Dialect, standard and tradition in Latgallian hand-written literature

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XLIII (2000) Anna STAFECKA La ijas Uni e si a es La iesu alodas ins i ii s, Riga IZLOKSNE, NORMA UN TRADICIJA LATGALES ROKRAKSTA LITERATURA 19. gadsim a o aja pusé péc polu dumpja apspieSanas La galé ( apa ka Lie u a) eselus Ce desmi gadus ilgs d ukas aizliegums. Ja lie u iesi g ama- as a d uka Mazaja Lie u a, uz ku u Sis aizliegums nea iecas, un slepeni as ie es pa eja Lie u a, ad La gales la iesi i daudz sa ezgi aka si uacija. Kau a i pa éjos La ijas no adus (Ku zemi un Vidzemi) d ukas aizliegums neska , la galieSu g ama as u d uka as ne iek, jo La gales jeb — ka o eiz sauca — Vi ebskas gube nas un pa éjo no adu la ieSus Ski ne ikai adminis a i a o- beza, be a i isai a Ski igie dialek i, uz ku u pama a iz eidojusas di as aks ibas adicijas ( idusdialek s ka lejasla ieSu aks u alodas pama s un aug’zemnie- ku jeb augSla iesu dialek s — la galieSu aks u alodas pama a), a ’ki iga aks iba (go u bu i lejasla iesu aks iba un la inu bu i augSla ieSu aks iba) un, p o- ams, piede iba pie dazadam kon esijam (ka oli La galé un lu e ani pa éja La - ija). Dazas la galieSu g ama as iek iespies as a zemés (Holandé, Vacija, Z ied- ija, Somija) un kon abandas cela ie es as La galé'. Tas i lo i da gas, un ikko no dzim b Sanas a b i o ajam zemniekam* o iegadei iiks lidzeklu. Be lig- Sanu un dziesmu g ama as i bi iski nepiecieSamas, bez am zemnieku ga iga dzi e na iedomajama. Tadé] ipigi iek glaba as ecas pi ms d ukas aizliegu- ma laika iespies as g ama as, a oku pa aks i as a se iskas nodilusas lapas, pamazam a i eselas g ama as. Visbiezak as i ligSanu g ama as, élak a i p ak- iski padomi zemniekiem un olklo as ma e iali, e ak pau au o u o iginalsa- ce éjumi. Rodas a ien ai ak un ai ak a oku pa aks i u un iesie u g ama u. Ta ezul a a Sodien a am una pa eselu pe iodu la galie’u aks u alodas un li e a u as és u é — ok aks a li e a i u d ukas aizlieguma laika’, ko adijusi La gales la ieSu zemnieki, pa as i pasi bidami bez skolas izgli ibas. A _ La galisu g omo u izs Odes ma e iali. M. Apela un S. SeiJa sako ojuma. — Rézekne, 1936, 24. ? La galé dzim biiSana ika a cel a ikai 1861. gada ( apa ka K ie ija), pa éjos La ijas no ados a bija a cel a jau ag ak: Ku zemé — 1817. gada, Vidzemé — 1819. gada. * PlaSak pa o: Rupains O. Tau as aks niki un g omo u po aks ei 6ji d ukas aizliguma laika. — Roks u k ojums la galu d ukas aizliguma a celsonas 40 godu a ce ei, Dauga pils, 1944, 190— 204. 128 PaSlaik zinami apmé am 15 g ama u pa aks i aju a di*, acu inu skai s i bijis daudz lielaks, a i musdienas él jop ojam a odamas saglaba as a oku aks i as g ama as®. Rok aks a li e a a, ka kons a éjis g ama niecibas és u nieks Aleksejs Apinis, uzplauks gal enoka La gales idiené - Rézeknes un Ludzas ap inku dala (Ba ka as, Va aklanu, Gaigala as, Nau anu, MakaSanu no ada). In e e- san i, ka ieSi ajos pagas os, ku da bojas g ama u pa aks i aji, ap 1900. gadu (35 gadus péc d ukas aizlieguma ie ieSanas) kons a é a