101s aipsniai / a icles
aLdonas PuPkis
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių kalbos one ika, kalbos kul-
ū os eo ija i p ak ika, dialek ologija, lie u ių kalbo y os is o ija.
P anas ska džius i didysis
LIETUVIų KALBOS žODyNAS1
P anas ska džius and he g and
Dic iona y o he li huanian language
ano acija
s aipsnyje nag inėjami žymaus lie u ių kalbininko P ano ska džiaus san ykiai su 1930 m.
pabaigoje p adė u eng i didžiuoju Lie u ių kalbos žodynu i jo edak o iumi juozu balčikoniu.
naujai in e p e uojamos žodyno edak o iaus pasky imo aplinkybės, pa odomas ėlesnis ska -
džiaus no as i pas angos obulin i žodyną, eikala imai p iim i jo p o eguojamą ašybą i su-
siklosčius palankioms sąlygoms pačiam pe im i žodyno edak o iaus ie ą. s aipsnyje eigiama,
kad žymių kalbininkų diskusijos pamažu i o ambicijų ka u dėl smulkių ašybos klausimų.
da oma iš ada, kad specialiai žodyno engimui ge in i 1942 m. suku a Mokslinė pagalbinė
komisija, no s p iėmė i ge ų pasiūlymų, be pa i ino pag indines balčikonio nuos a as dėl
žodyno ipo i ki ų ke inių žodyno engimo p incipų. balčikonio a kaklumas i is o inės aplin-
kybės lėmė, kad žodyno i i ii omai bu o su edaguo i pagal balčikonio susida y us p incipus
i išleis i uo me u a o a ašyba.
anno a ion
he a icle add esses he ela ions o he well-known Li huanian linguis P anas ska džius
wi h he g and Dic iona y o he Li huanian Language, he compila ion o which began a he
end o 1930, and i s edi o juozas balčikonis. i p o ides a new in e p e a ion o he ci cum-
s ances o appoin men o he dic iona y edi o and shows he la e ska džius’ wish and a emp s
1 s aipsnis pa eng as pagal Lie u os mokslo a ybos inansuojamą p ojek ą Juozas Balčikonis leksiko-
g a as (n . L i-5-14).
esMiniai žodžiai: lie u ių kalbo y os is o ija, leksikog a ija, Lie u ių kalbos žodynas, žo-
dyno ka o eka, ašyba.
keyWo ds: his o y o Li huanian linguis ics, lexicog aphy, Dic iona y o he Li hua-
nian Language, ca d index o he dic iona y, spelling.
102
aLdonas PuPkis
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
o imp o e he dic iona y, his eques s o app o e he spelling p omo ed by him and o ake
o e he o ice o he dic iona y edi o when he ci cums ances a e igh . he a icle asse s
ha he discussions o he amous linguis s g adually e ol ed in o he wa o ambi ions on
mino spelling issues. i is concluded ha e en hough he scien i ic auxilia y commission
se up in 1942 o he imp o emen o he compila ion o he dic iona y exclusi ely adop ed
some good p oposals, i ne e heless app o ed he p incipal balčikonis’ posi ions on he ype
o he dic iona y and o he undamen al p inciples o he compila ion o he dic iona y.
balčikonis’ pe sis ence and his o ical ci cums ances de e mined ha olume i and olume ii
o he dic iona y we e edi ed unde he p inciples es ablished by balčikonis and published in
he spelling used a ha ime.
didžiojo žodyno
edak o iaus sky iMas
kalbė i i ašy i apie žymaus XX a. lie u ių kalbininko p o . P ano ska džiaus
san ykį su didžiuoju Lie u ių kalbos žodynu ikslinga odėl, kad ligi šiol nė a paskelb-
a jokių anali inių da bų šiuo klausimu, o p oblema iš iesų y a bu usi sudė inga i
komplikuo a. spaudoje ykusios ska džiaus diskusijos su didžiojo žodyno edak o-
iumi juozu balčikoniu (ska džius 1997: 227–230; 1999: 665–666, 666–667; balči-
konis 1978: 172–175) min ys, agmen iška in o macija apie 1942 m. suda y os
Mokslinės pagalbinės [žodyno] komisijos eiklą (ž ., pa yzdžiui, dėk žodį p ie žodžio
2006: 198–199, 380 i k .), ėlesnės diskusijos ašybos klausimais eiginiai (ž ., pa-
yzdžiui, balčikonis 1978: 183–187, 187–188; aila 1943; salys 1944 i k .) y a iš-
blašky i i nesusin e in i, jie neleidžia susida y i aiškesnio aizdo apie uo me u, ai
y a engian didžiojo žodyno i omą, ykusius nesu a imus a p d iejų žymių kalbi-
ninkų – balčikonio i ska džiaus, i ge ai sup as i ų nesu a imų iš akas, p iežas is i
esmę. Šiame s aipsnyje pi mą ka ą, emian is nuoseklia minė ų diskusijų analize,
li e a ū oje paskelb ais ki ų au o ių eiginiais, amžininkų a siminimais i ypač naujai
su as ais a chy iniais dokumen ais, mėginama susin e in i u imą medžiagą i pa-
eik i naują o laiko a pio Lie u ių kalbos žodyno engimo is o ijos in e p e aciją.
kaip žinoma, po kazimie o būgos mi ies Lie u ių kalbos žodyno engimas ke-
le ius me us bu o isai sus ojęs. ai ne eiškia, kad apie būgos žodyno palikimą
iš is nebu o gal ojama. 1925 m. pasku inis būgos pagalbininkas, žodyno sek e-
o ius s uden as an anas salys a liko būgos a chy o apskai ą i jos ezul a us
paskelbė mokslo da bų inkinyje Tau a i žodis (salys 1985: 136–154). dėl k i ikos
spaudoje, kad žodyno eikalai nejuda į p iekį, įsikišo Lie u os uni e si e o huma-
ni a inių mokslų akul e as. 1926 m. ugsėjo 14 d. akul e o a ybos posėdyje
bu o s a s y i i Lie u ių kalbos žodyno eikalai. akul e o dekano Vinco k ė ės-
Micke ičiaus p anešimu, žodyno eikalais Š ie imo minis e ija pa edė ūpin is
P anas ska džius i didysis Lie u ių kalbos žodynas
103s aipsniai / a icles
akul e ui, ad dekano pasiūlymu a yba suda ė am ik ą komisiją: pi mininkas
jonas jablonskis, na iai balčikonis, an anas sme ona, al edas senas (senn) i
k ė ė-Micke ičius. Pi mininkui nu a a mokė i po 800 li ų a lyginimą pe mėne-
sį (cVa . 4, ap. 817, lp. 7). Vėliau da bu o ski a pinigų baldams įsigy i.
būgos žodyno palikimą komisija pa edė apžiū ė i balčikoniui. 1926 m. spalio 2 d.
komisijai jis pa eikė apžiū os a askai ą. jos pabaigoje ašoma, kad „sk ynios, ku iose
guli žodynas [ . y. žodyno ka o ekos. – A. P.], labai menkos, pada y os iš nelygių
len ų, be ge o už ožimo, isu apdulkėję. komisija mano, kad eikė ų žodyną, kol
jam a si as edak o ius, eip padė i, kad jis nedulkė ų, nep ažū ų i nesuges ų“ (bal-
čikonis 1978: 47). P ie p anešimo y a p ie ašas, kad spalio 13 d. komisija nusp en-
dusi p adė i da bą. „ am da bui samdomas žmogus, ku is u ė ų di b i komisijos
nu odymais i p ižiū imas. oks žmogus uo a pu nužiū ė as p. kepalas2. dekanui
pa es a a is su juo i su Š ie imo minis e ija del da bo sąlygų“ ( en pa ).
a bu o pasamdy as di b i kazys kepalas, kiek kokio da bo minė a komisija
nu eikė, uo a pu nepa yko sužino i. o iš balčikonio p anešimo i in s a bus lie-
ka paminė as ak as, kad uo me u ne u ė a jokio kandida o į žodyno edak o ius,
aigi i balčikonio kandida ū os nebu o komisijos aki a yje.
