177 é isions e iews /
an anas baLaŠai is
Les di ec ions de eche ches académiques: lexikog aphie,
cul u e du langage, e minologie.
angelė Vilu y ė
kaL anėn Šnek os
Ve odynas
Vilnius: Li u iens langue ins i u , 2008, 460 p.
isbn 978-609-411-019-1 écemmen émisame dans un des dixim ie mo syns de la langue
li uanienne šnek ų donnée une leksika kal anėnų apylinkių. c'es aussi nonplaninis
ins i u du langue Lie u ių a ail. ainsi e on é é p épa és šnek ų loodyna. Le
p emie el dic ionnai e publia Vy au as Vi kauskas (19372012). Ap ès son No d y ų
dūnininkų šnek ų žodyno (1976) els dicyns ėmė p épa e non seulemen ins i u e, mais
e Vilniaus uni e si e s kalbininkai. comme ašo p a a mée discu able Kal anėnų
šnek os e dyno au o ė angelė Vilu y ė, за ašinė i sa o šnek os žodžius p adėjusi
baigdama s udijas Vilniaus uni e si e e apie 1960 m. Ce éc i u e au eu ui a. Vilu y ė
es acon ée, que da mokslei ę a miškos kalbos e e es sudominęs i agino už
y esinė i ja nis giminai is. Vilniaus uni e si e is adol as li uanis asulis assemblan
ma é iel pou diplômanium a ail, il no sai e angelès mè e e g andu ée isuelingu
šneką. la comp éhension de la aleu i e de la langue augo e en o cé é udian
li uanis iką e classikinę ilologiją, quand dialek ologiją enseignée a mių che cheu
Zigmas Zinke ičius. Ap ès de nomb euses années le P o esseu joui î , de l'ancienne
é udiée app isjęs su éc i a a son n eos šnek os dic ionnai e.
Au cou s de quelques décennies g e a di ec du a ail à le g andioi dic ionnai e de la
langue Lie u ių éc i u e e édagai ion a. Vilu y ė kaupė ka o eką e son šnek os dicynui.
comme ašo p a a mée, mo sžius записало a os ogaudama e chaque occasion a ykusi
dans gim hnine. é aikščio a dizaines de illages, pa lin a plus que demè cen plus
anciennes géné a ions adi ionne šnek a kalbančių kal anėniškių. p incipalemen des
exemples de langue au eu ée insc i e de sa mè e eleono os dailidy ės-Vilu ienės,
o iginai es de epežio illage, g andu ės eleono os dailidienės (ses šnek os ph aseaux
pailius iée kal anėniškių a mė ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės, 1971, p. 346). de
le même illage p o enues e kalbin as qua e an es. kalbin i e hommes: insc i e de son
pè e ed a do, écu dans kū ini kaime, g andelio juozo dailidės, adol o e Zeno quoique
adziulių (iš Pãgilū ės), al onso Še ėno (iš be ninų).
178 ac a Linguis ica Li huanica LXX kal anėniškių šnek a en e s le phone icai
an anas baLaŠai is
ne ienaly ė: y inė sa pa ie es a ibuée aukš aičių ilniškių pa a mei, e
aka inė u eniškių1. aigi comme e la plupa eas e n aukš aičių, kal anėniškiai
ie oj d iga sių am, an, em, en a ia um (dungùs), im (p·m pė), in (ž.n as), im ( ipœ).
pa mi šnek os ca ac é is iques phé inai es men ionė ines compounds le, lė, e, ė,
se, sė kie inimas: ici p é ama sáula (saulė), lá.isk (leisk), l·ku (lėksiu), ã. as ( e as).
sie inés e p iebals d, , s: dglas (deglas), . as ( e as), · kæ ( ėkia), s.nas (senas),
sέ·åu (sėmiau). Šnek oje u ima e p emiè ei dzūka imo pa icula i é, junginiai dj
e j ansčiami į dz e c: a iama m.ei (medžiai), á.uæ (audžia), nakù (nakčia), s e.
