Dėl upėvardžio „Dãnė“

PASTABOS | 187 Tai padés sp es i i eZe o b’il sas ki éia imo p oblema: ns. in. ieno i o pa ies Zmogaus gali bi i a iamas d ejopai —b’ilsw i b’ilsu. 2002 m. ik in a (plg. Sa ukynas 1966: 175-176; Baléiko- nis 1967: 130). Toks j ai a imas p iklauso nuo kalbé ojo no o pab éz2 i ns. jnagininka (gi dé- Jau ne sakini p ig’é e. b’i.ls1, no s saké ns. a d. bilsas). LITERATURA BALCIKONIS, J. 1978a: [Rec.] Lie u os TSR upiy i eZe y a dynas, Kalbo y a 10, 1964. Ci uojama pagal: Id., Rink iniai aS ai I, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 371-373. BALCIKONIS, J. 1978b: LaiSkas edakcijai. Bal is ica 3 (1), Ci uojama pagal: Id., Rink iniai a8 ai I, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 383-384. GRINAVECKIENE, E. 1993: Sal iniy Snek os eks ai. Lie u iy kalbo y os klausimai 30, 137-159. LAZAUSKAITE, V. 1998: Dél d iskiemeniy 0-kamieniy daik a a dziu ki ¢ia imo a ian y pie inése aukS aiciy a mése ( ezés). Lie u iy kalbos ins i u as, Vilniaus pedagoginis uni e si e as. LAZAUSKAITE-RAGAISIENE, V. 2001: D iskiemeniy u-kamieno daik a a dziy ki ¢ia imo a ian ai pie y aukS aiciy i y u auks aiciu ilniskiy pa ibio Snek ose. Pa ibio a miy i kalby p oblemos. Siau- liai, 2001, 97-109. SAVUKYNAS, B. 1966: K p obleme subs a a jugozapadnoj Li e. Bal is ica 1 (2), 165-176. Vy au as Vi kauskas Gau a 2002 03 20 Lie u iy kalbos ins i u as An akalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lie u a DEL UPEVARDZIO Dané* Akmenos upés (K e ingos .) Zemupys klaipédiskiy Snek oje y a (i bu o) dane // danej*~Da- né | Danija. Vokiskai bu o asoma Dange. Vokieciy Zemaiciy a me ismoke kalbé i usniskiai (M. Dei elai is), saugiSkiai (J. UZpu io b olis i b oliené), p iekuligkiai (M. Reizgys, bu . Klaipédos gube na o iaus giminé), klaipédis- kiai (Kazlauskas) W. Fenzlaw (1934: 141) sakinj su zodziu Dange isi kaip ienas 1958-1960 me ais y a skai e da.ne || dane i sake, kad niekada nebu o su ike Cia p iebalsj g a usiy klaipé- diskiy ( ek dédle- o ’é pama é- 6-k ‘eka pa asima Dange / p adé je ’é-p a- e — da.ng’e-J. Uzpu - io sese s Kohnienés Zodiiai). P o . V. Maziulis emiasi F. Ku Sai¢io zodynu (K78). Tokio a imo lie u ininkais sa e adine zmonés ne aip élai (apie 1959-1963 me us) y a ne a oje. Jei kas daba i8 a si ik inai likusiy Klaipédiskiy gali bi i ,naujo iskai* éme saky i pagal k aS q uzplidusius a kilélius, be seniau ne eko aip iSgi s i. Va giai i8 gy osios kalbos F. Ku Sai is galéjo iSgi s i Da ige — ai a’ y o ma bisian i. F Ku Saicio uz asymai i§ Tilzés apylinkiy y a be ikumy, be ig ki u , i olesniy ie u, y a ne gi didziai nej ikimy uz a8ymy (is a si ik iniy pa eikéjyu?), p z.: Zem. unduo, iekSniskiy VyYTAUTAS MAZIULIS. Ne Dané, 0 Dane. Bal is ica 34 (1), 1999, 93-98. 