Vis dėl o po ke e ių me ų žodyno edak o iumi balčikonis bu o paski as. iki
šiol li e a ū oje bu o ašoma, kad balčikonis bu ęs ienin elis kandida as užim i
žodyno edak o iaus pa eigoms. an ai Vy au as Vi kauskas a sa giai eigė: „ki o
žmogaus, galėjusio eng i didįjį lie u ių kalbos žodyną, u bū i nebu o“ (Vi -
kauskas 1986: 186). ki ame šal inyje (Pupkis 2010: 150) nu odoma, kad Lie u ių
kalbos i li e a ū os ins i u e XX a. 8-ame dešim me yje s a s an balčikonio Rink-
inių aš ų leidimą kazio ul ydo bu o pasaky a, kad į Lie u ių kalbos žodyno e-
dak o iaus ie ą nebu ę jokios konku encijos, o ki i žinomesni kalbininkai os
ie os k a ęsi3. iš ik ųjų, kaip odo nauji a chy iniai dokumen ai, šie eiginiai
u ė ų bū i iš esmės pe žiū ė i.
kad minė i eiginiai nebu o pag įs i s a esniais ak ais, ody ų i ai, kad ul y-
das anuo me u ebu o jėzui ų gimnazijos mokslei is, s udijuo i uni e si e e p a-
dėjo ik 1930 m., i jam ie dalykai a gu a bu o žinomi iesiogiai iš uose eika-
2 kazys kepalas (g. 1891 m. kamajų lsč.), ilologas, ju gio Šlapelio sese s sūnus, Šlapelių leis as į
mokslus. baigė Vilniaus ii gimnaziją, s udija o ilologiją Pe e bu go uni e si e e. Po ka o di bo e -
minologijos komisijoje, 1926 m. baigė Lie u os uni e si e ą (klasikinių kalbų i li uanis ikos s udijas).
di bo į ai iose mokyklose senųjų kalbų moky oju, 1926–1932 m. uni e si e e dės ė klasikines kalbas
i lie u ių kalbą (ne specialis ams). Į lie u ių kalbą iš e ė lo ynų au o ių kū inių ch es oma iją, pa-
skelbė s aipsnių e minologijos klausimais. baigian is ii pasauliniam ka ui pasi aukė į Vaka us.
3 ą eiginį pa i ina i ėlesnės kazio ul ydo min ys: „i nežinia kiek da jo [kazimie o būgos] p a-
dė as da bas bū ų s o ėjęs nepajudin as, jei ne j. balčikonio pas angos jį ęs i, iš iso, jei uo me u
nebū ų bu ę okio žmogaus kaip j. balčikonis. […] jis į odinėjo, kad lie u ių au ai gy ai eikia žody-
no, kad bū ina ęs i oliau k. būgos p adė ą da bą“ (ul ydas 1987: 5).
104
aLdonas PuPkis
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
luose daly aujančių žmonių lūpų. Vi kausko spėjimas i gi nebu o pag įs as kokiais
konk ečiais ak ais.
P o abiejų in o man ų – ul ydo i Vi kausko – akis bus p asp ūdęs i as ak as,
kad uome inėje spaudoje bu o i aiškių abejonių dėl balčikonio sky imo žodyno
edak o iumi. Šiuo a ž ilgiu gana in o ma y us an [ano] Valio a du pasi ašy as
s aipsnis (Valys 1930), įdė as į 1930 m. Lie u os žinių dien aš į lapk ičio 27 d., ai
y a p ieš pa o icialiai g uodžio 1 d. paski ian žodyno edak o iumi balčikonį.
jame ašoma, esą ekę gi dė i, kad žodyno da bas esan is pa es as p. doc. b. (be
abejo, u imas gal oje balčikonis). a naujinamu žodyno da bu esą eikė ų ik džiaug-
is, be nea odą, kad į jį bū ų į auk os isos ge iausios mūsų kalbininkų jėgos.
Ponas b. esan is ge as s ilis as, be , au o iaus nuomone, žodyno da bui oliau a g-
i o da nepakanka. is o iniam i ling is iniam lyginamajam da bui okių žmonių
kaip būga mes ne u ime, ad eikė ų į auk i jaunąsias kalbininkų jėgas, uni e si-
e o p o eso ius. „o žodyno a ida imas p. b. žiniai y a y iausias iek ju idinės,
iek mo alinės eisės p ipažinimas ienam b. uo žygiu […] lyg igno uojamas pla-
esnis (is o . lygin.) ling is ikos požiū is į mūsų kalbos ak us, o iciališkai ap obuo-
jamas am ik ų senesnės gene acijos (mokyklos) mūsų kalbininkų siau esnis do-
gma iškesnis ling is inis nusis a ymas4. Mums nieko neužkliū a žodyno da binin-
kai, be jų k ali ikacijos plačiam mokslo da bui. okį da bą di bdami, man odos,
mažiausiai e u ė ume u ė i kokių šalu inių, ne mokslo sume imų“ ( en pa )5 .
kas bu o šio s aipsnio au o ius, nepa yko nus a y i. nė a abejonės, kad jis
bu o a imas uni e si e o humani a inių mokslų akul e ui, ienas iš jaunųjų kal-
bininkų salio i ska džiaus aplinkos žmonių, gal ne i pa s ska džius.
kaip žinoma, ska džius iš s udijų užsienyje, Vokie ijoje, į kauną g įžo 1928 m.
pabaigoje i nuo 1929 m. pa asa io semes o Lie u os uni e si e e p adėjo skai y-
i į ai ius kalbo y os ku sus. nė a abejonių, kad sa o uni e si e inio da bo k ū į
jis pi miausia ap a ė su akul e o dekanu k ė e-Micke ičiumi, o šis dėl o kalbėjo
su Š ie imo minis e ija. de inan eikiausiai kalbė a i žodyno edaga imo klausi-
mu i , ma y , šis bei as bu o su a a. ai ne iesiogiai pa i ina ienas uome inio
uni e si e o dės y ojo juozo umo-Vaižgan o laiškas Pe ui klimui, ašy as 1929 m.
sausio 29 d. jo iš auką p a a u čia paci uo i. „ e o muojan L. uni e si e ą, –
ašo umas, – aš palieku nuo udens semes o nebe mokomajame pe sonale. j. M.
4 juozui balčikoniui uo me u ėjo 46-ieji me ai, aigi pa i kū ybinio i mokslinio da bo b anda. kiek
bū a „dogma iškesnio nusis a ymo“, diskusinis klausimas, ypač u in gal oje leksikog a ijos da bą.
5 aleksand o ži gulio liudijimu, isuomenėje dėl balčikonio sky imo edak o iumi y ojęs am ik as
skep icizmas: „naujas edak o ius, kalbo y os li e a ū oje be eik nežinomas, ekomenda ęsis isuome-
nei ien pasakų e imais, imąsis edaguo i mokslinį lie u ių kalbos žodyną. aigi pažiū ėsim…“ (dėk
žodį p ie žodžio 2006: 200). iš uni e si e o pe iman žodyno ka o eką napaliui g igui Vincas k ė ė
sakė: „ ai daba žinosim, kas oliau di bs žodyno edaga imo da bą, ku io po būgos ligi šiol niekas
ned įso im is“ ( en pa , 193).
P anas ska džius i didysis Lie u ių kalbos žodynas
105s aipsniai / a icles
P eziden as jau kalbėjęsis su j. M. Minis e iu Pi mininku i jau nusp endę iX–20 d.
š. m. paleis i mane su mundu u į pensiją. no ima pa es i man ie o a džių inki-
mo (p adžią esu pada ęs da 1903 m., žiū . „di a-žinynas“, 5000 a dų); padė
ska džiui Lie . žodyną edaguo i e c. “ (Vaižgan as 1998: 215).
ki as i in s a bus dokumen as y a k ė ės (kaip pi mininko, be nenu ody a,
kokios komisijos) i ska džiaus (kaip sek e o iaus) 1929 m. balandžio 10 d. pasi-
ašy as i š ie imo minis ui ad esuo as „Memo andumas Lie u ių kalbos žodyno
eikalu“ (nMMb s VkM . 9–229). nacionalinės Ma yno Maž ydo biblio ekos
ank aščių sky iuje šioje byloje y a ys dokumen ai: ska džiaus ank aš is i du
mašin aščio egzemplio iai.