isai augs a lasi p as- me. La gales la ieSu zemnieku idi — 76,5%, be u pa blakus esoSajos pagas- os, ku ok aks a li e a i a nebija izpla i a, ikai 39,2% lasi p a éju°. Aplikojo ai akas ok aks a g ama as, ne a nepamani , ka ajas i liela lidziba alodas iz eiksmes un a i aks ibas adicijas zina. Tas i likumsaka igi, jo ok aks a g ama as ne odas ukSa ie a —jau kop 18. gadsim a sakuma pas a aug§la iesu jeb la galiesu aks ibas adicija, kas eidojusies uz Dien idla ga- les izlokSnu pama a un i a isai spécigu lejasla iesu aks u alodas un ci u alodu (i ipasi polu) ie ekmi, ka a i a jau zinama mé a nos abilizéjusos aks ibu un mo ologisko o mu lie ojumu, kam aks u igas s ihiski iz eidojusas no - mas. Vienlaikus s a igi apzina a i g ama u pa aks i aju un au o u dzim as izloksnes ie ekmi, jo ok aks a li e a i as adi aji i paSi la ieSu zemnieki (a Ski iba no iespies o g ama u au o iem, ku i gal enoka i bijuSi ci au iesi), ku u dzi es ie a pa as i ne iek maini a, adé] ok aks a li e a i as a o os ne- e i i iksé as liecibas pa a se isku izloksni. Ta ka au o a dzim as izloksnes, no mas un adicijas saska sme islabak a klajas laiciga sa u a da bos (ga iga sa u a eks i pa as i i pa aks ijumi no ag ak iespies ajam la galiesu lagSanu un dziesmu g ama am ai a i ulko i no polu alodas), apliikosim o ie é o- jamaka La gales ok aks a g ama niecibas pa s a ja Zalmuizas jeb Nau anu pagas a zemnieka Awnp i a J0RpzZa da bos’, ku os isai liels ipa s a s i laiciga aks u a eks iem. And i s Ju dzs (1845-1925) skola nebija macijies, lasi inu bija iemacijusi ma e. A. Ju dzs pasmacibas cela bija iemacijies aks i un apgu is k ie u, polu, lie u ieSu, nedaudz a i la inu *Apinis A. Kleke e I,Limane L. Raks i ajs no Nau éniem. And i a Ji dia dzi e un eikums, Riga, 1989, 13. > Nesen apzina as él di as a oku aks i as liigSanu un dziesmu g ama as, ku am, sp iezo pec ok aks u a Ski ibam, i bijusi ai aki pa aks i aji, ska .: Ci $a L. D ukas aizlieguma laika o iginalma e iali BFPC ondos. — In eg acijas p oblémas miisdienas. S a p au iskas zina niskas kon e ences ma e iali, Rézekne, 1999, 4-6. ® Apinis A. Nep aso a lauju. La iesu ok aks a li e a ii a 18. un 19. gadsim d, Riga, 1987, 162. 7A. Ja dza de ums g ama nieciba un li e a ii a ai akka iz é é s isai plasas publikacijas, ska ., piemé am, Apinis A. La iesu g ama nieciba, Riga, 1977, 220-222.; Apinis A. Nep aso a lauju. La iesu ok aks a li e a ii a 18. un 19. gadsim a, Riga, 1987,156-179.; Apinis A,, Kle- ke e L,Limane L Raks i ajs no Nau éniem, Riga, 1989, 136. 129 alodu, p a is a i go u bu us un lasijis lejzemnieku izde umus. And i s Ju dzs i sa aks ijis ai ak neka 20 biezu séjumu, dazu pa ap 1000 lappusu, ka a i planakas bu nicas un a se- iskas lapinas*. DiemZél lielaka dala no a gajusi boja ugunsg éka. SaglabajuSas g ama as a odas La ijas Nacionalas biblio ékas Re o g ama u un ok aks u zina niskaja nodala un La ijas Akadémiskas biblio ékas Rok aks u un e o g ama u nodala. And i a Ji dza de umam li e a i a un g ama niecibas és u é misdienas gal enoka i kul u és u iska nozime, aCu d ukas