PASTABOS
|
187
Tai padés
sp es i
eZe o bil
i
sas
ki éa o io
p oblema:
ns.
in.
de uno
i
o
p opio
Zmogaus
puede bi i
supuam-
as
d ejopai
bilsw
i
bilsu.
2002
m.
e i icada
(plg.
Sa ukynas
1966:
175-176;
Baléikon-
is
1967:
130).
Toks
j ai ación
depende de
kalbé ojo
no o
pab éz2 i
ns.
jnagininka
(gi dé-
Ya
incluso
digini
p igé e.
bi.ls1,
aunque
saké ns.
nomb e.
bilsas).
LITERATURA
BALCIKONIS,
J.
1978a:
[Rec.]
Li uania
TSR upiy
eZe y
i
a dynas,
Kalbo y a
10,
1964.
Ci o se
según:
Id.,
Rink iniai
aS ai
I,
sud.
A.
Pupkis,
Vilnius:
Mokslas,
371-373.
BALCIKONIS,
J.
1978b:
LaiSkas
edacción.
Bal is ica
3
(1),
Ci o se
según:
Id.,
Rink iniai
a8 ai
I,
sud.
A.
Pupkis,
Vilnius:
La ciencia,
383-384.
GRINAVECKIENE,
E.
1993:
Sal iniy
Snek os
ex ai.
Li uiy
kalbo y os
p egun as
30,
137-159.
LAZAUSKAITE,
V.
1998:
Dél
d iskiemeniy
0-kamieniy
daik a a dziu
ki ¢ia imo
a ian y
pie inése
aukS aiciy
a mése
( ezés).
Li uiy ins i u o del
lenguaje, Vilniaus
pedagoginis uni e sidadas.
LAZAUSKAITE-RAGAISIENE,
V.
2001:
Diskiemeniy
u-kamieno
daik a a dziy
ki ¢ia imo
a ian es
pie y
aukS aiciy
i
y u
auks aiciu
ilniskiy
pa ibio
Snek ose.
Pa ibio
a miy
i
kalby
p oblemos.
Siauliai,
2001,
97-109.
SAVUKYNAS,
B.
1966:
K
p oblemas
subs a a
jugozapadnoj
Li u e.
Bal is ica
1
(2),
165-176.
Vy au as
Vi kauskas
Recibió
2002
03
20
Li uiy
ins i u o
de lengua
An akalnio
g. 6, Vilnius,
2055
Li uania
DEL
UPEVARDZIO
Dané*
Akmenos
upés
(K e ingos
.)
Zemupys
klaipédiskiy
Snak oje
es á
(i ue)
dane
danej*~Da-
//
né
|
Danija.
Vokiskai
ue
asoma
Dange.
Vciyokie
Zemaiciy
a me
ismoke
kalbé i
usniskiai
(M.
Dei elai is),
a sal oSkiai
(J.
UZpu io
b olis
i
b oliené),
p iekuligkiai
(M.
Reizgys,
bu .
Klaipédos
gube na o iaus
giminé),
klaipédiskiai
(Kazlauskas)
W.
Fenzlaw
(1934:
141)
sakinj
su
zodziu
Dange
odos
como uno
años son
1958-1960
skai e
da.ne
dane
sake que
||
nunca
i
ue
su ike
Cia
p iebalsj
g
a usiy
klaipédis-
kiy
( ek
dédle- o é
pama é 6-
-k
‘eka
pa asima
Dange
/
P adé
je
é-p
a- e
—
da.nge-J.
Uzpu io
sese s
Kohésnien
Zodiiai).
P o .
V.
Maziulis
emiasi
F.
Ku Sai¢io
zodynu
(K78) La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado.
Tokio a imo
li u ininkais
hemsel es
adine
zmonés
incluso así
élai
(apie años)
1959-1963
es
ne a oje.
qué Si
aho a
casualmen-
i8
e likusiy
Klaipédiskiy
puede bi i
,naujo iskai*
éme deci
según k aS q
uzplidusius
a kilélius,
pe o hace
iempo noeko
así iSgi s i.
Va giai
i8
i ososi-
os idiomas
F.
Ku Sai is
galéjo
iSgi s i
Da ige
—
es o
a y
o ma
bisian i.
F
Ku Saicio
uz asymai
i§
Tilzés
apylinkiy
son
be
ikumy,
pe o
ig
ki u ,
i
olesniy
luga , es
incluso
didziai
nej ikimy
uz a8ymy
(is
acciden iniy
pa eikéjyu?),
ejemplo. :
Zem.
unduo,
iekSniskiy
VyYTAUTAS
MAZIULIS.
Ne
Dané,
0
Dane.
Bal is ica
34
(1),
1999,
93-98.
