82 ac a Linguis ica Li huanica LXX
esMiniai ŽodŽiai: pie ų aukš aičių pa ibio salų šnek os, s ebimasis laikas, a chajiškosios
azionemazodio peculia i à, inno acinese azionemazodio peculia i à,
lingue in e ope ica.
keyWo ds: sub-dialec s o bounda y mic o-a eas o sou he n aukš ai ian, appa en
ime, a chaic peculia i ies o he e b, inno a i e peculia i ies o he e b,
in e ac ion o languages.
nijoLė uoMienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ezione delle ice che scien i iche: diale ologia, a mių
mo ologija, socioling is ica, linguų sąweika.
a chajiŠkosios e inoVacinės
VeiksMaŽodŽio yPa ybės
Pie aukŠ aiči Pa a Mėje baL a usijoje in he sou he n aukš ai ian sub-dialec in bela us ano azione
nell a icolo analizza iame d ejopos pie ų aukš aičių pa a mės ęsinio bal a usijoje, Va anã o
a chaic and inno a i e Peculia i ies o he Ve b
ediamociaba, da yba e seman ica del Sou h aukš aičių pa ibio salų šnek ų eiksmažodžio. si basa non
solo diale ologici, ma e socioling is is ici ul imi en i anni di da i, quindi è possibili à di desc i e e non solo
pa i a chajiškąsias e ino acine eiksmažodžio lingua i indėjo endenze di consumo, che e ano
ajone, eiksmažodžio ypa ybės: a chajiškosios liekanos i ino aciniai eiškiniai. Šiais aspek ais
ca a e is iche pa a mei almeno p ima di mezzo secen o anni, e giunnio ie a uali, ca a e is ica
ques o pa ei pa a mei già dopo mezzošimcio anni. nell'a icolo iene p esen a a unikalių li uanis inių
da i, pe ché alcune in esso discusse peculia i à dell'azione e bo del u o nonudine o poco ca a e is ica
o mas, be i a skleis i jų a osenos į ai a imą, nus a y i ki imo k yp į. duomenys apie pakai-
inį a ba lygiag e ų šių eiksmažodžio o mų a ojimą bu o kaup i iek iš y esniosios, iek i
iš jaunesniosios ka os pa eikėjų, adinasi, galima jų analizė s ebimuoju laiku, nes senesniųjų
alla lingua della popolazione p incipale del sud dei al š aičių a ea, quindi e nonúž iksua e o mol o poco do e
euž iksua e. una pa eu , lunga du a a ki akalbė assup is e pa a mės isoliazione dal p incipale a ea
della lingua Li uania ska ino Va anã o šnek as semp e più zassikonse a i, quindi en esama, sebbene e
mol o spo adiamen e a ojaanno a ion mic o-a eas o sou he n aukš ai ian a e e iewed om his
pe spec i e. he a icle ollows bo h dialec ological and sociolinguis ic da a o he pas wen y yea s;
he e o e, he e is a possibili y o desc ibe he mos a chaic and inno a i e e bal o ms as well as o
e eal he a ia ion o hei use and o iden i y he di ec ion o hei change. da a sul uso al e na i o o
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
83s aipsniai a icles mų, i in a chajiškų lie u ių kalbos eiksmažodžio o mų, pa eldė ų iš labai
olimos p aei ies, (labiausiai su bal a usių) i iamosios šnek os sono subi usios okių ino acinių
gal ne siekiančios gen ines bal ų kalbas. ki a e us, dėl nuola inės są eikos su sla ų kalbomis
paki imų, ku ie o mų gausa and is in ensi ėjan i seman inių kalkių a osena. g ande a iazione e
ne su o ma o neploną sla iškų apnašų sluoksnį.
a chajiškųjų ypa ybių pa yzdžių u imuose pa a mės į ašuose labai nedaug, jie spo adiški,
o apsk i ai šiai isai beišmi š ančiai pa a mei bal a usijoje būdinga g e u inių eiksmažodžių
disuguaglianza a osena delle o me dell'azione e bo s udiabili de e minò il a o che nell'a icolo
desc i a analisi delle o me dell'azione e bo qualche ol a cos i uisce inp opo zionamen o o
episodici à imp essione.
equi alen e di ques e o me e bali sono s a e accol e da he in o ma ion p o ide s o bo h he olde
he a icle add esses wo- old peculia i ies o e bs o he con inui y o he sou he n
aukš ai ian sub-dialec in bela us, Vo ana a dis ic : a chaic emains and inno a i e phenom-
ena. conjuga ion, o ma ion and seman ics o e bs om he sub-dialec s o he bounda y
and he younge gene a ion, enabling lo o analisi a he appa en ime pe ché he language o he olde
gene a ion e lec ed he endencies o use cha ac e is ic o he sub-dialec a leas i y yea s ago,
while he language o he younge gene a ion e lec s con empo a y endencies cha ac e is ic o he
same sub-dialec i y yea s la e . he a icle p o ides unique da a on he Li huanian language because
ce ain e bal peculia i ies discussed in he a icle a e ei he no cha ac e is ic o li le
cha ac e is ic o he language sub-dialec om he main a ea o he Li huanian language led he
sub-dialec s o Vo ana a in o e en g ea e conse a ion; he e o e, hough e y spo adically used,
hey ea u e especially a chaic o ms o Li huanian e bs inhe i ed om he emo e pas , pe haps
e en da ing back o ibal bal ic languages. on he o he hand, due o he con inuous in e ac ion wi h
sla ic languages (mos ly Bela usian), he sub-dialec s unde analysis unde wen such inno a i e changes
which ha e e en o med a a he solid sla ic co e . he a ailable eco ds o he sub-dialec con ain e y
o esiden s om he main a ea o sou he n aukš ai ian; hey a e he e o e no eco ded o
sca cely eco ded. on he one hand, a long- e m o eign en i onmen and he isola ion o he
ew examples o a chaic p ope ies; hey a e spo adic. gene ally speaking, his sub-dialec , which is on
he e ge o ex inc ion in bela us, can be cha ac e ized by a high numbe o con iguous o ms and he
in ensi ying use o seman ic loan ansla ions. a high a ia ion and inconsis ency o e bal o ms unde
analysis de e mined ha he analysis o e b o ms desc ibed in he a icle c ea es an occasional
exp ession o non-p opo ionali y o episodici y.
84 ac a
nijoLė uoMienė
Linguis ica Li huanica LXX
0. ĮVadas
nuo i da i diale ologici e socioling is is ici da Li uaniani della lingua pa ibio isų1
ice ca o i o e possibili à di osse a e e alu a e isololiuo i šnek ų aidą, a o u
isul a i di ques e ice che con on con già pubblica i. così i edu o sia
sinc onico, sia e diac onico pa ibio isle immagine, i ela a šnek ų į ai olie u iškų
ė, užpildomos jau u imų dialek ologinių duomenų sp agos, pa eikiama naujų
kalbų są eikos ezul a ų. ai i in s a bu XXi a. apusių sunkiau pasiekiamomis
isles bal a usijoje igua do. lì a causa spa oso della lingua li uani nykimo pe du a
possibili à di зафиксировать non solo impo an i e in e essan ius s iluppi della
lingua, la sua unzionamen o a i, ma e in gene ale ne e kama p o e pe gli s essi
an icamen e locali abi an i e ninés di o igine e appa enomezza. Ques o la o o si
s o za di s olge e almeno pa e da menziona i compi i.
scopo dell'a icolo d ejopų eiksmažodžio sis ema b uožų y imas: man eniky ų senųjų bei a si adusių
ino a y iųjų. Ques e due peculia i à appo o è analizza o sulla base più ecen e, unikalia XX a. ine XXi a.