aizlieguma laika am i bijusi liela loma no ada li e a aja dzi é. Musdienas A. Ji dza a s a ie ok aks- i, kau a i nebi na é éjami nek i iski, nozimigi ieSi no alodas iedokla. Tajos isai uzska ami a spogulo s, cik liela mé a pas a oSas aks u alodas jeb iespies o g ama u alodas adicija un s ihiski iz eidojusas no mas ie ekméju- Sas ok aks a g ama u alodu, ka eks u au o s un pa aks i ajs espek éjis as aks u alodas pa adibas, kas na aks u igas ina dzim ajai izloksnei. Vienlai- kus s a igi apzina a i izloksnes ie ekmi uz ok aks u alodu, i ipasi, ja nem é a o, ka A. Ju dza dzim a izloksne isai k asi a Ski as no Dien idla gales izloksném, uz ku u pama a eidojusies la galieSu aks u aloda. Lai izseko u izloksnes un aks u alodas no mas un adicijas saska smei A. Ja dza da bos, aplikosim is nozimigakos da bus, ku i apuSi dazados lai- ka posmos (A. Ju dzs aks ijis a i péc d ukas aizlieguma a celSanas). Tas i laicigo sace éjumu k ajums, kas uz aks i s ap 1870. gadu’, ,,Pa unu woceley- e“, uz aks i a ap 1910. gadu”®, di i kalenda i a nosaukumu ,,MyuZeygays ka- linde s* — 1907. gada’' un 1916. gada”’. Japiezimé, ka lo i daudzi eks i (i ipagi pa unas, sakam a di) a ka ojas. Kau gan And i a Ju dza aks u aloda saknojas lidz d ukas aizliegumam pas a oSaja augsla ieSu jeb la galieSu aks u aloda, omé ne a nepamani , ka aks iba bals i a gal enoka uz 19. gadsim a sakuma la galieSu g ama u aks ibu, ne is uz gadsim a idus aks u a o iem, ka as bi u gaidams. Va bu as i eco lugSanu g ama u ie ekmé, ku as diezgan konsek en i ie é o a gad- sim a sakuma aks ibas adicija. Kau a i aks iba i isai nekonsek en a, omé A. Ju dza ok aks a g ama as pa adas isai p ecizs pa skanu ga uma apziméjums a jum inu (~) i s pa skana bu a (i se iSki loka i a galo né, piemé am, uké, p s, wals eybé). Jum in§ pa as i lik s a i i s bu a o, ja as apzimé di skani [uo], piemé am, mo e, kézas, un i s e, ja as apzimé di skani ie, piemé am, wéu, pé s. Re ak pa skanu ga ums ai di skanis apzimé s a aki u (’) i s pa - 8 Sikak pa o: Apinis A. La iesu g ama nieciba, Riga, 1977, 221. ° Glabajas La ijas Akadémiskas biblio ékas Rok aks u un e o g ama u nodala (nod. Jia dzs A. I). ‘© A odas La ijas Nacionalas biblio ékas Re o g ama u un ok aks u zina niskaja nodala, Si s R. 2, 1, 6. "| Tu pa , si s R. 2, 1, 7. 12 Tu pa , Si s R. 2, 1, 4. 130 skana bu a, piemé am, bé zenia, u é. A. Ji dza ok aks os di skanu [ai], [ei] un [oi] o ais komponen s i ikai y (ne is j, ka as i 19. gadsim a idus da bos, piemé am, G. Man ei ela kalenda os) — mayze, swe eybu, balynoy. Dazka sas- opams oné iskais aks ibas p incips ka, piemé am, auks s ‘augs s’, so c [- s] ‘auks s’, ac oy ‘a s aj’. Lidzskani A. Ju dza ok aks os apzimé i péc polu aks ibas pa auga. Lie o- i .s. Cupu bu i cz un sz lidzskanu [€] un [8] apziméSanai, lidzskanis [Z] apzimé s a z, aCu 1916. gada uz aks i aja kalenda a konsek en i lie o i lidzskanu bu i é un §, ka a i Z. Pa o a pa liecina ies, salidzino 1907. un 1916. gada ka- lenda us, ku os i isai daudz sa u a zina pilnigi iden u eks u. Dazi piemé i: 1907. gada kalenda