LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XL
(1998)
Vilija
SAKALAUSKIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
Valdzios
SEMANTIKA
IR
JOS
REISKIMAS
LIETUVIU
KALBOJE
1.0.
Kiek ienas
zodis
p iklauso
kokiai
no s
leksinei
mik osis emai,
iS ei8-
kian¢iai
ealijos
dalele.
Tai
gali
bi i
zodziy
g upés,
a spindin¢ios
labai
placia
ma e ialinio
pasaulio
egzis a imo
s i j.
Zodis
p iklauso
kokiai
no s
leksikos
g upei,
ku i
u i
am
ik us
emus,
eguliuojancius
Zodzio
seman ine
s uk i a,
eikSminj
susiski s ymg.
No in
nus a y i
zodzio
ie a
leksinéje—seman inéje
sis emoje,
ji
e imologiskai
iden i ikuo i
i
nus a y i
giminiSku
kalby
a i ikme-
nis,
nag inéjamuosius
Zodzius
galima
ap asy i
seman iniy
lauky
me odu
(Ka-
ali inas
1987:
19).
Leksikos
klasi ika imas
|
seman inius
laukus
—
labai
pa an-
kus
zodziy
seman ikos
y inéjimo
me odas
(Jakai iené
1980:
29).
Seman inio
lauko
( ok.
seman isches
Feld,
ang].
seman ic
ield,
us.
cemaHmuueckoe
none)
e minas
kalbos
moksle
labai
ne ienodai
sup an amas.
Siuo
a eju
laikomasi
ip asciausio
jo
apib ézimo:
seman ini
lauka
suda o
ZodZiai,
ku iuos
jungia
ben
ienas
bend as
eikSmés
pozymis
(Ka aulo
1976:
23-34;
Jakai iené
1980:
29;
Guda icius
1983:
285).
,,Tas
pozymis
dazniausiai
eks aling is inis:
bend a
daik iné
s e a,
bend a
paski is,
unkcija,
ku iq
a lieka
ais
Zodziais
pa adin i
ik o és
dalykai“
(Jakai iené
1980:
29).
J.
Ka aulo as
laikosi
nuomonés,
kad
uz enka
ben
ieno
bend o
eikSmés
pozymio,
bend os
ZodzZiais
keliamos
aso-
ciacijos,
i
Zodzius
galima
laiky i
o
pa ies
seman inio
lauko
na iais
(Ka aulo
1976:
64).
Taip
sup an ama
seman inj
lauka
suda o
Zodziai,
p iklausan ys
ne
ai
paciai
kalbos
daliai,
o
ski ingoms
kalbos
dalims
(Jakai iené
1980:
30).
Nag-
inéjamo
seman inio
lauko
ZodzZiai
aip
pa
p iklauso
ski ingoms
kalbos
da-
lims,
a¢iau
isi
jie
u i
bend a
eikSmés
pozymi,
bend a
zodzio
s uk i inj
ele-
men a
—
bazine
mo ema.
2.0.
Seman inj
pozymj
,, aldzia,
ado a imas,
aldymas“
lie u iy
kalboje
u-
i
Saknies
ald-,
eld-
ediniai
(plg.
ide.
* al-
‘s a k
sein’)
(Poko ny
1959:
11-
12).
Ge many,
bal u
i
sla y
kalbose
Sios
Saknies
ediniai
iSplés i
dan iniu
p iebalsiu
d-
(-dh-)
( ok.
- -
wal en):
go .
waldan,
us.
eaademp,
s.
sl.
eoaodemp,
la.
aldi ,
p .
weldisnan
,, eldinys”
acc.
i
k .
Lie u iy
kalboje
Saknies
ald-,
eld-
ediniy
ei8kiamos
sa okos
suda o
se-
man inj
modelj
,, aldzia
—
aldzios
subjek as
/
aldzios
objek as
—
aldzios
pa-
naudojimo
ie a“.
79
2.1.
Valdzios
sa oka
ei8kiama
eiksmaZodZiais,
zyminCiais
eiksmus,
susi-
jusius
su
aldzios
igijimu
i
u éjimu:
aldy i
,, u é i
aldzia,
ieSpa au i“,
eldé i
,,igy i,
u é i
kaip
nuosa ybe,
uZ aldy i*.
Salia
i§
seny
seno és
pa el-
dé yu
Zodziy
esama
i
neseny
ediniy.
Kadangi
bu o
da omasi
nemazai
nauju
zodziy
mo ales,
e ikos,
ekonomikos,
eodaliniy
san ykiy
sa okoms
eiks i,
ai
g e a
jy
andama
i
naujada y
socialiniy
san ykiy
sa okoms
zyme i,
p z.:
alddu i
,, aldy i,
ieSpa au i*,
alde i
,, u é i
nauda,
naudo is“,
aldiné i
i e .
aldy i, aldin i
,,zi i é i
a kos,
ado au i,
a ky i“,
aldd i
,, aldy i,
ieSpa-
au i“,
éldin i
,,cu .
eldé i*
i
k .
Naujada iniams
eiksmazodziams
bu o
daznai
a ojamos
p iesagos
-au i,
-o i:
aldo du i_,, ieSpa au i“,
aldd i,
aldzio i.
