scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

1759 metų „Ziwato“ moteriškojo linksniavimo daiktavardžiai ir jų raida

Read accessible full text

1759 metų „Ziwato“ moteriškojo linksniavimo daiktavardžiai ir jų raida

Author: Sonata Vaičiakauskienė
Year: 2013
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/972/1062
51s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: Ziwa o a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, mo e iškasis linksnia imas,
galūnė, mo ologinis umpėjimas.
keywo ds: he Ziwa o dialec , no he n Zemaiciai o k e inga, he eminine- ype
declension, in lec ion, mo phological educ ion.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: sinch oninė i diach oninė mo olo-
gija.
1759 Me Ų ZIWATO1
Mo e iŠ kojo LinksniaViMo
daik aVa dŽiai
i jŲ aida
nouns o eminine- ype declension in
he Ziwa o o 1759 and he Mo phological
de elopmen o hose nouns
ano acija
s aipsnyje analizuojamas ge iausio xViii a. šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės aš ijos
paminklo – 1759 m. Ziwa o – mo e iškojo linksnia imo2 daik a a džių aida. Mo e iškojo links-
nia imo ipui p iklauso ys kamienai: ā i ā kamienai bei ē kamienas. da be Ziwa o a mės
duomenys lyginami su daba inės šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės duomenimis. analizuo-
jamų daik a a džių kamienų pa adigmų lyginimas a skleidžia šiau ės žemaičių k e ingiškių
a dažodžio mo ologijos aidos endencijas i b uožus. Lyginamoji analizė odo, kad mo e iš-
kojo linksnia imo daik a a džių o mų ki imą i homoniminių lyčių gausą lemia a mės one-
ikos aida, aip pa ki čia imas. aigi a mės mo ologijos aida p iklauso nuo mo ologijos i
onologijos eiškinių.
1 Ziwa as Pona y diewa Musu jeZusa ch is usa, Me uʃy Pona 1759. daba ine bend i-
ne kalba knygos pa adinimas eikš ų „Mūsų Viešpa ies i die o jėzaus k is aus gy enimas“. Mokslo
da buose ji adinama iesiog Ziwa u .
2 s aipsnyje emiamasi alekso gi denio i albe o osino pasiūly a daik a a džio linksnia imo ipų
hie a chija (plačiau ž . (gi denis 2000b: 50–62).
52
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
anno a ion
he p esen a icle is de o ed o he analysis o he de elopmen o he eminine- ype
declension nouns as ep esen ed by he 18 h cen u y bes eco d o he no he n Zemaiciai
(samogi ians) o k e inga dialec – he Ziwa o, published in 1759. he eminine- ype declen-
sion comp ises h ee kinds o s em: ā and ā, and also ē s ems. he da a o he Ziwa o dialec
we e compa ed wi h he da a o he p esen -day o m use in he no he n Zemaiciai o k e -
inga dialec . he compa a i e s udy o he noun s em pa adigms e ealed ce ain cha ac e is-
ic ea u es and endencies in he mo phological de elopmen o p ope names in he no he n
Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e analysis p o ed ha changes in he noun o ms
o he eminine- ype declension and he abundance o homonymous o ms had been p e-
condi ioned by he phone ic de elopmen s in he dialec as well as by he pa e ns o s essing.
hus he mo phological de elopmen o he dialec depends bo h on mo phological and pho-
nological phenomena.
ĮVadas
Šiandieniniai is o inės mo ologijos y inėjimai neabejo inai leidžia 1759 m. Zi-
wa ą laiky i ge iausiu xViii a. šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės3 paminklu4 . Lei-
dinyje o me o lenkų kalbos ašmenimis aiškiai i nuosekliai pa eikiama šiau ės že-
maičių k e ingiškių a mės onologinė sis ema, g ama ikos i mo ologijos sanda a.
nuosekliai iš i a i ap ašy a Ziwa o a mės onologinė i mo ologinė sis ema
(plačiau ž . gi denis, gi denienė 1997: 19–44). jau kazimie as būga (1958: 561–578)
analizuodamas one inius balsių paki imus lie u ių a mėse dažnai ėmėsi Ziwa e
iksuo omis o momis.
analizuojamo aš ijos paminklo mo ologijai5 ski ų nuoseklių i išsamių da bų
iki šiol ūks a. Ziwa as sa o a chajiškomis g ama inėmis ypa ybėmis domino ne
ieną lie u ių kalbos is o iką i jos a mių y ėją. apie Ziwa o leksikos ypa umus
i sin aksės b uožus, o ypač apie mo ologiją, nemažai y a ašęs aleksas gi denis
(2000a: 204–210; 233–257; 2000b: 183–190; 355–356; 2001: 170–181; 292–325;
gi denis, gi denienė, 1997, 11–19; gi denis, ski man as, 1998, ii–xi ). Ziwa o
eks u aiškindamas a ika ų ski ybių susida ymą žemaičių a mėse pasinaudojo
Vladas g ina eckis (1973: 292, 365 i k .). Zigmas Zinke ičius kalbėdamas apie
3 oliau eks e šios a mės pa adinimas umpinamas ŠVŽk.
4 Plačiau apie ai, kad Ziwa as pa ašy as pajū io žemaičių k e ingos apylinkių a me: gi denis 2000a:
237–257; gi denis, gi denienė 1997: 11–19; gi denis, ski man as 1998: ii–xi ; Vaičiakausky ė 2002b:
4–7 .
5 čia minė ini du gana išsamūs Vilniaus uni e si e o s uden ų da bai: bazinys 1995, Šiliauskai ė 1992.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
53s aipsniai / a icles
laipsnišką žemai ybių įsigalėjimą xViii a. lie u ių aš ų kalboje Ziwa ą p isky ė
„iš isai žemai iškai pa ašy iems“ eks ams i nu odė s a biausius šio aš ijos pamin-
klo onologijos bei mo ologijos b uožus (1966: 217–218 i k .; 1980: 196 i k .).