a: 1916. gada kalenda a: puczias ‘pukes’ pucias zaczi ‘zaki’ zaci szudi “Sodien’ Sudin celsz ‘celS’ cels meza meza zygli Zygli Japiebils , ka Sads lidzskanu apziméjums p oponé s 1908. gada iznakuSaja O. Sk indas g ama ika, kas i pi ma no ma i a la galieSu g ama ika un a spo- gulo 20. gadsim a sakuma iz eido as la galiesu o og a ijas komisijas pi mo sézu lémumus'>. Tas liecina, ka A. Ju dzs i sekojis a i sa a laika aks ibas no méSa- nai un pienem as no mas espek éjis. To ies skanas [I] un [I] A. Ja dza ok aks- os konsek en i u pina as apzimé a ¢ un /, a bi a i apéc, ka no ma i aja g ama ika as ne iek Ski as — gan [I], gan [I] apzimé as ikai a /. Izloksnes un pas a oSas aks ibas adicijas saska sme uzska ami pa adas mo ologisko o mu lie ojuma, ka a i a du k ajuma. Visai spéciga lejasla iesu aks ibas ie ekme, kas aks u iga la galieSu aks u alodas senakajam posmam, é ojama a i A. Ju dza ok aks os. I se iSki as ju ams pa aks i ajos eks os gan no la galieSu aks u a o iem (gal enoka liig- Sanu g ama am), gan a i no lejasla iesSu izde umiem ( au as dziesmas, pa unas). Tadéjadi ok aks a g ama as sas apsim, piemé am, La gales izloksném ne aks- u igo izskanu -enis, -ene, piemé am, d audzene; mi a a sowu lik eni; sie- iesu dzim es nomenu ienskai la geni i a un daudzskai la nomina i a un aku- za i a galo nes -as, -es ka dinas, saknes, 3. pe sonas ie niek a dus ins, ina, ik iens, ik iena, piemé am, s odoy winia wasa eniu; delikwina; ikko u din. Ne e i a odamas a i La gales izloksném ne aks u igas leksémas, piemé am, nikod wey uld naaug ki Su (izloksné isnu) ugas; mey as g ob (izloksné kas) sinu; a nécie (izloksné a guoja) mums sweycyno u; néci (izloksné ei e), ba ni, Sko da! 3 Sk inda O. La isu woludas g ama ika, Pi e bu ga, 1908, 6. 131 Tomé A. Ji dza aks u aloda nozimiga iesi a o lokalo alodas pa adibu a spogulojumu, ku as na aks u igas lidz d ukas aizliegumam izdo ajam la - galiesu g ama am. IpaSa uzmaniba el ijama mo ologisko pa adibu a ian- iem, ku u lie ojums izlosnés i isai s abils. Te bi u izdalamas ai akas g u- pas. 1. Mo ologiskas pa adibas, ku as La gales izloksnés sas opamas plaSa a eala (a i Dien idla gales izloksnés), be na klu uSas pa aks u alodas no mu. Vispi ms minamas sie ieSu dzim es nomenu ienskai la nomina i a un daudz- skai la nomina i a un akuza i a galo nes -is, -ys, ku as A. Ji dza ok aks os sas opamas isai biezi lidzas izloksném ne aks u igajam galo ném -as, -es, pie- mé am, saula saknis ba ynoy; dzidi , mey as, upis mo d; gud eyba midlis go a; pak y a pi zemis; nawajag mayzis es ; ay mo kys pi yk u; diel eyksys dzieywes. And i a Ju dza ok aks os isai biezi lie o s supins, kas na aks u igs la galieSu iespies o g ama u alodai, kau gan jop ojam iek lie o s izloksnés plasa a eala, piemé am, igoja k ugd po gu d u; nusk in pa ia wa us; ko na kdépu es dzido u; idama sina kos u. Taéu iena no pi majam ok aks a g ama am a odams au o a labojums — goja gu a u a nos i o u pédéjo u bu u, acim edzo apzino ies, ka as is i nea bils aks ibas adicijai. Vélakajas A. Ju dza ok aks a g ama as supina lie ojums klus biezaks. 