82 ac a Linguis ica Li huanica LXX
esMiniai ŽodŽiai: pie ų aukš aičių pa ibio salų šnek os, s ebimasis laikas, a chajiškosios
ac ionmajo i é des ca ac é is iques, inno acinès ac ionmajo i é
des ca ac é is iques, langues sąweika.
keyWo ds: sub-dialec s o bounda y mic o-a eas o sou he n aukš ai ian, appa en
ime, a chaic peculia i ies o he e b, inno a i e peculia i ies o he e b,
in e ac ion o languages.
nijoLė uoMienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Les eche ches scien i iques di ec ion: dialec ologie, a mių
mo ology, socioling is ica, langues son eika.
a chajiŠkosios e inoVacinės
VeiksMaŽodŽio yPa ybės
Pie aukŠ aiči Pa a Mėje baL a usijoje in he sou he n aukš ai ian sub-dialec in bela us ano acija
dans l'a icle analysées deuxjopos pie ų aukš aičių pa a mės ęsinio bal a usijoje, Va anã o es
a chaic and inno a i e Peculia i ies o he Ve b
exécu ée su les islands pa ibio šnek ų eiksmažodžio kai yba, da yba e séman ique. se base non
seulemen dialec ologiques, mais e socioling is iques des de niè es ing années, donc il es possibili é
de déc i e non seulemen pu es a chajiškąsias e ino acines eiksmažodžio kalba e lin ėjo
ajone, eiksmažodžio ypa ybės: a chajiškosios liekanos i ino aciniai eiškiniai. Šiais aspek ais
consomma ion endances, lesquelles é aien ca ac é is iques pa a mei au moins il y a demi-siècle, e
jeunnio es ac uelles, ca ac é is ique ce même pa a mei déjà ap ès demi-sim io ans. l'a icle p ésen e
des unikalies li uanis ines, ca ce aines quali és du ac emajo i é qui y son discu ées son ou à ai
o mas, be i a skleis i jų a osenos į ai a imą, nus a y i ki imo k yp į. duomenys apie pakai-
inį a ba lygiag e ų šių eiksmažodžio o mų a ojimą bu o kaup i iek iš y esniosios, iek i
iš jaunesniosios ka os pa eikėjų, adinasi, galima jų analizė s ebimuoju laiku, nes senesniųjų
nudes ou peu ca ac é is iques de la langue de la popula ion p incipale du sud des hau e- ailles, donc e
nonž ixsuées ou ès peu où euž iksuées. une pa us, p olongée ki akalbė en i onp is e pa a mės
isoliacija du p incipal de la langue li uanienne plo o ska ino Va anã o šnek as de plus en plus
zassikonse uo i, donc là esama, bien e ès spo adiquemen a ojaanno a ion mic o-a eas o
sou he n aukš ai ian a e e iewed om his pe spec i e. he a icle ollows bo h dialec ological and
sociolinguis ic da a o he pas wen y yea s; he e o e, he e is a possibili y o desc ibe he mos
a chaic and inno a i e e bal o ms as well as o e eal he a ia ion o hei use and o iden i y he
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
83s aipsniai a icles mų, i in a chajiškų lie u ių kalbos eiksmažodžio o mų, pa eldė ų iš labai
olimos p aei ies, (labiausiai su bal a usių) i iamosios šnek os son ép ou es de els inno acinių
gal ne siekiančios gen ines bal ų kalbas. ki a e us, dėl nuola inės są eikos su sla ų kalbomis
paki imų, qui o mų gausa e is in ensi ėjan i seman inių kalkių a osena. g and a ia ion e
ne su o ma o neploną sla iškų apnašų sluoksnį.
a chajiškųjų ypa ybių pa yzdžių u imuose pa a mės į ašuose labai nedaug, jie spo adiški,
o apsk i ai šiai isai beišmi š ančiai pa a mei bal a usijoje būdinga g e u inių eiksmažodžių
inégali é de a osenne des o mes ac ionno wo d é udiables on dé e miné le ai que l'a icle
déc i e analyses des o mes ac ionno wo d pa ois cons i ue un imp ession de nep opo ionnemen
ou episodici é.
di ec ion o hei change. données su l'u ilisa ion al e na i e ou équi alen e de ces o mes e bales
he a icle add esses wo- old peculia i ies o e bs o he con inui y o he sou he n
aukš ai ian sub-dialec in bela us, Vo ana a dis ic : a chaic emains and inno a i e phenom-
ena. conjuga ion, o ma ion and seman ics o e bs om he sub-dialec s o he bounda y
on é é ecueillies de he in o ma ion p o ide s o bo h he olde and he younge gene a ion,
pe me an leu analyse a he appa en ime pa ce que he language o he olde gene a ion e lec ed
he endances o use cha ac e is ic o he sub-dialec a leas i y yea s ago, while he language o
he younge gene a ion e lec s con empo a y endances cha ac e is ic o he same sub-dialec i y
yea s la e . he a icle ou ni unique da a on he Li huanian language pa ce que ce aines
pa icula i és e bales discu ées in he a icle a e ei he no cha ac e is ic o li le cha ac e is ic o
he language sub-dialec om he main a ea o he Li huanian language led he sub-dialec s o Vo ana a
in o e en g ea e conse a ion; he e o e, hough e y spo adically used, hey ea u e especially
a chaic o ms o Li huanian e bs inhe i ed om he emo e pas , pe haps e en da ing back o ibal
bal ic languages. on he o he hand, due o he con inuous in e ac ion wi h sla ic languages (mos ly
Bela usian), he sub-dialec s unde analysis unde wen such inno a i e changes which ha e e en o med
o esiden s om he main a ea o sou he n aukš ai ian; hey a e he e o e no eco ded o
sca cely eco ded. on he one hand, a long- e m o eign en i onmen and he isola ion o he
a a he solid sla ic co e . he a ailable eco ds o he sub-dialec con ain e y ew examples o a chaic
p ope ies; hey a e spo adic. gene ally speaking, his sub-dialec , which is on he e ge o ex inc ion in
bela us, can be cha ac e ized by a high numbe o con iguous o ms and he in ensi ying use o
seman ic loan ansla ions. a high a ia ion and inconsis ency o e bal o ms unde analysis
de e mined ha he analysis o e b o ms desc ibed in he a icle c ea es an occasional exp ession o
non-p opo ionali y o episodici y.
84 ac a
nijoLė uoMienė
Linguis ica Li huanica LXX
0. ĮVadas
nou eaux données dialec ologiques e socioling is ées de la langue li uanienne
pa ibio isų1 donne aux che cheu s la possibili é de sui e e é alue isololiuo s
šnek ų aidą, a e des ésul a s ob enus de ces eche ches compa e a ec déjà
publiés. ainsi é i ié à la ois synch onisé, aussi bien e diach onisé pa ibio image des
ė, užpildomos jau u imų dialek ologinių duomenų sp agos, pa eikiama naujų
kalbų są eikos ezul a ų. ai i in s a bu XXi a. apusių sunkiau pasiekiamomis
îles, é élée šnek ų į ai olie u iškų islands bal a usijoje. là en aison spa us de la
langue Li uanien nykimo pe du e possibili é de зафиксировать ne seulemen
impo an s e in é essan s dé eloppemen s de langue, ses onc ionnemen ac s,
mais e en géné al ne enkama p eu es su les mêmes plus anciens habi an s locaux
e nis o igines e appa enomi és. Dans ce a ail, on s'e o ce de e ec ue même une pa ie des men ionnées âches.