Žemai iškomis knygos ypa ybėmis domėjosi gied ius subačius (1998: 38, 44–58)
i nus a ė sunkiausiai i leng iausiai žemaičiams pas ebimas žemai ybes, akcen a o
o me o Ziwa o ašybos naujo es. jonas Palionis (1979: 114–115; 1995: 122) ana-
lizuodamas xViii a. eliginių aš ų kalbą pab ėžė, kad Ziwa e yški endencija a -
sisaky i am ik ų pajū io žemaičių a mės lyčių i aukš ai in i kalbą. au o ius
nu odė dažniausias eks o aukš ai ybes, ku ių a ojimą eikiausiai lėmė o me o
aukš ai iškų eks ų ašybos adicija. aiškindamas lie u ių kalbos o mų kilmę,
aidą i ki čia imą nag inėjamu leidiniu ėmėsi jonas kazlauskas (1958: 59, 62;
1959: 17–44; 1963a: 333; 1963b: 178–179; 1968: 248 i k .). Minė ina, kad albe -
as osinas (1995: 25 i k .) ekons uodamas bal ų kalbų į a džių kai ymo pa a-
digmas aip pa pasinaudojo Ziwa e paliudy omis pa icipinių į a džių o momis.
y inėjamo aš ijos paminklo mo ologija a chajiška, odėl ikslinga lygin i Zi-
wa o a mės i daba inės k e ingiškių a mės mo e iškojo linksnia imo ipo daik a-
a džių (kaip i apsk i ai isų daik a a džių ipų6) kai ymo pa adigmas. analizuoja-
mų daik a a džių kamienų pa adigmų lyginimas a skleidžia ŠVŽk a mės a dažo-
džio mo ologijos aidos endencijas i b uožus. aigi šio s aipsnio ikslas – pa eik-
i sinch oninį xViii a. šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės aš ijos paminklo –
1759 m. Ziwa o – mo e iškojo linksnia imo daik a a džių aidos ap ašą i , s a biau-
sia, palygin i su daba ine ŠVŽk a mės daik a a džių kai ybos sis ema. s aipsnyje
nuosekliai analizuojamos suda y os minė ų kamienų daik a a džių linksnia imo
pa adigmos, ap a iama analizuojamų daik a a džių galūnių kilmė, bandoma paaiš-
kin i is o inius a dažodžio aidos p ocesus, ki imų p iežas is i mo y us. Ziwa o i
ŠVŽk a mės duomenų lyginimas leido pa eik i ekons uo ą xViii a. idu io ana-
lizuojamosios a mės mo e iškojo linksnia imo daik a a džių mo ologiją.
Ziwa o a mėje ski iami ys mo e iškojo linksnia imo kamienai: ā i ā kamie-
nai bei ē kamienas. Pi mieji du kamienai a pusa yje labai panašūs, jie ski iasi ik
kamiengalio p iebalsio minkš umu – dėl šios p iežas ies šiuos kamienus galima
bū ų ap a i ka u (plg. inkauskienė 1999). s aipsnyje minė i kamienai bus ap-
a iami a ski ai, nes ski iasi galūnių kilmė i į ai uoja galūnių žymėjimas eks e7 .
y imas pa odė, kad žemaičių a mėje labai supanašėję ā i ē kamienai.
6 apie ki ų analizuojamo aš ijos paminklo daik a a džių linksnia imo ipų aidą ž . Vaičiakausky ė 2001:
119–133; 2002a: 223–236; Vaičiakauskienė 2005: 91–99.
7 apie Ziwa o g a iką i ašybą jau ne ka ą ašy a (plačiau ž . gi denis 2000a: 233–257; 2000b: 183–190;
2001: 292–326; gi denis, gi denienė 1997: 11–44; gi denis, ski man as 1998: ii–xi ; Vaičiakausky ė
2001: 119–133; 2002a: 223–236; 2002b: 4–7), odėl šiame s aipsnyje neka ojama.
54
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
ā I ā kaMienai
Visi ā, ā kamienų daik a a džiai y a mo e iškosios giminės, u i sep ynis links-
nius ( a dininką, kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, ie ininką (inesy-
ą) i šauksmininką), is skaičius ( ienaskai ą, daugiskai ą i d iskai ą).
ā kamienas
Vienaskai a daugiskai a
V . ąka 5710 ~ nk8 V . ąkas 1089 ~ nkas
K . gałwos, ąkas 11913 ~ gl os, nkas k. ąku 414 ~ nku
n. zmona, dyinay ~ žmonas, din . n. źmonoms 2732 ~ žmuonoms
g. ąka 217 ~ nka g. ąkas 29 ~ nks
Įn. ąku 8117, ~ nk Įn. ąkomis 751 ~ nkoms
V . ąko 82, dyinoy 2119, dienoj 3215, V . ąkoʃy 916 ~ nkos
kalbojy 5914 ~ nko, dino, klbo
Š . ka una 2918 ~ k  .n Š. źmonas 1182 ~ žmonas
1 . Vienaskai os a dininko galūnė y a -a, p z.: […] nie a zwyczaiaws, idan bał-
a gałwa okiuw ʃme iu numy um, ney miałwʃe Panna, an awęs i a okʃay dek e as
yʃzdu as 2352–4.
Lyginamojoje a mėje ienaskai os a dininko galūnė aip pa -a ( nk ~ ank9,
oba ~ ob), ku i kildin ina iš seno inio ilgojo *-. senosios akū inės galūnės
lie u ių kalboje y a su umpėjusios apie xiii a. pabaigą i xiV a. p adžią (būga
1961: 46; gi denis 2001: 173–174; g ina eckis 1973: 267).
