51s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: Ziwa o a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, mo e iškasis linksnia imas,
galūnė, mo ologico aco amien o.
keywo ds: he Ziwa o dialec , no he n Zemaiciai o k e inga, he eminine- ype
declension, in lec ion, mo phological educ ion.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Las di ecciones de in es igaciones cien í icas: sinc onís ica
y diac onís ica mo ología.
1759 A ZIWATO1
Ma e iŠ kojo LinksniaViMo daik aVa dŽiai y j aida ano ació a ículo analizándose mejo del xViii
a. no es e ie as de k e ingiškių a mės aš ijos monunklo 1759 m. Ziwa o ma e iškojo
linksnia anja2 daik a a džių aida. Al ipo de aleg niación eme iškoyo pe enecen es kamienai:
nouns o eminine- ype declension in
he Ziwa o o 1759 and he Mo phological
de elopmen o hose nouns
ā y ā kamienai y ē kamienas. en el abajo Ziwa o a mia da os se compa an con la ac ual a mia
de los ie as del no e k e ingiškių. analizándose daik a a džių kamienų pa adigmas
compa a i a e ela las endencias y b uožus del desa ollo de la mo ología del a dažodio
k e ingiškių del no es e. Compa inamoji analizé mues a que eme ichojo aleg niación
daik a a džių o mas ki imą y homonimínicos lyčių gausą lemb a a mės one icos aida,
ambién ki čiación. aigi a mės mo ologías aida depende de mo ologías y onologías
eiškinių.
1 Ziwa as Pona y diewa Musu jeZusa ch is usa, Me uy Pona 1759. ac ualine bend ine kalba í ulo del
lib o signi icš ų Mūsų Viešpa ies i die o jėzaus k is aus gy enimas. En abajos de ciencia ella se
llama simplemen e Ziwa u.
En el a ículo 2 se basa p opos o po alekso gi denio y albe o osino daik a a džio aleg niamien o
ipos hie a chia (plačiau ž . (gi denis 2000b: 5062).
52 ac a Linguis ica Li uanica LXVIII anno a ion he p esen a icle is de o ed o he analysis o he
sona a Vaičiakauskienė
de elopmen o he eminine- ype declension nouns as ep esen ed by he 18 h cen u y bes
eco d o he no he n Zemaiciai (samogi ians) o k e inga dialec he Ziwa o, published in 1759.
he eminine- ype declension comp ends h ee kinds o s em: ā and ā, and also ē s ems. he da a o
he Ziwa o dialec we e compa ed wi h he da a o he p esen -day o m use in he no he n
Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e s udy o he noun s em pa adigms e ealed ce ain
cha ac e iscondi ioned by he phone ic de elopmen s in he dialec as well as by he pa e ns o
s essing. hus he mo phological de elopmen o he dialec depends bo h on mo phological and
phonological phenomena.
ic ea u es and endencies in he mo phological de elopmen o p ope names in he no he n
Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e analysis p o ed ha changes in he noun o ms
o he eminine- ype declension and he abundance o homonymous o ms had been p e-
ĮVadas Ac ualmen e los es udios de mo ología his ó ica noabejo inai pe mi e 1759 m.
Ziwa ą conside a mejo u xVIII a. no es e ie asaičių k e ingiškių a mės
monumen inklu4. Leidinyje o me o lenkų kalbos ašmenimis cla amen e y
consecuen emen e se p esen a n no e ie asčių k e ingiškių a mės onologinė
sis ema, g ama icos y mo ologijos sanda a. consis en emen e examinada y desc i a
Ziwa o a mės onologinė i mo ologinė sis ema (plačiau ž . gi denis, gi denienė 1997:
1944). ya kazimie as būga (1958: 561578) en o mas ijsuo adas.
analizuodamas one inius balsių paki imus lie u ių a mėse dažnai ėmėsi Ziwa e
analizándose la aš iya monumen o mo ologijai5 ski os nuoseklių y de allos de abajos has a šiol
al a. Ziwa as sus a chajiškomis peculia idades g ama icales domino no uno de las lenguas li uanas
his ó iką y sus a mių y ėją. sob e las peculia idades del léxico de Ziwa o y ca ac e es sin ác icos,
y especialmen e sob e la mo ología, conside ables son los esc i os aleksas gi denis (2000a: 204210;
233257; 2000b: 183190; 355356; 2001: 170181; 292325; gi denis, gi denienė, 1997, 1119; gi denis, ski man 1998,
iixi ). Ziwa o ex o explicando a ika os di e encias susda ío en ie asaičių a mėse usó Vladas
g ina eckis (1973: 292, 365 y k .). Zigmas Zinke ičius hablando de 3 adelan e en ex o el nomb e de es a
a mia ab e iado ŠVŽk. 4 Más en de alle sob e el hecho de que Ziwa as esc i o cos ei o ie asaičių
k e ingos apylinkių a me: gi denis 2000a: 237257; gi denis, gi denienė 1997: 1119; gi denis, ski man as
1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2002b:
4–7 .
5 aquí menė ini dos bas an e comple os abajos de es udian es de la Uni e sidad de Vilnia: bazinys 1995, Šiliauskai ė 1992.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
53s aipsniai a icles g adualmen e adquilamien o de jemai ybių xViii a. Li uania la lengua de los esc i os
Ziwa ą a ibuyó iš isai jemai iškai pa ašy iem ex os y señaló más impo an es de es e aš ijos pamini
de e miné más di ícil y más ácilmen e bajosaičiams obse imas jemai ybes, accen a o o me o Ziwa o
klo onologijos bei mo ologijos b uožus (1966: 217–218 i k .; 1980: 196 i k .).