bu de l'a icle d ejopų eiksmažodžio sis emos b uožų y imas: main eniky ų senųjų bei a si adusių
ino a y iųjų. Ces deux ca ac é is iques appo is son analysés su base la plus écen e, unikalia XX a. in
XXi a. commencemen dialek ologine ma é iel de bal a usijoje, Va anã o ayonne enco e p ésen s (o
anciens) des îles Li u iques. en d'au es e mes, en en de dé e mine les plus s ables e les plus enclins
kis i pa icula i és du ac ionmajo andum y an e nyks an des Li uiniens šnek a en géné al. en examinan
ecueilli la ma iè e, comp e es p is dans les en i onnemen s socioling is ines, dans lesquelles les Li uiniens
langue exis ai su les îles des Li uanies bal a ussies. aigi a osens a ia ion es discu é obse imieux
emps2, . i. analysées des ca ac é is iques de eiksmajodis e leu s a osens pa icula i és di e sesus
âge šnek ų ep ésen an s de pa ole. ixé le p ésen image du langage, en se se an an mieux, an menkiau
des in o man s locaux pa lan Li u iquemen . dans les expédi ions indi iduelles u ilise- -on la possibili é
pasi iksli en aison di é en es o mes ac ionsmajodžių de consomma ion di ec emen s'en endan
pa eikėjų, s'e o çan d'explique les possibles a ian es de c édibili é: si elle a osena es
danssisąmonin a, pa eikėjams accep able, si c'es lapsus linguae ou e eu de ansc ip eu . P ès
a i ma ions illus an an s sakiniens, où jus e possible, s'e o ce indique conc e s kaimą, dans lequel a é é
1 Dans ce a icle choisi u ilise suds hau š aičių pa ibio isų, enco e conc è emen Va anã o isų šnek ų
e mes. ils n'on pas enco e posis o ėję, cependan , de l'a is de l'au eu , es plus app op ié de déc i e des
pla es de langue Li uaniennes, pou une des ou au es ci cons ances apposées ho s des limi es du e i oi e
Li uanien, que les pé iphé iques a mių e me ( aip même p opose e Vy au as ka delis (2014)). 2 e me
obse imis emps (an. appa en ime) dans les a aux pa lo y os da an age épandi XX a. 7-ajame
décennies. Le p emie obse imo du emps hypo hèse su o mulai Williamas Labo s (1963: 207309; 1975: 199228):
que le change d'une langue soi ixé au momen yksmo, doi ê e obse ima de plusieu s au même emps
i an ois langue. obse a ion au emps es e ec ué un amaškoni, d'une de plusieu s Li u iques Va anã o
pa ibio isų šnek os, daik a a džio y imas ( uomienė 2010).
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
85s aipsniai a icles записанный пример, ca lie u iška Va anã o pa ibio illa é éuse non pas une, mais
même plusieu s. Ces îos époséess é en i on 50 km le long de l'ac uelle on iè e na ionale
besi ésian ende ingiuée en bande (quandise elle é é une é isa e ejoisi a ec la Li uanie) de die ẽniškių
iškyšulio jusqu Pelesõs apylinkių (ž . ig. 1). 3 Su la ca e ma quée s ambesni poin es dis ic cen as,
illeselys, é ablissemen s e es, bažny kaimiai e kolūkių cen ai. Ces poin s son es és depuis ces
emps, quand XX a. milieu dans le é ai collec ée a minée ma iè e ni nočiojè, asa ojè, ne ãšiuose des
locaux, bien pa lančių lie u iškai, n'exis e plus. Dans ce a ail son examinées les données de la langue,
Lie u ių kalbos a lasui. ačiau pas a ųjų me ų y imai pa odė, kad, pa yzdžiui, nei pačiame Va anã e,
géné alemen insc i e non seulemen dans di e s de ces poin s des illages, mais e des unkiemies là, où
le de nie ing -cen ième a é é ou é au moins un local homme, bien pa lan Li u iquemen . à chaque
a i ma ions a icle ilus uojan celui de la ph ase ou des combinaison de mo s s'e o ce indiqué des
lieux, dans lesquelles ils on é é insc i e, nommemen s. 1 PaV. Sud aukš aičių pa a mė a ec ęsiniu
bal a usijoje lie u iškomis Va anã o ajono salomis3: Va anã as, ne ãšiai, asa à (pagal Lie u ių kalbos
a lasą Vi punk as); nochià (Vii poin ); ódūnia, Plkiai (Viii poin ); Pelesà (iX poin ). Dans la supe icie du
e i oi e déc i ne elè en azi kai (X) e nou eauxeji ge nykai (Xi). Mapėlapis p is de Li uanies a mių
ch es oma ijos
(suda y ojas edmundas umpa).
86 ac a
nijoLė uoMienė
Linguis ica Li huanica LXX
Il y a lieu de no e que les a aux linguo y es des de niè es années, liés à des islands
pa ibio (e en géné al a ec les a mées li uaniennes), se basen sou en ela i emen
indi é enciési en e mes de emps su des données en egis ées dans le passé
géné alemen di e s dic ionnai es, ecueils de ex s a miniens, é anouis schnek us
éc i us e son su aissan , un a las de ma iè e de langue Li uanienne, où es pou u
un a elie de plusieu s ois d'habi an s du même emps, pa ois il y a 128 ans: 2010;
Mikulė 2012: 5162; amulienė 2013: 451 e c. donc ce ains phénomènes du langage e leu
ki imą di icile ou même impossible d'in e p é e socioling is iquemen , ca il n'y a
obse an du emps pe spec i e. Dans ce a icle se pou sui en dans la pé iphé ie
sud de la Biélo ussie, dans le dis ic de Va anã o, si uées (ou ou écemmen
é éuses) des îles Li u iques amaškoni, ne ãšių, ódūnios, Plkių, nočiõs, Pãa adnės,
asa õs, Pelesõs4 schnek ų mo ologijos y imai5. Įdomi and bene le moins sépa émen
examinée pa ie de la langue eiksmažodis. l'a icle essaie dans Va anã o apylinques
šnek ų ac ionmajo di sys ème ega de quelque inhabi ue: a) ise a an ou à
se i les ixés es iges a chajiquemen du e be lycées (pou an ou ni e
p écédemmen appa us leu s ep odui s); b) second a siema plus la gemen discu e
kiama ap ašy i ino acinius eiškinius, susijusius su kalbų są eika, odėl ne engia-
quelques in é essan s changemen s de eiksmawo di, da ybos, signi ica ions e
au es pa icula i és.
4 plus g andes e jusqu'à nos jou s es ées Pelesõs apylinques Li u iques ilos des illages publiai e milieu
domes ique communiquen Li u iquemen . Pelesojè depuis 1992 m. onc ionne Li u iška école. c'es la
p emiè e bal a usie des Li uiniens p incipale école Pelesos k aš o kul ū os i š ie imo cen as. Les
onda eu s de l'école son la Fonda ion cul u elle de épublique de Li uanie ainsi que la cul u e e éduca ion
minis e ia. 2012 m. l'école a émis la 13-ème abi u ien ų laidą. la plupa d'en e eux é udien a ec succès dans
les écoles supé ieu es de épublique de Li uanie. quelques anciens élè es de ce e école ap ès é udes
e ou nè en a aille dans Li uanies école comme enseignan s. Vie ines Li uiniens communau éé e social
miami Lie u os als ybės.