inizio dialek ologine ma e iale da bal a usijoje, Va anã o dis e o da p esen ičių (o exusių) lie u iškų isų.
in al i e mini, si en a s abili e s abilissimo e più inclini kis i pa icola i à del eiksma odio y ando e
nyks an lie u ių šnek a apsk i ai. esaminando accol a ma e iale, iene p eso in conside azione alle
ci cos anze socioling is ine, nelle quali la lingua Li uania esis is a o bal a ussi delle isole Li uanee. aigi
a osena a iazione iene discussa osse imoio empo2, . i. analizzane le peculia i à dell eiksmazodio e le
lo o a osena peculia i à a iai aus e à šnek ų app esen ų pa boje. issa o a uale immagine della lingua,
pe enendo sia meglio, sia menkiau pa lan ius li e iamen e locali in o man us. nelle indi iduali spedizioni si
s u a la possibili à pasi iksla e pe di e si o me di azionimajodžių consumo di e amen e app endendo
pa eikėjų, s en ando di chia i ci la a idabili à delle possibili a ian i: se ale a osena è en asiąmoni a,
pa eikėjams acce abile, se ques o lapsus linguae o e o a dello sc i aio. P esso a e mazioni illus an i,
do e solo possibile, si s o za indica e conc e ų kaimą, nel quale u 1 In ques o a icolo sceglie e usa e pie ų
aukš aičių pa ibio salų, da konk čiau Va anã o salų šnek ų e mini. essi non sono anco a insis emėję,
u a ia, au o eè opinione, è più app op ia o desc i e e plo am della lingua li uana, pe una o al e
ci cos anze a endosi si ua i al di uo i del e i o io Li uano, che pe i e inių a mių e mine (anche
sugge i o e Vy au as ka delis (2014)). 2 e mine osse imis empo (an. appa en ime) nei la o i pa lo y os
maggio men e di li o XX a. 7-ajame decenme ie. Il p imo osse imo del empo ipo esi su o mulò Williamas
Labo s (1963: 207309; 1975: 199228): che il linguaggio ki im osse issa o yksmo empo, de e esse e osse ima di
di e si allo s esso empo i en i ol e in lingua. osse a oio empo è esegui o amaškoni, di una di di e se
li e iške Va anã o pa ibio isų šnek os, daik a a džio y imas ( uomienė 2010).
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
85s aipsniai a icles isc i o esempio, pe ché Li u iška Va anã o pa ibio isola s a a non una, ma anche
pa ee. / Ques e isole si si uòs è di ci ca 50 km lungo l'a uale s a ale on ie a besi ęsii an e ingiua a
in una s iscia (una ol a ella osse s a a ien isa e unì con la Li uania) da die ẽniškių izkyšulio ino
Pelesõs apylinkių (ž . ig. 1). 3 Nella mappala segnala i s ambesni pun i dis e o cen as, ci elie,
abi ie è, bažny kaimiai e kolūkių cen ai. Ques i pun i imase o da quei empi, quando XX a. me à in cui
e a colleziona a a minė ma e iaga né nočiojè, asa ojè, ne ãšiuose locinių žmonių, bene pa lančių
lie u iškai, già non. In ques o la o o engono esamina i da i del linguaggio, spesso isc i i non solo nei
Lie u ių kalbos a lasui. ačiau pas a ųjų me ų y imai pa odė, kad, pa yzdžiui, nei pačiame Va anã e,
a i a i pun i di illaggi, ma e singkiemi […] là, do e l'ul imo en icen ome o è s a o o a o almeno uno
locale uomo, bene pa lan e lie u iškai. ad ogni a e mazione nell'a icolo illus uojan e ase o
combinazione di pa ole si s o za indica e luoghi in cui essi sono s a i isc i i, nomi. 1 PaV. me idionale
alš aičių pa a mė con ęsiniu bal a usijoje lie u iškomis Va anã o ajono salomi3: Va anã as, ne ãšiai,
asa à (pagal Lie u ių kalbos a lasą Vi punk as); nočià (Vii pun o); ódūnia, Plkiai (Viii pun o); Pelesà (iX
pun o). Nella supe icie del e i o io desc i o non ien ano azi kai (X) e nuo ieji ge nykai (Xi).
Mapėlapis p eso da Li uanien a mių ch es oma ijos
(suda y ojas edmundas umpa).
86 ac a
nijoLė uoMienė
Linguis ica Li huanica LXX
Va no a o che gli ul imi anni la o i di linguo i a, ela i i a pa ibio isoli (e in gene ale con i
a memi li uani), spesso ela i amen e indi e enzia ii ispe o al empo si basano su
da i egis a i in passa o spesso a i dicciona i, accol i di es i a minii, scompa si
schnek us sc i uali e suoni in uso in un a laso ma e iale, do e è egis a o il
linguaggio Li uano di più di un empo, a ol e 128 anni a: 2010; Mikulė 2012: 5162; Tamulionė
2013: 451 ecc. pe ciò alcuni enomeni linguis ici e la lo o mu imu di icile o anche
impossibile in e p e a e socioling is iamen e, pe ché non esis e osse a o di empo
p ospe i e. In ques o a icolo si con inuano nella pe i e ia me idionale della
Bielo ussia, nel ione Va anã o, p esen i o u a ecen emen e s a i isole Li u iche
amaškoni, ne ãšių, ódūnios, Plkių, nočiõs, Pãa adnės, asa õs, Pelesõs4 šnek ų
mo ologijos y imai5. Įdomi i bene almeno sepa a amen e a a a pa e della lingua
eiksmažodis. nell'a icolo si en a in Va anã o apylinkių šnek ų azionima odio sis ema
gua da si quan o non soli oi: a) mi a p incipalmen e a se i e i issa i esidui
a chajiški del e bo ličių (pubblicando e p eceden emen e appa se le lo o
pe di b u e); b) an a siema più ampiamen e discu e e alcuni in igan i cai ibo del
e bma, da ybos, signi icazioni e al i pa icola i.
kiama ap ašy i ino acinius eiškinius, susijusius su kalbų są eika, odėl ne engia-
4 più g andi e ino ai nos i gio ni sop a issu e Pelesõs apylinkių lie u iškos isola caimuose pubblica e
domes i ambien eche comunicaujama lie u iškai. Pelesojè dal 1992 m. unziona lie u iška scuola. è la p ima in
bal a usìa Li uanei p incipale scuola Pelesos k aš o cul u a e cen o educa i o. I onda o i della scuola
sono Fondazione cul u ale della Repubblica Li uana nonché cul u a e minis e o dell'is uzione. 2012 m. la
scuola esleu o la 13- à abi u ien ų laidą. maggio pa e di lo o s udiano con successo nelle scuole supe io i
della epubblica Li uana. alcuni ex s uden i di ques a scuola po s udi o na ono la o a e in scuole Li uanee
come insegnan i. Locali lie u ians comuni àè e sociale susi ienijimo Gim inė sono sos enu i e e isame Lydõs
miami Lie u os als ybės.