2. Vienaskai os kilmininko galūnės y a -as, -os, p z.: A neźyno e, jog ąnʃay
jumis yʃzwede yʃz newales Fa aona; yʃz maces ąkas nep ie elyʃzkas 18519–21; Tada
negiediekiemos p y jo ʃzawk y, no in ne łupomis, ale ʃzy dy, abyczaju o ne egyn e, y
p ikłodu, eypag y anos Zmonos Pagonkas 9716–18 .
daba inėje k e ingiškių a mėje šakninio ki čia imo daik a a džių ienaskai os
kilmininko galūnė y a -as, o galūninio – -uos ( nkas ~ añkos, obos ~ obõs).
Vienaskai os kilmininko galūnė kilusi iš *-s. kaip odo a mių y imai, šiau inė-
se žemaičių šnek ose neki čiuo os ilgosios ci kum leksinės galūnės y a umpėjusios
anksčiau negu akū inės. ge iausiai ai odo ski ingi *-añ i *-n a liepiniai. Pi -
muoju a eju as d iga sis bu o su ienbalsėjęs, be da a i as (p z.: ns. gal. d ba
‘da bą’), an uoju – ne ik su ienbalsėjęs, be jau pe ėjęs į idu inį pakilimą (p z.:
8 s aipsnyje a miniams pa yzdžiams pa eik i naudojamas Palemono š i as i jo diak i iniai ženklai.
9 čia i oliau lyginamosios a mės pa yzdžiai suku i s aipsnio au o ės.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
55s aipsniai / a icles
ns. įn. šk ‘šaka’; da plg.: ns. a d. ąka 5710 i ns. įn. ąku 8117) (gi denis
2001: 174). neki čiuo ų galūnių ci kum leksiniai balsiai žemaičių a mėse daugiau
mažiau y a edukuo i (g ina eckis 1973: 272). analizuojamo aš ijos paminklo
kilmininko o mos pa i ina ak ą, kad neki čiuo a galūnė -ās a mėje seniai su-
umpėjo, o ki čiuo oji – ( eikiausiai pe a pinę -o.s) iš i o į -uos .
3. Vienaskai os naudininko galūnės y a šios: -ay, -a = [a.]10, p z.: S ojoʃy, kada
ʃu dydy nobaźenʃ wu, cuda o Diewa ławkie aź ligi e e dienay, ne egiedamy niekokie
cuda, pa syganda 82–5; Abłudnikay ( ay i a błudyjen is) ne epkie ay źmogaws ney
mozokie , kas yʃz bu na ey a ale kas yʃz bu na paey a y ʃzy dies, kaypo ay mysles
pyk as, ʃwe ym mo e iʃ es, uź muśimas, y ky as oms padabnes 863–6 .
daba inėje ŠVŽk a mėje ap a iamasis linksnis baigiasi -a. (lo  . ~ ló ai, o-
b . ~ óbai). Ziwa as pa i ina, kad ienaskai os naudininko galūnė -a a mėje
su ienbalsėjo iš *-ai (plačiau ž . Vaičiakausky ė 2002b: 18). jokių diak i inių ženklų,
galinčių žymė i mono ongizuo ą balsio ilgumą, Ziwa o e ėjas nenaudojo. be jų
žemai iškas su ienbalsėjusias galūnes -[a.] (beje, i -[e.]) galima už ašy i ik dig a ais
-aa, -ee . Ziwa o au o ius, eikiausiai engdamas dig a o -aa, žemai išką ienaskai os
naudininko o mą analizuojamame eks e pa a ojo os kelis ka us.
4 . Vienaskai os galininko galūnė y a -a, p z.: Duʃiu jums znoka, jog ku i aʃz
pabućiusiu y an ku io ąka py mu pakielʃiu, aʃay bus 13427–28 .
k e ingiškių ienaskai os galininko a ma su ampa su paliudy a Ziwa e, . y.
kalbamojo linksnio galūnė y a -a (lo a ~ ló ą, oba ~ óbą). galininko leksija
-a neabejo inai kildin ina iš *-añ .
5. Vienaskai os įnagininko galūnė y a -u = [ọ], p z.: Weyziek ada kaypo ʃawa
ąku Apaʃz ałams duna dalyje, lyipdams, idau wyʃims dali um ne śikʃz ay, y kaypo
ąkoʃy anu, y ąkoʃy u, ku yi nu anu jeme duna skielʃ um 8117–19 .
k e ingiškių a mėje ienaskai os įnagininko galūnė -ọ ( nk ~ ank, obọ ~
óba) kildin ina iš *- < *-n <*-n. y imas a skleidė, kad mo e iškojo linksnia i-
mo daik a a džių ienaskai os įnagininko galūnė su ampa su y iškojo linksnia imo
ipo o kamieno daik a a džių ienaskai os įnagininko galūne -ọ < *-ō (Vaičiakausky-
ė 2001: 121). aigi jau Ziwa o a mėje bu o su apę daik a a džių o i ā kamienų
ienaskai os įnagininko o mos (da plg. gi denis, gi denienė 1997: 13).
6. Vienaskai os inesy o o ma į ai uoja: -o = [uo], -oj, -oy, -ojy, p z.: Gałwo
nu E ʃzkieśiu ka unas (y ku ę kie u esdeśim is ka u wiezdays użgawa, ąnkiey ię
diełodamy) buwa onu gylu ukʃ ąn e 33211–13; Ale ay Jezus kalbieje apey Bazni ćiy
kuna ʃawa, ku ʃay ećioy dienoy yʃz numy uśiu a sikiele 11517–18; Jaw i a ćieʃas
10 čia i oliau pagal Ziwa o g a iką i ašybą lauž iniuose skliaus uose pa eikiamos ansli e uo os a mės
one inės galūnės, ku ios nesu ampa su eks o ašyba.

56
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
sku binkie ies g ey a, nes oj adinoj, galieʃma ij a aʃ y y paim y, ʃek en ay nu my-
nes, jog niekas mums ano ne a ims 15726–28; We kie debeʃis, we k o ay li o as Wie-
ojy aʃos jums aʃz as duo as We kie Pe kunay, y Dangaws galibes, P y G aba
Po na 33315–18 .
