scieee Science in your language
[de] (orig) [en] [lt] [fr] [it] [es] [pt]

Zur Handhabung deutscher Realienbe­zeichnungen in den ins Litauische übersetzten „Kinder- und Hausmärchen“ der Brüder Grimm

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Zur Handhabung deutscher Realienbe­zeichnungen in den ins Litauische übersetzten „Kinder- und Hausmärchen“ der Brüder Grimm

Author: Hans-Harry Drößiger
Year: 2013
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/965/1055
201s aipsniai / a icles
hans-ha y d Ößige
uni e si ä Vilnius,
geis eswissenscha liche akul ä kaunas Mokslinių y imų
k yp ys: kogni y inė ling is ika, me a o a, me onimija,
e imo eo ija i p ak ika.
Apie a kymą okiečių
eaLienbe piešinius į ins
Li uanijos e ėZ en
KINDERUND HAUSMÄRCHEN
de b Üde g iMM
Vokiškų ealijų pa adinimų a i ikmenys
b olių g imų Vaikų i namų pasakų e imuose į lie u ių kalbą anno a ion įnašas užsiima su
koncep ualios me onymijos aidmenimi p ie deno a y ios Äqui alenz iš Vokie ijos
ealienbezeikimų lie u iškame. jis y a aip bandymas in e disciplininės jung ies iš e imo
žiniensch a i kogni y inės linguis ikos. y imo objek as y a aikaiund namųmä chen b ūde
g imm, ku ie su sa o 200 Mä chen suda o užda ą y imąsko pus i kaip eks i XIX jh. šal inį
socialund kul ū is o inio y inė i ep ezen uo i. haup me hode į y imą iš ek i alencijos y a
kalbų palyginimas, pa em as leksikog a ine kodi ikacija iš ealienbė imų okiečių i lie u iškų
žodynių. sky iuje eo e iniai pag indai y a apib ėž i są okos pasakojimai, kul ū a, ealien,
ealienbė imai, me onymia i sis ema ek i alenz ypenų pagal We ne kolle (2011) umpai
išaiškin a. ap ašyme ealienbezeichnungen in den khM: Zwischen Äqui alenz und Me onymie bus
okiečių ealienbezeichnungen in den li auischen schLÜsseLWÖ e : Mä chen, b üde g imm,
ealienbezeichnung, kon igui ä , Me onymie, Äqui alenz, deu sche sp ache, li auische sp ache.
keyWo ds: ai y ale, he b o he s g imm, cul u e-bound wo ds, con igui y, me onymy,
equi alence, ge man language, Li huanian language.
202 ac a
hans-ha y d Ößige
Linguis ica Li huanica LXIX
Mä chenübe se zungen y inė a. iš o iginalo i e imų palyginimo eklgin a, ku ios sa e kaip
den d ei Äqui alenz ypen he ausgea bei e : 1. Volls ändige Äqui alenz, bei de die Me onymie
keine olle spiel ; 2. Äqui alenz, bei de es konzep uelle Ve schiebungen im kon igui ä s aum
me oniminis pe kėlimas, me oniminis išk aipymas i me oniminis išk aipymas p is a y i; 3.
nulläqui alenz, ku ių haup me kmal y a inko po a ion iš emdwo d e n suda o.
schluss olge ungen, in denen au neue un e suchungsmöglichkei en zu Äqui alenz und
zu konzep uellen Me onymie hingewiesen wi d, schließen den bei ag ab.
anno a ion
he aim o he a icle is o connec he model o cogni i e me onymy wi h he model o ypes o
deno a i e equi alence on wo d le el o check ou he explana ional po en ial o he model o
cogni i e me onymy o desc ibing and explaining he use and occu ance o wo d equi alen s in
he Li huanian ansla ions o he ai y ales o he b o he s g imm by juozas balčikonis
(19381939) and adomas d uk enis (19992001). he b o he s g imm ai y ales (g ) can be seen in a
wide sense as a sou ce o he his o y o cul u e and social li e in he ge man speaking coun ies
o he 19 h cen u y. cul u e-bound wo ds a) e e o a special cul u al knowledge, which is in a
his o ical sense no o no comple ely compa ible wi h he s uc u e o knowledge in ou p esen
days, and he ansla ions o he g p esen ways o handling o ge man cul u e-bound wo ds
b) e e o a common cul u al knowledge o he communi y o ge man speaking coun ies.
