ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XLIII
(2000)
Anna
STAFECKA
La ijas
Uni e si a es
La iesu
alodas
ins i ii s,
Riga
IZLOKSNE,
NORMA
UN
TRADICIJA
LATGALES
ROKRAKSTA
LITERATURA
19.
gadsim a
o aja
pusé
péc
polu
dumpja
apspieSanas
La galé
( apa
ka
Lie u a)
eselus
Ce desmi
gadus
ilgs
d ukas
aizliegums.
Ja
lie u iesi
g ama-
as
a
d uka
Mazaja
Lie u a,
uz
ku u
Sis
aizliegums
nea iecas,
un
slepeni
as
ie es
pa eja
Lie u a,
ad
La gales
la iesi
i
daudz
sa ezgi aka
si uacija.
Kau
a i
pa éjos
La ijas
no adus
(Ku zemi
un
Vidzemi)
d ukas
aizliegums
neska ,
la galieSu
g ama as
u
d uka as
ne iek,
jo
La gales
jeb
—
ka
o eiz
sauca
—
Vi ebskas
gube nas
un
pa éjo
no adu
la ieSus
Ski
ne
ikai
adminis a i a
o-
beza,
be
a i
isai
a Ski igie
dialek i,
uz
ku u
pama a
iz eidojusas
di as
aks ibas
adicijas
( idusdialek s
ka
lejasla ieSu
aks u
alodas
pama s
un
aug’zemnie-
ku
jeb
augSla iesu
dialek s
—
la galieSu
aks u
alodas
pama a),
a ’ki iga
aks iba
(go u
bu i
lejasla iesu
aks iba
un
la inu
bu i
augSla ieSu
aks iba)
un,
p o-
ams,
piede iba
pie
dazadam
kon esijam
(ka oli
La galé
un
lu e ani
pa éja
La -
ija).
Dazas
la galieSu
g ama as
iek
iespies as
a zemés
(Holandé,
Vacija,
Z ied-
ija,
Somija)
un
kon abandas
cela
ie es as
La galé'.
Tas
i
lo i
da gas,
un
ikko
no
dzim b Sanas
a b i o ajam
zemniekam*
o
iegadei
iiks
lidzeklu.
Be
lig-
Sanu
un
dziesmu
g ama as
i
bi iski
nepiecieSamas,
bez
am
zemnieku
ga iga
dzi e
na
iedomajama.
Tadé]
ipigi
iek
glaba as
ecas
pi ms
d ukas
aizliegu-
ma
laika
iespies as
g ama as,
a
oku
pa aks i as
a se iskas
nodilusas
lapas,
pamazam
a i
eselas
g ama as.
Visbiezak
as
i
ligSanu
g ama as,
élak
a i
p ak-
iski
padomi
zemniekiem
un
olklo as
ma e iali,
e ak
pau
au o u
o iginalsa-
ce éjumi.
Rodas
a ien
ai ak
un
ai ak
a
oku
pa aks i u
un
iesie u
g ama u.
Ta
ezul a a
Sodien
a am
una
pa
eselu
pe iodu
la galie’u
aks u
alodas
un
li e a u as
és u é
—
ok aks a
li e a i u
d ukas
aizlieguma
laika’,
ko
adijusi
La gales
la ieSu
zemnieki,
pa as i
pasi
bidami
bez
skolas
izgli ibas.
A
_
La galisu
g omo u
izs Odes
ma e iali.
M.
Apela
un
S.
SeiJa
sako ojuma.
—
Rézekne,
1936,
24.
?
La galé
dzim biiSana
ika
a cel a
ikai
1861.
gada
( apa
ka
K ie ija),
pa éjos
La ijas
no ados
a
bija
a cel a
jau
ag ak:
Ku zemé
—
1817.
gada,
Vidzemé
—
1819.
gada.
*
PlaSak
pa
o:
Rupains
O.
Tau as
aks niki
un
g omo u
po aks ei 6ji
d ukas
aizliguma
laika.
—
Roks u
k ojums
la galu
d ukas
aizliguma
a celsonas
40
godu
a ce ei,
Dauga pils,
1944,
190—
204.
128
PaSlaik
zinami
apmé am
15
g ama u
pa aks i aju
a di*,
acu
inu
skai s
i
bijis
daudz
lielaks,
a i
musdienas
él
jop ojam
a odamas
saglaba as
a
oku
aks i as
g ama as®.