Tokiy
naujada y
gausu
XVI-XVII
a.
aS uose:
I
s ojos
paskui
o,
jog
pamusé
Do ydas
ilis inus
i
pa alda o
juos
LKZ
XVII
1026
(Ch
K n
19,
1)';
P ipildyki
zeme
aldoki
jq,
i
iexpa auki
and
zu y
ma iy
LKZ
XVII
1042
(Ch1
Moz1,
28).
I
pa aldo a
y a
a
Zemé
po
eidu
Viespa ies
LKZ
XVII
1042
(Ch1
K n22,
18).
Ka aliau
maénus,
mus
aldziok
LKZ
XVII
1047
(Mz
274-275).
lig
a es
iSeis
adas,
ku is
aldzios
Zmonimis
LKZ
XVII
1047
(DP
58).
Viekpa a o
i
aldziojo
kaip
d asiskuose,
eip
s ie iskuose
daik uose
LKZ
XVII
1047
(DP
26).
M.
Maiz ydo,
K.
Dauk§os,
S.
B.
Chilinskio,
K.
Si ydo
aS uose
a ojami
ald-
Saknies
eiksmazodiiai
aldy i,
aldzid i,
eciau
alddu i
(jo
p ieSdclio
e-
dinys
pa alddu i
uz iksuo as
S.
B.
Chilinskio
Biblijoje).
J.
B e kiino
aS uose
eiksmazodzio
aldy i
i
jo
ediniy
neuZ iksuo a,
andamas
ik
eldé i
i
jo
edi-
niai
(pa eldéjimas
BB
1
Moz
15,
3;
is eldé i
BB
Je
48,
1;
BB
Teis
3,
13;
pa eldé i
BB
1
Mak
1,
9).
Valdy i
i
eldé i
y a
dazni
S.
Daukan o,
S.
S ane i-
Giaus
as uose.
Ta mése
daugiausia
a ojamas
aldy i
i
jo
p ieSdeliniai
edi-
niai.
Ry y
auk8 ai¢iy
Snek ose
gana
daznai
pasi aiko
hib idai:
aldzia o i
LKZ
XVII
1046
(Cb,
22, Ds,
T gn,
Slé,
Ki ,
U ,
Sim),
aldzi i i
LKZ
XVII
1047
(Dgls,
S né,
Ty ,
S ,
P ng).
2.
2.
Valdzios
sa oka
eiskiama
i
eiksmazodZio
aldy i
abs ak ais:
aldzia
(Ska dzius
1996:
68;
U bu is
1978:
285;
PLKG
1957:
163),
aldymas.
M.
Mai-
ydo
a’ uose
uZ iksuo as
eiksmazodzio
abs ak as
su
p iesaga
-ymas:
Vis
es
jo
aldime
LKZ
XVII
27
(Mz
270),
K.
DaukSos,
S.
B.
Chilinskio
aS uose
—
ga-
liinés
-(i)a
edinys
aldzia.
Ki i
ediniai
aldys e,
aldonjs e
,,
aldzia,
iespa a-
imas,
bu imas
aldonu“
a ojami
XIX
a.
aS uose
bei
spaudoje
(S.
Dauk,
Kel
1881,
62,
LT
I
479),
aldonybé
,, aldzia,
ieSpa a imas“
(uz iksuo as
A.
Ku gai¢io
,,Lie u iy- okie¢iy
kalby
Zodyne“),
aldyme
,, aldzia“
(uZ iksuo-
as
Va niuose),
eldéné
,,
ieSpa a imas,
aldymas*
(uZ iksuo as
A.
K auzés
Zo-
dyne).
'
Tlius aciniai
pa yzdiiai
im i
i§
,Lie u iy
kalbos
Zodyno“,
jo
ka o ekos.
80
Ap a us
Sios
g upés
zodzius,
is y$k¢ja
iena
aldzios
seman ikos
ypa ybé
—
abs ak umas.
3.0.
Ki ai
aldzios
seman inio
lauko
zodZiu
g upei
p iklauso
ie,
ku ie
zymi,
iS
ienos
pusés,
aldZios
u e oja
( aldzios
subjek a),
iS
ki os
—
pa aldy
aldzios
u e ojui
asmenj
( aldzios
objek a).
Valdzios
subjek as
( u é ojas)
eiSkiamas
zodziais:
aldé as,
alddnas,
al-
dzionis,
aldzid ojas,
aldziiinas,
aldy ojas,
aldininkas,
eldé ojas
i
k .
Val-
dzios
u é ojo
pa adinimai
suda y i
su
i ai iomis
p iesagomis.
Sie
ediniai
lie-
u iy
asy inéje
kalboje
pasi odé
ski ingu
laiku.
Be
liaudinés
lie u iSkosios
leksikos,
am
ik a
XVI-XVII
a.
lie u iu
aSomosios
kalbos
leksikos
sluoksnj
suda e
j ai is
ano
me o
au o iy
suku i
naujada ai.
Daugiau
a
maZiau
nauja-
da y
andame
i
élesniuose
ano
me o
as uose.
XVI-XVII
a.
aS uose
uZ iksuo i
p iesagu
- ojas,
-onas,
-onis,
-o as
edi-
niai.
Su
p iesaga
- ojas
daugiausia
y a
suda omi
daik a a dzZiai
iS
an iniu
eiksmazodziu,
ku iy
bend a ies
kamienai
baigiasi
-o-,
-é-,
-y-
i
k .
