LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XL
(1998)
Aloyzas
VIDUGIRIS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
ZANAVYKAI
-
SUDUVIU
AR
ZEMAICIU
PALIKUONYS
Placiau
pasidomé i
zana yky
Snek a
paska ino
p o .
Juozas
Pik¢ilingis.
Sis
da bas,
no s
i
pa éluo as,
ebus
elionio
p o eso iaus
alios
i ykdymas
jo
70
me y
i
pi mosios
lie u iskos
knygos
450
me y
jubiliejy
p oga
bei
asmeniniu
au o iaus
sen imen y
Siam
k aS ui
iS aiSka.
Zana ykais
pap as ai
adinama
pie iniy
aka y
aukS ai¢iy
Siau iné
pasnek-
é,
.
y.
iena
i8
kauniSkiy
pa a més
Snek u.
Tai
pa i
Siau iné
adinamosios
Uz-
nemunés,
a ba
Siidu és,
dalis,
iSsi enkan i
a p
Némuno,
Sesipés
i
Vi8akio
upiy.
Bemaz
isa
ji
elpa
j
daba inj
Saki
ajona
(daba
jeinan i
i
Ma ij4mpo-
lés
apsk i j).
Zana yky
Snek a
ka u
su
g e imais
kapsais
y a
iena
i8
s a biau-
siy
lie u iy
bend inés
kalbos
pag indo
a miu.
I8
Sio
plo o
y a
kiles
pa s
lie u-
iy
bend inés
kalbos
é as
—
Jonas
Jablonskis
i
daugelis
ki y
iSkiliy
a gims an-
Cios
lie u iy
au os
i
als ybés
kul i os
eikéju.
Pa s
zana yky
pa adinimas
y a
nelie u iskos
da ybos,
a si ades
i8
susla in o
Né os
upés
a do
Na a
(1561
m.
in en o iuose
uz a’y a
Na upe)
i
sla isko
p iesdélio
za-
‘uz-',
plg.
analogiskos
da ybos
edinius
zanemiinscikas,
zanemunscikai,
a ba
zalemi nscikai
(pas a osios
o mos
p iebalsis
/
ie oj
n
a -
si ado
del
disimiliacijos)
i
ie o a dzius
Zad a iské,
Zag iduzis,
Zapu e.
Taigi
zana ykis
lie u iskai
eiké y
adin i
uzno iskiais.
Pa adinima
zana ykai
pa-
p as ai
a oja
pic iniai
jy
kaimynai
kapsai
(jie
ie oj
ZodZio
kaip
sako
kap),
no edami
pab éz i
zana ykams
biidinga
pe
abu
d ibalsiy
i
d iga siy
démenis
a iama
i agale
p iegaide
i
iSlaiky a
s eika
p iclinksnj
kaip.
Ski iamaja
kap-
su
i
zana yky
iba
pap as ai
laikomas
deSinysis
Sesupés
in akas
Vi8akis
i
Se-
Supés
idupys
iki
Kudi kos
Na imies io.
Pa adinimas
zana ykai
y a
g ynai
ge-
og a inis
i
ne
isai
ikslus.
Tik ieji
zana ykai p asideda
da
p ieS
Né a,
uojau
uz
Sesiipés
idupio
i
ViSakio
in ako,
i
baigiasi
Siek
ick
uz
N6 os
idupio,
uz
G iskabidzio,
nes
nuo
Sin au a,
Luksig
i
Lekééiy
apylinkiu
j
jau
ne isada
ge ai
islaikoma
a i os
galiinés
neki ciuo y
ilgujy
balsiy
kiekybé.
Tam
ik us
zana y-
ky
Snek os
ski umus
y a
nulémusios
is o inés,
poli inés
aplinkybés.
IS
is o ijos
zinoma,
kad
isoje
UZnemunéje
i
ge okai
oliau
j
pie us
i
pie -
yCius
iki
XIII
a.
an osios
pusés
y a
gy enusi
sa i a
aka iniy
bal y
gen is,
is
me asciy
zinoma
keliais
s i iniais,
daba
apibend in ais
pa adinimais
—
siidii-
iai
(Zinomi
i$
Vaka y
Eu opos
i
K yZiuociy
me ad¢iy),
jo ingiai
(i8
sla u),
daina iai
(lie u iy),
palekiai
a ba
paleksénai
(lenky).
Sidu iai,
kaip
iena
gau-
22
siausiu
i
o ganizuociausiy
aka y
bal y
gen is,
na siai
gynusi
sa o
egzis encija,
manoma,
kadaise
uzZ¢mé
nemaza
daba inés
Siau és
y y
Lenkijos,
aka y
Gu-
dijos
i
pie y
Lie u os
dalj.
Galingesniy
kaimyny
suspaus i,
XIII
a.
jie
bemaz
issi eko
a p
Nemuno
Siau éje
i
y uose,
Béb o
upés
pie uose,
Ramin os
gi-
ios
i
maZdaug
daba inés
sienos
su
Ka aliduciaus
(Kalining ado)
s i imi
a-
ka uose.
XIII
a.
gale
k yZiuoéiy
jie
bu o
galu inai
palauz i
i
Ziau iai
nusiaub i.
Didzioji
Sidu os
dalis,
manoma,
bu o
i usi
bemaz
isiska
dyk a
(To o ai is
1938:
1-15).
Siidu iy
likucius
da
ilgokai
gy enusius
daba inés
Lie u os
uzne-
munéje
odo
islikes
nemazas
sluoksnis
seno isky
ie o a dziy
i
j ai iy
kalbos
ypa ybiy.
Kad
seniau
siidu iy
gy en a
i
pie y
Lie u oje,
odo
no s
i
paski i,
be
biidingi
isai
aka y
Lie u ai
am
ik i
one ikos,
mo ologijos
i
leksikos
b uoZai
(Z .
Zemiau).
Po
Melno
su a ies
(1422
m.)