Memo andume ašoma, kad oliau leis i Lie u ių kalbos žodyną kaip būgos esą
neapsimoka dėl d iejų p iežasčių: 1) ie o a džius i asmen a džius eikią išski i,
pa ik in i, papildomai ink i i išleis i a ski u žodynu, 2) 60–70 % isos medžiagos
da eikią pa ik in i, „nes ji daugelio ne isai iš ikimai i mokamai už ašy a“ ( en
pa , 4). eikėsią plačiai o ganizuo i naujos medžiagos inkimą ( ažiuo i į užsienio
a chy us, pa yzdžiui, į ka aliaučių dėl b e kūno, Wol enbü elio, chylinskio bibli-
jų i k ., aip pa į Vilnių, Mask ą, į Lie u os ienuolynų a chy us, į p o inciją i
. .). kad da bas bū ų g ei esnis, eikią, kad di b ų ne ienas žmogus (i užsienyje
okius da bus di bančios keliolikos žmonių komisijos). „ aigi i mūsų šiam žodynui
leis i y a eikalinga mažiausiai ijų žmonių komisija. ie komisijos na iai u i bū i
aukščiausių mokslinių k ali ikacijų žmonės, i odėl jų a lyginimas u i a i ik i di -
bamąjį da bą“ ( en pa ). echniniam da bui (žodžiams iš ašinė i, ka aloguo i, naujiems
žodžiams a ky i i ik in i, pe ašinė i, susi ašinė i i . .) iš p adžių eikią d iejų
ien am a sidėjusių žmonių: aukš ąjį mokslą baigusio li uanis o sek e o iaus i ben
gimnaziją baigusio sek e o iaus padėjėjo. komisija p o incijoje u in i u ė i žmo-
nių, į ku iuos bū ų galima k eip is pa ik in i no imus ak us, ieško i žodžių gy o-
joje kalboje i . . (1 iš klaipėdos, 2 iš žemaičių, 1 iš dzūkų, 1 iš aka ų aukš aičių,
2 iš y ų aukš aičių, 1 iš Vilniaus k aš o) i numa y i jiems mokė i, be specialaus
a lyginimo, ben po 50 li ų mėnesiui.
oliau memo andume ašoma, kad iš p adžių nebūsią galima ienu me u isus
da bus p adė i. Pi miausia eikią im is užsienio a chy ų, paskiau p o incijos. Pa-
geidau ina pinigų suma a imiausiems me ams bū ų 10 000 li ų, su ki omis išlai-
domis ( ašomajai mašinėlei i k .) 12 000. Ši sąma a bū ų 1930 m., o pusę sumos
pageidaujama gau i šiais me ais6. „Šieme bū ų galima p adė i lie u ių ašomosios
kalbos žodynas uoš i, ku is mūsų isuomenei, ypač mokykloms, y a uojau eika-
lingas, i aip pa p adė i pa ies didžiojo žodyno jei ne leidimo, ai ben uošimo
da bas“ ( en pa , 6).
6 Vals ybės biudže o sąma oje bu o numa y a žodynui ski i am ik ą pinigų sumą. 1930 m. pe s a s an
biudže ą a suma bu o sma kiai sumažin a.

106
aLdonas PuPkis
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
kad šie sumanymai nebu o uščios kalbos, odo i du ska džiaus 1930 m. a-
sa io mėn. ašy i laiškai humani a inių mokslų akul e o dekanui k ė ei-Micke i-
čiui. uo me u ska džius bu o Leipcige, ūpinosi sa o dise acijos eikalais. be
ki ų dalykų, asa io 10 d. laiške ska džius ei aujasi k ė ės, ką jis pa y ęs iš p e-
ziden o apie žodyną, „a jau Minis e ių k- as pe s a s ė žodyno sąma ą“ (nMMb
s VkM–69 . 69). Vasa io 22 d. laiško min ys da iškalbingesnės: „dėl žodyno
aš manau aip: buko a7 eikia bū inai p iim i sek e o ium. iš p adžių, iki bi želio
mėnesio, suka alogizuoja isą žodyno medžiagą. Vie o a džius i asmen a džius
eišski ia sky ium i suka alogizuoja. Čia galė ų ši ą da bą p ižiū ė i salys. jei jūs
ik ai su a u e su Š . Minis e ija, ai aš ašyčiau uojau saliui i mudu susi a ume
dėl da bo: jis galė ų, ligi aš pa ažiuosiu į Lie u ą, iš buko os suka alogizuo os
žodyno medžiagos ink i medžiagą ašomosios kalbos žodynui; be o, jis galė ų
p adė i o ganizuo i i iso žodyno medžiagos inkimą. j. ge ulis sakė, jei žodynas
bus m a no i s a li o a do yb ė je , ai su mielu no u i jis p isidėsiąs p ie
da bo“ ( en pa ; paskelb a Lk XVii 197; e . A. P.).
Vis dėl o ska džius nebu o paski as Lie u ių kalbos žodyno edak o iumi. kas
ai lėmė, kokie bu o s a biausi mo y ai, šiuo ka u negalima ką iksliai pasaky i,
ik aišku, kad ska džius juo ap i ik ai no ėjo, o balčikonis į ą ie ą a ėjo ik
ki ų p ikalbin as (ž . šio s aipsnio 8 išnašą). ska džiaus in encijas pa i ina dau-
gelis ak ų: ai i isi olesni san ykiai su žodyno edak o iumi balčikoniu, i po
daugelio me ų (1962 m.) a si su apmaudu iš eikš a min is, kad žodyno da bui
ado a o sme onos paski asis balčikonis8 (ska džius 1997: 581).
7 juozas Liud ikas buko a (g. 1896 m. Ma ijampolės apsk ., k osnos lsč., išlandžių k.) mokėsi uda-
minoje, Ma ijampolėje, 1917 m. baigė Vo onežo gimnaziją. g įžęs į Lie u ą s udija o aukš uosiuose
ku suose i Lie u os uni e si e e. 1922 m. di bo būgos žodyno edakcijoje. 1928 m. obulinosi pas
ju gį ge ulį Leipcige, 1931 m. Pa yžiaus uni e si e e įgijo lyginamosios indoeu opiečių kalbų g ama-
ikos licencia o laipsnį. nega ęs da bo Vy au o didžiojo uni e si e e di bo k aš o apsaugos minis e i-
joje, ūpinosi ka ine e minija (nMMb s . 130–1460, l. 612; Le iii 334).
8 edak o iumi balčikonį sa o ezoliucija pasky ė Š ie imo minis as kons an inas Šakenis, senas jo
pažįs amas u bū da nuo s udijų Pe e bu ge laikų ( ėliau jiedu sueida o laik aščių edakcijose, abudu
di bo Lie u ių d augijoje nuken ėjusiems nuo ka o šelp i, ka u moky oja o Vo oneže). nė a abejonės,
kad iskas bu o de inama su šalies p eziden u (plg. liudijimą spaudoje: „[m]ūsų y iausybė, espubli-
kos p eziden o p. an ano sme onos paska in a, 1930 m. sumanė leis i a. a. p o . k. būgos žodyną.“ –
an anai is 1933: 503). balčikonis su sme ona bu o pažįs ami nuo 1909 m. asa os, ėliau jųd iejų
keliai susiėjo Vil ies laik aščio edakcijoje i ki omis p ogomis. 1934 m. balčikonis sme onos 60-osioms
gimimo me inėms paskelbė pluoš ą a siminimų (balčikonis 1934). da ienas asmuo, galėjęs u ė i
lemiamą eikšmę balčikonio pasky imui, bu o minis as pi mininkas juozas ūbelis (1882–1939).
jiedu aip pa bu o ge i pažįs ami nuo Vo onežo laikų; kai 1924 m. balčikonis iš Pane ėžio pe sikėlė
į kauną, laikinai apsigy eno ūbelių bu e. žodyno edakcijos bend ada bė b onė Vosyly ė ašė, kad
„minis as juozas ūbelis p ikalbėjęs o da bo [žodyno edaga imo. – A. P.] im is docen ą juozą bal-
čikonį. balčikonis pa s ą y a man sakęs“ (dėk žodį p ie žodžio 2006: 195).