(Ska -
dzius
1996:
87).
Valdy ojas
(: aldy i)
,,kas
aldo,
ieSpa auja,
ieSpa s“
a o-
jamas
S.
B.
Chilinskio
Biblijoje:
Zino e,
jog
ie,
ku ius
e ais
san
iimano,
kad
bii y
aldy ojais
Zmoniy,
aldziq
u i
and
jy
LKZ
XVII
1040
(Ch
M
10,
42);
J.
B e kiino
Pos iléje:
...didis
dangaus
i
Zemés
aldy ojas
LKZ
XVII
1040
(BP
I
420).
Ta mése
bei
au osakoje
a ojamas
eiksme
,,kas
Zi i
a kos,
ado auja“:
Té as
bu o
an
sa o
iikio
aldy ojas
LKZ
XVII
1040
(G y).
I
a e-
jo
gaspado ius,
y
nameliy
aldy ojus
LKZ
XVII
1040
(Kpé).
XVI-XVII
a.
lie u iSky
adminis aciniy
bei
ju idiniy
e miny
apsk i ai
bu o
maZa,
kance-
lia iniai
bei
eisiniai
aS ai
bu o
e Ciami
i§
oki8ky
a ba
lenkisky
o iginaluy,
i
e éjai
palikda o
ju
e minus.
Taciau
kai
ku iuose
aldzios
isakymy
e i-
muose
pasi aikyda o
i
lie u isku
Sios
iSies
e miny.
Pa yzdZiui,
1639.
IV.
22
Lenkijos
i
Lie u os
ka aliaus
Vladisla o
IV
isakyme
pa a o as
aldzid ojas
» aldininkas*
(Palionis
1995:
97).
J.
B e k ino
Biblijoje
uz iksuo as
da
ienas
edinys
eldé ojas
,, aldo as“:
Kaip
a ai
kanani ai
i
isi
eldé ojai
Zemés
gi -
dés,
ada
anys
mus
aps os
LKZ
XVIII
605
(BB
Joz
7,
9).
Sis
e minas
uZ ik-
suo as
K.
Si ydo
zodyne
i
,,Punk uose
Sakymu“:
Mies a aldis,
mies o
al-
diio ojas
LKZ
XVII
1047
(SD
21).
Kokias
y a
aldzio ojas
mies o,
okie
i
ku-
ie
gy ena
jampi
LKZ
XVII
1047
(SP
I
124).
P iesagos
-onas
ediniy
uz iksuo a
K.
Si ydo
zodyne
( alddénas
,,podda-
ny“),
,,Punk uose
Sakymu“,
P.
Ruigio,
G.
Milkaus,
A.
K auzés
zodynuose.
K.
Biga
j
8]
Zodij
Zi i i
d ejopai.
Jis
eigia,
kad
alddnas:
1)
galéjes
a si as i
i8
indoeu opieciy
p okalbés
p iesagos
*-on-;
2)
gali
bi i
kiles
i8
eiksmazZodzio
kamieno
alda-
i
p iesagos
-na-
( a d.
-nas).
Be
o,
esas
eiksmaZodis
aldo i,
uk .
oloda i
(Biga
1959:
372).
Valdonas
,, aldy ojas,
sa ininkas“
su inkamas
au osakoje:
Mano
mo usé
—
gaspadinélé,
nameliy
aldonélé
LKZ
XVII
1041
(JD
275);
Kelkis,
kelkis,
be nuzéli,
iibo
lauko
a ojéli,
jau eliy
aldonéli
LKZ
81
XVII
1041
(BsO
270);
Ai,
ku
déjai
b olelj,
Zi gelio
aldonélj?
LKZ
XVII
11042
(LB
137).
P iesagos
-ona
ediniy
( aldona
, aldo e“)
ap inkama
au osakoje:
O
ag
me gai é,
y
k ie ky
aldona
LKZ
XVII
1041
(Sin);
[Sejo
panenkai e,
iso
d a o
aldonai é,
be
ii eliy
ainikélio,
be
aukselio
zieduzélio
LKZ
XVII
1041
( s).
Salia
p iesagos
-onas
ediniy
y a
a ojamas
-onis
p iesagos
edinys
aldzionis
(: aldzia,
aldiio i)
,, aldo as,
aldy ojas“,
pasi odes
XIX
a.
aS uo-
se,
p adéjus
ipin is
Lie u os
p aei imi,
jos
is o ija.
Valdiionis
y a
ienas
i
S.
Daukan o
a ojamy
naujada u.
S.
Daukan o
a8 uose
andame
i
daugiau
p iesaginiy
ediniy,
u inciy
al-
dzios
subjek o
eik’me:
aldiiiinas
,, aldo as“.
Tau osakoje
su inkamas
aldii-
nas:
Ko
Zi gelis
smii nas
i
jo
aldiinélis?
LKZ
XVII
1043
(12d),
uZ iksuo as
M.
Niede manno
Zodyne.
P iesagos
-iinas
ediniy
uZ iksuo a
p isy
kalbos
pa-
minkluose,
p z.,
waldiins
,,E be“
(Maziulis
1997:
217),
la iy
kalboje
alduons
» aldy ojas*.
