82 ac a Linguis ica Li huanica LXX
esMiniai ŽodŽiai: pie ų aukš aičių pa ibio salų šnek os, s ebimasis laikas, a chajiškosios
geschmawo ds Besonde hei en, ino acinės geschmawo ds
Besonde hei en, Sp achenzusweika.
keyWo ds: sub-dialec s o bounda y mic o-a eas o sou he n aukš ai ian, appa en
ime, a chaic peculia i ies o he e b, inno a i e peculia i ies o he e b,
in e ac ion o languages.
nijoLė uoMienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Wissenscha lichen Fo schungs Rich ung: Dialek ologie,
a mių mo ologije, socioling is ika, sp achs In e weika.
a chajiŠkosios und inoVacinės
VeiksMaŽodŽio yPa ybės
Pie aukŠ aiči Pa a Mėje baL a usijoje in he sou he n aukš ai ian sub-dialec in bela us ano acija im
A ikel analysie am d ejopos südliche aukš aičių pa a mės ęsinio bal a usijoje, Va anã o
a chaic and inno a i e Peculia i ies o he Ve b
übe blick am pie ų aukš aičių pa ibio salų šnek ų eiksmažodžio kai yba, da yba und seman ika. basie
nich nu dialek ologischen, sonde n und socioling is ischen le z en zwanzig Jah en Da en, deshalb is
eine Möglichkei zu besch eiben nich nu pachas a chajiškąsias und ino acines eiksmažodžio Sp ache
ajone, eiksmažodžio ypa ybės: a chajiškosios liekanos i ino aciniai eiškiniai. Šiais aspek ais
e lindėjo Ve b auchs endenscha en, welche cha ak e is isch wa en pa a mei mindes ens o
halschunde Jah , und jaunnies e s gegenwä ige, cha ak e is isch es pačiai pa a mei schon nach
halšim s Jah . im a ikel o ges ell wi d unikalie li uanis ische Da en, denn einige da in besp ochene
o mas, be i a skleis i jų a osenos į ai a imą, nus a y i ki imo k yp į. duomenys apie pakai-
inį a ba lygiag e ų šių eiksmažodžio o mų a ojimą bu o kaup i iek iš y esniosios, iek i
iš jaunesniosios ka os pa eikėjų, adinasi, galima jų analizė s ebimuoju laiku, nes senesniųjų
Wi kmazwo ds Besonde hei en ganz nebūdige ode wenig cha ak e is ische de Sp ache de
Be ölke ung des Haup insa zes südliche hochsch ai ige Fläche, deshalb und nich ž iksuo en ode seh
wenig wo euž iksuo en. eine sei s, daue ha e ki akalbė umsp is und pa a mės isoliació on
haup sächlichem li auischen sp ach lo o ska ino Va anã o šnek as imme s ä ke ü sikonse uo i,
dahe do esama, obwohl und seh spo adiisch a ojaanno a ion mic o-a eas o sou he n aukš ai ian
a e e iewed om his pe spec i e. he a icle ollows bo h dialec ological and sociolinguis ic da a o
he pas wen y yea s; he e o e, he e is a possibili y o desc ibe he mos a chaic and inno a i e
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
83s aipsniai a icles mų, i in a chajiškų li auesische sp ach handmažodžio o mü, e eldē u aus
seh olimos e gangens, (labiausiai su bal a usių) i iamosios šnek os sind e lebusios solchen
gal ne siekiančios gen ines bal ų kalbas. ki a e us, dėl nuola inės są eikos su sla ų kalbomis
ino acinių paki imų, die o mü gausa und imme in ensi ėjan i seman ischen kalkių a osena. g oße
ne su o ma o neploną sla iškų apnašų sluoksnį.
a chajiškųjų ypa ybių pa yzdžių u imuose pa a mės į ašuose labai nedaug, jie spo adiški,
o apsk i ai šiai isai beišmi š ančiai pa a mei bal a usijoje būdinga g e u inių eiksmažodžių
un e such e Geschwo ds o men e wendosenen Va ia ion und Uneinhei lichkei leg en das, dass im
A ikel besch iebene Geschwo ds o menanalyse manchmal bilde nep opo cingums ode Episodikei s
Eind uck.
e bal o ms as well as o e eal he a ia ion o hei use and o iden i y he di ec ion o hei change.
he a icle add esses wo- old peculia i ies o e bs o he con inui y o he sou he n
aukš ai ian sub-dialec in bela us, Vo ana a dis ic : a chaic emains and inno a i e phenom-
ena. conjuga ion, o ma ion and seman ics o e bs om he sub-dialec s o he bounda y
da a au he al e na i e o equi alen use o hese e b o ms we e ga he ed om he in o ma ion
p o ide s o bo h he olde and he younge gene a ion, enabling hei analysis a he appa en ime
because he language o he olde gene a ion e lec ed he endencies o use cha ac e is ic o he
sub-dialec a leas i y yea s ago, while he language o he younge gene a ion e lec s
con empo a y endencies cha ac e is ic o he same sub-dialec i y yea s la e . he a icle bie e
unique da a on he Li huanian language because ce ain e bal peculia i ies discussed in he a icle a e
ei he no cha ac e is ic o li le cha ac e is ic o he language sub-dialec om he main a ea o he
Li huanian language led he sub-dialec s o Vo ana a in o e en g ea e conse a ion; he e o e, hough
e y spo adically used, hey ea u e especially a chaic o ms o Li huanian e bs inhe i ed om he
emo e pas , pe haps e en da ing back o ibal bal ic languages. on he o he hand, due o he
con inuous in e ac ion wi h sla ic languages (mos ly Bela usian), he sub-dialec s unde analysis
o esiden s om he main a ea o sou he n aukš ai ian; hey a e he e o e no eco ded o
sca cely eco ded. on he one hand, a long- e m o eign en i onmen and he isola ion o he
unde wen such inno a i e changes which ha e e en o med a a he solid sla ic co e . he a ailable
eco ds o he sub-dialec con ain e y ew examples o a chaic p ope ies; hey a e spo adic.
gene ally speaking, his sub-dialec , which is on he e ge o ex inc ion in bela us, can be cha ac e ized
by a high numbe o con iguous o ms and he in ensi ying use o seman ic loan ansla ions. a high
a ia ion and inconsis ency o e bal o ms unde analysis de e mined ha he analysis o e b o ms
desc ibed in he a icle c ea es an occasional exp ession o non-p opo ionali y o episodici y.
84 ac a
nijoLė uoMienė
Linguis ica Li huanica LXX
0. ĮVadas
neue e dialek ologische und socioling is ische Da en aus li auischen Sp ache pa ibio
isų1 Fo sche n bie e Möglichkei zu beobach en und bewe en isoliuie en šnek ų
aidą, a gehal diese Fo schungs esul a e e gleich mi schon e ö en lich en. so
übe p ü wi d sowohl synch oninis, wie und diach oninis pa ibio isų Bild, o enba
ė, užpildomos jau u imų dialek ologinių duomenų sp agos, pa eikiama naujų
kalbų są eikos ezul a ų. ai i in s a bu XXi a. apusių sunkiau pasiekiamomis
schnek ü e schiedi olie u iškų isų bal a usijoje hinsich lich. do wegen spa us
li auesische sp ache nykimo e lie sich möglichkei zu be es igen nich nu
wich igen und in e essan en sp achen wicklungen, ih e unkcionie ungs ak en,
abe und gene ell ne enkama beweise übe die selbs al igs e ö lichen bewohne s
e nines u sp ung und zug undomkei . Bei diesem A bei s eb sich zu üh en noch einen Teil aus genann en Au gaben.
Ziel des A ikels d ejopų eiksmawo dsys ems b uožů Un e suchung: gehaky ų alųjų sowie au ge e enusių
ino a y iųjų. Diese de beiden Eigenscha en e häl nis wi d analysie basie end neues e, unikalia XX a.
