Angelė Vilutytė. „Kaltanėnų šnektos žodynas“

177 ecenzijos / e iews an anas baLaŠai is Mokslinių y imų k yp ys: leksikog a ija, kalbos kul ū a, e mi- nologija. angelė Vilu y ė kaL anėnŲ Šnek os Žodynas Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008, 460 p. isbn 978-609-411-019-1 neseniai išleis ame iename iš dešim ies lie u ių kalbos šnek ų žodynų pa eik a kal anėnų apylinkių leksika. ai i gi neplaninis Lie u ių kalbos ins i u o da - bas. aip i bu o engiami šnek ų žodynai. Pi mas okį žodyną išleido Vy au as Vi kauskas (1937–2012). Po jo Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno (1976) okius žodynus ėmė eng i ne ien ins i u o, be i Vilniaus uni e si e o kalbininkai. kaip ašo p a a mėje ap a iamo Kal anėnų šnek os žodyno au o ė angelė Vilu- y ė, už ašinė i sa o šnek os žodžius p adėjusi baigdama s udijas Vilniaus uni e - si e e apie 1960 m. Šio ašinio au o iui a. Vilu y ė y a pasakojusi, kad da moks- lei ę a miškos kalbos e e y a sudominęs i agino už ašinė i y esnis giminai is Vilniaus uni e si e o li uanis as adol as ja ulis. inkdamas medžiagą diplominiam da bui, jis už ašinėjo i angelės mo inos i močiu ės aizdingą šneką. gy osios kalbos e ės sup a imas augo i s ip ėjo s udijuojan li uanis iką i klasikinę ilo- logiją, kai dialek ologiją dės ė a mių y ėjas Zigmas Zinke ičius. Po daugelio me ų P o eso ius džiaugėsi, iš bu usios s uden ės sužinojęs apie ašomą sa o gim- osios šnek os žodyną. Pe kele ą dešim mečių g e a iesioginio da bo p ie didžiojo Lie u ių kalbos žodyno ašymo i edaga imo a. Vilu y ė kaupė ka o eką i sa o šnek os žodynui. kaip ašo p a a mėje, žodžius už ašinėjo a os ogaudama i kiek iena p oga pa y- kusi į gim inę. iš aikščio a dešim ys kaimų, kalbin a daugiau kaip pusė šim o se- niausios ka os adicine šnek a kalbančių kal anėniškių. daugiausia kalbos pa yz- džių au o ės už ašy a iš sa o mo inos eleono os dailidy ės-Vilu ienės, kilusios iš epežio kaimo, močiu ės eleono os dailidienės (jos šnek os sakiniais pailius uo- a kal anėniškių a mė ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės, 1971, p. 346). iš o pa ies kaimo kilusios i kalbin os ke u ios e os. kalbin i i y ai: už ašy a iš sa o ė o ed a do, gy enusio kū ini kaime, senelio juozo dailidės, adol o i Zenono adziulių (iš Pãgilū ės), al onso Še ėno (iš be ninų). 178 an anas baLaŠai is ac a Linguis ica Li huanica LXX kal anėniškių šnek a one ikos a ž ilgiu ne ienaly ė: y inė jos dalis p iski iama aukš aičių ilniškių pa a mei, o aka inė – u eniškių1. aigi kaip i dauguma y ų aukš aičių, kal anėniškiai ie oj d iga sių am, an, em, en a ia um (dungùs), im (p·m pė), in (ž.n as), im ( ipœ). iš šnek os one inių ypa ybių minė inas junginių le, lė, e, ė, se, sė kie inimas: čia a iama sáula (saulė), lá.isk (leisk), l·ku (lėksiu), ã. as ( e as). kie inami i p iebalsiai d, , s: dglas (deglas), . as ( e as), · kæ ( ėkia), s.nas (senas), sέ·åu (sėmiau). Šnek oje u ima i pi moji dzūka imo ypa ybė, junginiai dj i j e čiami į dz i c: a iama m.