Lyginamojoje a mėje ienaskai os inesy o o ma baigiasi -uo ~ -o(je) ( nko ~
añko[je], obo ~ obõ[je]). ai an inės kilmės galūnė, kilusi iš senojo loka y-
o * ankāi i pos pozicijos *-én. aigi ap a iamosios galūnės aida bu o okia: *-āi +
en > -ājén > -ōjẹ. kaip eigia osinas (2000: 181), pos poziciniai ie ininkai u ėjo
susi o muo i da iki *-āi, *-ān a ba *-ēi, *-ēn umpėjimo, ki aip šiandien u ė u-
me okias o mas, kaip * ankaje, *žemena). Vienaskai os inesy o o mos apo ie-
nu skiemeniu ilgesnės už ki ų linksnių o mas, odėl jos mo ologiškai umpėjo.
senieji aš ai odo, kad su umpėjusių o mų jau bū a xVi–xVii a. aš uose (Zin-
ke ičius 1980: 192).
Ziwa o g a ikos i ašybos analizė leidžia eig i, kad au en iška ienaskai os ine-
sy o leksija laiky ina -uo; (da plg. gi denis 1996: 221), o ki i kalbamojo linksnio
g a iniai a ian ai y a eks o au o iaus paaukš ai in os ly ys (plg. gi denis, gi de-
nienė 1997: 31–32).
analizuojamas eks as odo, kad xViii a. idu yje k e ingiškių ap a iamojo
kamieno daik a a džių ienaskai os inesy o leksija jau bu o su umpėjusi.
7 . Vienaskai os šauksmininko galūnė -a, p z.: O ka una ʃp awedliwaʃ ys! 33025 .
daba inėje lyginamojoje a mėje ā kamieno daik a a džiai šauksmininko o mos
ak iškai ne u i: ji y a su apusi su a dininku, ski iasi ik ki čiu (m g ~ me g).
Šauksmininko leksija -ă, ne ekusi sa o mo ologinės eikšmės, ilgainiui u ėjo
bū i nume ama, p z.: mo in, Onu (Zinke ičius 1966: 222; gi denis 1962: 60). o-
kių „ aisyklingų“ ienaskai os šauksmininko o mų be galūnės pasi aiko i Ziwa e,
p z.: mo in 6121; żmon 681 .
8 . daugiskai os a dininko galūnė -as, p z.: Ale ąkas y koies jo buwa ʃu yʃz as,
y a e Ponas Jezuʃas Apaʃz ałms yʃz yʃzkie ij eguł waykśćio 1089–11 .
daugiskai os a dininko o ma k e ingiškių plo e baigiasi aip pa -as ( nkas ~
añkos, obas ~ óbos). galūnė -as es ina iš *-ās. y imai odo, kad žemaičių ne-
ki čiuo as -ā labai anks i su umpėjo (gi denis 2001: 171; Vaičiakausky ė 2002b: 14).
daugiskai os šauksmininkas iš seno y a su apęs su daugiskai os a dininku.
Ziwa e daugiskai os a dininko i šauksmininko o mos aip pa su ampa.
9. daugiskai os kilmininko galūnė y a -u, p z.: O kada ne olyi buwa, ʃzwećiaw ʃe
Panna yʃzgy da ąkʃma anu ieme an ąku ʃawa Suneli 3519–21; Po kiek dienu pa-
źieg no ju ʃi Elzbie a Zacha ioʃiu y Jona, eje ʃu Juzupu Panna y Naza e ha […] 4017–18 .
daba inėje ŠVŽk a mėje ap a iamojo linksnio galūnė es i a ba ki čiuo a -u.,
a ba neki čiuo a -u, . y. su ampa su paliudy a eks e ( nku ~ añkų, ọbũ . ~
ob). kalbamojo linksnio galūnė kildin ina iš *-uñ .
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
57s aipsniai / a icles
Ziwa o y iškojo i miš iojo linksnia io ipų daik a a džių analizė (Vaičiakausky ė
2002a: 223–236; 2002b: 18) leis ų eig i, kad ap a iamų daik a a džių ki čiuo a kilmi-
ninko galūnė da bu o a iama su nosiniu balsiu (da plg. aleksand a ičius 1963: 102).
be o, okį spėliojimą galė ų pag įs i į a džio u Ziwa e daugiskai os kilmininko o ma
un 17410 a ba d iga sio un akul a y us a ojimas negalūninėse pozicije, p z.: Kam
munęs ape ay kławʃi, kada munymi ne yki, kławskies un, ku yi mu nęs kławʃe, nes aʃz
pa aiemnay ne mokiaw nieka 1748–10; apskuns as 18817, skunðes 31410 .
10. daugiskai os naudininko galūnė y a -oms, p z.: Y yʃz kalbynieje iems ne
i ykiema ju, y kyi iby śy dyis, jog ne no ieje ykie y źmonoms, ku ios egieje ij yʃz-
nu my uʃiu kiełuʃi, ada ʃ oʃawoje anus y ba a 2731–3 .
k e ingiškių a mėje šio linksnio galūnė y a -uoms ( nkoms
11
~ añkoms,
ọboms ~ obóms) (plg. alminauskis 1931: 92). ap a iamosios galūnės balsis
pagal a mės dėsnius di ongiza osi iš -omus, ku i kilo iš seno inės *-āmus. senų-
jų aš ų y imai odo, kad xVi–xVii a. da bu o a ojami nesu umpėję naudi-
ninkai *šakāmus ‘šakoms’, * ankāmus ‘ ankoms’. nesu umpėjusių naudininko
o mų šių dienų a mėse pap as ai neap inkama. dialek ologai su a ia, kad um-
pieji a ian ai anksčiausiai įsigalėjo žemaičiuose (plg. Zinke ičius 1966: 232), odėl
i Ziwa e isuo inai įsigalėjusios su umpėjusios naudininko o mos.