Ende XXi a. An angs dialek ologine Ma e ial aus bal a usijoje, Va anã o ajone noch ließen (a ehemaligen)
li awiische iseln. ande s gesag , e such sich zu bes immen s abils es und am meis en geneig en kis i
Geschmawo ds Eigenscha en y an und nyks an li auens Schnek a apsk i ai. un e suchend
eingesamm e em Ma e ial, be ücksich ig sich in socioling is ische Ums ände, du ch die de li auischen
Sp ache exis ie e au bal a usischen li auischen Inseln. aigi a osenes iel äl igung umgesp ochen wi d
beobach imuojem zei 2, . i. analysie we den eiksmawo ds eigenscha en und ih e a osenes
besonde hei en e schiedi aus Jah hunde s schnek ų ep esen an ů sp äche. ixie ak uelles
Sp achenbild, pass sichgehend sowohl besse , sowohl menkiau li awiisch sp achenden lokalen In o man en.
indi iduellen Expedi ionen nu z sich die Möglichkei pasi ikslingen wegen un e schiedliche Wi kmawodžių
Fo men Ve b auch di ek anschließend pa eikle n, s ebend auszuwe kin zu möglichen Va ian en
e aulichkei : ob solche a osena is eingsisąmonin a, pa eike n annehmba , ob es lapsus linguae ode
ü sch eibe s ehle . Bei Aussagen illus ie enden Saknissen, wo nu möglich, s eb sich anzuzeigen
konk e e Kaimą, in dem wa 1 In diesem A ikel wählen zu e wenden südliche hochsch ai ige pa ibio isä,
noch konk ä s Va anã o isų šnek ų Te mine. sie sind noch nich gesis o ėję, jedoch, au o es Meinung nach,
is angemessene zu besch eiben li auischen Sp achplä zen, au g und einige ode ande e Ums ände
siche no de G enzen des li auischen Te i o iums, als pe i e ischen a mių Te minus (so auch bie e und
Vy au as ka delis (2014)). 2 Te minus beme kimsis zei (an. appa en ime) sp acho y os A bei en s ä ke
e b ei e e XX a. 7-ajame zehnme ie. E s e es beme kimjose Zei hypzę su o mulie e Williamas Labows
(1963: 207309; 1975: 199228): dass Sp achini im wä e iksie yksmo Zei , muss sein beobach e meh e en
zugleich Zei lebenden Zei en Sp ache. beobach ungszei lich is du chge üh amaškoni, eine on meh e en
li awiischen Va anã o pa ibio isų šnek os, daik a a džio y imas ( uomienė 2010).
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
85s aipsniai a icles gesp ochenes Beispiel, denn li awiška Va anã o pa ibio isla wa use nich eine,
sonde n soga meh e e. / Diese Insos aussiäs ü e wa 50 km en lang de heu igen s aa lichen G enze
besi ęsianße nde ingiuo o e Leis e (kadaise sie gewesen is ein isa und e band sich mi Lie u a) on
die ẽniškių auskyšulio bis Pelesõs apylinkių (ž . 1 bild.). 3 Au de E dälappe angegeben s ambesni Punk e
Rajonenzen um, S ädeliai, Wohn ie ės, bažny kaimiai und kolūkių cen ai. Diese Punk e blieben on
jenen Zei en, als XX a. Mi e. in de Mi e wu de gesammel a minė Ma e ial nei nočiojè, asa ojè,
ne ãšiuose o ischen Menschen, gu spannčių lie u iškai, schon nich gib . In diese A bei we den
Lie u ių kalbos a lasui. ačiau pas a ųjų me ų y imai pa odė, kad, pa yzdžiui, nei pačiame Va anã e,
Sp achenda en un e such , meis eingesch ieben nich nu in e schiedenen diese Punk e Kaimo, abe
und Einkiemiungen do , wo le z e es zwanzigme ig wu de ge unden wenigs ens ein lokale Mensch, gu
sp echend li auisch. bei jedem A ikel behaupnisse illus ie enden Sa zes ode Wo zusammense zung
s eb sich anzuzeigen O snamen, in denen sie wa en au gesch ieben. 1 PaV. Süd aukš aičių pa a mė
mi ęsiniu bal a usijoje lie u iškomis Va anã o ajons salomis3: Va anã as, ne ãšiai, asa à (pagal
Lie u ių kalbos a lasą Vi punk ); nochià (Vii Punk ); ódūnia, Plkiai (Viii Punk ); Pelesà (iX Punk ). In die
besch iebene Te i o ium läche äll nich azi kai (X) und neue eji ge nykai (Xi). E dėlapis genommen
aus li auischen a mių ch es oma ijos
(suda y ojas edmundas umpa).
86 ac a
nijoLė uoMienė
Linguis ica Li huanica LXX
Beme kenswe is , dass die Sp ach hy os-We ke de le z en Jah e, die mi pa ibio
Iseln (und im Allgemeinen mi li auischen a minnen) e bunden sind, o mals
e gleichsweise undi e en io ai hinsich lich de Zei au Da en basie en meis ens
mis igen Vo kommnissen, a mischen Tex en Sammlungen, ausgelassenen Schnek s
sch i lichem E be und Sound in das A las des li auischen Sp aches, wo ü es ig
wi d ein Pae e o nich gleichzei ig meh ach besiedel , manchmal o 100 und meh
Jah en (pa id, 128 de le z en Jah e: 2010; 2010; Mikulė amnienė: 2012: 51151; 2013).
deshalb manchen Sp achenphänomenen und ih en Ki imu schwie ig ode soga
unmöglich zu in e p e ie en socioling is iisch, weil es keine beobach os
Zei pe spek i es. In diesem A ikel we den o gese z in de bela ussischen
südlichen F ak ion, Va anã o ajone, o handenden (o ganz kü zlich gewesen)
li auische Inseln amaškoni, ne ãšių, ódūnios, Plkių, nočiõs, Pãa adnės, asa õs,
Pelesõs4 schnek ų mo ologischen Ty imai5. Įdomi i bene am wenigs en einzeln
behandel e Sp ach eil eiksmažodis. e such im A ikel in Va anã o umgelinkių
šnek ů Wi kmawodssys em anschauen wie iel nich gewöhnlichi: a) ziel o allem
da au ab zu bedienen be es ig e Ve bmawo ds lyčių a chajiškąsias Übe es e
kiama ap ašy i ino acinius eiškinius, susijusius su kalbų są eika, odėl ne engia-
(pässie uend und ühe en s andene Pe di bungen ih e ); b) an a siema b ei e e
disku ie en einige in e essan e Geschmawo ds kai ybos, da ybos, Bedeu ungen und ande e besonde hei en.
4 g öß en und bis unse e Tage e bliebenen Pelesõs apylinkių li awiškos insos Dö e n ö en ai und heim
Umwel koje kommunizie li awiisch. Pelesojè sei 1992 m. unk ionie li awiška schule. es e s e in
bal a usische li auischen haup sächliche schule Pelesos k aš o kul u und Bildungszen um. Schulens
G ünde e sind Li huanias epublikas kul u ondus sowie kul u und bildungsminis e ium. 2012 m. schule
ausgelos 13- em abi u ien ens laidą. die meis en on ihnen s udie en e olg eich an de Republik Li auas
höhe en Schulen. ein paa ehemalige diese Schulen on Schüle n nach S udien zu ückkeh e zu a bei en in
li auischen Schule ein Leh e . Vie ischen li auische Gemeinde und ö en liche Zusammennijimas Gim inė
miami Lie u os als ybės.