2. Mo ologiskas pa adibas, ku as na aks u igas Dien idla gales izloksném un adéjadi na klu uSas pa la galieSu aks u alodas adiciju. Ta i i kne La gales cen alajam un aus umu izloksném aks u igo ipa nibu, ku as spo adis- ki sas opamas a i iespies ajas la galieSu g ama as. Te ispi ms bi u minams a p iedékliem a asina o e bu a g iezeniskais o man s -sa- (-za-). Kau gan biezi A. Ja dza ok aks os sas opams gan la galieSu iespies ajam g ama am aks- u igais -sa- (-za-) lie ojuma a ian s, kas aks u igs La gales dien idu izloksném, gan a i ligSanu g ama as isai biezi sas opamais -si- (apsizaloy, a sidud u. ml.), omé élakajos da bos (i ipaSi 1916. gada kalenda a) jau dominé La gales cen alajam ( ai skai a a i A. Ju dza dzim ajai izloksnei) un aus umu izloksném aks u igais -sa- (-za-) lie ojums, piemé am, nazadzen, nazawe , pazaca usia, apsawy kusia. A i da bibas a du agadnes 3. pe sonas o mas, kas miisdienas iek isai plagi lie o as izloksnés, be iespies ajas g ama as sas opamas e umis, A. Ju dza ok aks os lie o as biezi, piemé am, a sk ia Zubia; puces niwinas na adziad snigd u ia@ gayli dzidé ak enia. A. Ju dza ok aks os (i IpaSi ina paSa sace éjumos) sas opami izloksnei aks u igie p iedékli p a (p o-) un oz-, piemé am, po i u p ogojusu godu; nu miga p ozamudusia; oz ence wuszku munu pulceniu; adbals plasi ozask in. Tacu pa iena eikuma kons a é s izloksnei aks u igais p iedéklis p a- un aks u alodai a bils oSais pa (po -): A mine nu po gojusém bddu dinom, a mine nu p ogojusSom aymes dinom. 132 Biezi ok aks os sas opami a i ipaSibas a di a sla isko piedékli -ink-, piemé am, mozinks pulcens mey u dzid; ik jauninka mey inia; d eyza un wiglinka; do ba daudz jaunim un wacinkim, ku i izpla i i a i misdienu izloksnés. Kons a é i a i no eik ie adjek i i ( apa skai la a di un ie niek a di) a La gales cen alajam, aus umu un ziemelu izloksném aks u igo galo ni -is, piemé am, kudis ‘liesais’ mi s i d loboks nekay Zymo ‘ ekna’ na aysneyba; a i ku is, u is. Taéu ai uma gadijumu, acim edzo pas a osas aks u adicijas ie ekmé, kalenda a lie o a galo ne -ais, piemé am, wacays gods; skay ie oys ‘lasi ajs’ mi ays; sokamais wo ds; jaunays o ojens. Vel a é u mine A. Ju dza dzim ajai un apka nes izloksném aks u igo pe sonu ie niek a du locijumu o mu lie ojumu ka, piemé am, pimini myusus wyssod, Diws myusim pag iz po swe eybu, kad Diwa pi myusu nawa, kas kopuma na aks u igs iespies ajam la galie’u g ama am. Rok aks os kons a é i a i izloksném aks u igie nako nes di dabji a -k- iesp audumu ka duszkys a obu; pajimszkys u naudu, ka a i nelokamais di dabis a -i (-ei ): ebums na edzei ’ i go wd, kas ikai spo adiski iksé i iespies ajas g ama as. 3. Mo ologiskas pa adibas, ku as A. Jii dza dzim aja izloksné (a i u akajas apka nes izloksnés) misdienas i ziidoSa ai zudusi pa adiba, be ok aks a g ama as plasi izpla i as. Ta, piemé am, musdienu Nau anu izloksné ikai is- ecakas paaudzes una e umis kons a é as e bu agadnes o mas, kam galo nes p iek&a i lidzskanis [I], piemé am, smukays kucensz zidla; gulbiey s gulla