215s aipsniai / a icles
janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės analizė,
a mių leksikog a ija i leksikologija, socioling is ika.
kaLbinio Punk o gyVaViMo
si uacija: XX a. Vidu ys –
XXi a. P adŽia
he Vi ali y o Language Poin s:
Middle o he 20 h – beginning o he 21s
cen u y
ano acija
Kalbinis punk as, kalbininkų išski as kaip ien isas gy enamųjų ie ų iene as, socialiniais
inklais s uk ū iškai susie as su ki ais kalbiniais punk ais, nuo XX a. idu io iki XXi a. p adžios
pa y ė didelių poli inių, ekonominių, socialinių i kul ū inių pe a ų.
kalbinių punk ų pa ik a 2011–2013 m. suda ė galimybę apmąs y i i pi mą ka ą pa eik i
kalbinio punk o aidos (punk ų nykimo, naikinimo) eiksnius, eikusius ilgiau nei 70 me ų.
anno a ion
Language poin dis inguished by he linguis s as an in eg al uni o he popula ed locali y
s uc u ally connec ed in a social ne wo k expe ienced majo poli ical, economic, social and
cul u al changes om he middle o he 20 h o he beginning o 21s cen u y.
a e iew o language poin s in 2011–2013 p o ided an oppo uni y o e lec on ac o s
o he de elopmen o poin s (decline o des uc ion o poin s) o e he pe iod o mo e han
70 yea s.
esMiniai ŽodŽiai: kalbinio punk o nykimo i gai inimo eiksniai, is o iniai ka aklizmai,
socioekonomika, u banizacija, ling icidas, Lie u ių kalbos a lasas, lie-
u ių kalbos a mės.
keyWo ds: ac o s in luencing he decline and he e i al o language poin s, his-
o ical ca aclysms, socioeconomics, u banisa ion, linguacide, a las o
he Li huanian Language, dialec s o he Li huanian Language.
216
janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
ĮVadas
geog a inės ling is ikos me odais a liekamų y imų p adininkas an anas salys
(1902–1972), pa eikęs kalbinių punk ų Lie u oje nume aciją, nu odo juos kaip
ien isą gy enamųjų ie ų i juos ienijančių socialinių inklų iene ą1. Pi miausia
minė ina, kad salys uo pačiu skaičiumi žymėda o kalbinio punk o cen ą i 15–20
km spinduliu esamus kaimus ( ienkiemius) – punk o pe i e iją. kalbinis cen as
isada u ėda o mokyklą (a ski ą pas a ą a ūkininkų obas, p i aiky as moky is),
bažnyčią ( eikusias į ai ias o ganizacijas i a laidų š en imo pap očius), kapus,
policijos nuo adą, paš ą, pa duo u ę (pa duo u es), es o aną2. aigi kalbinei punk-
o isuomenei ugdy i i pe im i p igim inius bend uomenės įp očius, a minę nuos-
a ą bū a isų sąlygų. odėl nuo pi mųjų žodžių geog a ijos da bų 1939–1943 m.
( uo ikslu salio pa eng as Apklausas 1) kalbinio punk o sky imo k i e ijai neki o
i ėliau šį da bą ęsian Lie u ių kalbos a laso ( oliau Lka) engėjams3.
Šio s aipsnio ikslas – mokslo isuomenei pi mą ka ą į a dy i kalbinio punk o (su)
nykimo (naikinimo) i galimo kai ku ių punk ų a gai inimo eiksnius (p iežas is).
y imo objek as – s aipsnio au o ės pe 2011–2013 m. ap ažiuo i i iš i i
(a ba daly au i i ian ) 37 Lka kalbiniai punk ai4. jie išsidės ę 6 ajonuose:
akmẽnės, jõniškio, keĨmės, ad liškio, Šiauli i elši5. ap a iami Lka punk ai
p iklauso ski ingoms lie u ių kalbos žemaičių i aukš aičių a mėms i pa a mėms6.
Vaka ų aukš aičiams šiauliškiams: udškiai (Lka 074), s upu a (Lka 075), dimšia
(Lka 104), b ida (Lka 105), Lpaičiai (106), Liepo ia (Lka 133), áukš elkė
(Lka 163), Pakap (Lka 196), Šiaulnai (Lka 228), Šaũko as (Lka 261), Legečia
(Lka 262), Pašuš ỹs (Lka 263), baisógala (Lka 264), kybu ia (Lka 050),
no inai (Lka 051), Vainekiai (Lka 023), dá gaičiai (Lka 073). Į y ų aukš-
1 Plačiau apie daba ies socialinių inklų i kalbinių punk ų a pusa io p iklausomybę ž . kalėdienė 2013;
Š amba y ė 2014: 24.
2 apie gy enamųjų ie o ių (punk ų) inklą Lie u oje plačiau ž . Mikulėnienė 2013: 71–91.
3 Plačiau ž . Lka 1977: 7–30.
4 Lie u ių kalbos ins i u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky ius ka u su Lie u os aukš osiomis
mokyklomis (Vilniaus, klaipėdos, Šiaulių, Lie u os edukologijos uni e si e ų, Vilniaus uni e si e o
kauno humani a inio akul e o mokslininkais 2011–2014 m. ykdė p ojek ą Šiuolaikiniai geoling is ikos
y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida (P ojek o kodas
n . VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028). Šio p ojek o iena iš daly ių bu o s aipsnio au o ė. Plačiau apie
p ojek ą ž .: aliūkai ė 2011: 257–259; kolek y inė monog a ija XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling-
is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), 2014.
apie panašius la ių kalbininkų y imus plačiau ž .: umpa 2012.