Pelesõs kaimo apylinkių lie u ių šnek os aida pas ebimai ski iasi nuo ki ų Va anã o ajone bei
sind un e s ü z und e isame Lydõs k ach e esamų und ehemalige li auische schnek ü. Schnek a, ohne
Zwei el, e o de sepa a e und a iedenne einsich ssich ungs e (bene wich igs es und g öß es A bei
de le z e en Jah e, ü Pelesõs schnek a, is edmundo umpos 2008 m. ausgelassene Monog aphie Pelesos
schnek os Phänemen und ih e Va ian en). In diesem A ikel konzen ie sich die Au me ksamkei ehe au
kleine e, nyks ančias ode und ganz sunykusias geog aphisch in die gegenwä ige
Va anã o-Rayon-Te i o ium allkan iges šnek as. 5Pi mas aus üh liche synch onische nyks anße
li auische insos daik a a džio linksniauensys ems besch eibung angegeben in 2010 m. ausgelosenen buch in
Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is ische Un e suchung. Publikie ung auch de aillie
besch eib sich des ganzen Va anã o k aš o socioling is ική si ua ion beobach imuojem Zei , e glichen
we den aus zwei Zei en ( y esniosios und kondisionally jaunesniosios) Ve e e ä zusammengese z en
alle daik a a džio kai ybos ypä pa adigmos, umdisku ie sich kodä kai os p oblem. o 2008 m.
ausgehussenen Ramaškonių šnek os eks ų (su kompak ine plokš ele) Sammelungs ein üh enden Teil
de aillie en p äsen ie en cha ak e ingosios šnek os Besonde hei en, ki chiauens Dinge. abiejhen
Büche n wi d o geleg ühe en diesen Mik oa eal y usių Au o s We ken ein Übe blick. neue e e wähn en insen li auische sp acheen wicklungs s udien heu e noch haben wi nich . demen sp echend und um assende Behandlung alle Sp achen eile wa e in de Zukun .

a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
87s aipsniai a icles /
1. al hojos kaLbos ModeLio Liekanos
a chajiŠkosios VeiksMaŽodŽio
yPa ybės
1.1. einze ak i e mažodžių angebamosios
nuosakos o mos
Lie u ių kalbos a mėse a iamosios nuosakos o mos labai į ai uoja (kazlaus-
2000: 385403). aus wesen lichen allen südlichen hochš aičiai, dzūkai, ha sa i ą
a iamąją nuosaką, de en daibia bis šiol nich ganz auški, plg.: einaskai os 1 Pe son
bū áu, 2 Pe son bū ái, und 3 Pe son bū ; Meh zahl 1 Pe son seinm (bū ūmè), 2
Pe son sein (bū ū è). meh iskai os 1 und 2 Pe son o men sind neue,
zusammengese z zu 3 a. Fo m wä e ügendend senesnes bū um, bū u , noch
e wende es pie ų aukš aičių pa a mėje. und einaskai os 1 und 2 Pe son o men
eiksmažodžių asmena imo pa yzdžiu. Šių o mų išlaiky a i ap adė p iegaidė
zusammengese z en neuja ā-kamienių e klä a dami , dass galūnės -au, und -ai,
seiend akū inės, akū inių galūnių ande mal angeblichoses Sedakasys em in nu
we den konn en ki čiuo as (plčiau siehe kazlauskas 2000: 101102).
daba inėse Va anã o apylinkių šnek ose už ašy a nemažai a iamosios nuosakos
einaskai os 1 und 2 Pe son d iskiemenien Ak ionsmažodžių o mä, beispielsweise: àš bu. á.u, ù bu. á.i
‘aš būčiau, u bū umʼ; àš di p á.u, ù di p á.i; ‘aš a bei en wü de, du a be umʼ; àš ɛi á.u, ù ɛi á.i ‘aš
eičiau, du ei umʼ; àš neš á.u, ù neš á.i ‘aš neščiau, u neš umʼ, àš es á.u, ù 105; Lk ch 2004: 83;
es á.i ‘aš esčiau, u es umʼ i k . jos a iamos su paki usiu baigmeniu, pap as ai
ki čiuojamu gale, o p iegaidė – iš esmės isuome išlaikoma i ap adė. kaip i iso-
je šiandieninėje pie ų aukš aičių pa a mėje (plg. Lka iii 107–109, žemėl. n . 103–
Ma ke ičienė 1999: 33; Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 65). die angebam ige sedakas o men ( ienaskai os 1 und
2 pe sonen) ande imo aida schnells e e bunden mi bekann em südliche hochsch ai ige pa a mės
dėsniu: wenn č, dž pa adigmoje pass nu einen mal, is das pa adigma ausgeliginama und isu a iama ,
d, sowohl daik a a džio pa adigmoe, beispielsweise.: d·u., me gá.iu. ‘dėdžių, me gaičiųʼ, sowohl und
Geschmawo ds, beispielsweise.: á.uåu, maåũ. ‘audžiau, mach eʼ. deshalb und bú·åu, d båu, ɛ.åu
ausgelegin a in bu. á.u, di p á.u, ɛi á.u. Vo ausgehende Pa adimo in eiksmažodžių p iebalsis e bleib
æs á.u, æš á.i ‘ ežčiau, ež umʼ. eche amosi schnek os gesch ieben in sel ene en Fällen, wenn
kie as, odėl i a iamosios nuosakos ienaskai os 1 i 2 asmens o mos a iamos
kie ai, p z.: mæs á.u, mæs á.i ‘mesčiau, mes umʼ; k á.u, k á.i ‘ ėkčiau, ėk umʼ;
suki čiείται Schaknis ε. åu šы.ná.u, ã·le labα. l·jα ‘eičiau šienau i, abe seh sichʼ; bú· αi pas.us,
ku.pαskα. aš· næm·ki, næp aš· åu ‘bū um pasagius, dass kaimų). Rau nisch angeblichoses Sedakas
lyjaʼ; ès αi u.‿mẹ.gu. iȓ‿gi. ǽ.n αi sá.u ‘ es um ą me gą (me gai ę) i gy en um
einaskai es 1 und 2 Pe sonen Fo men de Ki chiaubung Va anã o schnek os is äuße s sel en, g e a
lenkiškai ašy i nemoki, nep ašyčiauʼ (pa yzdžiai daugiausia iš ódūnios apylinkių
88
nijoLė uoMienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
galūnischen Ki chiau Fo men hie wah scheinlich e schienenes wegen in o man ische Bemühungen zu
sp echen ech ykligung und g amma iisch, . y. s ebamasi anmemdžio i gemeinsam inende li auischen
Sp ache6. obwohl e wähn en o mü ki is šaknyje o und p iegaidę, beispielsweise.: gαl ó· åu, gαl ó· αi
‘gal očiau, gal o umʼ; mọk· åu, mọ k· αi ‘mokėčiau, mokė umʼ; aš· åu, aš· αi ‘ ašyčiau, ašy umʼ;
y a iksuojamas daugumoje didžiojo pie ų aukš aičių plo o šnek ų (ž . Lka iii 108;
Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 65).