Siau iné
Sidu os
dalis
( adinamieji
zana y-
kai)
iki
Kudi kos
Naimieséio,
Se’upés,
Visakio
i
Ne ézio
Zio iy
p iklausé
Ze-
maidiy
seni inijai.
Dél
o
ka ais
manoma,
kad
daba iniai
Uznemunés
(Siidu-
os)
gy en ojai
—
isi
pie iniai
aka y
aukS aiciai
(pie iniai
kauniSkiai)
y a
o
me o
Zemai ijos
aukS aiciy
iSei iai.
Ne e ai
ne
juokaujama,
kad
su alkic is,
ypa¢
zana ykas,
y a
ne
kas
ki as,
kaip
pe
Nemuna
pe s ies as
Zemai is.
Tq
ei-
ginj
a si
pa i indami
pie y
aukS aiciai
(a ba
aka y
dziikai)
Siau inius
kai-
mynus
—
pie inius
aka y
aukS aicius
iki
Siol
da
pa adina
ZemaiCiais.
Taigi
Cia
no é usi
pa ikslin i,
kiek
Sie
eiginiai
u i
iesos
i
kiek
iSmonés,
pagaliau,
kaip
adinamoji
dyk a
pasida é
lie u iy
bend inés
kalbos
lopSys,
Lie u os
a gimimo
cen as.
Placiau
paz elg i
i
pie iniy
aka y
aukS ai¢iy
(kauniSkiy),
a ba
adinamuju
zana yku,
i
jy
a imiausiy
kaimyny
p aei i
im
lygmenimis
( one ikos,
mo o-
logijos
i
leksikos)
leidZia
,,Lie u iy
kalbos
a laso“
medZiaga.
Vienu
i§
s a -
biausiy
pap as ai
laikomas
one inis
lygmuo.
Nemaziau
s a biy
papildomy
duomeny
gali
su eik i
i
ki i
kalbos
lygmenys
—
mo ologinés
i
leksinés
ypa y-
bés,
ju
papli imas.
Sp endzian
zana yky
p aei ies
i
kilmés
klausima,
s a bes-
nés
y a
i ai uojancios
a minés
ypa ybés,
ku iy
ienos
gali
bi i
senesnes,
ki os
—
naujesnés,
ienos
a éjusios
i8
ieny
Snek y,
ki os
i8
ki y,
ienos
placiau
pa-
sklidusios,
ki os
—
siau iau.
Tad
no s
apy ik iai
pabandykim
nus a y i,
kas
za-
na yky
Snek oje
y a
bend a
aka y
lie u iams
i
kas
a ski a,
kas
pa eldé a
i§
senesniuju
laiky
i
kas
igy a
i$
g e imy
Snek y.
Apsk i ai
zana yky
Snek a,
kaip
iena
lie u iy
aka inio
a ealo
a miy,
y a
iSlaikiusi
daugiau
a chajisky
b uo-
zu.
Tai
ma y i
iS
daugelio
zemiau
pa eik u
ypa ybiu.
Pagal
daugelj
one iniy
ypa ybiy
zana yky
Snek a
da niai
jsilieja
j
o
k aS o
a miy
isuma.
Cia
nesis engiama
nag iné i
Sios
o iginalios
i
am
ik ais
b uo-
zais
unikalios
Snek os
ga syno
ypa ybiu,
o
elkiamas
démesys
i
jy
papli ima.
IS
o
ge iau
ma y i,
p ie
ku iy
a miy
zana ykai
daugiau
Sliejasi,
i8
ku sklido
j a-
ka.
P adékime
nuo
didesniame
plo e
papli usiy
ypa ybiy
i
eikime
siau éjancia
ju
seka.
23
1.
Visus
aka y
lie u ius
( aka y,
pie y
aukS aicius
i
Zemaicius
a
ben
ne-
maza
ju
dalj)
jungia
Sie
aka ie i$ko
ipo
a chaizmai:
a)
nepailgéjes
ki ciuo as
balsis
a
i a dzZiuose
mano,
a o,
sa o
(LKA
1982:
21-22.
Zemél.
n .
2.);
b)
ne-
pailgéje
ki Ciuo i
balsiai
a,
e
d iskiemenése
bend a yse
i
eiksmazodziy
p ies-
deliuose,
p z.:
kas (i),
nés (i),
apsuku,
néneSu,
padeda,
p anesa,
ebékalba,
ésneka
(LKA
1982:
31-32.
Zemél.
n .
13.);
c)
iSlikes
umpas
ki éiuo as
e
aukS esniojo
laipsnio
bid a dziy
p iesagose,
p z.:
aukS ésnis,
-é,
ge ésnis,
-é,
jaunésnis,
-é
(LKA
1982:
32-33.
Zemél.
n .14.);
d)
nepailgéje
kamieno
ki diuo-
i
umpieji
i,
u,
p z.:
bii as,
biwo,
ki as,
lizé,
liibos,
isas
(LKA
1982:
37-38.
Ze-
mél.
n .
19.);
e)
nesusiau éje
au osilabiniai
d iga siai
am,
an,
em,
en,
p z.:
kampas,
ldngas,
lankas,
pdan is,
sdm is,
pémpé,
pén is,
penk as,
S en é,
emp i
(LKA
1982:
83-89.
Zemél.
n .
68-72.).
2.
Be
pie y
aukS aiciy,
placiau
a
siau iau
a p
aka y
aukS aiciy
(kaunis-
kiu,
Siauliskiy
i
klaipédiskiy),
ka ais
i
nemaZame
Zemaiciy
plo e
papli usios
Sios
i§
seny
laiky
pa eldé os
ypa ybés:
a)
iSlaikomi
ilgieji
kamieno
ki éiuo i
i
neki Giuo i
4
€,
P zZ.:
k@snis,
g qZ as,
g éz (i),
skés (i),
sp és (i),
kasnélis,
g qz élis,
zqsélés,
g ezimas,
esimas
(LKA
1982:
61-63.
