177 ecenzijos / e iews
an anas baLaŠai is
Mokslinių y imų k yp ys: leksikog a ija, kalbos kul ū a, e mi-
nologija.
angelė Vilu y ė
kaL anėnŲ Šnek os
Žodynas
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008, 460 p.
isbn 978-609-411-019-1
neseniai išleis ame iename iš dešim ies lie u ių kalbos šnek ų žodynų pa eik a
kal anėnų apylinkių leksika. ai i gi neplaninis Lie u ių kalbos ins i u o da -
bas. aip i bu o engiami šnek ų žodynai. Pi mas okį žodyną išleido Vy au as
Vi kauskas (1937–2012). Po jo Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno (1976) okius
žodynus ėmė eng i ne ien ins i u o, be i Vilniaus uni e si e o kalbininkai.
kaip ašo p a a mėje ap a iamo Kal anėnų šnek os žodyno au o ė angelė Vilu-
y ė, už ašinė i sa o šnek os žodžius p adėjusi baigdama s udijas Vilniaus uni e -
si e e apie 1960 m. Šio ašinio au o iui a. Vilu y ė y a pasakojusi, kad da moks-
lei ę a miškos kalbos e e y a sudominęs i agino už ašinė i y esnis giminai is
Vilniaus uni e si e o li uanis as adol as ja ulis. inkdamas medžiagą diplominiam
da bui, jis už ašinėjo i angelės mo inos i močiu ės aizdingą šneką. gy osios
kalbos e ės sup a imas augo i s ip ėjo s udijuojan li uanis iką i klasikinę ilo-
logiją, kai dialek ologiją dės ė a mių y ėjas Zigmas Zinke ičius. Po daugelio
me ų P o eso ius džiaugėsi, iš bu usios s uden ės sužinojęs apie ašomą sa o gim-
osios šnek os žodyną.
Pe kele ą dešim mečių g e a iesioginio da bo p ie didžiojo Lie u ių kalbos
žodyno ašymo i edaga imo a. Vilu y ė kaupė ka o eką i sa o šnek os žodynui.
kaip ašo p a a mėje, žodžius už ašinėjo a os ogaudama i kiek iena p oga pa y-
kusi į gim inę. iš aikščio a dešim ys kaimų, kalbin a daugiau kaip pusė šim o se-
niausios ka os adicine šnek a kalbančių kal anėniškių. daugiausia kalbos pa yz-
džių au o ės už ašy a iš sa o mo inos eleono os dailidy ės-Vilu ienės, kilusios iš
epežio kaimo, močiu ės eleono os dailidienės (jos šnek os sakiniais pailius uo-
a kal anėniškių a mė ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės, 1971, p. 346). iš o
pa ies kaimo kilusios i kalbin os ke u ios e os. kalbin i i y ai: už ašy a iš sa o
ė o ed a do, gy enusio kū ini kaime, senelio juozo dailidės, adol o i Zenono
adziulių (iš Pãgilū ės), al onso Še ėno (iš be ninų).
178
an anas baLaŠai is
ac a Linguis ica Li huanica LXX
kal anėniškių šnek a one ikos a ž ilgiu ne ienaly ė: y inė jos dalis p iski iama
aukš aičių ilniškių pa a mei, o aka inė – u eniškių1. aigi kaip i dauguma y ų
aukš aičių, kal anėniškiai ie oj d iga sių am, an, em, en a ia um (dungùs), im
(p·m pė), in (ž.n as), im ( ipœ). iš šnek os one inių ypa ybių minė inas junginių
le, lė, e, ė, se, sė kie inimas: čia a iama sáula (saulė), lá.isk (leisk), l·ku (lėksiu),
ã. as ( e as). kie inami i p iebalsiai d, , s: dglas (deglas), . as ( e as), · kæ
( ėkia), s.nas (senas), sέ·åu (sėmiau). Šnek oje u ima i pi moji dzūka imo
ypa ybė, junginiai dj i j e čiami į dz i c: a iama m.ʒei (medžiai), á.uʒæ (audžia),
nakù (nakčia), s e. (s ečių).
no s kal anėniškių šnek a p iklauso ski ingoms pa a mėms, be jos žodynas ben-
d as abiem: jį o ma o i jungė pa apijiečių bend a imas mies elyje š en adieniais,
a laiduose i u guose. Šnek os pa yzdžiai žodynui už ašinė i iek iš aka inio, iek iš
y inio plo o a s o ų. kaip y a sakiusi žodyno au o ė, kalbos pa yzdžių už ašy i ge os
p ogos būda o i susi ikus pe a laidus, i ki okiuose susiėjimuose kal anėnuose.