Ta mése
i
au osakoje
labiau
papli e
aldauninkas
(-ykas)
,, aldy ojas,
al-
do as“
LKZ
XVII
1026
(Ud,
Lzd,
Al,
Kpé),
aldziauninkas
LKZ
XVII
1029
(P i),
aldininkas
,, als ybés
a nau ojas“
(Sb,
Z ,
Pnd,
V8k,
Mz,
Pns,
B ,
B g,
J b).
Pas a-
asis
naujada as
a éjo
ka u
su
J.
Jablonskio
kalbine
eikla
XIX
a.
pabaigoje.
J.
Jablonskis
o
me o
as y
kalbos
u édninkg
pakei es
aldininki,
nuo
Sio
jis
g ieZ ai
ski ia
aldo g
,,zmogu,
aldan i
i
su aldan j
didelj
plo a
z
zmoniy
apgy-
en os
Zemés“
(Ska dZius
1996:
601).
Nedaug
asmeny
pa adinimy
y a
su
p iesaga
-o as,
aciau,
kaip
pazymima
»Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“,
su
ja
da
i
daba
pasida oma
naujy
Zodziy:
ies-
ko as,
skai o as,
ado as,
Ziii o as
(Paulauskiené
1994:
76).
Valdo as
,,
kas
al-
do,
ieSpa auja,
ieSpa s“
eiksmazZodzio
aldy i
i
p iesagos
-o as
edinys,
plg.
sl.
olda i
>
uk .
goaodamu
(Ska dZius
1996:
387).
Pi muosiuose
Sal iniuose
(Maz ydo,
Dauk8os)
,, aldo o“
eik8me
a ojamas
senas
d ikamienis
Zodis,
pa eldé as
iS
indoeu opie¢ciy
p okalbés,
—
iespa (i)s
,,BiaqbiKa,
ocylapb“,
é-
lesniy
au o iy
—
,,die o“
eik8me.
Valdé as
a mése,
au osakoje
su inkamas
» a ky ojo“,
,,sa ininko“
eikSme,
»Vie’pa ies*
eik’me
uZ iksuo as
,,Cla is
Ge manico—Li huana“,
G.
H.
F.
Nesselmano
Zodyne
i
ki uose
élesniuose
Zo-
dynuose.
Da
ienas
naujy
Zodziy
a si adimo
biidas
—
ZodzZiy
skolinimas
i§
ki y
kalby.
Nag inéjamai
Zodziy
g upei
p iklauso
aldymie as
,,
aldo as*
(skolinys
i$
usy
kalbos
Bonodumup)
uz iksuo as
E.
F aenkelio,
M.
Niede mano
zodynuose,
aldimie as
A.
Ku Sai¢io
Zodyne,
XIX
a.
au o iy
D.
Poskos,
S.
Daukan o,
S.
S ane iciaus,
M.
Valanciaus
a’ uose,
daugiausia
Zemaiciy
Snek ose.
»oiau-
és
y y
diinininky
Zodyne“
i
A.
Juskos
,,Dainose“
eik8mé
, a ky ojas,
glo-
béjas“:
Né a
miisy
iik e io,
y
namy
aldimie o
LKZ
XVII
1028
(JD
629).
Vai-
kas
be
aldymie o
negalia
bii i,
pasiun a
DinZ.
K.
Biga
eigia,
kad
Sis
lie u iy
kalbos
aldo o
pa adinimas
bu o
ne
kas
ki a,
kaip
Boaodumup
Beauxuu.
Sis
82
a das
lie u ius
galéjo
pasiek i
pe
jo ingius,
i
lie u iai
jj
galéjo
suzino i,
da
esan
gy am
Vladimi ui
(Biga
1958:
343).
3.2.
Seman iniam
aldZios
subjek o
laukui
p iklauso
i
pa eldé ojas
,,nau-
jas
sa ininkas,
palikimo
aldy ojas*,
eldéjas
,,ipédinis“,
eldé ojas.
AnksCiau-
siai
i8
jy
aS uose,
Zodynuose
uZ iksuo as
pa eldé ojas
(R,
MZ,
Q,
N,
K).
Da-
ba inéje
lie u iu
kalboje,
kaip
i
la iu,
daugiausia
da omasi
daik a a dziy
su
p iesaga
-éjas
i8
pi miniy
eiksmaZodziu.
I§
an iniy
eiksmazodziy
os
eik’més
da iniai
pap as ai
esuda omi
su
p iesaga
- ojas.
P iesagos
-éjas
daik a a dziu,
suda y u
i$
an iniy
eiksmaZodzZiy,
galime
as i
dainy
kalboje
(Ska dZius
1996:
84).
Veldéjas
a ojamas
S.
Daukan o,
M.
Valanciaus
as-
uose,
eldé ojis
uz iksuo as
F .
Ku Saicio
Zodyne.
4.0.
Valdzios objek as
eiSkiamas
Zodziais,
zymin¢iais
nuosa ybe
(asmeni,
u a).
Feodalinéje
isuomenéje
baudZziauninkai
bu o
laikomi
u u,
nuosa ybe
i
biida o
pa eldimi.
Senuosiuose
aS o
paminkluose
andame
uZ iksuo a
so-
cialinj
e mina
éldamas,
ku is
XV—XVI
a.
eiSké
zmogu,
esan i
ki o
zmogaus
aldzioje,
o
okiu
zmogumi
bu o
adinamas
nelais as
als ie is,
p iklauses
di-
dziajam
kunigaikSciui,
ku j
jis
uZ
j ai ius
nuopelnus
pado anoda o
sa o
nusi-
pelniusiems
pa eigiinams
—
bajo ams
a
yskupu
aldoms.