o o eign eade s. in his a icle i wan o show, i and how he ansla o s achie ed a co ec
and app op ia e unde s anding o he cul u e-bound wo ds by choosing equi alen s. his allows o
show wha seman ic and cogni i e p ocedu es s and behind he use o ce ain equi alen s. by
compa ing he ge man o iginal wi h he wo Li huanian ansla ions i is possible o wo k ou i
and how he cul u e-bound wo ds o he o iginal ex s a e ende ed in he ansla ions, and
inally o induc i ely conclude how a he concep ual me onymy akes pa in ende ing o
cul u e-bound wo ds in he a ge ex s. in es iga ing his, he e can be es ablished
modi ieinLei ung: ZieL, y imo objek as i me odai des bei agos daba inio bei agos ikslas
ca ions in he heo y o concep ual me onymy in he amewo k o cogni i e linguis ics.
susideda iš o, miminan į koncep ualinę me onymiją nuo odas į modelį deno a y ių ek i alenz ypių
pagal We ne kolle (2011) suku i i uo pa ik in i, iniek kiek po encial koncep ualinės
me onymijos y a inkamas, į okiečių ealienbė imų a kymą lie u iškuose e imuose
Zu handhabung deu sche ealienbe zeichnungen
in den ins Li auische übe se z en Kinde - und Hausmä chen
de b üde g imm
203s aipsniai a icles namų pasakojimai b olių g imm iš juozas balčikonis i adomas P anas
d uk enis bū i aikomi. y imąsko pus suda o Mä chensammlung de b üde g imm, ku i po
pa adinimu Kinde und Hausmä chen (khM) isame pasaulyje žinoma apo. šis inkinys u i nuo
pi mojo pasi ody i 1812 kele ą, iš dalies aiškiai pe di b os išleidimų i leidimų pa i . ku i 200
kanonizuo ų pasakojimų u i. iš o kyla, kad khM užda ą ko pusą suda o, kas už in endiuo us
y imus y a naudinga, nes u in inė kokybė (i kul ū is o inio i socialis inio šal inio) i kalbinė
in meinen un e suchungen s ü ze ich mich au die Ausgabe le z e Hand mi den
O iginalanme kungen de B üde G imm on 1857, in eine neuau lage on 2010,
sukū imas pasakojimų glaudžiai p ie laiko a pio jų inkimo, ašy inės iki a imo i spaudkėjimo
(18121857) y a susiję. abu lie u iški e imai pag įs i an leidimo pasku inės ankos, ačiau y a
ch onologinių i edi o ialinių ski umų nus a y i. e imas iš balčikonis a si ado 19381939, ku i iš
d uk enis 19992001. balčikonis (2010) e imo leidime ūks a 20 pasakojimų1; d uk enis (19992001)
e imo leidimas y a išsamus. į ealienbė imus khM y a pag įs a uo, kad šie speci iniai leksikaliniai
iene ai a) į kul ū ines žinias e e iuo i, ku is is o inėje p asme ne (daugiau) p ie žinių s uk ū ų
daba ės kompa ibilus y a i b) į bend ą kul ū inę žinią okiečių kalbund kul u gemeinscha
nuo odu. e imuose panaudo i lie u iški ek i alen ai į akoja o e d iniu i laikiniu požiū iu
s e imo kul ū inio žinios Lie u os skai y ojams dispongba ma imą. apsk i ai y a ealienbė imų
a kymas e čian su p oblemą leksikalisch-seman inės ek i alencijos a p d iejų kalbų susijusi.