11 . daugiskai os galininkas u i galūnę -as, p z.: Dieł o kławpuʃis ąkas ʃu die-
ju ʃi paka ney kałbieje 166–7 .
Lyginamojoje a mėje daugiskai os galininko o ma aip pa -as ( nks ~ anks,
obs ~ óbas), ku i su umpėjo iš *-s. kai ku ie kalbininkai (kazlauskas 1968:
189; Zinke ičius 1980: 195) linkę many i, kad ap a iamojo linksnio leksija kildin-
ina iš *-ns12. g eičiausiai (kaip i ki ų kamienų a dažodžių) daugiskai os gali-
ninko senoji galūnė bu o be n, . y. *-s, nes ki aip šiandien u ė ume: *-ns →
-ns → -s → -s → -s .
12. daugiskai os įnagininko galūnės y a -omis, -oms, p z.: Aʃz ʃug iawʃiu ą
Bażnićiy ąkomis dy p a, o po yju dienu paʃ a iʃiu aną nawjy, ymis dienomis
18119–21; Y pabudyna Pons Diews Juzupa y Nikodema, ku yi iemy pazwaleny nu
Pyło a, a eje ʃu d obinoms<…> 24718 .
daba inėje k e ingiškių a mėje daugiskai os įnagininko galūnė -uoms ( n-
koms ~ añkoms, obũoms ~ obõms). nesu umpėjusių ap a iamojo linksnio
o mų y a gi dėjęs gi denis ienoje dainoje (gi denis, Pab ėža 1998: 20; da plg.
Lka 1991: 66, žemėl. n . 63). Mo ologiškai nepaki usią galūnę ge iausiai a mė-
11 Šiau ės žemaičių elšiškių a mėje ā ( aip pa i ā bei ē) kamienų a dažodžių daugiskai os naudininkas
gali u ė i įnagininko ki į bei p iegaidę, p z.: dinũoms ‘dienoms’, m gũoms ‘me goms’ (gi denis
1996: 57, 103, 142).
12 dėl šios leksijos kilmės da ž . Mažiulis 1970: 311–312.
58
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
je išlaikė i i p iebalsinio kamieno daik a a džiai (Zinke ičius, 1966, 233; da plg.
Vaičiakausky ė 2002b: 59). galūnė -uomis a si ado iš seno inės lie u ių *-āms,
ku -ā kamiengalis i galūnė *-ms . daugiskai os įnagininko galūnėje i ne eko
mo ologinės eikšmės i išnyko – okiu būdu ap a iamojo linksnio o ma su apo
su daugiskai os naudininku. Šiuo me u oksi oninio ki čia imo galūnė ski iasi nuo
naudininko ik p iegaide i su ja susijusiu a i auk iniu ki čiu13: naudininko o mos
ki čiuojamos i ap adiškai, įnagininko – i agališkai; ba i oninio ki čia imo abu
linksniai su ampa (da ž . aleksand a ičius 1963: 105).
Ziwa as odo, jog xViii a. idu yje Pajū io žemaičiai – k e ingiškiai – da a -
ojo nesu umpėjusias daugiskai os įnagininko o mas (su umpėjusių o mų ana-
lizuojamame eks e pasi aikė ik po ą ka ų).
13. daugiskai os inesy o galūnė y a -osy = [uosẹ], p z.: Jey ne yʃzwiʃiu ąkoʃy
jo p adu yma wyniu y ne idieʃiu py ʃz a muna y wyi a wyniu, y ne ydieʃiu ąkas mu-
na y ʃzona jo, ne i ykieʃiu 2719–11 .
nesu umpėjusias ie ininko (inesy o) o mas išlaikė ik kai ku ie k e ingiškiai
i pajū iškiai (gi denis, osinas 1976: 188–197), o šiaip lyginamojoje a mėje dau-
giskai os ie ininko galūnė y a -uos ( nkos ~ añkos[e], obũos ~ obõs[e]);
da plg. (aleksand a ičius 1963: 107). daugiskai os inesy as bu o ienu skiemeniu
ilgesnis už ki as pa adigmos o mas, odėl linkęs mo ologiškai umpė i.
Ziwa o analizė leidžia eig i, kad xViii a. idu yje ā kamieno daugiskai os ie-
ininko (inesy o) o mos da ne umpėjo.
ā kamienas
ā kamieno daik a a džių linksnia imas nė a gausus. didelė dalis y a pe ėjusi į ē
kamieną14. Pe ėjimo p iežas is – neki čuo oje pozicijoje ga sai *-ā , *-an, *-a i
*-ē, *-en y a su apę į -e, plg. ( osinas 1971: 49). dėl šios p iežas ies galūninio
ki čia imo daik a a džiai įgijo šešias homonimines o mas, o šakninio ki čia imo –
aš uonias. aigi jau xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje yko mo e iškojo links-
nia imo daik a a džių (kaip, beje, i iso a dažodžio15) nep oduk y iųjų kamienų
pe ėjimas į p oduk y iuosius.
13 ai galima eig i ik su išlyga, nes ā kamieno a dažodžių daugiskai os naudininkas šiau ės žemaičių
a mėje gali u ė i įnagininko ki į bei p iegaidę (gi denis 1996: 57, 103, 142).
14 kai ku iuose kalbo y os da buose ā i ē kamienų daik a a džiai ap a iami ka u (aleksand a ičius 1963:
101–116; Šiliauskai ė 1991). čia ē kamieno daik a a džiai ap a iami a ski ai.