Rok aks a
li e a a,
ka
kons a éjis
g ama niecibas
és u nieks
Aleksejs
Apinis,
uzplauks
gal enoka
La gales
idiené
-
Rézeknes
un
Ludzas
ap inku
dala
(Ba ka as,
Va aklanu,
Gaigala as,
Nau anu,
MakaSanu
no ada).
In e e-
san i,
ka
ieSi
ajos
pagas os,
ku
da bojas
g ama u
pa aks i aji,
ap
1900.
gadu
(35
gadus
péc
d ukas
aizlieguma
ie ieSanas)
kons a é a
isai
augs a
lasi p as-
me.
La gales
la ieSu
zemnieku
idi
—
76,5%,
be
u pa
blakus
esoSajos
pagas-
os,
ku
ok aks a
li e a i a
nebija
izpla i a,
ikai
39,2%
lasi p a éju°.
Aplikojo
ai akas
ok aks a
g ama as,
ne a
nepamani ,
ka
ajas
i
liela
lidziba
alodas
iz eiksmes
un
a i
aks ibas
adicijas
zina.
Tas
i
likumsaka igi,
jo
ok aks a
g ama as
ne odas
ukSa
ie a
—jau
kop
18.
gadsim a
sakuma
pas a
aug§la iesu
jeb
la galiesu
aks ibas
adicija,
kas
eidojusies
uz
Dien idla ga-
les
izlokSnu
pama a
un
i
a
isai
spécigu
lejasla iesu
aks u
alodas
un
ci u
alodu
(i
ipasi
polu) ie ekmi,
ka
a i
a
jau
zinama
mé a
nos abilizéjusos
aks ibu
un
mo ologisko
o mu
lie ojumu,
kam
aks u igas
s ihiski
iz eidojusas
no -
mas.
Vienlaikus
s a igi
apzina
a i
g ama u
pa aks i aju
un
au o u
dzim as
izloksnes
ie ekmi,
jo
ok aks a
li e a i as
adi aji
i
paSi
la ieSu
zemnieki
(a Ski iba
no
iespies o
g ama u
au o iem,
ku i
gal enoka
i
bijuSi
ci au iesi),
ku u
dzi es
ie a
pa as i
ne iek
maini a,
adé]
ok aks a
li e a i as
a o os
ne-
e i
i
iksé as
liecibas
pa
a se isku
izloksni.
Ta
ka
au o a
dzim as
izloksnes,
no mas
un
adicijas
saska sme
islabak
a klajas
laiciga
sa u a
da bos
(ga iga
sa u a
eks i
pa as i
i
pa aks ijumi
no
ag ak
iespies ajam
la galiesu
lagSanu
un
dziesmu
g ama am
ai
a i
ulko i
no
polu
alodas),
apliikosim
o
ie é o-
jamaka
La gales
ok aks a
g ama niecibas
pa s a ja
Zalmuizas
jeb
Nau anu
pagas a
zemnieka
Awnp i a
J0RpzZa
da bos’,
ku os
isai
liels
ipa s a s
i
laiciga
aks u a
eks iem.
And i s
Ju dzs
(1845-1925)
skola
nebija
macijies,
lasi
inu
bija
iemacijusi
ma e.
A.
Ju dzs
pasmacibas
cela
bija
iemacijies
aks i
un
apgu is
k ie u,
polu,
lie u ieSu,
nedaudz
a i
la inu
*Apinis
A.
Kleke e
I,Limane
L.
Raks i ajs
no
Nau éniem.
And i a
Ji dia
dzi e
un
eikums,
Riga,
1989,
13.
>
Nesen
apzina as
él
di as
a
oku
aks i as
liigSanu
un
dziesmu
g ama as,
ku am,
sp iezo
pec
ok aks u
a Ski ibam,
i
bijusi
ai aki
pa aks i aji,
ska .:
Ci $a
L.
D ukas
aizlieguma
laika
o iginalma e iali
BFPC
ondos.
—
In eg acijas
p oblémas
miisdienas.
S a p au iskas
zina niskas
kon e ences
ma e iali,
Rézekne,
1999,
4-6.
®
Apinis
A.
Nep aso
a lauju.
La iesu
ok aks a
li e a ii a
18.
un
19.
gadsim d,
Riga,
1987,
162.
7A.
Ja dza
de ums
g ama nieciba
un
li e a ii a
ai akka
iz é é s
isai
plasas
publikacijas,
ska .,
piemé am,
Apinis
A.