Žemai iškomis knygos ypa ybėmis domėjosi gied ius subačius (1998: 38, 44–58)
esc i os no o es. jonas Palionis (1979: 114115; 1995: 122) analizuando xViii a. la lengua de esc i os eligiosos
en a izó que Ziwa e yški endencia a enuncia a cie os cos eño ie asaičių a mės lyčių i
aukš ai in i kalbą. el au o señaló ecuen es ex os aukš ai ybes, cuyo uso la in luencia más lėmė la
adición de esc i u a de los ex os aukš ai iškų de ese me o. cla i icando las o mas de la lengua
li uanas, el o igen, aidá y ki čiación examinado en publicación ėmėsi jonas kazlauskas (1958: 59, 62; 1959:
1744; 1963a: 333; 1963b: 178179; 1968: 248 y k .). Menciona que albe as osinas (1995: 25 y k .) econs uyéndose
el pa adigma kai imo de los į a džių bal ų kalbų ambién ap o echó Ziwa e paliudy omis pa icipinių
į a džių o momis. wa o a mės y ac uales k e ingiškių a mės mo e iškojo linksnia imo ipo de
daik amų daik a a džių kamienų pa adigmas compa a i o e ela ŠVŽk a mės a dažodžio mo ologías
de desa ollo endencias y b uožus. po lo an o el obje i o de es e a ículo p esen a sinch onís ico
y inėjamo aš ijos paminklo mo ologija a chajiška, odėl ikslinga lygin i Zi-
xViii a. no es e ie as de k e ingiškių a mės aš ijos monunklo 1759 m. Ziwa o ma e iškojo
a džių (kaip i apsk i ai isų daik a a džių ipų6) kai ymo pa adigmas. analizuoja-
linksnia anja daik a a džių aidos opisą y, más impo an e, compa a con ac ualine ŠVŽk a mės
daik a a džių kai ybos sis ema. consecuen emen e analizándose en el a ículo con o madas
mencionadas kamienos daik a a džių aleg niación pa adigmas, se discu e analizables daik a a džių
galūnių o igen, in en amos explica his ó icos p ocesos de aidos del a da ozio, ki imų azones y
mo i os. Ziwa o y ŠVŽk da a compa a i a a mės pe mi ió p esen a econs uída xViii a. midu io
analizuojamosios a mės mo e iškojo linksnia anja daik a a džių mo ologiją. Ziwa o a mėje asignan
es mo e iškoyo aleg niación kamienai: ā y ā kamienai bei ē kamienas. Los p ime os dos kamienai
mu uamen e muy simila es, ellos di e encian sólo el es udio mos ó, que ie aaičių a mėje muy
supanašėję ā y ē kamienai. 6 sob e o os analizándose la esc i u a monumen o de obje os a a des
di e sniación ipos de e olución é. Vaičiakausky ė 2001: 119133; 2002a: 223236; Vaičiakauskienė 2005: 9199. 7
sob e Ziwa o g á ico y esc i u a ya más de una ez esc i o (plačiau ž . gi denis 2000a: 233257; 2000b: 183190;
kamiengalio p iebalsio minkš umu – dėl šios p iežas ies šiuos kamienus galima
bū ų ap a i ka u (plg. inkauskienė 1999). s aipsnyje minė i kamienai bus ap-
a iami a ski ai, nes ski iasi galūnių kilmė i į ai uoja galūnių žymėjimas eks e7 .
2001: 292326; gi denis, gi denienė 1997: 1144; gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2001:
119133; 2002a: 223236; 2002b: 47), po lo que en es e a ículo no se epi e.
54
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
ā I ā kaMienai
odos ā, ā kamienų daik a a džiai son ma e iškosios giminės, iene sie e
aleg nius ( a dininką, kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, ie ininką
(inesy ą) y šauksmininką), es núme os ( ienaskai ą, daugiskai ą y d iskai ą).
ā kamienas
Vienaskai a daugiskai a
V. ąka 5710 ~ nk8 V. ąkas 1089 ~ nkas K. gałwos, ąkas 11913 ~ gl os, nkas k. ąku 414 ~
nku n. zmona, dyinay ~ žmonas, din. n. źmonoms 2732 ~ žmuonoms g. ąka 217 ~ nka g. ąkas
29 ~ nks kalbojy 5914 ~ nko, dino, klbo 1. Vienaskai os a dininko galūnė es -a, ej.: [...] nie a
zwyczaiaws, idan bał a gałwa okiuw me iu numy um, ney miałwe Panna, an awęs i a
Įn. ąku 8117, ~ nk Įn. ąkomis 751 ~ nkoms
V . ąko 82, dyinoy 2119, dienoj 3215, V . ąkoʃy 916 ~ nkos
okay dek e as yzdu as 23524.
Š . ka una 2918 ~ k  .n Š. źmonas 1182 ~ žmonas
Lyginamojoje a mėje ienaskai os a dininko galūnė ambién -a ( nk ~ hand9, oba ~ ob), que
kildin ina de el seno ino ilgojo *-. senosios akū inės galūnės en el habla li uanas son su umpėjusios sob e
xiii a. pabaigą y xiV a. p adžią (būga 1961: 46; gi denis 2001: 173174; g ina eckis 1973: 267). 2. Vienaskai os
kilmininko galūnés es -as, -os, p z. : A neźyno e, jog ąnay jumis yzwede yz newales Fa aona; yz maces
ąkas nep ie elyzkas 1851921; En onces negiediekiemos p y su zawk y, pa a no łupomis, ale zy dy,
abyczaju o no egyn e, y p ikłodu, eypag y anos Zmonos Pagonkas 971618. en la ac ual k e ingiškių
a mée šakninio ki čia anja daik a a džių ienaskai os se žemaičių šnek ose neki čiuo as la gas
ci kum leksinės galūnės son umpėjusios an e io men e negu akū inės. mejo es o lo mues an
di e en es *-añ y *-n a liepinías. En el p ime caso ese Duga sis e a su ienbalsėjęs, pe o aún abie o
kilmininko galūnė y a -as, o galūninio – -uos ( nkas ~ añkos, obos ~ obõs).