Kal anėnų šnek os žodynas p iski inas išsamiųjų ipui: jame pa eik a isa senoji
šnek os adicinė leksika ( aigi i skoliniai) i daba inės bend inės kalbos žodžiai
su būdingomis ai a mei eikšmėmis. Leksika žodyne pa eikiama lizdais kaip i
didžiajame Lie u ių kalbos žodyne ( oliau – LkŽ). kal anėniškių leksika sudėlio a į
5725 lizdus. skai an žodyną k i o į akis daugoka lizdų, pažymė ų san umpomis
s . i hib ., . y. s e imybė i hib idas. suskaičia us a, L, n, V aidžių lizdus, iš
1178 lizdų as a 230 nelie u iškos kilmės žodžių i da inių. aigi apie penk adalis
šnek os leksikos a ėjusi iš s e imų kalbų. Lyg i daugoka, be kaip iš dainos, aip i iš
kalbos žodžio neišmesi. ai s e imos aldžios laikų pa eldas. dalį s e imybių suda o
eiksmažodžių da iniai su p iešdėliais da-, az- (dapl i, da  i, azplš i, aznešió i).
Žodyne su ink i žodžiai dažniausiai a ojami kaimo žemdi bių kasdienėje bui-
yje. dauguma žodyninių lizdų su d iem a im sakiniais, be y a i labai didelių
su gausia azeologija. iš okių minė ini aks, dan s, da ý i, d i, d b i, dúo i, gal-
à, k a ý i, k s i, k u  i, léis i, lk i, ls i, lùp i, mès i, nèš i, pen i, pùl i, an kà,
iñk i, sa ký i, ss i, s a ý i, šónas, aisý i, áuk i, n i, ag i, a ý i, é i, ès i,
žẽmė, žmogùs, žol.
kal anėniškių šnek ai būdingi y ų aukš aičių da pa a ojami p ielinksniai (i
p iešdėliai) àž, ažù, a i inkan ys bend inės kalbos ùž: Àž kalno namai i nesma o; Àž
uogas daug až inko; Ažù me ų kad g įš, ai ge ai; Gy ena ažùkampėj, nei p i ažiuo
in juos; Važia o ažùlankom; S okis čia: ažúo ėja ažù pi kelės; Miške ažúo ėja, o in
lauko duoda ėjas; Ažùpe niai ai bu o uogų miške; Man jau be niokas ažùmainas
ʻuž adasʼ, – isa ką pada o.
1 ai y a nus a ęs adol as ja ulis diplominiame da be Kal anėnų a mės one ika i mo ologija (1964),
ku iuo emiamasi Zigmo Zinke ičiaus Lie u ių dialek ologijoje (1966: 523).
angelė Vilu y ė
Kal anėnų šnek os žodynas
179 ecenzijos / e iews
Visų šių da inių nė a didžiajame LkŽ. a. Vilu y ės už ašy a i daugiau žodžių,
neįdė ų į LkŽ:
a óšilas : Ledas eže e aižėja : a óšilas.
bobeliõ ė ʻmenka mo e isʼ : Bobeliõ ė da nesena, baika.
dý au i 1. ʻdai y isʼ : Dý auna pa langus pa og ko. 2. ʻ yko iʼ : Kiaulį papjo ė, ai dý-
au na ka inai.
gamùlžis ʻgabalasʼ : Duonos gamùlžis po s alu nus ies as.
gisý i ʻgesin iʼ : Ugnį gisaũ anks i : bijau kad kas neinsg ūs .
g e j ʻšaliaʼ : G e j namai jų.