La iesu
g ama nieciba,
Riga,
1977,
220-222.;
Apinis
A.
Nep aso
a lauju.
La iesu
ok aks a
li e a ii a
18.
un
19.
gadsim a,
Riga,
1987,156-179.;
Apinis
A,,
Kle-
ke e
L,Limane
L
Raks i ajs
no
Nau éniem,
Riga,
1989,
136.
129
alodu,
p a is
a i
go u
bu us
un
lasijis
lejzemnieku
izde umus.
And i s
Ju dzs
i
sa aks ijis
ai ak
neka
20
biezu
séjumu,
dazu
pa
ap
1000
lappusu,
ka
a i
planakas
bu nicas
un a se-
iskas
lapinas*.
DiemZél
lielaka
dala
no
a
gajusi
boja
ugunsg éka.
SaglabajuSas
g ama as
a odas
La ijas
Nacionalas
biblio ékas
Re o
g ama u
un
ok aks u
zina niskaja
nodala
un
La ijas
Akadémiskas
biblio ékas
Rok aks u
un
e o
g ama u
nodala.
And i a
Ji dza
de umam
li e a i a
un
g ama niecibas
és u é
misdienas
gal enoka
i
kul u és u iska
nozime,
aCu
d ukas
aizlieguma
laika
am
i
bijusi
liela
loma
no ada
li e a aja
dzi é.
Musdienas
A.
Ji dza
a s a ie
ok aks-
i,
kau
a i
nebi
na
é éjami
nek i iski,
nozimigi
ieSi
no
alodas
iedokla.
Tajos
isai
uzska ami
a spogulo s,
cik
liela
mé a
pas a oSas
aks u
alodas
jeb
iespies o
g ama u
alodas
adicija
un
s ihiski
iz eidojusas
no mas
ie ekméju-
Sas
ok aks a
g ama u
alodu,
ka
eks u
au o s
un
pa aks i ajs
espek éjis
as
aks u
alodas
pa adibas,
kas
na
aks u igas
ina
dzim ajai
izloksnei.
Vienlai-
kus
s a igi
apzina
a i
izloksnes
ie ekmi
uz
ok aks u
alodu,
i
ipasi,
ja
nem
é a
o,
ka
A.
Ju dza
dzim a
izloksne
isai
k asi
a Ski as
no
Dien idla gales
izloksném,
uz
ku u
pama a
eidojusies
la galieSu
aks u
aloda.
Lai
izseko u
izloksnes
un
aks u
alodas
no mas
un
adicijas
saska smei
A.
Ja dza
da bos,
aplikosim
is
nozimigakos
da bus,
ku i
apuSi
dazados
lai-
ka
posmos
(A.
Ju dzs
aks ijis
a i
péc
d ukas
aizlieguma
a celSanas).
Tas
i
laicigo
sace éjumu
k ajums,
kas
uz aks i s
ap
1870.
gadu’,
,,Pa unu
woceley-
e“,
uz aks i a
ap
1910.
gadu”®,
di i
kalenda i
a
nosaukumu
,,MyuZeygays
ka-
linde s*
—
1907.
gada’'
un
1916.
gada”’.
Japiezimé,
ka
lo i
daudzi
eks i
(i
ipagi
pa unas,
sakam a di)
a ka ojas.
Kau
gan
And i a
Ju dza
aks u
aloda
saknojas
lidz
d ukas
aizliegumam
pas a oSaja
augsla ieSu
jeb
la galieSu
aks u
aloda,
omé
ne a
nepamani ,
ka
aks iba
bals i a
gal enoka
uz
19.
gadsim a
sakuma
la galieSu
g ama u
aks ibu,
ne is
uz
gadsim a
idus
aks u
a o iem,
ka
as
bi u
gaidams.
Va bu
as
i
eco
lugSanu
g ama u
ie ekmé,
ku as
diezgan
konsek en i
ie é o a
gad-
sim a
sakuma
aks ibas
adicija.
Kau
a i
aks iba
i
isai
nekonsek en a,
omé
A.
Ju dza
ok aks a
g ama as
pa adas
isai
p ecizs
pa skanu
ga uma
apziméjums
a
jum inu
(~)
i s
pa skana
bu a
(i
se iSki
loka i a
galo né,
piemé am,
uké,
p s,
wals eybé).
Jum in§
pa as i
lik s a i
i s
bu a
o,
ja
as
apzimé
di skani
[uo],
piemé am,
mo e,
kézas,
un
i s
e,
ja
as
apzimé
di skani
ie,
piemé am,
wéu,
pé s.