No in pasiek i minė ą ikslą modelį ek i alenz ypių pagal kolle deduk y iai pe žodžio analizę
pa ik in i į pag indu išdės y us pasakojimų eks us y a žodgu , ku is kul ū inius objek us
pasakojimuose pa adina, iš eks ko pus nus a oma, ačiau kaip sp endžian is pag indas, a ai
y a ealiniai pa adinimai, šalia daba inių i is o inių okiečių žodynų, ypač onomasiologinio žodynų
knygoje F anz Do n 39.1 ūks a pasakojimų n 38 die au üchsin, die Wich elmänne . An asis
Mä chen, 39.3 die Wich elmänne . d i es pasakojimas, 41 he ko bes, 42 de he ge a e , 43
au ude, 45 daume lings wande scha , 66 häsichenb au , 95 de al e hildeb and, 105 Mä chen
on de unke, 131 die schöne ka inne und Pi Pol ie, 132 de uchs und das P e d, 138 knois und
seine d ei, 139 das Mädchen on b akel, 140 das Hausgesinde, 149 de nennenbal, 170 die al e bel , Liebe
und eilen, 130 die iese und de schneide , 130 die d ei knois und seine d ei, 150 das Mädchen on
b akel, 140 die das Hausgesinde, 149 de de nenb auchen, 170 die Lieb und die Lieb und die Schneide ,
190 die die Schneide
204 ac a Linguis ica Li huanica LXIX lie u iškų e imų gali galu inai išsiaiškin i, a i
hans-ha y d Ößige
kaip o iginalo duo i ealienbė imai su jų kul ū inė e e encija e imuose bu o
sei zu es s ellung de sach e hal ssys ema ik zu um ang und inhal des kul u el-
len Wissens dien 2. du ch den ex e gleich on deu schem o iginal mi den beiden
a spindė i, aip kad induk i iai schluss olge gali bū i, iniek kiek koncep ualioji
me onimija į ealienbė imų a kymą e imuose daly auja. iš o a si anda galiausiai
galimybės p ie modi ika imo kognionslinguis inių požiū ių į koncep ualinę me onymiją.
eo inės pag indLagen
1. Mä chen pasakojimas laikoma kaip epinė ga ung (auch gen e) i y a čiabei cha ak e izuojama
kaip phan as ische, eali ä sübe hobene, a iable pasakojimas, ku i sa e nuo my hos dėl o
ūks a die e s e e i nuo sage dėl o ūks a konk e inių is o inių i geog a inės nuo odos
ab imin i. kaip haup kennzeichen des Mä chens y a bend ai adinamas aumund laiklessybė,
panaikinimas na u und kausalėsekes kaip iena sa aime sup an amumas (z. b. e imuo ės,
kalban i ži gai, augalai a objek ai) i ai a si adimas abelwesen kaip iesen, zwe ge, hexen,
d achen ( gl. Me zle Li e a u Lexikon 1990: 292). uo pačiu me u pasi odo pasakojimuose am
ik i ek izi ai, ku ie dažnai esminės dalies pasakojimų eiklo gali bū i, ku ie be be kokiu a eju
objek ai pe pasakojimą a pininkaujamos kul ū os ( isadienės, als ybinės- isuomeninės,
hö inės kul ū os u. ä.) y a i aip indizą is o iniam au en icumui suda o. ienas seka įž algą iš
pasakojimų kaip kul ū is o inių i socialis inių šal inių ( sl. Me zle Li e a u Lexikon 1990: 293),
gali khM bū en pe ų ek izi ų, ski ų iš adimui aizdų apie a silikusias is o ines epochas, ku ie
sa e i. w. s. kaip idu amžius apibūdin i, bū i panaudo i. ai, kas čia ek izi ai adinama, y a ie
is o iniai kul ū osobjek ai, į ku ią specialiais ealienbėgimais e e iuojama. ačiau y a žinoma
aip pa nus a y i, kad khM ieną dalį bend o li e a ischsp achlichen pa eldo okiečių kalbosund
kul u gemeinscha ep ezen uo i i kad uo daugybė leksikalių iene ų kaip bend esni
ealienbezeikimai aip pa į bend ą kul ū inį oną e e iuo i. 2 ai y a pagal sys ema iką anz
do nsei (2004) apie sachg upes 2 Leben, 4 g öße, Menge, Zahl, 8 o and o s e ände ung, 11 das
denken, 14 kuns and kul u , inanzen, 21 ech , e hik, 22 eligion, übe sinnliches.