Veldamu
bu o
a i-
duodamas
ne
ien
a ski as
asmuo,
indi idas,
be
ka u
i
jo
naudojama
zemé,
jo
gy uliai
i
ki oks
u as.
Socialinis
e minas
éldamas,
isnykes
i8
lie u iy
kal-
bos
jau
XVII
a.
pabaigoje,
uz iksuo as
M.
Maz ydo,
B.
Vilen o,
J.
B e kiino,
K.
DaukSos
aS uose.
M.
Maz ydo
Ka ekizme
i
K.
DaukSos
Pos ileje
g e a
éldamo
a ojamas
paduonis,
paduo ieji
(Paduo ieji
alba
eldamai
Mz
32).
XVI
a.
lie u iSkuose
aS uose
Sie
zodziai
bu o sinonimai
i
u inio
ski umo
a p
ju
nebebu o.
Véldamas
su inkamas
ik
uose
eks uose,
ku iuose
kalbama
apie
Lie u os
DidZiosios
KunigaikS ys és
lie u iais
apgy en as
zemes.
Seniau-
sias
ak as,
ku iame
minimas
éldamas,
y a
i8
XV
a.
an os
pusés
(1454-1470),
iS
XVIII
a.
esu as as
ik
ienas
(1719
m.)
(Lingis
1970:
295).
Socialinio
e mi-
no
éldamas
kilmé
nekelia
jokiy
abejoniy
— ai
eiksmazodzZio
eldé i
ne eikia-
mosios
isies
esamojo
laiko
daly is
(Biiga
1959:
668).
Pa aldiniui
pa adin i
XVI-XVII
a.
a8y iniuose
Sal iniuose
a ojamas
i
ki as
os
pacios
Saknies
edinys
aldénas
,,pa aldus
asmuo,
aldinys“,
uz ik-
suo as
K.
Si ydo
aS uose:
Nes
kokie
y a
y esnieji,
okie
es i
i
jy
aldonai
LKZ
XVII
1041
(SP
I
124).
Su inkamas
jis
au osakoje,
D.
Su ke iéiaus,
G.
H.
F.
Nesselmano
i
ki uose
élesniuose
Zodynuose.
Valdzios
objek o
seman inei
g upei
p iklauso
naujada as:
aldinys
,,
pa al-
dus
asmuo“,
uz iksuo as
M.
Valanciaus,
J.
Jablonskio
aS uose,
E.
F aenkelio,
J.
Ry e io,
A.
Ku Sai¢io,
A.
Lalio
zodynuose.
Valdinjs
—
eiksmazodzio
aldy i
i
p iesagos
-inys
(-iné)
edinys,
pas a ojo
p ieSdélio
edinys
—
pa aldinys.
Ki i
ediniai:
aldzionis
,,pa aldus
asmuo,
aldinys“
(Valdzionys
bu o
palinksmin i
pilie is,
aldinys“,
uz iksuo as
A.
Ku Saicio
zodyne;
aldy inis
,,pa aldus
as-
83

muo“,
a ojamas
J.
Sk i ecko
biblijos
e ime.
$i
Zodj
pa eikia
i
LKZ
XVII
1040.
Tokio
ipo
ediniais
pasakomas
dalykas
pap as ai
cha ak e izuojamas
pagal
nuk eip a
i
jj
paSalinj
(kieno
no s
ki o
ykdoma
a
daZniausiai
jau
i yk-
dy a)
eiksma.
Tik iausiai
jis
pasida y as
pagal
analogiska
edinj
s a y inis
,,
pa-
ski as
kokioms
pa eigoms
i
nuo
sky éjo
p iklausan is,
jo
nu odymus
ykdan-
is
asmuo“.
Dalis
okiy
ediniy
dazZniausiai
pasida oma
i8
bi ojo
laiko
ne ei-
kiamyju
daly iy.
Taciau
daba
j
isu
Sio
ipo
ediniy
da yba
eisingiau
bu u
Zii é i
ki aip,
bii en
isski i
p iesaga
- inis,
-é,
ku i
dedama
p ie
eiksmazodzio
(dazniausiai
anzi y inio)
bend a ies
kamicno
(DLKG
1996:
107).
S ip éjan
eodalinei
san a kai
i
als ybes
aldziai,
o ma osi
gy en ojy
pa adinimai
pagal
ju
socialing
padé j.
Zmogumi
imama
adin i
Zemdi bj
su
Seima,
gy enan i
i§
sa o ikio
i
a liekan i
p ie oles.
Sis
pa adinimas
a i iko
daba ine
als iecio
sa oka.
Ukiniuose
i
eisiniuose
ak uose
Zmonés
ski s o-
mi
j
alsciaus
i
d a o
(Ju ginis
1962:
20).
Vals ié is
,,kas
e ciasi
Zemes
da -
bu,
Zemdi bys“,
,, alsciaus,
d a o
zmogus*
—
aiSkus
naujada as,
ku j
asime
ik
p adedan
V.
Kudi kos,
J.
Jablonskio
aS ais.
