No as
Kymenow
(Rink iniai
aS ai
3,
136),
ad
Kyménai
galé y bi i dél
ka y
i
g ésmés
a sikélusiy
jo ingiy o
nome
aplie u in o
da aldeia.
Vladas
Zulys
Acabado
2006
10 09
Tako
g.
1-7
LT-53356
Akademija,
Kauno aj.,
Li uânia
MazZis 9
me ymoi
1926
Zemés
e o mos
du an e
seus
especiais
Valdyba
o icialmen-
e
consumi
neno éjo
la is i
d a ininky
susla in y pa adinimy.
Uma al
a lie u ida
aldeia e a do
condado
Vilka iskio
Zaliosios
als¢iuje
pe o
Augalij
aldeio
Siida a
(ne
ie o a dziy
ka o ekoje
(bylose)
nesuki éiuo as).
Ele p igijo,
só éliau
p ipaZin a
o ma
Sidu a
i
suki éiuo a
como
3°
ki éiuo és
localo á is
segundo
analogia
(plg.
Ilgu a,
Li uânia,
Sauku é
e k . ).
Simui
Ka aliiin
u bii
neZinoma
al
his ó ia,
ele né a
a es
o am
ie o a -
su
dziy
i
Zemés com
as
obse açõ-
es da
adminis ação e o mos, odél
Siida a é
jo
mencionado
no li o
Balp aei is
y
his o iniuo-
se
Sal iniuose,
.
II, Vilnius:
Lie u os
kalbos
ins i u as,
2005,
p.
267,
como
didelés
e és
i
elho
ac oas,
mas são
me y
1926
Zemé a kininky
da inys, dél
ce as analogias
a8 uas
pasida es Sida a,
bend inéje
alboje de
aco do de mui os
- p eceu a do
luga o a dZiy
usada Siidu a
gy ojoje kalboje
lyg nãobii a os
(3*),
o ma, niekieno
neuZ asy a,
i
embo a
egula men e
suda y a, mas
his o iniy
be
Sal iniu.
Mazmoz-
Zis 10
Zemai iuses,
Ven os upés
basine, oi
didelé pelké
Debésnos
pl.
( a iama
d'eb'é.sna-
s,
d'eb'é.snu,
puo
d'eb'esnds
Pa andené,
Uz en is),
assim é
aSiusi
mesmo
Zemai é
seu
ki yboje),
conseguiu
assim
i eig i
i
Aldono
Pupkio no
li o
Vie o a dziy
Zodynas,
2003,
p.
79.
Nãoiké ai
Simas
Ca ali ino
paima
i
pla ina
nej iké ina
neis o ine
o ma
Debesna,
Z .
Bal y
passado nos
his ó icos
Sal á ios
1
67,
III
27,
59
(i8 sen.
usy
segundo
Sp uogi
i
O.
T ubacio a,
JJeGecua lá
mesmo
II
302).
102
No as
MazmoiZ-
is 11
Vad.
dziiky
(pie y
aukS ai iy
i
y y
aukS ai iy
ilniskiy)
Snek ose
unciona al
eg esy in-
és p iebalsiy
asimilacijos
désnis -s i-
>
-sci-
(ne
-Sc-).
Dél
o
désnio
nepaisi-
mo
Saulius
Amb azas
no a igo
,,Dél
biid a dziy
su
apêga
-in elis
(-é)
kilmés
(Bal is ica
39
(1),
p.
71)
o ma
uséy elis
o necem
(i§
OG
261
us¢'i 'el'is),
nepazi i éjes
que já
LKZ,,,, oi
186
ansc i a
us y elis
p imi ses
i
miné a
eg esi ine
p iebalsiy
asimiliacija.
I
mais são
j ai iai
ansk ibuo y
pie y
aukS ai¢iy
(i y y
aukS ai¢iy
ilni8kiu)
Zodziu.
Di
aleama
.Zas, &u'.
S as,
si S imas
( olimoji
eg esy iné
asimiliação).
Is o neseni
a ies
ac os, gi dé i
skelb i
Elzbie os
i
Mikalauskai és
y inéjimuose,
Z .
Mikalauskai é,
Li uiy língua
oné ica
abalhos,
(pa engé
1975
An anas
Pake ys),
p.
115,
ansc ibuo i
si s simai
~
i s imai,
como
i
m'inks imas
~
minkS imas,
a kis sis
~
aikys is k .
i
Simo
Ka ali ino
monumen aliame
loja
Bal y
passado
his ó icos
Sal á ios
Il,
2005,
187
ap esen ada
o ma
ansc i a
¢i s as, ciu
S as,
Ciu S umd
não pode
mos a
qual senybés
ou a o
ce eza.