15 „Zusammenleben“, 16 „essen und inken“, 18 „gesellscha “, 19 „ge ä e, echnik“, 20 „Wi scha ,
Zu handhabung deu sche ealienbe zeichnungen
in den ins Li auische übe se z en Kinde - und Hausmä chen
de b üde g imm
205s aipsniai a icles /
2. kul ū iniai, ealieniai, ealienbezeikiniai haß-zumkeh , ku i sau naujesnio, išplės inio kul ū os
są okos iš hansen bedien 3, apibūdina kul ū os są oką aip: jis eina už poli inių-socialinių ak o ų i
į aukia e s ymus i o ien ie imus socialinių milieus aip pa jų kons uk i inį cha ak e į.
kul ū inės o ien ie ijos y a socialinių g upių ne ik ezep i iai ‘implemen uojamos‘, be eben aip
pa ak y iai keičiamos i adie uojamos. (haß-Zumkeh 2001: 2) ca agnoli e ina panašiu būdu į,
kad kalba iek kaip p oduk as ienos kul ū os kaip i kaip eid odis i mediumas kul ū inių aizdų
gali bū i sup an amas; i kul ū oje įskaičiuo i be kokias elgesio schemas i e ybes bei pa i is
( gl. ca agnoli 2005: 79 .). šio einbeziež i a įskai an e e iuoja į ai sog. pag indinęžinią, ku is
esminiai į iš aišką kalbosund kul u gemeinsmės daly auja. Taigi y a žinojimas be kul ū os ne
galimas. i žinių ans e is mi el kalba, z. b. kai e čian , y a p incipiškai isada aip pa
ans e as kul ū os4. kul ū a y a daugiasluoksnio sis ema eikšmingų ženklų, ku ie padeda ai,
kad sa e a i inkamame pasaulyje išsiaiškin ų (...) į šią o ien ie ungsp es a ą y a iek
egzis enciškai pag indinės e ės į auk os kaip i įp as inės-p ak inesnės kon encijos.
(haß-Zumkeh 2001: 15) ai eiškia: 1. kul ū a su eikia o ien a imą į ieną kul ū ą eikia man sa e
o ien uo i. 2. kul ū inės žinios y a kon enalizuo a i am ik a o ma į kalbąund
kul u gemeinscha kodi ikuojama. 3. kul ū a kaip Wissens aum u i s abili i in e p e uojamos
( gl. haß-Zumkeh 2001: 16 .) komponen es. eikalinga pažanga kul ū inio pag indo žinių gali bū i
pasiek a į ai iais būdais, z. b. pe apib ėžimus į ai ių ūšies eks uose ( aip pa ach ex en), du i
daugiakalbiuose Fachwö e büche n i achenzyklopädien i e čian pe naudojimą kodi ikuo ų
ek ii alen e a ba jų ūkumo pe p ocedū as į kū imą ek i alen ų. emian is šiuo plačiu kul ū os
są oka y a įmanoma ne ik objek us, eiksnius iš asmenų, sa ybes sa ybes iš objek ų, asmenų i
eiksmų, be i mo alines, es e ines, olun a y ias i u ili a is ines koncepcijas kaip dalį kul ū os
sup as i. oks oliau kul ū os są oka eda ada logiškai į pla ų sup a imą są okos ealien. Jei
ienas bend o de ini ion o ealien 3 bibliog a inės nu odymai į hansen s. haß-Zumkeh (2001). 4
do nsei (1964: 305 .) pa adino ai kul u ų pe da imas, i bū en į e eulichen p a u inimo
są oks o a ikslinės kalbos p asme.

206
hans-ha y d Ößige
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
als kul u spezi ische gegens ände und handlungen ( gl. no d 1993: 224) sowie
kaip apa ybėsnešėjas nacionalinės/e ninės kul ū os plačiausia p asme ( gl. snell-ho nby e al. 1999: 288),
sekia, iš p adžių ampa aišku, dėl o, kad ealien pe se i de ac o p iklauso p ie žiniosbes ando kalbos i
kul u gemeins ies, idaus šio žiniosbes ando de iniuojami i en isada komunika i iai y a p ieinami, aigi
su a i inkamais pa adinimais į juos galima e e iuo i i eku i uo i. dėl šios e ka čiais aip pa
išski inės p iklausomybės į kalbą i kul ū ą bend uomenią ealiai i jų pa adinimai y a speci inis e imo
a ba (algemeine iai) kalbos a pininko p oblema. nungen, "aiškinan į e imą a lik i, kad bū ų galima duo i
užuominų į "kul u inį į e pimą išėjimo kalboje ( gl. no d 1993: 226). ačiau in kognionslinguis iniu būdu
o muluo a, eina apie ai, kul ū ines žinias ienos kalbų i kul u gmeinship ki os d asingai p ieinamos i
(d ößige 2010: 36 .)