188 |
PASTAB-
OS
ménung,-
ménuo,
su ig
(7?),Suo
(Vi kaus-
kas 2001:
168),
Ka yéiy
kylé
(Vi kaus-
kas 1997:
109- 111),
qsilinis,,a-
silo, diizis
y . .
Gy oji
habla, .
y.
a més,
p ieSing-
ai, negu
dice V.
Maiiulis, o
jus no
hab á
i8laikiusi-
os
senesne
padeé j,
po que g
panaSiai
is o is F
Ku Saicio
pa asy-
my y
o os
casos.
RaSoma
F.
Ku Sai¢io
i
Minge
(K156),
aunque
a més
iene sólo
mé.neje
(upé)
Zem.
doun.
Pln, K ,
Kn , G g,
Vz,
méneje
méne
//
Zem.
don.
(upé
i
kaimas)
Sg, Kin,
Rmé, Slu
(be kokiy
s y a imy),
ge ubé
(K121)
—
je ubé,
geyne
,,die
Spa en
(K118)
—
gegné,
z/éga
(is
Nesselman-
no?) (K526)
zléja. Cia
aiskiai e
okiskos
aybos
j aka
( éliau
pe éjusi j
a j),
po que solo
los más
pe cepéju-
sies
Pagégiy
apylinkése
más
pa a oja-
ma o ma
con g:
Zléga,
Zléga, légé
LKZ K (plg.
LKAI183).
Allí
ocu en y
pajé-gwi,,-
Pagégiai,
incluso
ge ubé-,,j-
e ubé.
Maisoma
a imas en
gene al,
cómo
mucho ku
j ai iais
ales
ocasiones
a miy
agonijoje.
g
i
j
Toda ía
eco dem-
os que F.
i
Ku Sai¢io
olimesniy
desde
Tilzés
ie o a d-
ziy i
ediniy
o mas
ydingai
Siame
Zodyne
p esen an:
Is u i kis
(p.
147)
,,[s u ie
esiden e,
Dubisa
,,Dubysa
(p.
96),
plg.
okieciy
Dobisin,
Dobyse,
Podubisa
(p.
96),
Polanga
,,Palanga
(p.
323),
Va usne
Vo usne (p. 490)
y k . Bend iniy
zodziy,,pak aip-
oma aún más.
Tas g y j
s y a imas
bidingo a
muchos de ese
me o
lie u iy- okie¢-
iy Zodyny
Ruigio, Milkaus,
Nesselmanno y
ki y. Es o del
odo
nenag iné as
cues ión,
sp es inas
jun os
ge manis om y
li uanis om.
Gy oji habla
daZnai
mues a oda
ka o a, negu
a i ma
amce os
casos F.
Ku gai is. Kodel
i§ isy g: j
maiSymo
casosj se
oma a juzé i
solo F.
Ku Sai io
Da igé, desilin
odos o os
ejemzius?
Mokslo zmoniy
iendas en
em is eiké y
gy aja habla,
ie inémis
nesu okie éju-
siy zmoniy
Snek omis.
Dane
acep ada
i
bend inés
usua iojy
de la lengua,
con i mada
es a alés
je e
i
A.
Vanago.
V.
Maiiulio
si ilymas en
el a ículo
Da igé
didziai
cues iono -
ín, al ez
incluso
pa éluo o,
da an is a
un cie o
mai a j.
[zymis
kabine iniai
mokslininkai
kalbininkai
ypa¢ a idiis
aS u
uz a8ymams,
aquellos
o
,,Fiuko a los
abajado es
del campo,
su
pasi os con los
ep esen an es
i
a miy que
quie an jsigilin i
j
isq sis ema de
lengua, es muy
impo an e el
i o idioma
ac as: Dangés
consumo caso
nepas ebima
j ai iy
u
Zodyny
ak y
consumo
a mése
en los
iempos más an iguos,
.
y.
j
:
g
en
gene al maigymo.
F.
Ku Sai is
—
muy
g andis
musy
kalbininkas
(lie u iy
lengua
p iegaides
nus a é,
ki ¢ėjimo
sis ema,
P isijos
lie u iy
algunas
Snek as
iS y é,
okie éjimo
p oceso
s opdé),
pe o según
me o
o
ciencia ni el,
a miy del
es udio
p adziy
p adzia, kai
donde
ac ai né a
muy iksliis.
To
silen é i
no se
puede,
hay que
i
i iné i
iska indica .
Laimé, que oda
p anyks ancius
klaipédiSkiy
a més
ep esen an e-
sus p asnekino
A.