aza d; ku laudim na yuks la mayzias; s éwla, ukas salykdama. Lidziga si uacija i a da bibas a du éléjuma iz eiksmes o mam a -m- un a ski igam galo ném ka ai pe sonai, piemé am, pisyu ey um dzismiu un s os u; kad wysas os bédas un na aymies sa aus umem; uz koina myuzeybas izkop umem; kab posi nabyu umia iso i; kab u pieécok nabyu umi apsmi s; abgodo um ikSan si dies. Tapa ikai spo adiski is ecakas paaudzes una misdienu Nau anu izloksné izde ies kons a é e bu paga nes -a d- celmus, kas ok aks os sas opami isai biezi, piemé am, nu jo naudas dabowis; audowu dinas, nak es; ko powi Diwam; naesim damoksowuszy; naesmu sa ekinowis. Tomé sas opamas a i pec Si modela k]udaini eido as paga nes di dabja o mas ka nu moju beja izgowis, bez am blakus lie o as a i paga nes o mas a -dj- (-woj-), piemé am, izwaycoja; daudzi pas odoja. Tas liek Saubi ies pa paga nes -a d- celmu plasaku un s abilu lie ojumu Nau anu izloksné a i pi ms sim gadiem. Sa uka a ema iska e bu ie un duo agadnes 3. pe sona iem (im ), duom (dim), kas misdienas Nau anu izloksné ispa na iksé a, A. Ja dza ok aks os a odama i in bieZi, piemé am, lepnieyba im pa p iszku, u ayk kauns im paka- la; upi ay im gonus; g aks smidamis ijim, be audodams izim; els cela gobo s joim; izdum pi wey a. Pa zudusiem misdienu Nau anu izloksné uzlikojami A. Ju dza ok aks os isai bieZi sas opamie ie niek a di se ku s ‘ka s, ik iens’ un kdzns ‘ka s’, piemé am, Diws paso goy sewku u_ k is iey u cylwaku; na siawku u dinu o mo ia lieynikus ‘pankikas’ cap; nawajag pec sewku a uda sis ; nu inaydnika un nu skaudeybas sewku am i jocis; sewku am cy wakam i sows guds; nowie a iskap i pi sewku a_ s eydzas; kaZnu s undi, kaznu din; kozas, delen, sugod byus kazZnejam puikenam. Vél bi u ipa’i minamas A. Jii dza ok aks os spo adiski iksé as Sau i lokalas oné iskas ipa nibas, péc ku am a i miisdienas iegli a pazi Nau anu izloksnes una ajus. Tas, pi mka , i ai > ei a dos kei ‘ka’ un keids ‘kads’. A i A. Ju dza ok aks os lasam: kei mosa nu manis acidalejos; as kiey adzu, byus go odni ‘izsalku8i’ pa ykusi; s opins ‘slapes’ naskey s winiu jamia. O a Nau anu no ada alodas ipa niba i di skana uo » oi ka, piemé am, oboik, unoi . A i ok aks a spo adiski iksé s a ds kamandawoi . Tomé plasaka lie ojuma am ok aks a g ama as na acim edzo a i adél, ka di skanis [uo] ka iespies ajas, a a i ok aks a g ama as pa as i apzimé s a o ai 0. Kons a é a a i [a] pa skana, kas a da apse dzi a a i misdienas: kay epsis opa. Visas miné as oné iskas pa adibas sas opamas A. Ju dza sako néjos da bos (pa as i pasakas ieSaja una) ai a i és ulés. Vélakajos da bos au o s acim edzo no am i apzina i ai ijies, sekodams aks ibas adicijai. Izsekojo izloksnes un aks u alodas no mu saska smei And i a Ju dza ok aks a g ama as, a am secina , ka pakapeniski au o am iz eidojusies sa a indi iduala aks ibas adicija, ku a a ien lielaku ipa s a u gu is dzim as iz- loksnes alodas pa adibu a spogulojums. Vél eiz jaa gadina, ka d ukas aizlie- guma laika ok aks a li e a ii u adija pasi La gales la ieSu zemnieki, a nod- osino la