-
nai
. .,
be
Salia
i
4n iena,
jdu iena,
a iena
|/
a iena
(p.
55).
Gal
neapsizii é-
jus
a8oma
ama g
(p.
102)
i
ama y
(p.
140).
Ki cia imo
a ian y?
da
u i
Sie
zodziai:
ce pémis
|/
Ce pémis
(p.
117);
k au u eyse
|/
k du u éje
(p.
60);
k au u-
iy
||
k au u iy
(p.
138);
p a is u e
(p.
120),
kilm.
p aus u és
//
p aus i es
(p.
119),
spaus u eje
|/
spéus u éje
(p.
107);
a ikinj
//
dukinj
(p.
15);
a d.
kal-
nuo a
||
kélnuo a,
no s
ik
kalng
(p.
128);
a idonuoja
//
audoniioja
(p.
122);
p .
ilgai
//
ilgai
(p. 8);
saldziai
|/
saldziai
(p.
10).
Da
kele as
a ian i8kai
lei-
dziamy
ki ciuo i
zodziy
(Ska dZius
1933):
Salia
4p aizda
si loma
ki ¢iuo i
ap-
dizda,
ku i
esan i
a ojama
Vilka iskyje,
Sin au uose,
Se edziuje,
Ju ba ke,
Siauliuose,
Kamajuose
i
k .;
Salia
apusé,
epusé
da
a’y ina
i
gy ojoje
kalboje
placiai
a ojama
4puseé,
épuse;
Salia
gal ana
—
gdl ana,
0
Salia
ga bana
—
ga ba-
na;
g e a
Die iep,
galdp
pa a iama
,, a’y i
i
Die dp,
ne
Die op,
a ba
abid i
os
ly ys
pag eciui
—
Die dp
i
Die dp*
(p.
162).
Galima
da y i
iS ada,
kad
kalbi-
ninkas
no miniame
Zodyne
ole a es
pakankamai
daug
ki Cia imo
a ian u,
jeigu
ik
jy
bi a
placiai
a mése
a ojamu.
Idomus
olesnis
da ganos
ki cia imo
s a s ymas.
Kaip
jau
ma y a,
1929
m.
ch es oma ijoje
Ska dziaus
eik a
da gana
//
da gana,
-Os,
dé gana.
Kiek
éliau
(Kalba
1
1930:
48)
aip
pa
leidziami
abu
Sie
a ian ai,
be
Salia
(Kalba
1
1930:
52)
jau
ikslinama:
,,su
paciu
R.
Jonu
esu
kalbéjesis
dél
/a ono,
da ganos,
no iai
i
k .
i
abudu,
ge ai iskq
iSsiai8kine,
su ikome,
jog
y a
saky inas
ik
/a onas,
?
Salu iniai
a ian ai
Sioje
knygeléje
pa eikiami
skliaus eliuose
po
pag indiniu.
13
dé gana,
no ai
nebeui inas...“.
Véliau
kalbininko
nuomoné
keiCiasi:
,,
Dé gana
y a
ki ciuojama
Ku Sai¢cio
i
Zemaiciy;
Didz.
Lie u os
ak.
augS aiciai
sako
da -
gana,
-0s,
da gana
Naum.,
Sin .,
Se .
i
k .
;
aip,
man
odos,
pi miau
i
eikejo
ki éiuo i*
(Ska dzius
1933:
62).
Taigi
g eziamasi
nuo Ku Saicio,
a sisakoma
su-
si a imy
su
Jablonskiu
i
j
pi ma
ie a
imamas
kel i
pie iniy
aka y
aukS ai¢ciu
a ian as.
Sios
a més
ki éia imo
i
bend inés
snekamosios
kalbos
ki éia imo
no my
san ykio
p oblema
bu o
u bi
sunkiausiai
j eikiama
an ojo
desim me-
io
pabaigos
—
eciojo
desim mec¢io
p adzios
ki ¢éia imo
no min ojams.
Tolima
nuo
pag indo
a mes
a osenos
galima
laiky i
s a biausia
bend inés
kalbos
ki -
cia imo
no my
aidos
i
ki ¢ia imo
no minimo
endencija.
Vis
del o
is
p adziu
Siuos
polinkius
bu o
méginama
ibo i.
I
Ska dziui
pi maisiais
jo
ki ¢ia imo
no minamosios
eiklos
me ais
u bi
pa s
pa ikimiausias
a gumen as
bu o
pie-
iniy
aka y
aukS aiciy
duomenys
(plg.