Pelesõs kaimo apylinkių lie u ių šnek os aida pas ebimai ski iasi nuo ki ų Va anã o ajone bei
uni ienijimas Gim inė son sou enus e e isame Lydõs k aš e esamų e anciens Li uiniens šnek ų. Šnek a,
sans dou e, nécessi e un sépa é e a idenne en sioi emen (bene le plus impo an e le plus g and a ail
des de niè es années, des iné Pelesõs šnek a, es edmundo umpos 2008 m. édi e monog aphie Pelesos
šnek os phémes e leu s a ian es). Dans ce a icle, l'a en ion es da an age concen ée en pe i es,
nyks ančias ou e ou sunykusias géog aphiquemen dans l'ac uelle e i oi e du dis ic Va anã o
appa enkančias šnek as. 5Pi mas dé ailleu synch onis nyks ančios lie u ių salos daik a a džio
linksnia imo sis emais desc ip ion p ésen éun en 2010 m. éluis dans le li e Ramaškonių šnek os
daik a a dis: socioling is inis y imas. L'édi ion déc i égalemen en dé ail ou e la Va anã o k aš o
socioling is inė si ua ion obse imoiu emps, compa an des deux géné a ions ( y esniosios e
condi ionnellemen jaunesniosios) ep ésen ées cons i uées de ous les pa adigmes de ype kai ybos
daik a a džio, abo dez le p oblème kai os codes. o 2008 m. isėjusio Ramaškonių šnek os eks ų (su
kompak ine plokš ele) collec ion dans la pa ie in oduc i e dé aillés p ésen és būdingosios šnek os
pa icula i és, ki čia imo dalykai. les abies li es son p ésen és des p écéden s ce mic oa eal à y usių
au eu s a aux d'examen. plus écen es men ionnées îles du dé eloppemen de la langue Li uaniennes aujou d'hui nous n'a ons enco e. aigi e dé aillé de ou es les pa ies de la langue examina ion a end à l'a eni .

a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
87s aipsniai a icles /
1. ieux kaLbos ModeLio Liekanos
a chajiŠkosios VeiksMaŽodŽio
yPa ybės
1.1. ce aines ac ionsmajodžių p é amoses
nuosakos o mos
Lie u ių kalbos a mėse a iamosios nuosakos o mos labai į ai uoja (kazlaus-
2000: 385403). de essence ous suds aukš aičiai, dzūkai, a sa i ą a iamąją nuosaką,
don la doiba jusqu šiol n'es ou à ai aški, plg.: uneaskai os 1 pe sonne bū áu, 2
pe sonne bū ái, e 3 pe sonne bū ; plu iels 1 pe sonne ê em (bū ūmè), 2 pe sonne
ê e (bū ū è). plu iscoi os 1 e 2 o mes de pe sonne son nou elles, cons i uées
à 3 a. o me se ai ajou an senesnes bū um, bū u , enco e u ilisé pie ų
aukš aičių pa a mėje. e unaskai es 1 e 2 o mes de pe sonne o mées de
eiksmažodžių asmena imo pa yzdžiu. Šių o mų išlaiky a i ap adė p iegaidė
nou elles ā-kamienies expliquen en ce que galūnès -au, e -ai, é an acū ines,
akū inių galūnių d'au e emps dans le sys ème de la p é endue sedaka pou ai
ê e seulemen ki čiuo as (plačiau oi kazlauskas 2000: 101102).
daba inėse Va anã o apylinkių šnek ose už ašy a nemažai a iamosios nuosakos
unaskai os 1 e 2 pe sonne diskiemenies ac ionsmažodžių o mų, exemple: àš bu. á.u, ù bu. á.i ‘aš
būčiau, u bū umʼ; àš di p á.u, ù di p á.i; ‘aš a aille ais, u a aill umʼ; àš ɛi á.u, ù ɛi á.i ‘aš eičiau,
u ei umʼ; àš neš á.u, ù neš á.i ‘aš neščiau, u neš umʼ, àš es á.u, ù 105; Lk ch 2004: 83; Ma ke ičienė
es á.i ‘aš esčiau, u es umʼ i k . jos a iamos su paki usiu baigmeniu, pap as ai
ki čiuojamu gale, o p iegaidė – iš esmės isuome išlaikoma i ap adė. kaip i iso-
je šiandieninėje pie ų aukš aičių pa a mėje (plg. Lka iii 107–109, žemėl. n . 103–
1999: 33; Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 65). la aida la plus apide des o mes de séda ion ( ienaskai os 1 e 2
pe sonnes) es liée a ec le connu d'ap ès hau š aičių pa a mės dėsniu: si č, džmoje se p odui
seulemen une ois, ce pa adigma es éligini e isu es p é end , d, an d'un pa adigma de daik a a d,
exemple. d·u., me gá.iu. ‘dėdžių, me gaičiųʼ, an e ac ionmajo adio, exemple.: á.uåu, maåũ. ‘audžiau,
mačiauʼ. donc e bú·åu, d båu, ɛ.åu éligin a dans bu. á.u, di p á.u, ɛi á.u. Vue du pa adigme, la p ébalsis
des ac ionsmažodžių es e æš á.u, æš á.i ‘ ežčiau, ež umʼ. é udiamosies šnek es insc i e des cas
plus a es, quand suki čiuojama šaknis ε. åu šy.ná.u, ã·le labα. l·jα ‘eičiau šienau i, mais ès luiʼ; bú· αi
kie as, odėl i a iamosios nuosakos ienaskai os 1 i 2 asmens o mos a iamos
kie ai, p z.: mæs á.u, mæs á.i ‘mesčiau, mes umʼ; k á.u, k á.i ‘ ėkčiau, ėk umʼ;
pas.us, ku.pαskα. aš· næm·ki, næp aš· åu ‘bū um pa akius que des illages). La acine p é endue
décasci e uniscai e 1 e 2 o mes de pe sonne ki čia imas Va anã o šnek os es ex êmemen a e,
lyjaʼ; ès αi u.‿mẹ.gu. iȓ‿gi. ǽ.n αi sá.u ‘ es um ą me gą (me gai ę) i gy en um
g e a galūninio ki čia imo o mes de ici le plus p obablemen appa u à cause des in o man ų e o s de
lenkiškai ašy i nemoki, nep ašyčiauʼ (pa yzdžiai daugiausia iš ódūnios apylinkių
88
nijoLė uoMienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
pa le aisyklingai e g amma iškai, . i. s'e o ceamasi pamėgdžio i commun inę li e iansą6. bien
men ionnées o mes ki is šaknyje place e p iegaidę, exemple.: gαl ó· åu, gαl ó· αi ‘gal očiau,
gal o umʼ; mọk· åu, mọ k· αi ‘moke ais, moke aisʼ; aš· åu, aš· αi ‘ ašyčiau, ašy umʼ; skαic· åu,
skαic· αi ‘skai yčiau, skai y umʼ; šá.udi. au, šá.udi. αi ‘šaudyčiau, šaudy umʼ; žu. · åu, žu. · αi
y a iksuojamas daugumoje didžiojo pie ų aukš aičių plo o šnek ų (ž . Lka iii 108;
Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 65).