ʒei (medžiai), á.uʒæ (audžia), nakù (nakčia), s e. (s ečių). no s kal anėniškių šnek a p iklauso ski ingoms pa a mėms, be jos žodynas ben- d as abiem: jį o ma o i jungė pa apijiečių bend a imas mies elyje š en adieniais, a laiduose i u guose. Šnek os pa yzdžiai žodynui už ašinė i iek iš aka inio, iek iš y inio plo o a s o ų. kaip y a sakiusi žodyno au o ė, kalbos pa yzdžių už ašy i ge os p ogos būda o i susi ikus pe a laidus, i ki okiuose susiėjimuose kal anėnuose. Kal anėnų šnek os žodynas p iski inas išsamiųjų ipui: jame pa eik a isa senoji šnek os adicinė leksika ( aigi i skoliniai) i daba inės bend inės kalbos žodžiai su būdingomis ai a mei eikšmėmis. Leksika žodyne pa eikiama lizdais kaip i didžiajame Lie u ių kalbos žodyne ( oliau – LkŽ). kal anėniškių leksika sudėlio a į 5725 lizdus. skai an žodyną k i o į akis daugoka lizdų, pažymė ų san umpomis s . i hib ., . y. s e imybė i hib idas. suskaičia us a, L, n, V aidžių lizdus, iš 1178 lizdų as a 230 nelie u iškos kilmės žodžių i da inių. aigi apie penk adalis šnek os leksikos a ėjusi iš s e imų kalbų. Lyg i daugoka, be kaip iš dainos, aip i iš kalbos žodžio neišmesi. ai s e imos aldžios laikų pa eldas. dalį s e imybių suda o eiksmažodžių da iniai su p iešdėliais da-, az- (dapl i, da  i, azplš i, aznešió i). Žodyne su ink i žodžiai dažniausiai a ojami kaimo žemdi bių kasdienėje bui- yje. dauguma žodyninių lizdų su d iem a im sakiniais, be y a i labai didelių su gausia azeologija. iš okių minė ini aks, dan s, da ý i, d i, d b i, dúo i, gal- à, k a ý i, k s i, k u  i, léis i, lk i, ls i, lùp i, mès i, nèš i, pen i, pùl i, an kà, iñk i, sa ký i, ss i, s a ý i, šónas, aisý i, áuk i, n i, ag i, a ý i, é i, ès i, žẽmė, žmogùs, žol. kal anėniškių šnek ai būdingi y ų aukš aičių da pa a ojami p ielinksniai (i p iešdėliai) àž, ažù, a i inkan ys bend inės kalbos ùž: Àž kalno namai i nesma o; Àž uogas daug až inko; Ažù me ų kad g įš, ai ge ai; Gy ena ažùkampėj, nei p i ažiuo in juos; Važia o ažùlankom; S okis čia: ažúo ėja ažù pi kelės; Miške ažúo ėja, o in lauko duoda ėjas; Ažùpe niai ai bu o uogų miške; Man jau be niokas ažùmainas ʻuž adasʼ, – isa ką pada o. 1 ai y a nus a ęs adol as ja ulis diplominiame da be Kal anėnų a mės one ika i mo ologija (1964), ku iuo emiamasi Zigmo Zinke ičiaus Lie u ių dialek ologijoje (1966: 523). angelė Vilu y ė Kal anėnų šnek os žodynas 179 ecenzijos / e iews Visų šių da inių nė a didžiajame LkŽ. a. Vilu y ės už ašy a i daugiau žodžių, neįdė ų į LkŽ: a óšilas : Ledas eže e aižėja : a óšilas. bobeliõ ė ʻmenka mo e isʼ : Bobeliõ ė da nesena, baika. dý au i 1. ʻdai y isʼ : Dý auna pa