(s ečių).
kal anėniškių šnek a appa ien ski ingoms pa a mėms, mais son ocabulai e es
commun à ous deux: il o mai e jungė pa apijiečių socialisa ion dans la ille
es i adiens, a laids e ma guelles. Šnek os exemples le dicyn à insc i e an du soi inien,
an de l'o ien ep ésen an de la plo e. comme es sakiusi le mo au o ée, des exemples
de langues éc i e de bonnes occasions bu aien e encon us pa a laidus, e
au eokien es susiėjimuose kal anėnues. Kal anėnų šnek os dic ionnai e a ibuable au
ype dé aillé: il es donné ou e l'ancienne šnek os adicinė leksika ( aigi e skoliniai) e
ac uelles commun ines langues mo s a ec ca ac é ignes ce a mei signi ica ions.
Leksika dic ionne es p ésen ée niddais comme e majeu e Li uanien langue dic ionne
( oliau LkŽ). kal anėniškių leksika compilliée en 5725 lizdus. lisan le dic ionnai e k i o dans
les yeux beaucoupoka lizdų, ma qués ab égomis s . e hib ., . y. s e imybė e hib idas.
suscomčia us a, L, n, V le es des lizdus, de 1178 lizdų as a 230 mo s d'o igine
nelie u iška e da inių. aigi su penk adalis šnek os leksikos a i ée de é ange s
langues. Lyg e beaucoupoka, mais comme de la chanson, ainsi e de la pa ole mo du
neišmesi. c'es emps de pou oi é imes hé i age. la pa ie s e imybių cons i ue des
ac ionsmaodžių da iniai a ec p édėlions da-, az- (dapl i, da i, azplš i, aznešió i). Le
ocodyne ecueilli des mo s son le plus sou en u ilisés du illage e esdi bių
quo idienée bui é. la plupa des dic ionnai es lizd de a ec deux ou im sen ences, mais il
es e ès g andèles a ec gausia phaseologija. pa mi els mê ini aks, dan s, da ý i, d i,
d b i, dúo i, gal à, k a ý i, k s i, k u i, léis i, lk i, ls i, lùp i, mès i, nèš i, pen i, pùl i, an
kà, iñk i, sa ký i, ss i, s a ý i, šónas, aisý i, áuk i, n i, ag i, a ý i, é i, ès i, zẽ, homme, e les he bes.
kal anėniškių šnek ai ca ac é is iques eas e n aukš aičių enco e pa a ojami
p ielinksniai (i p iešdėliai) àž, ažù, co espondan s bend inės kalbos ùž: Àž kalno
namai i nesma o; Àž uogas beaucoup až inko; Ažù ans que e iensš, c'es bien; Gy ena
ažùkampėj, ni p i ažiuo in eux; Vaisai ažùlankom; S okis ici: ažúo ėja ažù pi kelės;
Miške ažúo ėja, o in lauko dai a le en ; Ažùpe niai cela é ai des uogų miške; Man déjà be niokas ažùmains
ʻuž adasʼ, ou ce que ai .
1 ce es é abli adol as ja ulis dans le diplôme a ail Kal anėnų a mės oné ique e mo phologie (1964),
auquel se base Zigmo Zinke ičiaus Lie u ių dialek ologijoje (1966: 523).
angelė Vilu y ė
Kal anėnų šnek os žodynas
179 é isions e iews /
Tous de ces da ins n'es pas dans maximale LkŽ. a. Vilu y ės insc i e e plus de mo s, ne
place aien en LkŽ: a óšilas: Ledas eže e aižėja: a óšilas. bobeliõ ė ʻmenka emmeʼ:
Bobeliõ ė da nesena, baika. dý au i 1. ʻdai y isʼ: Dý auna pa langus pa og ko. 2.