Pelesõs kaimo apylinkių lie u ių šnek os aida pas ebimai ski iasi nuo ki ų Va anã o ajone bei
k aš e esamų e exusi lie u ių šnek ų. Schnek a, senza dubbio, necessi a di sepa a o e a idesnio nellsi
osse azione (bene più impo an e e il più g ande la o o degli ul imi anni, dedica o Pelesõs schnek a, è
edmundo umpos 2008 m. ipies a monog a ia Pelesos šnek os onemi e lo o a ian i). In ques o a icolo
l'a enzione più concen a a in piccoleze, nyks ančias o e del u o sunykusias geog a icamen e nella
a uale Va anã o dis e o e i o io pa enkančias šnek as. 5Pi mo de aglia o sinc onico nyks ančios
lie u ių salos daik a a džio linksnia imo sis ema desc is ci a o nel lib o Ramaškonių šnek os daik a a dis:
socioling is inis y imas. Nella pubblicazione anche de aglia amen e desc i u a l'in e a Va anã o k aš o
socioling is inė si uazione osse imoio empo, pa agona e da due ol e ( y esniosios e условно
jaunesniosios) app esen a e di u i i pa adigmi ipi di cai yba daik a a džio, discussa il p oblema kai os
codų. o 2008 m. isceso Ramaškonių šnek os eks ų (su kompak ine plokš ele) della accol a nella pa e
in odu i a de aglia i p esen a i ca a e is ici šnek os, ki čia imo cose. abbie lib i p esen ano
p eceden i ques o mic oa ealą s udia i au o i di ope e in un'osse azione. nuo e menzioni di isole dello
s iluppo dei li uani oggi anco a non abbiamo. aigi e comple o esame di u e le pa i della lingua aspe a in
u u o.

a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
87s aipsniai a icles /
1. ecchiojo kaLbos ModeLio
Liekanos a chajiŠkosios
VeiksMaŽodŽio yPa ybės
1.1. alcune azionimazodžių alleamose
nuosakos o mos
Lie u ių kalbos a mėse a iamosios nuosakos o mos labai į ai uoja (kazlaus-
2000: 385403). da essenza u i me idioni al š aičiai, dzūkai, ha sa i ą a iamąją
nuosaką, la cui a iba ino šiol non è u a a chiški, plg.: ienaskai os 1 pe sona
bū áu, 2 pe sona bū ái, e 3 pe sona bū ; plu ale 1 pe sona esse m (bū ūmè), 2
pe sona esse (bū ū è). plu iskai os 1 e 2 o me del pe sona sono nuo e,
cos i ui e a 3 a. o ma sa ebbe aggiungendo senesnes bū um, bū u , anco a usa o
pie ų aukš aičių pa a mėje. e uniscai o 1 e 2 o me di pe sona cos i ui e nuo a
eiksmažodžių asmena imo pa yzdžiu. Šių o mų išlaiky a i ap adė p iegaidė
ā-kamienių spieghiamo nel a o che galūnės -au, e -ai, essendo akū inės, akū inių
galūnių in un al o momen o p esun a sedaka nel sis ema po e a esse e solo
ki čiuo as (plačiau ž . kazlauskas 2000: 101102).
daba inėse Va anã o apylinkių šnek ose už ašy a nemažai a iamosios nuosakos
uni àaskai os 1 e 2 pe sona d iskiemenių eiksmažodžių o mų, ecc.: àš bu. á.u, ù bu. á.i ‘aš būčiau, u
bū umʼ; àš di p á.u, ù di p á.i; ‘aš di bčiau, u di b umʼ; àš ɛi á.u, ù ɛi á.i ‘aš eičiau, u ei umʼ; àš
neš á.u, ù neš á.i ‘aš neščiau, u neš umʼ, àš es á.u, ù 105; Lk ch 2004: 83; Ma ke ičienė 1999: 33;
es á.i ‘aš esčiau, u es umʼ i k . jos a iamos su paki usiu baigmeniu, pap as ai
ki čiuojamu gale, o p iegaidė – iš esmės isuome išlaikoma i ap adė. kaip i iso-
je šiandieninėje pie ų aukš aičių pa a mėje (plg. Lka iii 107–109, žemėl. n . 103–
Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 65). la adida più eloce del di e i o delle p esumibili sedaca o m
( ienaskai os 1 e 2 pe sona) è lega a con il no o pa adigma pa a mės dėsniu: se č, džmoje accade solo una
ol a, ques o pa adigma esilia a e isu p esuma , d, sia daik a a džio pa adigmoje, esempio.: d·u.,
me gá.iu. ‘dėdžių, me gaičiųʼ, an o e eiksmazodžio, ecc.: á.uåu, maåũ. ‘audžiau, mačiauʼ. pe ciò e bú·åu,
d båu, ɛ.åu isquilin a in bu. á.u, di p á.u, ɛi á.u. Vis o nel pa adigma, eiksmažodžių p iebalsis imane
æš á.u, æš á.i ‘ ežčiau, ež umʼ. s udiamosi šnek os isc i a casi più a i, quando suki cializza a
šaknis ε. åu šы.ná.u, ã·le labα. l·jα ‘eičiau šienau i, ma mol o séʼ; bú· αi pas.us, ku.pαskα. aš· næm·ki,
kie as, odėl i a iamosios nuosakos ienaskai os 1 i 2 asmens o mos a iamos
kie ai, p z.: mæs á.u, mæs á.i ‘mesčiau, mes umʼ; k á.u, k á.i ‘ ėkčiau, ėk umʼ;
næp aš· åu ‘bū um pasakius, che kaimų). La adicale p esun a sedaca unicasi o 1 e 2 delle o me di
pe sona ki čia imas Va anã o šnek os è es emamen e a a, g e a galūninio ki čia imo o me dei qui
lyjaʼ; ès αi u.‿mẹ.gu. iȓ‿gi. ǽ.n αi sá.u ‘ es um ą me gą (me gai ę) i gy en um
più p obabilmen e appa sa a causa in o man ų s o zi di pa la e co yklingai e g amma iškai, . i.
lenkiškai ašy i nemoki, nep ašyčiauʼ (pa yzdžiai daugiausia iš ódūnios apylinkių
88
nijoLė uoMienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
s en iamasi pamėgdžio i comun inę lie u ių kalbą6. sebbene menzioni o me ki is šaknyje luogo e
p iegaidę, ecc.: gαl ó· åu, gαl ó· αi ‘gal očiau, gal o umʼ; mọk· åu, mọ k· αi ‘mokėčiau, mokė umʼ;
aš· åu, aš· αi ‘ ašyčiau, ašy umʼ; skαic· åu, skαic· αi ‘skai yčiau, skai y umʼ; šá.udi. au, šá.udi. αi
‘šaudyčiau, šaudy umʼ; žu. · åu, žu. · αi ‘ gua de ei, žiū ė umʼ. da d iskiemenių appa sausios
y a iksuojamas daugumoje didžiojo pie ų aukš aičių plo o šnek ų (ž . Lka iii 108;
Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 65).