no d emp iehl ü den all de no wendigkei des umgangs mi ealienbezeich-
uo pačiu kalbiniu komunikaciojamas pada y i, be kul ū inio žinios sis emos ikslinės kalbos i -kul ū os
a iai modi ikuo i no ė i. imle de khM pa eikia ai die o. g. d i a enis kul ū inės žinios. nepaisan į ai ių
klasi ika imo modelių iš ealien5 i jų žymėjimų, galima dėl pap as os pasakojimo s uk ū os pasakojimų
( gl. kindle s naujas li e a ū os-Lexikon 1996: 916) induk y iai am ik as ka ego ijas iš ealien išdi b i,
ku ios su pasakojimo komponen ais pasakojime ko esponduoja. šie komponen ai y a asmenys, eiksmo
ie a, eiksmo laikas, handelungs e lau , ek izi ai asmenų, ie os i eiksmai. e minus
ealienbezeikinimas y a bandymas, ling is ines i e imųmokslines auš as į šį enomeną su ieny i. aip
pa i as i pa i as ealienbėgmenys u. a. šios e minologinės asės: emde wö e (h. Paul, W. schmid ),
Lehngu (W. schmid ), bėgmenysexo ismus ( . schippan, h. glück), landes ypische ealien (W. leische ),
exo ismen (ch. öme b. Ma zke), ealienbėgmenys (e iesel, ch. no d).6 e minus Realienbėgmenys u ė ų
bū i p iim as pe i šijan į, ne gali. aip pa inkami sis eminiai žodynų pa eikslėliai, 6 Apie iš obulin as
išaiškinimus į są oką ealienbė imų i į konk ečius šal inių nu odymus aš nu odo į d ößige (2010: 3652), ku
aš įžengiau į su okimus iš į ai ių disciplinų ling is ikos i e imo adybos.
5 eines de Modelle wä e das on Влахов/Флорин (s. 2009: 49–72), au das abe hie aus Pla zg ünden
wie sie ü das deu sche in ges al on sys ema ischen Wö e büche n, z. b. on do nsei De deu sche
Wo scha z nach Sachg uppen, en wickel wu den.
Zu handhabung deu sche ealienbe zeichnungen
in den ins Li auische übe se z en Kinde - und Hausmä chen
de b üde g imm
207s aipsniai a icles bend as lesa naudojami, be o […] emdumo[…] k i e ijus,
ku is labai dažnai leksikologijoje i s ilis ikos kaip aizdymok i e ium y a p iim as,
į žaidimą a es i, nes uo yšys p ie genealoginio kalbos y imo ampa įmanomas,
ku is bend ąsias a p ide /. kalbųund kul u gemeinybės s ip iau akcen uo a kaip
ski umai a p jų.
3. Äqui alenz ypen i me onymie sis ema iką deno a y ių äqui alenz ypen pagal
kolle (s. 2011: 230243) o ien uojasi į äqui alenzbė imus a p lexemenų d iejų
sp ahandhabung iš ealienbė imų ėmuose iš e s ų p asmingai. am ik a analogija
chen ( gl. kolle 2011: 230), so dass die anwendung diese sys ema ik au die
a p ek i alenz ypių pagal kolle i įžangų į me onymiją (eina apž alga šiuo klausimu
s. d ößige 2004: 30) eda p ie iš ados, kad po encial me onymie (des
kon igui e s aumes) p ie paieškos po ek i alen ais am ik iems žymėjimams
iškas inės kalbos (as) ikslinėje kalboje gali bū i aikomas (Zs). oliau pa eik a
apž alga paaiškinia numa y ą analogiją: abeLLe 1. Äqui alenz ypen i me onymie
(Šal inis: au o des bei ages) ienas- u- iens-a i inkamas jokia me onymie
įmanoma a eikalinga, nes as i Zs u i seman iniu požiū iu äqui alen es žymes; ai
į aukia aip pa konno a y inę i p agma inę ek i alenciją, z. b. d . Ungeue > li .