P iesaginiai eiksmažodžiai Va anã o šnek ose pap as ai išlaiko bend a ies ki čio
skαic· åu, skαic· αi ‘skai yčiau, skai y umʼ; šá.udi. au, šá.udi. αi ‘šaudyčiau, šaudy umʼ; žu. · åu,
žu. · αi ‘sehen wü de, žiū ė umʼ. aus d iskiemenien en s ammenden o dėlischen o men Ki ius Pla z
no male weise bleib galūnėje, beispielsweise: næsupá.isi. åu, isùs bu õ·kus nu åu á.i ‘nesupaisyčiau
(nesusehen wü deʼ), alle bu okus ( unkelius) nu au um ù (samonys); kadàž gal· åu, i á.u dú·nọs7
ausk á.u u ẹs pαnæš á.u ‘kad ich könn e, und di B oonos aus k au u ės (pa duo u ės) pa nešʼčiau
( amaškónys); nui á.i ù i má.n ká.ɛ i. pα a · αi ‘nuei um du und man ka ę pa a y umʼ (s anšiai);
imes á.u ajũ· ipi.ọs, .le kũ· . as pasak·s ‘išmesčiau já aus dem Hause, abe was s ie as ( isi Leu e)
pasakysʼ ( amaškónys). iele kalbinike s Meinung nach, galūninis angebamoses Sedakas 1 und 2
Pe sonen o asmens o m zu sein (Ld 367368; Lka ii 128, un e . n . 109). wie Zigmas Zinke ičius behaup e ,
ki ius Übe ėlimas nich e olg e s aiga ma y , einen Zei gewesen du ki čiai. gu eingeslausius,
an asis ki is hö imas und i ie ende Va anã o šnek ų beobach ungen: a sùk á.u u. š .bu., ci(g)næ u .
mų ki čia imas y a ėly esnis. jis galėjo susi o muo i dėl 3 asmens o mos į akos, nes
nemaža dalis pie ų aukš aičių, kaip i y ų aukš aičiai u eniškiai bei ilniškiai, u i 3
mi ku. ‘a sukch e diese a ž ą, nu habe ich mi kuoʼ ( amaškónys); ε. á.i ù sá.u i nesùk á.i má.n gαl .s
ʻei um du sich und nesuk um man gal osʼ (s anšiai); m á.i, žm.gus, i pab·k á.i nọk . sa i. u. ‘im um,
mensch, und läg um on denen so ie en ( a ybinės san a kos)ʼ (Plkiai); pògl· bi., pòglb.li. und mi nš á.u
s. .su. šiẽnu. ʻpo glėbį, po glėbelį und suneščiau sich die ganze šieną (ka gau da). wä e es möglich machen
P ämisdą, dass i iamosien Schnek os beibehal en a chajiškesnis ki chia ing. obwohl ohne speziale
Un e suchungen schwe zu beweisen is , ob es ge eilin as ki is, ode ein ach emphėžiamasis,
u i uo asis, a ims, e bunden mi Tex in onacija. einige y ėjų 6 gegenwä ige bend inesse
li auenssp achen g undü keine on lokalen li auens ha und ei zu sp echen gemeinsine sp ache kann.
wie iel meh gemeins inä li auische sp ache das e mag ummpdzie i selbs höchs e o ie ( iksliau
ih e g enze) lie u iškus kanalus kann gesehen we den nu mi speziellen digi alen Anhänge n). 7
ki čiuo ų d ibalsių ie, uo e schiedene G ades Einbalsigung (p z., Ta im mi eines on dėmenų a spal iu
und e c.) cha ak e is isch meis en un e such en Va anã o šnek ü. Am meis en diese d ibalsius
einbalsina amaškoni umylinkėse (lečiau übe das siehe uomienė 2008: 46; 2010a: 6267).
lie u iai, lie u iškai skai y i i ašy i p amokę a puka io lie u iškose mokyklose-skai yklose, dažniau
žiū in ys Lie u os ele iziją (bū ų iksliau - žiū ėję, nes pas a aisiais me ais bal a usijos e i o ijoje
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
89s aipsniai a icles behaup e , dass und in ande en südlichen hochš aičių pa a mės
šnek en diese wi kmachodžių nuosachen 1 und 2 Pe son o men auch deu lich ausläu en sind
mi zwei ki čiais, beispielsweise: d· á.u, ne. á.u, sùk á.u, sak· á.u übe Pùnią, kučikai ischen
umgelinkių šnek en (ž . Ld 363; Ma ke 33 ičienė 1999:34; Leskaus 2006: 60). In e schiednen
Va anã o um einigen Schnek en eingesch iebenen d ejopos angebamosios Sedakas
einaskai os 3 Pe son o men: ilgesnijji su - en und kü zlich […] be -ü, beispielsweise: im á.u,
kà anʼà εi ũ· ʻimčiau ( esčiau), dass ana ei ʼ ( ekė ų) und ó kà kàs ε imá.n. pad· ʻo, dass
was ei ä und mi pad wü de; n.kas jọnæmuš ũ·, pàc p ýsp ã·šó ‚niekas ihn nich š ų, selbs
p isip ašoʼ; .s u. jåu ε.kæ mùš ʻs ies ą schon b auch muš iʼ; a až. b ·lis, pa αisí· u.
má.n dαnkci. ‘a ažiuo en B ude , pa aisy ų mi dangs į (s ogą)ʼ; wennkàs pa αisí· má.n
ači. ‘wenn jemand p i en mi ah a įʼ; kùnigas sakí· u., k. c g .kas ‘kunigas saky ų,
dass hie g iekas (nuodėmė)ʼ; kàs má.n k. sakí· , n.ko ki àp næbùs ‘kas mi was sagy ų,
nich s ande s wi dʼ; ažú· u á.ukiu, cik næ u ·jọ ažukũ· ʻ ažiuo ų ein, nu ha e nich
ü was (unsubil en Ticke )ʼ; p ·š, kasæsu à až· li·d·n ‘p ašė, dass sesuo ažiuo ų Lydon (į
Lydą)ʼ (pa yzdžiai iz amaškoni do apilinkių). o ma mi - en dennoch häu nesnä, wie und in
ielen südlichen und eas e n bek ach s li auischen a nissen. gene ell häu ige e kü z en
bischliemenige Wö e (plg. Lka iii 110111, p . n . 106; Ld 114).
1.2. a ema ischen (p iebalsischen) besnamenungs e bleibens und neue übe da binie in
heu igen li auischen sp achensp achenscha en schon ganz wenig, abe noch gib es
ausgebließen a ema ischen (p iebalsischen) eiksmawodžių o m. Am wei es en
e b ei e s en elik ische gegenwä igen Zei 3 Pe son o men, die Behöse und
In anzi y i ä Bedeu ungen haben (z . Lk ch 2004: 33; 202; kazlauskas 2000: 309311), plg.:
neš i ‘ne šiaʼ; kós i, niẽž i, gélbs i, peš i, pléiš i ‘pleišėjaʼ, ẽs i ‘bū aʼ; čiáus i ‘čiaudiʼ;
sniẽg i ‘sningaʼ und k . wie behaup e jonas kazlauskas, XViXVII a. li auischen sch i en
inden im a ema ine Flexija zeigen, dass a ema ischen Wi kmajodžių nykimas, Übe gang
in Themenige e eich gegen zei ašy inieus und begann ühe , als begann nyk i
a ema inė leksija (2000: 309). aus genann en al en Sch i en zu sehen, dass diese
Geschmažodžiai Fo m mi galūne - i, u inčia -i, seh p iminė i-kamienius eiksmažodžius,
suda ė leksinę-seman inę g upę su būsenos i in anzi y umo eiškme. okia g u-
pė galėjo susida y i g eičiausiai dėl o, kad a ema inių eiksmažodžių 3 asmens
u inčius auch 3 Pe sonen galūnę -i und Zus enses Bedeu ung, plg.: ẽs i und gùli. aigi
a ema ische 3 Pe sonen o m Relik e gegenwä igen a mnissen (peš i, niẽž i und k .)
sind auslebę und deshalb, dass ih e Fo m emena i-kamieno eiksmažodžių 3 Pe sonen (plg.
noch neu neu geg ünde es bend a is pe š i, niež i). auße dem, ilgesnę a ema ischen
eiksmažodžių exis enz die lėmė und ih e bedeu ungs Näheum i-kamieni-ams eiksma-
90 ac a Linguis ica Li huanica LXX Wö e n (plačiau ž . kazlauskas 2000: 311313). sowohl im
nijoLė uoMienė
mi le en e gangens en jah hunde als auch in diesem jah hunde Va anã o
schnek os auch gesch iebenes es iges zei a ema ischen eiksmažodžių liekanen (plg.