Vienaskai os kilmininko galūnė kilusi iš *-s. kaip odo a mių y imai, šiau inė-
(p z.: ns. gal. d ba ‘da bą), segundooy no sólo su ienbalsėjęs, pe o ya pe ėjęs en mediá ico pakilimą
(p z.: 8 en el a ículo se u iliza pa a ejemplos e minales el š i Palemono y sus diak i iniai signos. 9 aquí
y adelan e ejemplos de la compa amía c eados a ículo au o és.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
55s aipsniai a icles ns. / įn. šk ‘šaka; da plg.: ns. nomb e. ąka 5710 y ns. įn. ąku
8117) (gi denis 2001: 174). neki čiuo ų galūnių ci kum leksiniai ocías žemaičių a mėse
más menos son educido (g ina eckis 1973: 272). analizábamos la esc i u a monumen o
del kilmininko o mas con i ma la ac ú, que neki čiuo a galūnė -ās a mėje yaiai
su umpėjo, a ki čiuo oji ( eikiausiai pe a pinę -o.s) in e o en -uos. 3. El
únicoaskai o bene icia io galúnes son las siguien es: -ay, -a = [a.]10, ejemplo. : S ojoy,
cuando u dydy nobaźen wu, cuda o Diewa ławkie aź ligi e e dienay, ne egiedamy
niekokie cuda, pa syganda 825; Abłudnikay ( ay i a błudyjen is) ne epkie ay źmogaws
ney mozokie , kas yz bu na mys a ale kas yz bu na paey a y zy dies, kaypo ayles
pyk as, we ym mo e i es, uź muśimas, y k om padabnes 863 ey6. en la ac ual ŠVŽk
a mée abo dadoasis aleg nis inigiasi -a. (lo . ~ ló ai, ob. ~ óbai). Ziwa as con i ma
que unaskai os bene icia io galūnė -a a mėje su ienbalsėjo de *-ai (plačiau ž .
Vaičiakausky ė 2002b: 18). ningún signos diak i ínicos, galincios ma ca ė i
mono ongizuado balsio longi ud, Ziwa o in é p e e nousó. sin ellos žemai iškas
su ienbalsėjusias galūnes -[a.] (beje, y -[e.]) puede insc ibi se sólo dig a ais -aa, -ee.
Ziwa o au o , seemusiai e i ando dig a o -aa, žemai išką ienaskai os 4. Vienaskai os
galininko galūnė es -a, p z. : Duiu os znoka, jog ku i az pabućiusiu y an cuyo ąka
naudininko o mą analizuojamame eks e pa a ojo os kelis ka us.
py mu pakieliu, aay se á 1342728. k e ingiškių ienaskai os galininko a ma coincide con
paliudy a Ziwa e, . y. kalbamojo linksnio galūnė es -a (lo a ~ ló ą, oba ~ óbą). lexión
del gale io
-a neabejo inai kildin ina desde *-añ.
5. Vienaskai os įnagininko galūnė es -u = [ọ], p z. : Weyziek en onces kaypo awa ąku Apaz ałams duna pa e,
leipdams, idau wyims dali um ne śikz ay, y kaypo ąkoy anu, y ąkoy u, ku yi nu anu jeme duna skiel um
811719. k e ingiškių a mėje ienaskai os įnagininko galūnė -ó ( nk ~ hand, obọ ~ óba) kildin ina desde *- < *-n
<*-n. el es udio e eló que la galúnia del emenino di e niamien o daik a a džių ienaskai os įnagininko
coincide con el masculino di e niamien o ipo o kamieno daik a a džių ienaskai os įnagininko galūne -ó < *-ō
(Vaičiakausky ė 2001: 121). aigi ya Ziwa o a mėje ue su apę daik a a džių o y ā kamienų ienaskai os
įnagininko o mas ( a plg. gi denis, gi denienė 1997: 13). 6. Vienaskai os inesy o o ma a ía: -o = [uo], -oj, -oy,
-ojy, p z. : Gałwo nu E zkieśiu ka unas (y ku ę kie u esdeśim is jun o wiezdays użgawa, ąnkiey ię diełodamy)
buwa onu gylu uk ąn e 3321113; Ale ay Jezus kalbieje apeyni Baziy ćūn kuna awa, ku ay ećioyoy dien yz
numy uśiu a sikiele 1151718; Jaw i a ćieas aquí 10 y adelan e según Ziwa o g á ico y ašliaą lauž ybiniuose
skampa se p esen an en ansli e uados a mės one ines, las cuales con esc i u a del ex o.

56
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
binkie ies g ey a, po que oj adinoj, galiema ij a a y y paim y, ek en ay nu mynes,
jog ningú nos ano ne a ims 1572628; We kie debeis, we k o ay li o as Wie ojy aos os
az as duo as We kie Pe kunay, y Dangaws galibes, sku P y G aba añko[je], obo ~
Po na 33315–18 .
