PASTABOS
|
187
Tai
padés
sp es i
i
eZe o
b’il
sas
ki éia imo
p oblema:
ns.
in.
ieno
i
o
pa ies
Zmogaus
gali
bi i
a iamas
d ejopai
—b’ilsw
i
b’ilsu.
2002
m.
ik in a
(plg.
Sa ukynas
1966:
175-176;
Baléiko-
nis
1967:
130).
Toks
j ai a imas
p iklauso
nuo
kalbé ojo
no o
pab éz2 i
ns.
jnagininka
(gi dé-
Jau
ne
sakini
p ig’é e.
b’i.ls1,
no s saké
ns.
a d.
bilsas).
LITERATURA
BALCIKONIS,
J.
1978a:
[Rec.]
Lie u os
TSR
upiy
i
eZe y
a dynas,
Kalbo y a
10,
1964.
Ci uojama
pagal:
Id.,
Rink iniai
aS ai
I,
sud.
A.
Pupkis,
Vilnius:
Mokslas,
371-373.
BALCIKONIS,
J.
1978b:
LaiSkas
edakcijai.
Bal is ica
3
(1),
Ci uojama
pagal:
Id.,
Rink iniai
a8 ai
I,
sud.
A.
Pupkis,
Vilnius:
Mokslas,
383-384.
GRINAVECKIENE,
E.
1993:
Sal iniy
Snek os
eks ai.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
30,
137-159.
LAZAUSKAITE,
V.
1998:
Dél
d iskiemeniy
0-kamieniy
daik a a dziu
ki ¢ia imo
a ian y
pie inése
aukS aiciy
a mése
( ezés).
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilniaus
pedagoginis
uni e si e as.
LAZAUSKAITE-RAGAISIENE,
V.
2001:
D iskiemeniy
u-kamieno
daik a a dziy
ki ¢ia imo
a ian ai
pie y
aukS aiciy
i
y u
auks aiciu
ilniskiy
pa ibio
Snek ose.
Pa ibio
a miy
i
kalby
p oblemos.
Siau-
liai,
2001,
97-109.
SAVUKYNAS,
B.
1966:
K
p obleme
subs a a
jugozapadnoj
Li e.
Bal is ica
1
(2),
165-176.
Vy au as
Vi kauskas
Gau a
2002
03
20
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g. 6,
2055
Vilnius,
Lie u a
DEL
UPEVARDZIO
Dané*
Akmenos
upés
(K e ingos
.)
Zemupys
klaipédiskiy
Snek oje
y a
(i
bu o)
dane
//
danej*~Da-
né
|
Danija.
Vokiskai
bu o
asoma
Dange.
Vokieciy
Zemaiciy
a me
ismoke
kalbé i
usniskiai
(M.
Dei elai is),
saugiSkiai
(J.
UZpu io
b olis
i
b oliené),
p iekuligkiai
(M.
Reizgys,
bu .
Klaipédos
gube na o iaus
giminé),
klaipédis-
kiai
(Kazlauskas)
W.
Fenzlaw
(1934:
141)
sakinj
su
zodziu
Dange
isi
kaip
ienas
1958-1960
me ais
y a
skai e
da.ne
||
dane
i
sake,
kad
niekada
nebu o
su ike
Cia
p iebalsj
g
a usiy
klaipé-
diskiy
( ek
dédle- o ’é
pama é-
6-k
‘eka
pa asima
Dange
/
p adé
je
’é-p
a- e
—
da.ng’e-J.
Uzpu -
io
sese s
Kohnienés
Zodiiai).
P o .
V.
Maziulis
emiasi
F.
Ku Sai¢io
zodynu
(K78).
Tokio
a imo
lie u ininkais
sa e
adine
zmonés
ne
aip
élai
(apie
1959-1963
me us)
y a
ne a oje.
Jei
kas
daba
i8
a si ik inai
likusiy
Klaipédiskiy
gali
bi i
,naujo iskai*
éme
saky i
pagal
k aS q
uzplidusius
a kilélius,
be
seniau
ne eko
aip
iSgi s i.
Va giai
i8
gy osios
kalbos
F.
Ku Sai is
galéjo
iSgi s i
Da ige
—
ai
a’ y
o ma
bisian i.
F
Ku Saicio
uz asymai
i§
Tilzés
apylinkiy
y a
be
ikumy,
be
ig
ki u ,
i
olesniy
ie u,
y a
ne gi
didziai
nej ikimy
uz a8ymy
(is
a si ik iniy
pa eikéjyu?),
p z.:
Zem.
unduo,
iekSniskiy
VyYTAUTAS
MAZIULIS.
Ne
Dané,
0
Dane.
Bal is ica
34
(1),
1999,
93-98.
188
|
PASTABOS
ménung
,ménuo“,
su ig
(7?)