Vals ieciai
bu o
gausiausias
XV_XVI
a.
isuomenés
sluoksnis,
ne u in is
jokiy
poli iniy
eisiy,
als ybeje
u éjes
ik
pa eigas,
o
i8
jos
negauda es
nicko.
Vieni
als ieciai
bu o
lais i,
ki-
i—
p i i8 i
p ie
zemés,
o
e i
—
e gai.
Taciau
XVI
a.
jie
isi
su ienodéjo,
isi
apo
baudZiauninkais
(Sapoka
1989:
239).
Vals ybiniuose
ak uose,
aip
pa
i
senuosiuose
as uose
am
ik a
als iecio
ka ego ija
ei8ké
Zmogis
(Ju ginis,
min.
s .),
kaimynas
(Lingis
1970:
297).
K.
Dauk&a
Pos ileje
kaimynu
e cia
lenki8kaji
poddany,
o
anoniminio
au o iaus
1605
m.
pa aisy ame
K.
DaukSos
Ka ekizme
Zodis
kaimynas
pakeis as
als ininku
(Lingis
1970:
299):
I
eigi
da-
y
Seimynai
i
als inykamus
sa o
jsakysime
LKZ
XVIII
68
(AK
65).
Anks y uosiuose
lenki8kuose
dokumen uose
bu o
a ojami
is
esmés
ie
pa ys
li uanizmai,
ku ie
bu o
i
sla iskoje
Lie u os
kancelia ijy
kalboje.
Vals i-
ninkas
esp.
als inykas
,,pa aldinys,
als ie is“
uz iksuo as
1546
m.,
lenk.
wol-
snik
(Zinke icius
1988:
122),
a ojamas
i
XIX
a.
spaudoje
(,,AuS oje“).
Da
ienas
als ie¢io
pa adinimas
susijes
su
alsciy
ki imu:
alscidnis
, als ie is,
alsciaus
gy en ojas“
(plg.
lenky
wloscianin).
Isnykus
Lie u oje
zemiy
kunigaikS¢iams,
kei ési
k aS o
aldymas.
Lauky
bend uomenées
usy
zemiy
pa yzdziu
imamos
adin i
alsCiais,
0
jy
gy en ojai
—
alscionimis
(Ju -
ginis
1962:
17).
5.0.
Valdzios
objek as
—
u as
—
eikiamas
kele u
ald-,
eld-
Saknies
Zo-
dziy.
Visi
jie
y a
naujada ai:
alda
,, aldomas
nejudamas
u as”
—
eisinis
e -
minas,
eisiniuose
a’ uose
i
daba
a ojamas
Sia
eik’me.
Nesudeé inga
s uk ii a
odo,
kad
alda
y a
eiksmazodzZio
aldy i
i
galiines
-a
edinys;
eldé
,palikimas,
pa eldas*
—
eiksmazodzio
eldé i
i
galiinés
-é
edinys.
Senas
edi-
nys
eldénija
,,pa eldé inis
d a as,
sodyba“
uZ iksuo as
J.
B e kiino
Biblijoje.
§j
ak a
pa eikia
i
E.
F aenkelis,
aciau
jo
a si adimas
neaiskus.
E.
F aenkelis
eigia,
kad
eldenija
(
eldé i)
a si ado
i8
aladenija,
ku is
uZ iksuo as
J.
B e k -
84
no
Biblijoje
(BB
4
Moz
18,
28).
P .
Ska dzius
pas a ajj
laiko
skoliniu
(plg.
b us.
eanaden e)
(Ska dzius
1931:
234).
6.0.
Ki a
ap a iamy
zodziy
g upé
u i
sema
,, e i o ija“.
Te i o ija,
kaip
ad-
minis acinis
iene as,
pa adinama
ediniais:
alscius,
aldyba,
alda,
alda-
mys é,
aldys é,
als is, aldanija,
aldonija.
Pi muosiuose
aldzios
jsakuose
ap inkama
speci iniy
ju idiniy
e miny.
Ta p
daugelio
okiy
e miny
y a
uZ iksuo as
alscius.
Vals¢iai
minimi
jau
XIV
a.
pabaigoje
k yziuodiy
keliu
i
Lie u a
ap aSymuose.
Valsciy
suda é
ke-
lios
lauko
bend uomenés
i
bajo u
kaimai.
Bu o
i
isai
mazy
alsciy,
esanciy
aplink
didZiojo
kunigaikS¢io
kaimus
i
pilis.
Valsciaus
bend uomenés
na iai
(jau
anks¢iau
minc i
alscionys)
i8
p adziy
bu o
lais i
als ieciai.
Kai
alscio-
nys
i o
baudZiauninkais,
als¢iais
im a
adin i
i
dideliy
eodaly
d a us.
Vals-
Cius
—
,,adminis acinis
e i o inis
iene as“,
,, aldoma
e i o ija,
aldos*.
E.
F aenkelis
,,E imologiniame
lie u iu
kalbos
zodyne“,
emdamasis
P .
Ska -
dziaus
nuomone,
kad
alscius
<
ald- jus,
nu odo,
jog
pas a asis
p iklauso
aldy i
giminingu
zodziy
g upei
i
jokiu biidu
né a
skolinys
(F aenkel
1965:
1192).
Valscius,
kaip
aldoma
e i o ija,
a ojamas
J.