langus pa og ko. 2. ʻ yko iʼ : Kiaulį papjo ė, ai dý- au na ka inai. gamùlžis ʻgabalasʼ : Duonos gamùlžis po s alu nus ies as. gisý i ʻgesin iʼ : Ugnį gisaũ anks i : bijau kad kas neinsg ūs . g e j ʻšaliaʼ : G e j namai jų. knãbin i ʻ aupy i, g ieb iʼ : Knãbino knãbino isą gy enimą i paliko u ą s e imiem. paklõsčiai ʻk aikasʼ : A si ežu samanų paklõsčiam. papãnis ʻs o as pakulinis audeklasʼ : P iaudžia papãnio kokio i nešiojam būda o, a ką da ysi. pa añkė ʻa i, po ankaʼ : Pa añkėj a sis ojo i s o i, – da apšu insiu puodą keldama. p ãpjū as ʻ ugiapjū ės p adė u ėsʼ : P ãpjū as būda o ugių : ai algių p i uošia, alaus p ida o, plg. p apjo os LkŽ. p ieblindỹs ʻp ie emaʼ : Saulė leidžias, p ieblinds, o mes da lauke. p ieblindžias ʻ ems an ʼ : A ejau p ieblindžias. e ója ʻ e a kalbaʼ : Anas iš e õsios kai p adė[jo]. skalẽ y i ʻapkalbė i, liežu au iʼ : Laks o po ūlyčią i skalẽ ija kai elnias. ylẽ ėm ʻ ylomisʼ : Tylẽ ėm einu pe mišką : bijau saldokų. ỹnius ʻsu inimasʼ : A leidė nių, o bu au su inus, andona koja isa. ýpčio i ʻs ypčio iʼ : Týpčioja jau ka ė in iščiukus. i žinė ʻ i žynasʼ : Po i žines pa asa į ganom. LkŽ y a žodžių, pa eik ų a. Vilu y ės iš sa o šnek os: sag ąža ad . ʻkai audžiama g įž an pe pakojasʼ : sag ąža – ienan šonan audi pe pakojas, a paskui a galios mini. saugulngas ʻku į eikia labai saugo iʼ. Bal a ai baisiai saugulnga ska elė. samanykščià ʻsamanų p iaugusi ie aʼ : Samanykščià k epia gailiais. sa ýsu ad . ʻ a p sa ųʼ : Sa ýsu is ge iau, amiau. sug aužinỹs ʻsusig aužimas, ūpes isʼ : Man didelis sug aužins – bulbos supu o. suki inỹs ʻk osnies pama aiʼ : Suki au pečiui sùki inį. s as is ʻsū imasʼ : S as ies nė , g ybai nes o ės ap aug i. s aipsnyje nuslig i y a sakinys Nusligs a akys senys ėj, . y. susilpnėja, o LkŽ okios eikšmės nė a. bene yškiausiai pas ebima Kal anėnų šnek os žodyno ypa ybė – dažni mažybiniai a dažodžiai. ai žodyno au o ės už ašy a senųjų kaimiečių kalbos puošmena. Žodžiai su mažybinėmis p iesagomis pa odo kalbančiųjų min ies š elnumą, paga bą, meilę, užuojau ą ap a iamiems dalykams a asmenims. dažna mažybinė p iesaga -u is, -u ė. kal anėniškės močiu ės džiaugiasi ilnoni e ska elè, kad duk ẽlė mano dažnai a a- 180 an anas baLaŠai is ac a Linguis ica Li huanica LXX žiuoja. Vaikẽle, kaip ge ai, kad a ėjai in ma. čia s ebimasi, kad p adalglė siau uči ė, kokia e pi kẽlė – langẽliai mažùčiai, žema; Ką gi anas as žmogẽlis pada is, čia y o eikia d ū o; Jau kai špygẽlės elyči es ageliùkai; pasiguodžiama: Plu ẽlę sug iaužiu i sėdžiu; p iemeni ė maža, pasdė ne u iu ku ; Sušąlęs aikas, lūpý ės d eba; Šulnẽlis mažù is, ale [ ]andenio gana. Ž aigždži ė kak oj, a isa ma ga ka ė. kal anėniškių kalbos š elnumą da labiau didina dažnokai pa a ojami da iniai su d igubomis mažybinėmis p iesagomis: Lempel ė ik ką mi ksi: žibalo i