Re ak
pa skanu
ga ums
ai
di skanis
apzimé s
a
aki u
(’)
i s
pa -
8
Sikak
pa
o:
Apinis
A.
La iesu
g ama nieciba,
Riga,
1977,
221.
°
Glabajas
La ijas
Akadémiskas
biblio ékas
Rok aks u
un
e o
g ama u
nodala
(nod.
Jia dzs
A.
I).
‘©
A odas
La ijas
Nacionalas
biblio ékas
Re o
g ama u
un
ok aks u
zina niskaja
nodala,
Si s
R.
2,
1,
6.
"|
Tu pa ,
si s
R.
2,
1,
7.
12
Tu pa ,
Si s
R.
2,
1,
4.
130
skana
bu a,
piemé am,
bé zenia,
u é.
A.
Ji dza
ok aks os
di skanu
[ai],
[ei]
un
[oi]
o ais
komponen s
i
ikai
y
(ne is
j,
ka
as
i
19.
gadsim a
idus
da bos,
piemé am,
G.
Man ei ela
kalenda os)
—
mayze,
swe eybu,
balynoy.
Dazka
sas-
opams
oné iskais
aks ibas
p incips
ka,
piemé am,
auks s
‘augs s’,
so c
[- s]
‘auks s’,
ac oy
‘a s aj’.
Lidzskani
A.
Ju dza
ok aks os
apzimé i
péc
polu
aks ibas
pa auga.
Lie o-
i .s.
Cupu
bu i
cz
un
sz
lidzskanu
[€]
un
[8]
apziméSanai,
lidzskanis
[Z]
apzimé s
a
z,
aCu
1916.
gada
uz aks i aja
kalenda a
konsek en i
lie o i
lidzskanu
bu i
é
un
§,
ka
a i
Z.
Pa
o
a
pa liecina ies,
salidzino
1907.
un
1916.
gada
ka-
lenda us,
ku os
i
isai
daudz
sa u a
zina
pilnigi
iden u
eks u.
Dazi
piemé i:
1907.
gada
kalenda a:
1916.
gada
kalenda a:
puczias
‘pukes’
pucias
zaczi
‘zaki’
zaci
szudi
“Sodien’
Sudin
celsz
‘celS’
cels
meza meza
zygli
Zygli
Japiebils ,
ka
Sads
lidzskanu
apziméjums
p oponé s
1908.
gada
iznakuSaja
O.
Sk indas
g ama ika,
kas
i
pi ma
no ma i a
la galieSu
g ama ika
un
a spo-
gulo
20.
gadsim a
sakuma
iz eido as
la galiesu
o og a ijas
komisijas
pi mo
sézu
lémumus'>.
Tas
liecina, ka
A.
Ju dzs
i
sekojis
a i
sa a
laika
aks ibas
no méSa-
nai
un
pienem as
no mas
espek éjis.
To ies
skanas
[I]
un
[I]
A.
Ja dza
ok aks-
os
konsek en i
u pina as
apzimé
a
¢
un
/,
a bi
a i
apéc,
ka
no ma i aja
g ama ika
as
ne iek
Ski as
—
gan
[I],
gan
[I]
apzimé as
ikai
a
/.
Izloksnes
un
pas a oSas
aks ibas
adicijas
saska sme
uzska ami
pa adas
mo ologisko
o mu
lie ojuma,
ka
a i
a du
k ajuma.
Visai
spéciga
lejasla iesu
aks ibas
ie ekme,
kas
aks u iga
la galieSu
aks u
alodas
senakajam
posmam,
é ojama
a i
A.
Ju dza
ok aks os.
I
se iSki
as
ju ams
pa aks i ajos
eks os
gan
no
la galieSu
aks u
a o iem
(gal enoka
liig-
Sanu
g ama am),
gan
a i
no
lejasla iesSu
izde umiem
( au as
dziesmas,
pa unas).
Tadéjadi
ok aks a
g ama as
sas apsim,
piemé am,
La gales
izloksném
ne aks-
u igo
izskanu
-enis,
-ene,
piemé am,
d audzene;
mi a
a
sowu
lik eni;
sie-
iesu
dzim es
nomenu
ienskai la
geni i a
un
daudzskai la
nomina i a
un
aku-
za i a
galo nes
-as,
-es
ka
dinas,
saknes,
3.
pe sonas
ie niek a dus
ins,
ina,
ik iens,
ik iena,
piemé am,
s odoy
winia
wasa eniu;
delikwina;
ikko u
din.