Zemél.
n .
44
—
45.);
b)
nesu um-
pejes
a i os
galiinés
ki ciuo as
q
i a dziy
ienaskai os
galininko
o mose,
p z.:
ang,
kG,
ka @,
q
(LKA
1982:
63.
Zemél.
n .
46.);
c)
ka u
su
Zemai¢iais
maz-
daug
iki
linijos
Zaga é-Siauliai-Kéddiniai-Kainas—P ienai-K osna
_
nekie-
inamas
/
p ies
e,
ei,
e,
é,
p z.:
lédas,
léidzia,
lékia,
pelenai,
kia ilé,
pélés,
sdule
(LKA
1982:
33-35,
53,
66.
Zemél.
n .
15-16,
34,
49.);
d)
kiek
plaéiau
i8lieka
il-
gas
y
bisimojo
laiko
3 a.
mi8 iyjy
eiksmazodziy
galiinéje,
p z.:
badys,
da ys,
ma ys
(LKA
1982:
60-61.
Zemél.
n .
42.);
e)
p ielinksnis
j
a iamas
ilgai
aka-
y
aukS aiciy
klaipédiskiy,
g e imy
Zemaiciy
i
kauniskiy
plo e
iki
Vilkijés,
Kaiino,
Ma ijampolés
(LKA
1982:
68.
Zemeél.
n .
53.);
)
ne
ik
didesniame
Ze-
maiciy
plo e,
be
i
mazesnéje
kapsy
dalyje,
mazZdaug
iki
Sk ia idziu,
Sasna és,
ViS ycio
islikes
nepaki es
Zodzio
p adZios
balsis
e
-
ienas
i
junginiuose
ei,
el,
en,
e ,
p z.:
églé,
eke é,
és i,
ezid,
eilé,
ei (i),
élnias,
éng (i),
e ské is
(LKA
1982:
26-29.
Zemél.
n .
9,
10.)
Ka u
eike y
nu ody i
zana yku
i
g e imy
Snek y
ino acijas:
a)
ik iausiai
dél
analogijos
e
y a
a iamas
i
Zodyje
ekmud
apie
E z ilka,
Ji ba ka,
Sakis,
Kudi kos
Na imies j
(LKA
1991:
34.
Zemél.
N .
27.);
b)
susiau éjes
e
Zodyje
és
'esu'
zana yky
plo e
iki
K iiky
i
Ba zdi,
kapsy
dalyje
iki
Vilka i8kio
i
i
siau e
nuo
Nemuno
iki
Vilkyskiu,
Simkai¢iy
i
Veliuonds
(LKA
1991:
82.
Ze-
mel.
N .
78.)
i
k .
3.
Tik
kauniSkiy
plo e
(daugiausia
aka inéje
jy
dalyje)
a ojamos
Sios
se-
nos
a
naujesnes
ypa ybés,
pap as ai
nueinan¢éios
i
MazZaja
Lie u a:
a)
islikes
nesu umpeéjes
a i os
galiines
neki ciuo as
q
eikiamosios
iiSies
daly iy
esa-
mojo
laiko
daugiskai os
a dininko
o mose,
p z.:
kéikig,
ldukiq,
sakq
(LKA
1982:
64.
Zemél.
n .
47.);
b)
i8likes
okios
pa
pozicijos
ilgas
¢
eikiamosios
i-
Sies
bii ojo
ka inio
laiko
ienaskai os
i
daugiskai os
a dininko
o mose,
p z.:
24
bijdjes,
bijdje,
b w es,
biw e,
sakes,
sake
(LKA
1982:
66-67.
Zemeél.
n .
50-51.);
c)
sukie éjes
bend a ies
p iebalsis
isnykus
balsiui
i,
p z.:
dus ,
bijo ,
nes ,
pjdu
(LKA
1982:
105-106.
Zemél.
n .
90.);
d)
kie ai
a iamas
p iebalsis
1
zodziuose
(skoliniuose)
pal as,
polka,
alsas
(LKA
1982:
109-103.
Zemél.
n .
86.);
€)
Zo-
dyje
péscias,
-ia
i e piamas
p iebalsis
k
—
péki ias
(LKA
1982:
117.
Zemél.
n .
100.);
)
me a e iniy
Zodziy
p imdélé,
p imgalys
ie oj
pi mdéle,
pi mgalys
a o-
jimas
(LKA
1982:
121.
Zemél.
n .
104.);
g)
i ap adés
Saknies
bi ojo
laiko
ne eikiamyjy
daly iu
ki cia imas
pi maja
ki iuo e,
p z.:
pagi as,
-a,
nusdu as,
-a,
p ikdl as,
-a
(LKA
1982:
127-128.
Zemeél.
n .
108.)
i
k .
4.
Vien
ik
zana ykus
su
aka iniais
eliuoniSkiais,
klaipédiskiais,
Mazaja
Lie u a
i
g e imais
ZemaiCiais
sieja
i agalés
p iegaides
a imas
pe
abu
d i-
balsiu
i
d iga siy
démenis,
p z.:
baigia,
eina,
kdukia,
ldukas,
aikas,
balsas,
dalgis,
da zas,
pé s i,
dimblas,
gul (i),
kimba,
links a,
pi s as,
pu as
(LKA
1982:
39-40,
125.
Zemél.
n .
21,
106.).
5.
Zana yky
Snek a
dalo
pusiau
(iki
linijos,
ku i
nuo
Sin au
cina
a p
Lukii
i
G iskabidzio,
Janka,
Lekééiy
i
ViSakio
Riidés,
Zapyskio
i
Paze a)
a i os
Zodzios
galiinés
neki ¢iuo y
ilgujy
balsiy
ne ienodas
a imas:
a)
a da-
zodziy
ienaskai os
galininko
o my
-q,
-¢
neki diuo i
iSlicka
ilgi
ik
pie ineje
kauniskiy
dalyje,
.
y.
pie inéje
zana yku
dalyje
i
kapsy
Snek oje,
o
j
Siau ¢
nuo
miné os
linijos
ie
balsiai
y a
su umpéje,
p z.:
gé a
kélia
~
gé q
kélia,
didele
ype
~
didele
ype
(LKA
1982:
64-66.