Vidzi inas
1990:
91-93).
Vienas
i8
bidy
susido o i
su
sude ingais
ki ¢ia imo
no minimo
uZda iniais
bu o
i
ki cia imo
a ian ai.
Jie
padéjo
de in i
bend inés
kalbos
pag indo
a -
me
su
ki omis
a mémis,
jgalino
kiek
a siz elg i
j
p adé a
aiky i
papli imo
k i-
e ijy;
jie
neleido
labai
didé i
a o ikiui
a p
kodi ikacijos
aisykliy
i
pacios
bend inés
Snekamosios
kalbos
a osenos,
uo
laiku
da
i ai
nenusis o éju-
sios
i
u incios
a méms
bidingy
akcen iniy
pozymiu.
Ke i ojo
desim mecio
idu yje
lie u iy
kalbos
kul i os
mokslo
da
nebu o
eo iskai
su o muluo a
s a -
biausia
a ian y
eikalingumo
aksioma
—
iSlaiky i
adinamaji
lanks yjj
bend i-
nes
kalbos
no my
s abiluma,
naudojan is
a ian ais
ei i
p ie
naujo
pobudzio
i
naujos
kokybes
ekomendacijy.
Ska dZiui
ki cia imo
a ian ai
bu o
eikalingi
legalizuo i
bend inéje
kalboje
au en iSka,
placiai
a mése
papli usi,
su
jau
isi-
i inusia
aka ie iska
bend inés
kalbos
ki ¢ia imo
sis ema
nesike an j
a ski-
y
zodziy
i
ju
g upiy
ki icia ima,
ki aip
sakan ,
g ieZ ose
i éjan¢ios
bend i-
nés
Snekamosios
kalbos
no mas
eguliuojan¢iose
aisyklése
saikingai
de in i
a -
minio
ki cia imo
j ai o e.
Vis
dél o
1934
m.
pasi odziusioje
Ska dZiaus
ki ciuo oje
Z.
Kuzmickio
ch es-
oma ijoje
(Kuzmickis,
Ska dzius
1934)
jau
e ciamasi
be
jokiy
ki cia imo
a-
ian y.
Téiau
okios
kalbininko
pazi i y
me amo ozés
negalima
laiky i
nemo y-
uo u
nenuoseklumu.
Apie
eciojo
deSim me¢io
idu j
ki ¢ia imas
p adeda-
mas
no min i
su ieny omis
Sio
dalyko
specialis y
jégomis,
aiskiai
su okiamas
iena
ki ai
nep ieS a aujan¢ciy
ekomendacijy
i
s abiliy
no my
eikalas.
Ska -
dzius
ga bingai
laikési
su
kolegomis
i8disku uo y
i
p iim y
nu a imu.
I§
pa ies
Ska dziaus
zodziy
ma y i,
kad
jis
su
A.
Saliu
i
J.
Baléikoniu
1934
m.
y a
ben-
d ai
s a s e
bend inio
ki ¢ia imo
dalykus,
ap a e
jo
no minimo
pag indus
i
s abilumo
délei
jsipa eigoje
u
susi a imy
laiky is,
,,.kad
isuomené,
ypaé
s u-
den ai
(...),
nebegalé y
saky i,
jog
J.
Baléikonis
ki ¢iuoja
ienaip,
o
A.
Salys
su
Ska dziumi
ki aip*
(GK
1936:
133).
Veikiausiai
kalbininky
s a s y i
i
isokie
ki cio
d ejopumai,
a ijuojancios
o mos
i
nusp es a
daugelio
iki
ol
leis y
ki -
Cia imo
a ian y
a sisaky i.
Pi moji
knyga,
ki ciuo a
emian is
y
susi a imy
e-
14
zul a ais,
i
bu o
kalbama
Kuzmickio
ch es oma ija.
Su
ja,
galima
saky i,
p asi-
deda
naujas
Ska dziaus
ki i¢a imo
no minamosios
eiklos
a psnis,
ku io
s a -
biausias
b uoZas
y a
as,
kad
eikiamos
ki ¢ia imo
no mos
emiamos
ne
iek
sa o
asmeniska
nuomone,
kiek
au o i e ingiausiy
kalbininky
aps a s y omis
i
p iim omis
ekomendacijomis.
Sios
nuos a os
aigkiai
laikomasi
i
,,Lie u iy
kal-
bos
ki éia ime“.