Äqui alenz yp (nach kolle ) Me onymie ypen / Ve schiebungen im kon igui ä s aum
siaubūnas.
7
ienas- u-daug-a i inkimas Zs y a ski ingi lexeme am ik o kon iguybės
pa i šiaus naudojamas, kuo už ai as y a polysemes lexem y a, z. b. d . > F au
mo e is li .
(g undbedeu ung in opposi ion zu „Mann“), žmona
(ehe au, e hei a e e au), šeimininkė (haus au, gas -
gebe in), ponia (an ede).
Daugelis- u- iens-a i inkamas Kele as lexeme de as a s o auja ieną iški pimą ieno
kon iguybės e d ės, ačiau Zs y a hype onymisches lexem naudojamas, z. b. d .
Kamme , S ube, Zimme > li . kamba ys.
7 isi nu ody i pa yzdžiai iš khM ( okiečių o iginalas i lie u iški e imai).
208 ac a
hans-ha y d Ößige
Linguis ica Li huanica LXIX
Äqui alenz yp (nach kolle ) Me onymie ypen / Ve schiebungen im kon igui ä s aum
ienas- u-null-a i inkimas už ieną lexemą de as egzis uoja jokis ek i alen as
in de Zs, ačiau in de Zs į as-lexems eikšmę mi hilba ki ų pa adinimų p ocedū ų
gali bū i e e ie as, z. b. d . eises Höllen eue > li . baisiai p ikū en a. in
alche a ällen y a pa yzdžiui iena me onyminė ela ion des ypo U s a c h e
-Wi k U n g s ebė i.
ienas- u- eil-a i inkamasis už lexemą as y a Zs lexem kaip ek i alen as
naudojamas, ku is ik į ieną dalį eikšmės as-lexems e e iuoja, kas
aisyklėje me onyminės ela ion ga n z e s -Te i l a i inka, z. b.
d . Kelle > li . pog indis.
konk ečių ealienų i jų žymenų unikalumas idaus kalbosund kul u gmeinscha dažnai
p i e čia e ėją p ie o, ieško i p ocedū ų, kad sachge ech i ad esa enge ech ( gl.
d ößige 2011: 7 .; d ößige 2012: 8 .) su okiečių ealienb žymenimis elg is. ai susiję aip
pa galimybes, ku ią me onymija siūlo, nes o. g. a ski os p ozedū os leidžia ai ne, isus
e čiamuose eks uose iš ik ųjų p ak ikuo us me onyminius ipus eo iniu būdu
a sispindin i. p iežas is am y a me onymijos bū ybėje, nes es ai p ie me onymijos
( esp. kon igui e ) aip pa y a apie ieną p ocesą, ku is ai kalbė ojams/ ašy ojams
leidžia, in z. . kū ybiniu būdu ą duo ą žinią modi ikuo i (...). (d ößige 2007: 175) Ka ais
šauna e ėjas uo i š ikslo, . y. pe kėlimas kon iguybės e d ėje y a pe oli į p iekį
a omas, aip kad pusiaus y as iš subjek e eisingumas i ad esa enge ech ingumas
y a su ikdy as, kas eda p ie o, kad ne daugiau įp as oje p asme iš ėžimo galima
kalbė is (s. u. sky ius apie me oniminį išk aipymą).
eaLienbeZnaikinimai į khM: ZVischen ÄQuiVaLenZ und Me onyMie žinias apie
kasdienio gy enimo socialinėse bend uomenėse pag indus, apie kul ū inį, ekonominį,
d asinį i socialinį po encialą gam os, apie daseino meis iškumą da bo i d asinės i.