Zemél.
n .
47-49.);
b)
a i os
Zo-
dzio
galiinés
é,
o
i8licka
nepaki e
ij
pie us
nuo
miné os
linijos
ne
ik
pie ineje
aka y
aukS aiciu,
be
i
isoje
pie u
aukS aiciu
dalyje,
o
j
Siau e
nuo
jos
ie
é,
o
kaip
i
eliuoniskiy
Snek oje
y a
iS i e
umpaisiais
i,
u,
p z.:
kd i
~
ka e,
lapi
~
lapé,
liépi
~
liépé,
ma i
~
ma é,
b oliu
~
b élio,
laiku
~
lauko,
bu u
~
biwo,
saku
~
sako
(LKA
1982:
49-50,
56-57.
Zemél.
n .
32,
38);
c)
isoje
pie i-
néje
Lie u oje
panaSiai
iSlicka
nesu umpeéje
a i os
gal ines
( ns.
gal.)
balsiai
Lu,
oO
zana yky
§
Siau inéje
dalyje
iki
mine os
linijos
jie
y a
umpi,
p z.:
gelezini
peili
~
gelezinj
peilj,
sdldu
médu
~
sdldy
médy
(LKA
1982:
70.
Zemél.
n .
56—
57).
Manoma,
kad
as
galiiniu
umpinimas
y a
ykes
ne
seniau,
negu
XVII
a.
(Salys
1966:
37).
Ma y ,
iek
i
Siau ine
zana yky
dali,
ick
i
i
isa
MaZosios
Lie u os
adinamaja
s iukiu
pa a me
a
galiiniy
umpinimo
banga
y a
¢jusi
ka u.
Vadinasi,
iki
o
laiko
isi
pie iniai
aka y
aukS aiciai,
kaip
i
pie u
aukS ai¢iai,
os
pozicijos
galiiniy
ne umpino.
6.
Pagal
uzda os
galiinés
neki ciuo u
nesu umpéjusiu
é,
o
balsiy
a ima
pie u
aukS ai¢iai
eina
ka u
be eik
su
isais
kauni8kiais
( .
y.
kapsais,
zana y-
kais
i
pie ine
eliuoniskiy
dalimi),
p z.:
é
i
(i)@
kamieny
ns.
kilm.
i
dgs.
a d.
lapés,
medinés,
pémpés,
liipos,
sdujos.
I§
aukSciau
apz elg u
one iniu
ypa ybiu
ne ienodo
papli imo
galima
many-
i,
kad
zana yku
Snek oje
susidii é
du
i aky
s au ai:
ienas,
éjes
i$
Siau és
(i
galbi
i8
Siau és
aka u),
an asis
—
i8
pie yciy
(Zinke icius
1987:
246).
Taciau
ka u
negalima
nema y i,
kad
aka u
bal y
kalbos
pag indu
pie y
Lie u oje,
25
da
p ie$
nusiaubian
s idu ius,
jau
u ejo
bi i
susida iusi
a
ben
p adéjusi
o muo is
lie u iy
aka y
aukS aiciu
pa a me
i
jos
pie inis
a ian as.
Anks y a
aka iniy
bal y
lie u ejima
(MazZiulis
1994:
4-6;
1995:
465-469)
paska ino
aud-
ingas
sla y
e zimasis
j
bal y
zemes,
ne ukus
p asidéjes
spa us
lie u iy
au-
ybés
o ma imasis
i
iSei iy
i$
y iniy
bal y
Zemiy
in il acija.
Kaip
ne ienodai
y ie iskos
kalbos
ypa ybes
skynési
kelia
j
aka us,
odo
Siau aka iné
pie u
aukS aiciy
dalis,
a ba
adinamasis
p iedz ikis
(Mo kiinas
1994:
84-92).
Ry iné
aka y
bal y
iba
kadaise,
ma y ,
bu o
a ima
iSlaiky y
au osilabiniu
am,
an,
em,
en
izo onai,
ku i
Siau éje
bemaz
su apo
su
Zemaiciyu
i
Upy és
Zemiy
iba
(Maksimai iené
1986:
22),
0
pie uose
nuo
Okainiy
(Zemiau
Ramygalos)
—
su
y ine
T aky
ai adijos
siena.
Pagal
daugeli
mo ologiniy
kai ybos
i
da ybos
ypa ybiy
zana ykai
nesiski-
ia
nuo
kaimynu,
ypa¢
auks ai¢iy,
a miy.
Vienomis
ypa ybémis
jie
jungiasi
su
g e imais
eliuoniskiais
(Siau iniais
kauniSkiais)
i
Zemai¢iais,
ki omis
ypa ybé-
mis
su
g e imais
aukS aiciais
kauniSkiais
i
klaipédiSkiais
suda o
a si
sa i a
a eala,
eciomis
—
a si
s o i
k yzkeléje
a p
y u
i
aka u.
1.
Zemai iai,
aka y
aukS aigiai
i
pie y
aukS aidiai
mazdaug
iki
linijos
K iukai-Pas i inys—Lygumai,
j
y us
nuo
Baiségalos-Sé a~Geguziné—Ne imi-
Voke-Ruidninkai-Bu iménys—Va ena as
(Bala na)
eina
ka u
pagal
bi ojo
ka inio
laiko
3
a.
eiksmazodziy
kiso,
kniso,
iso
galiinés
a ima
(LKA
1991:
102.
Zemél.
n .
97.).
2.