P iesaginiai eiksmažodžiai Va anã o šnek ose pap as ai išlaiko bend a ies ki čio
‘ oi ais, žiū ė umʼ. des d iskiemenies appa us des o més a an délinai es le lieu ki ius es e
géné alemen galūnée, exemple: næsupá.isi. åu, isùs bu õ·kus nu åu á.i ‘nesupaisyčiau (nesužiū ėčiauʼ),
ous bu okus ( unkelius) nu au um ù (samonys); kadàž gal· åu, i á.u dú·nọs7 isk á.u u ẹs pαnæš á.u
‘kad je pou ais, e oi des pains de k au u ės (pa duo u ės) pa nešʼčiau ( amaškónys); nui á.i ù
i má.n ká.ɛ i. pα a · αi ‘nuei um u e me ka ę pa a y umʼ (s anšiai); imes á.u ajũ· ipi.ọs, .le kũ· . as
pasak·s ‘išmesčiau я её из дома, но что s ie as ( isi люди) pasakysʼ ( amaškónys). de nomb eux
kalbininkų selon l'opinion, galūninis supposamosios nuosakos 1 e 2 pe sonne o asmens o mą bū (Ld
367368; Lka ii 128, žemėl. n . 109). comme décla e Zigmas Zinke ičius, ki čio pe kėlimas n'es pas a i é
s aiga ma y , quelque emps é an deux ki čiai. bien įsiklausius, secondas ki is audim e in es iga i s
Va anã o šnek ų exemples: a sùk á.u u. š .bu., ci(g)næ u . a ecku. ‘a suke ais ce e a ž ą, jus e
n'ai a ec quiʼ ( amaškónys); ε á.i ù sá.u i nesùk á.i má.n gαl .s ʻei um u soi e nesuk um man gal osʼ
mų ki čia imas y a ėly esnis. jis galėjo susi o muo i dėl 3 asmens o mos į akos, nes
nemaža dalis pie ų aukš aičių, kaip i y ų aukš aičiai u eniškiai bei ilniškiai, u i 3
(s anšiai); m á.i, žm.gus, i pab·k á.i nọk . sa i. u. ‘im um, homme, e êg ums de ces so ie s ( a ybinės
san a kos)ʼ (Plkiai); pògl· bi., pòglb.li. i a ec nš á.u s. .su. šiẽnu. ʻpo glėbį, po glėbelį e suneščiau lui
ou e šieną (ka gau da). il se ai possible de ai e p émisse à que les i iamosies šnek es conse és
a chajiškesnis ki čia imas. bien que sans spéciales eche ches di icile de p ou e , si ce es di isin as
ki is, ou simplemen emphéžiamasis, u i uo asis, a imes, lié à l'in onació du ex e. ce ains
che cheu s 6 ac uelle commune de la langue Li uaniennes ondemen s aucun un des locaux Li uiniens n'a
e lib emen pa le bend ine langue ne peu en . combien plus commun inée les li uaniens langue pa ien
à emméndjzie eux mêmes les gou e nemen s locaux ( iksliau sa on iè e) lie u iškus canaux peu
ê e u seulemen a ec des spéciaux numé iques appendices). 7 ki čiuo ų d ibalsių ie, uo di e sious
deg é de ienbalsina ion (p z., a im a ec l'un des dėmenų a spal iu e e c.) ca ac é is ique la plupa
des i iamus Va anã o šnek ų. Le plus ces d ibalsius unebalsina amaškoni apylinkėse (plus à ce suje
oi uomienė 2008: 46; 2010a: 6267).
lie u iai, lie u iškai skai y i i ašy i p amokę a puka io lie u iškose mokyklose-skai yklose, dažniau
žiū in ys Lie u os ele iziją (bū ų iksliau - žiū ėję, nes pas a aisiais me ais bal a usijos e i o ijoje
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
89s aipsniai a icles a i me que e dans d'au es schnec es de hau - aiches pa a mées
ces ac ionsmajodžių décocques 1 e 2 o mes de pe sonne son égalemen clai emen
expliquées a ec deux ki čiais, eg.: d· á.u, ne. á.u, sùk á.u, sak· á.u su Pùnią, kučikai les
en i ons de schnek es (ž . Ld 363; 33 ičienė 1999:34; Ma ke Leskaus 2006: 60). Dans di e ses
Va anã o en i onemen s schnec es insc i s deuxjopos supposamosios sedakas uniskasi o 3
o mes de pe sonne: l'ilgesniji su - ų e plus cou e sans -ų, comme.: im á.u, kà anʼà εi ũ·
ʻimčiau ( esčiau) que ana ei ų ( ekė ų) e ó kà kàs ε imá.n. pad· ʻo, que qui soi ei ų e me
aide ai ; nkas jọnæmuš ũ·, pàc p ýsp ã·šọ ʻniekas son nemuš ų, lui p isip ašoʼ; .s u.
jåu ε.kæ mùš ʻs ies ą déjà besoin muš iʼ; a až. b ·lis, pa αisí· u. má.n dαnkci.
‘a ažiuo es è e, p aisy ų me dangs į (s ogą)ʼ; sikàs pa αisí· má.n ači. ‘si quelqu'un
pâ issai mon b i a įʼ; kùnigas sakí· u., k. c g .kas ‘kunigas saky ų, que ici g eekas
(nuodėmė)ʼ; kàs má.n k. sakí· , n.kọ ki àp næbùs ‘cas me quoi dice ai , ien au e ne se aʼ;
ažú· u á.ukiu, cik næ u ·jọ ažukũ· ʻ ažiuo u en ain, jus e n'a ai pou quoi
(nousache e bille )ʼ; p ·š, kasæsu à až· li·d·n ‘p ašė, que sesuo ažiuo ų Lydon (į Lydą)ʼ
(pa yzdžiai iz amaškoni illage apilinkių). o me a ec - es néanmoins équnesnée, comme e
dans de nomb eux suds e eas e n pak aščio li iens a mių. en géné al plus sou en
ab égés des mo s bilskiemenne (plg. Lka iii 110111, no e. n . 106; Ld 114).
1.2. a ema inium (p iebalsinio) des es es e nou elles e ombbinie dans les ac uelles
langues li uaniennes a mēs es déjà ou peu, mais enco e es su likusių a ema inių
(p iebalsinių) eiksmajodžių o mų. Les plus épandues elic ines du p ésen emps 3
o mes de pe sonne, ayan des é a s e in anzi y i é signi ica ions (ž . Lk ch 2004: 33;
202; kazlauskas 2000: 309311), plg.: neš i ‘ne šiaʼ; kós i, niẽž i, gélbs i, peš i, pléiš i
‘pleišėjaʼ, ẽs i ‘bū aʼ; čiáus i ‘čiaudiʼ; sniẽg i ‘sningaʼ e k . comme p é end jonas
kazlauskas, XViXVII a. éc i s li ouwens ou an des o mes eiksmajodžių a ec
a ema ine leksija mon en que a ema inių eiksmajodžių nykimas, le passage en
ema inius a ein a an les pé iodes lexy ines e commença plus ô , negu p adėjo
nyk i a ema inė (2000: 309). de men ionnés ieux éc i s oi que ces eiksmajodžiai o me
a ec galūne - i, u inčia -i, ès p iminė i-kamienius eiksmajodžius, u inčius aussi bien 3
suda ė leksinę-seman inę g upę su būsenos i in anzi y umo eiškme. okia g u-
pė galėjo susida y i g eičiausiai dėl o, kad a ema inių eiksmažodžių 3 asmens
galūnę -i e é a de pe sonne signi ica ion, plg.: ẽs i e gùli. aigi a ema ines 3 o me de
pe sonne elic s dans les ac uelles a messies (peš i, niẽž i e k .) son su olées e
pa ce que que leu o me emena i-kamieno eiksmažodžių 3 pe sonnes (plg. enco e
nou ellemen cons i ué bend a is pe š i, niež i). de plus, ilgesnę a ema inių
eiksmažodžių exis enciju lėmė e leu signi ica ion p oximumus i-kamieniams eiksma-
90 ac a Linguis ica Li huanica LXX pou les mo s (plačiau ž . kazlauskas 2000: 311313). an
nijoLė uoMienė
au milieu du siècle passé que dans le cou an e dans ce siècle Va anã o šnek os es
égalemen insc i e es emps a ema inių eiksmažodžių liekanų (plg. Šukys oje: 182;
uomienė 2008: 70), qui on é é pa a dées spo adiquemen , pa exemple, p obablemen m.