P iesaginiai eiksmažodžiai Va anã o šnek ose pap as ai išlaiko bend a ies ki čio
p iešdėlinių o mų ki čio luogo no malmen e imane galūnėje, ecc.: næsupá.isi. åu, isùs bu õ·kus
nu åu á.i ‘nesupaisyčiau (nesužiū ėčiauʼ), u i bu okus ( unkelius) nu au um ù (samonys); kadàž
gal· åu, i á.u dú·nọs7 isk á.u u ẹs pαnæš á.u ‘kad aš galėčiau, e i panonos da k au u ės (pa duo u ės)
pa nešʼčiau ( amaškónys); nui á.i ù i má.n ká.ɛ i. pα a · αi ‘nuei um u i man ka ę pa a y umʼ
(s anšiai); imes á.u ajũ· ipi.ọs, .le kũ· . as pasak·s ‘išmesčiau aš ją из дома, ma cosa s ie as ( isi
pe sone) pasakysʼ ( amaškónys). di mol i kalbininki opinione, galūninis p esumibile sedaca 1 e 2 pe sona
o asmens o mą bū (Ld 367368; Lka ii 128, žemėl. n . 109). come a e ma Zigmas Zinke ičius, ki čio
as e ėlimas non a enu o s aiga ma y , qualche empo osse o du ki čiai. bene įsiklausius, secondoasi
ki is udimas e i iabili Va anã o šnek ų esempi: a sùk á.u u. š .bu., ci(g)næ u . suku. ‘a sukčiau ši ą
a ž ą, solo non ho con chiʼ ( amaškónys); ε. á.i ù sá.u i nesùk á.i má.n gαl .s ʻei um u sé e nesuk um
man gal osʼ (s anšiai); m á.i, žm.gus, i pab·k á.i nọk . sa i. u. ‘im um, uomo, e èg um da quei so ie ų
mų ki čia imas y a ėly esnis. jis galėjo susi o muo i dėl 3 asmens o mos į akos, nes
nemaža dalis pie ų aukš aičių, kaip i y ų aukš aičiai u eniškiai bei ilniškiai, u i 3
( a ybinės san a kos)ʼ (Plkiai); pògl· bi., pòglb.li. i con nš á.u s. .su. šiẽnu. ʻpo glėbį, po glėbelį e
suneščiau a sé u a šieną (ka gau da). sa ebbe possibile a e assunzione, che nelle i iamosi šnek os
man enu o a chajiškesnis ki čia imas. anche se senza speciali ice che di icili dimos a e, se si a i
di ilin o ki is, o semplicemen e so olineèžiamasis, u i uo asis, a imo, ela i o con il es o
in onazione. di alcuni ice ca o i 6 a uale comun inè dei ondamen i della lingua li uani nessuna una dei
locali Li uani non ha e libe amen e pa la e comunine lingua non possono. quan o più comun ina a la lingua
li uani sia in g ado ememmdzia i s essi i p incipali locali ( iksliau nella sua on ie a) lie u iškus kanalus
si può ede e solo con speciali digi ali appendici). 7 ki čiuo ų d ibalsių ie, uo a io 'o g ado di
ienbalsinimas (p z., a imo con uno degli dėmenų a spal iu e e c.) ca a e is ico maggio pa e delle
i iamo Va anã o šnek ų. Mos amen e ques i d ibalsius ienbalsina amaškoni apylinkėse (pe più su
ques o c . uomienė 2008: 46; 2010a: 6267).
lie u iai, lie u iškai skai y i i ašy i p amokę a puka io lie u iškose mokyklose-skai yklose, dažniau
žiū in ys Lie u os ele iziją (bū ų iksliau - žiū ėję, nes pas a aisiais me ais bal a usijos e i o ijoje
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
89s aipsniai a icles a e mano che e in al e sophe al š aičių pa a mės šnek ose ques e
azionimažodžių p ecipacche 1 e 2 pe sone o me sono anche chia amen e esplica e con due
ki čiais, eg.: d· á.u, ne. á.u, sùk á.u, sak· á.u su Pùnią, kučikai ų apcolinkių šnek ose (ž Ld 363;
Ma ke 33 ičienė 1999:34; Leskaus 2006: 60). In Di e si Schnek os dell'apicin a Va anã o isc i i
d ejopos p esumibile sedaca uniskasi o 3 o me di pe sona: illesnia su - ų e più co a be -ų,
ecc.: im á.u, kà anʼà εi ũ· ʻimčiau ( esčiau) che ana ei ų ( ekė ų) e ó kà kàs ε imá.n. pad·
ʻo, che kas ei ų i man padė ų; nkas jọnæmuš ũ·, pàc p ыsp ã·šọ ʻniekas lo nemuš ų, s esso
p isip ašoʼ; .s u. jåu ε.kæ mùš ʻs ies ą già bisogno muš iʼ; a až. b ·lis, pa αisí· u. má.n
dαnkci. ‘a ažiuo e a ello, pa aisy ų me dangs į (s ogą)ʼ; sekàs pa αisí· má.n ači. ‘se
qualcuno cambiasse mi bii a ìʼ; kùnigas sakí· u., k. c g .kas ‘kunigas saky ų, che qui g iekas
(nuodėmė)ʼ; kàs má.n k. sakí· , n.ko ki àp næbùs ‘cas me cosa dicy ų, nien e di e samen e
non sa àʼ; ažú· u á.ukiu, cik næ u ·jọ ažukũ· ʻ ažiuo ų eni, solo non a e a pe cosa
(nusipi i biglie o)ʼ; p ·š, kasæsu à až· li·d·n ‘p ašė, che sesuo ažiuo ų Lydon (į Lydą)ʼ
(pa yzdžiai iz amaškoni illaggio apilinkių). o ma con - e nondimeno equnesnè, come e in
mol i a mini li uani del sud e e o ien ale pok aščio. in gene ale più spesso abb e ia i e bi
bisiemenni (plg. Lka iii 110111, žemėl. n . 106; Ld 114).
1.2. a ema inio (p iebalsinio) spmenazione es i e nuo e pe di binie nelle a uali lingue
li uani a messe già u o poco, ma anco a è sop a issusių a ema inių (p iebalsinių)
eiksmažodžių o mų. Più di use eli ine del p esen e empo 3 o me di pe sona,
con enen i s a iosi à e in anzi y i à signi ica i (ž . Lk ch 2004: 33; 202; kazlauskas 2000:
309311), plg.: neš i ‘ne šiaʼ; kós i, niẽž i, gélbs i, peš i, pléiš i ‘pleišėjaʼ, ẽs i ‘bū aʼ;
čiáus i ‘čiaudiʼ; sniẽg i ‘sningaʼ e k . come sos iene jonas kazlauskas, XViXVII a. sc i i
li uani i o an i o me eiksmažodžių con a ema ine leksija indicano che nykimas degli
a imažodžių, il passaggio in ema ini aggiunge p e gio n ašy inius e cominciò più p es o,
negu nyk i a ema inė leksija (2000: 309). da menziona i ecchi sc i i ede e, che ques i
eiksmažodžiai o ma con galūne - i, u inčia -i, mol o p iminė i-kamienius eiksmažodžius,
u inčius anche 3 galūnę -i e s a o di pe sona e signi ica o, plg.: ẽs i e gùli. aigi a ema ine
suda ė leksinę-seman inę g upę su būsenos i in anzi y umo eiškme. okia g u-
pė galėjo susida y i g eičiausiai dėl o, kad a ema inių eiksmažodžių 3 asmens
3 o ma pe sona eli i nelle a uali a messe (peš i, niẽž i e k .) sono esal a e e pe ché
che la lo o o ma emena i-kamieno eiksmažodžių 3 pe sone (plg. anco a nuo amen e
cos i ui o bend a is pe š i, niež i). inol e, ilgesnę a ema inių eiksmažodžių