Pagal
i ai iy
kamieny
daugiskai os
naudininko
galiine
zana yky
plo a
(ypaé
jo
aka ing
dalj
iki
Leké¢iu,
G i8kabiidzio,
Ba zdij),
kaip
i
eliuoniSkius
(iki
linijos
Ju ba kas—Gi kalnis—Dubysos
idupis),
dengia
du
sluoksniai:
a -
chajiskesnis, nusi esian is
pe
Siau inius
Kauniskius
j
Zemaicius
(p z.:
y ams,
peiliams,
béboms,
g aziéms,
akims,
nésims,
agims,
siiniims,
sese ims)
i
mode -
niskesnis,
supap as in as
sluoksnis,
a éjes
i§
auks aiciy
a miy,
.
y.
be
gal ines
-s
(p z.:
y am,
peiliam,
bébom,
g aziém,
akim,
ndsim,
agim,
sese im,
siiniim
g e a
eliuoniskiy
i
ki y
y y
i
pie y
aukS ai¢iy
siindm,
Zemaiciu
siindms)
(LKA
1991:
61-65.
Zemél.
n .
56-61.).
3.
Zana ykai
(be
Lekédiy)
ka u
su
eliuoniskiy
aka ine
dalimi
(be
be
Ve-
liuonds),
aka y
aukS aiciais
klaipédiSkiais
i
Zemaiciais
eina
ka u
pagal
i8lai-
ky a
p iesaga
-ininkas,
p z.:
da bininkas,
da zininkas,
Seimini ikas
(LKA
1991:
128-129.
Zemél.
n .
115.).
Panagiai
ame
paciame
plo e
( ik
j
jau
ka u
su
Leké-
Ciais
i
Veliuonds
mies eliu)
u imas
i
kamieno
Zodis
bi is
g e a
e esnio
bi é
(LKA
1991:
33.
Zemél.
n .
23.).
4.
Zana ykai
ka u
su
dalimi
eliuoniskiy
i
aukS ai¢iy
klaipédi8kiy
jungiasi
p ie
pie y
i
y y
aukS aiciy
pagal
iSlaikomus
i
kamieno
esamojo
laiko
3
a.
eiksmazodzius
gali,
giili,
nd i
(LKA
1991:
97-98.
Zemeél.
n .
94.).
5.
Tik
didesniame
a
mazesniame
aka y
aukS ai¢iy
kauniskiy
i
g e imu
klaipediskiy
plo e,
daugiausia
pagal
siena
su
Ka aliduciaus
(Kalining ado)
s i-
imi,
papli usios
Sios
ypa ybés
(dalis
jy
y a
neabejo ini
a chaizmai):
a)
ki dia i-
26

mo
a ian as
musé
(LKA
1991:
33.
Zemél.
n .
24.);
b)
nuosekliai
ilaiky as
u
kamieno
dgs.
a dininkas
siiniis,
pié iis
(LKA
1991:
57-S8.
Zemél.
n .
49.);
c)
ge iausiai
iSlaikoma
isy
laiky
i
nuosaky
eiksmazodziu
daugiskai os
1
a.
o -
ma
su
galiine
-e:
di bame,
gé iame,
mylime,
éjome,
begda ome
(LKA
1991:
85-
86.
Zemél.
n .
82.);
d)
esamojo
laiko
3
a.
o ma
pjduja
(LKA
1991:
95.
Zemél.
n .
91.);
e)
p iesagos
-e i
edinys
(bend a is)
gy é (i)
‘gy en i’
(LKA
1991:
151.
Zemél.
n .
142.);
)
su umpeéje
p ielinksniai
ge y
‘ge yn’,
seny
‘senyn’,
Zemy
“Ze-
myn’
(LKA
1991:
153.
Zemeél.
n .
144.);g)
iid
kamieno
ns.
a dininko
o ma
zuikys
(LKA
1991:
25.
Zemél.
n .
6.).
Pa adinimas
zuikis,
z uikis,
zuikys,
papli es
ik
aka y
Lie u oje,
y a
ka u
i
leksikos
klausimas,
nes
j
y us
nuo
linijos
Joni8kis-Rad iliskis—Kédainiai-
Jona a—Jiéznas—D iskininkai
jau
a ojamas
Zodis
kiskis.
Pa s
Zodis
zuikis,
manoma,
y a
ku i8kos
kilmés
(Kaukiené
1995:
473).
Taciau
kada
jis
p adejo
sa o
kelione
j
is o ine
Sidu a
(j
isa
UZnemune
i
oliau),
né a
aiSku,
nes
s -
du iai
kiskj
seniau
adino
kaip
i
p isai
ZodZiu
sasnis
(plg.
pa adinima
Sasna a).
Zodziui
zuikis
aip
placiai
paplis i
a gu
a
uz eko
Nemuna
pe zen-
gusios
ik
XV
a.
Zemaiciy
seni inijos
j akos.
Tik iausiai
$j
Zodi
sidu iai
lie u-
édami
bus
p adéje
a o i
da
p ies
XIII
a.
gale
juos
iS ikusia
agedija.
Nemaziau
s a bis
i
ki i
leksikos
duomenys,
sukelian ys
j ai iy
min¢iy
apie
paski y
Zodziy
kilme,
jy
papli ima
i
k .
Zana yky
a més
plo as
pagal
daugeli
adiciniy
pa adinimy
daugiausia
glaudZiasi
p ie
aka y
aukS aiciy.
Ka ais
pa-
ski i
objek u
pa adinimai
(ZodZiai)
isus
zana ykus
a
zana yky
plo o
a ski as
dalis
daugiau
jungia
su
Siau inémis
aka y
aukS aiciy
i
olimesnemis
a me-
mis,
ka ais
—
daugiau
su
pie inémis,
o
ypa¢
aka inémis
Mazosios
Lie u os
Snek omis.
1.