P anas ska džius i didysis Lie u ių kalbos žodynas
107s aipsniai / a icles
aigi galima many i, kad ski ian žodyno edak o ių galėjo k yžiuo is pi miau-
sia d iejų ins i ucijų – Vy au o didžiojo uni e si e o humani a inių mokslų akul-
e o i Š ie imo minis e ijos – in e esai. a p jų s o ėjo i abiejų p e enden ų –
ska džiaus i balčikonio – igū os. galėjo u ė i eikšmės i ai, kad akul e o de-
kanas k ė ė-Micke ičius i als ybės p eziden as sme ona uo me u nebu o kokie
d augai a bičiuliai i jų san ykiai po 1926 m. g uodžio 17 d. als ybės pe e smo
bu o pašliję. ne eikė ų užmi š i i ne aip seniai ykusios adinamosios kalbininkų
i li e a ų diskusijos, ku ioje ieni iš s a biausių oponen ų bu o kaip ik k ė ė i
balčikonis. aigi k ė ės palaikomas ska džius galėjo ap i in e esų a ambicijų
įkai u d iejų į akingų ins i ucijų san ykiuose.
žodyno edakcijos da bas
IR Jo kRI IkA
balčikoniui pe ėmus ado a imą žodynui ska džius neliko isai nuošalyje nuo
o s a baus leksikog a ijos da bo. nė a abejonės, kad žodyno dalykai jam ik ai
ūpėjo. Vyks an diskusijai dėl ašybos e o mos įsidėmė inas ska džiaus 1934 m.
eiginys, kad „didysis lie u ių kalbos žodynas, ku is daba uošiamas spausdin i,
u i bū i leidžiamas su a ky a, ne ligšioline pad ikusia ašyba“ (ska džius 1999:
640). da anksčiau ska džius i salys y a p isidėję p ie žodyno engimo p incipų
nus a ymo. kaip žinoma iš amžininkų a siminimų i ki ų šal inių, edak o ius žody-
no pobūdžio, sudė ies i ki ais klausimais nuola a da osi su Lie u os i užsienio
kalbininkais i sp endimus p iimda o ik iską nuodugniai išnag inėjęs i aps a s ęs.
an ai balčikonis be išlygų a sisakė okiečių kalbininko e ns o enkelio ( aenkel)
pasiūlymo p ie žodyno s aipsnių p idė i e imologinę dalį (Lki Lkž . 5–7,
l. 41). daug a da osi su Leipcigo (nuo 1934 m. ka aliaučiaus) uni e si e o p o e-
so iumi ju giu ge uliu (ge ullis), 1935 m. anks y ą pa asa į ažia o pas jį „išsikal-
bė i, išsidisku uo i“, „išsiginčy i“ ( en pa , 26).
u ė a ne ienas pokalbis su jaunaisiais Vy au o didžiojo uni e si e o moksli-
ninkais saliu i ska džiumi. Pa ies ska džiaus liudijimu, sekmadieniais alekso e,
ku bu o žodyno edakcija, jiedu ka u su edak o iumi s a s yda o žodyno san-
a ką (ska džius 1997: 601). ki oje ie oje ska džius ašė, kad edak o iumi pa-
ski am balčikoniui da bą ekę p adė i be eik nuo p adžios: „ isų pi ma jis pa s
u ėjo įsidi b i, su as i būdą am žodynui edaguo i – man i a. saliui d auge eko
ilgokai su juo dėl o disku uo i“ ( en pa , 544). aleksand o ži gulio p isiminimu,
„nusis a ymas – „dėlio i žodžius lizdais“ – gal da bu o ap a as su ki ais kalbinin-
kais, pi miausia su ska džium i saliu. okia žodyno sanda a niekad ėliau jų
108
aLdonas PuPkis
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
nebu o ginčijama“ (dėk žodį p ie žodžio 2006: 210). napalys g igas, ilgame is
žodyno edakcijos sek e o ius, a siminimuose ašo, kad ska džius i salys „i gi
nemaža p isidėjo p ie žodyno šablono suda ymo, no s dažnai su jais negalima
bu o su ik i – jie is daugiau no ėda o moksliškumo, ku is, kaip odė p ak ika,
bu o sunkiai pasiekiamas“ (dėk žodį p ie žodžio 2006: 194).
balčikonio i ska džiaus su saliu nuomonės iš ik ųjų sky ėsi ne ienu klausimu.
an ai 1935 m. gegužės 8 d. balčikonis pasi ašė aš ą Š ie imo minis e ijos iii de-
pa amen ui, ku iam iesiogiai bu o pa aldi žodyno edakcija, i jame nu odė, kad
žodyno edakcijos i p o . ge ulio nuomone, iš ba ba izmų į žodyną eikė ų dė i
uos, ku ie a ojami šių dienų aš uose, o ki iems u ė ų bū i išleis as a ski as
žodynas. salio i ska džiaus nuomone, dė i eikė ų isus gy ojoje kalboje a oja-
mus kul ū inius žodžius, no s jų i engia šių dienų aš ų kalba (dūšia, g iekas,
čėsas i pan.). edakcijos i ge ulio nuomone, sakiniai iš senesnių ašy ojų (Mi-
kalojaus daukšos, simono daukan o i k .) dė ini o iginalo ašyba, o salys i
ska džius no ė ų iską iš e s i į šių dienų ašybą. odėl, ašo balčikonis, edakcija,
bijodama iena im is a sakomybės, p ašo depa amen ą suk ies i didesnį pasi a imą
a ki aip nu ody i, ką eikė ų da y i (cVa . 391, ap. 4, b. 1035, l. 69).
1936 m. spaudoje p adėjo ody is s aipsnių, ku iuose in o muojama apie en-
giamą žodyną, edakcijos da bą i i omo leidimo pe spek y as. Visu pab ėžiama
būsimo žodyno s a ba mokslui i p ak ikai, eiškiamas didelis no as g eičiau su-
lauk i o omo. a pe nelyg ge i spaudos e inimai, a ki os aplinkybės9 paska ino
ska džių 1937 m. anks y ą udenį Gim osios kalbos žu nale paskelb i s aipsnį
„Pašaliečio pas abos apie žodyną“ (ska džius 1997: 227–230). jame pa eikš i sam-
p o a imai ska ina į jo eiginius paž elg i išsamiau i kai ką plačiau apibūdin i.
s aipsnio au o ius ašo, kad apie pa į žodyną esan is daug skai ęs spaudoje, kal-
bėjęs su į ai iais žmonėmis, ne su pačiais edakcijos na iais10, o pas a uoju me u
sa o ašomam [žodžių da ybos] da bui pe žiū ėjęs be eik isą žodyninę medžiagą.
„be daugelio klausiamas is dėl o negaliu pasaky i, kad as žodynas jau isai kaip
eikian bū ų pa uoš as leis i“ ( en pa , 227). aip eigian is dėl kelių p iežasčių.
Pi moji kliū is esan is didžiulis ski umas a p būgos žodyninio nusis a ymo i
daba inės edakcijos nuomonės. būga ūpinęsis isa kalbine medžiaga ( iek a ski-
ais žodžiais, jų ly imis, iek sakiniais, iek e enybėmis, iek pap as ybėmis), o
9 P anas ska džius ašo, kad „[b]en kelis ka us man y a ekę laik aščiuose skai y i, kad leidžiamasis
lie u ių kalbos žodynas esąs isos au os dalykas, isi juo u į ūpin is i p ie o leidimo p isidė i.
ūpindamasis kalbos eikalais, i aš no iu pa eikš i sa o nuomonę“ (ska džius 1997: 227).
10 angažuo a pi miausia a odo pa i ska džiaus s aipsnio an aš ė: juk nebu o jiedu su an anu saliu
isai pašaliečiai, jeigu su edak o iumi ap a ė žodyno san a kos dalykus. keis ai skamba i in o maci-
ja, kad apie žodyną kalbė asi su į ai iais žmonėmis, „n e su pačiais edakcijos na iais“ [ e . A. P.].