Lyginamojoje a mėje ienaskai os inesy o o ma baigiasi -uo ~ -o(je) ( nko ~
obõ[je]). es secunda ias o igen galūnė, su gida de iejo loca i * ankāi i
pos poziciones *-én. aigi abudiamosios galūnés aida ue és a: *-āi + en > -ājén > -ōjẹ.
como osinas a i ma (2000: 181), pos poziciniai ie ininkai enían susi o ma se aún a *-āi,
*-ān o *-ēi, *-ēn umpėjimo, de lo con a io hoy end íamos ales o mas, como
* ankaje, *žemena). Vienaskai os inesy o o mas se con i ió en uno skiemeniu ilgesnės
po o os linksnių o mas, po lo que sus mo ologicamen e umpėjo.
senieji aš ai odo, kad su umpėjusių o mų jau bū a xVi–xVii a. aš uose (Zin-
ke ičius 1980: 192).
Ziwa o g a ikos i ašybos analizė leidžia eig i, kad au en iška ienaskai os ine-
sy o lexija laiky ina -uo; ( a plg. gi denis 1996: 221), y o as a ian es g a inas del
aleg ío hablado son ly ys paaukš ai in as del au o del ex o (plg. gi denis,
gi denienė 1997: 3132).
analizábamos ex o indica que xVIII a. mediodieje k e ingiškių ap iamojo kamieno
daik a a džių ienaskai os inesy o leksija ya había su umpída. 7 . Vienaskai os
šauksmininko galūnė -a, p z. : O co una p awedliwa ys! 33025 . en la ac ual
compa a i amoja a meza ā kamieno daik a a džiai šauksmininko o ma
ac iamen e no iene: ella es á coincabida con a dininku, di e encia sólo ki čiu (m g
~ me g). Šauksmininko leksija -ă, pe dudusi su mo ologική signi icación, ilgainiui
enía se nume ama, ej.: mo in, Onu (Zinke ičius 1966: 222; gi denis 1962: 60). ales
ecyklingos unisasi os o mans šauksmininko sin galūnės pasaci o y Ziwa e, ej.:
ma in 6121; żmon 681.
8 . plu aliskai os a dininko galūnė -as, p z. : Ale ąkas y koies su buwa u yz as, y a e
Ponas Jezuas Apa o mas yz yzkie ij eguł waykśćio 108911. plu aliskai os o mado
del nomb e k e ingiškių plo e e minasi ambién -as ( nkas ~ añkos, obas ~ óbos).
galūnė -as es ina de *-ās. las in es igaciones mues an, que e enaičius
ki čiuo as -ā labai anks i su umpėjo (gi denis 2001: 171; Vaičiakausky ė 2002b: 14).
pocougiskai os šauksmininkas de seno es á coinc apęs con muchosiskai os a dininku.
Ziwa e muchosiskai os a dininko y šauksmininko o mas ambién coinciden. 9.
plu alis a kilmininko galūnė es -u, p z. : O cuando ne olyi buwa, zwećiaw e Panna yzgy da
ąkma anu ieme en el ąku awa Suneli 351921; Po cuán día paźieg no ju i Elzbie a
Zacha ioiu y Jona, eje u Juzupu Panna y Naza e ha [...] 401718. en la ac ual ŠVŽk a mée
abo da i o aleg nio galūnė es i o ki čiuo a -u., o neki čiuo a -u, . y. coincida con
paliudy a ex o ( nku ~ añkų, ọbũ. ~
ob). kalbamojo linksnio galūnė kildin ina iš *-uñ .
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
57s aipsniai a icles /
Ziwa o a iškojo y mix o aleg nia io ipo de daik a a džių analizė (Vaičiakausky ė
2002a:236; 2002b: 223 18) leis ų eigi que los deik a a džių en cues ión ki čiuo a kilmininko
galūnė aún ue supues a con nosiniu balsiu (da plg. aleksand a ičius: 1963 102). sin eso, al
espėliojimą pod ía jus i ica el į a džio u Ziwa e o ma de kilmini os un 17410 o
d iga sio un akul a i us uso en posiciones imposibilūninėse, ej. : Kam munęs ape ay
kławi, cuando munymi ne yki, kławskies un, ku yi mu nęs kławe, nes az pa aiemnay ne
mokiaw nieka 174810; apskuns as 18817, skunðes 31410. 10. el usua io de múl iplescui os
galūné es -oms, ej. : Y yz kalbynieje iems ne i ykiema ju, y kyi iby śy dyis, jog ne no ieje
ykie y źmonoms, cuya egieje ij y yzk e ingiškių a mėje és e esque nio galūnė es -uom
nu my uʃiu kiełuʃi, ada ʃ oʃawoje anus y ba a 2731–3 .
( nkoms
11
~ añkoms, óboms ~ obóms) (plg. alminauskis 1931: 92). apam a iosios galūnės
ozis según a mės dėsnius di ongiza osi de -omus, que su gió de seno inės
*-āmus. iejos esc i os es udios mues an que xVixVii a. aún e an u ilizados
nesu umpėję naudininkai *šakāmus ‘šakoms, * ankāmus ‘ ankoms.
nos umpėjusių bene icia io o mas de es os días e mėse gene almen e
noap inkama. los dialec ólogos concue dan que los co os a ian es emp čiausiai
adquiló bajoaichios (plg. Zinke ičius 1966: 232), po lo que y Ziwa e uni e so amen e
adquilėjusios su umpėjusios naudininko o mas. 11 . muchosiskai os galionis a
iene galūnę -as, p z. : Dieł o kławpuis ąkas u dieju i paka ney kałbieje 1667.
Lyginamojoje a mėje muchosiskai os galininko o ma ambién -as ( nks ~ hands,
obs ~ óbas), que su umpėjo de *-s. algunos kalbininkai (kazlauskas 1968: ninko
189; Zinke ičius 1980: 195) linkę many i, kad ap a iamojo linksnio leksija kildin-
ina iš *-ns12. g eičiausiai (kaip i ki ų kamienų a dažodžių) daugiskai os gali-
senoji galūnė ue be n, . y. *-s, po que de o o hoy end íamos: *-ns →
-ns → -s → -s → -s.