Šukys oje: 182; uomienė 2008: 70), die wu den paue adisch, beispielsweise am bes en m.
amaškonyse wu de es gehal en e a 1 pe sonens o m liekmg unding pe sonens 3
o m (pa)li ‘kma (pa)lkma(pa) lieka (g ei miaschen schnekas‘g ‘me‘ma‘ga zum Beispiel).
Nach diese gehal e en Fo m Modellį, ma y , wu de pasida y a und das ganze
Pa adigma. eingesch ieben einige Beispiele aus ande en Schnek ü: ka(p)pasaå., àš liekù
cæn.jaka, næ až.ou su jù mim, adù .ni.s man. m. ‘hain ich gesag , ich bleibe čionai, we de
nich mi euch ah en, dann sie mich (p adėjo) schlagenʼ (Plkiai); paklá.uåu s. mæ g.las,
α.liek sum.nim ‘paklas ich meinen Me gelės, ob bleiki mi manimʼ (ish pasakos, nočià).
a ema ische 3 Pe son hochš aičių šnek ų sowie schon ausges o benen Ze elos li auens
schnek a bal a usijoje, zugesch ieben wi d aka ų aukš aičiams. G undlage diese
o mą liẽk i ‘lik iʼ u i g e ima die niškių šnek a i daugelis didžiojo plo o pie ų
Fo m schnek os pasida y a das ganze Pa adigma: ich liekchiù, du liek , wi liẽk im, Sie
liẽk i (plg. Ld 348349; Lka iii 89; Vidugi is 2004: 243244; d Ž 2005: 21; Leskauskai ė 2006: 60; 2009:
64). amaškoni, ódūnios, nočiõs, Pelesõs apylinkių šnek ose e sch iebene übe di binys
aus miegmù mi u aus ema ischem asmenauens. und hie , anscheinend, pasida y a das
ganze Pa adigma, z.B.: àš miegmù, ci(g)giù, šá.udọ ‘aš miegu, nu hö žu, schudoʼ (klaišia);
a( ) ù gæ α. m ‘is du gu schla s ?ʼ; ã·nas miẽgma lã·ško, àš ip·ọ ‘jis schla a lo oj, ich
au schčiaus (k osnies)ʼ (ka gauda); s ä ·s .(i) imiẽgmαm, i. bαm is ‘mes šičia und
schla am, und a beam alleʼ ( ódūnia); ku. jũ·s i.miẽ.gmα , αnšiẽnọ ‘ku ih en miega ,
au schieno?ʼ (Pelesà); á.i jũ·s αikα. ciŋgine., kọ ejilgα. miẽ.gmα , ɛ.ki dα.bui ‘ai ih
Kinde inginiai, ko so ilgai miega , eiki a bei enʼ (nočià). Diese Fo men ha en
ausgelösususios Ze elos, Laznų šnek os (ž . Z i: 29; ja osla ienė, uomienė 2013: 31).
Va anã o Schnek os gesch iebenen paa besonde s sel ene Fo men dieses Ve bwo s
mi s, beispielsweise: ich miegm klúoni anšinọ ‘aš miegu kluone au schienoʼ (Plkiai) ode
anemiegsmù jilgā., šäš õ· aländõ· keuõs ‘aš nemiegu ilgai, amaš ą alandą aus miškoni
apylinkių meis ens gesch ieben na-kamienien es Fo men: à mišknù, liaš miegu, lieku; ku.
mikn, likn ‘ u schlägi, blekiʼ; ã·nas m.kna, l.kna ‘e schlä , bleikaʼ; s ong·s m.knαm;
keliuosʼ ( ùsamonys)8.
l.knαm ‘wi schla en, legenamʼ; jũ·s m.knα , l.knα ‘jūs miega , lieka ʼ; ã·ni.s m.kna, l.kna
‘jie schläga, blekaʼ (meh übe diese Fo men siehe kaukienė, Pakalniškienė 2002: 113131).
Diese ipiški in a pinių eiksmažodžių pe di binie langiai beme kė i und g ezimoje
die niškių šnek oje (plg. Ld 348351; Lka iii 8283, zem. n . 8587). auße dem, un e suchams en
pa ibio isų šnek en, wie und ganz südliche hochš aičių pa a mės plo e, seh häu na
esamojo Zei 3 pe sonen o m 8 Diese einges ep asis s o ausge a en unkla sklei.
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
97s aipsniai a icles und nu eikšme, beispielsweise: á.m gα.u isàs plù(n)ksnas šu à
ap ó· ě ‘ am gaidžiui alle plunksnas šu a nu o ėʼ ( ùsamonys), ic. k.mọ αikα. ó·buous
má.n ap á.uki.s ‘ši ie kaimo dě i obuolius man nud askysʼ ( amaškónys). Diese
Vo eil bedeu e li auischen Sp achen nich ūdiga. es wah scheinlich mo phologische
We inys aus lokale bal a ischen Sp ache (plg. b u. abaдраць ‘apd asky iʼ, aбарваць
‘aplup iʼ); b) šnek os e wende wi d o dėlis a a i inka b. k. a -, beispielsweise.:
a ã·jọ žeb õ·kas, daå. j.m dupọu ù ‘a ėjo žeb okas (ubagas), gab ich ihm zwei pau us
(eie )ʼ ( amaškónys); ak·åu α ùs, in až·ki ‘a kėliau a us, į ažiuoki ʼ; acẹåu s. ô
dá.ik us iišẹjå. i ‘a siėm ich meine Sachen und ging ich on do ʼ (ne ãšiai). jedoch
e sch ieben nich wenige Beispiele, wenn a pa a ojamas li auenschen albai
s e ima nua pa eikšme, beispielsweise.: aki. ọ so.su. š.ku. (plg. b u. ad ubau suk)
‘nuki o sausą šakąʼ (asa à); aki.kẹ á. kus i nù ædẹ klúonαn (plg. b u. a p och kaней)
‘nukinkė a klius i nu edė kluonan (į kluoną)ʼ (nočià); b ó·lis cik · ọ a ažã· ô namõ· (plg.