P anas ska džius i didysis Lie u ių kalbos žodynas
109s aipsniai / a icles
daba inė edakcija pe spaudą i s ą l a i k ą p ašė ink i ik nepap as esnius žo-
džius11 ( ėliau s aipsnyje p idu iama, kad žodyne dėl o nebus ma y i ik oji ų
pap as ų žodžių a osena; i iš senųjų aš ų ink i ik nepap as esni žodžiai). žodžių
inkimo a ka nebu usi iš anks o apgal o a, inkėjai nepa eng i. Įdomesnius žodžius
inkę isi, ku ie ne ingėję, keliolika juos iesiog kal e kalę. nepa eng i inkėjai
nemokėję i kaip eikian žodžių už ašy i, ypač didelė esan i ki čia imo ne a ka.
Pagaliau sis emingai nesu a kius inkimo da bo, iš ienų ie ų gau a daug žodžių,
o iš ki ų labai mažai.
ki as ūkumas esan is neganė inas edakcijos da bo suplana imas. iš p adžių
užsimo a eng i daugiau p ak ikos eikalams p i aiky ą žodyną, be ilgainiui pasi-
odę, kad dėl sa o didumo žodynas p ak ikos eikalams negalės ik i. odėl po kiek
laiko bu ę apsisp ęs a į žodyną dė i i okius skolinius, ku ie bu o kada aš uose
a a mėse a ojami, išsky us a si ik inius ba ba izmus. oks kelias esan is eisingas:
okie žodžiai y a kul ū os liudy ojai, be o, eikalingi kalbos is o ijai. ik esą gaila,
kad iš p adžių ie žodžiai bu ę išski i iš isumos, o daba bus sunku juos su ai-
ky i, odėl žodyne u ėsime ik blankų jų a osenos aizdą.
ečias dalykas esan i nesu a ky a ašyba. edakcija ado aujasi Š ie imo mi-
nis e ijos įsaky a 1922 m. jablonskio g ama ikos ašyba, be jos p iešybės labai
kliudančios aiškiai nusaky i daugelį gy osios kalbos dalykų. Šio žodyno „leidimas
laikine nesu a ky a ašyba y a didelė žala isai mūsų kalbos mokslo i gy enimo
p ak ikai“ ( en pa , 229).
s aipsnio pabaigoje au o ius da o iš adą, kad kol da nė a ėlu, bū ina su a -
ky i ašybą i ja leis i žodyną. eikia sis emingai i planingai pe žiū ė i ašy inius,
ypač senesniuosius šal inius, suo ganizuo i i pa eng i nuola inių i išmaningų žo-
džių inkėjų iš gy osios kalbos į ai iose Lie u os ie ose. „[ž]odyno edakcija
u i bū i padidin a; žodyno a kymo da bas u i bū i da pa obulin as i sug iež-
in as, kad jo aisiai bū ų ik ai naudingi ne ik gy enimo p ak ikai, be i pačiam
kalbos mokslui“ ( en pa , 230).
balčikonis į šiuos ska džiaus p iekaiš us spaudoje ne eaga o. jam i edakcijai
daugelis ska džiaus iškel ų žodyno engimo ūkumų bu o ne mažiau žinomi ne-
gu oponen ui. daug jų išaiškėjo p adėjus ašy i žodyno eks ą i g ei ai edak o ius
pagal išgales am ik us ūkumus p adėjo šalin i (pa yzdžiui, da ė iš naujo pe -
ink i kai ku iuos senuosius šal inius i k .). o dėl ašybos balčikonis kol kas ga-
lėjo nesuk i gal os: kol žodyno edakcija bu o pa aldi Š ie imo minis e ijai, ašan
žodyno eks ą ado au asi ik minis e ijos nu odymais.
11 Palygin i anks i (1933 m.) balčikonis p adėjo skelb i, kad inka i žinomi žodžiai, nes „ edakcijai s a -
bus ne pa s žodis, be duo as p ie jo gy os kalbos sakinys“ (balčikonis 1978: 123).
116
aLdonas PuPkis
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
2 PaV. Li uanis ikos ins i u o di ek o iaus Vinco k ė ės-Micke ičiaus aš o
š ie imo liaudies komisa ui aksimilė (LMaa . 2, ap. 1, b. 24, l. 341)

P anas ska džius i didysis Lie u ių kalbos žodynas
117s aipsniai / a icles
3 PaV. Š ie imo liaudies komisa o an ano Venclo os a du eikiamo p ojek o
a leis i juozą balčikonį aksimilė
118
aLdonas PuPkis
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
k i iškas (kiek ieną neaiškų a ejį ik inęs, p amany us ak us a idėjęs į šalį). „a -
sisakęs ki ų kokių pa eigų, j. balčikonis ik ien žodyno da bu gy ena“ ( en pa ).
a no s ienas komisijos na ys, klausiama aš e, įs engsian is aip g ei ai susipažin-
i su medžiaga i a galėsian is aip a sidėjęs edaguo i? nieko ne u ėdami p ieš
komisiją, edakcijos a nau ojai p ašo leis i baig i žodyno i omą. P ašymas bu o
su ašy as 1940 m. spalio 15 d., pasi ašy as n. g igo, e. ho odničiū ės (samaniū ės),
a. Libe io19, e. Mikalauskai ės, j. Mikeliūno, j. senkaus, Z. ūselio i k. Vosyliaus
i ą pačią dieną pe duo as š ie imo liaudies komisa ui.
gali bū i, kad dėl šio edakcijos a nau ojų p ašymo, o gal i dėl ki ų mums
nežinomų aplinkybių uo ka u balčikonis nebu o a leis as iš edak o iaus pa eigų
i oliau liko edaguo i žodyną.
žodyno edakcija
MoksLų akadeMijos sis eMoje
i MoksLinė PagaLbinė koMisija
naujas šios isos is o ijos e apas p asidėjo ma ione inei Lie u os y iausybei
1941 m. sausio 16 d. nu a imu įkū us Lie u os mokslų akademiją. bu o įs eig i
keli akademijos sky iai; humani a inį sky ių suda ė pe a ky as Li uanis ikos ins-
i u as, daba pa adin as Lie u ių kalbos ins i u u, aip pa Lie u ių li e a ū os,
Lie u os is o ijos i e nologijos ins i u ai. Lie u ių kalbos ins i u o di ek o iumi
bu o paski as ska džius.
Pi mame sa o in e iu spaudai (1941 m., Gim oji kalba; ž . ska džius 1999:
995–996) naujasis di ek o ius papasakojo apie numa omus ins i u o da bus, be apie
žodyną nieko neužsiminė. ik kiek ėliau apie jį jau kalbėjo Gim osios kalbos žu -
nale išspausdin ame s aipsnyje (ska džius 1999: 996–998). žodyno da bas būsian-
is ne ik be pe aukos ęsiamas oliau, be i ge okai ge inamas i in ensy inamas.
„Pi masis omas, ligšiolinės edakcijos pa uoš as, ne ukus pasi odys oks, koks jis
jau y a; be olimesni omai jau u ės bū i leidžiami be ų ūkumų, ku ių galėjo
as is pi mąjį omą leidžian . Visų pi ma bus s engiamasi suo ganizuo i isoje Lie-
u os s e i o ijoje am ik ą a sakingų žodyninės medžiagos inkėjų i ik in-
ojų skaičių [...] i apsk i ai kiek galin daugiau page in i leksikog a inę žodyno
san a ką“ ( en pa , 998).
iš ik ųjų žodyno i omas, su edaguo as pagal balčikonio p incipus, bu o iš-
spausdin as 1941 m. ėly ą pa asa į. be čia jį sulaikė bolše ikinė cenzū a: ado i
an isemi inių, i bu žuazinio nacionalis inio pobūdžio „klaidų“. žinoma, kad dėl o
19 aip p ieška iu bu o ašoma an ano Lybe io pa a dė.