knãbin i ʻ aupy i, g ieb iʼ : Knãbino knãbino isą gy enimą i paliko u ą s e imiem.
paklõsčiai ʻk aikasʼ : A si ežu samanų paklõsčiam.
papãnis ʻs o as pakulinis audeklasʼ : P iaudžia papãnio kokio i nešiojam būda o, a ką
da ysi.
pa añkė ʻa i, po ankaʼ : Pa añkėj a sis ojo i s o i, – da apšu insiu puodą keldama.
p ãpjū as ʻ ugiapjū ės p adė u ėsʼ : P ãpjū as būda o ugių : ai algių p i uošia, alaus
p ida o, plg. p apjo os LkŽ.
p ieblindỹs ʻp ie emaʼ : Saulė leidžias, p ieblinds, o mes da lauke.
p ieblindžias ʻ ems an ʼ : A ejau p ieblindžias.
e ója ʻ e a kalbaʼ : Anas iš e õsios kai p adė[jo].
skalẽ y i ʻapkalbė i, liežu au iʼ : Laks o po ūlyčią i skalẽ ija kai elnias.
ylẽ ėm ʻ ylomisʼ : Tylẽ ėm einu pe mišką : bijau saldokų.
ỹnius ʻsu inimasʼ : A leidė nių, o bu au su inus, andona koja isa.
ýpčio i ʻs ypčio iʼ : Týpčioja jau ka ė in iščiukus.
i žinė ʻ i žynasʼ : Po i žines pa asa į ganom.
LkŽ y a žodžių, pa eik ų a. Vilu y ės iš sa o šnek os:
sag ąža ad . ʻkai audžiama g įž an pe pakojasʼ : sag ąža – ienan šonan audi pe
pakojas, a paskui a galios mini.
saugulngas ʻku į eikia labai saugo iʼ. Bal a ai baisiai saugulnga ska elė.
samanykščià ʻsamanų p iaugusi ie aʼ : Samanykščià k epia gailiais.
sa ýsu ad . ʻ a p sa ųʼ : Sa ýsu is ge iau, amiau.
sug aužinỹs ʻsusig aužimas, ūpes isʼ : Man didelis sug aužins – bulbos supu o.
suki inỹs ʻk osnies pama aiʼ : Suki au pečiui sùki inį.
s as is ʻsū imasʼ : S as ies nė , g ybai nes o ės ap aug i.
s aipsnyje nuslig i y a sakinys Nusligs a akys senys ėj, . y. susilpnėja, o LkŽ okios
eikšmės nė a.
bene yškiausiai pas ebima Kal anėnų šnek os žodyno ypa ybė – dažni mažybiniai
a dažodžiai. ai žodyno au o ės už ašy a senųjų kaimiečių kalbos puošmena. Žodžiai
su mažybinėmis p iesagomis pa odo kalbančiųjų min ies š elnumą, paga bą, meilę,
užuojau ą ap a iamiems dalykams a asmenims. dažna mažybinė p iesaga -u is, -u ė.
kal anėniškės močiu ės džiaugiasi ilnoni e ska elè, kad duk ẽlė mano dažnai a a-
180
an anas baLaŠai is
ac a Linguis ica Li huanica LXX
žiuoja. Vaikẽle, kaip ge ai, kad a ėjai in ma. čia s ebimasi, kad p adalglė siau uči ė,
kokia e pi kẽlė – langẽliai mažùčiai, žema; Ką gi anas as žmogẽlis pada is, čia y o
eikia d ū o; Jau kai špygẽlės elyči es ageliùkai; pasiguodžiama: Plu ẽlę sug iaužiu i
sėdžiu; p iemeni ė maža, pasdė ne u iu ku ; Sušąlęs aikas, lūpý ės d eba; Šulnẽlis
mažù is, ale [ ]andenio gana. Ž aigždži ė kak oj, a isa ma ga ka ė.