Ne a ian iskos
jo
no mos
nulem os
ki o
kolegialaus
bend inés
Snekamosios
kalbos
no minimo
sambi io
—
Tea o kalbos
komisijos.
—
ekomen-
dacijy,
plg.:
,,dél
ki éia imo
ienodumo,
ypaciai
dél
d ejopyjy
lyciy
galu inai
susi a a
ik
anoje
miné oje
komisijoje
(Tea o
kalbos
—
A.
V)“
(GK
1936:
132).
Su
Kuzmickio
ch es oma ija
i§
Ska dziaus
ki ciuo y
eks y
bei
ecenzijy
i
s aipsniy
ki cia imo
d ejopumai
bemaz
isai
iSnyks a,
isa
likusj
p ieSka j
ei-
kiamos
i§
esmés
ne a ian iSkos
ki cia imo
no mos.
Visai
be
a ian y
jau
miné-
as
ado élis
,,Bend inés
lie u iy
kalbos
ki ¢ia imas“
(Ska dzius
1936),
aip
pa
kai
ku ie
ki i
leidiniai
(Salkauskis,
Ska dZius
1938).
Kokia
spo adi8kai
pasi ai-
kan i
g e ybé
bend ojo
p incipo
neg iauna.
Jy
pas ebé a
os
kele as:
,,
puzdymas
(a ba
piidymas)“
(Ska dzius
1936:
266),
,,pidymas
(a ba
pidymas)“
(GK
1939:
71);
ylycia,
-¥cios
//
¥lycia,
-ios
(Ska dzius
1939:
266;
GK
1939:
77);
,,a iena
a
a iena,
-6s,
a ieng*
(Ska dzius
1939:
266)
—
aip
si iloma
nep i a ian
J.
Sla-
pelio
ki cia imo
nelygumams:
a k/iena,
a iena,
be
kiaulienda,
-iénos,
mediena,
-iénos
i
is iena,
-Os,
-iena,
Zasiena,
-Os,
-iena
i
k .;
biklé,
-és,
biikle
//
biiklé
(KP
1939:
28);
ie oj
ainio
Ska dzius
y a
siiiles
a o i
zodj
palikuonis
//
pali-
kuonis
i
nu odgs,
kad
an asis
a ian as
paim as
is
M.
DaukSos
(Ska dzius
1939:
268).
Didesnés
dalies
si y
a ejy
ik aisiais
ki cia imo
a ian ais
negali-
ma
i
laiky i,
nes
Ska dziaus
daugiausia
si loma
ne
d ejaip
ki diuo i,
o
i
d iejy
leis iny
al e na y y
bend inei
kalbai
ink is
ieng.
Da
plg.
p iekais qa
J.
Tal-
man ui
dél
d ejopo
ki ia imo
pakdlnéje
i
pakainéje
i
pas aba,
kad
mokykli-
niame
ado élyje
eikig
ki ¢iuo i
,,pakalné
(i
pakdlné)
(GK
1936:
101).
Cia,
be
jokios
abejonés,
u imas
gal oje
eik’més
ski umas:
paké/né
‘ ie a
p ie pa
kalno’,
pakalné
‘ ie a
oliau
nuo
kalno,
lyguma’
(Ska dzius
1936:
66;
da
Z .
Ska dzius
1935:
110-111).
Zodiiu,
j ai ios
8io
laiko a pio
ecenzijos
i
s aips-
niai
odo
g ieZ as
i
nekomp omisines
nuos a as.
Tiesa,
po
1938
m.
iSleis y
ki -
éiuo y
Salkauskio
iloso ijos
e miny
didesniy
ki gia imo
no minamyjy
da by
Ska dzZius
i
né a
nu eikes,
be
ienu
ki u ,
p z.:
,Kalbos
pa a éjuje“
(KP
1939)
ik ai
bu o
dékinga
p oga
leis i
daugiau
ki ¢ia imo
g e ybiy.
S ambus
Ska dziaus
no minamasis
eikalas
—
ki ia imo
sky ius
i
pla us
ki Ciuo as
Zodynas
jo
pa ies,
S.
Ba zduko
i
J.
M.
Lau inai io
pa eng ame
,,Lie-
u iy
kalbos
ado e“,
i8leis ame
Vokie ijoje
1950
m.
(Ska diius
i
k .
1950).
Cia
ki cio
i
p iegaidés
dalykams
ski a
nuo
128
iki
156
psl.,
Zodynas
apima
da
bemaz
450
psl.