188 | PASTABOS ménung ,ménuo“, su ig (7?) ,,Suo“ (Vi kauskas 2001: 168), Ka yéiy kylé (Vi kauskas 1997: 109- 111), qsilinis ,,asilo“, diizis i . . Gy oji kalba, . y. a més, p ieSingai, negu sako V. Maiiulis, a ik nebus i8laikiusios senesne padeé j, nes g panaSiai ma y i is F Ku Saicio pa asymy i ki ais a ejais. RaSoma F. Ku Sai¢io i Minge (K156), no s a més u i ik mé.n’eje (upé) Zem. doun. Pln, K , Kn , G g, Vz, m’éneje // m’éne Zem. don. (upé i kaimas) Sg, Kin, Rmé, Slu (be kokiy s y a imy), ge ubé (K121) — je ubé, geyne ,,die Spa en“ (K118) — gegné, z/éga (is Nesselman- no?) (K526) — zléja. Cia aiskiai ma y i okiskos a’ybos j aka ( éliau pe éjusi j a j), nes ik labiausiai su okie éjusiose Pagégiy apylinkése daugiau pa a ojama o my su g: Zléga, Zléga, légé LKZ K (plg. LKAI183). Ten pasi aiko i pajé-g’wi ,,Pagégiai“, ne g’e ub’é- ,,je ubé“. Maisoma g i j a imas apsk i ai, kaip i daug ku j ai iais okiais a ejais a miy agonijoje. Da p isiminkime, kad F. Ku Sai¢io olimesniy nuo Tilzés ie o a dziy i ediniy o mos ydingai Siame Zodyne pa eikiamos: Is u i kis (p. 147) ,,[s u ies gy en ojas“, Dubisa ,,Dubysa“ (p. 96), plg. okieciy Dobisin, Dobyse, Podubisa (p. 96), Polanga ,,Palanga“ (p. 323), Va usne »Vo usne“ (p. 490) i k . Bend iniy zodziy ,,pak aipoma“ da daugiau. Tas g i j s y a imas bidingas daugeliui o me o lie u iy- okie¢iy Zodyny — Ruigio, Milkaus, Nesselmanno i ki y. Tai isai nenag iné as klausimas, sp es inas ka u ge manis ams i li ua- nis ams. Gy oji kalba daZnai odo isai ka ki a, negu eigia am ik ais a ejais F. Ku gai is. Kodel i§ isy g : j maiSymo a ejy paim a nag iné i ik F. Ku Sai io Da igé, nu ylin isus ki us pa yzdzius? Mokslo zmoniy eikaluose em is eiké y gy aja kalba, ie inémis nesu okie éju- siy zmoniy Snek omis. Dane p iim a i bend inés kalbos a o ojy, pa i in a als ybés ado u i A. Vanago. V. Maiiulio si ilymas s aipsnyje Da igé didziai abejo inas, gal ne pa éluo as, da an is am ik a mai a j. [zymis kabine iniai mokslininkai kalbininkai ypa¢ a idiis aS u uz a8ymams, o iems ,,lauko“ da bininkams, pasikalban iems su a miy a s o ais i no in iems jsigilin i j isq kalbos sis ema, y a labai s a bis gy osios kalbos ak ai: Dangés a ojimo a eju nepas ebima u j ai iy Zodyny ak y a ojimo a mése senesniais laikais, . y. j : g apsk i ai maigymo. F. Ku Sai is — labai didis musy kalbininkas (lie u iy kalbos p iegaides nus a é, ki ¢ia imo sis ema, P isijos lie u iy kai ku ias Snek as iS y é, okie éjimo p ocesa s abdé), be pagal o me o mokslo lygi, a miy y imo p adziy p adzia, kai ku ak ai né a labai iksliis. To nu ylé i negalima, eikia y iné i i iska nu ody i. Laimé, kad isai p anyks ancius klaipédiSkiy a més a s o us p asnekino A. Vanago ado aujami oponimikos y iné ojai, E. G ina eckienés paakin i a mé y ininkai — ai i a galima pasaky i i pap ieS a au i dél ieno