esis enciju lėmė e lo o signi ica i i p oximumus i-kamieniams eiksma-
90 ac a Linguis ica Li huanica LXX pe le pa ole (plačiau ž . kazlauskas 2000: 311313). sia
nijoLė uoMienė
nel medio del secolo passa o che in ques o secolo Va anã o schnek os è anche isc i a
nel p esen e empo a ema inių eiksmažodžių liekanų (plg. Šukys oje: 182; uomienė 2008:
70), che sono s a e pa imen a e spo adicamen e, ad esempio, più a di m. amaškonyse
è s a a egis a a e a 1 pe sona della o ma liekm pasidindu la pe sona 3 o ma (pa)li
‘kma (pa)lkma(pa) lieka (g ei mi ‘gas osnek ‘ma ‘ʼmega exampleu). Secondo ques a
man enu a o ma modelį, ma u , è s a a pasida y a e u a pa adigma. isc i a
qualche esempio di da al i šnek ų: ka(p)pasaå., àš liekù cæn.jaka, næ až.ou su jù mim,
adù .ni.s man. m. ‘quando dissi, io imango čionai, non sa ò con oi, allo a mi (p ade ano)
picchiʼ (Plkiai); paklá.uåu s. mæ g.las, α.liek sum.nim ‘paklausiau suo me gelės, o es i
con manimʼ (ish pasakos, nočià). a ema ina 3 pe so alch aičių šnek ų bei già scompa sa
Ze elos lie u ių šnek a bal a usijoje, a ibui a aka ų aukš aičiams. Fondamen o di
ques a o ma schnek ose pasidi a a u a pa adigma: io liekčiù, u liek , mes liẽk im,
o mą liẽk i ‘lik iʼ u i g e ima die niškių šnek a i daugelis didžiojo plo o pie ų
jūs liẽk i (plg. Ld 348349; Lka iii 89; Vidugi is 2004: 243244; d Ž 2005: 21; Leskauskai ė 2006: 60;
2009: 64). amaškoni, ódūnios, nočiõs, Pelesõs apylinkių šnek ose isc i o pe di binys da
miegmù su u da ema ico asmena imo. e qui, appa en emen e, pasidi a a u o
pa adigma, eg: àš miegmù, ci(g)giù, šá.udò ‘aš miegu, solo udžiu, spa aʼ (klaišia); a( ) ù
gæ α. m ‘ i s ai do mendo bene?ʼ; ã·nas miẽgma lã·ško, àš ip·ọ ‘jis do ma lo oj, aš an
pečiaus (k osnies)ʼ (ka gauda); gog·s .(i) imiẽgmαm, i. bαm is ‘mes šičia i miegam, i
di bam u iʼ ( ódūnia); ku. jũ·s i.miẽ.gmα , αnšiẽnò ‘ku jūs en miega , an šieno?ʼ
(Pelesà); á.i jũ·s αikα. ciŋgine., kọ ejilgα. mi.ẽgmα , ɛ.ki dα.bui ‘ai oi bambini inginiai, ko
così ilgai miega , eiki la o a eʼ (nočià). Ques e o me a e ano es in ussias Ze elos,
Laznų šnek os (ž . Z i: 29; ja osla ienė, uomienė 2013: 31). Va anã o šnek os isc i i
qualche es emamen e a a o me di ques o e bo con s, ecc.: io miegm klúoni anšinọ
‘aš miegu kluone an šienoʼ (Plkiai) oppu e anemiegsmù jilgā., šaš õ· alαndõ· keuõs ‘aš
nemiegu ilgai, amaš ą alandą iš apyloni apylinkių isc i a na-kamienių es es daudzų
o mų: à miš ́knù, li ašš miegu, lieku; mikn, likn ‘ u do mi, imkiʼ; ã·nas m.kna, l.kna ‘il
sonno, es aʼ; gog·s m.knαm; l.knαm ‘mes do giamo, liekamʼ; jũ·s m.knα , l.knα ‘jūs
miega , lieka ʼ; ã·ni.s m.kna, l.kna ‘jie songa, liekaʼ (pe più su ques e o me c .
keliuosʼ ( ùsamonys)8.
kaukienė, Pakalniškienė 2002: 113131). Ques i ipiški in a pinių eiksmažodžių pe di binie
aniai osse a i e adicimaje die niškių šnek oje (plg. Ld 348351; Lka iii 8283, žemėl. n . 8587).
ol e a ciò, s udiamose pa ibio isų šnek ose, come e in u o pie ų aukš aičių pa a mės
plo e, mol o comune esamojo empo 3 pe sona o ma 8 Ques o inse p asis s spesso
es e ia o non iškiai.
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
97s aipsniai a icles e nu eikšme, ecc.: á.m gα.u isàs plù(n)ksnas šu à ap ó· è ‘ am
gaidžiui u o plunksnas šu a nu o ėʼ ( ùsamonys), ic. k.mọ αikα. ó·buous má.n
ap á.uki.s ‘ši ie kaimo aikai obuolius man nud askysʼ ( amaškónys). Ques o p e isso
signi ica o alle lingue Li uanee nonūdinga. ques o p obabilmen e mo ologico e inys
dal locale bal a usių linguaggio (plg. b u. abad ać ‘apd asky iʼ, aбарваць ‘aplup iʼ); b)
šnek os u ilizza o p iešdėlis a a i inka b. k. a -, esempio.: a ã·jọ žeb õ·kas, daå. j.m
dupọu ù ‘a ėjo zeb okas (ubagas), gli daio due pau us (uo ašinius)ʼ ( amaškónys);
ak·åu α ùs, in až·ki ‘a kėliau a us, į ažiuoki ʼ; acẹåu s. ò dá.ik us iišẹjå. i
‘a siėmio le mie cose e uscìi da làʼ (ne ãšiai). pe ò isc i a non pochi esempi, quando
a pa a ojamo lie u ians kalbai s e ima nua pa eikšme, p z.: aki. ọ så.su. š.ku. (plg
b u. ad ubau suk) ‘nuki o sausą šakąʼ (asa à); aki.kẹ á. kus i nù ædẹ klúonαn (plg.
b u. a p oh kaней) ‘nukinkė a klius i nu edė kluonan (į kluoną)ʼ (nočià); b ó·lis cik · ọ
a ažã· ò namõ· (plg. b u. рыехау да хаты) ‘b olis solo ma ina pa ažia o casa (Plkiai);
c) p iešdėlis ažu- až- (bk za-) no malmen e usa o azione pabaigai žymė i, p z.: à e ẹ
gá.l u. i pá.isò inman ‘už e è la es a e gua da in meʼ (s enšiai); id.- i.ni. ká. i. isadù
ažda åũ. á. αn ‘ idu dienį ka ę semp e chiuda au a an (į a ą)ʼ (ka gauda);
ažudi bå. .sijọj nædåũ.gi pinigũ· ‘uždi bau usijoje nedaug dena oʼ ( amaškónys).
qualche ol a ques o p e edìl può eikš i e inizia i o: ažusi gå., αic·lu. ž·mu.
p agul·jåu (plg. b u. захварэу) ‘susi gau, è u o l'in e no p agulėjauʼ ( amaškónys);
giù, α.kas ažù ekẹ (plg. b u. заплакау) ‘gi džiu, bambino p a i koʼ (asa à). o qualche
ol a esso iene u ilizza o e di alcuni al i p eceden i signi ica i i, ecc.: asilá.idọ sá.ul
(plg. b u. слонца зашло) ‘nusileido saulėʼ; asibα.dẹ α kl·s (plg. b u. спалохауся конь)
‘pasibaidė a klysʼ. Ques 'ul ima an e idėlio až- (ažsi-) signi icazioni p obabilmen e
p es in os (plg. ge čių, Ze elos a mėse: g ina eckienė 1973: 226; Vidugi is 2004: 278); d)
Va anã o šnek ose mol o equen e sla iškas p iešdėlis da-, che non a amen e
pa a ojamas ie oj p iešdėlių pa-, p i-, iz-, nu- (plg. Leskauskai ė 2006: 61-62; 2009: 66),
p z.: dasak·k jåu sku. (plg. b u. da(s)kaжы) ‘pasacyk esacyk già u oʼ /; da·jọ iŋgidù u.