ʻ yko iʼ: Kiaulį papjo ė, ce dý au na ka inai.
gamùlžis ʻgabalasʼ: Duonos gamùlžis po abalu nus ies . gisý i
ʻgesin iʼ: Ugnį gisaũ ô i: bijau que ce qui neinsg ūs .
g e j ʻšaliaʼ: G e j maisoni leu .
knãbin i ʻaupy i, g ieb iʼ: Knãbino knãbino ou e ie i laissa la o une é imiem.
paklõsčiai ʻk aikasʼ: A si ežu samanų paklõsčiam. papãnis ʻs o as pakulinis
audeklasʼ: P iaudžia papãnio kokio i nešiojam é ai , a quoi a isis.
pa añkė ʻa i, po ankaʼ: Pa añkėj a sis ojo i s o i, da apšu insiu puodą keldama.
p ãpjū as ʻ ugiapjū ės p adė u ėsʼ: P ãpjū as é ai des ugies: c'es algių p i uošia,
alaus p ida o, plg. p apjo os LkŽ.
p ieblindỹs ʻp ie emaʼ: Saulée pe me as, p ieblinds, e nous da lauke. p ieblindžias
ʻ ems an ʼ: A ejau p ieblindžias. ʻ e ója e a pa leʼ: Anas du e õsios kai
commenè[jo]. skal yẽ i ʻapkalbė i, ližu au iʼ: Laks o po ūlyčią i skalẽ ija kai de nias.
ylẽ ėm ʻ ylomisʼ: Tylẽ ėm ais pa la o ê : bijau saldokų. ỹnius ʻsu inimasʼ:
A leidée nių, e j'é ais su inus, andona kaki ou . ýpčio i ʻs ypčio iʼ: Týpčioja déjà
ka ė in iščiukus. i žinė ʻ i žynasʼ: Po i žines le p in emps ganom. LkŽ es mo s de,
di es a. Vilu y ės du son šnek os: sag ąža ad . ʻkai audi ée e ou nan pa pakojasʼ:
sag ąža ienan shonan audi pa pakojas, e ensui e a galios mini.
saugulngas ʻku į au ès sa oi ʼ. Bal a c'es baisemen saugulnga ska elė. samanykščià
ʻsamanų p iaugusi placeʼ: Samanykščià k epia gailiais. sa ýsu ad . ʻ a p sa ųʼ: Sa ýsu de
plus mieux, plus calme. sug aužinỹs ʻsusig aužimas, ūpes isʼ: Man g and sug aužins
bulbos supu o. suki inỹs ʻk osnies pama aiʼ: Suki au pechiui sùki inį. s as is
ʻsū imasʼ: S as ies nė , champybai nes o ės ap aug i. dans l'a icle nuslig i es ph ase
Nusligs a akys senys ėj, . i. susilpnėja, e LkŽ elles signi ica ions n'exis e.
bene ne emen ema quée Kal anėnų šnek os ocodyne pa icula i é équni
mažybiniai a dažodžiai. c'es le mo ino au o ès insc i e anųjų kaimiečių langue
puošmena. Les mo s a ec pe i sybines p écessages mon en la pensée des
pa lan eu s š elnumą, espec ą, meilę, заuojau ą discu ables suje s ou pe sonnes.