Si ame
ado e
ki cia imo
sis ema
kaip
ip as a
ap a’y a
be
s y-
a imy,
be
Zodyne
el
pasi odo
nemazZai
ki ia imo
a ian y.
Toks
Zingsnis
pa-
g indziamas
j ade:
au o ius,
emdamasis
gy aja
kalba,
sakosi
kiek
galédamas
s engesis
ki cia img
i8lygin i
i
su ienodin i,
be
,.Ku
y a
ienodai
ienaip
i
5

ki aip
ki ciuojama
i
negalima
dél
ienos
ki cia imo
iSies
nusp es i,
en
palie-
kamas
d bejopas
i
ka ais
ne
ejopas
ki ¢cia imas“
(Ska dZius
i
k .
1950:
28).
Pa eikiamas
aud os
pa yzdys:
no s
ke i ajame
deSim me yje
i
bu e
,, aidybi-
nes
kalbos
komisijoje“
nusp es a
a o i
aud a,
Cia
,,duodamos
pag ec¢iui
abid i
ly ys
—
aud a
i
dud a“,
nes
g iez o
zodzio
a i
neno é a.
I§
iso
ki ¢ia imo
a ian y
u i
maZiausiai
185
zodziai.
Gana
gausiai
pa eik a
d ejopo
ki ¢ia imo
p iesaginiy
eiksmazodziy,
p z.:
amsé i
/
dmsé i;
bal uo i
/
bal io i;
bja in i
//
bjdu in i;
jodin i
//
jodin
i
k .
(24
zodziai).
Va ian y
gausina
ai,
kad
be eik
iS
jy
isy
i8 es i
p iesagos
-zmas
abs ak ai
pagal
pama inius
ZodZius
aip
pa
ki ¢iuojami
d ejopai:
amséjimas
//
4mséjimas;
bal a imas
//
bal a imas;
bja i-
nimas
//
bj4u inimas;
jodinimas
//
jodinimas
i . .
I8
p oblema iskesnio
ki éia i-
mo
p iesaginiy
a dazodziy
miné ini
da zininkas
1
/
da zininkas
2;
kasini ikas
2
//
kasininkas
1;
mésini ikas
2
//
mésininkas
1;
pulkini ikas
2
//
pulkininkas
1,
eislininkas
1
//
eislini ikas
2
(:
eislé2
//
eislé
4);
gil iné
3*
//
gil iné
1;
liepiné
3*
//
liepiné
2
‘liepinis
indas,
mazZa
s a inai é’;
degésiai
2
//
degésiai
3°;
gé imas
1
/
gé imas
2
‘gé alas’;
skynimas
1
//
skynimas
2
‘i&skin a
ie a’;
sé4u u as
1
//
Sau u as
2;
mal u é
3*
//
mal u é
1;
sé u é
3*
//sé u e
2;
upu ys
2
//
ipu is
2;
asako as
|
//asako as
1(:
a8aka
1);
asa o as
1
//aSa o as
(:
4Sa a
1)
i
k .
Kele as
idomesniy
d iskiemeniy
a dazodziu:
bi zé
2
/
bi zé
1
/
bi zé
4;
d iéZas
4
//
d ieZas
3;
didas3
//
aidas
4;
asla4
//2;
aud a4
//
dud a
1;
plu a2//4;
p adzia
2
/|
4;
k epsys
4
/
k épsis
2;
laimé2
//laumé
4;
men i é
2
//men é
4;
meska
4
/
2;
sk oblas3
//sk oblas
4;
sddzius
2
//
sodzi s
4;
s i is
1
//
s i is
4;
aps( )a
2//4;
balks as,
-a
4
//
balks as,
-a
3;
si mas,
-43
//
Si mas,
-a
4
i
k .
Taip
pa
p ei eiksmiai
a/idi
//
aliai:
pa ieniui
//
pa iéniui;
ienbalsiai
//
ienbalsiai
i
k .
Ne
i
u in
gal oje
a
aplinkybe,
kad
zodynas
nemazos
apim ies,
eikés
kon-
s a uo i,
jog
a ian iskai
ki ¢iuojamy
Zodziy
jame
pa eik a
pakankamai
gausiai;
bend inés
lie u iy
kalbos
ki cia imo
no mas
Ska dZius
su okes
pakankamai
pla-
Ciai
i
demok a iSkai.
Tai
pa i ina
i
Ska dZiaus
,,Rasybinio
lie u iy
kalbos
zodyno“
(apie
1974
m.)
ank a8¢io
(Ska dzius
1974)
duomenys.