I8 isame
pie aka iniame
lie u iy
kalbos
plo e
(zemaiciy,
aka u
i
pie y
aukS aiciy
a mése)
bemaz
ienodai
adinasi
Sie
dalykai:
a)
peliide
‘ ie a
a
p ies a as
kluono
k aS e
pelams
pil i’
(LKA
1977:
54.
Zemél.
n .
15.);
b)
é i ikas,
é i kas
‘a iy
jauniklis’
(LKA
1977:
148-149.
Zemél.
n .
74.);
c)
gl iosnis
‘medis
a ba
k iimas
liaunomis
Sakomis
(Galix)’
(LKA
1977:
164-165.
Zemél.
n .
90.);
d)
lydeka
‘ples i
géluju
andeny
Zu is
(esox
lucius)’
(LKA
1977:
154.
Zemél.
n .
80.);
e)
Sal inis
‘i8
Zemés
ekan i
e smé’
(LKA
1997:
180-181.
Ze-
mél.
n .
104.);
)
Siek
iek
siau esniame
aka y
Lie u os
plo e
islikes
seno inis
anciy
pa ino
pa adinimas
gaigalas
(LKA
1977:
145-146.
Zemél.
n .
73.);
g)
dalgis
‘i ankis
ja ams
a
Zolei
pjau i’
( y iskosios
gimines
o ma
a ojama
a-
ka y
aukS aiciy
i
Zemaiciy
a mése)
(LKA
1977:
111.
Zemél.
n .
50.).
2.
Sa i os
leksikos
kampas,
bemaz
i8si enkan is
aka y
aukS aiciy
kauniskiy
( adinamyujy
kapsu,
zana yky
i
eliuoniskiy)
plo e:
a)
pé auk is
‘ka elé,
jun-
gian i
a u
pi magali
su
pas u galiu,
pap as ai
ka u
su
ainiju’
(LKA
1977:
90-91.
Zemél.
n .
35.);
b)
kdmpa
‘ ogiu
ske sinis,
balzienas
a
balzienas
i
s i-
pinas
ka u’
(LKA
1977:
101.
Zemél.
n .
44.);
c)
jungélis,
juungas
‘ aiS is,
jun-
gian is
sp agilo
ko a
su
buoze’
(LKA
1977:
118-119.
Zemeél.
n .
57.);
d)
sk an-
27
da
‘kailiniai’
(LKA
1977:
144-145.
Zemél.
n .
72.);
e)
y u ys
‘z i bliniy
bi io
pauks is
giesmininkas,
ie e sys
(Alanda
a ensis)’
(LKA
1977:
151-152.
Ze-
mel.
n .
79.);
)
bul é
‘da zo é,
ku ios
algomi
Sakniagumbiai
u i
daug
k ak-
molo
(Solanum
ube osum)’
(LKA
1977:
161.
Zemél.
n .
87.);
g)
kadugys,
kadugis
‘sausy
ie u
deko a y inis
spygliuo is
k imas
a
medis
juodomis
uogo-
mis,
kadagys
(Junipe us)’
(LKA
1977:
165.
Zemél.
n .
91.);
h)
dilgélé,
‘pik zolé,
ais inis,
pluos inis
augalas,
ku io
s iebas
i
lapai
u i
dilginamyjy
plaukeliy
(U ica)’
(LKA
1977:
167-168.
Zemél.
n .
94.);
i)
s d azolé,
s a azolé
‘
g aiza-
ziedziy
Seimos
ais inis
augalas
(Achilleay’
(LKA
1977:
168.
Zemél.
n .
95.);
j)
iké
‘ja u
guba’
(LKA
1977:
186-187.
Zemél.
n .
109.);
k)
Ziauné
‘kepalo
pa-
pen is,
Ziaube é’
(LKA
1977:
189-190.
Zemél.
n .
112.).
3.
Daugiausia
ik
zana yky
i
kapsy
(u2nemunés
kauniskiy)
a ojami
pa a-
dinimai:
a)
kdimas
‘ als ieciy
gy enamoji
i
da bo
ie a,
sodzius’
( eliuoniskiai
i
g e imi
zemaiciai
u i
a ian a
kdima)
(LKA
1977:
45-46.
Zemél.
n .
9.);
b)
isau ys,
jSau is
‘pe aukcio
dalis,
ka elé,
jungian i
a y
pi magalj
su
pas u ga-
liu’
(LKA
1977:
90-91.
Zemél.
n .
35.);
c)
angis
‘gy a é’
(bend as
suidu iy,
p i-
sy
i
lie u iy
Zodis,
a ojamas
daugiausia
kapsy
i
pie iniy
zana yku,
da
pasi-
aiko
g e imose
pie y
auks ai¢iy,
Klaipediskiy
i
i
MaZosios
Lie u os
Snek ose)
(LKA:
152.
Zemél.
n .
80.);
d)
s a iné
‘didelis
i inio
pa idalo
i§
Suly
da omas
medinis
indas’
(LKA
1977:
68-69.
Zemél.
n .
22.).
4.
Tik
zana yky
i
eliuoniskiy
( idu io
i
Siau és
kauniskiy)
Snek ose
a -
ojami
pa adinimai
a jy
a ian ai:
a)
kasé,
kaSé
‘k ep8ys,
pin iné’
(LKA
1977:
79-80.
Zemél.
n .
28.);
b)
a izé
‘Zi geliy
bii io
s ambus,
p ie
andens
gy enan-
is
abzdys,
laumZi gis
(Aeschna)’
(LKA
1977:
158-159.
Zemél.
n .
85.).
5.
Vien
ik
zana ykai
u i
Zodj
sklendé
‘j aisas
du ims
a
langams
uZskles i,
sklas is’
(LKA
1977:
40-41.
Zemél.
n .
6.).
6.
Zana yky
plo e
susidu ia
(ka ais
jj
dalydami
dalimis)
sie
pa adinimai:
a)
Siau éje
iki
Sin au §—-Lekédiy
linijos
a ojamas
ja y
k aunamojo
obesio
g endymo
pa adinimas
asia,
o
pie uose
iki
linijos
Sakiai-Lekééiai
—
—
g éndymas
‘pliik iné
kluono
asla’
(LKA
1977:
53-54.