Ne e i
a odamas
a i
La gales
izloksném
ne aks u igas
leksémas,
piemé am,
nikod
wey uld
naaug
ki Su
(izloksné
isnu)
ugas;
mey as
g ob
(izloksné
kas)
sinu;
a nécie
(izloksné
a guoja)
mums
sweycyno u;
néci
(izloksné
ei e),
ba ni,
Sko da!
3
Sk inda
O.
La isu
woludas
g ama ika,
Pi e bu ga,
1908,
6.
131
Tomé
A.
Ji dza
aks u
aloda
nozimiga
iesi
a
o
lokalo
alodas
pa adibu
a spogulojumu,
ku as
na
aks u igas
lidz
d ukas
aizliegumam
izdo ajam
la -
galiesu
g ama am.
IpaSa
uzmaniba
el ijama
mo ologisko
pa adibu
a ian-
iem,
ku u
lie ojums
izlosnés
i
isai
s abils.
Te
bi u
izdalamas
ai akas
g u-
pas.
1.
Mo ologiskas
pa adibas,
ku as
La gales
izloksnés
sas opamas
plaSa
a eala
(a i
Dien idla gales
izloksnés),
be
na
klu uSas
pa
aks u
alodas
no mu.
Vispi ms
minamas
sie ieSu
dzim es
nomenu
ienskai la
nomina i a
un
daudz-
skai la
nomina i a
un
akuza i a
galo nes
-is,
-ys,
ku as
A.
Ji dza
ok aks os
sas opamas
isai
biezi
lidzas
izloksném
ne aks u igajam
galo ném
-as,
-es,
pie-
mé am,
saula
saknis
ba ynoy;
dzidi ,
mey as,
upis
mo d;
gud eyba
midlis
go a;
pak y a
pi
zemis;
nawajag
mayzis
es ; ay
mo kys
pi yk u;
diel
eyksys
dzieywes.
And i a
Ju dza
ok aks os
isai
biezi
lie o s
supins,
kas
na
aks u igs
la galieSu
iespies o
g ama u
alodai,
kau
gan
jop ojam
iek
lie o s
izloksnés
plasa
a eala,
piemé am,
igoja
k ugd
po gu d u;
nusk in
pa ia
wa us;
ko na
kdépu
es
dzido u;
idama
sina
kos u.
Taéu
iena
no
pi majam
ok aks a
g ama am
a odams
au o a
labojums
—
goja
gu a u
a
nos i o u
pédéjo
u
bu u,
acim edzo
apzino ies,
ka
as
is i
nea bils
aks ibas
adicijai.
Vélakajas
A.
Ju dza
ok aks a
g ama as
supina
lie ojums
klus
biezaks.
2.
Mo ologiskas
pa adibas,
ku as
na
aks u igas
Dien idla gales
izloksném
un
adéjadi
na
klu uSas
pa
la galieSu
aks u
alodas
adiciju.
Ta
i
i kne
La gales
cen alajam
un
aus umu
izloksném
aks u igo
ipa nibu,
ku as
spo adis-
ki
sas opamas
a i
iespies ajas
la galieSu
g ama as.
Te
ispi ms bi u
minams
a
p iedékliem
a asina o
e bu
a g iezeniskais
o man s
-sa-
(-za-).
Kau
gan
biezi
A.
Ja dza
ok aks os
sas opams
gan
la galieSu
iespies ajam
g ama am
aks-
u igais
-sa-
(-za-)
lie ojuma
a ian s,
kas
aks u igs
La gales
dien idu
izloksném,
gan
a i
ligSanu
g ama as
isai
biezi
sas opamais
-si-
(apsizaloy,
a sidud
u.
ml.),
omé
élakajos
da bos
(i
ipaSi
1916.
gada
kalenda a)
jau
dominé
La gales
cen alajam
( ai
skai a
a i
A.
Ju dza
dzim ajai
izloksnei)
un
aus umu
izloksném
aks u igais
-sa-
(-za-)
lie ojums,
piemé am,
nazadzen,
nazawe ,
pazaca usia,
apsawy kusia.
A i
da bibas
a du
agadnes
3.
pe sonas
o mas,
kas
miisdienas
iek
isai
plagi
lie o as
izloksnés,
be
iespies ajas
g ama as
sas opamas
e umis,
A.