MazZis 12
An moianas
Juka mui o
a minés
lexicikos são
su inkes, mas
como
au odidac a
kai é
inadequadam-
en e
p ikii es.
ko
Jam a odé, que
bakuizé, kumelé
samana é kokiy
p iesagy da iniai,
odél
i
suki é,,bep iesa-
ginius Zodzius
hand a8 io baka
,bakiizé‘
GQ, ed.
184,
F.
Fo una o a),
kimé
,kumelé‘
(LKZ.,
866,
paliudi a
i
Kos sama
161!),
,samana‘
(LKZ,.,).
Isso é
ne yke
da iniai,
mui os
isso
sabem há
mui o
empo,
mas
S ai
S.
Ka ali ino
p es iZio-
nalmen e
loja
Bal y
passado nos
his ó icos
Sal á ios
como
e dadei o
duomuo
indicoma
sama
,samana‘
J
(I
67).
Be
abejo, isso
nesamas a o
do discu so,
isai ne u is
pama o lie u iy
alboje.
Mazismoi 13
Jaunos
cien is as
Bi u és
KabaSinskai és
jidomioje
li oje Lie u iy
kalbos liaudies
e imologija
a imi eiSkiniai
i
(Vilnius:
Sóclo
i
enciclopedijy
ins i u o de
publicação,
o necida
1998)
negi dé a
o ma pi s¥s
82
p.
,a klio
k ii iné,
po que
mui o
onde
Liene
103
No as
e eje é
pi sys s .
pl.
(1)
pa a
Va niy
(LKZ,
26
o necem
2Spi is).
Ca kliais
ipinosi
no malm-
en e
homens,
que
amplame-
n e diz
quando
pi Sys,
pi sims, é
pi sys sm.
sing.
neZinia
iS
ku
Zinoma.
Knygoje
ainda
i
nemazai
ki io
klaidy:
b udZas
=
b iioZas,
uézas
=
iozas,
aslia a
=
aslia a,
Ee ina
=
Eze iina,
i
lydziu ud
=
lydzi ,
ské a
ské a
=
scom.
(1)
i
ské d
s .
(4),
aFZuolas
=
d iuolas,
z.
pudkai
=
puoka
z.
Vy au as
An anas
Vi kauskas
Li uiy
idioma
ins i u o
P.
Vilei io
g.
5
LT-10308
Vilnius,
Li uânia
Da ka a
dél
sin aksiniy
ySiy
dis ibuim-
en o anos
2006
iéjo
Daba inés
lie u iy
linguagem
g amá ica
qua oas,
pa aisy as,
edição.
Po que
Sios g ama ica
o edi o -che e
ecen emen e
(Amb azas
p ipazino, que
anks esnios
2005:
168)
DLKG licenças
aplicado
con ole
,,...
mo ologizado
i
Sliejimo
p ieSp ieSa
sin aksinés
sis ema da
língua
lie u iy sua
i
aidos
in es igimui
apa eé maZai
p asminga
pa i‘,ipo
paziii é i,
como
p ijungimo
ipos
apib eziam
nayajame,
pa aisy ame,
pe mi ime.
Apa ece que
i
Na siame
pe missão
ainda se
desc iben os
mesmos
ha monizaç-
ão, ges ão
i
Solujimen o.
Paci uosime
i8
eilés
ju
desc ézimus:
De inimas é da
dependen e
ZodZio
mo ologinés
o ma
(linksnio,
skaigiaus,
kinines) a
escolha de
aco do
baseinj
Zodj...*
(DLKG*,
p.
480);
Go e no é
dependendo do
Zodzio
escolha,
sqlygojamas
p incipal do
Zodzio
junlumo.
Valdomu
Zodziu daZ
mais ema
daik a a dziy
i a dziy
a
linksniai
[....
Juo pode
i
nekai oma
i
Fo ma do
Zodiio
(do mesmo
modo,
480).
Viojamen o é a
escolha de uma
o ma de
Zodzio
dependen e de
aco do com sua
NecSme, não
compa adado
de uma ligação
de Zodzio
p incipal*
(en ão,
Pa ogumo délei
481).
compa icamos
paci uo us
desc iZimus
ia
an e io men-
e publicados
su
nas
an e io es
publicações
desc i Zimais.
Desc e eio da
ha monização,
compa ado às
an e io es
su
au o izações,
não mudou,
mas do
con ole
i
Sliejim
desc e ei-
mai cedoio
soambejo
assim:
Ges ão é a
escolha da
o ma mais
le e do
dependen e
Zodz10
salygojado da
p incipal
Zodzio ligação.
(DLKG),
480).
104