Zemél.
n .
4.);
b)
pie uose
iki
Sakig—
Luksi )
i
Lekédiy
u imas
ja y
k aunamojo
obesio
pa adinimas
klionas,
Siau éje
iki
Saki,
Sin au i,
G iskabidzio
i
Kazlj
Rid6s
-
klojimas,
0
aka-
uose
iki
Kidulig,
Saki,
Sin au i,
Z i gzdai iy
—
ge manizmas
skiinia
(LKA
1977:
53.
Zemél.
n .
14.);
c)
pie yCiuose
iki
Veliuonés,
Pl6k8ciy,
Luksig
i
Sin-
au d
a ojamiss
Zodis
k éslas
‘pap as ai
p iekiné
ezZimo
dalis,
j
ku ia
is a omi
ungai',
o
Siau aka iuose
a ojamas
g e imy
aka y
auks aiciy
eliuoniskiy
i
i
klaipedigkiy
y inés
dalies
hib idas
gy ungis
(LKA
1977:
93-95.
Zemél.
n .
37.);
d)
y uose
iki
Sakig
i
Plok&¢iy
a ojamas
pa adinimas
ogés
‘pa azomis
SliauZian i
Ziemos
kelio
aZiuokle’,
o
Siau aka iuose
iki
Zalidsios
(j
pie us
nuo
Kudi kos
Na imiescio),
Ba zdy
i
Visakio
Riidés
—
Slajos
(beje,
apie
Sakiis,
LukSi s,
G igkabidj,
Kudi kos
Na mies j,
Ba zdis
Slajos
eiskia
da bines
o-
ges,
o
dogées
—
leng esni,
iSeiginj
Ziemos
ezima)
(LKA
1977:
100-101.
Zemél.
28
n .
43.);
e)
pie uose
nuo
Se’upés
idupio
iki
Ba zdi,
G iskabidzio,
Lekédiy,
Zapyskio
pailgas
Zemés
pazeméjimas
adinasi
kldnis,
0
Siau éje
iki
Kyba u,
Vilka iskio,
Kazlj
Rid6s,
Sk iaidziy
papli es
pa adinimas
loma
(LKA
1977:
178-179.
Zemél.
n .
103.).
7.Vaka y
aukS aicius (kauniskius,
klaipediSkius
a jy
dalj)
su
didesniais
a
mazZesniais
g e imy
a miy
plo ais
jungia
p ie
Mazosios
Lie u os
a miy
Sie
j ai is
pa adinimai,
e nog a izmai,
skoliniai:
a)
bi as
‘p iemené,
p icangis’
(LKA
1977:
38-39.
Zemél.
n .
5.);
b)
s uba
‘ als ie¢iy
gy enamasis
namas,
o-
ba,
pi kia’
(kauniskiy
plo e
eikiausiai
i8s iimes
senesnijjj
Zodj
oba)
(LKA
1977:
34.
Zemeél.
n .
2.);
c)
dyselys,
dyselis
‘ ezimo
odiklis,
ka elé
po iniam
ezimui
aldy i’
(LKA
1977:
93.
Zemél.
n .
36.);
d)
Slaiinys
‘ aka y
aukS ai iy,
kauniskiy
po inio
ezimo
dalis
g azului
i i in i?
(LKA
1977:
93.
Zemél.
n .
36..);
€)
skié as
‘ ezimo
ske sinis
b ank ams
kabin i,
papli es
ik
ibo ame
a-
ka y
Lie u os
plo e’
(LKA
1977:
91-92.
Zemél.
n .
36.);
)
bi kSas,
buk&( )a
‘ a o
j o é’
(LKA
1977:
100.
Zemél.
n .
40.);
g)
k ipé,
k ipés
‘ ezimo
ga dis,
8o-
niné
eZimo
o elé’
(LKA
1977:
99-100.
Zemél.
n .
39.);
h)
Spykis,
Spykis
‘ a o
s ipinas’
(LKA
1977:
98.
Zemél.
n .
41.);
i)
ink é,
inkélé
‘dalgés
j a o
dalis,
ziedas’
(LKA
1977:
114-115.
Zemél.
n .
53.);
j)
pakalas,
p akalas
‘dalgio
plei8-
as,
pakala’
(LKA
1977:
115-116.
Zemeél.
n .
54.);
k)
b éks as,
b oks élis
‘medi-
nis
indas
s ies ui
muS i,
muS u is’
(LKA
1997:
141-142.
Zemél.
n .
71.)
i
k .
8.
P ie
pie y
aukS ai¢iy
aka y
aukS aiciy
pie ine
dali,
o
ka ais
ik
kaunis-
kiy
uzZnemune
jungia
Sie
pa adinimai:
a)
d as
‘ obesys
gy uliams
laiky i’
(LKA
1977:
49-50.
Zemél.
n .
13.);
b)
ezimas
‘a kliy
aukiama
aziuokle,
a-
ai’
(LKA
1977:
89-90.
Zemél.
n .
34.);
c)
kel u é
‘sp agilo
ko as’
(LKA
1997:
116-117.
Zemél.
n .
55.);
d)
méké as
‘ka piniy
Seimos
gélyjy
andeny
i
ji u
nedidelé,
plokS¢ia
Zu is,
kuoja
(Ru ilus
u ilus)’
(pa adinimas,
papli es
pie u
i
Siau aka iu,
Lie u oje,
a eina
ik
iki
Nemuno)
(LKA
1977:
153-154.
Zemél.
n .
82.);
e)
apsiadi i
(kélines)
‘apsimau i’
(LKA
1977:
192-193.
Zemél.
n .
110.)
i
k .
Cia
suminé a
leksika
y a
gan
nelygia e é.