Ju dza
ok aks os
lie o as
biezi,
piemé am,
a sk ia
Zubia;
puces
niwinas
na adziad
snigd
u ia@
gayli
dzidé
ak enia.
A.
Ju dza
ok aks os
(i
IpaSi
ina
paSa
sace éjumos)
sas opami
izloksnei
aks u igie
p iedékli
p a
(p o-)
un
oz-,
piemé am,
po
i u
p ogojusu
godu;
nu
miga
p ozamudusia;
oz ence
wuszku
munu
pulceniu;
adbals
plasi
ozask in.
Tacu
pa
iena
eikuma
kons a é s
izloksnei
aks u igais
p iedéklis
p a-
un
aks u
alodai
a bils oSais
pa
(po -):
A mine
nu
po gojusém
bddu
dinom,
a mine
nu
p ogojusSom
aymes
dinom.
132

Biezi
ok aks os
sas opami
a i
ipaSibas
a di
a
sla isko
piedékli
-ink-,
piemé am,
mozinks
pulcens
mey u
dzid;
ik
jauninka
mey inia;
d eyza
un
wiglinka;
do ba
daudz
jaunim
un
wacinkim,
ku i
izpla i i
a i
misdienu
izloksnés.
Kons a é i
a i
no eik ie
adjek i i
( apa
skai la
a di
un
ie niek a di)
a
La gales
cen alajam,
aus umu
un
ziemelu
izloksném
aks u igo
galo ni
-is,
piemé am,
kudis
‘liesais’
mi s
i d
loboks
nekay
Zymo
‘ ekna’
na aysneyba;
a i
ku is,
u is.
Taéu
ai uma
gadijumu,
acim edzo
pas a osas
aks u
adicijas
ie ekmé,
kalenda a
lie o a
galo ne
-ais,
piemé am,
wacays
gods;
skay ie oys
‘lasi ajs’
mi ays;
sokamais
wo ds;
jaunays
o ojens.
Vel
a é u
mine
A.
Ju dza
dzim ajai
un
apka nes
izloksném
aks u igo
pe sonu
ie niek a du
locijumu
o mu
lie ojumu
ka,
piemé am,
pimini
myusus
wyssod,
Diws
myusim
pag iz
po
swe eybu,
kad
Diwa
pi
myusu
nawa,
kas
kopuma
na
aks u igs
iespies ajam
la galie’u
g ama am.
Rok aks os
kons a é i
a i
izloksném
aks u igie
nako nes
di dabji
a
-k-
iesp audumu
ka
duszkys
a obu;
pajimszkys
u
naudu,
ka
a i
nelokamais
di dabis
a
-i
(-ei ):
ebums
na edzei ’
i
go wd,
kas
ikai
spo adiski
iksé i
iespies ajas
g ama as.
3.
Mo ologiskas
pa adibas,
ku as
A.
Jii dza
dzim aja
izloksné
(a i
u akajas
apka nes
izloksnés)
misdienas
i
ziidoSa
ai
zudusi
pa adiba,
be
ok aks a
g ama as
plasi
izpla i as.
Ta,
piemé am,
musdienu
Nau anu
izloksné
ikai
is-
ecakas
paaudzes
una
e umis
kons a é as
e bu
agadnes
o mas,
kam
galo nes
p iek&a
i
lidzskanis
[I],
piemé am,
smukays
kucensz
zidla;
gulbiey s
gulla
aza d;
ku
laudim
na yuks la
mayzias;
s éwla,
ukas
salykdama.
Lidziga
si uacija
i
a
da bibas
a du
éléjuma
iz eiksmes
o mam
a
-m-
un
a ski igam
galo ném
ka ai
pe sonai,
piemé am,
pisyu ey um
dzismiu
un
s os u;
kad
wysas
os
bédas
un
na aymies
sa aus umem;
uz
koina
myuzeybas
izkop umem;
kab
posi
nabyu umia
iso i;
kab
u
pieécok
nabyu umi
apsmi s;
abgodo um
ikSan
si dies.
Tapa
ikai
spo adiski
is ecakas
paaudzes
una
misdienu
Nau anu
izloksné
izde ies
kons a é
e bu
paga nes
-a d-
celmus,
kas
ok aks os
sas opami
isai
biezi,
piemé am,
nu
jo
naudas
dabowis;
audowu
dinas,
nak es;
ko
powi
Diwam;
naesim
damoksowuszy;
naesmu
sa ekinowis.