P anas ska džius i didysis Lie u ių kalbos žodynas
119s aipsniai / a icles
pas kazį P eikšą20 ėjo aiškin is ins i u o di ek o ius ska džius. as „su ikęs neda-
y i jokių ep esinių iš adų“, be bu ę pa eikalau a omą iš naujo edaguo i (saba-
liauskas 1999: 31).
a odo, kad ku į laiką pačiame Lie u ių kalbos ins i u e y a o no malios da -
bingos nuo aikos. bu o suda y os kelios ins i u o leidžiamų leidinių komisijos, a p
ku ių į žodyno komisiją paski i balčikonis, salys i ska džius, ašomos da bo
apyskai os i planai Mokslų akademijos ado ybei.
an ai 1941 m. Lie u ių kalbos ins i u o me inėje da bo apyskai oje (nuo 1940 m.
bi želio 15 d.), di ek o iaus ska džiaus pasi ašy oje 1941 m. bi želio 14 d., ašoma,
kad „[b]u žuazinės aldžios Lie u oje nu e imas i Lie u os įs ojimas į s s
bu o didžiausias laimėjimas Lie u os mokslui – įs eig a Lie u os s Mokslų
akademija“ (Lki . 6–2, l. 144). oliau pasidžiaugiama, kad daba Lie u ių
kalbos žodyno edakcijoje di ba jau 11 žmonių ie oj anksčiau bu usių 8, eigiama,
kad „[ ]a ybinės aldžios dėka įs eig asis Lie u ių kalbos ins i u as bolše ikišku
empu di ba lie u ių kalbos mokslo da bą, p isidėdamas p ie isų mūsų didžiosios
socialis inės ė ynės mokslinių da bų i laimėjimų“ ( en pa ). Į apyskai ą į auk os
isų ins i u o padalinių apyskai os, a p jų i balčikonio pa eng a žodyno edakci-
jos da bo apyskai a.
Vis dėl o uo pačiu me u Lie u ių kalbos ins i u e yko didelė da buo ojų pa-
eigybių pe a ka. 1941 m. bi želio 16 d. ins i u o di ek o ius ska džius pasi ašė
aš ą Mokslų akademijos p ezidiumui, ku iuo eikiama a leis i balčikonį iš Lie u ių
kalbos žodyno edak o iaus pa eigų i ski i jį Lkž edak o iaus padėjėju (LMaa
. 1, ap. 9, b. 3579, l. 16). emdamasis ins i u o di ek o iaus eikimu n . 113–115,
Mokslų akademijos p eziden as k ė ė-Micke ičius bi želio 19 d. pasi ašė įsakymą
nuo ų me ų bi želio 16 d. a leis i balčikonį iš žodyno edak o iaus pa eigų i
paski i jį edak o iaus padėjėju. uo pačiu įsakymu jonikas a leis as iš P ak inės
kalbos i e minologijos posky io ado o pa eigų i paski as didžiojo žodyno e-
dak o iumi21 ( en pa ).
be iską aukš yn kojomis ap e ė p asidėjęs nacis inės Vokie ijos i so ie ų
sąjungos ka as. jau įsi i inus okiečių aldžiai Mokslų akademijos pi mininkas
k ė ė-Micke ičius liepos 26 d. pasi ašė įsakymą ski i ( ai y a g ąžin i) balčikonį
Lie u ių kalbos žodyno edak o iumi, o joniką pe kel i di b i P ak inės kalbos i
e minologijos posky io sek e o iumi (Lki Lkž . 5–18, l. 71).
20 kazys P eikšas (1903–1961), so ie inis eikėjas, ienas iš komunis inės ideologijos diegėjų i p opa-
guo ojų Lie u oje. kalbamu me u bu o LkP ck p opagandos i agi acijos sky iaus edėjas.
21 žodyno edak o iumi Pe ui jonikui eko bū i os ieną mėnesį i ieną sa ai ę. kaip didžiojo žodyno
ado as jis spėjo išsiųs i, odos, ik ieną aš ą žodyno eikalu (plg. jo laišką žodyno alkininkui Leonui
kuodžiui: Lki Lkž . 5–18, l. 71).
120
aLdonas PuPkis
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
uo lyg i baigėsi ska džiaus mėginimai pe im i žodyno eikalus į sa o žinią, be ,
ma y , nebu o pami š as pažadas edaguo i žodyną komisijos pajėgomis i jo eks ą
nuo ii omo a ky i pagal adinamosios būginės ašybos p incipus. Vis dėl o ku į
laiką kokių susidū imų kaip i nebū a, juolab kad 1941 m. lapk ičio 11 d. ska džius
a sis a ydino iš Lie u ių kalbos ins i u o di ek o iaus pa eigų. o išėjimo p iežas ys
nė a žinomos, no s gali bū i pa em os i no u daugiau a sidė i sa o baigiamos Lie-
u ių kalbos žodžių da ybos leidybos eikalams (knyga išėjo 1943 m. da a).
1941 m. g uodžio 3 d. ins i u o di ek o iaus pa eigos o icialiai bu o pe duo os
saliui. a odo, kad salys bu o lyg i nuosaikesnis ado as: su balčikoniu jis nieka-
da nebu o iešai kon lik a ęs, nesi ėlė į 1940 m. ska džiaus i balčikonio diskusi-
ją, daugiau ūpinosi sa o s i ies da bais. Vis dėl o 1942 m. idu yje, liepos 31 d.,
di ek o ius salys pa ašė aš ą Mokslų akademijos pi mininkui, ku iame išdės ė
nuomonę dėl am ik os žodyno engimo komisijos suda ymo. aš o au o ius ei-
gė, kad dėl lė o spaus u ės da bo i omo ii leidimas22 būsian is spausdinamas lė ai,
odėl andasi p oga ą leidimą pildy i i aisy i, kad ie pakei imai bū ų aikomi i
ki uose omuose. aš e a gumen uojama uo, kad šis didžiulis didelės s a bos da -
bas – didysis Lie u ių kalbos žodynas – „ ienam y . edak o iui neap ėpiamas“
(LMaa . 1, ap. 1, b. 68, l. 75), odėl u ė ų bū i suda y a am ik a komisija. „Šios
komisijos užda inys bū ų sp ęs i bend uosius žodyno sanda o p incipus, ašybos
dalykus i apsk i ai isus pačios edakcijos i a ski ų šios komisijos na ių keliamus
klausimus. […] ši komisija nebū ų a sakomoji edakcinė, be mokslinė pagalbinė,
ku ios nu a imai žodyno edakcijai y a p i alomi. Vy iausiojo a sakomojo edak-
o iaus padė is dėl o nieku būdu nebū ų pakeičiama“ ( en pa ).
okia da bo g upė, pa adin a Moksline pagalbine komisija, ins i u o di ek o iaus
eikimu Mokslų akademijos ado ybės bu o g ei ai pa i in a i pi mame jos posė-
dyje, į ykusiame ugsėjo 28 d., pi mininku iš ink as salys. Į ją da įėjo ska džius,
balčikonis, jonikas i Vilniaus uni e si e o p o eso ius o embskis (o ębski). kaip
eigia an anas Lybe is, balčikonis iš komisijos ikėjosi ik ai mokslinės pagalbos (Ly-
be is 2009: 272), be kai posėdyje ėl bu o iškel as ašybos klausimas, jis g iež ai
pasip iešino be kokiai ašybos e o mai. ečiame posėdyje spalio 14 d. dėl ašybos
jis pa eiškė sa o a ski ąją nuomonę i daugiau į uos pasi a imus nebeeida o.
eikia pasaky i, kad Mokslinė pagalbinė komisija pe isą sa o da bo laiką, 44
posėdžius (pasku inis į yko 1943 m. liepos 2 d.), aps a s ė nemaža s a bių žodyno
sanda os klausimų. Vis dėl o s uk ū iniai žodyno eks o dalykai nebu o pe žiū i-
22 1941 m. išėjus žodyno i omui, i ažas (3000 egz.) bu o g ei ai išpi k as i Lie u ių kalbos ins i u o
ado ybė su Mokslų akademijos p i a imu nusp endė eng i o omo ii leidimą. bu o jau a komas
eks as, dalis jo pa aisy a, di bami spaus u ės da bai. jį ikė asi išleis i 1942 m. udenį, be dėl sunkių
ka o me o sąlygų da bas ėjo lė ai, kol galų gale bu o isai nu auk as.