12. múl iplescui os įnagininko galūnés son -omis, -oms, ej. : Az ug iawiu aquella
Bażnićiy ąkomis dy p a, o po yju dienu paʃ a iʃiu aną nawjy, ymis dienomis
18119–21; Y pabudyna Pons Diews Juzupa y Nikodema, ku yi iemy pazwaleny nu
Pyło a, a eje u obinoms<...> 24718.
en la ac ual k e ingiškių a mėje muchosiskai os įnagininko galūnė -uoms ( nkoms ~ añkoms, obũoms ~
obõms). nesu umpėjusių de discusión aleg nio o mas es gi dėjęs gi denis en una caninoje (gi denis,
Pab ėža 1998: 20; aún plg. Lka 1991: 66, žemėl. n . 63). Mo ológicamen e noqui ada galūnę mejo é mino11 En la
elšiškių a mėje ā ( ambién y ā bei ē) kamenų a dažodžių mul iiskai os naudininkas puede ene įnagininko
ki į bei p iegaidę, ej.: dinũoms ‘dienoms, m gũoms ‘me goms (gi denis
1996: 57, 103, 142).
12 sob e la o igen de es a lexión éase ambién. Pejiulis 1970: 311312.
58 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII je man enikė i i p iebalsinio kamieno
sona a Vaičiakauskienė
daik a a džiai (Zinke ičius, 1966, 233; da plg. ku -ā kamiengalis i galūnė *-ms.
muchosiskai os įnagininko galūnėje i pe eko mo ologicas signi icaciones y desapa eco
Vaičiakausky ė 2002b: 59). galūnė -uomis a si ado iš seno inės lie u ių *-āms,
de es a mane a abo daños aleg nio o ma coinc apo con muchosiskai os naudinikku. En
la ac ualidad el oxi onino de ki chiación galūnė di e encia del bene icia io sólo a la
llegada y con ella elacionadou a a auk iniu ki čiu13: el bene icia io o mas
ki chiuojamas i ap adicialmen e, įnagininko i agališkai; ba i ónico ki chiación
ambos aleg niai coinciden ( ambién é. aleksand a ičius 1963: 105). Ziwa as mues a que
en xVIII a. medio Pajú io žemaičiai k e ingiškiai aún usaban nesu umpėjusias o mas
mul iskai os įnagininko (su umpėjusių o mų analizuojamame ex o pasikė sólo pa ą
eces). 13. múl iplesiskai os inesy o galūnė es -osy = [uosẹ], p z. : Jey ne yzwiiu ąkoy su
p adu yma wyniu y ne idieiu py z a muna y wyi a wyniu, y ne ydieiu ąkas muna y zona
jo, no i ykieiu 271911.
nesu umpėjusias ie ininko (inesy o) o mas išlaikė ik kai ku ie k e ingiškiai
i pajū iškiai (gi denis, osinas 1976: 188–197), o šiaip lyginamojoje a mėje dau-
giskai os ie ininko galūnė y a -uos ( nkos ~ añkos[e], obũos ~ obõs[e]);
da plg. (aleksand a ičius 1963: 107). muchosiskai os inesy as ue un skiemeniu
ilgesnis que o as o mas pa adigmas, po lo que endęs mo ologicamen e
umpė i. Ziwa o análisis pe mi e alega que xViii a. medu yje ā kamieno
muchosiskai os icininko (inesy o) o mas aún no umpėjo.
ā kamienas
ā kamieno daik a a džių aleg niación no hay gausus. g an pa e es pasada en ē
kamieną14. Pe ėjimo p iežas is – neki čuo oje pozicijoje ga sai *-ā , *-an, *-a i
*-ē, *-en y a su apę į -e, plg. ( osinas 1971: 49). dėl šios p iežas ies galūninio
ki chiación daik a a džiai adqui ió seis homonimines o mas, y šakninio ki čiación
á uonias. aigi ya xVIII a. medu yje k e ingiškių a mėje yko mo e iškojo
linksnia anja daik a a džių (kaip, beje, i iso a dažodžio15) nop oduc i iųjų
kamienų pe ėjimas į p oduk i iuosius.
13 es o se puede a i ma sólo con ese a, po que ā kamieno a dažodžių daugiskai os naudininkas šiau ės
a mėje gali u ė i įnagininko ki į bei p iegaidę (gi denis 1996: 57, 103, 142).
žemaičių 14 en algunos abajos lingüo y os ā y ē kamienų daik a a džiai se a an jun os (aleksand a ičius
1963: 101116; Šiliauskai ė 1991). aquí ē kamieno obik a a dzii se a an po sepa ado. 15 Po más sob e Ziwa o
a mės a dazodio nop oduc i iųjų kamienų pasamien o a p oduc iuosius é. Vaičiakausky ė 2002a: 223236;
Vaičiakauskienė 2005: 9199.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
59s aipsniai a icles /
Vienaskai a daugiskai a
V. dwae 5520, poni 1817 ~ d sè, ponì V. duśies 5417 ~ dũ.šes K. dwaes 1519,
ponios 24712 ~ d .ses, k. dwaiu 8525 ~ d .u poũos n. dwaey 1714, duśiey 4424 ~
d sê. n. dwaioms 24228 ~ dosoms g. dway 1111 ~ d .sẹ g. dwaes 19017 ~
d sès Įn. dway 1910 ~ d s Įn. kojomis 5320 ~ kúojomìs V . baznicio 224,
baźnićioj 7921, dwaioy 7710 V . kojoy VI34 ~ kúojosẹ
~ bažnĩ.o, ~ d o Š. dwae 23610, poni VII2 ~ d sè, ponì Š. dwaes 24320 ~ d .ses 1.