VoLLÄs ndige ÄQuiVaLenZ jokių Me onyMie ai pasi odo khM e imuose į lie u išką
palyginus su o iginalu, kad šiuose abiejuose kalbų žodžiais už ų kul ū inių isuo inių
objek ų pa adinimą y a p ieinami, ku ie į bend ą dalį nė a. g undwo scha z g įž i,
Zu handhabung deu sche ealienbe zeichnungen
in den ins Li auische übe se z en Kinde - und Hausmä chen
de b üde g imm
209s aipsniai a icles eiksniai no s anda kalbosspesi iniuose leksikaliskuose
iene uose sa o iš aišką, ačiau suda o bend ą žinią dideliems geog a inėms
e d ėms, aip kad naudojan des o. g. plačią kul ū os są oką gali bū i pos uliuojama,
kad kiek iena ide. kalbund kul u gemeinscha sa o žodžėlį už pa adinimą bend ųjų
komponen ų kul ū inio onas išsi ys ė.
iš ko jie sa e bū ų kalbospesi iniu būdu išsi ys ė, be kad kiek iena kalba sa o
žods amos i p iklausomai nuo mo ologinės cha ak e is ikos a i inkamos kalbos
g undwö e išsi ys ė. pasekmės o y a isiškai äqui alen e lexeme šiose kalbose,
ku ių naudojimas e imuose jokių p oblemų nepa eikia, nes jie iek sachge ech
kaip i ad esa enge ech y a.
abeLLe 2. Visiškai äqui alen e ealienbezeikymai (Šal inis: au o des bei ages)
okiečių Li auisch okiečių Li auisch
Ax ki is nadel ada a
Besen šluo a O en k osnis
B o duona Schloss d a as, pilis
Ga n siūlai Schnu i ė
Glocke a pas S ube pi kia
He d židinys Wiege lopšys
Ho kiemas Wi we našlė
Kas en sk ynia Zwi n siūlas kai ku ie pa yzdžiai gali bū i laikomi
iš aukimais iš okiečių į li uanų dėl am ik ų is o inių sąlygų:
216 ac a Linguis ica Li huanica LXIX onymie gali bū i kombinuojama, kad
hans-ha y d Ößige
susido ojimą su am ik u žodža zbeÄqui alenzmodell į is Äqui alenz ypus gali
bū i supap as in a: (1) isiška Äqui alenz, (2) me oniminė Äqui alenz kaip judėjimai
eichen im ahmen on Übe se zungen besse zu e assen und zu besch eiben.
aus solchen kombina ionen e wachsen Ve ände ungen in den jeweiligen heo e-
ischen kons uk en, z. b. dass ein übe se zungswissenscha liches lexikalisches
kon iguybės e d ėje, (3) nulläqui alenz, ku i gali p i e s i į s e im okimą. už
kognionslinguis ines eo ijosapsisp endimus į me onymiją a eina aip pa
pe žiū ėjimai i pokyčiai į s a s ymą, nes me oniminių pe kėlimų, išk aipymų i
išk aipymų ski umas odo, kad įmonė i p ocesai kon iguybės e d ėje oliau u i
bū i iš i as, kad ge iau eiginiai apie žmogišką žinią apsk i ai galė ų e eng i.
QueLLen b oliai g imai 19992001: Vaikų i namų pasakos 14. iš okiečių kalbos
e ė adomas P anas d uk enis. Vilnius: alma li e a.
B olių G imų Pasakos 12. 2010. iš okiečių kalbos e ė juozas balčikonis [o iginal ansla ion:
19381939]. kaunas: Vaiga. g imm jacob, g imm Wilhelm 2010: Kinde und Hausmä chen. leidimas
pasku inė anka su o iginaliniais b ūde ų g imm pas abomis. Su ienu anhang isų, ne isuose
leidiniuose paskelb ų pasakojimų i kilmės į odymų h sg. on heinz ölleke. 3 bde. [o iginal: 1857]
[= khM]. s u ga : eclam.
achLi e a u ca agnoli s e ania 2005: Nuo Pa adigma p ie įgy endinimo: as bozne model.
Žinios ans e as pe kalbą kaip socialinė p oblema, h sg. on ge d an os, sigu d Wich e .
ank u /Main: Pe e Lang, 7789. do nsei anz 1964: kalba i kalbė ojas, h sg. nuo jü gen
We ne . Leipzig: koehle & amelang.
d ößige hans-ha y 2004: pas ebėjimai į komunika y inę i kogni y inę
cha ak e is iką me onymie okiečių kalba. Kalbų s udijos 5, 3040. d ößige
hans-ha y 2007: Me apho ik i me onymie okiečių. Ty imai į disku spo encial
seman isch-kogni i e Räume. hambu g: d . ko ač. d ößige hans-ha y 2010: Zum
beg i und zu P oblemen de ealien und ih e bezeichnungen. Ve imo s udijos 3,
3652.