,,Suo“
(Vi kauskas
2001:
168),
Ka yéiy
kylé
(Vi kauskas
1997:
109-
111),
qsilinis
,,asilo“,
diizis
i
.
.
Gy oji
kalba,
.
y.
a més,
p ieSingai,
negu
sako
V.
Maiiulis,
a
ik
nebus
i8laikiusios
senesne
padeé j,
nes
g
panaSiai
ma y i
is
F
Ku Saicio
pa asymy
i
ki ais
a ejais.
RaSoma
F.
Ku Sai¢io
i
Minge
(K156),
no s
a més
u i
ik
mé.n’eje
(upé)
Zem.
doun.
Pln,
K ,
Kn ,
G g,
Vz,
m’éneje
//
m’éne
Zem.
don.
(upé
i
kaimas)
Sg,
Kin,
Rmé,
Slu
(be
kokiy
s y a imy),
ge ubé
(K121)
—
je ubé,
geyne
,,die
Spa en“
(K118)
—
gegné,
z/éga
(is
Nesselman-
no?)
(K526)
—
zléja.
Cia
aiskiai
ma y i
okiskos
a’ybos
j aka
( éliau
pe éjusi
j
a j),
nes
ik
labiausiai
su okie éjusiose
Pagégiy
apylinkése
daugiau
pa a ojama
o my
su
g:
Zléga, Zléga,
légé
LKZ
K
(plg.
LKAI183).
Ten
pasi aiko
i
pajé-g’wi
,,Pagégiai“,
ne
g’e ub’é-
,,je ubé“.
Maisoma
g
i
j
a imas
apsk i ai,
kaip
i
daug
ku
j ai iais
okiais
a ejais
a miy
agonijoje.
Da
p isiminkime,
kad
F.
Ku Sai¢io
olimesniy
nuo
Tilzés
ie o a dziy
i
ediniy
o mos
ydingai
Siame
Zodyne
pa eikiamos:
Is u i kis
(p.
147)
,,[s u ies
gy en ojas“,
Dubisa
,,Dubysa“
(p.
96),
plg.
okieciy
Dobisin,
Dobyse,
Podubisa
(p.
96),
Polanga
,,Palanga“
(p.
323),
Va usne
»Vo usne“
(p.
490)
i
k .
Bend iniy
zodziy
,,pak aipoma“
da
daugiau.
Tas
g
i
j
s y a imas
bidingas
daugeliui
o
me o
lie u iy- okie¢iy
Zodyny
—
Ruigio,
Milkaus,
Nesselmanno
i
ki y.
Tai
isai
nenag iné as
klausimas,
sp es inas
ka u
ge manis ams
i
li ua-
nis ams.
Gy oji
kalba
daZnai
odo
isai
ka
ki a,
negu
eigia
am
ik ais
a ejais
F.
Ku gai is.
Kodel
i§
isy
g
:
j
maiSymo
a ejy
paim a
nag iné i
ik
F.
Ku Sai io
Da igé,
nu ylin
isus
ki us
pa yzdzius?
Mokslo
zmoniy
eikaluose
em is
eiké y
gy aja
kalba,
ie inémis
nesu okie éju-
siy
zmoniy
Snek omis.
Dane
p iim a
i
bend inés
kalbos
a o ojy,
pa i in a
als ybés
ado u
i
A.
Vanago.
V.
Maiiulio
si ilymas
s aipsnyje
Da igé
didziai
abejo inas,
gal
ne
pa éluo as,
da an is
am
ik a
mai a j.
[zymis
kabine iniai
mokslininkai
kalbininkai
ypa¢
a idiis
aS u
uz a8ymams,
o
iems
,,lauko“
da bininkams,
pasikalban iems
su
a miy
a s o ais
i
no in iems
jsigilin i
j
isq
kalbos
sis ema,
y a labai
s a bis
gy osios
kalbos
ak ai:
Dangés
a ojimo
a eju
nepas ebima
u
j ai iy
Zodyny
ak y
a ojimo
a mése
senesniais
laikais,
.
y.
j
:
g
apsk i ai
maigymo.
F.
Ku Sai is
—
labai
didis
musy
kalbininkas
(lie u iy
kalbos
p iegaides
nus a é,
ki ¢ia imo
sis ema,
P isijos
lie u iy
kai
ku ias
Snek as
iS y é,
okie éjimo
p ocesa
s abdé),
be
pagal
o
me o
mokslo
lygi,
a miy
y imo
p adziy
p adzia,
kai
ku
ak ai
né a
labai
iksliis.
To
nu ylé i
negalima,
eikia
y iné i
i
iska
nu ody i.
Laimé,
kad
isai
p anyks ancius
klaipédiSkiy
a més
a s o us
p asnekino
A.
Vanago
ado aujami
oponimikos
y iné ojai,
E.