équna mino ybinė p éesaga -u is, -u ė. kal anėniškės močiu ės joie de ilnoni e
180 ac a Linguis ica Li huanica LXX žiuoja. Gaikẽle, commen bien que u iens in ma. ici
an anas baLaŠai is
s'é onne que p adalglée é u uchi ée, quelle e pi kẽlė langẽliai mažùčiai, bas; Pou quoi gi
anas ce hommeẽl ai a, ici homme au du ilü; déjà kai špygẽlės elyči es ageliùkai; se
écon o ée: Plu ẽlę sug iaužu i sėdžiu; p iemeni ée maža, pasdė n'aiu où; Sušąlęs
en an , lūpý ės eba; Šulnẽlis mažù is, ale [ ]andenio gana. Ž aigždži ė kak oj, a ou e
ma ga ka ė. kal anėniškių langues š elnumą enco e plus augmen e équnokai
pa o ojami da iniai a ec des doubles pe i sybines p éposages: Lempel ė seulemen quoi
mi ksi: žibalo e ce n'é ai ; Ska eli ę ma i do anų a a ežė; À Vilnone ska eli e yšejau
ou l'hi e , sain ê e ai; Takeliùkas jus e quoi oyos, ažužėlęs; K epia iekeli ée
s'alimen y e des pain secs; Auš a, lumiè eeli ė, déjà i keliuos, ais a an in animaux;
Comme špygeli ė ka y ė, e lai duoda; Sk yneli ėj susdėjus a gen ; Pi kelė susėdo
su is, i eip mažuči ė é ai ; Mažučiùkas su is sū eliùkas ishė[jo], e ši iek a škės é ai ;
Sukneli ė umpuči ė, demipal eliu pou si ilkus, ska eli ė plonuči ė; Upeli ée aup ès nous
su is é u uchi ée; Numi ė ė eliùkas likom basi, g yni. Nosi ée ies a, che eux longs,
beauzi me gio é. Con ai emen méniamajai disposi ion eikš i šnek oje u ilisé le
p éposaga -ýnas, -ýna: Tu ė[jo] quelle que ožkýną, sans lai , pa da ė, insi aisė ka ę;
Va ýnai supu ę é ai koki, kiaulė i en e é; Deglausia kiaulýna pu e es la plus g ande; Sa
gi dėdýnas s o iausias pa po eis nelenda; Su be nýnu kokiu sus iše i oisos; Tąsos ici
quel be niokýn, que nepa og [ų].
ska elè, que duk ẽlė mano sou en a aiš p iesaginių da inių minė ini mo s a ec e a
p eesaga -a ė, ayan in ys sens du e bežodinio abs ac : Pa i kùla ė, dai omės mašinų;
J'é ais kùla ės i mãla ės pa žiem sans a ail n'a ons pas; Visą asa ą shi o a ã ė,
da že pa asa ; i déjà le s ipã è a p enai ; La plus g ande gasha é a ec cei s
champybais paki pažiauni; g e a Su ces algymais seulemen gaiša s au bulbas kas i.
ces de iniai a aussi une signi ica ion conc è e: Paduok ka ei gė ã ę; Shou neaboja in
on shi ą lakã ę, nume u du pain, iandes; Nonu iu ce an kùla ės ʻkuliamų ja ųʼ
nesėjau. g e a pilna s es u ilisée e plna ė. Digaoma e s eikã ė, mais plus sou en
s eika à. a. Vilu y ės insc i e mo s p aplečia de LkŽ žinomų non seulemen de els mo s
geog a iju. kal anėnų šnek oje u ilisé sudu is u usis équen is emps: Nešù bda o
šieną sa iẽm in pečių iš pie ų; Smalėką bda o ažsdega i a aka e gaudy en žių;
Pàs e iu či škulį košėj bda o kai mielus; B nó i s opiaisy kokį obe ai , ce juodauni
juodauni miške i pa asa i pa žiem; Basi l'hi e šlekiam bda o i nesi gda om; de
quoisnelles susiu inėju b ai en an au i en elku, n'é ai de ko nupuc . eas e n
aukš aičių ilniškių a mėje es ée liepiamoji nuosaka be -k enco e ela i emen
sou en u ilisée e kal anėniškių p amaišiui a ec bend inės kalbos o me: изnèš ūbus in
saulės, p a ėdink; A nèš u me quand en an à mon e ; Sskies à ma gana se a daik o;
Kad plecho sskimés i álgykim; Qu' u p essies, passedý que u es enu; Ko ici se iens,
sédes; Paskáldai u bulbs, da g andeses plan e ; S óki ės p čiau, mieux isys e; S e es
manęs, slidu, pa g iūsi; Duo è i me combien de a gen ; inp če kelę; Tépaisses es
pan alons, soisue ou pa p a eau ma chan ; Pas ai ýk, pe b isi pa la i iè e negilu; Dabok
angelė Vilu y ė
Kal anėnų šnek os žodynas
181 é isions e iews p i ak, e assi isneš čigonai ou /; Ažei è, be niokai, padu niuosme.