16
Vienaskai os a dininko galūnés es -,a = [e], -e y -i, p z. : Y eyp awa duśie g ey a aną
a as, iey gie ay kaypo Panna zwećiawe ano yizkoi 501718; Day lywa din a Poni Aniołu
2871315.
ie kie e, y p yʃyweyziekie e, nes dwaʃe kuna y kawłu ne u : kayp muni ege e u yn-
i 26917–19; Tada a imk zapło a uż ʃawa ćiʃ a a, ku i eʃi Aniołams ligi, Tu pa i buʃi
Lyginamojoje a mėje ienaskai os a dininko galūnė -ẹ (d s ~ d asi, d ~ dali), que
su gió de seno inės *-. a mée (como y de odos los del no e ie as, excep o los
mismos me idionales y o ien ales sus pak aščius) ozis a po minkš ojo p iebalsio
siendo neki čiuo as pe pa eiginį balsį e susiau ėjo has a ẹ. e dad, juozas
aleksand a ičius (1963: 109) c ee que al a k e ingos a mée susiau ėjęs has a , pe o a gu, si es e
balsis galėjo iek susiau ė i17 .
Ziwa o a mėje, kaip odo pa yzdžiai, galūnės balsis da bu o nesusiau ėjęs.
Menė i g a inamen e unaskai os a dininko a ian es (išsky us -i), como indica
análisis del ex o g a icos, ma ca balsį e o -æ po j. sepa adamen e hay que menciona
la palab a poni (ponì ~ põni), cuyo galūnė -i (Zinke ičius 1966: 223). el inal -i
noapla ūnamien o indica que su gió de *- (būga 1958: 566). a menes es udios
mues an que ilguosius p alie u ių akū inių galūnių balsius, ambién y * y *,
su umpino odas a mės. los ie as del no e, di e en e de o os a minos, *, *
nesuplaké con *, * o *, *, ej.: ns. nomb e. g žì ‘g aži, dgs. al. mšks
‘miškus (Zinke ičius 1966: 116).
Vienaskai os šauksmininko o ma no di ie e del a dininko. 2. Unascai o kilminado iene
es as ex emidades: -es, -os, ejemplo. : Kał as aay u wadżio ojes, pyk os dwaes
apie as, me e 18214; Ponas Jezušas u e niky po we bu ne dielos g iża y Je uzalu 1213.
16 En la ac ualidad compa a i amojoje a mėje se u iliza o ma con ē kamieno galūne, ej.: d se ‘d asė(je). 17
aquí menciona que abbi asis e ki čiuo oje absoliu inėje galūnėje bas an e ecien emen e exis is a o no es
ie asaičių Žemaičių kal a ijos y ne a ėnų apylinkėse, más amplamen e sob e es o é. gi denis 2000a: 233236; más plg.
juškai ė, gi denis 1974: 9394.
66 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII g. dwy dyiny 1061,
sona a Vaičiakauskienė
aby kojy 22414 ~ d din, b ko Įn. dwym gałwym 31119 ~
d m gl m
1 . Feme iškojo aleg niación ipo a dažodžių d iskai os a dininko y galininko linksnių
galūnė es -y = [ẹ], p z. : Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y a e po am po dwyiu
dyinu awa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 1061 Y eypo ij yz æy kaypo iuna an
Lu nes, dydy wyny aby zwæćiawy kojy p y k iżiaws p ymuśiedie 2241315; Pa am ana u
uczćiwa y e e eye anane: y eyp zwieieiey, y mo ines awæs kałbie y de wayzdy
Dangaws , 2269. en la ac ual compa ada a manaje deli ian e dik a a des diskai os
a dininko y galininko coincide con la o ma paliudi as Ziwa e (d ž izd ~ d ì ž aĩgždi).
Ma e iškosios giminės d iskai os a dininko y galininko leksija -ẹ ~ -i kildin ina de
seno inės lie u ių *- (plg. kazlauskas 1968: 130; más ž . Zinke ičius
1980: 181).
2. d iskai os kilmininko galūnė es -u, p z. : Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y
a e po am po dwyiu dyinu awa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 10613. en la ac ual
k e ingiškių a mée daik a a džio d iskai os kilmininko galūnė ambién es -u (d jũ.
bobu ~ d ijũ. bóbų) y coincide con aba cados daik a a džių muchosiskai os
kilmininku.
3. d iskai os įnagininko galūnė es -ym = [ẹm], p z. : No in wyiny bu um weykiy bu wy,
ky y ułomny; ąku koju ne u iejy; kup o y, akły, dwym gałwym, kie u iomis ko
jomis [...] 3111720.
en la ac ual ŠVŽk a mée d iskai os įnagininko galūnė ambién -ẹm (d m šà km ~ d i šaki). debido al d iskai os
įnagininko o igen y aido exis a de di e sas explicaciónimos (plg. Mažiulis 1970: 209218; Zinke ičius 1980: 198). En
es e a ículo obse anci kazlausko hipo zės. aigi senosas d iskai os įnagininko o mų kamiengalis es
a dininko y galininko galūnė. los iejos es e aleg nio o ma enía galūnę -ma, posiblemen e de i usiana de *-m
(kazlauskas 1968: 128, 132; aún plg. aleksand a ičius 1967: 239; Zinke ičius 1966: 206). Veikiausiai k e ingiškių
abdiamosios d iskai os o ma es mo ologicas de o igen24 žemaičiai įnagininko (kaip, byje, y naudininko)
galūnės okalizmą p ide ino al nomb e y galūnės okalizmo del galininko. e minando analizado ipo de
daik a a džių d iskai os o mas de se icio se puede alega , que en iempos Ziwa o, como mues an dados
ejemplos, ya e an u ilizadas ales emeninocho ipo di e niación de daik a a džių d iskai os o mas, cuales
se usan y hoy k e ingiškių plo e (da plg. aleksand a ičius: 10 19634). 24 an anas salys es as k e ingiškių
d iskai os o mas a ó aiškin i one iškai, pe o a eso opš a au ų mo e iškosios giminės a dažodžio
galūnės -ẹm kilmė iš *ām; alli ų one icamen e explicado y ales o mas como (dộm) gaidộm ‘(d iem) gaidžiam,
po que compuinys *djă zemaičių a mėje es sup iešakėjęs an e hablaban d iga sių siau ėjimą (gi denis 2001:
430).