Tomé
sas opamas
a i
pec
Si
modela
k]udaini
eido as
paga nes
di dabja
o mas
ka
nu
moju
beja
izgowis,
bez
am
blakus
lie o as
a i
paga nes
o mas
a
-dj-
(-woj-),
piemé am,
izwaycoja;
daudzi
pas odoja.
Tas
liek
Saubi ies
pa
paga nes
-a d-
celmu
plasaku
un
s abilu
lie ojumu
Nau anu
izloksné
a i
pi ms
sim
gadiem.
Sa uka
a ema iska
e bu
ie
un
duo
agadnes
3.
pe sona
iem
(im
),
duom
(dim),
kas
misdienas
Nau anu
izloksné
ispa
na
iksé a,
A.
Ja dza
ok aks os
a odama
i in
bieZi,
piemé am,
lepnieyba
im
pa
p iszku,
u ayk
kauns
im
paka-
la;
upi
ay
im
gonus;
g aks
smidamis
ijim,
be
audodams
izim;
els
cela
gobo s
joim;
izdum
pi
wey a.
Pa
zudusiem
misdienu
Nau anu
izloksné
uzlikojami
A.
Ju dza
ok aks os
isai
bieZi
sas opamie
ie niek a di
se ku s
‘ka s,
ik iens’
un
kdzns
‘ka s’,
piemé am,
Diws
paso goy
sewku u_
k is iey u
cylwaku;
na
siawku u
dinu
o
mo ia
lieynikus
‘pankikas’
cap;
nawajag
pec
sewku a
uda
sis ;
nu
inaydnika
un
nu
skaudeybas
sewku am
i
jocis;
sewku am
cy wakam
i
sows
guds;
nowie
a
iskap i
pi
sewku a_
s eydzas;
kaZnu
s undi,
kaznu
din;
kozas,
delen,
sugod
byus
kazZnejam
puikenam.
Vél
bi u
ipa’i
minamas
A.
Jii dza
ok aks os
spo adiski
iksé as
Sau i
lokalas
oné iskas
ipa nibas,
péc
ku am
a i
miisdienas
iegli
a pazi
Nau anu
izloksnes
una ajus.
Tas,
pi mka ,
i
ai
>
ei
a dos
kei
‘ka’
un
keids
‘kads’.
A i
A.
Ju dza
ok aks os
lasam:
kei
mosa
nu
manis
acidalejos;
as
kiey
adzu,
byus
go odni
‘izsalku8i’
pa ykusi;
s opins
‘slapes’
naskey s
winiu
jamia.
O a
Nau anu
no ada
alodas
ipa niba
i
di skana
uo
»
oi
ka,
piemé am,
oboik,
unoi .
A i
ok aks a
spo adiski
iksé s
a ds
kamandawoi .
Tomé
plasaka
lie ojuma
am
ok aks a
g ama as
na
acim edzo
a i
adél,
ka
di skanis
[uo]
ka
iespies ajas,
a
a i
ok aks a
g ama as
pa as i
apzimé s
a
o
ai
0.
Kons a é a
a i
[a]
pa skana,
kas
a da
apse
dzi a
a i
misdienas:
kay
epsis
opa.
Visas
miné as
oné iskas
pa adibas
sas opamas
A.
Ju dza
sako néjos
da bos
(pa as i
pasakas
ieSaja
una)
ai
a i
és ulés.
Vélakajos
da bos
au o s
acim edzo
no
am
i
apzina i
ai ijies,
sekodams
aks ibas
adicijai.
Izsekojo
izloksnes
un
aks u
alodas
no mu
saska smei
And i a
Ju dza
ok aks a
g ama as,
a am
secina ,
ka
pakapeniski
au o am
iz eidojusies
sa a
indi iduala
aks ibas
adicija,
ku a
a ien
lielaku
ipa s a u
gu is
dzim as
iz-
loksnes
alodas
pa adibu
a spogulojums.
Vél eiz
jaa gadina,
ka
d ukas
aizlie-
guma
laika
ok aks a
li e a ii u
adija
pasi
La gales
la ieSu
zemnieki,
a
nod-
osino
la galiesu
aks ibas
un
li e a i as
p ocesa
nepa auk ibu
un
la iskas
iden i a es
saglabaSanu
d ukas
aizlieguma
laika.