b u. yехаu da ha y) ‘b olis nu mo gen pa ažia o namo (Plkiai); c) Vo délis ažu- až-
(bk za-) e wende no male weise das Handlungs pabaigai ma kie , beispielsweise:
à e ẹ gá.l u. / i pá.isọ inman ‘už e e e den Kop und schau in michʼ (s enšiai); id.-
i.ni. ká. i. isadù ažda åũ. á. αn ‘ idu dienį ka ę imme zwäa au a an (į
a ą)ʼ (ka gauda); ažudi bå. .sijọj nædåũ.gi pinigũ· ‘uždi bau usijoje nedaug Geldʼ
( amaškónys). manchmal dieses Vo delle kann eiks en und Wi kungs An angs: ažusi
gå., αic·lu. ž·mu. p agul·jåu (plg. b u. захварэу) ‘susi gau, das den ganzen Win e en
p agulėjauʼ ( amaškónys); giù, α.kas ažù ekẹ (plg. b u. заплакау) ‘gi džiu, Kind
p a i koʼ (asa à). und manchmal wi d e e wende und einige ande e Vo dėls
Bedeu ungen, z. B.: asilá.idọ sá.ul (plg. b u. slonca zähl e) ‘nusileido saulėʼ; asibα.dẹ
α kl·s (plg. b u. спалохауся конь) ‘pasibaidė a klysʼ. Las osios o dėlio až- (ažsi-)
Bedeu ungen wah scheinlich geliehen (plg. ge čių, Ze elos a mėse: g ina eckienė
1973: 226; Vidugi is 2004: 278); d) Va anã o schnek ose seh häu ig sla iškes Vo dėlis da-,
de ne zige pa a ojams s a in o dėlių pa-, p i-, aus-, nu- (plg. Leskauskai ė 2006:
61-62; 2009: 66), beispielsweise.: dasak·k jåu sku. (plg. b u. da(s)kaжы) ‘pasakyk aussakyk
schon allesʼ /; da·jọ iŋgidù u. i g ù ọ (plg. b u. daiшоу) ‘p iėjo p ie du ų i g iu oʼ,
dašó· kọ i iš á.ukẹ man aus ùpẹs (plg. b u. daškočiu) ‘ʼp išoko und aus aukė mich aus
b u i e , dagi. ·nọ dá. i ọ kã· ọ aus (plg. dažiu) ‘nugeb eno noch bis zu schi o (zwei en
wel lichen) ka o is (b aško iši) ; e) o dėliu be eiškiamas ollškas Handlungs (meis ens
wiede o inis) Abschluss in de Ve gangenhei (ode möglich solches sein Zuspielen in
Zukun ). dem Fall dieses P ädäll hie , wie und in ielen ande e süd y nische
li auische Sp ache pak aščio a mių, bal a ischen Sp achen beispielsweiseu
hinzuge üg und zu ande en Vo délinių eiksmažodžių ode is soga zweimal
wiede hol , beispielsweise.: ã·ni.s jå. is panum y (plg. b u. pawymi au- шы) ‘jie schon
alle ausges o ènʼ; žũ·.si·s paj ẹsẹ (plg. b u. павыдыхалi) ‘žąsys изd ėsėʼ,

98
nijoLė uoMienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
pa az·jọ . as kàs ku. (plg. b u. pa aзыходзiлiся) ‘išsi aikščiojo (pa+ az+si+ ėjo)
s ie as ( isi Leu e) kas ku ʼ; pasu · is i iená.m (plg. b u. pazyho дзi- li ся) ‘suėjo alle
bis einsʼ ( isi beispielsweise. aus Plkių) (plg. Vidugi is 2004: 275276); ) Vo dělis
beiVa anã o schnek ose pa a ojamas und ande e Vo dėlių (a -, pa-, ap-)
Bedeu ungen, höchs ens Skolin inien, beispielsweise.: àš nẹiškα. p ýpažynåũ. a (plg.
b u. я нi зразу прызнала цябе) ‘aš ne iš ka o a pažinau a eʼ ( ùsamonys); p ыsi-
 .ikinåu g ažε. su‿ isa.s (plg. b u. папрыветствовала усiх) ‘pasis eikinau g a-
žiai mi allenisʼ (asa à); ab i dùk æ ы.s b αnge. p αng ọs (plg. b u. абедзве доч- кi
приадзетыя) ‘abid i duk e ys g azlich ap eng en (išpuoš os)ʼ ( amaškónys); g)
un e such en schnek s Wi kmažodjien cha ak e is isch und sla iškas Vo délis az-,
e wende bk pa-, ausi k . o dėlių Bedeu mungen, beispielsweise.: sku. mú·z žmó·nẹs
asi.ko (plg. b u. askupili) ‘ iską unse e Menschen ( ie iniai) auskau koʼ; azы .ko
mú·s klú·nu. i kαlkòzαn pàjẹmẹ (plg. b u. разабралi) ‘ischa de e unse en kluoną und
kolūkį) paėmėʼ; i α. kã·cinas b·gọ i( )‿ à eȓ ẹ kã·šыku. (plg. b u. развярну)
kolchozan (į ‘ka inas bėgo i pa e ė k epšįʼ ( amaškónys) (plg. Midugi is 2004: 277279).
2.4. Veiksmažodžių unbenennungs ähigen Fo men übe gebene aus Wi kmažodžio
unbenennungs ähigen Fo men Va anã o šnek ose unkcionie e eipusdali iai.
kiamosios i ne eikiamosios ūšies esamojo i bū ojo ka inio laiko daly iai bei
Beispielsweise, eikiamosios ūšies esamojo Zei eilnehme : kek dåũ.k šы.m. bú.bu. i· à
supù uu. ‘wie iele dieses Jah Ka o el sind supu usiųʼ (Pelesà); eikiamosios ūšies
wa ojo ka inio Zei Teilnehme n: i ·l bù ò sæsu à ọa ažã· us ‘i wiede wa an (į
sesuo oj a ažia us, . y. oji a ažia usiʼ (nočià); ne eikiamosios ūšies bū ojo ka -
inio laiko daly iai: jilgα. iná.i gul·jọ žmõ·gus nušá.u as ‘ilgai enai gulėjo žmogus
nušau asʼ ( amaškónys); mànọ d·dẹ i.gi sibi αñ. bù ọ jš eš as ‘mano dėdė i gi sibi-
sibi ą) wu de ausge üh ʼ (Plkiai); pusdaly is: dù zuiù ·damas, niẽkọ næpa gá.u si ʻdu zuikius
ydamas, nieko nepagausiʼ (Pelesà) (plg. Leskauskai ė 2006: 63). Pelesojè eingesch ieben ein
paa gegenwä iges und kün iges ka inische Zei Bedeu ung beinhal ende
Teilungs e o men, z. B.: aus·jọ mùms dá. bemiẽgαn ‘išėjo mums da bemiegan ʼ; k. i.dbi
l· u l·jαn ‘ką en di bi egen zu lijan ʼ (plg. Ld 387) (asa à). nich ausgeschlossen, dass
diese Fälle pawa o i wegen de Gemeins inese Sp ache Ein luss. in ande en südlichen
hochsch aičių pa a mės salelėse podaly io o mü nich ž iksuo a. auch nich gi s a und
su bū ojo dažninio i būsimojo laiko daly ių, pusdaly ių i padaly ių o momis.
eikiamybė, bū inybė i galimybė eiškiama sin aksinėmis kons ukcijomis daik-
nich ž ašy a beispiels de a a ds ode einwa ds a dininkas + modalinis eiksmažodis +
eiksmažodžio bend a is, beispielsweise.: ɛ.kæ linα. á.u, g kei j.u ‘ eikia linai au , . i. linus
. y. g ikius pjau iʼ ( ódūnia); · αi, sakå., ɛ.kæ nå.jαs k ·žus s ac· ‘ y ai,
au i, g ikiai, sage ich, b auch neue k ežius, . i. einen neuen k ežių, s a y i ( ùsamonys);ʼ
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
99s aipsniai / a icles
mliju, gijåũ mòžna bùbọs kà ‘misliju (gal oju), gi schon möglich bulbos (bul ės) kas , . y.
bul es kas iʼ ( amaškónys); ikɛ·jọ e s à α kl·s ižbã·lọs á.uk, apaskùmjåu æžmas
‘ eikėjo pi ma a klys, d. h. a klį, aus balos zu auk i, und nachhe schon Vehimas, d. h.
ežimuʼ (Piliãkalnis). Diesen al en synaksinen Kons uk ionen (ypač su eikė i) gu
i pie ų aukš aičiai bei iš esmės isos lie u ių kalbos salose bal a usijoje (ž . am-
b azas 2006: 35–36, 331–332).
ne eikiamosios ūšies daly iai, einan ys sudė inio a inio a dine dalimi, de i-
gehal enę y ų nami zahlenchiumi und kinine mi e wandig en daik a a džiais, saknissen
a liekančiais eiksnio unk ionen, beispielsweise.: à ọ kã·šikas g ažɛ. nupn as ‘ a o
k epšys schönes nupin asʼ (Pelesà); i α. b ó·ọ klùpẹs, plọna. d óžýn· ọs ‘dai B ude
klumpės, plonai d ožinė osʼ ( amaškónys). Häu ige jedoch wi d wede an daik a o digs
giminę als auch an zahl be ücksich ig und e wende we den allgemeõsie Teilnehme
gimins Fo men, z. akõ· à ó· pas a(d)da · a ‘o wa um dein sklepas ( ūsys) o en, d. y.