amaškonyse a é é ixée e a 1 pe sonne o me liekm pasidind la 3 pe sonne o me (pa)li
‘kma (pa)lkma(pa) lieka (g ei miasme šnekas ‘gẽma ‘ʼga ‘mieu). Selon ce e main enue
o me modèle, appa emmen , a é é pasida y a e ou pa adigme. insc i e quelques
exemples de des au es šnek ų: ka(p)pasaå., àš liekù cæn.jaka, næ až.ou su jù mim, adù
.ni.s man. m.. ‘quand j'ai di , je es ai čionai, ne mon e ai pas a ec ous, alo s ils me
(p adè en ) aš iʼ (Plkiai); paklá.uåu s. mæ g.las, α.liek sum.nim ‘paklausiau son
me gelès, ou es i a ec manimʼ (du pasakos, nočià). a ema ine 3 pe sonne hau š aičių
šnek ų e déjà é anouie Ze elos Li uiniens šnek a bal a usijoje, a ibuée aka ų
aukš aičiams. Fondemen de ce e o me schnek os pasida y a ou pa adigme: je
o mą liẽk i ‘lik iʼ u i g e ima die niškių šnek a i daugelis didžiojo plo o pie ų
liekčiù, u liek , nous liẽk im, ous liẽk i (plg. Ld 348349; Lka iii 89; Vidugi is 2004: 243244; d Ž
2005: 21; Leskauskai ė 2006: 60; 2009: 64). amaškoni, ódūnios, nočiõs, Pelesõs apylinkių
šnek ose insc i un edi binys de miegmù a ec u de héma ique asmenaissemen . e ici,
appa emmen , pasida y a ou pa adigme, comme: àš miegmù, ci(g)giù, šá.udò ‘aš miegu,
seulemen en endžiu, šaudoʼ (klaišia); a( ) ù gæ α. m ‘ as u bien do mi?ʼ; ã·nas miẽgma
lã·ško, àš ip·ọ ‘il do lo oj, je su la počiaus (k osnies)ʼ (ka gauda); mẽ·s .(i) imiẽgmαm,
i. bαm is ‘mes šičia e sommegam, e a aillam ousʼ ( ódūnia); ku. jũ·s i.miẽ.gmα ,
αnšiẽnọ ‘ku ous là do mi , su ceieno?ʼ (Pelesà); á.i jũ·s αikα. ciŋgine., kọ ejilgα.
mi.ẽgmα , ɛ.ki dα.bui ‘ai ous en an s inginiai, ko si ilgai miega , eiki a aille ʼ (nočià).
Ces o mes a aien dispa ues Ze elos, Laznų šnek os (ž . Z i: 29; ja osla ienė,
uomienė 2013: 31). Va anã o šnek os insc i es quelques ex êmemen a es o mes de
ce e be a ec s, comme. je suis sommem klúoni anšinọ ‘aš miegu kluone su shienoʼ
(Plkiai) ou anemiegsmù jilgā., šaš õ· alαndõ· keuõs ‘aš nemiegu ilgai, amaš ą alandą iš
apyloni apylinkių la plupa du emps éc i e na-kamienių es es o mų: à mišknù, liaš miegu,
lieku; ‘. mikn, likn ‘ u do mi, es eʼ; ã·nas m.kna, l.kna ‘il do , es eʼ; s ong·s m.knαm;
l.knαm ‘nous do mons, liekamʼ; jũ·s m.knα , l.knα ‘jūs do mi , lieka ʼ; ã·ni.s m.kna, l.kna
keliuosʼ ( ùsamonys)8.
‘jie sommeiga, es eʼ (plus su ces o mes oi kaukienė, Pakalniškienė 2002: 113131). Ces
ipiški in a pinių eiksmažodžių pe dobiniai liai pas ebė i i g e imoje die niškių
šnek oje (plg. Ld 348351; Lka iii 8283, žemėl. n . 8587). de plus, é udiammes pa ibio isų
šnek ose, comme e ou sudų aukš aičių pa a mės plo e, ès équna esamojo emps
3 pe sonne o me 8 Ce į e p asis s es sou en é a ié aguemen .
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
97s aipsniai a icles e nu eikšme, pa exemple: á.m gα.u isàs plù(n)ksnas šu à
ap ó· è ‘ am gaidžiui ou plunksnas šu a nu o ėʼ ( ùsamonys), ic. k.mọ αikα. ó·buous
má.n ap á.uki.s ‘shi ie illage en an s obuolius man nud askysʼ ( amaškónys). Ce e
p éposi ion signi ica ion des langues li ou es n'es pasūdinga. c'es le plus
p obablemen un e inys mo phologique de la locale bal a usių langue (plg. b u.
abaдраць ‘apd asky iʼ, aбарвать ‘aplup iʼ); b) šnek os u ilisé a an dėlis a a i inka b.
k. a -, exemple.: a ã·jọ žeb õ·kas, daå. j.m dupọu ù ‘a ėjo žeb okas (ubagas), lui ai
donné deux pou us (oujšinius)ʼ ( amaškónys); ak·åu α ùs, in až·ki ‘a kėliau a us,
į ažiuoki ʼ; acẹåu s. ô dá.ik us iišẹjå. i ‘a siėmai mes ucs e so ai de làʼ
(ne ãšiai). cependan insc i e non a es exemples de, quand a pa a ojamas des
Li uiniens pa bai s e ima nua pa eikšme, exemple.: aki. ọ så.su. š.ku. (plg b u.
ad ubau suk) ‘nuki o sausą šakąʼ (asa à); aki.kẹ á. kus i nù ædẹ klúonαn (plg. b u.
a p oh kaней) ‘nukinkė a klius i nu edė kluonan (į kluoną)ʼ (nočià); b ó·lis cik · ọ
a ažã· ô namõ· (plg. b u. рыехау да хаты) ‘b olis seulemen le ma in pa ažia o namo
(Plkiai); c) a an délis ažu- až- (bk za-) géné alemen u ilisé ac ion pabaigai žymė i, pa
exemple: à e ẹ gá.l u. / i pá.isọ inman ‘už e é la ê e e ega de en moiʼ (s enšiai);
id.- i.ni. ká. i. isadù ažda åũ. á. αn ‘ idu dienį ka ę oujou s e ma au a an
(į a ą)ʼ (ka gauda); ažudi bå. .sijọj nædåũ.gi pinigũ· ‘uždi bau usijoje nedaug
a gen ʼ ( amaškónys). pa ois ce p édélice peu signi ie e le commencemen
d'ac ion: ažusi gå., αic·lu. ž·mu. p agul·jåu (plg. b u. захварэу) ‘susi gau, c'es ou
l'hi e à p agulėjauʼ ( amaškónys); giù, α.kas ažù ekẹ (plg. b u. заплакау) ‘gi džiu,
en an p a i koʼ (asa à). e pa ois il es u ilisé e de ce aines au es a an dėls
signi ica ions, pa exemple: asilá.idọ sá.ul (plg. b u. слонца зашло) ‘nusileido saulėʼ;
asibα.dẹ α kl·s (plg. b u. спалохауся конь) ‘pasibaidée a klysʼ. Les de nie s a an dėlio
až- (ažsi-) signi ica ions son le plus p obablemen emp un és (plg. ge čių, Ze elos
a mėse: g ina eckienė 1973: 226; Vidugi is 2004: 278); d) Va anã o šnek os ès
équen sla iškas p iešdėlis da-, qui non a emen es pa a ojams ie oj p iešdėlių
pa-, p i-, iš-, nu- (plg. Leskauskai ė 2006: 61-62; 2009: 66), exemple.: dasak·k jåu sku. (plg.
b u. da(s)kaji) ‘pasakyk exp essyk déjà ou ʼ /; da·jọ iŋgidù u. i g ù ô (plg. b u.
daichau) ‘p iėjo p ie du ų i g iu oʼ, dašó· kọ i iš á.ukẹ man iz ùpẹs (plg. b u.