B e kiino
as uose:
I
jy
gy enimas
( alscius)
bu o
nuog
Meso
iki
Se a
kalno
LKZ
XVIII
64
(BB
1
Moz
10,
30);
Sup a o
ji
i
He odo
alsciaus
esan i
LKZ
XVIII
65
(BP
I
378).
Ta
pa-
Gia
eik8me
alscius
a ojamas
K.
Si ydo
aS uose:
Kaip
adu
g iidan
ga s y-
Cios
né
ienas
daik as
negal
indé is
didis,
neink aujas
maigai
pinigy,
nein ilps a
auks i
namai,
sénys,
placios
zemés,
als¢i is,
d a ai,
u mes
i
ki i
os
Zemés
niekai
LKZ
XVIII
65
(SP
I
301);
S.
Daukan o
aS uose:
Koznas
sau
ponas
galéjo
sa o
alsciuoje
Zemés
ba g
kam
no in
do eno i
LKZ
XVIII
65.
Ta mése
alscius
i8-
pli o
kaip
,, e i o inis
iene as“:
Daba
adina
apylinke,
o
pi ma
adinos
als-
ius
LKZ
XVIII
65
(T k);
AX
esu
ame
paciame
alsciuoje
gimusi
i
augusi
LKZ,
XVIII
65
(S s);
Valsciaus
gy en ojai
duoda
mediziagq,
o
ie
(meis ai)
a eina
i
pada o
il us
LKZ
XVIII
65
(Ku );
Smal y
pa apija
i
alscius
LKZ
XVIII
65
(Smal).
Ki as
adminis acinj
ienc a
nusakan is
e minas
—
als is
,, alsius,
s i is,
apyga da“.
K.
Biiga
mano,
kad
als is
y a
bal i8kos
kilmés
i ,
isi8kai
su apus
lie u iu
kalbos
Zodzio o mai
su
la iu
i
sla y
kalby
o momis,
u éjo
bi i
ne
alséius,
0
als is,
plg.
la.
als s,
sl.
ols e,
us.
eo ocme
(Biga
1958:
492).
Taciau
als is
a mése
nepapli o,
uz iksuo a
XIX
a.
pab.
—
XX
a.
p .
aS uose,
spaudo-
je
LKZ
XVIII
68
(G
119,
A ch
IV
579,
M,
LC
1888).
Valdanija
,, aldomas
k aS as,
s i is,
alda“,
uz iksuo as
P.
Ruigio
i
G.
Mil-
kaus
Zodynuose:
Pilés
aldiia,
aldanija
LKZ
XVII
1026
(R
85);
Valdanijos,
alsciaus
p i eizdéjimas,
ap iipinimas,
nu aiksciojimas
LKZ
XVII
1026
(R
18).
Valdonijq
eiksme
,, aldo o
bu eineé,
gy enamoji
ie a“
pa eikia
E.
F aen-
kelis,
F .
Ku Sai is,
J.
Ry e is.
Suda y as
g ei¢iausiai
i8
aldonas
i
p iesagos
-ija,
u incios
ie os
eikSme.
Su
Sia
p iesaga
didesne
dalis
ediniy
y a
pada o-
mi
i§
asmenis
Zymin¢ciy
daik a a dziu
i
pa adina
y
asmeny
aldomas
a
p i-
85
#i imas
ie as,
adminis acinius
iene us
(DLKG
1996:
135).
Sios
p iesagos
ediniai
am
ik am
sambii iui
a
kieno
aldomai
e i o ijai
pa adin i
a ijuoja
su
p iesagos
-ys é
ediniais
aldam s é
i
aldys e.
Valdamys é
,, aldomas
k aS as,
s i is,
alda”
uz iksuo as
S.
VaiSno o
is e s-
oje
»Ma ga i a
Theologica“:
Té onys ép
i
aldamys ép
siinaus
sa o
y a
su e -
a
LKZ
XVII
1026
(MT
166).
Sios
p iesagos
ie y
pa adinimai
suda omi
i8
as-
menis
Zyminéiy
daik a a dziy
i
pa adina
y
asmeny
aldomy
k as y
e i o i-
jas
(DLKG
1996:
136).
Valdys é
,, als ybé,
aldoma
e i o ija“
uZ iksuo as
XIX
a.
aS uose
(S.
Daukan o,
V.
Pie a io)
i
spaudoje
(A
1883,
224,
A
1885,
76).
Valda
,, aldomas
k as as“
—
galiinés
edinys
i$
eiksmaZodZio
aldy i,
zymin-
is
eiksmo
ie a,
a ojamas
Sia
eikSme
S.
Daukan o
aS uose.
Valda
a i inka
lo yniska
dominium
i
i§
jo
iS es ini
domeng.
Vidu amZiais
Siuo
a du
bu o
a-
dinamos
eodaly
e i o ijos.
7.0.
Apibend inan
pasaky ina,
kad
nag iné o
seman inio
lauko
Zodziai
su-
da o
kele a
mik olauky
a ba
leksiniy-seman iniy
g upiu:
1)
eiksmai,
susij¢
su
aldzios
igijimu,
u éjimu;
2)
aldZios
u é ojas
(subjek as);
3)
eikejai,
pa al-
diis
aldZios
u é ojui
(objek as);
4)
aldzZios
panaudojimo
ie a
( e i o ija).