galiesu aks ibas un li e a i as p ocesa nepa auk ibu un la iskas iden i a es saglabaSanu d ukas aizlieguma laika. TARME, NORMA IR TRADICIJA LATGALOS RANKRASTINEJE LITERATUROJE San auka P aéjusio amZiaus an oje puséje La galoje, kaip i Lie u oje, galiojo spaudos d audimas. Kadangi nedaugelis uzsienyje iSleis y i kon abandos keliu i La gala i ez u knygy als ieciy po eikiy pa enkin i negaléjo, a p als ieciy a si ado knygy pe asiné ojy, ku ie p adZioje pe a- Sinéjo maldaknyges bei giesmynus. Palaipsniui knygy pe aSinéjimo unkcijos ple ési — anka bu o pe asinéjami i pasaulie inio pobidzio as ai, pa a imai als ieciams, au osakos medZiaga, suda omi ank aé iniai kalendo iai. Todél galima kalbé i apie is isqa pe ioda la galiy aS u kalbos is o ijoje — ank aS iniy knygy pe ioda. S aipsnyje La galos ank aS iné li e a i a nag inéjama ling is iniu aspek u, kalbama apie zymiausio La galos knygy pe aSiné ojo And i o Ji dzio (1845-1925) ka yba. Nag inéjama iki spaudos d audimo laiko a pio susida iusios la galiy aS y kalbos adicija, s ichiSkai susi o ma- usios os kalbos no mu bei gim osios a més san ykiai. Nag inéjama medzZiaga leidzia da y i is ada, jog And i ui Ja dziui bidinga sa a indi iduali asyba, adicija, ku ioje pas ebima didele 134 gim osios a més j aka. Reikia p imin i, kad iki spaudos d audimo iSleis y la galiy knygu au o iai daugiausia bu o ki a auCiai, o ank aS ing li e a ii a sukii é pa ys La galos la iai als ie¢iai, aip uz ik ine la galiy aSybos bei li e a os p oceso nenu iks amuma. DIALECT, STANDARD AND TRADITION IN LATGALLIAN HAND-WRITTEN LITERATURE Summa y By he end o he 19 h cen u y La ians o La gale (as well as Li huanians) su e ed om he supp ession o he La in alphabe . Some La gallian books we e p in ed ou side his egion and hen came o La gale as smuggled goods. Those books we e e y expensi e and could no ill he need comple ely. Soon he e appea ed some people, simple La gallian peasan s, who copied p aye -books, ca echisms, p ac ical ad ice by hand. E en hand-w i en calenda s ha e been com- piled. Thus we can speak abou a whole pe iod in he his o y o La gallian w i en language — he hand-w i en li e a u e. The p esen a icle deals wi h hand-w i en li e a u e om a linguis ic poin o iew by analyzing he wo ks o one o he amous hand-w i e s, And i s Ja dzs (1845-1925). The in e - ac ion o he La gallian W i en Language o med be o e he p ohibi ion o p in ing, i s spon a- neous s anda diza ion endencies and he in luence o he w i e ’s na i e dialec ha e been examined ho oughly. The analyzed ma e ial allows o d aw he conclusion ha And i s Ja dzs has c ea ed his own indi idual w i ing adi ion — mo e close o he na i e dialec . I should be men ioned ha he au ho s o La gallian books issued be o e he p ohibi ion we e no La ians, bu a adi ion o hand w i en li e a u e was cul i a ed by La ian peasan s, who hus assu ed he con inui y o he na i e li e a y adi ion. Anna STAFECKA Gau a 1999 06 01 La ijas Uni e si a es La iesu alodas ins i i s Akadémijas lauk. 1 LV-1050, Riga, La ia EI. pas as [email p o ec ed] 135