daškočiu) ‘ʼp išoko i iz aukė me du b u upės, dagi. ·nọ dá. i ọ kã· ọ iz (plg. dažiu)
‘nugi eno enco e jusqu'à ce (deuxième mondial) gue e (exemple de ama). e)
a an dėliu demandeiškiamas comple comple de l'ac ion (le plus sou en épo ine) au
passé (ou possible el sa sa ini ion dans le u u ). dans ce cas ce p édélice ici, comme
e dans beaucoup d'au es sud y nien des langues Li uaniennes pak aščio a mių,
bal a usių kalbos exempleu ajou an e à d'au es p édélinių eiksmažodžių ou es
même deux ois épé é, exemple.: ã·ni.s jå. is panum ы (plg. b u. pa omi au- шы) ‘jie
déjà ous éme gésʼ; žũ·.si·s paj ẹsẹ (plg. b u. павыдыхалi) ‘žąsys išd ėsėʼ,

98
nijoLė uoMienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
pa az·jọ . as kàs ku. (plg. b u. pa aзыходзiлiся) ‘išsi aikščiojo (pa+ az+si+ ėjo)
s ie as ( isi люди) kas ku ʼ; pasu · is i iená.m (plg. b u. pazyho дзi- лi ся) ‘suėjo ous
jusqu'unʼ ( isi مثلاً. de Plkių) (plg. Vidugi is 2004: 275276); ) p édélis p iVa anã o
šnek os pa a ojamas e des au es p édėlių (a -, pa-, ap-) signi ica ions,
p obablemen skolin ines, exemple.: àš nẹiškα. p ыpažыnåũ. oi (plg. žiai a ec ousisʼ
b u. я нi зразу прызнала цябе) ‘aš ne iš ka o a pažinau a eʼ ( ùsamonys); p ыsi-
 .ikinåu g ažε. su‿ isa.s (plg. b u. папрыветствовала усiх) ‘pasis eikinau g a-
(asa à); ab i dùk æ ы.s b αnge. p αng ọs (plg. b u. абедзве доч- кi приадзетыя) ‘abid i
duk e ys g acieusemen ê us (išpuoš os)ʼ ( amaškónys); g) les ai és šnek ų
eiksmajodžiem ca ac é is ique e sla iškas a an délis az-, u ilisé bk pa-, izi k .
a an dėlių signi icmėmis, например.: sku. mú·z žmó·nẹs asi.kọ (plg. b u. askupili)
‘ iską nos gens ( ie iniai) on expi koʼ; azy.ko mú·s klú·nu. i kαlkòzαn pàjẹmẹ (plg. b u.
разабралi) ‘iša dé nos kluoną e kolchozan (į ‘ka inas bėgo i pa e ė k epšįʼ
kolūkį) paėmėʼ; i α. kã·cinas b·gọ i( )‿ à eȓ ẹ kã·šыku. (plg. b u. развярну)
( amaškónys) (plg. Vidugi is 2004: 277279).
2.4. Veiksmažodžių nepasminuojamųjų o mų es ankas de eiksmažodžio
nepasminuojamųjų o mų Va anã o šnek ose unkcionuoja eipusdaly iai. Pa exemple,
kiamosios i ne eikiamosios ūšies esamojo i bū ojo ka inio laiko daly iai bei
eikiamosios ūšies esamojo emps pa icipan s: kek dåũ.k šы.m. bú.bu. i· à supù uu.
‘combien de ce e annes de pommes son pu u usiųʼ (Pelesà); eikiamosios ūšies
é an ojo ca inio emps pa icipan s: i ·l bù ò sæsu à ọa ažã· us ‘i ėl é ai an (į
sesuo oj a ažia us, . y. oji a ažia usiʼ (nočià); ne eikiamosios ūšies bū ojo ka -
inio laiko daly iai: jilgα. iná.i gul·jọ žmõ·gus nušá.u as ‘ilgai enai gulėjo žmogus
nušau asʼ ( amaškónys); mànọ d·dẹ i.gi sibi αñ. bù ọ jš eš as ‘mano dėdė i gi sibi-
sibi ą) a é é é ež asʼ (Plkiai); pusdaly is: dù zuiù ·damas, niẽkọ næpa gá.u si ʻdu zuikius
ydamas, nieko nepagausiʼ (Pelesà) (plg. Leskauskai ė 2006: 63). Pelesojè insc i e plusieu s
du p ésen e du u u ca in emps signi ica ion ayan des o mes d'uni és, exemple:
de·jọ mùms dá. bemiẽgαn ‘išėjo mums da bemiegan ʼ; k. i.dbi l· u l·jαn ‘ką en di bi la
pluie lyan ʼ (plg. Ld 387) (asa à). n'exclu pas que ces cas soien pa a o i pa l'e e de la
langue commun inée. dans d'au es suds hau š aičių pa a mės salelėse padaly io o mų
neuž iksuo a. aussi bien neišgi s a e neuž ašy a exemples de a a džio ou į a džio
su bū ojo dažninio i būsimojo laiko daly ių, pusdaly ių i padaly ių o momis.
eikiamybė, bū inybė i galimybė eiškiama sin aksinėmis kons ukcijomis daik-
a dininkas + modalinis eiksmažodis + eiksmažodžio bend a is, p z.: ɛ.kæ linα. á.u, g kei
j.u ‘ eikia linai au , c'es -à-di e linus au i, g ikiai, dis-je, au une nou elle c oix,
. y. g ikius pjau iʼ ( ódūnia); · αi, sakå., ɛ.kæ nå.jαs k ·žus s ac· ‘ y ai,
c'es -à-di e une nou elle c oix, bâ i ( ùsamonys);ʼ mliju, gijåũ mòžna bùbọs kà ‘misliju
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
99s aipsniai / a icles
(gal oju), gi déjà possible bulbos (bul ės) kas , . y. bul es kas iʼ ( amaškónys); ikɛ·jọ
p emiè eà α kl·s ižbã·lọs á.uk, apaskùmjåu æžmas ‘ eikėjo pi ma a klys, c'es -à-di e
a klį, de balos auk i, e pa la sui e déjà oi u e, c'es -à-di e ežimąʼ (Piliãkalnis). Ces
ieux cons uc ions syn axines (y comp is a ec nécessi és) bien main iiké y ų nami
i pie ų aukš aičiai bei iš esmės isos lie u ių kalbos salose bal a usijoje (ž . am-
b azas 2006: 35–36, 331–332).
ne eikiamosios ūšies daly iai, einan ys sudė inio a inio a dine dalimi, de i-
nomb echiumi e kinine a ec liés daik a a džiais, sakiniuose a liekančiais eiksnio unkciju,
например.: à ọ kã·šikas g ažɛ. nupn as ‘ a o sakpšys beaux nupin asʼ (Pelesà); i α. b ó·ò
klùpẹs, plọna. d oužыn· ọs ‘ ai b olio klumpės, plonai d ožinė osʼ ( amaškónys). Cependan ,
plus sou en ne ien comp e ni à la giminé du daik a a d, ni au nomb e e son u ilisées des
o mes communõsi des pa icipan s gimins, ex.: akõ· à ò· pas a(d)da · a ‘o pou quoi on
sklepas ( ūsys) es ou e , c. y. ou e (s anšiai); i du . pi.ọs zaslã·nas s óu pas ac· a
‘ idu y namo zaslanas ( oks suolas) s o i builda y a, . y. cons ui y asʼ (asa à); g ·ò
dα.ci.s jåup ygamn a ‘glėblio dan ys p igamin a, c'es -à-di e p igamin i (pa uoš i)ʼ
( amaškónys). Ce phénomène es obse é non seulemen des sudins hau š aičių pa a mės
šnek es, mais aussi dans d'au es hau š aičių, pa iculiè emen pa ibio, šnek es (ž . Ld
384385; Leskauskai ė 2006: 63 e k .).