Passe c po es auca elel qu'es poules ne on pas; Nus ái u ėk an ši ų aikų, sa ma a
s ie o; P aalko šienaudami peu , panešý no s a sige ; Passa ai, ce qui ici éc i
é ai da op ašo pè e; Pa ai žãsis, lenda da žan; Ba inių pasiski i inmè kiaulei.
Pasakojamojoje le langage kal anėniškių sou en u ilisés les nonekiamieji pa icipan s:
Kamašiukais ses enu a i nesùšlap a; Maišý a, maišý a paki ãs a monigai i pà og a; Les
che eux seulemen hau yn sušukúo a be nauna do baisiausiai Baliokas; Sušlúos y as ou
koš u s i nus iẽs as daik e yzo; Tou pailys jusquus as asoda; S uob ioką échalaužiau,
pa sinešiau, b a p ilindée sk uzdėlių. de schnek os ca ac é is iques é oquables e singulie
des ga çons e des illes in a ian . comme e de nomb eux eas e n hau š aičių, ne edę
hommes ici a su nomé a ec adjec i -õkas: Viluciõkas (Vilu is), Ša aniõkas (Še ėnas), ce e
adjec i e es ajou ée e au nom: Baliõkas (balys), Juziõkas (juozas); Kaziõkas (kazys),
Vinciõkas (Vincas). Aux noms des illes ajou e le p éposage -õ ė: Uliõ ė (julija), Anciõ ė (elle);
Da neiš ekė Anciõ ė, pou quoi u la pusdais. Les su noms Me gaičius on p éesagą -ýčia:
Vilu ýcia (Vilu y ė), Gaidýčia (gaidy ė), Vasiliūnýčia (Vasiliūnai ė).
Ve dyno au o ė į ade indique e une au e e é ieu e šnek os pa icula i é. p é amosios
sedakos 1 pe sonne se e mine galūne -čia: nèšcæ (neščiau), šókcæ (šokčiau), gé cæ (ge čiau).
Men ionnable plu icoi a neš ũ e, a aillb ũ e; E umbe a ė , ale lyja; E ū chez, ko ici
s o i . a. Vilu y ės insc i e umpa laissamosios nuosakos o me g e a a ec ilgesniąja:
Tepas à pušinė, k ėsiu liuk us; Tegù pas ó i le lai chale ai, egu ūgs a. g ande e i é du
mo ilius aciniai sakiniai, pa iculiè emen a ec azeologizmes. a. Vilu y ės au cou s
longus années leu insc i e aimen beaux. kal anėniškių šnek os beau éux, kaimiečių
gal osenas, subies i e inamses mon e quelquesolas elles e paci uosime (lai y i plus
acili é sup as in a ašyba): Pilna kašdė uogų kai akis (su kaupu); G ybų, uogų šieme no s
ežimu ežk ( ès beaucoup); A galia main kai duoda (neno om), neimk; Quand suignai, in
ca enio likau, biedna; Nulėké comme pé elinis uėn ou e la ie; Baisus daik as quelle paliū é
( ès g ande); Main enan pa ją de l'a gen e a ec balana ne as um ( ou ai n'a); Kiek ę
mokėda o až da badienius aša os ( ou à peu); Shi okio ici daik o (nesimpo e), qui o i egu
a son chemin, asi au e; qui p end su able, yja, bon œil a (nesigėdi); Kad galė , c'es l'œil
du kak os éla éš ( iską a im ų); Basi ligui eida om skolon, basi i zaaugom; Papa čius dėdai
duonon, quand é ai la amine ma ai; Depuis mažan ès j'chii ais giesmę moėjau; so sai
emmeysna, c'es même à l'œil plus clai ;
Gy ulį au aime kai homme de, cela i anas e se a bon; Duk ė kai žaibas isu p ibūna; Až
dob o muža kai až mū o ( amu); La ê e p amuš a ( ès eu ) kuokinė ; Agu kus nagais
išnešė (g ei išpi ko) u guj: nespėjau pasdė in s alelio; P imušė quelqu'un sans nulle ien
(sans aison); Là g ybau du pašonès (pašaliniai) ne ien ena sa i изg ybauna; in py agą
aiko même les yeux plas a (labai eux), a pjauk kąsniuką; Syla de l'amou n'achè e a pas;
Plyšk ėk, neiššauksi de ombų; Šu ina kai puode (labai anku); Un épais dega, l'au e i
neūks a (ne ykusiai puošiasi); Je ais paslenkus, i ana déjà e e au po (a i

182 ac a Linguis ica Li huanica LXX du décès); Senam i pasnis che sus; Ana en ją ge ia
an anas baLaŠai is
in son sūnų (labai eu ); Da mai langueu į plėši (daug plepi), neims sūnus elle; Tou e la ie
shunio ka nom (niekais) žiom akim puodo nep amesi, au lašinių; Pi agas la bouche
išgadina; Pou quoi ažu kokio, mieux žilą kasą sunešio (lik i ne ekėjus); Me gio ė kai lapė
nuėjo; Koks ę iš jo žmogus: su a diena gy ena (ne aupiai), aikai alkani bas os; G a-
(meili); Moku kai po e ius; Po e e nous suspėsi oujou s, saugok san é.