I§
pa eik os
medziagos
ma y i,
kad
Zodziy
eikSmés
i
jy
aida
glaudZiai
su-
sijusios
su
isuomeniniu
gy enimu.
Gau a
1998
05
12
LITERATURA
Biga
K. 1958,
1959:
Rink iniai
as ai
1,
2.
Vilnius:
Vals ybine
poli .
i
moksl.
li .
leidykla.
DLKG
1996:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Guda iéius
A.
1983:
Leksikos
sis eminiy
pozymiu
i
s ilis iniy
ka ego ijy
ySys.
—
Mo-
kiniy
s iliaus
ugdymas,
Kaunas:
S iesa.
Jablonskis
J.
1959:
Rink iniai
aX ai
2,
Vilnius:
Vals ybiné
poli .
i
moksl.
li .
leidykla.
Jablonskis
K.
1941:
Lie u iski
Zodziai
senosios
Lie u os
as iniy
kalboje
1,
Kaunas:
Spindulys.
Jakai iené
E.
1980:
Lienwiy
kalbos
Ieksikologija,
Vilnius:
Mokslas.
Jakai iené
E.
1988:
Leksiné
seman ika,
Vilnius:
Mokslas.
Ju ginis
J.
1962:
Baudzia os
jsigaléjimas
Lien oje,
Vilnius:
Vals ybiné
poli .
i
moksl.
li .
leidykla.
Ka aliinas
S.
1987:
Bal y
kalby
s uk ii y
bend ybes
i
jy
kilmé,
Vilnius:
Mokslas.
Ka aulo
1976:
Kapaynos
IO.
H.
O6maa
u
pyccxan
udeoepadua,
Mocxsa:
Hayxa.
Lingis
J.
1970:
Isnyke
i
pasikei e
socialinés
eik8més
ZodZiai
lie u iy
kalboje.
-
Donum
Bal icum,
S ockholm.
LKZ
1996:
Lie u iy
kalbos
Zodynas
17,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
LKZ
1997:
Lie u iy
kalbos
Zodynas
18,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as.
MaZiulis
V.
1997:
P iisy
kalbos
e imologijos
Zodynas
4,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
86
Palionis
J.
1995:
Lie u iy
asomosios
kalbos
is o ija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
lei-
dykla.
Paulauskiené
A.
1994:
Lie u iy kalbos mo ologija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
PLKG
1957:
Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Vals ybiné
poli .
i
moksl.
li .
leidykla.
Poko ny
J.
1959:
Indoge manisches
e ymologisches
Wo e buch
1,
Be n
und
Minchen:
F ancke
Ve lag.
Sabaliauskas
A.
1966:
Lie u iy
kalbos
leksikos
aida.
—
Lie u iy
kalbos
leksikos
aida,
Vilnius:
Min is.
Sabaliauskas
A.
1990:
Lie u iy
kalbos
leksika,
Vilnius:
Mokslas.
Ska dzius
P .
1996:
Rink iniai
aS ai
1:
Lie u iy
kalbos
ZodZiy
da yba,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijos
leidykla.
Sa
poka
A.
1989:
Lie u os
is o ija,
Vilnius:
Mokslas.
U bu is
V.
1978:
Zodziy
da ybos
eo ija,
Vilnius:
Mokslas.
DIE
SEMANTIK
DES
SUBSTANTIVS
aldzia
UND
IHR
AUSDRUCK
IM
LITAUISCHEN
Zusammen assung
Ein
Wo
gehG
eine
lexikalischen
G uppe
an,
die
sich
au
die
seman ische
S uk u
des
Wo es
auswi k ,
au
die
Ein eilung
seine
Bedeu ungen
Ein lu8
ausiib .
Die
Me hode
des
seman ischen
Feldes,
die
in
de
linguis ischen
Li e a u
un e schiedlich
au ge aB
wi d,
is
e b ei e .
Aus
diese
Sich
gehé en
die
Ablei ungen
mi de
Wu zel
ald-,
eld-,
die
eine
gemeinsame
seman ische
Komponen e
haben,
zu
einem
seman ischen
Feld,
gl.:
aldzia,
ado-
a imas,
aldymas.
Die
on
ihnen
bezeichne en
Beg i e
bilden
ein
seman isches
Modell,
gl.:
aldzia
—
das
egie ende
Subjek /das
egie e
Objek
—
de
O ,
wo
das
Regie en
ausgeiib
wi d.
Beg i e,
die
zu
Bezeichung
soziale
Beziehungen
dienen,
sind
hau ing
du ch
Neubildungen
mi
e schiedenen
Su ixen
ausged iick .
In
e schiedenen
Dialek en,
in
den
Sch i denkmale n
des
16.
—
17.
Jah hunde s,
in
de
P esse
des
19.
Jah hunde s
liegen
Ablei ungen
on
de
Wu zel
ald-,
eld-
o .
De
g 6B e
Teil
de
Ablei ungen
on
ald-,
eld-
ha
En sp echungen
in
ande en
bal ischen
Sp achen
sowie
in
den
slawischen
und
ge manischen.
Eine
de
wich iges en
Au gaben
de
mode nen
Lexikologie
is
die
Un e suchung
de
Ablei ungen
aus
de
Sich
de
Wo bildung
und
Seman ik.
87