i g ù ò (plg. b u. дайшоу) ‘p ėjo p esso du ų i g iu oʼ, dašó· kọ i iš á.ukẹ man
из ùpẹs (plg. b u. даскочиу) ‘ʼp išoko e es a è me da b u upės, dagi. ·nọ dá. i ọ
kã· ọ из (plg. дажыу) ‘nugy eno anco ino a ques o (secondo mondiale) gue a isi
(b iskoni); e) da an idėliu pa eiškiamo o ale chiusu a dell'azione (spesso ipe ino) nel
passa o (o possibile ale sua si inizione nel u u o). in quel caso ques o p edellis qui,
come e in mol e al e me idyn ino delle lingue Li uanee pak aščio a mių, bal a usių
lingua esempiu aggiudomas e ad al i p iešdėlinių eiksmažodžių o è anche due ol e
ipe ua o, ecc.: ã·ni.s jå. is panum ы (plg. b u. paвымi рау- шы) ‘jie già u i ismo ęʼ;
žũ·.si·s paj ẹsẹ (plg. b u. павыдыхалi) ‘žąsys išd ėsėʼ,

98
nijoLė uoMienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
pa az·jọ . as kàs ku. (plg. b u. pa aзыходзiлiся) ‘išsi aikščiojo (pa+ az+si+ ėjo)
s ie as ( isi pe sone) kas ku ʼ; pasu · is i iená.m (plg. b u. пазыхо дзi- лi ся) ‘suėjo
u i ino unoʼ ( isi مثلاً. da Plkių) (plg. Vidugi is 2004: 275276); ) p edellis p iVa anã o
šnek ose pa a ojamo e degli al i p ededėlių (a -, pa-, ap-) signi icam, g eičiausiai
skolin inėmis, ecc.: àš nẹiškα. p ыpažыnåũ. a (plg. žiai con u iisʼ (asa à); ab i
b u. я нi зразу прызнала цябе) ‘aš ne iš ka o a pažinau a eʼ ( ùsamonys); p ыsi-
 .ikinåu g ažε. su‿ isa.s (plg. b u. папрыветствовала усiх) ‘pasis eikinau g a-
dùk æ ы.s b αnge. p αng ọs (plg. b u. абедзве доч- кi приадзетыя) ‘abid i duk e ys
g ažiai ap eng e (išpuoš os)ʼ ( amaškónys); g) s udia i šnek ų eiksmažodžiem
ca a e is ico e sla iškas p iešdėlis az-, usa o bk pa-, iši k . p iešdėlių eikšmėmis,
p z.: sku. mú·z žmó·nẹs asi.kọ (plg. b u. askupili) ‘ iską nos i pe sone ( ie iniai)
isp edkoʼ; azы .ko mú·s klú·nu. i kαlkòzαn pàjẹmẹ (plg. b u. разабралi) ‘iša dė nos i
kluoną e kolchozan (į ‘ka inas bėgo i pa e ė k epšįʼ ( amaškónys) (plg. Vidugi is 2004:
kolūkį) paėmėʼ; i α. kã·cinas b·gọ i( )‿ à eȓ ẹ kã·šыku. (plg. b u. развярну)
277279).
2.4. Veiksmažodžių neasmenalizzabili o mų lie anos om eiksmažodžio neasmenalizzabili
o mų Va anã o šnek ose unkcionuoja eipusdali iai. Ad esempio, eikiamosios ūšies
kiamosios i ne eikiamosios ūšies esamojo i bū ojo ka inio laiko daly iai bei
esamojo empo pa ecipan i: kek dåũ.k šы.m. bú.bu. i· à supù uu. ‘quan i an i ques 'anno
le pa a e sono pu u usiųʼ (Pelesà); eikiamosios ūšies буду ojo ca ino empo
pa ecipan i: i ·l bù ò sæsu à ọa ažã· us ‘i ėl bu o an (į sibi ą) bu o iš ež asʼ (Plkiai);
sesuo oj a ažia us, . y. oji a ažia usiʼ (nočià); ne eikiamosios ūšies bū ojo ka -
inio laiko daly iai: jilgα. iná.i gul·jọ žmõ·gus nušá.u as ‘ilgai enai gulėjo žmogus
nušau asʼ ( amaškónys); mànọ d·dẹ i.gi sibi αñ. bù ọ jš eš as ‘mano dėdė i gi sibi-
pusdaly is: dù zuiù ·damas, niẽkọ næpa gá.u si ʻdu zuikius ydamas, nieko nepagausiʼ (Pelesà)
(plg. Leskauskai ė 2006: 63). Pelesojè isc i a pa ecchie o me di uni à del p esen e e del
u u o ca ino empo con enen e signi ica o, ecc.: da·jọ mùms dá. bemiẽgαn ‘išėjo noi
anco a bemiegan ʼ; k. i.dbi l· u l·jαn ‘ką en di bi alla pioggia lyjan ʼ (plg. Ld 387) (asa à).
non esclude che ques i casi pa a o i a causa dell'in luenza lingua comun inè. in al e
me idioni al š aičių pa a mės salelėse padaly io o mų neuž iksua a. anche non si sen e e
non gius i ica esempio di a a džio o į a džio a dininkas + modalinis eiksmažodis +
su bū ojo dažninio i būsimojo laiko daly ių, pusdaly ių i padaly ių o momis.
eikiamybė, bū inybė i galimybė eiškiama sin aksinėmis kons ukcijomis daik-
eiksmažodžio bend a is, p z.: ɛ.kæ linα. á.u, g kei j.u ‘ eikia linai au , i.e. linus au i,
g ikiai, diciu, se e nuo e c ožius, i.e. nuo e k yžių, s a i i ( ùsamonys);ʼ mliju, gijåũ mòžna
. y. g ikius pjau iʼ ( ódūnia); · αi, sakå., ɛ.kæ nå.jαs k ·žus s ac· ‘ y ai,
bùbọs kà ‘misliju (gal oju), gi già possibile bulbos (bul ės) kas , . y. bul es kas iʼ
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
99s aipsniai / a icles
( amaškónys); ikɛ·jọ p imoà α kl·s ižbã·lọs á.uk, apaskùmjåu æžmas ‘ eikėjo p ima
ca klys, i.e. a klį, da balos auk i, e poi seguì già ca iima, i.e. ežimąʼ (Piliãkalnis). Šias
ecnas sin aksine kons ukcijas (ypač su eikė i) bene išlaikę y ų nami skaičiumi e kinine
con collegusius daik a a džiais, sakiniuose a liekančiais eiksnio unkciju, p z.: à ọ
i pie ų aukš aičiai bei iš esmės isos lie u ių kalbos salose bal a usijoje (ž . am-
b azas 2006: 35–36, 331–332).
ne eikiamosios ūšies daly iai, einan ys sudė inio a inio a dine dalimi, de i-
kã·šikas g ažɛ. nupn as ‘ a o askšys benì nupin asʼ (Pelesà); i α. b ó·ò klùpẹs, plọna.
d òžыn· ọs ‘ ai u o klumpės, plonai d ožinė osʼ ( amaškónys). Tu a ia più spesso non
si iene con o né in daik a a dzio giminę, né in nume o e si usano o me comuniõsi dei
pa ecipan i gimins, eg.: akõ· à ò· pas a(d)da · a ‘o pe ché uo sklepas ( ūsys) è ape o, i.
e. ape o (s anšiai); i du . pi.ọs zaslã·nas s óu pas ac· a ‘ idu y namo zaslanas ( oks
suolas) s o i cos ui i a, . y. cos uy asʼ (asa à); g ·ò dα.ci.s jåup ygamn a ‘glėblio
dan ys p igamin a, i. e. p igamin i (pa uoš i)ʼ ( amaškónys). Ques o enomeno è osse a o
non solo me idioni alš aičių pa a mės šnek ose, ma e in al e alš aičių, pa icola men e
pa ibio, šnek ose (ž . Ld 384385; Leskauskai ė 2006: 63 e k .).