Penaissance quelqueso s ema que aien nonikslumų e souhai a imen s. Le mo de
in oduc ion indiqué, que šnek oje kie inami p iebalsie d, , s e donné l'exemple dãglas
au lieu bend inės kalbos deglas, e le mo ne ph aseys: Un po šelis dãglas, au es blan i.
i an is lizdo mo daglas, g e a e daglója. Ma y , pasi em a LkŽ, où dãglas es
indiquée dans dẽglas. aussi bien deux lizdai LkŽ damai e demai. puisque skolinys, c'es
du e issemen ici peu e applicable: iškel as damai. possible daik as, que d kie ina ion
dans ce e šnek oje enco e discu uo inis, ca LkŽ dãglas es p ésen é du kons an ino
si ydo, Pilypo uigio e ied icho ku šaičio žodynų, k is ijono donelaičio aš ų. Ce e
dou eu con i me e les ai s ge ėches a mės. Ce e a mie che cheuse jad yga
ka dely ė d kie inimą ici ien spo adišku2. bien que šnek oje, comme p é end le mo
au o ė, dùk os n'exis e, e seulemen pe i esybines o mes duk ẽlė, duk ý ė, mais
leu s nede ėjo ajou ées duk s lizde. quelques lizdų (áus i, mlas, aiš is, žmogùs)
sakiniuose en aison découpemen inapp op iamais scy ybos signes ( ie oj de ai
ê e) semble, comme il n'y a du i e du mo . Le nomb e de niddés du mo se ai plus
éle é, si chaque mo de la ph ase se ai soule é e expliqué dans un nidde sépa é. ce
semble pa ois e au . Pa exemple, mollio lisde ne au bien, ce qu'es ce molliab as is.
peu é i ie is le mo ? du pak i ès lizdo sakinien neiškel as kaldúobinas, du paléis i lizdo
sakinien neiškel as pasi asý i. de séilės lizdo sakinio Ši e silai pãšu ai plon, séilė, dedù dù
de ėjo éle i e expliqué pašu à. LkŽ ou ni sakiniai de y ieux šnek ų indiquen que ce
son ilslai, auxquels a audi ée. Pi o lizde ph aseys Pil ù aps azgius me gà (pil o a)
panašus à azeologizmą, e le mo ine ni aizgý is, ni apsi aizgý i n'exis e. azeologism
su à dienà ʻne aupiaiʼ es dans deuxieues nidudes, mais soule é desiguodai: su úo
dienà gy ẽna, su úo dienù. quelques c i iques des ema ques nesumenkina dicodyno
au o ée longamecius a ail e lui publié du beaužaus šnek os lobio.
In oducée m. 20 ma s 2014 d.
an anas baLaŠai is
Didlaukio 27-64, LT-08320 Vilnius, Li uanie
2 ka dely ė jad yga. Ge ėčių a mė. Vilnius: Min is, 1975, 30.