3. aPibend iniMas
3.1. socioling is inės aplinkybės
nepalakies e lou dies des langues Li uaniennes condi ions Va anã o k aš e exis é
quelques siècles, cependan šnek os s uc u e in e ne changi emen s aujou d'hui ne
peu ê e considé és dé ini i s. Dans ce pe i e i oi e, sépa ée de Li uiniens
e hnog aphie e e kamien, il es possible de oi kadaise homodos si ua ion lingubinée
di é en es é apes: de d ikalbiškumo, qui a main enue seulemen eux-mêmes les ieux
habi an s ( amaškoni, ódūnios e Pelesõs apylinkės) jusqu'à ou eško langue
ex inc ion (asa õs, Pãa adnės, nočiõs, ne ãšių apylinkių kaimai), quand on se sou ien
os quelques bu ies des noms de choses. 7 Ces Li u iques bal a usies isles des šnek os,
bien e apčiai nu au ėjus Li uaniens, éguliè emen au e e ebekin a assez
conséquemmen . 3.2. a chajiškųjų ac ionma odijos o mes de main ien longue du éeikė
ki akalbė en i onpis e isoliacija ska ino Va anã o šnek as de plus en plus
zassikonse uo i. cela leu a aidé à main eni plusieu s ca ac é is iques couchesnius:
le ac uel adi ionnel, qui es cons i ué les p incipaux šnek os phé inai es e
100
nijoLė uoMienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
mo phologiques aouges, susi o més pendan longus siècles de šnek ų aidos, e ès
ne yškų, p obablemen hé eldė ą de p o ilios passé, bal es gen ines langues couchesnį:
• la p ésumée décaca des unaskai es 1 e 2 pe sonne d iskiemenių eiksmažodžių
o mes (bu. á.u, bu. á.i ‘būčiau, bū umʼ; ɛi á.u, ɛi á.i ‘eičiau, ei ʼumʼ) a ec le main ien
a chajiškesniu ki čia imu;
• esamojo laiko a ema inių (p iebalsinių) eiksmažodžių liekanos – daugiausia
du unaskai os 3 o me (liẽkma ‘liekaʼ; . ‘us ičiaudiʼ; niẽg ‘sningaʼ); • main enues
na-kamienès o mes du emps p ésen (mi.knù ‘mieguʼ, mi.kn ‘miegiʼ, m·kna ‘miegaʼ ) e
des o mes de 1 pe sonne a ec kon aminacine galūne -mu
(imɛù, kimù ‘einu, skinuʼ);
• main enu ieux galūninis sang ąžinių eiksmažodžių u ojo emps 3 o me du
pe sonn ki čia imas ( ad·s ‘ adosiʼ; s ọj·s ‘s ojosiʼ). 3.3. inno acinie des langages
phénomškiniai langues con ac s dpa a ies en aison de pe manen e in e ac ion a ec
sla es langages (p incipalemen a ec locale bal a usių šnek a, quelque moins a ec
locales polkų e usų langues) Va anã o Li uanien šnek os subi des changemen s
complexes de s uc u e. ici l'on peu ape ce oi aisémen clai emen nou eau e
gausų sla iškų apnašų couoksnį g e u inių eiksmažodžių o mų, seman inių kalkių
e pan. :
• nyks a ac ionsmažodžių des o mes non pe sonnalisées; • les šnek es géné alemen à la
oisième pe sonne u ilisée o me es en a es cas a non seulemen au oisième, mais
e aux au es pe sonnes. elle déc end ée 3 pe sonne suple y inès o me d'appa i ion
es encou agée e locale bal a usių langue, don le pa adigme du emps ac uel an les
o mes unicasi es que les plu icasi es son iden iques a ec ëсьць ‘y a; • ê eas le emps
équen , quand on acon e su équen s é ènemen s au passé, éškiamas ajou an 3
pe sonne o mą é ai . c'es l'un des cas où bal a usių langues aiškos mesu es son
p ises de considé e leu s p op es, acilemen inse s en li uanien langue; • le p é illien
क्रियाmažodka (jažniausia a ec neiginu ne-) sang ąžos a ix es de iè e, comme e dans
les langues sla es; pe imée bal a usiška sépa és des ac ionsmažodžių sang ąžinių o mų
signi ica ion;
• nemažai eiksmažodžių p iešdėlių a ojami lie u ių kalbai s e ima eikšme:
1) p édélis acpa a ojés e nu eikšme, ca ac é is ique de la langue bal a usių locale;
2) con edélis a g e a a des li uanien langbai o eignimas nui pa eikšmes;
3) le p édicile až- (ažsi-) peu signi ie le commencemen de l'ac ion e
emp un é ce ains des au es p édic i s signi ica ions;
4) sla iškas a an délis dane e ai pa o ojens lieu de a an dėlių pa-, p i-, is-, nu-; d Ž
a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
101s aipsniai a icles /
5) le p édélice pabal a usių exemple de langue s'ajou an e à d'au es
p édélins ac ionsmažodžių ou es même deux ois épé é; 6) p édélis
p ipa a ojens emp in inai es p édélies a -, pa-, ap eikšmėmis; 7) sla iškas
p iešdėlis az a ojamas pa-, izi k . a an dėlių signi icmėmis.
Li e a u a e ŠaL iniai amb azas Vy au as 2006: Li u iens langues his o ienne sin aksée.
Vilnius: Lie u ių kalbos dLkŽe Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis)
ins i u as.
édi ion. édi eu s: s asys keinys ( y . edac o ius), Laimu is bilkis, jonas Paulauskas, Vy au as
Vi kauskas. Vilnius: Li u iens langues ins i u , 2006; in e ne e sion, 2011. accès in e ne :
h p://dz.lki.l .
Laima g umadienė, Mikulėnienė danguolė, Mo kūnas kazys, Vid ug e i s a loyzas.
Die eniškių šnek os dic ionnai e 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, g i na ec kienė
2005.
elena 1973: ce aines ge ėčių a mės eiksmažodžio pa icula i és. Li uiniens
pa lo y os ques ions 14, 221229. g i na eckien ė elena 1997: isoliuo ų lie u ių šnek ų
e iniai e ninėse Lie u os žemėse bal a usijoje. Li uiniens pa lo y os ques ions 37,
185195. deux cul u es dans un con ex e. Zinā nisko aks u k ājums XVi. dauga pils:
g uma dienė Laima 2005: kodų kai a lie u ių a mėse. – Valoda-2006. Valoda daża-
saule, 4248. ja osla ienė ju gi a, uomienė nijolė 2013: Lazūnų šnek os ex ai. Vilnius:
des langues Li uaniennes ins i u .
ka d elis Vy au as 2014: Les îles de la langue Li uanienne: aspec s p oblema iques.
Li uiniens pa le 8. accès in e ne : www.lie u iukalba.l . kaukienė aud onė 1994:
Li uanien langue ac ionmajodžio his oi e. klaipėda: la maison de p esse de
l'uni e si é klaipėda.
kaukienė aud onė 2002: Li u iens langue ac ionmajodžio is o ija ii. klaipėda: klaipėdos
uni e si é publikla.
kaukienė aud onė, Pakalniškienė dalia 2002: Veiksmažodžių lik i, snig i, mig i s uc u e e
kilmė. Vā ds un ā eche ches aspec s. Raks u k ājums 6, 113131. Liepāja. kazlauskas
jonas 2000: Rink iniai aš ai 1, sud. albe as osinas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
édi ions ins i u .
Labo William 1963: he social mo i a ion o a sound change. Wo d 19, 207309. Ld
Zinke ičius Zigmas. Li u ians dialec ology. Vilnius: Min is, 1966.