Zu handhabung deu sche ealienbe zeichnungen
in den ins Li auische übe se z en Kinde - und Hausmä chen
de b üde g imm
217s aipsniai a icles d ößige hans-ha y 2011: e minologija in heo ie and p ac ice
un e dem besonde en Aspek de in e kul u ellen Kommunika ion. / Inos annye jazyki
ys ej kole 2(17), d ößige hans-ha y 2012: ealien, jos žymėjimai i aspek ai
5–13.
in e kul u ali e o. Kalbų s udijos 20, 511. haß-Zumkeh ul ike 2001: Deu sche Wö e büche
B ennpunk on Sp achund Kul u geschich e. be lin, new yo k: de g uy e . išlage. übingen:
ancke.
Kindle s neues Li e a u -Lexikon 1996: bd. 6. h sg. on Wal e jens. München: kindle .
kolle We ne 2011: Ein üh ung in die Übe se zungswissenscha . 8., neubea bei e e
Me zle Li e a u Lexikon 1990: h sg. on gün he i i mga d schweikle. 2., pe di b as
leidimas. s u ga : Me zle .
no d ch is iane 1993: Įėjimas į unkcinį e čiau. übingen, basel: ancke.
snell-ho nby M., hönig h. g., kußmaul P., schmi P. a. (h sg.) 1999:
T ansla ion. Handbook 2., page in as leidimas. übingen: s au enbu g.
Влахов Сергей, Флорин Сидер 2009: Непереводимое в переводе. Москва:
Р. Валент.
WÖ e bÜche do nsei anz 2004: De deu sche Wo scha z nach Sachg uppen. 8., isiškai
naujai apdi b as leidimas iš uwe Quas ho . be lin, new yo k: de g uy e . Duden. Das
He kun swö e buch 2005: 3., isiškai naujai apdi b as i išplės as leidimas (cd- oM).
Mannheim: bibliog aphisches ins i u & . a. b ockhaus ag. Duden. Deu sches
Uni e salwö e buch 2006: 6., pe di b as i išplės as leidimas (cd- oM) [= duW]. Mannheim:
bibliog aphisches ins i u & . a. b ockhaus ag. g imm jacob, g imm Wilhelm 19982004:
Deu sches Wö e buch. [o iginal: 18521960] [= dWb]. u L: h p://www.dwb.uni- ie .de/
[2013.02.22.] Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as, edak o ių kolegija: ge ūda
nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a
Zaba skai ė.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. P ieiga in e ne e: www.lkz.l . [2013.02.22].
218 ac a
hans-ha y d Ößige
Linguis ica Li huanica LXIX
Vokiškų ealijų pa adinimų a i ikmenys
b olių g imų Vaikų i namų pasakų e imuose į lie u ių kalbą san auka enka me onimijai.
Me onimija gali bū i sąmoningai pa a o a ieškan a i ikmens, an a e us, me onimija gali ap i
išei imi, kai a i ikmenų lie u ių kalboje nė a. dalis b olių g imų pasakose esančių ealijų pa adinimų
Šio s aipsnio ikslas – emian is ink iniais pa yzdžiais apž elg i okiškų ealijų pa adinimų
a i ikmenų a ojimą juozo balčikonio i adomo P ano d uk enio į lie u ių kalbą e s ose
b olių g imų Vaikų i namų pasakose. Va ojan ealijų pa adinimų a i ikmenis, didelis aidmuo
ypa ingi uo, kad žymi in o maciją, nebea i inkančią šiuolaikinio žmogaus žinių. aigi nuo lie u iškų
a i ikmenų pa inkimo p iklauso ai, kaip lie u is skai y ojas sup as šį jam e d ės i laiko a ž ilgiu
s e imą kul ū inį pasaulį. a i ikmens pa inkimas susijęs su be ku ių d iejų kalbų
leksinės-seman inės ek i alencijos p oblema. Pasi elkian lie u iškus a i ikmenis s aipsnyje
į e inami We ne io kolle io
(2011) a i ikmenų ipai.
Į eik a 2013 m. liepos 5 d.
hans-ha y d Ößige
Vilniaus uni e si e as, Kauno humani a inis akul e as
Mui inės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lie u a
[email p o ec ed]