o nebu- o; Ska eli ę ma i do anų a a ežė; Vilnone ska eli e yšejau isą žiemą, s eika gal ai; Takeliùkas ik ką ma os, ažužėlęs; K epia iekeli ė su algy i sausos duonos; Auš a, š ieseli ė, jau i keliuos, einu a an in gy ulius; Kaip špygeli ė ka y ė, o pieno duoda; Sk yneli ėj susdėjus pinigus; Pi kelė susėdo su is, i eip mažuči ė bu o; Mažučiùkas su is sū eliùkas išė[jo], o ši iek a škės bu o; Sukneli ė umpuči ė, puspal eliu užsi ilkus, ska eli ė plonuči ė; Upeli ė p ie mum su is siau uči ė; Nu- mi ė ė eliùkas – likom basi, g yni. Nosi ė ies a, plaukai ilgi, g aži me gio ė. P iešingai menkinamajai nuos a ai eikš i šnek oje a ojama p iesaga -ýnas, -ýna: Tu ė[jo] kokią ožkýną, be pieno, pa da ė, insi aisė ka ę; Va ýnai supu ę bu o koki, kiaulė i iš e ė; Degla didžiausia kiaulýna pu e guli; Jos gi dėdýnas s o iausias – pe du is nelenda; Su be nýnu kokiu susi iše i ąsos; Tąsos čia koks be niokýnas, kad nepa og [ų]. iš p iesaginių da inių minė ini žodžiai su e a p iesaga -a ė , u in ys eiksma- žodinio abs ak o eikšmę: Pa i kùla ė, dai omės mašinų; Bu o i kùla ės i mãla ės pa žiem – be da bo nebu om; Visą asa ą ši o a ã ė, da že pa asa ; Jau i jį s ipã ė paėmė; Didžiausia gaša ė su ši ais g ybais paki padžiauni; g e a Su ši ais algymais ik gaiša s – eikia bulbas kas i. u i šie da iniai i konk ečią eikšmę: Paduok ka - ei gė ã ę; Šuo nedaboja in a o ši ą lakã ę, – nume u duonos, mėsos; Ne u iu šieme kùla ės ʻkuliamų ja ųʼ – nesėjau. g e a pilna s a ojama i plna ė. Pasakoma i s eikã ė, be dažniau s eika à. a. Vilu y ės už ašy i žodžiai p aplečia iš LkŽ žino- mų ne ien okių žodžių geog a iją. kal anėnų šnek oje a ojamas sudu inis bū asis dažninis laikas: Nešù bda o šieną sa iẽm in pečių iš pie ų; Smalėką bda o ažsdega i eina aka e gaudy ėžių; Pàs e iu či škulį košėj bda o kai medus; Bda o nó i sus aisy kokį ūbą, ai juo- dauni juodauni miške i pa asa i pa žiem; Basi žiemą šlekiam bda o i nesi gda om; iš kąsnelių susiu inėju bda o aikui i ap elku, – nebu o iš ko nupi k . y ų aukš aičių ilniškių a mėje išlikusi liepiamoji nuosaka be -k da palygin- i dažnai a ojama i kal anėniškių p amaišiui su bend inės kalbos o ma: išnèš ūbus in saulės, p a ėdink; A nèš u man kada aiką pa ody ; Sskies p ie ma – ga- na bus daik o; Kad p ašo sskimės i álgykim; Ko u skubinies, pasėdý kad a ėjai; Ko čia s o i, sėdes; Paskáldai u bulbas, da didelės sodin ; S óki ės a čiau, ge iau ma ys- e; S e es manęs, slidu, pa g iūsi; Duo è i man kiek pinigų; inp če kelę; A s a ai kelnes, sušlapsi isas pa pie ą eidamas; Pas ai ýk, pe b isi pa upę – negilu; Dabok angelė Vilu y ė Kal anėnų šnek os žodynas 181 ecenzijos / e iews p i ak, – pama ysi išneš čigonai iską; Ažei è, be niokai, padu niuosme. Pasp k du eles a elio, kad iš os neišei ; Nus ái u ėk an ši ų aikų, sa ma a s ie o; P a- alko