Kalbininkas
sakosi
an a8 inius
Zo-
dzius
Cia
ki éiuojas
aip,
kaip
jie
dazniau
ki ciuojami
a mése
a ba
links ami
ki ciuo i
bend inéje
kalboje,
i
p idu ias:
,,sa o
Zodyne
pa eikiu
nemazZa
i
g e-
iminiy
lyciy,
ku ios
pa eisinamos
i§
zmoniu
kalbos,
p z.:
a/s a,
-os
2
i
as a,
-
6s
4,
a kdlné
i
a kalné
1,
b olénas
i
b olénas
1,
kli i is,
-ies
1
i
kli i is,
-1és
4,
mélynuo i
i
mélynio i,
pagieza
|
i
pagieza,
-6s
3°,
dinas
i
ainas
i
k .
Taip
pa
Salia
senesniy
pazymiu
i
naujesnes,
daba
bend inéje
kalboje
jau
placiau
isigaléjusias
(pab .
au o iaus
—
A.
V)
ly is,
p z.,
dud a
i
aud a,
-6s
4,
dud o i
i
(Ska dzius
1974:
13
d).
Tokia
nuos a a
isai
i8laikoma Zodyne.
Cia
akcen iniy
a ian y
ypa¢
gausu
—
pe
430:
eiksmazodziy
—
apie
70,
d iskiemeniy
daik a-
a dziy
(i
d iskiemeniy
p iebalsiniy
p iesagu
ediniu)
—
pe
90,
balsiniy
p ie-
sagy
adiniy
—
pe
90,
p iesaginiy
bud a dziy
—
apie
25,
di iniy
25,
p ieSdéliy
i
16
p iesdéliniy
galiiniy
ediniy
—
apie
40
i
. .
Zodyne
pa eikiama
i
ik iniy
daik-
a a dziy,
ku iy
dalis
—
apie
35
—
aip
pa
ki ¢iuojami
a ian i8kai,
p z.:
up .
A ma a,
-6s3°
//
A ma a,
-os
1;
as .
Augus as
1
//
Augus as
2;
ez .
GaladusYs,
-io
3°
//
Galadusis,
-io
1;
.
Gi kalnis
1
//
Gi kalnis
1;
as .
Le ig inas
1
//
Leng-
inas
2;
Ma ijémpolé
1
//
Ma ijampolé
2;
Né inga
1
//
Ne inga
3°;
Rumsiskés
1
//
Rumsiskés
1;
Vilijémpole
|
|/
Vilijampolé
2;
Vizainis
1
//
Vizainys
3°;
Uk aina
2
/
Uk dina
1
i
k .
Visy
Siame
Zodyne
kodi ikuo y
ki cia imo
a ian y
s aipsnyje
pa eik i
né a
imanoma.
Tikslingiau
y a
mégin i
iSkel i
mo y us,
ku iy
edamas
kalbininkas
ki Ciuoja
a ian iskai.
Galima
eig i,
kad
ki cia imo
g e ybés
au o iaus
leidzia-
mos:
a)
no in
sude in i
bend inés
kalbos
sis emai
nep ieS a aujanéius
j ai iy
a -
miy
ki ¢ia imo
polinkius,
plg.:
adiks/é
2
/
aukslé
4;
bi zé
2
/
bi zé
4;
g diz ai
1
/
/
g aiz al
2;
g iz é
2
//
g iz é
4;
iésmas2
//4;
k egidé
4/.