Salia
senosios,
pa eldé os
leksi-
kos
y a
i
isiskai
naujos
—
nemazZas
skoliniu,
ypa¢é
ge manizmuy,
klodas.
Todel
be
a odai os
ja
em is
negalima.
Ta¢iau
i akos
k yp ims
nus a y i
jos
eikSmeé
nemazesne
negu
one ikos
lygmens.
Is ados.
Vadinamyju
zana yky
Snek os
plo as
bemaz
isiSkai
su ampa
su
daba inio
Sakiy
ajono
ibomis.
No s
pa adinimas
zana ykai
y a
g ynai
geog-
a inis
i
ne
isiSkai
ikslus,
a¢iau
|
a osena
i ai iéjes
Zodis:
eina
sa ai inis
laik aS is
,,Zana ykai“,
eikia
k aS ieciu
Zana yky
klubai.
Zana ykai
y a
iena
iS
aka y
aukS aiciu
kauniskiy
pa a mes
Snek u.
Ji
suda o
cen iniy
kauniSkiy
aka ine
dalj
i
da niai
isilieja
j
lie u iu
kalbos
a miu
sis ema.
Is o iskai
zana ykai
uzZima
Siau ine
senosios
Siidu os
dali,
ku i,
manoma,
anksCiausiai
y a
pa y usi
besi o muojancios
lie u iy
au ybeés
i
kalbos
i aka.
Vidu amZiais
Cia
a si adusi
dyk a,
apie
ku ia
kalba
K yziuociu
me aSciai,
29
bu o
nuola iniy
bemaz
du
Sim us
me y
ukusiy
ko y
i
zygiu
p ies
Lie u os
als ybe
ezul a as.
Taciau
a
dyk a
nebu o
isiska,
o
daugiau
san ykiné.
No s
zana yky
plo as
XV-XVII
a.
p iklausé
Zemai¢iu
seniiinijai,
a¢iau
a -
imiausiy
os
seni inijos
kaimyny
aka y
aukS aiciy
( adinamujy
eliuoniskiy)
a més
j aka
a gu
a
bu o
lemiama.
§j
i8
Siau és
einan i
j akos
s au a
i
olime-
snes
pie yciy
s i is
sma kiai
s abdé
oks
pa
i8
T aky
ai adijos
g e imy
a -
miu
slenkan is
i aky
s au as.
Ta¢iau
T aku
ai adijos
pie iné
a mé
nebu o
ienaly e.
Ja
suda é
du
sluoksniai:
pi masis
senesnysis
aka ie iSko
pobiidzio
sluoksnis,
susida es
eikiausiai
da
aka iniy
bal u,
s idu iy
kalbos
pag indu,
i
an asis,
daugiau
a
maZiau
j
pi maji
p asisk e bes
a
ji
uzklojes
y ie ybiu
sluoksnis.
Daugumas
y
ypa ybiu,
nepasiekusiy
zana yky
Snek os,
y a
sus oju-
sios
pe einamajame
pie y inio
aka y
aukS aiciy
kauniskiy.
i
Siau aka inio
pie u
aukS aiciu
pak aS¢io
uoze.
Be
o,
aka y
aukS ai¢iy
kauniskiy
aka ini
pak a&s i,
aigi
i
zana yky
Snek a,
isa
laika
iesiogiai
y a
eikusios
i
MaZosios
Lie u os
pie ines
aka y
aukS ai¢iy
pa a més
Snek os.
Del
o
zana yky
Snek os
Siau iné
dalis
i8
esmés
y a
adinamyju
s iukiy
Snek os
esinys.
Taigi
zana yku
Snek a,
susida iusi
aka iniy
lie u iu
Snek y
pag indu,
y a
sa i as
pie iniy
a-
ka y
aukS aiciu
a més
da inys
i
sa o
Saknimis
da
siekia
senyju
Sio
k aS o
gy-
en ojy
siidu iy
pag inda.
Gau a
1998
04
17
LITERATURA
Kaukiené
A.
1995:
Kaip
kalbéjo
kunigaikS iené
Bi u e.
—
Lie u ininky
Zodis,
Kaunas:
Li e-
ae
uni e si a is,
469-478.
LKA
1977:
Lie u iy
kalbos
a lasas
1.
Leksika,
Vilnius:
Mokslas.
LKA
1982:
Lie u iy
kalbos
a lasas
2.
Fone ika,
Vilnius:
Mokslas.
LKA
1991:
Lie u iy kalbos
a lasas
3.
Mo ologija,
Vilnius:
Mokslas.
Maksimai iene
O.
Upy es
seno e.
—
Upy é.
Vilnius:
Min is,
21-30.
MaZiulis
V.
1994:
P isai
i
ki i
bal ai.
—
P isijos
kul ii a,
Vilnius:
Academia,
4-6.
MaZiulis
V.
1995:
Del
P isijos
lie u iy
kilmes.
—
Lie u ininky
Zodis,
Kaunas:
Li e ae
uni-
e si a is,
465-469.
Mo kinas
K.
1994:
Del
p iedziikio
i
jo
iby.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
34,
Vilnius,
84-92.
Salys
A.
1966:
Zana ykai.
—
Lie u iy
enciklopedija
35,
Bos on:
Lie u iy
enciklopedijy
leidyk-
la,
34-38.
To o ai is
J.
1938:
Siidu os
Su alkijos
is o ija,
Kaunas.
Zinke iéius
Z.
1987:
Lie u iy
kalbos
is o ija,
Vilnius:
Mokslas.
SIND
DIE
ZANAVYKAI
NACHKOMMEN
DER
SUDUVIAI
ODER
DER
ZEMAICIAI
Zusammen assung
Die
G enzen
des
Gebie es
de
sog.
Zana ykai
s immen
beinahe
ganz
iibe ein
mi
denen
des
heu igen
Bezi kes
Sakiai.
Die
Bezeichnung
zana ykai
is
eine
ein
geog aphische,
nich
seh
30