P anas ska džius i didysis Lie u ių kalbos žodynas
121s aipsniai / a icles
mi – bu o apsib ėžiami a ikslinami ik daliniai a ejai. an ai i posėdyje „i omo
san a kos san ykio su olimesniais omais požiū iu nu a a: 1. žodžių eikšmės, ku
galima, ski s omos is o iniu pag indu; 2. hib idai žymė ini ais a ejais, ku y a
lie u ių kalbos žodis su niekinamos [? – A. P.] eikšmės p iesaga a p iešdėliu;
3. s e imybėmis laikomi ik iesioginiai skoliniai, be ne iš es inės jų ly ys (su lie-
u iškaisiais da ybiniais elemen ais); 4. žodyno ašybai nus a y i ski iami a imiau-
sieji komisijos posėdžiai (pag indu paėmus Lie u ių kalbos ins i u o suda y ąjį
p ojek ą); 5. k yžiukais žymė i ne a ojamus skolinius i hib idus, aip pa a chaiz-
mus; 6. kilminių žodžių aiškinimų nedė i“ (LMaa . 1, ap. 1, b. 68, l. 85).
nesileidžian į šio nu a imo analizę, eikia pasaky i, kad juo iš esmės bu o pa-
i in as balčikonio nusis a y asis žodyno pobūdis bei i omo engimo p incipai i
kokių esminės pe a kos dalykų nenuma y a. ypač eikia pab ėž i, kad į nu a imą
bu o į auk os ke inės žodyno sanda os nuos a as nedė i kilminių žodžio aiškinimų
i žodžių eikšmes ski s y i is o iniu pag indu. kai ku ie ki i žodyno i omo p in-
cipai bu o į i in i ki uose posėdžiuose, pa yzdžiui, senųjų aš ų sakinius (įskai an
kleino) pa eik i daba ine ašyba. Posėdžiuose ie dalykai bu o s a s omi daugiausia
emian is pa ašy u ii omo eks u (skil imis, ko ek ū a), o i omo a ejai ( ūkumai,
kaip ašoma p o okole), iš iso 29-i, s a s y i ik iename posėdyje.
aigi ska džiaus pas angos žodyną „page in i“, „sumokslin i“ nebu o įgy endin-
os, kaip jo pa ies ilgus me us bu o s eng asi dekla uo i. Vokiečių okupacijos me ais
g igui jis p isipažino: „Pa s pamačiau, kad mano eo ija žodyne sunkiai sude inama
su p ak ika“ (dėk žodį p ie žodžio 2006: 194). kokia bu o oji eo ija, a gu a
bu o iki galo su okęs i pa s ska džius. daug ėliau, 1970 m. lapk ičio 27 d., Zig-
mui Zinke ičiui jis ašė: „Šiandien ga au Lkž Viii omą, ku į ik pa i šu iniškai
espėjau pe mes i akimis, be i iš o jau ma au, koks didelis i neapsakomai e in-
gas lie u ių kalbos lobynas: be jo nei ienas lie u ių i , apsk i ai, bal ų kalbų y i-
nė ojas negalės apsiei i. ai, žinoma, iš ik ųjų ė a ik lie u ių kalbos aiškinamasis
žodynas, ne hesau us lingue li uanicae, ku is su laiku u ės da bū i uošiamas am
ik ų specialis ų ne ik kalbininkų (ling is ų), be i ilologų. su uo žodynu bus
daugiausia susijusi lie u ių kalbos is o ija“ (ci . iš: osinas 2011: 144).
nesu a iMų dėL aŠybos
Pada iniai
balčikoniui nesu ikus s a s y i ašybos kei imo dalykų i nebelankan komisijos
posėdžių, Mokslų akademijos p ezidiumo pa edimu Lie u ių kalbos ins i u e bu-
o suda y a ašybos komisija (iš ų pačių anos komisijos na ių, išsky us balčikonį).
ji i in g ei ai, 1942 m. lapk ičio 11 d., pa i ino jau anksčiau Lie u ių kalbos

122
aLdonas PuPkis
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
ins i u o pa eng us ašybos pag indus. juos aps a s ė i pa i ino Mokslų akade-
mijos humani a inių, socialinių i ekonomikos mokslų sky iaus isuo inis susi in-
kimas, o paskui, lapk ičio 19 d., po jais pasi ašė i pa s š ie imo gene alinis a ėjas
P anas ge man as23 .
nuo pa Mokslinės pagalbinės komisijos da bo p adžios p asidėjo ik as ka as
a p komisijos, daugiausia ska džiaus su saliu, i edak o iaus balčikonio24. iki ol
ku į laiką bu ęs a si šešėlyje, posėdžiuose i ki ais a ejais ska džius ėl sa o ei-
kala imais s engėsi im i i šų (bū a i i in aš ių susiki imų i apsižodžia imų) i
mėgino p i e s i balčikonį paklus i adminis acinėmis p iemonėmis. ka o ado
ai ą pagal pa eigas pe ėmė ins i u o di ek o ius salys, i no in įdieg i naująją
ašybą į didžiojo žodyno engimo p ak iką, komisijai eko ilgai i kan iai siek i
užsib ėž o ikslo25 .
nesigilinan į isos os ko os eigą, eikia pasaky i, kad komisija, iksliau sakan
ska džius, emiamas salio26, sa o ikslus kaip i pasiekė: naujoji ašyba bu o o ici-
aliai pa i in a. ačiau nei Š ie imo adybos, nei Mokslų akademijos ado ybės
lygiu nebu o pa i in as eikala imas pagal ją pe a ky i žodyno eks ą. o galė-
jo eikalau i ik Lie u ių kalbos ins i u o ado ybė.
kelis mėnesius Lie u ių kalbos ins i u e y ojo isiška sumaiš is. jau iš pa
p adžių, ašybos pag indų da nepa i inus, iš žodyno bend ada bių bu o pa ei-
kalau a paisy i naujosios ašybos, be a nau ojai nesi yžo iešai s o i p ieš edak-
o ių. ų nesu a imų ugnyje di ek o iaus nu odymu, kol paaiškės ašybos eikalai,
bu o sus abdy i spaus u ės da bai. o kai š ie imo gene alinis a ėjas pagaliau pa-
i ino ašybos pag indus, balčikonis lapk ičio 24 d. pa ašė a sis a ydinimo aš ą.
23 P anas ge man as (iki 1940 m. Meškauskas) (1903–1945), isuomenės eikėjas, kalbininkas, mokslų
dak a as. baigė Lie u os i Leipcigo uni e si e us, di bo Lie u os saugumo depa amen e spaudos
da bą, užėjus okiečiams – Š ie imo adybos (minis e ijos) gene aliniu a ėju. dėl pas angų apsaugo-
i lie u ius nuo okiečių kėslų į auk i jaunimą į nacis inę eiklą, ki ų an inacinių eiksmų 1943 m.
bu o įkalin as Š u ho o koncen acijos s o ykloje i en mi ė. Pa ašė, be ki ų, i nemaža su kalbos
p ak ika susijusių da bų.
24 sa o dieno aš yje 1980 m. ugsėjo 19 d. esu užsi ašęs įspūdžius iš balčikonio Rink inių aš ų edakci-
nės komisijos ii omo s a s ymo posėdžio: „s a s an [balčikonio laiško al edui senui apie žodyno
edaga imą eiginius] Lybe is nep ieš a a o, be isas i ė. kai išėjom, išliejo man isą ulžį. jis bu ęs
p ie balčikonio i esąs įsi ikinęs, kad ska džius su saliu no ėję pasisa in i balčikonio da bą, bū inai šį
bei ą (konk ečiai, ben ašybą) p ikiš i sa o i aip bū i a p žodyno au o ių. i in didelis in igan as
bu ęs ska džius“.
25 ai ienas iš įdomesnių, be i amsiausių Lie u ių kalbos žodyno engimo is o ijos puslapių, be ši ema
a ski a, speciali, nag inė ina kokiomis ki omis p ogomis.
26 komisijoje jonikas bu o kaip i s a is as, o janas o embskis į ašybos ginčus nesikišo; jis daugiau
s engėsi aiky i abi puses, negu ku iai ienai aiškiau p i a i. beje, o embskio nuomonę balčikonis
ypač e ino i ka ais ja ne nek i iškai emda osi.