3. aPibend iniMas
3.1. socioling is inės aplinkybės
dis aunkias e peskias lingbei Li uanei condizioni Va anã o k aš e esis is a o qualche
secoli, pe ò šnek os s u u is in e na cambiamen i oggi non si può i ene e de ini i i.
In ques 'espedien e e i o iale, sepa a a dal lie u i e nog a ines e e kamien, si
possono ede e cadaise uniodos si uacione linguis iche di e en i s adi: dalla
d ikalbiškumo, che man enne solo gli s essi ecchi abi an i ( amaškoni, ódūnios e
Pelesõs apylinkės) ino a o ale lingua es inzione (asa õs, Pãa adnės, nočiõs, ne ãšių
apylinkių kaimai), quando si ico da os qualche bu ezime da name di daik ų. 7 Ques e
lie u iškų bal a usijos salų šnek os, sebbene e spa čiai nu au ėjus lie u iams,
cos an emen e al o e ebekin a abbas anza consis en emen e. 3.2. l'a chajiškųjų
azionimozdio o me di man enimen o lungaikė ki akalbė assup is e isoliacija s imino
Va anã o šnek as semp e più zasikonse uo i. ques o li ha aiu a i a man ene e di e se
ca a e is iche s aksniai: il a uale adizionale, che cos i uisce i p incipali šnek os
one ini e mo ologici aožai, si sono o ma i du an e lungus anni di s i os degli
100
nijoLė uoMienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
šnek ų, e mol o ne yškų, p obabilmen e e edi a a una da p o ilios passa o, bal ų
gen inių kalbų s aksnį: • p esumibile deposaca uniscai o 1 e 2 pe sona d iskiemenių
eiksmažodžių o me (bu. á.u, bu. á.i ‘būčiau, bū umʼ; ɛi á.u, ɛi á.i ‘eičiau, ei ʼumʼ) con
man enu i o uniscai o 3 o me (liẽkma ‘liekaʼ; . ‘us ičiaudiʼ; niẽg ‘sninga); •
a chajiškesniu ki čia imu;
• esamojo laiko a ema inių (p iebalsinių) eiksmažodžių liekanos – daugiausia
man enu e na-kamienė del p esen e empo o me (mi.knù ‘mieguʼ, mi.kn ‘miegiʼ, m·kna
‘miegaʼ ) e delle singole o me 1 pe sona con kon aminacine galūne -mu
(imɛù, kimù ‘einu, skinuʼ);
• man enu o l'an ico galūninis sang ąžinių eiksmažodžių буду ojo empo 3 o me
pe sonale dei ki čia imas ( ad·s ‘ adosiʼ; s ọj·s ‘s ojosiʼ). 3.3. inno acinie
linguis iche enomenie lingue con a i conseguenze a causa della cos an e
in e azione con sla e lingue (sop a u o con locale bal a usių šnek a, quan o meno
con locali polkų e usų lingue) Va anã o lie u ių šnek os subi ono complica i
cambiamen i di s u u a. qui non a ica si può in a ede e e iden emen e nuo o e
gausų sla iškų apnašų s oksnį g e u inių eiksmažodžių o mų, seman inių kalkių e
pan. :
• nyks a eiksmažodžių non impe soni icamosios o me; • šnek ose no malmen e alla
e za pe soneniu usa a o ma è in a i casi a non solo e zo, ma e anche al e pe soneim.
ale desc end i a 3 pe sona suple y inės o ma eme genza p omossa e localizza a
bal a usių lingua, cui nel pa adigma del empo a uale sia singolasi o, sia o me plu isci e
sono uniodos su ëсьць ‘y a; • e assi equen i empo, quando si accon a di equen i
a enimen i in passa o, eiškiamo aggiungendo 3 pe sona o mą būda o. ques o è uno dei
casi in cui bal a usių lingua aiškos misu e engono p ese a conside a e p op ie,
acilmen e inse i e in li uanei lingua; • p e ellino a imazodio (chažniausia con neiginio ne-)
sang ąžos a ix è alla, come e nelle lingue sla ų; pe imema bal a usiška sepa a i dei
eiksmažodžių sang ąžinių o mų signi ica o;
• nemažai eiksmažodžių p iešdėlių naudojami lie u ių kalbai s e ima signi ica o:
1) p e edélis acpa a ojasi e nu eikšme, ca a e is ica della locale bal a usių lingua;
2) p iešdėlis a g e a ha li uanski kalbai s e imas nui pa eikšmes;
3) il p e isso až- (ažsi-) può deno a e l'inizio dell'azione e p es a o alcuni di
al i p e e i i signi ica i;
4) sla iškas p iešdėlis dane e ai pa o ojamas ie oj p iešdėlių pa-, p i-, iz-, nu-; d Ž
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
101s aipsniai a icles /
5) p edillo pabal a usių esempio della lingua aggiunu o e ad al i p edellini
azionimažodžių o è anche due ol e ipe u o; 6) p edellis p ipa a ojō con
lendin niche p ededėlių a -, pa-, ap eikšmėmis; 7) sla iškas p iešdėlis
az a ojamas pa-, izi k . p iešdėlių eikšmėmis.
Li e a u a e ŠaL iniai amb azas Vy au as 2006: Lie u ių kalbos is o inė sin aksė. Vilnius:
Lie u ių kalbos dLkŽe Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis)
ins i u as.
pubblicazione. edi o i: s asys keinys ( y . edak o ius), Laimu is bilkis, jonas Paulauskas,
Vy au as Vi kauskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne inė e sija, 2011. accesso
in e ne : h p://dz.lki.l .
Laima g umadienė, Mikulėnienė danguolė, Mo kūnas kazys, Vid ug i i s a loyzas.
Die eniškių šnek os diziona io 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, g i na ec kienė
2005.
elena 1973: alcune ge ėčių a mės eiksmažodžio ypa ybės. Li uanski kalbo y os
domande 14, 221229. g i na eckien ė elena 1997: isoliuo ų lie u ių šnek ų e iniai
e ninėse Lie u os žemėse bal a usijoje. Li u ians kalbo y os domande 37, 185195. du
cul u a in con es o. Zinā nisko aks u k ājums XVi. dauga pils: saule, 4248.
g uma dienė Laima 2005: kodų kai a lie u ių a mėse. – Valoda-2006. Valoda daża-
ja osla ienė ju gi a, uomienė nijolė 2013: Lazūnų šnek os eks ai. Vilnius:
L'is i u o della Li uania.
elis Vy au as 2014: Li uanian ca d language islands: p obleminiai aspec s. Lie u ių
kalba 8. accesso in e ne : www.lie u iukalba.l . kaukienė aud onė 1994: Lie u ių
kalbos eiksmažodžio is o ija. klaipėda: uni e si à di klaipėda edi ice.
kaukienė aud onė 2002: Lie u ių kalbos eiksmažodžio is o ija ii. klaipėda: klaipėdos
uni e si e o leidykla.
kaukienė aud onė, Pakalniškienė dalia 2002: Veiksmažodžių lik i, snig i, mig i s u u a e
kilmė. Vā ds un ā s udiīšanas aspek i. Raks u k ājums 6, 113131. Liepāja. kazlauskas jonas
2000: Rink iniai aš ai 1, sud. albe as osinas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos
ins i u o.