k égzdé
2;
ujoZas1
//3;
sédiia
1
//
sédzia
2;
sk oblas
2
//
sk oblas
3;
s i is
1
//
s i is
4;
inkas
1
/
i kas
4;
zuikis
2
//
ziukis
1;
Zii igé
4
//
Zliigé
2;
gin a as
3°
//
gin a as
2;
kibi as
24
kibi as
3°;
sia ena
1
//
siu ena
3°;
s 6giné
1
//
s oginé
3*;
i sininkas
1
//
i sinin-
kas
1;
a b aila
3°
//
a b aila
1;
a kai a
3°
//
a kai a
1;
a lyda
3°
/
a lyda
1;
a pjo a
3P
//
a pjo a
1;
a plaisa
3°
/
a plaisa
1;
aibas,
-43
//
aibas,
-a
4;
di§as
,
-43
//
aisas,
-a
4;
dinas,
-43
//
ainas,
-a
4;
si mas,
-43
//Si mas,
-a
4;
ilesnas,
-43//
ilgsnas,
-
4;
aidé i,
aidi
/
didi;
na né i,
nd na
//
na na;
mu mé i,
mi ma
//
mu a;
slég i
//
slég i:
sop
'//
sOp i;
Z angé i,
Z a iga
//
Z anga
i
. .;
b)
siekian
pa eik i
senaji,
adicinj
i
jau
isigaléjusi
a
bejsigalin j
naujaji
a ian a;
pas a asis
pap as ai
aSomas
an oje
ie oje,
plg.:
é d é
1
/e d é
4;
gaida
|
//
gaida
4;
dis as
1
//
ais as
4;
é gas
3
//
e gas
4;
Zé4islas3
//
Zaislas
4;
deguonis
3°
//
degu6nis2;
g obuonis3*
//g obudnis?2;
palikuonis3*”
//paliku6nis
2;
kal iniikas
2
/
kal ininkas
1;
skolini ikas
2
//
skélininkas
1:
a iniikas
2
//
ai ininkas
1;
Seimynyks is
//
Seimynyks is
1;
agako as
//
asak6 as
1;
asa o as
//
asa o as
1;
dugalo as
//
augalo as
1;
sdulé as
WY
saulé as
1;
a pingas
//
a pingas
1;
addonuo i
/
audon io ;
sémano i
//
samano i;
asa o i
//
asa 6 i,
Z4is i
//
Zais i
i
. .
Ma y i,
kad
pasku iniuose
ki éia imo
no minamuosiuose
da buose
Ska dziaus
mégin a
labiau
paisy i
bend inés
kalbos
ki éia imo
sis emos
aidos
endencijy
—
de in i
ne
ik
ski ingos
geog a ijos,
be
i
ne ienodo
senumo
ki -
Cia imo
a ian us;
c)
s engian is
palygin i
i
su ienodin i
kai
ku iy
akcen iniy
mik osis emy
ki -
Cia ima,
p z.:
du u as
1
//
du i as
2;
S4u u as
1
//
Sau u as
2;
g iis u é
3*
//
g us u e
2;
kep u é
3°
/
kep u e
2;
p aus u é
3°
//
p aus u é
2;
sem u é
3°
/
sem u eé
2;
sé u é
3°
//
sé i é
2;
suzied o u és
1
//
suzieduo u es
2:
;
eliidumas
1
//
glidiimas
2;
i kumas
1
//
iikiimas
2
i
k .;
d)
no in
i8laiky i
akcen inius
ySius
a p
pama inio
i
i8 es inio
Zodzio,
p z.:
A du u ininkas
|
//
k au a ininkas
|
(:
k du u é
1
/
k au i é
2);
ské dininkas
1
//
ska dininkas
2
(:
ské da
//ska da
4);
eiginys
3°
//3*
(;
eig i
/
éig i);
e gis-
17
kas
//
e giskas
1
(:
é gas
3
//
e gas
4)
i
k .;
e)
méginan
su aiky i
du
p iesagos
-iis
biid a dziy
ki cia imo
modelius
—
adicini,
g indziama
pama iniy
zodziy
ki cia imu,
i
naujaji,
lemiamg
polinkio
ki éiuo i
p iesaga,
bidinga
aka y aukS ai¢iams
i
zemai iams,
bend inei
kal-
bai
Ska dziaus
ypa¢
si ly a
ke i ajame
deSim me yje
bei
éliau
(plg.
Ska -
dius
1936:
26;
Ska dzius
i
k .
1950:
142),
p z.:
aplinkinis
1
/
aplinkinis
2;
hu-
mani a inis
1
//
humani a inis
2;
k6jinis
1
//kojinis2;
siemé inis
1
//Sieme inis2;
isiomeninis
1
//
isuomeninis
2
i
k .;
)
de inan
sa o
ekomendacijas
p ie
DLKZ
1972.
Kad
aip
bu o
da oma,
né a
jokiy
abejoniy.
Vienas
a gumen as
—
gausybé
ank aS¢io
aisymy,
po
ku iy
Ska dZiaus
eikiamos
no mos
ampa,
galima
saky i,
iden iskos
DLKZ
1972
ko-
di ikuo oms,
plg.
okius
aisymus,
odan¢ius
de inimasi
p ie
Lie u oje
iSleis o
kodi ikacijos
eikalo:
g iezélé
3*
—
iS aisy a
i
( oliau
=)
3°;
juodma gis,
-é
1
=
Juodma gis,
-é
2;
o dina inis
2.