G ina eckienés
paakin i
a mé y ininkai
—
ai
i
a
galima
pasaky i
i
pap ieS a au i
dél
ieno
nepag is ai
bend inés
kalbos
no ma
keis i
no imo
dalyko,
uo
labiau
kad
e imologai
mégs a
be
k i ikos
pe si aSy i
i
ci uo i
senesniuose
leidi-
niuose
pa eik uosius,
daznai
ik inus
ak us.
A.
Salj
(iS
pokalbio
su
Saliu
1969
m.),
Dange
laikiusj
ku sizmu,
pa auké
la iy
Ku so
upelé
Danga.
Daugiau
duomeny
iga es,
A.
Salys
éliau,
pe azia es
isa
zem.
donininky
plo a,
laikési
o mos
Dané
(NDZ)
a
Danija
(plg.
Salys
1992,
an oji
iklija).
18-19
am.
lie u iy
leksikog a ijoje
j
i
g
am
ik ose
o mose
labai
j ai a o,
odél
iska
u é y
nulem i
gy osios
kalbos
ak ai,
a ojimas.
P o .
K.
Bigos
y a
skelb a
ik ai
bend a
pas aba
(Biiga
1961:
234):
,,Danga
a ba
Minie
(upeé)
=
Minija“.
Menkai
y iné os
o
k a8 o
a més
kokiy
i esniy
i8 ady
K.
Bigai
neleido
pada y-
i.
Nema y i,
kad
K.
Biga
bi y
i ai
laikesis
p o .
V.
Maziulio
pasaky y
mindiu:
ai
ik
am
ik a
uzuomina.
Pagaliau aukSciau
ame
,,Rink iniy
aS y*
II]
omo
puslapyje
y a
ki as
j aSas:
,Ag-
PASTABOS
|
189
gemine
=
Akmena
( .
8.
Akmina
[=
akmena
—
i e p a
mano,
V.
V/])
—
p o
K e inga
ekan i
upé,
ku ios
Zemupj
okie¢iai
adina
Dange“.
A
ai
ne odo,
kad
K.
Buga
iksliai
i
Danés
pa adini-
mo,
i
objek o
bu imo
j ikinamai
nebu o
nus ie es?
LITERATURA
BuGa,
K.
1961:
Rink iniai
as ai
3.
Suda é
Z.
Zinke iéius,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla.
FENZLAW,
W.
1936:
Die
deu schen
Fo men
de
li auischen
O s-
und
Pe sonennamen
des
Memelge-
bie s,
Halle.
K
=
F.
Ku sza ,
Wo e buch
de
li auischen
Sp ache,
Halle,
1883.
VITKAUSKAS,
V.
1997:
Kylé
—
naujybé.
Kalbo y a
44,
109-111.
Vi kauskas,
V.
2001:
Lie u iy
kalbos a miy
mo oneminiai
eiskiniai,
Vilnius:
Za a.
Vy au as
Vi kauskas
Gau a
2002
06 24
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g.
6,
2055
Vilnius,
Lie u a
KELETAS
PASTABY
APIE
PAZIURAS
|
SENIAUSIU
LIETUVIU
KALBOS
PAMINKLU
LEIDIMA
»Ac a
Linguis ica
Li uanica*
45-ajame
ome
paskelb oje
A.
Judzen¢io
Naujy
da by
ap al-
goje
ap a iama
2000
m.
isleis a
knyga
Ma yno
Maz ydo
aS ai
i
jy
Sal iniai
(z .
p.
211-213).
Deja,
oji
apz alga
pilna
klaidy
i
nesusip a imy.
Kad
pa iklus
skai y ojas
nelik y
suklaidin-
as
keis y
Judzencio
samp o a imy,
bi ina
ben
kai
ka
paaiskin i.
IS
Judzen¢io
as o
aiskiai
ma y i,
kad
jam
iks a
o
minimalaus
iSp usimo,
ku j
p i alo
u é i
jau
magis o
da ba
bend osios
kalbo y os klausimais
aSan ys
s uden ai:
jam
né a
aisku,
kad
al abe inés
a8ybos
dalykus
—
kaip
puikiai
iSdés é
Saussu e’as
XX
a.
p adZioje
—
eikia
ski i
nuo
kalbinés
analizés,
nes
jie
e a
kon encinis
kalbiniy
Zenkly
iS ai8kos
aizda i-
mo
biidas:
zenklas
asyba
<—
—
iS aiska
— —
eikimé
Judzenéiui
aip
pa
neaisku,
kad
nag inéjan
e imus
s a biausias
dalykas
y a
p asmés
pag indu
nus a omas
ySys
a p
Sal inio
i
e imo
kalbiniy
Zenkly:
Sal inio
e imo
asyba
<—
>
zenklai
—
—
p asmé
—
>
Zenklai
<—
>
aSyba