ö na y as (s anšiai); i du . pi.ọs zaslã·nas s óu pas ac· a ‘ idu y namo zaslanas ( oks
suolas) s o i geba y a, . y. pas a y asʼ (asa à); g ·ò dα.ci.s jåup ýgamn a ‘glėblio dan ys
p igamin a, . i. p igamin i (pa uoš i)ʼ ( amaškónys). Dieses Phänomen is beme kba nich
nu südliche hochsch ai ige pa a mės šnek es, sonde n und ande en hochsch ai ige ,
besonde s pa ibio, šnek es (ž . Ld 384385; Leskauskai ė 2006: 63 und k .).
3. aPibend iniMas
3.1. socioling is inės aplinkybės
nepalankien und schwkien li auische albai Bedingungen Va anã o k ach e exis is a o
einige jah hunde s, jedoch šnek os inne en S uk u s uk u en Ve andlungen heu e
da nich hal en endgül igen. In diesem nich g oßen Gebie , ge enn e on li auischen
e nog a ines Landes kamien, kann man sehen kadaise einodos kalbines Si ua ions
un e schiedliche S adien: on d ikalbiigkei , den behiel e nu selbs die al en Bewohne
( amaškoni, ódūnios und Pelesõs apylinkės) bis öllig sp achliches Auss e ben (asa õs,
Pãa adnės, nočiõs, ne ãšių apylinkių kaimai), wenn sich e inne was ein paa Bui es
Bau ies daik ų. 7 Diese li auischen bal a usischen ins schnek os, obwohl und spa čiai
nu au ėjus li aue n, s ändig eines und ebekin a ziemlich konsequen lich. 3.2.
a chajiškųjų Wi kmawo ds Fo men au ech e hal en langjäh ige ki akalbė umsup is
und isoliacija ska ino Va anã o šnek as imme s ä ke ü sikonse uo i. das ha ihnen
gehol en ihnen zu hal en meh e e besonde hei en schich en: das gegenwä ige
adi ionelle, das bes eh haup sächlich schnek os phe ische und mo ologische
100
nijoLė uoMienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
zeuzei, sich bilde en übe langen schnek s aidos jäh s, und seh ne yškų,
wah scheinlich e belė e aus gilios e gangens, bal ischen gen ischen
sp achenschich en: • angebliche Sedakas Einaskai os 1 und 2 Pe son d iskiemenien
Ak ionsmažodžių Fo men (bu. á.u, bu. á.i ‘būčiau, bū umʼ; ɛi á.u, ɛi á.i ‘eičiau, ei ʼumʼ)
a chajiškesniu ki čia imu;
• esamojo laiko a ema inių (p iebalsinių) eiksmažodžių liekanos – daugiausia
mi e hal enem Einaskai os 3 Pe son o men (liẽkma ‘liekaʼ; . ‘us ičiaudiʼ; niẽg
‘sningaʼ); • gehal ene na-kamienės Gegenwa s o m (mi.knù ‘mieguʼ, mi.kn ‘miegiʼ,
m·kna ‘miegaʼ ) und einaskai os 1 Pe son Fo men mi kon aminacine galūne -mu
(imɛù, kimù ‘einu, skinuʼ);
• beibehal en al es Galūninis sang ąžinių eiksmažodžių bū ojo Zei 3 Pe sonen
o mü ki chia ing ( ad·s ‘ adosiʼ; s ọj·s ‘s ojosiʼ). 3.3. inno a ionsliche
Sp achin lüsse sp achliche Kon ak -E a ien au g und s ändige In e ak ions mi
sla ischen Sp achen (meis ens mi lokalene bal a ischen Schnek a, was wenige mi
lokalen polkischen und usischen Sp achen) Va anã os li auische Schnek os
e leb en komplizie en S uk u wechsel. hie leich e kann man einblicken
o enblich neues und gausliche sla iische Apnachs Schlachnį g e u ischen
eiksmažodžių o mü, seman ischen kalkių und pan. :
• nyks a eiksmažodžių unbes immendamosios Fo men; • schnek ose no male weise dem
d i en Pe söneniu e wende e Fo m is in sel enen Fällen geh nich nu d i em,
sonde n und ande en Pe sonenim. solche beschend i en 3 Pe son suple y ines Fo m
En s ehenem ö de und lokale bal a ische Sp ache, de en im gegenwä igen
Zei pa adigma sowohl einsachi as, als auch ielsichi as Fo men sind gleichho s mi ëсьць
‘y a; • we de sein häu ne Zei , wenn e zähl wi d übe häu nis E eignisse in de
Ve gangenhei , ge eškie ügend 3 Pe sonen o mą wa . das is eine de Fälle, wenn
bal a ischen sp ach aiškos Mi el genommen we den zu hal en ü ih e, leich
einge üh we den in li auensisch sp ache; • Vo ölknis Wi kmažodžio (jažniausia mi
neiginiu ne-) sang ąžos a iks is gale, wie und in sla ų Sp achen; übe immen bal a usiška
einzelne Ak imažodžių sang ąžinių o mü bedeu ung;
• nemažai eiksmažodžių p iešdėlių e wende am li auens sp achbi emima bedeu ung:
1. Vo dælis umpa a oje und nu eikšme, ypisch de lokalen bal a ischen Sp ache;
2) gegendélis a g e a ha li auenswalbai emimas nui pa eikšmes;
3) das P ädik il až- (ažsi-) kann den Beginn des Handlungs bedeu en und
geliehen einige ande e P ädėls Bedeu ungen;
4) sla iškas Vo dælis dane e ai pau oj h ans elle o dėlių pa-, p i-, aus-, nu-; d Ž Laima
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
101s aipsniai a icles /
5) Vo delle pabal a usių Sp achbeispielenen hinzuge üg und zu ande en
Vo dällischen Geschmažodzien ode is soga zweimal wiede hol ; 6) P ädälis
p ipa a oj mi skolin ischen P ädėlių a -, pa-, ap eikšmėmis; 7) sla iškas
o dělis az a ojamas pa-, ausi k . o dėlių bedeu menden.
Li e a ū a und ŠaL iniai amb azas Vy au as 2006: Lie u ių kalbos is o inė sin aksė. Vilnius:
Lie u ių kalbos dLkŽe Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis)
ins i u as.
ausgabe. Redak eu e: s asys keinys ( y . edak o ius), Laimu is bilkis, jonas Paulauskas,
Vy au as Vi kauskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne inė e sija, 2011.
in e ne zugang: h p://dz.lki.l .
g umadienė, Mikulėnienė danguolė, Mo kūnas kazys, Vid ug i i s a loyzas. Die eniškių
šnek os Wö e buch 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, g i na ec kienė elena 1973:
2005.
einige ge ėčių a mės eiksmažodžio eigenscha en. Lie u os kalbo y os F agen 14,
221229. g i na eckien ė elena 1997: isoliuie en li auischen šnek ų e iniai e ninėse
Lie u os žemėse bal a usijoje. Lie u os kalbo y os F agen 37, 185195. du Kul u in
Kon ex . Zinā nisko aks u k ājums XVi. dauga pils: saule, 4248. ja osla ienė ju gi a,
g uma dienė Laima 2005: kodų kai a lie u ių a mėse. – Valoda-2006. Valoda daża-
uomienė nijolė 2013: Lazūnų šnek os exs ai. Vilnius:
li auische Sp achins i u .
ka d elis Vy au as 2014: Lie u ių kalbos salos: p obleminiai aspek e. Lie u ių kalba 8.
In e ne zugang: www.lie u iukalba.l . kaukienė aud onė 1994: Lie u os kalbos
eiksmažodžio is o ija. klaipėda: klaipėdos Uni e si ä s Ve lag.
kaukienė aud onė 2002: Lie u ių kalbos eiksmažodžio is o ija ii. klaipėda: klaipėdos
uni e si ä s publikla.
kaukienė aud onė, Pakalniškienė dalia 2002: Veiksmažodžių bleiben, snig i, mig i S uk u und
kilmė. Vā ds un ā Fo schungsaspek i. Raks u k ājums 6, 113131. Liepāja. kazlauskas jonas
2000: Rink ische sch i e 1, sud. albe as osinas. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų
Ve lagsins i u .