=o dina inis
1;
paskai ininkas
2
=
paskai inin-
kas
1;
pa ésiné
1
=
pa ésiné
2
i
. .
Vienas
i§
aisymo
bidy
-
DLKZ
1972
eikiamo
a ian o
p i a’ymas,
pap as ai
kaip
Salu inio:
ka/ é4
=
kal é4
/kal é
2;
dal
=
6dal1
//oda4;
p égal
=
p éga
//p oga4;
iiozas1
=
iozas
1
//3;
kui ena1
=
kui ena
/kui ena1;
éugalas3*
/
éugalas3*
//
a igalas
3°;
spjduda-
Jas3a
=
spjdudalas3*
//
spja idalas3°;
gélininkas2
=
gélininkas1
//
gélini ikas?;
kopécios,
-1
3*
=
kdpécios
1
//3*;
sk ybélini ikas
2
=sk ybélininkas
1
//
sk ybe-
lini ikas
2;
uos iené
=
os iené
//
uos iené
1,
ais iné
1,
dis ininkas
| (:
dis as
1)
= dis iné
/
ais iné
1,
dis ininkas
//
ais ininkas
1
(:
ais as
1
//
ais as
4)
i
. .
Da
iena
jdomiy
aisymy
g upé
—
a ian y
pa eikimo
eilés
a kos
de ini-
mas
p ie
DLKZ
1972,
p z.:
dud a
1
//
aud a4
=
aud a4
//
4ud a
1;
gléi és
1
//
glei és4
=
glei és4
//gléi és1;
gu guolé1
//gu gudlé2
=gu gudlé2
//
gu guo-
Jé
1;
in u as
1
/
in i as
2
=
in i as
2
/
in u as
1
i
k .
Tokiy
i
panasiu
aisymy
y a
gana
gausu,
i
bemaz
isada
jais
siekiama
susilygin i
su
DLKZ
1972
kodi ikuo omis
ki ¢ia imo
no momis
a ba
ben
p ie
jy
p ia é i.
Kad
Ska dZius
sa o
ki ia imo
ekomendacijas
y a
de ines
su
DLKZ
1972,
odo
i
su ampan-
ciy
a ian y
gausa.
Jy,
sudés y y
a
pacia
a ka
a
a i kSCiai,
i8
iso
p iskai-
cuo a
pe
140.
Veikiausiai
DLKZ
1972,
p i a’es
nemazai
ki cia imo
g e ybiu,
ska ino
i
Ska dZiy
Zeng i
uo
pa¢iu
keliu.
S a bus
nekalbinis
mo y as,
leémes
gana
libe alias
|,Radybinio
lie u iy
kal-
bos
Zodyno“
ki ia imo
no mas,
bus
bu es
palygin i
a laidus
kalbininko
Z ilgs-
nis
j
lie u iy
kalbos
a ojima
ne
Lie u oje:
,,Kada
kyla
isos
lie u iy
kalbos
likimo
klausimas
s e u ,
be
kokios
g ieZ esnés
no malizacinés
ki éia imo
di-
ek y os
a giai
pasiek y
sa o
iksla“
(Ska dZius
1968:
8).
Pinan is
ap a iems
kalbiniams
i
nekalbiniams
eiksniams
i
susiklos é
Ska dziaus
pozicija,
i8dés-
y a
bene
pasku iniame
jo
da be
—
aip
i
nei8spausdin ame
i
dél
o
labai
e ai
minimame
bend inés
Snekamosios
kalbos
kodi ikacijos
eikale
—
,,
Ra’ybiniame
lie u iy
kalbos
Zodyne“.
Visa
Ska dZiaus
ki ¢éia imo
no minamoji
eikla
odo,
kad
jam
bu o
ai8ku,
18
jog
bend inés
kalbos
ki cia imo
sis ema
u i
bi i
sa a ankiSka
i
u ulio is
dau-
giau
pagal
sa o
désningumus.
Taciau
bend inio
ki cia imo
polinky
jis
niekada
di b inemis
aisyklemis
nesis engé
a ibo i
nuo
gy osios
kalbos,
nuo
a miy
i
no mindamas
ki ¢io
dalykus
bend inéje
kalboje
kiek
galédamas
sieké
a spinde-
i
bend inei
a osenai
zymia
i aka
da anciqa
a miy
ki cia imo
j ai o e,
o
é-
liau
i
pacioje
bend inéje
kalboje
besi o muojan¢ias
naujas
endencijas.