TARME,
NORMA
IR
TRADICIJA
LATGALOS
RANKRASTINEJE
LITERATUROJE
San auka
P aéjusio
amZiaus
an oje
puséje
La galoje,
kaip
i
Lie u oje,
galiojo
spaudos
d audimas.
Kadangi
nedaugelis
uzsienyje
iSleis y
i
kon abandos
keliu
i
La gala
i ez u
knygy
als ieciy
po eikiy
pa enkin i
negaléjo,
a p
als ieciy
a si ado
knygy
pe asiné ojy,
ku ie
p adZioje
pe a-
Sinéjo
maldaknyges
bei
giesmynus.
Palaipsniui
knygy
pe aSinéjimo
unkcijos
ple ési
—
anka
bu o
pe asinéjami
i
pasaulie inio
pobidzio
as ai,
pa a imai
als ieciams,
au osakos
medZiaga,
suda omi
ank aé iniai
kalendo iai.
Todél
galima
kalbé i
apie
is isqa
pe ioda
la galiy
aS u
kalbos
is o ijoje
—
ank aS iniy
knygy
pe ioda.
S aipsnyje
La galos
ank aS iné
li e a i a
nag inéjama
ling is iniu
aspek u,
kalbama
apie
zymiausio
La galos
knygy
pe aSiné ojo
And i o
Ji dzio
(1845-1925)
ka yba.
Nag inéjama
iki
spaudos
d audimo
laiko a pio
susida iusios
la galiy aS y
kalbos
adicija,
s ichiSkai
susi o ma-
usios
os
kalbos
no mu
bei
gim osios
a més
san ykiai.
Nag inéjama
medzZiaga
leidzia
da y i
is ada,
jog
And i ui
Ja dziui
bidinga
sa a
indi iduali
asyba,
adicija,
ku ioje
pas ebima
didele
134
gim osios
a més
j aka.
Reikia
p imin i,
kad
iki
spaudos
d audimo
iSleis y
la galiy
knygu
au o iai
daugiausia
bu o
ki a auCiai,
o
ank aS ing
li e a ii a
sukii é
pa ys
La galos
la iai
als ie¢iai,
aip
uz ik ine
la galiy
aSybos
bei
li e a os
p oceso
nenu iks amuma.
DIALECT,
STANDARD
AND
TRADITION
IN
LATGALLIAN
HAND-WRITTEN
LITERATURE
Summa y
By
he
end
o
he
19 h
cen u y
La ians
o
La gale
(as
well
as
Li huanians)
su e ed
om
he
supp ession
o
he
La in
alphabe .
Some
La gallian
books
we e
p in ed
ou side
his
egion
and
hen
came
o
La gale
as
smuggled
goods.
Those
books we e
e y
expensi e
and
could
no
ill
he
need
comple ely.
Soon
he e
appea ed
some
people,
simple
La gallian
peasan s,
who
copied
p aye -books,
ca echisms,
p ac ical
ad ice
by
hand.
E en
hand-w i en
calenda s
ha e
been
com-
piled.
Thus
we
can
speak
abou
a
whole
pe iod
in
he
his o y
o
La gallian
w i en
language
—
he
hand-w i en
li e a u e.
The
p esen
a icle
deals
wi h
hand-w i en
li e a u e
om
a
linguis ic
poin
o
iew
by
analyzing
he
wo ks
o
one
o
he
amous
hand-w i e s,
And i s
Ja dzs
(1845-1925).
The
in e -
ac ion
o
he
La gallian
W i en
Language
o med
be o e
he
p ohibi ion
o
p in ing,
i s
spon a-
neous
s anda diza ion
endencies
and
he
in luence
o
he
w i e ’s
na i e
dialec
ha e
been
examined
ho oughly.
The
analyzed
ma e ial
allows
o
d aw
he
conclusion
ha
And i s
Ja dzs
has
c ea ed
his
own
indi idual
w i ing
adi ion
—
mo e
close
o
he
na i e
dialec .
I
should
be
men ioned
ha
he
au ho s
o
La gallian
books
issued
be o e
he
p ohibi ion
we e
no
La ians,
bu
a
adi ion
o
hand
w i en
li e a u e
was
cul i a ed
by
La ian
peasan s,
who
hus
assu ed
he
con inui y
o
he
na i e
li e a y
adi ion.
Anna
STAFECKA
Gau a
1999
06
01
La ijas
Uni e si a es
La iesu
alodas
ins i i s
Akadémijas
lauk.
1
LV-1050,
Riga,
La ia
EI.
pas as
[email p o ec ed]
135