15 Plačiau apie Ziwa o a mės a dažodžio nep oduk y iųjų kamienų pe ėjimą į p oduk y iuosius ž .
Vaičiakausky ė 2002a: 223–236; Vaičiakauskienė 2005: 91–99.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
59s aipsniai / a icles
Vienaskai a daugiskai a
V . dwaʃe 5520, poni 1817 ~ d sè, ponì V. duśies 5417 ~ dũ .šes
K . dwaʃes 1519, ponios 24712 ~ d .ses, k. dwaʃiu 8525 ~ d .u
poũos
n. dwaʃey 1714, duśiey 4424 ~ d sê . n. dwaʃioms 24228 ~ d oms
g. dwaʃy 1111 ~ d .sẹ g. dwaʃes 19017 ~ d sès
Įn. dwaʃy 1910 ~ d s Įn. kojomis 5320 ~ kúojomìs
V . baznicio 224, baźnićioj 7921, dwaʃioy 7710 V . kojoʃy VI34 ~ kúojosẹ
~ bažnĩ .o, ~ d o
16
Š . dwaʃe 23610, poni VII2 ~ d sè, ponì Š. dwaʃes 24320 ~ d .ses
1 . Vienaskai os a dininko galūnės y a -,a = [e], -e i -i, p z.: Y eyp awa du-
śie g ey a aną a as, iey gie ay kaypo Panna ʃzwećiawʃe ano yiʃzkoʃi 5017–18; Daʃy ly-
ie kie e, y p yʃyweyziekie e, nes dwaʃe kuna y kawłu ne u : kayp muni ege e u yn-
i 26917–19; Tada a imk zapło a uż ʃawa ćiʃ a a, ku i eʃi Aniołams ligi, Tu pa i buʃi
wa din a Poni Aniołu 28713–15 .
Lyginamojoje a mėje ienaskai os a dininko galūnė -ẹ (d s ~ d asi, d ~
dali), ku i kilo iš seno inės *-. a mėje (kaip i isų šiau ės žemaičių, išsky us
pačius pie inius i y inius jų pak aščius) balsis a po minkš ojo p iebalsio būdamas
neki čiuo as pe pa eiginį balsį e susiau ėjo iki ẹ. iesa, juozas aleksand a ičius
(1963: 109) mano, kad oks a k e ingos a mėje susiau ėjęs iki , be a gu, a šis
balsis galėjo iek susiau ė i17 .
Ziwa o a mėje, kaip odo pa yzdžiai, galūnės balsis da bu o nesusiau ėjęs.
Minė i g a iniai ienaskai os a dininko a ian ai (išsky us -i), kaip odo eks o
g a ikos analizė, žymi balsį e a ba -æ po j .
a ski ai eikia minė i žodį poni (ponì ~ põni), ku io galūnė -i (Zinke ičius
1966: 223). galūninio -i nepapla ėjimas odo, kad jis kilo iš *- (būga 1958: 566).
a mių y imai odo, kad ilguosius p alie u ių akū inių galūnių balsius, aip pa i
*ṓ i *, su umpino isos a mės. Šiau ės žemaičiai, ski ingai nuo ki ų a mių,
*, * nesuplakė su *ǔ, *ǐ a ba *ṓ, *, p z.: ns. a d. g žì ‘g aži’, dgs. gal. mšk󰅧s
‘miškus’ (Zinke ičius 1966: 116).
Vienaskai os šauksmininko o ma nesiski ia nuo a dininko.
2. Vienaskai os kilmininkas u i šias galūnes: -es, -os, p z.: Kał as aʃay ʃu wa-
dżio ojes, pyk os dwaʃes apʃieʃ as, ʃme e 18214; Ponas Jezušas u e niky po we bu
ne dielos g iża y Je uzalu 1213 .
16 Šiuo me u lyginamojoje a mėje a ojama o ma su ē kamieno galūne, p z.: d se ‘d asė(je)’.
17 čia minė ina, kad a i asis e ki čiuo oje absoliu inėje galūnėje isai neseniai egzis a o šiau ės žemaičių –
Žemaičių kal a ijos i ne a ėnų – apylinkėse, plačiau apie ai ž . gi denis 2000a: 233–236; da plg.
juškai ė, gi denis 1974: 93–94.
66
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
g. dwy dyiny 1061, aby kojy 22414 ~ d  din, b ko
Įn. dwym gałwym 31119 ~ d m gl m
1 . Mo e iškojo linksnia imo ipo a dažodžių d iskai os a dininko i galininko
linksnių galūnė y a -y = [ẹ], p z.: Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y a e
po am po dwyiu dyinu ʃawa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 1061–3; Y eypo ij
yʃz æʃy kaypo ʃ iuna an Lu nes, dydy wyny aby ʃzwæćiawʃy kojy p y k iżiaws p y-
muśie 22413–15; Pa am ana ʃu uczćiwaʃ y pakiele anà: y eyp ʃiedieje aby ligiey, y
p adieje e p ʃawæs kałbie y dwy źwayzdy Dangaws, Mo inas ʃzwæ as 206–9 .
daba inėje lyginamojoje a mėje i iamojo linksnia imo daik a a džių d iskai os
a dininko i galininko o mos su ampa su paliudy omis Ziwa e (d  ž izd ~ d ì
ž aĩgždi). Mo e iškosios giminės d iskai os a dininko i galininko leksija -ẹ ~ -i
kildin ina iš seno inės lie u ių *- (plg. kazlauskas 1968: 130; da ž . Zinke ičius
1980: 181).
2. d iskai os kilmininko galūnė y a -u, p z.: Y eyp pa dwy dyiny ape ay
ilieje, y a e po am po dwyiu dyinu ʃawa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 1061–3 .
daba inėje k e ingiškių a mėje daik a a džio d iskai os kilmininko galūnė aip
pa y a -u (d jũ . bobu ~ d ijũ . bóbų) i su ampa su ap a iamų daik a a džių
daugiskai os kilmininku.