kal anėniškių kalbos š elnumą da labiau didina dažnokai pa a ojami da iniai
su d igubomis mažybinėmis p iesagomis: Lempel ė ik ką mi ksi: žibalo i o nebu-
o; Ska eli ę ma i do anų a a ežė; Vilnone ska eli e yšejau isą žiemą, s eika
gal ai; Takeliùkas ik ką ma os, ažužėlęs; K epia iekeli ė su algy i sausos duonos;
Auš a, š ieseli ė, jau i keliuos, einu a an in gy ulius; Kaip špygeli ė ka y ė, o
pieno duoda; Sk yneli ėj susdėjus pinigus; Pi kelė susėdo su is, i eip mažuči ė bu o;
Mažučiùkas su is sū eliùkas išė[jo], o ši iek a škės bu o; Sukneli ė umpuči ė,
puspal eliu užsi ilkus, ska eli ė plonuči ė; Upeli ė p ie mum su is siau uči ė; Nu-
mi ė ė eliùkas – likom basi, g yni. Nosi ė ies a, plaukai ilgi, g aži me gio ė.
P iešingai menkinamajai nuos a ai eikš i šnek oje a ojama p iesaga -ýnas,
-ýna: Tu ė[jo] kokią ožkýną, be pieno, pa da ė, insi aisė ka ę; Va ýnai supu ę bu o
koki, kiaulė i iš e ė; Degla didžiausia kiaulýna pu e guli; Jos gi dėdýnas s o iausias –
pe du is nelenda; Su be nýnu kokiu susi iše i ąsos; Tąsos čia koks be niokýnas, kad
nepa og [ų].
iš p iesaginių da inių minė ini žodžiai su e a p iesaga -a ė , u in ys eiksma-
žodinio abs ak o eikšmę: Pa i kùla ė, dai omės mašinų; Bu o i kùla ės i mãla ės
pa žiem – be da bo nebu om; Visą asa ą ši o a ã ė, da že pa asa ; Jau i jį s ipã ė
paėmė; Didžiausia gaša ė su ši ais g ybais paki padžiauni; g e a Su ši ais algymais
ik gaiša s – eikia bulbas kas i. u i šie da iniai i konk ečią eikšmę: Paduok ka -
ei gė ã ę; Šuo nedaboja in a o ši ą lakã ę, – nume u duonos, mėsos; Ne u iu šieme
kùla ės ʻkuliamų ja ųʼ – nesėjau. g e a pilna s a ojama i plna ė. Pasakoma i
s eikã ė, be dažniau s eika à. a. Vilu y ės už ašy i žodžiai p aplečia iš LkŽ žino-
mų ne ien okių žodžių geog a iją.
kal anėnų šnek oje a ojamas sudu inis bū asis dažninis laikas: Nešù bda o
šieną sa iẽm in pečių iš pie ų; Smalėką bda o ažsdega i eina aka e gaudy ėžių;
Pàs e iu či škulį košėj bda o kai medus; Bda o nó i sus aisy kokį ūbą, ai juo-
dauni juodauni miške i pa asa i pa žiem; Basi žiemą šlekiam bda o i nesi gda om;
iš kąsnelių susiu inėju bda o aikui i ap elku, – nebu o iš ko nupi k .
y ų aukš aičių ilniškių a mėje išlikusi liepiamoji nuosaka be -k da palygin-
i dažnai a ojama i kal anėniškių p amaišiui su bend inės kalbos o ma: išnèš
ūbus in saulės, p a ėdink; A nèš u man kada aiką pa ody ; Sskies p ie ma – ga-
na bus daik o; Kad p ašo sskimės i álgykim; Ko u skubinies, pasėdý kad a ėjai; Ko
čia s o i, sėdes; Paskáldai u bulbas, da didelės sodin ; S óki ės a čiau, ge iau ma ys-
e; S e es manęs, slidu, pa g iūsi; Duo è i man kiek pinigų; inp če kelę; A s a ai
kelnes, sušlapsi isas pa pie ą eidamas; Pas ai ýk, pe b isi pa upę – negilu; Dabok
angelė Vilu y ė
Kal anėnų šnek os žodynas
181 ecenzijos / e iews
p i ak, – pama ysi išneš čigonai iską; Ažei è, be niokai, padu niuosme. Pasp k
du eles a elio, kad iš os neišei ; Nus ái u ėk an ši ų aikų, sa ma a s ie o; P a-
alko šienaudami gal, panešý no s a sige ; Paska ai, kas čia pa ašy a būda op ašo
ė as; Pa ã ai žąsis, lenda da žan; Ba inių pasiski i inmè kiaulei.