šienaudami gal, panešý no s a sige ; Paska ai, kas čia pa ašy a būda op ašo ė as; Pa ã ai žąsis, lenda da žan; Ba inių pasiski i inmè kiaulei. Pasakojamojoje kalboje kal anėniškių dažnai a ojami ne eikiamieji daly iai: Kamašiukais jos a e a i nesùšlap a; Maišý a, maišý a paki ãs a pinigai i pà og a; Plaukai ik aukš yn sušukúo a – be nauna do baisiausiai Baliokas; Sušlúos y as isas koš u s i nus iẽs as daik e yzo; Visas pašalys ažus as asoda; S uob ioką išsilaužiau, pa sinešiau, b a p ilindę sk uzdėlių. iš šnek os ypa ybių paminė inas i sa i as aikinų bei me ginų į a dijimas. kaip i daugelio y ų aukš aičių, ne edę y ai čia u i pa a dę su p iesaga -õkas: Vilu- ciõkas (Vilu is), Ša aniõkas (Še ėnas), a p iesaga dedama i p ie a do: Baliõkas (balys), Juziõkas (juozas); Kaziõkas (kazys), Vinciõkas (Vincas). P ie me ginų a - dų dedama p iesaga -õ ė: Uliõ ė (julija), Anciõ ė (ona); Da neiš ekė Anciõ ė, kam u ją pūdai. Me gaičių pa a dės u i p iesagą -ýčia: Vilu ýcia (Vilu y ė), Gaidýčia (gai- dy ė), Vasiliūnýčia (Vasiliūnai ė). Žodyno au o ė į ade nu odo i ieną ki ą e esnę šnek os ypa ybę. a iamosios nuosakos 1 asmuo baigiasi galūne -čia: nèšcæ (neščiau), šókcæ (šokčiau), gé cæ (ge - čiau). Paminė ina daugiskai a neš ũ e, di b ũ e; E umbe a ė , ale lyja; E ū namo, – ko čia s o i . a. Vilu y ės už ašy a umpa leidžiamosios nuosakos o ma g e a su ilges- niąja: Tepas à pušinė, – k ėsiu liuk us; Tegù pas ó i pienas šil ai, egu ūgs a. didelė žodyno e ybė – ilius aciniai sakiniai, ypač su azeologizmais. a. Vi- lu y ės pe ilgus me us jų už ašy a ik ai g ažių. kal anėniškių šnek os g ožiui, kaimiečių gal osenai, pa i iems išgy enimams pa ody i keliolika jų i paci uosime (skai y i leng iau sup as in a ašyba): Pilna kašdė uogų kai akis (su kaupu); G ybų, uogų šieme no s ežimu ežk (labai daug); A galia anka kai duoda (neno om), – ne- imk; Kai sudegiau, in akmenio likau, biedna; Nulėkė kaip akmenėlis upėn isas gy eni- mas; Baisus daik as kokia paliū ė (labai didelė); Daba pa ją pinigų i su balana ne- as um ( isai ne u i); Kiek ę mokėda o až da badienius – aša os ( isai mažai); Ši okio čia daik o (nes a bu), – paliko i egu eina sa o keliu, asi ki ą; ima kas an s alo, yja, ge as akis u i (nesigėdi); Kad galė , ai akis iš kak os išplėš ( iską a im ų); Basi lig sniegui eida om mokyklon, basi i užaugom; Papa čius dėda o duonon, kai bu o bado ma ai; Nuo mažan ės aš ši ą giesmę mokėjau; išeinu žmonysna, ai ne akyse š iesiau; Gy ulį eikia mylė kai žmogų, ai i anas au bus ge as; Duk ė kai žaibas isu p ibūna; Až ge o y o kai až mū o ( amu); Gal a p amuš a (labai no i) kuokinė ; Agu kus nagais išnešė (g ei išpi ko) u guj: nespėjau pasdė in s alelio; P imušė žmogų be nieku nieko (be p iežas ies); Čia g ybau iš pašonės (pašaliniai) nea eina – sa i išg ybauna; in py agą aiko