P anas ska džius i didysis Lie u ių kalbos žodynas
123s aipsniai / a icles
P asidėjo susi ašinėjimo a p di ek o iaus salio, edak o iaus balčikonio i Mokslų
akademijos bei Š ie imo adybos ado ybės ma a onas. Čia, neminin abiejų pusių
a gumen ų, bū ų galima nu ody i ik a ski ai pa eikš ą ska džiaus nuomonę, pe -
duo ą akademijos pi mininkui 1942 m. g uodžio 7 d. aš e ašoma, kad i pa i i-
nus ašybos pag indus a si andą žmonių27, ku ie no ė ų da kai ką keis i. esą mo-
y uojama uo, kad balčikonis esan is jablonskio es amen o ykdy ojas i odėl jam
u į bū i leis a oliau žodyne a o i okią ašybą, kokią jis jame jau p adėjęs a o-
i. ska džius dėl o ašo, kad Lie u ių kalbos žodynas esan is ne jablonskio, o būgos
es amen as i būga nesan is sa o žodyne a ojęs jablonskio ašybos. „daba inė
ašyba, a ojama j. balčikonio lie u ių kalbos žodyne, iš ik ųjų y a ne jablonskinė,
be balčikoninė“ (LMaa . 1, ap. 1, b. 68, l. 106). ačiau ašyba da nesan i iskas.
iš balčikonio elgesio i kalbų esą ma y i, kad jis su komisija neno in is u ė i jokio
eikalo i bu ęs iš anks o p ieš ją nusi eikęs. iš ik ųjų umpai di busi komisija
„y a iek daug su adus aisy inų dalykų, jog ai gali kiek ienas objek y us žmogus
pas ebė i“ ( en pa , 107). aigi, da o iš adą ska džius, didysis Lie u ių kalbos žo-
dynas „bū inai u i i egali bū i leidžiamas ik naujai pa i in ąja ašyba“ ( en pa ,
108), o isa ki a epasilieką kaip bu ę. be jeigu nepa yksią susi a i, „ ada nedels-
dami o da bo yž ingai uojau u i im is ki i i jį oliau ęs i“ ( en pa ). Pabaigoje
ska džius pa eiškia, kad jeigu iską im ų a ky i ne specialis ai iš pašalio, jis pa s
negalė ų p isidė i p ie Lie u ių kalbos žodyno i „ uo pa im jausčiausi a sipalaida ęs
nuo be kokių yšių su Lie u os Mokslų akademija“ ( en pa ) (ž . 4 pa .).
nepaisan ul ima y aus ska džiaus pa eiškimo balčikonis nebu o a s a ydin as iš
žodyno edak o iaus pa eigų, o a galine da a išleis as a os ogų „s eika ai pa aisy i“
(nuo 1942 m. g uodžio 1 d. iki 1943 m. sausio 1 d.). i no s ėliau bu o dedama
daug pas angų kon lik ą no s kiek suš elnin i, balčikonis į edakciją neg įžo.
Ši čia pa eik a apž alga, nežinan isų a ba ben s a biausių balčikonio a gu-
men ų, gali bū i e inama ienpusiškai i šališkai. ie edak o iaus a gumen ai
ge iausiai išdės y i ka o me ais paskelb uose s aipsniuose, ad apie kai ku iuos jų
eiginius eikia a i no s kelis paaiškinamuosius žodžius.
1942 m. g uodžio 31 d. Pane ėžio apyga dos balse bu o išspausdin as balčikonio
s aipsnis „Lopy a ašyba“ (balčikonis 1978: 183–187). jame au o ius ašo, kad esą
s a bu žino i, kodėl edak o ius neno ėjęs naudo is naujosios ašybos pag indais.
P imenama, kad edakcija nuo pa da bo p adžios s engusis p iside in i p ie o icia-
liosios ašybos, aiškinama, kodėl bu usi pasi ink a Visuomenės įnamių ašyba. Re-
27 kokių i ku ai bū a žmonių, nepasisekė nus a y i, be ėliau, jau pasi odžius balčikonio s aipsniui
Pane ėžio apyga dos balse (balčikonis 1978: 183–187), spaudoje paskelb a s aipsnių (bu o siunčiama
i ins i u ui panašaus u inio laiškų), ku iuose nep i a iama ašybos e o mai i emiama balčikonio
pozicija (ž . aila 1943, k onika 1943).
124
aLdonas PuPkis
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
4 PaV. P ano ska džiaus 1942 m. g uodžio 7 d. aš o Mokslų akademijos
pi mininkui agmen o aksimilė (LMaa . 1, ap. 1, b. 68, l. 108)
P anas ska džius i didysis Lie u ių kalbos žodynas
125s aipsniai / a icles
dak o ius neno ėjęs, kad p adė ame edaguo i ome a si as ų d i ašybos a ba dėl
ašybos bū ų pe di binėjimas be eik isas omas. „iš ki os pusės, – ašo au o ius, –
kol naujos ašybos ne a oja ki i mūsų aš ai i nė a žinios, a pano ės ją a o i,
ypač kai po ka o susi inks isa au a į k ū ą i p adės amiai di b i kul ū os da bą,
ai kokia p asmė šok i ją a o i žodynui pi mam? a gi žodyno esmę suda o ašy-
ba?“ ( en pa , 185).
oliau au o ius pa odo, kad ašybos pag induose sumišai a ojami kilminės i
ga sinės ašybos p incipai: ienu eikiama ašy i iš kilmės, ki u iš ga sų (baigš us,
nes esą baigus, baigin i, no s ų žodžių daba iniuose aš uose i gy oje kalboje
ne enka ma y i a gi dė i, be žymus, no s iš kilmės u ė ų bū i žįmus). „ ašyba
nesi aiko olimesnių kilmių, jos paski is nė a moky i e imologijos“ ( en pa ). di-
džiausias k iminalas pasida ęs dėl jo o ašymo, nes au o iai ėl pami šę sa o išsikel-
ąjį kilminį ašybos p incipą ( ašy i bjau us, pjau i i kiaulė, šiaudas, kaip eisingai
y a pa odęs jablonskis, „ ė a d iejų ašybų mišinys“ ( en pa , 186)). „jei „ ašybos
pag indai“ nė a ykęs bandymas duo i inkamesnę ašybą, ai kokia išei is?“ ( en
pa ). išei is esan i kilminiu p incipu suda y a jablonskio ašyba.
ki ame s aipsnyje, pa ašy ame 1944 m. disku uojan jau su saliu (balčikonis
1978: 187–188), pab ėžiama, kad edak o ius nesu ikęs p iim i komisijos siūlomos
ašybos dėl o, kad ne eikė ų edakcijai eks ą pe žiū ė i, spaus u ei pe aisy i,
edakcijai ko eguo i i . . „juk žodynas nuo o ne unka! žodynui eikalingi žodžiai,
o ne aidžių kai aliojimai! […] be komisijos užsispy imas bu o didesnis už uos
a gumen us“ ( en pa , 187). edak o iaus nuomone, žodyno ii omas u ėjęs pa-
si ody i 1943 m. pa asa į, ėliausiai asa ą. „bu au nuomonės, kad ašybos kai a-
liojimas ka o me u apsk i ai y a nesąmonė. daug ku kalbėjau, kad ka o me u
be eik e ė ų žodyną leis i ne su ko ek ū os klaidomis; ko ek ū os klaidas ėliau
galima bū ų iš aisy i, o jei žū ų lapeliai su žodžiais, ai už jokius pinigus jų nebe-
a gau um. be mokslo įs aigos nuėjo ki u keliu“ ( en pa , 188).
aPibend inaMosios Pas abos
1. s aipsnyje analizuojamos 1930 m. pabaigoje a naujin o eng i didžiojo Lie-
u ių kalbos žodyno edak o iaus sky imo aplinkybės, ko eguojama ligšiolinė nuo-
monė, kad ienin elis kandida as į žodyno edak o iaus pa eigas bu ęs kalbininkas
balčikonis. naujai su as ų a chy inių dokumen ų duomenimis, pi masis kandida as
bu o ką ik mokslus užsienyje baigęs kalbininkas ska džius. galima many i, kad
kaip ik jis inicija o žodyno edakcijos a gai inimo da bą, ūpinosi inansais, ben-
d ada biais i ki ais žodyno eikalais i pag įs ai p e enda o bū i paski as žodyno
edak o iumi. P iežas is, kodėl ska džius nebu o paski as į didžiojo žodyno e-