Pasakojamojoje kalboje kal anėniškių dažnai a ojami ne eikiamieji daly iai:
Kamašiukais jos a e a i nesùšlap a; Maišý a, maišý a paki ãs a pinigai i pà og a;
Plaukai ik aukš yn sušukúo a – be nauna do baisiausiai Baliokas; Sušlúos y as isas
koš u s i nus iẽs as daik e yzo; Visas pašalys ažus as asoda; S uob ioką išsilaužiau,
pa sinešiau, b a p ilindę sk uzdėlių.
iš šnek os ypa ybių paminė inas i sa i as aikinų bei me ginų į a dijimas. kaip
i daugelio y ų aukš aičių, ne edę y ai čia u i pa a dę su p iesaga -õkas: Vilu-
ciõkas (Vilu is), Ša aniõkas (Še ėnas), a p iesaga dedama i p ie a do: Baliõkas
(balys), Juziõkas (juozas); Kaziõkas (kazys), Vinciõkas (Vincas). P ie me ginų a -
dų dedama p iesaga -õ ė: Uliõ ė (julija), Anciõ ė (ona); Da neiš ekė Anciõ ė, kam u
ją pūdai. Me gaičių pa a dės u i p iesagą -ýčia: Vilu ýcia (Vilu y ė), Gaidýčia (gai-
dy ė), Vasiliūnýčia (Vasiliūnai ė).
Žodyno au o ė į ade nu odo i ieną ki ą e esnę šnek os ypa ybę. a iamosios
nuosakos 1 asmuo baigiasi galūne -čia: nèšcæ (neščiau), šókcæ (šokčiau), gé cæ (ge -
čiau). Paminė ina daugiskai a neš ũ e, di b ũ e; E umbe a ė , ale lyja; E ū namo, – ko
čia s o i . a. Vilu y ės už ašy a umpa leidžiamosios nuosakos o ma g e a su ilges-
niąja: Tepas à pušinė, – k ėsiu liuk us; Tegù pas ó i pienas šil ai, egu ūgs a.
didelė žodyno e ybė – ilius aciniai sakiniai, ypač su azeologizmais. a. Vi-
lu y ės pe ilgus me us jų už ašy a ik ai g ažių. kal anėniškių šnek os g ožiui,
kaimiečių gal osenai, pa i iems išgy enimams pa ody i keliolika jų i paci uosime
(skai y i leng iau sup as in a ašyba): Pilna kašdė uogų kai akis (su kaupu); G ybų,
uogų šieme no s ežimu ežk (labai daug); A galia anka kai duoda (neno om), – ne-
imk; Kai sudegiau, in akmenio likau, biedna; Nulėkė kaip akmenėlis upėn isas gy eni-
mas; Baisus daik as kokia paliū ė (labai didelė); Daba pa ją pinigų i su balana ne-
as um ( isai ne u i); Kiek ę mokėda o až da badienius – aša os ( isai mažai); Ši okio
čia daik o (nes a bu), – paliko i egu eina sa o keliu, asi ki ą; ima kas an s alo, yja,
ge as akis u i (nesigėdi); Kad galė , ai akis iš kak os išplėš ( iską a im ų); Basi lig
sniegui eida om mokyklon, basi i užaugom; Papa čius dėda o duonon, kai bu o bado
ma ai; Nuo mažan ės aš ši ą giesmę mokėjau; išeinu žmonysna, ai ne akyse š iesiau;
Gy ulį eikia mylė kai žmogų, ai i anas au bus ge as; Duk ė kai žaibas isu p ibūna;
Až ge o y o kai až mū o ( amu); Gal a p amuš a (labai no i) kuokinė ; Agu kus
nagais išnešė (g ei išpi ko) u guj: nespėjau pasdė in s alelio; P imušė žmogų be nieku
nieko (be p iežas ies); Čia g ybau iš pašonės (pašaliniai) nea eina – sa i išg ybauna;
in py agą aiko ne akys plas a (labai no i), – a pjauk kąsniuką; Syla meilės nenupi k-
si; Plyšk ėk, – neiššauksi iš kapų; Šu ina kai puode (labai anku); Vienas galas dega,
ki as – i ne ūks a (ne ykusiai puošiasi); Aš einu paslenkus, i ana jau žemę uos o (a i

182
an anas baLaŠai is
ac a Linguis ica Li huanica LXX
mi ies); Senam i žingsnis b angus; Ana ėją ge ia in jo sūnų (labai no i); Da mai
liežu į plėši (daug plepi), – neims sūnus jos; Visas gy enimas šunio ka nom (niekais)
nuėjo; Koks ę iš jo žmogus: su a diena gy ena (ne aupiai), aikai alkani bas os; G a-
žiom akim puodo nep amesi, – eikia lašinių; Py agas bu ną išgadina; Ką ažu kokio,
ge iau žilą kasą sunešio (lik i ne ekėjus); Me gio ė kai lapė (meili); Moku kai po e ius;
Po žemėm suspėsi isada, – saugok s eika ą.