102 ac a
nijoLė uoMienė
Linguis ica Li huanica LXX
Leskauskai ė as a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os ex ai. Vilnius: Li u iens ins i u de
langue.
Leskauskai ė as a 2009: Ma cinkonių šnek os ex ai. Vilnius: Li u iens ins i u de
langue.
Lka ii A las de la Li uanie 2. phoné ique, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, Lka iii
1982.
A las de la Li uanie 3. Mo ologija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1991.
Lkg ii G ammai e de la langue Li uanien 2. Mo ologija, y . ed. kazys ul ydas. Vilnius:
is, 1971.
Lk ch – b a ce i čiū ė i ma, i a nau ski e nė a ud a, Les kau s ka i ė a s a,
Min umpa edmundas. des langues li au es ch es oma ija. Vilnius: Biblio hèque de
l'Ins i u de langue Li uanien, 2004.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1. Vilnius: Vilniaus
uni e si yd uk.
Mikulė nienė da nguolė 2012: pou la langue a chaikos e inno a ions ela ionkio
(Zie elos Li uiniens šnek os selon). Li uanis ica, . 58. n . 1(87), 5162. Vilnius:
Li huanian sciences academy.
o ębski jan 1956: G ama ika języka li ewskiego 3. (nauka i o mach). Wa szawa:
Pańs wowe wydawnic wo naukowe.
Pakalniškienė dalia 2004: commun ieji bal ų kalbų eiksmažodžiai. S uc u e Mo ologique.
Vā ds un ā eche ches aspec s. aks u k ājums 8, 201210. Liepāja. Palionis jonas 1967:
Lie u ių li e a ū inė kalba XViXVii a. Vilnius: Min is. Palionis jonas 1979: His o i de la langue
li é ai emen Li uanienne. Vilnius: Mokslas. agaišienė Vilija 2010: Linksniuojančių žodžių
ki čia imo a ian es pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse. doc a o
disse a ion. Vilnius: Li u iens ins i u de langue. s ang ch is ian 1942: Das Slawische und
bal ische Ve bum. oslo, 172173. Šukys Jonas 1960: ca ac é ingnées amaškonių šnek os
ca ac é is iques. Li uiniens pa lo y os ques ions 3, 177187.
amul ionienė au elija 2013: neapb ėž ą quan i é de ca ac é is iques ma quan
adjec e s: p iešdėlio po edinių da yba. Ac a Linguis ica Li huanica 68, 126145.
umpa edmundas 2008: Pelesos šnek os phénèmes e leu s a ian es. Vilnius:
Li u iens ins i u de langue.
uomienė nijolė 2006: amaškoniškių šnekos kodų kai a. Cul u e de la langue 79. Vilnius:
Biblio hèque de l'ins i u de langue Li uanien, 161172.

a chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės
Pie ų aukš aičių pa a mėje bal a usijoje
103s aipsniai a icles uomie nė nijolė 2006a: Pe i ē isko lie u iešu izlokšņu kalki. / Valoda
2006. La langue de di é en s con ex es cul u els. Zina nisko aks u k ajums XVi.
dauga pils uni e si és académique apgads saule, 2006., 80.86.lpp. uomienė nijolė 2008:
Ramaškonių šnek os eks ai. Vilnius: Li u iens ins i u de langue. uomie nė nij olė 2010a:
d ibalsių ie, uo ienbalsinimo endencijos pe i e inėse Va ana o šnek ose. L'homme e le
uomienė nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas
(= Ope a linguis ica Li huanica 13). Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
mo 2(1). Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si é, 6267. uomie nė nijolė 2010b: Sud aukš aičių
šnek os bal a usijoje: les conséquences du langages son eikos. Respec us Philologicus
18(23), kaunas, 223234. La Commission es in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision
conce nan l'applica ion de la p ésen e décision. Vidugi is aloyzas 2004: Zie elos Li uiniens
šnek a. Vilnius: P es ika. Zinke ičius Zigmas 1987: His o i de la Li uanie ii. jusqu'aux
p emie s éc i s. Vilnius: Min is. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2005.
Z i – Vidugi is aloyzas, Mikulėnienė danguolė. Zie elos šnek os eks ai 1.
Лабов Уильям 1975: О механизме языковых изменений. – Новое в лингвистике
7. Москва: Прогресс, 199–228.
a chaic and inno a i e Peculia i ies o he Ve b
in he sou he n aukš ai ian sub-dialec in bela us suMMa y mic o-a eas o sou he n aukš ai ian
a e e iewed in his pe spec i e. he a icle ollows he la es dialec ological and sociolinguis ic
da a. i e eals he a ia ion o he use o a chaic and inno a i e e b o ms and iden i ies he
he a icle add esses wo- old peculia i ies o e bs o he con inui y o he sou he n
aukš ai ian sub-dialec in bela us, Vo ana a dis ic : a chaic emains and inno a i e phenom-
ena. conjuga ion, o ma ion and seman ics o e bs om he sub-dialec s o he bounda y
di ec ion o hei change. da a a e analysed a he appa en ime. he cu en si ua ion o
language is eco ded wi h local in o man s mo e and less luen in Li huanian. in o he wo ds, he
pape aims o de e mine he peculia i ies o e bs which a e mos s able and mos p one o
changes as he Li huanian sub-dialec is gene ally declining.
he ma e ial o sub-dialec s om 7 small Li huanian mic o-a eas analysed in he pape shows
ha wi h apid dena ionaliza ion o Li huanians, he changes occu ing in Li huanian ha e been
a he consis en . he small e i o y, sepa a ed om he s em o he Li huanian e hnog aphic
104 ac a Linguis ica Li huanica LXX land, wi nesses he di e en s ages o once he same linguis ic
nijoLė uoMienė
si ua ion: om bilingualism p esub-dialec s. i helped hem o main ain se e al laye s o linguis ic
peculia i ies. i s and o emos , he con empo a y adi ional laye o peculia i ies made o he
se ed by he oldes esiden s (en i ons o amashkan sy, adun’ and Pelyasa) o he comple e
ex inc ion o language ( illages o he en i ons o asa a, Paha odna, nacha, nia ošy).
a long- e m o eign en i onmen and isola ion led o inc eased conse a ion o Vo ana a
main phone ic and mo phological ea u es o he sub-dialec ha o med o e long cen u ies o
de elopmen o sub-dialec s: a) wo-s em 1s and 2nd pe son singula o ms o e bs in he
condi ional mood ense o ms o e lexi e e bs main ained. due o con inuous in e ac ion wi h
sla ic languages, he Li huanian sub-dialec s o Vo ana a unde wen complex s uc u al changes. a
wi h mo e a chaic accen ua ion; b) emains o p esen ense a hema ic (consonan al) e bs
(singula 3 d pe son o ms); c) na-s em p esen ense o ms and singula 1s pe son o ms wi h
a con amina ed ending –mu p ese ed; d) he old ending accen ua ion o he 3 d pe son pas
clea ly new and nume ous sla ic co e can easily be iden i ied: a) he g owing use o con iguous
e bal o ms as well as seman ic loan ansla ions is eco ded; b) non-conjuga ed o ms o e bs
end o decline; c) he o m es (is) usually used in he 3 d pe son acqui es he o ms o o he
pe sons in sub-dialec s; c) pas i e a i e ense when epe i i e e en s in he pas a e old is
exp essed by adding a 3 d pe son o m būda o (used o be); d) as in sla ic languages, he a ix o
he e lexi e o m o p e ixal e bs is o en a he end; he bela usian meaning o e lexi e o ms
o indi idual e bs is in e cep ed; e) a numbe o e bal p e ixes a e used in he meaning o eign o
Li huanian.
Į eik a 2014 m. mai 16 d.
nijoLė uoMienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
[email p o ec ed]
[email p o ec ed]