nepag is ai bend inés kalbos no ma keis i no imo dalyko, uo labiau kad e imologai mégs a be k i ikos pe si aSy i i ci uo i senesniuose leidi- niuose pa eik uosius, daznai ik inus ak us. A. Salj (iS pokalbio su Saliu 1969 m.), Dange laikiusj ku sizmu, pa auké la iy Ku so upelé Danga. Daugiau duomeny iga es, A. Salys éliau, pe azia es isa zem. donininky plo a, laikési o mos Dané (NDZ) a Danija (plg. Salys 1992, an oji iklija). 18-19 am. lie u iy leksikog a ijoje j i g am ik ose o mose labai j ai a o, odél iska u é y nulem i gy osios kalbos ak ai, a ojimas. P o . K. Bigos y a skelb a ik ai bend a pas aba (Biiga 1961: 234): ,,Danga a ba Minie (upeé) = Minija“. Menkai y iné os o k a8 o a més kokiy i esniy i8 ady K. Bigai neleido pada y- i. Nema y i, kad K. Biga bi y i ai laikesis p o . V. Maziulio pasaky y mindiu: ai ik am ik a uzuomina. Pagaliau aukSciau ame ,,Rink iniy aS y* II] omo puslapyje y a ki as j aSas: ,Ag- PASTABOS | 189 gemine = Akmena ( . 8. Akmina [= akmena — i e p a mano, V. V/]) — p o K e inga ekan i upé, ku ios Zemupj okie¢iai adina Dange“. A ai ne odo, kad K. Buga iksliai i Danés pa adini- mo, i objek o bu imo j ikinamai nebu o nus ie es? LITERATURA BuGa, K. 1961: Rink iniai as ai 3. Suda é Z. Zinke iéius, Vilnius: Vals ybiné poli inés i mokslinés li e a ii os leidykla. FENZLAW, W. 1936: Die deu schen Fo men de li auischen O s- und Pe sonennamen des Memelge- bie s, Halle. K = F. Ku sza , Wo e buch de li auischen Sp ache, Halle, 1883. VITKAUSKAS, V. 1997: Kylé — naujybé. Kalbo y a 44, 109-111. Vi kauskas, V. 2001: Lie u iy kalbos a miy mo oneminiai eiskiniai, Vilnius: Za a. Vy au as Vi kauskas Gau a 2002 06 24 Lie u iy kalbos ins i u as An akalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lie u a KELETAS PASTABY APIE PAZIURAS | SENIAUSIU LIETUVIU KALBOS PAMINKLU LEIDIMA »Ac a Linguis ica Li uanica* 45-ajame ome paskelb oje A. Judzen¢io Naujy da by ap al- goje ap a iama 2000 m. isleis a knyga Ma yno Maz ydo aS ai i jy Sal iniai (z . p. 211-213). Deja, oji apz alga pilna klaidy i nesusip a imy. Kad pa iklus skai y ojas nelik y suklaidin- as keis y Judzencio samp o a imy, bi ina ben kai ka paaiskin i. IS Judzen¢io as o aiskiai ma y i, kad jam iks a o minimalaus iSp usimo, ku j p i alo u é i jau magis o da ba bend osios kalbo y os klausimais aSan ys s uden ai: jam né a aisku, kad al abe inés a8ybos dalykus — kaip puikiai iSdés é Saussu e’as XX a. p adZioje — eikia ski i nuo kalbinés analizés, nes jie e a kon encinis kalbiniy Zenkly iS ai8kos aizda i- mo biidas: zenklas asyba <— — iS aiska — — eikimé Judzenéiui aip pa neaisku, kad nag inéjan e imus s a biausias dalykas y a p asmés pag indu nus a omas ySys a p Sal inio i e imo kalbiniy Zenkly: Sal inio e imo asyba <— > zenklai — — p asmé — > Zenklai <— > aSyba