1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
67s aipsniai a icles /
IŠVaDOS ishanaliza us y compa us Ziwa o a mės y ŠVŽk mae iškojo
aleg niación daikginim e eló que desde xVIII a. medu io k e ingiškių a mėje
a a džių kamienų pa adigmas, galima da y i šias iš adas.
1 . Ziwa o a mės i ŠVŽk mo e iškojo linksnia imo daik a a džių pa adigmų ly-
esminių mo ologinių pokyčių neį yko. la aida de la mo ología de a mės
depende de la mo ología y la onología enominio.
2. ya xVIII a. medu yje k e ingiškių a mėje yko mo e iškojo linksnia anja
daik a a džių (kaip y iso a dažodžio) nop oduk i ijih kamienų pe ėjimas į
p oduk i iuosius.
3. y imas a skleidė, kad jau Ziwa o a mėje bu o su apę daik a a džių o i ā ka-
mienų ienaskai os įnagininko o mos.
4. jau xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje mo e iškojo linksnia imo daik a a džių
unaskai os icininko (inesy o) o mas ue expe imen usios mo ologico
umpamien o. múl iplesicai os o mas (kaip, po beje, y a iškojo aleg niación)
aún no umpėjo. En es e momen o su umpėjusies ly ys habamosios
ca ac e ís icas sólo k e ingos šnek a. 5 . Ziwa o análisisé mues a que
ma e iškojo aleg niamien o daik a a džių plu iskai os naudininko o mas
mo ológicamen e cambii o has a xVIII a. medio io ex e uni e salmen e u ilizadas
su umpėjusios ly ys. 6 . Ziwa o a mée ma e iškojo aleg niación daik a a džių
muchiskai os įnagininko o mas desde naudininko sky ėsi sólo galūninio balsio i
p esencia. Lyginamojoje a mėje mencionados o mas dis i ia sólo p iegaidė y con
ella elacionado a i auk inis ki is. 7. como indica Ziwa o análisisé, xVIII a. medu yje
k e ingiškių a mėje ē kamieno daik a a džių leksija -es < *-ēs da sky ėsi nuo
galūnės -ẹs < *-s, plg.: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės y ugnys 904 < *-s ‘ugnies. 8.En el ex o
bajo conside ación la o ma d iscai os a a, pe o dėsningas. Ziwa o iempos, como
mues an dados ejemplos, ya e an u ilizadas ales emeni ojo aleg niación ipo
daik a a džių d iskai os o mas, cuales u ilizadas y hoy k e ingiškių plo e.
Li e a Ū a
aleksand a ičius juoza s 1963: k e ingas a mės daik a a džio kai ybos
peculia idades y galūnių aida. Kalbo y a 9, 101117. alminauskis k., 1931: Vyskupo a.
ba anausko laiškai hugo webe iui. A chi um
Philologicum 2, 68116.
bazinys . 1995: 1759 año Ziwa o eiksmazodis y sus o mas (bakalau o abajo).
Uni e sidad de Vilniaus.
68 ac a
sona a Vaičiakauskienė
Linguis ica Li huanica LXVIII
būga kazimie as 1958: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li .
leidykla.
búga kazimie as 1961: Rink iniai esc i os 3. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li .
edi o ial.
gi denis aleksas 1962: Ti kšlių a mės mo ología y palab as de da yba ( ank aš is).
gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai. Vilnius: Mokslo y encikopedijas edi o ial.
gi denis aleksas 2000a: Calbo y os abajos 1. Vilnius: Mokslo y enciklopedijas
edi o ial. gi denis alexas 2000b: Calbo y os abajos 2. Vilnius: Mokslo y
enciklopedijas edi o ial. gi denis aleksas 2001: Calbo y os abajos 3. Vilnius: Mokslo
y enciklopedijas edi o ial. gi denis aleksas, osinas alb e as 1976: algunos
samp o a imien os dialec ologicas oné ica cues iones. Bal is ica 12(2), 188197.
gi denis aleksas, gi denienė danu ė 1997: 1759 año Ziwa o índice. Vilgi denis aleksas,
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
ski man as Pe as 1998: 1759 año Ziwa as. Vilnius: Mokslo y enciklopedijas edi o ial.
gi denis aleksas, Pab ėža juozas 1998: Žemaičių ašyba. VilniusŠiauliai. g ina eckis
Vladas 1973: His o ia de los a menes de Zemaičius. Vilnius: Min is. juškai ė ., gi denis
aleksas 1974: lo mismo y ne a ėnuose. Kalbo y a 25(1), kazlauskas jonas 1968: Lie u ių
93–94.
kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. kazlauskas jonas 1958: Li u ias palab as
i-kamieno daik a a džių ienaskai os įnagininko y ie ininko o mas de o igen
cues iónimu. Kalbo y a 1, 5167. kazlauskas jonas 1959: daik a a džių ()u
aleg niacimien o nykimas. Lie u ių kalbo y os p egun as 2, 1745.
kazlauskas jonas 1963a: a chajiškos p iebalsinio kamieno linksnių o mas.