3. d iskai os įnagininko galūnė y a -ym = [ẹm], p z.: No in wyiny bu um ʃwey-
kiy bu wy, ky y ułomny; ąku koju ne u iejy; kup o y, akły, dwym gałwym, kie u-
iomis ko jomis [...] 31117–20 .
daba inėje ŠVŽk a mėje d iskai os įnagininko galūnė aip pa -ẹm (d m
šà km ~ d i šaki). dėl d iskai os įnagininko kilmės i aidos esama į ai ių
aiškinimų (plg. Mažiulis 1970: 209–218; Zinke ičius 1980: 198). Šiame s aipsnyje
laikomasi kazlausko hipo ezės. aigi senosios d iskai os įnagininko o mų kamien-
galis y a a dininko i galininko galūnė. seniausioji šio linksnio o ma u ėjo galū-
nę -ma, galbū kilusią iš *-m (kazlauskas 1968: 128, 132; da plg. aleksand a ičius
1967: 239; Zinke ičius 1966: 206). Veikiausiai k e ingiškių ap a iamosios d iskai os
o ma y a mo ologinės kilmės24 – žemaičiai įnagininko (kaip, beje, i naudininko)
galūnės okalizmą p ide ino p ie a dininko i galininko galūnės okalizmo.
baigian analizuojamo ipo daik a a džių d iskai os o mų ap a imą galima eig-
i, kad Ziwa o laikais, kaip odo pa eik i pa yzdžiai, jau bu o a ojamos okios
mo e iškojo linksnia imo ipo daik a a džių d iskai os o mos, kokios a ojamos
i šiandien k e ingiškių plo e (da plg. aleksand a ičius 1963: 104).
24 an anas salys šias k e ingiškių d iskai os o mas bandė aiškin i one iškai, be am p ieš a au ų mo e-
iškosios giminės a dažodžio galūnės -ẹm kilmė iš *ām; nepa yk ų one iškai paaiškin i i okios
o mos kaip (dộm) gaidộm ‘(d iem) gaidžiam’, nes junginys *djă žemaičių a mėje y a sup iešakėjęs
p ieš kalbamųjų d iga sių siau ėjimą (gi denis 2001: 430).

1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
67s aipsniai / a icles
IŠVaDOS
išanaliza us i palyginus Ziwa o a mės i ŠVŽk mo e iškojo linksnia imo daik-
a a džių kamienų pa adigmas, galima da y i šias iš adas.
1 . Ziwa o a mės i ŠVŽk mo e iškojo linksnia imo daik a a džių pa adigmų ly-
ginimas a skleidė, kad nuo xViii a. idu io k e ingiškių a mėje esminių mo -
ologinių pokyčių neį yko. a mės mo ologijos aida p iklauso nuo mo olo-
gijos i onologijos eiškinių.
2. jau xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje yko mo e iškojo linksnia imo daik-
a a džių (kaip i iso a dažodžio) nep oduk y iųjų kamienų pe ėjimas į p o-
duk y iuosius.
3. y imas a skleidė, kad jau Ziwa o a mėje bu o su apę daik a a džių o i ā ka-
mienų ienaskai os įnagininko o mos.
4. jau xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje mo e iškojo linksnia imo daik a a džių
ienaskai os ie ininko (inesy o) o mos bu o pa y usios mo ologinį umpėji-
mą. daugiskai os o mos (kaip, beje, i y iškojo linksnia imo) da ne umpėjo.
Šiuo me u su umpėjusios kalbamosios ly ys būdingos ik k e ingos šnek ai.
5 . Ziwa o analizė odo, kad mo e iškojo linksnia imo daik a a džių daugiskai os
naudininko o mos mo ologiškai paki o iki xViii a. idu io – eks e isuo inai
a ojamos su umpėjusios ly ys.
6 . Ziwa o a mėje mo e iškojo linksnia imo daik a a džių daugiskai os įnagininko
o mos nuo naudininko sky ėsi ik galūninio balsio i bu imu. Lyginamojoje
a mėje minė as o mas ski ia ik p iegaidė i su ja susijęs a i auk inis ki is.
7. kaip odo Ziwa o analizė, xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje ē kamieno
daik a a džių leksija -es < *-ēs da sky ėsi nuo galūnės -ẹs < *-s, plg.: meyles
3312 < *-ēs ‘meilės’ i ugnys 904 < *-s ‘ugnies’.
8. nag inėjamame eks e d iskai os o mos e os, be dėsningos. Ziwa o laikais,
kaip odo pa eik i pa yzdžiai, jau bu o a ojamos okios mo e iškojo linksnia-
imo ipo daik a a džių d iskai os o mos, kokios a ojamos i šiandien k e-
ingiškių plo e.
Li e a Ū a
aleksand a ičius juoza s 1963: k e ingos a mės daik a a džio kai ybos ypa ybės i
galūnių aida. – Kalbo y a 9, 101–117.
alminauskis k., 1931: Vyskupo a. ba anausko laiškai hugo webe iui. – A chi um
Philologicum 2, 68–116.
bazinys . 1995: 1759 me ų „Ziwa o“ eiksmažodis i jo o mos (bakalau o da bas). Vil-
niaus uni e si e as.
68
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
būga kazimie as 1958: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li .
leidykla.
būga kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li .
leidykla.
gi denis aleksas 1962: Ti kšlių a mės mo ologija i žodžių da yba ( ank aš is).
gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai. Vilnius: Mokslo i encikopedijų leidykla.
gi denis aleksas 2000a: Kalbo y os da bai 1. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
gi denis aleksas 2000b: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
gi denis aleksas 2001: Kalbo y os da bai 3. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
gi denis aleksas, osinas alb e as 1976: kele as samp o a imų dialek ologinės
one ikos klausimais. – Bal is ica 12(2), 188–197.
gi denis aleksas, gi denienė danu ė 1997: 1759 me ų „Ziwa o“ indeksas. Vil-
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
gi denis aleksas, ski man as Pe as 1998: 1759 me ų „Ziwa as“. Vilnius: Moks-
lo i enciklopedijų leidykla.
gi denis aleksas, Pab ėža juozas 1998: Žemaičių ašyba. Vilnius–Šiauliai.
g ina eckis Vladas 1973: Žemaičių a mių is o ija. Vilnius: Min is.
juškai ė ., gi denis aleksas 1974: as pa s i ne a ėnuose. – Kalbo y a 25(1),
93–94.
kazlauskas jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is.
kazlauskas jonas 1958: Lie u ių kalbos i-kamieno daik a a džių ienaskai os įnagi-
ninko i ie ininko o mų kilmės klausimu. – Kalbo y a 1, 51–67.
kazlauskas jonas 1959: daik a a džių ()u linksnia imo nykimas. – Lie u ių kalbo y os
klausimai 2, 17–45.
kazlauskas jonas 1963a: a chajiškos p iebalsinio kamieno linksnių o mos. – Kalbo-
y a 6, 333–334.
kazlauskas jonas 1963b: dėl lie u ių kalbos a dažodžio ki čia imo sis emos aidos. –
Kalbo y a 7, 171–181.