Labo William 1963: he social mo i a ion o a sound change. Wo d 19, 207309. Ld
Zinke ičius Zigmas. Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is, 1966.
102 ac a
nijoLė uoMienė
Linguis ica Li huanica LXX
Leskauskai ė as a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė as a 2009: Ma cinkonių šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Lka ii Lie u ių kalbos a las 2. one ika, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, Lka iii
1982.
A las della Li uania 3. Mo ologija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1991.
Lkg ii G amma ica della lingua Li uania 2. Mo ologija, y . ed. kazys ul ydas. Vilnius:
is, 1971.
Lk ch – b a ce i čiū ė i ma, i a nau ski e nė a ud a, Les kau s ka i ė a s a,
Min umpa edmundas. delle lingue Li uanee ch es oma ija. Vilnius: Edi o e dell'Is i u o
della Li uania, 2004.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1. Vilnius: Vilniaus
uni e si ys edikla.
Mikulė nienė da nguolė 2012: pe la lingua a chaikos e inno azioni appo o
(Zie elos lie u ių šnek os da i). Li uanis ica, . 58. n . 1(87), 5162. Vilnius: Li huanian
sciences academy.
o ębski jan 1956: G ama ika języka li ewskiego 3. (nauka i o mach). Wa szawa:
Pańs wowe wydawnic wo naukowe.
Pakalniškienė dalia 2004: comun iei bal ų kalbų eiksmažodžiai. S u u a Mo ologica. Vā ds
un ā s udiīšanas aspek i. aks u k ājums 8, 201210. Liepāja. Palionis jonas 1967: Lie u ių
li e a ū inė kalba XViXVii a. Vilnius: Min is. Palionis jonas 1979: His o ia della Li uanian
li e a ines lingua. Vilnius: Mokslas. agaišienė Vilija 2010: Linksniuojančių žodžių ki čia imo
a ian i pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse. do o o disse azione.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. s ang ch is ian 1942: Das Slawische und bal ische Ve bum.
oslo, 172173. Šukys Jonas 1960: ca a e is iche più ca a e is iche amaškonių šnek os.
Lie u ių kalbo y os ques ioni 3, 177187.
amul ionienė au elija 2013: neap ebezza a quan i à ca a e is ica ma can i
agg edimen i: p iešdėlio po edinių da yba. Ac a Linguis ica Li huanica 68, 126145.
umpa edmundas 2008: Pelesos šnek os onemi e lo o a ian i. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
uomienė nijolė 2006: amaškoniškių šnekos kodų kai a. Cul u a delle lingue 79. Vilnius:
L'edi o ia dell'is i u o delle lingue Li uanee, 161172.

a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
103s aipsniai a icles uomie nė nijolė 2006a: Pe i ē isko lie u iešu izlokšņu kalki. / Valoda
2006. Il dialoda di e so con es i cul u ali. Zina nisko aks u k ajums XVi. dauga pils
uni e si ā es akademiskais apgads saule, 2006., 80.86.lpp. uomienė nijolė 2008: Ramaškonių
šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. uomie nė nij olė 2010a: d ibalsių ie, uo
ienbalsinimo endenzioni pe i e inėse Va ana o šnek ose. Uomo e pa ola 2(1). Vilnius:
uomienė nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas
(= Ope a linguis ica Li huanica 13). Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Vilniaus pedagoginis uni e si e , 6267. uomie nė nijolė 2010b: me idionale alš aičių šnek os
bal a usijoje: linguų są eikos pada inie. Respec us Philologicus 18(23), kaunas, 223234.
Vidugi is aloyzas 2004: Zie elos lie u ių šnek a. Vilnius: P es ika. Zinke ičius Zigmas 1987:
His o ia della Li uania ii. ino p imi sc i i. Vilnius: Min is. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2005.
Z i – Vidugi is aloyzas, Mikulėnienė danguolė. Zie elos šnek os eks ai 1.
Лабов Уильям 1975: О механизме языковых изменений. – Новое в лингвистике
7. Москва: Прогресс, 199–228.
a chaic and inno a i e Peculia i ies o he Ve b
in he sou he n aukš ai ian sub-dialec in bela us suMMa y mic o-a eas o sou he n aukš ai ian
a e e iewed in his pe spec i e. he a icle ollows he la es dialec ological and sociolinguis ic
da a. i e eals he a ia ion o he use o a chaic and inno a i e e b o ms and iden i ies he
he a icle add esses wo- old peculia i ies o e bs o he con inui y o he sou he n
aukš ai ian sub-dialec in bela us, Vo ana a dis ic : a chaic emains and inno a i e phenom-
ena. conjuga ion, o ma ion and seman ics o e bs om he sub-dialec s o he bounda y
di ec ion o hei change. da a a e analyzed a he appa en ime. he cu en si ua ion o
language is eco ded wi h local in o man s mo e and less luen in Li huanian. in o he wo ds, he
pape aims o de e mine he peculia i ies o e bs which a e mos s able and mos p one o
changes as he Li huanian sub-dialec is gene ally declining.
he ma e ial o sub-dialec s om 7 small Li huanian mic o-a eas analysed in he pape shows
ha wi h apid dena ionaliza ion o Li huanians, he changes occu ing in Li huanian ha e been
a he consis en . he small e i o y, sepa a ed om he s em o he Li huanian e hnog aphic
104 ac a Linguis ica Li huanica LXX land, wi nesses he di e en s ages o once he same linguis ic
nijoLė uoMienė
si ua ion: om bilingualism p esub-dialec s. i helped hem o main ain se e al laye s o linguis ic
peculia i ies. i s and o emos , he con empo a y adi ional laye o peculia i ies made o he
se ed by he oldes esiden s (en i ons o amashkan sy, adun’ and Pelyasa) o he comple e
ex inc ion o language ( illages o he en i ons o asa a, Paha odna, nacha, nia ošy).
a long- e m o eign en i onmen and isola ion led o inc eased conse a ion o Vo ana a
main phone ic and mo phological ea u es o he sub-dialec ha o med o e long cen u ies o
de elopmen o sub-dialec s: a) wo-s em 1s and 2nd pe son singula o ms o e bs in he
condi ional mood ense o ms o e lexi e e bs main ained. due o con inuous in e ac ion wi h
sla ic languages, he Li huanian sub-dialec s o Vo ana a unde wen complex s uc u al changes. a
wi h mo e a chaic accen ua ion; b) emains o p esen ense a hema ic (consonan al) e bs
(singula 3 d pe son o ms); c) na-s em p esen ense o ms and singula 1s pe son o ms wi h
a con amina ed ending –mu p ese ed; d) he old ending accen ua ion o he 3 d pe son pas
clea ly new and nume ous sla ic co e can easily be iden i ied: a) he g owing use o con iguous
e bal o ms as well as seman ic loan ansla ions is eco ded; b) non-conjuga ed o ms o e bs
end o decline; c) he o m è (is) usually used in he 3 d pe son acqui es he o ms o o he
pe sons in sub-dialec s; c) pas i e a i e ense when epe i i e e en s in he pas a e old is
exp essed by adding a 3 d pe son o m būda o (used o be); d) as in sla ic languages, he a ix o
he e lexi e o m o p e ixal e bs is o en a he end; he bela usian meaning o e lexi e o ms
o indi idual e bs is in e cep ed; e) a numbe o e bal p e ixes a e used in he meaning o eign o
Li huanian.
Į eik a 2014 m. maggio 16 d.
nijoLė uoMienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed]
[email p o ec ed]