Pabaigoje kele as pas ebė ų ne ikslumų i pageida imų. Žodyno į ade nu ody-
a, kad šnek oje kie inami p iebalsiai d, , s i pa eik as pa yzdys dãglas ie oje
bend inės kalbos deglas, o žodyne sakinys: Vienas pa šelis dãglas, ki i bal i. an aš-
inis lizdo žodis daglas, g e a i daglója. Ma y , pasi em a LkŽ, ku dãglas nu o-
dy a į dẽglas. aip pa du lizdai LkŽ damai i demai. kadangi skolinys, ai kie-
inimas čia gal i ne aiky inas: iškel as damai. galimas daik as, kad d kie inimas
šioje šnek oje da disku uo inas, nes LkŽ dãglas pa eikiamas iš kons an ino si -
ydo, Pilypo uigio i ied icho ku šaičio žodynų, k is ijono donelaičio aš ų.
Šią abejonę pa i ina i ge ėčių a mės ak ai. Šios a mės y ėja jad yga ka de-
ly ė d kie inimą čia laiko spo adišku2.
no s šnek oje, kaip eigia žodyno au o ė, dùk os nė a, o ik mažybinės o mos
duk ẽlė, duk ý ė, be jų nede ėjo p idė i duk s lizde. kelių lizdų (áus i, mlas,
aiš is, žmogùs) sakiniuose dėl suskaidymo ne inkamais sky ybos ženklais ( ie oj ∥
u ė ų bū i /) a odo, a si nė a an aš inio žodžio.
Žodyno lizdų skaičius bū ų didesnis, jei kiek ienas sakinio žodis bū ų iškel as
i paaiškin as a ski ame lizde. ka ais o lyg i eikė ų. Pa yzdžiui, mólio lizde ne-
aišku, kas as móliab as is. gal ik inis žodis? iš pak i ės lizdo sakinio neiškel as
kaldúobinas, iš paléis i lizdo sakinio neiškel as pasi asý i. iš séilės lizdo sakinio Ši e
silai pãšu ai plon, séilė, dedù dù de ėjo iškel i i paaiškin i pašu à. LkŽ pa eik i
sakiniai iš y iečių šnek ų odo, kad ai siūlai, ku iais a audžiama.
Pi o lizde sakinys Pil ù aps azgius me gà (pil o a) panašus į azeologizmą, o
žodyne nei aizgý is, nei apsi aizgý i nė a. azeologizmas su à dienà ʻne aupiaiʼ y a
d iejuose lizduose, be iškel as ne ienodai: su úo dienà gy ẽna, su úo dienù.
kele as k i inių pas abų nesumenkina žodyno au o ės ilgamečio da bo i jame
paskelb o g ažaus šnek os lobio.
Į eik a 2014 m. ko o 20 d.
an anas baLaŠai is
Didlaukio 27-64, LT-08320 Vilnius, Lie u a
2 ka dely ė jad yga. Ge ėčių a mė. Vilnius: Min is, 1975, 30.