ne akys plas a (labai no i), – a pjauk kąsniuką; Syla meilės nenupi k- si; Plyšk ėk, – neiššauksi iš kapų; Šu ina kai puode (labai anku); Vienas galas dega, ki as – i ne ūks a (ne ykusiai puošiasi); Aš einu paslenkus, i ana jau žemę uos o (a i 182 an anas baLaŠai is ac a Linguis ica Li huanica LXX mi ies); Senam i žingsnis b angus; Ana ėją ge ia in jo sūnų (labai no i); Da mai liežu į plėši (daug plepi), – neims sūnus jos; Visas gy enimas šunio ka nom (niekais) nuėjo; Koks ę iš jo žmogus: su a diena gy ena (ne aupiai), aikai alkani bas os; G a- žiom akim puodo nep amesi, – eikia lašinių; Py agas bu ną išgadina; Ką ažu kokio, ge iau žilą kasą sunešio (lik i ne ekėjus); Me gio ė kai lapė (meili); Moku kai po e ius; Po žemėm suspėsi isada, – saugok s eika ą. Pabaigoje kele as pas ebė ų ne ikslumų i pageida imų. Žodyno į ade nu ody- a, kad šnek oje kie inami p iebalsiai d, , s i pa eik as pa yzdys dãglas ie oje bend inės kalbos deglas, o žodyne sakinys: Vienas pa šelis dãglas, ki i bal i. an aš- inis lizdo žodis daglas, g e a i daglója. Ma y , pasi em a LkŽ, ku dãglas nu o- dy a į dẽglas. aip pa du lizdai LkŽ damai i demai. kadangi skolinys, ai kie- inimas čia gal i ne aiky inas: iškel as damai. galimas daik as, kad d kie inimas šioje šnek oje da disku uo inas, nes LkŽ dãglas pa eikiamas iš kons an ino si - ydo, Pilypo uigio i ied icho ku šaičio žodynų, k is ijono donelaičio aš ų. Šią abejonę pa i ina i ge ėčių a mės ak ai. Šios a mės y ėja jad yga ka de- ly ė d kie inimą čia laiko spo adišku2. no s šnek oje, kaip eigia žodyno au o ė, dùk os nė a, o ik mažybinės o mos duk ẽlė, duk ý ė, be jų nede ėjo p idė i duk s lizde. kelių lizdų (áus i, mlas, aiš is, žmogùs) sakiniuose dėl suskaidymo ne inkamais sky ybos ženklais ( ie oj ∥ u ė ų bū i /) a odo, a si nė a an aš inio žodžio. Žodyno lizdų skaičius bū ų didesnis, jei kiek ienas sakinio žodis bū ų iškel as i paaiškin as a ski ame lizde. ka ais o lyg i eikė ų. Pa yzdžiui, mólio lizde ne- aišku, kas as móliab as is. gal ik inis žodis? iš pak i ės lizdo sakinio neiškel as kaldúobinas, iš paléis i lizdo sakinio neiškel as pasi asý i. iš séilės lizdo sakinio Ši e silai pãšu ai plon, séilė, dedù dù de ėjo iškel i i paaiškin i pašu à. LkŽ pa eik i sakiniai iš y iečių šnek ų odo, kad ai siūlai, ku iais a audžiama. Pi o lizde sakinys Pil ù aps azgius me gà (pil o a) panašus į azeologizmą, o žodyne nei aizgý is, nei apsi aizgý i nė a. azeologizmas su à dienà ʻne aupiaiʼ y a d iejuose lizduose, be iškel as ne ienodai: su úo dienà gy ẽna, su úo dienù. kele as k i inių pas abų nesumenkina žodyno au o ės ilgamečio da bo i jame paskelb o g ažaus šnek os lobio. Į eik a 2014 m. ko o 20 d. an anas baLaŠai is Didlaukio 27-64, LT-08320 Vilnius, Lie u a 2 ka dely ė jad yga. Ge ėčių a mė. Vilnius: Min is, 1975, 30.