Labo William 1963: he social mo i a ion o a sound change. Wo d 19, 207309. Ld
Zinke ičius Zigmas. Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is, 1966.
102 ac a
nijoLė uoMienė
Linguis ica Li huanica LXX
Leskauskai ė as a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os exs ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė as a 2009: Ma cinkonių šnek os ex ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Lka ii Lie u ių kalbos a las 2. one ika, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, Lka iii
1982.
Lie u ių kalbos a las 3. Mo ologija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1991.
Lkg ii li auischen Sp achg amma ik 2. Mo ologija, y . ed. kazys ul ydas. Vilnius:
is, 1971.
Lk ch – b a ce i čiū ė i ma, i a nau ski e nė a ud a, Les kau s ka i ė a s a,
Min umpa edmundas. de li auischen Sp ache de Ta nungen ch es oma ija. Vilnius:
Lie u os kalbos ins i u o Ve lag, 2004.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1. Vilnius: Vilniaus
Uni e si ä s Ve lag.
Mikulė nienė da nguolė 2012: wegen Sp acha chaikos und Inno a ionen Ve häl nis
(Zie elos li auische šnek os Da en). Li uanis ica, . 58. N . 1(87), 5162. Vilnius:
Lie u os mokslų akademija.
o ębski jan 1956: G ama ika języka li ewskiego 3. (nauka i o mach). Wa szawa:
Pańs wowe wydawnic wo naukowe.
Pakalniškienė dalia 2004: allgemeine bal ische Sp achen Ak ionsmažodžiai. Mo ologische
S uk u . Vā ds un ā Fo schungsaspek i. aks u k ājums 8, 201210. Liepāja. Palionis jonas
1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XViXVii a. Vilnius: Min is. Palionis jonas 1979: Lie u ių
li e a ū inės kalbos is o ija. Vilnius: Mokslas. agaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų
Wö e n ki čia imo Va ian en südliche aukš aičių und y ų aukš aičių ilniškių a mėse.
dak a o disse a ion. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. s ang ch is ian 1942: Das Slawische
und bal ische Ve bum. oslo, 172173. Šukys Jonas 1960: cha ak e ing e en amaškonių
šnek os Eigenscha en. Lie u os kalbo y os F agen 3, 177187.
amul ionienė au elija 2013: neapib ėž ą besonde kei s Menge ma kie enden
Eigwa dnisse: o dėlio po edinių da yba. Ac a Linguis ica Li huanica 68, 126145.
umpa edmundas 2008: Pelesos šnek os Phonemes und ih e Va ian en. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
uomienė nijolė 2006: amaškoniškių šnekos kodų kai a. Sp achkul u 79. Vilnius:
li auischen Sp achins i u s Ve lag, 161172.

a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
103s aipsniai a icles uomie nė nijolė 2006a: Pe i ē isko lie u iešu izlokšņu kalki. / Valoda
2006. Deloda e schiedene Kul u kon ex . Zina nisko aks u k ajums XVi. dauga pils
uni e si ä en akademische apgads saule, 2006., 80.86.lpp. uomienė nijolė 2008: Ramaškonių
šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. uomie nė nij olė 2010a: d ibalsių ie, uo
einbalsinimo enden ionen pe i e ischen Va ana o šnek ose. De Mensch und das Wo 2(1).
uomienė nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas
(= Ope a linguis ica Li huanica 13). Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Vilnius: Vilniaus pedagogische Uni e si ä , 6267. uomie nė nijolė 2010b: Süd aukš aičių
šnek os bal a usijoje: sp achü e Sąweikos pada inä. Respec us Philologicus 18(23),
kaunas, 223234. Vidugi is aloyzas 2004: Zie elos li auische schnek a. Vilnius: P es ika.
Zinke ičius Zigmas 1987: Lie u ių kalbos is o ija ii. bis e s en Sch i en. Vilnius: Min is.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005.
Z i – Vidugi is aloyzas, Mikulėnienė danguolė. Zie elos šnek os eks ai 1.
Лабов Уильям 1975: О механизме языковых изменений. – Новое в лингвистике
7. Москва: Прогресс, 199–228.
a chaic and inno a i e Peculia i ies o he Ve b
in he sou he n aukš ai ian sub-dialec in bela us suMMa y mic o-a eas o sou he n aukš ai ian
a e e iewed in his pe spec i e. he a icle ollows he la es dialec ological and sociolinguis ic
da a. i e eals he a ia ion o he use o a chaic and inno a i e e b o ms and iden i ies he
he a icle add esses wo- old peculia i ies o e bs o he con inui y o he sou he n
aukš ai ian sub-dialec in bela us, Vo ana a dis ic : a chaic emains and inno a i e phenom-
ena. conjuga ion, o ma ion and seman ics o e bs om he sub-dialec s o he bounda y
di ec ion o hei change. da a a e analyzed a he appa en ime. he cu en si ua ion o
language is eco ded wi h local in o man s mo e and less luen in Li huanian. in o he wo ds, he
pape aims o de e mine he peculia i ies o e bs which a e mos s able and mos p one o
changes as he Li huanian sub-dialec is gene ally declining.
he ma e ial o sub-dialec s om 7 small Li huanian mic o-a eas analysed in he pape shows
ha wi h apid dena ionaliza ion o Li huanians, he changes occu ing in Li huanian ha e been
a he consis en . he small e i o y, sepa a ed om he s em o he Li huanian e hnog aphic
104 ac a Linguis ica Li huanica LXX land, wi nesses he di e en s ages o once he same linguis ic
nijoLė uoMienė
si ua ion: om bilingualism p esub-dialec s. i helped hem o main ain se e al laye s o linguis ic
peculia i ies. i s and o emos , he con empo a y adi ional laye o peculia i ies made o he
se ed by he oldes esiden s (en i ons o amashkan sy, adun’ and Pelyasa) o he comple e
ex inc ion o language ( illages o he en i ons o asa a, Paha odna, nacha, nia ošy).
a long- e m o eign en i onmen and isola ion led o inc eased conse a ion o Vo ana a
main phone ic and mo phological ea u es o he sub-dialec ha o med o e long cen u ies o
de elopmen o sub-dialec s: a) wo-s em 1s and 2nd pe son singula o ms o e bs in he
condi ional mood ense o ms o e lexi e e bs main ained. due o con inuous in e ac ion wi h
sla ic languages, he Li huanian sub-dialec s o Vo ana a unde wen complex s uc u al changes. a
wi h mo e a chaic accen ua ion; b) emains o p esen ense a hema ic (consonan al) e bs
(singula 3 d pe son o ms); c) na-s em p esen ense o ms and singula 1s pe son o ms wi h
a con amina ed ending –mu p ese ed; d) he old ending accen ua ion o he 3 d pe son pas
clea ly new and nume ous sla ic co e can easily be iden i ied: a) he g owing use o con iguous
e bal o ms as well as seman ic loan ansla ions is eco ded; b) non-conjuga ed o ms o e bs
end o decline; c) he o m is (is) usually used in he 3 d pe son acqui es he o ms o o he
pe sons in sub-dialec s; c) pas i e a i e ense when epe i i e e en s in he pas a e old is
exp essed by adding a 3 d pe son o m būda o (used o be); d) as in sla ic languages, he a ix o
he e lexi e o m o p e ixal e bs is o en a he end; he bela usian meaning o e lexi e o ms
o indi idual e bs is in e cep ed; e) a numbe o e bal p e ixes a e used in he meaning o eign o
Li huanian.
Eingelei e 2014 m. Mai 16 d.
nijoLė uoMienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanien
[email p o ec ed]
[email p o ec ed]