Kalbo y a 6, 333334.
kazlauskas jonas 1963b: po el sis ema de ki čiación de a dazodio de la lengua li uanas daidos. –
Kalbo y a 7, 171–181.
LKa II – Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika. Vilnius: Mokslas, 1982.
LKa III A las del idioma Li uáneo 3. Mo ología. Vilnius: Mokslas, 1991. Mažiulis
Vy au as 1970: Bal ų y o os indoeu opeos lenguas elaciones. Vilnius: Min is.
Palionis jonas 1979: His o ia de la Li uanian li e a u ia language. Vilnius: Mokslas.
1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo
daik a a džiai i jų aida
69s aipsniai a icles /
Palionis jonas 1995: His o ia de la Li uania ašomosios lengua. Vilnius: Mokslo y
enciklopedijas edi o ial.
inkauskienė egina 1999: Ry ų aukš aičių u eniškių a dažodis: ac ual si uación y
is o inė aida (dak a o dise acija). Vilniaus pedagoginis uni e sidad. os albe inas
as 1971: Šaukėnų šnek os ā, ē i i kamieno daik a a džiai. Kalbo y a 23(1), 4954.
osinas albe as 1995: Bal os lengua de į a džiai: mo ologijos aida. Vilnius:
Vilniaus uni e sidad.
osinas albe as 2000: inesy o y adesy o o igen y aidos cues iónim. Bal is ica
34(2), 173–183.
subačius gied ius 1998: Žemaičių bend inės kalbos idėjos: XIX siglo comienzo.
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Vililiauskai ė . 1991: 1759 años Ziwa o daik a a džių aleg niación sis ema (diplominis
da bas). Uni e sidad de Vilniaus.
Vaičiakausky ė sona a 2001: 1759 años Ziwa o o, io, iio kamienų daik a a džiai y su
aida. Kalbo y a 50(1), 119133.
Vaičiakausky ė sona a 2002a: 1759 Ziwa o i y p iebalsinio kamieno daik a a džiai y
sus aida. Bal is ica 36(2), 223236.
Vaičiakausky ė sona a 2002b: 1759 años Ziwa o a dažodžio di e niación sis ema (dak a o
dise ación). Vilniaus pedagoginis uni e sidad. Vaičiakauskienė sona a 2005: 1759 años Ziwa o u i
iu kamieno daik a a džiai y sus aida. Ac a linguis ica li huanica 53, 9199. Zinke ičius Zigmas 1966:
Lie u os dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1980: Li u ias lengua his ó ica
g ama ica 1. Vilnius: Mokslas. suMMa y he aim o he a icle was o esea ch and desc ibe he
de elopmen o he eminine- ype noun declension, wi h emphasis on he Ziwa o o 1759, he
nouns o eminine- ype declension in
he Ziwa o o 1759 and he Mo phological
de elopmen o hose nouns
w i en eco d o he 18 h cen u y no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he e a e h ee
kinds o s em iden i ied in he eminine- ype declension ā and ā s ems, and also ē s em in he
Ziwa o dialec . he i s wo
70 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII he immedia e pos -s em posi ion. as he p esen esea ch
sona a Vaičiakauskienė
p o es, a e y close simila i y can be obse ed be ween he s ems ā and ē in he Zemaiciai dialec .
o he h ee s ems a e e y much alike, he only di e ence being he pala alized consonan in
he esea ch p esen s an accu a e and consis en ly ca ied ou analysis o he a o emen ioned
noun s ems in e ms o he s udy o hei declension pa adigms, and he ob ained da a we e
compa ed wi h he da a o he p esen -day use in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . gi en
solid g ounding: he o igin o noun in lec ions, some p ocesses in he his o ical de elopmen o
p ope names, causes and mo i es o change. he me hod o compa a i e s udy enabled us o
wi h he help o he me hod o inne econs uc ion, he ollowing poin s we e disclosed and
p esen he econs uc ed mo phology o nouns o he eminine- ype declension in he no he n
Zemaiciai o k e inga dialec o he mid-eigh een h cen u y. Zemaiciai o k e inga dialec in he 18 h
cen u y had al eady unde gone he p ocesses o duced. in he p esen -day use, educed o ms o
his kind a e ypical only o he sub-dialec o k e inga. he compa a i e s udy o he da a o he
he ho ough s udy and he subsequen analysis ca ied ou p o ide su icien g ounds o
s a e ha ha singula loca i e case o ms o he eminine- ype declension in he no he n
Ziwa o dialec and o he no he n Zemaiciai o k e inga dialec e ealed ha in he Ziwa o dialec ,
mo phological educ ion. al hough he o ms o plu al loca i e cases had no as ye been e-
in he nouns unde discussion, he s ems o he plu al ins umen al case and da i e case o ms
di e ed only in he p esence o he inal owel i. in he p esen -day dialec o k e inga, in he
eminine- ype declension, hese noun o ms a e di e en ia ed only by he onic accen and,
ela ed o i , he on ing o he s ess shi . hus, i is e iden ha he plu al da i e o ms in he
Ziwa o dialec had al eady been mo phologically educed. wi h e e ence o he nouns o he ē
s em, i should be no ed ha he in lec ion o he nouns o he ē s em speaks o he ac ha in
he mid-18 h cen u y, in he dialec o k e inga, he in lec ion -es < *-ēs s ill di e ed om he
in lec ion -ẹs < *-s, c .: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės and ugnys 904 < *-s ‘ugnies.
Į eik a 2012 m. augpjücio 2 d.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]