LKa II – Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika. Vilnius: Mokslas, 1982.
LKa III – Lie u ių kalbos a lasas 3. Mo ologija. Vilnius: Mokslas, 1991.
Mažiulis Vy au as 1970: Bal ų i ki ų indoeu opiečių kalbų san ykiai. Vilnius: Min is.
Palionis jonas 1979: Lie u ių li e a ū inės kalbos is o ija. Vilnius: Mokslas.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
69s aipsniai / a icles
Palionis jonas 1995: Lie u ių ašomosios kalbos is o ija. Vilnius: Mokslo i enciklope-
dijų leidykla.
inkauskienė egina 1999: Ry ų aukš aičių u eniškių a dažodis: daba inė padė is i
is o inė aida (dak a o dise acija). Vilniaus pedagoginis uni e si e as.
osinas albe as 1971: Šaukėnų šnek os ā, ē i i kamieno daik a a džiai. – Kalbo y-
a 23(1), 49–54.
osinas albe as 1995: Bal ų kalbų į a džiai: mo ologijos aida. Vilnius: Vilniaus
uni e si e as.
osinas albe as 2000: inesy o i adesy o kilmės i aidos klausimu. – Bal is ica
34(2), 173–183.
subačius gied ius 1998: Žemaičių bend inės kalbos idėjos: XIX amžiaus p adžia. Vil-
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Šiliauskai ė . 1991: 1759 me ų „Ziwa o“ daik a a džių linksnia imo sis ema (diplomi-
nis da bas). Vilniaus uni e si e as.
Vaičiakausky ė sona a 2001: 1759 me ų „Ziwa o“ o, io, iio kamienų daik a a džiai
i jų aida. – Kalbo y a 50(1), 119–133.
Vaičiakausky ė sona a 2002a: 1759 „Ziwa o“ i i p iebalsinio kamieno daik a a džiai
i jų aida. – Bal is ica 36(2), 223–236.
Vaičiakausky ė sona a 2002b: 1759 me ų „Ziwa o“ a dažodžio linksnia imo sis ema
(dak a o dise acija). Vilniaus pedagoginis uni e si e as.
Vaičiakauskienė sona a 2005: 1759 me ų „Ziwa o“ u i iu kamieno daik a a džiai
i jų aida. – Ac a linguis ica li huanica 53, 91–99.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas.
nouns o eminine- ype declension in
he Ziwa o o 1759 and he Mo phological
de elopmen o hose nouns
suMMa y
he aim o he a icle was o esea ch and desc ibe he de elopmen o he eminine- ype
noun declension, wi h emphasis on he Ziwa o o 1759, he w i en eco d o he 18 h cen-
u y no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he e a e h ee kinds o s em iden i ied in he
eminine- ype declension – ā and ā s ems, and also ē s em in he Ziwa o dialec . he i s wo
70
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
o he h ee s ems a e e y much alike, he only di e ence being he pala alized consonan in
he immedia e pos -s em posi ion. as he p esen esea ch p o es, a e y close simila i y can
be obse ed be ween he s ems ā and ē in he Zemaiciai dialec .
he esea ch p esen s an accu a e and consis en ly ca ied ou analysis o he a o emen ioned
noun s ems in e ms o he s udy o hei declension pa adigms, and he ob ained da a we e
compa ed wi h he da a o he p esen -day use in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec .
wi h he help o he me hod o inne econs uc ion, he ollowing poin s we e disclosed and
gi en solid g ounding: he o igin o noun in lec ions, some p ocesses in he his o ical de elop-
men o p ope names, causes and mo i es o change. he me hod o compa a i e s udy ena-
bled us o p esen he econs uc ed mo phology o nouns o he eminine- ype declension in
he no he n Zemaiciai o k e inga dialec o he mid-eigh een h cen u y.
he ho ough s udy and he subsequen analysis ca ied ou p o ide su icien g ounds o
s a e ha ha singula loca i e case o ms o he eminine- ype declension in he no he n
Zemaiciai o k e inga dialec in he 18 h cen u y had al eady unde gone he p ocesses o
mo phological educ ion. al hough he o ms o plu al loca i e cases had no as ye been e-
duced. in he p esen -day use, educed o ms o his kind a e ypical only o he sub-dialec
o k e inga. he compa a i e s udy o he da a o he Ziwa o dialec and o he no he n
Zemaiciai o k e inga dialec e ealed ha in he Ziwa o dialec , in he nouns unde discus-
sion, he s ems o he plu al ins umen al case and da i e case o ms di e ed only in he p es-
ence o he inal owel i. in he p esen -day dialec o k e inga, in he eminine- ype declen-
sion, hese noun o ms a e di e en ia ed only by he onic accen and, ela ed o i , he
on ing o he s ess shi . hus, i is e iden ha he plu al da i e o ms in he Ziwa o dialec
had al eady been mo phologically educed. wi h e e ence o he nouns o he ē s em, i should
be no ed ha he in lec ion o he nouns o he ē s em speaks o he ac ha in he mid-18-
h cen u y, in he dialec o k e inga, he in lec ion -es < *-ēs s ill di e ed om he in lec ion
-ẹs < *-s, c .: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės’ and ugnys 904 < *-s ‘ugnies’.
Į eik a 2012 m. ugpjūčio 2 d.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]