No s
pa s
ienos
ki os
akcen inés
mik osis emos
(p z.,
p iesagos
-inis
bud a dziy)
aida
bei
no minima
i
bu o
mégines
paspa in i,
be
apsk i ai
jo
kodi ikuo os
ki i¢a imo
aisyklés
néjo
pi ma
pacios
kalbos
aidos.
Labai
j ai iai
ki ¢iuojan
a mése,
a ijuojan
i
gana
lé ai
s abilizuojan is
bend inés
kalbos
a osenai,
be
o,
su
Lie u os
okupacija
i
paciai
bend inei
kalbai
skilus
j
du
a ian us,
didesnio
isuo iniy
bend ineés
Snekamosios
kalbos
no my
ienodumo
sunku
bu-
o
ike is.
Tokiame
kon eks e
is
dél o
ySkios
kalbininko
pas angos
ku i
ieng
bend ing
Snekamaja
kalba
isiems
lie u iams
—
uZsienio
lie u iy
kalbos
po ei-
kius
i
galimybes
de in i
su
pacioje
Lie u oje
besiklos an¢iomis
no momis
i
kalbininky
ekomendacijomis.
Siuo
keliu
ska ino
Zeng i
i
bemaz
isai
jo
ki €ia-
imo
no minamajai
eiklai
budingas
emimasis
ki cia imo
a ian ais.
J
juos
kal-
bininkas
Z elgé
ne
kaip
j
no my
s abiluma
g iaunan¢ius
elemen us,
ne
kaip
j
bend inés
kalbos
balas a,
be
kaip
j
bi ing
i8
j ai iy
a miy
papildomo
i
j ai iu
idiniy
endencijy
eikiamo
bend inés
kalbos
ki cia imo
salyga.
LITERATURA
DLKZ
1972
:
Daba inés
Le u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius
:
Min is,
1972.
GK:
Gim oyji
kalba,
Kaunas
1933
—
1941.
Re manas,Ska dzZius
1931:
Lie u iskai
—
okisky
pasikalbéjimy
knygelé
/
Suda é
Edua das
He mannas.
Ki ¢ia o
P .
Ska dzius.
Kaunas:
Sakalas.
Jonikas
P.
1936
:
Misy
bend ine
kalba
i
ki éia ima
be a kan .
[Rec.]
P .
Ska dzius.
Bend inés
lie u iy
kalbos
ki éia imas.
—
Tau os
mokykla
18,
439-440.
Kalba
-
Kalba.
Bend inés
kalbos
Zu nalas
1-3,
1930.
Kaman auskas,Ska dZius
1929:
-
Ki ciuo a
le u iy
li e a i os
ch es oma ija’
augs esniajai
mokyklai
/
Suda é
Vik .
Kaman auskas.
Ki éia o
P .
Ska dZius.
Kau-
nas:
Sakalas.
KP
1939:
Kalbos
pa a éjas
|
Pa uosé
L.
Damb auskas.
Redaga o
A.
Salys
i
P .
Ska dzius.
Kaunas:
S iesa.
Kuzmickis,Ska dZius
1934:
Kuzmickis
Z.
Lie u iy
skai ymai
idu iniosioms
i
auks esniosioms
mokykloms.
Su
ilius acijomis
i
ki ciuo ais
eks ais
/
Ki éia o
d .
P .
Ska dzius.
Kaunas:
Sakalas.
Ska dzius
P .
1933:
[Rec.]
Wé e buch
de
li auischen
Sch i sp ache.
Li auisch-deu sch/
Bea bei e
on
Max
Niede mann,
Al ed
Senn,
F anz
B ende .
Bd.
1:
A-K.
Hei-
delbe g,
1932
-
A chi um
philologicum,
Kaunas,
156-164.
Ska dzius
P .
1935:
Dauksos
akcen ologija,
Kaunas
:
Spindulys.
Ska dzius
P .
1936:
Bend inés
lie u iy
kalbos
ki cia imas,
Kaunas:
S iesa.
Ska dZius
P .
1939:
[Rec.]
D .
Ju gis
Slapelis.
Ki éiuo as
lenkigkas
lie u iy
kalbos
Zodynas.
A chi um
philologicum
8.
Kaunas,
865-268.
Ska dZius
P .
1968:
Lie u iy
kalbos
ki cia imas,
Cikaga:
Lie u iy
ondas.
19