Vanago di igami
y iné ojai
oponymikos,
G ina eckienés
E.
paakin i
a mé y ininkai
es o
—
i
a
se puede deci
pap ieS a au i
i
dél uno
nepag is ai
bend inés
no ma de la
lengua keis i
no imo dalyko,
el más que
e imologai
mégs a sin
c í icas
pe si aSy i y
ci a en mas
an iguas
publicaciones
pa eik uosius,
daznai
ik inus
ac s.
A.
Salj
(iS
pokalbio
su
Saliu m.),
1969
Dange
laikiusj
ku sizmu,
pa auké
la iy
Ku so
c epé
Danga.
Más
duomeny
iga es,
A.
Salys éliau,
pe azia es
oda zem.
dony
aco a,
laikininké-
si o mas
Dané
(NDZ)
a
Dinama ca
(plg.
Salys
1992,
segunda
iklija).
18-19
am.
lie u iy
leksikog a ijoje
j
i
g
amce ose
o mas muy
j ai a o, odél
iska u é y
nulem i
i ososios
palab as ac as,
consumo.
P o .
K.
Bigos es
anuncia-
da
me moo
gene al
no a
(Biiga
1961:
234):
,,Danga o
Minie
(upeé)
=
Minija.
Menkai
y iné os
o
k a8 o
a més
kokiy
i esniy
i8 ady
K.
Bigai no
dejó
hace .
No e i
que
K.
Biga
bi y
ie ame-
n e
laikesis p o .
V.
Maziulio
pasaky y
mindiu:
es o sólo
a un
cie o
uzuomina.
Finalmen e
aukSciau ame
,,Rink iniy
aS y*
II] omo en
la página
iene el
siguien e
j aSas:
,Ag-
PASTAB-
OS | 189
gemine
=
Akmena
( .
8.
Akmina
[=
akmena
—
i e p a
mano, V/])
V.
p o
—
K e inga
co ian i
upé,
cuales
Zemupj
okie¢iai
llama
Dange.
A
es o no
indica que
K.
Buga
p ecisamen e
i
Danés
nomb ami-
en o, el
i
obje o de
la
p esencia
j ikinamai
no ue nus ie es?
LITERATURA
BuGa,
K.
1961:
Rink iniai
as ai
3.
Suda é
Z.
Zinke iéius,
Vilnius:
Es a ybiné
poli inés
i
cien í icin-
és
li e a ii os edi o ial.
FENZLAW,
W.
1936:
Die
deu schen
Fo men
de
li auischen
O sund
Pe sonennamen
des
Memelge-
bie s,
Halle.
K
=
F.
Ku sza ,
Wo e buch
de
li auischen (Wo e buch de li auischen) es el lib o de ins ucciones pa a los abajado es que abajan en el sec o del au omó il.
Sp ache,
Halle,
1883.
VITKAUSKAS,
V.
1997:
Kylé
—
naujybé.
Kalbo y a
44,
109-111.
Vi kauskas,
V.
2001:
Li uiy idiomas
a miy
mo oneminiai
eiskiniai,
Vilnius:
Za a. ¿Qué es eso?
Vy au as
Vi kauskas
Recibió
2002
06 24
Li uiy
ins i u o
de lengua
An akalnio
g.
6,
2055
Vilnius,
Li uania
KELETAS
PASTABY
APIE
PAURAS
|
SENIAUSIU
LITUVIAS
LABOS
PAMINKLU
LEIDIMA
Ac a
Linguis ica
Li uanica*
publicadoaj-
ame omo
45-
A.
Judzenio¢
Naujy
da by
e i algo
enume a
el isleis a
2000
m.
lib o
Ma yno
Maz ydo
aS ai
i
jy
Sal iniai
(z .
p.
211-213).
Desa o un,
oji apz alga
llena klaidy
nesusip a imy.
i
Kadlus
pa iklejoj-
as nelik y
engañado
queis y
Judzencio
samp o a imy,
bi ina al menos
kai paaiskin i.
ka
IS
Judzenio as¢ o
aiskiai e que le
iks a minimalaus
iSp usimo, ku j
p i alo u é i ya
magis o abajo de
la gene ali a
o
lingüo y os emas
aSan ys
es udian es: jam né a
aisku, que al abe inés
a8ybos emas como
puikiai iSdés é
—
Saussu eas
XX
a.
p adZioje
—
hay que
sepa a del
kalbinés
analizés,
po que ellos
e a
con encinis
kalbiniy
Zenkly
iS ai8kos
biida de
imaginac-
ión:
zenklas
asyba
<iS aiska
eikimé
Judzenéiui
ambién
noaisku, que
analizéjan
e imus lo
más
impo an e
asun o es
semmés
bajo
de e minado
ySys en e
Sal inio
i
de
aducción kalbiniy
Zenkly:
Rasyba
de
aducción Sal inio
<—
>
zenklai El
—
—
sen idome
—
>
Zenklai
<—
>
aSyba