5 au o ė dėkoja Lki kids jaunesniajai mokslo da buo ojai, dok o an ei Lau ai ge žo ai ei, alkinusiai
i ian šiuos kalbiniuos punk uos: klaišiai Lka 071, dimšiai Lka 104, Lūpaičiai Lka 106.
6 apie a mių ski iamuosius b uožus plačiau ž . Lk ch 2004.
kalbinio punk o gy a imo si uacija:
XX a. idu ys – XXi a. p adžia
217s aipsniai / a icles
aičių pane ėžiškių plo ą įeina kačemos (Lka 198), Šedu à (Lka 199), k iuka
(Lka 024). Pie ų žemaičiams aseiniškiams p iski ini gùdmoniškė (Lka 162),
Šáukėnai (Lka 164), kù u ėnai (Lka 195), Váigu a (Lka 224), kušlekiai
(Lka 225), kiauno ia (Lka 227), keĨmė (Lka 258), k ãžiai (Lka 257), kubliai
(Lka 259). Pie ų žemaičiams a niškiams p iklauso Pakš elia (Lka 101), ku šnai
(Lka 102), džiuk(i)ai (Lka 132), Ùž en is (Lka 193), Labūna lė (Lka 223).
Šau ės žemaičiams elšiškiams – imsėdis (068), daugniai (Lka 069), Mckiškė
(070), klaišia (Lka 071), ýškiai (Lka 099).
apibend inan lauko ekspedicijų duomenis, emiamasi esponden ų ( oliau – )
in o macijos i a pdisciplininiu ak ų g e inimo me odu, pasi elkian kalbos mi ies
eo ijos au o iaus da ido c ys alo min is.
kaLbinio Punk o (iŠ)naikiniMo,
(su)nykiMo Veiksniai
iš anksčiau iš a dy ų Lka kalbinių punk ų ik 7 lokalizaciją 2011–2013 m. šiuo-
laikiniuose geoling is iniuose y imuose pasiūly a žymė i ne bu usią, o a imiausią
gy en ie ę. iš 17 aka ų aukš aičių šiauliškių plo o siūloma žymė i ne Lpaičių (Lka
106), o dapknų; ne Legeči (Lka 262), o Mináičių (mėgin a a s a y i kaimo pa a-
dinimą bend ine kalba Mėnáičiai, be ie os benduomenė okio kei imo neno i i man
odė ne ieną seną dokumen ą, ku iame pa adinimas Minaičiai, inko ie os gy en-
ojų pa ašus, p ašydami palik i kaimo pa adinimą); ne kybu i (Lka 050), o ju dáičių,
ne no inų (Lka 051), o bé žininkų. iš 3 pie ų žemaičių aseiniškių plo o siūloma
žymė i ne kušlekių (Lka 225) punk ą, o Šal ẽnių. iš 9 pie ų žemaičių a niškių –
žymė i ne džiuk(i)ų (Lka 132) punk ą, o kuži. iš 3 šiau ės žemaičių elšiškių
plo o – žymė i ne daugnių (Lka 069) punk ą, o kapnų. aigi benyks an is, sma -
kiai apnykęs a be eik sunykęs y a kas ke i as a penk as i as kalbinis punk as.
kokios p iežas ys lėmė, kad XX a. idu yje pažymė as gy ybingas punk as XXi a.
p adžioje ėmė nyk i, apnyko, sunyko, u ėjo išnyk i a bu o išnaikin as? iš su ink-
os a minės pa eikėjų medžiagos ( a minių į ašų) i anke ų, ma y i, kad galimų
punk ų sunykimo eiksnių y a kele as7.
Pi miausia minė inos išo inės p iežas ys – is o iniai ka aklizmai. Pa yzdžiui,
kalbinis punk as džiuik(i)ai (Lka 132) ii-ojo pasaulinio ka o me ais a sidū ė pi -
mosiose on o linijose8. gy en ojai bu o iš a y i iš namų daugiau nei 3 mėn.
g įžę ado sudegin as sodybas ( 4 (1924), 7 (1937)).
7 kiek žemaičių i aukš aičių a mėse y a išlikusių kalbinių punk ų, kokių punk ų lokalizacija paki o
plačiau ž . Meiliūnai ė, Š amba y ė-Valužienė 2014: 197–205.
8 džiuik(i)ai y a 10 km. nuo Šiaulių, ažiuojan ku šėnų link.
218
janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
P ieš an ąjį pasaulinį ka ą džiuik(i)ai bu o 18–20 ienkiemių kaimas9. 4
(1924), 3 (1932), 7 (1937) eigimu, de lingose žemėse ūkininka usi ben-
d uomenė ūpinosi mū inės d iaukš ės mokyklos s a yba, ak y iai daly a o į ai-
iose kul ū inėse i eliginėse o ganizacijose, asmeniniu pa yzdžiu (p enume a o
spaudą, skai ė daug knygų) ugdė aikų kul ū ines nuos a as10.
okių kaimų, pa ekusių į pi mąsias on o linijas, bū a, ma y , ne ieno, nes
Ta ybų Lie u os enciklopedijoje ( oliau Le) y a sakinys: „Vienkiemių bu o sunai-
kin a pe didįjį ė ynės ka ą“ ( Le 4: 507).
Po mūšių sug įžusi džiuik(i))ų bend uomenė nesu iko: iša dė bu usius apkasus
i a sis a ė namus ( (1937)).
Geopoli inis (a ba ne inkamo poli inio klima o) eiksnys sie inas su Legečių (Lka
262) kalbiniu punk u ( ad iliškio ., apie 8 km. nuo Pašuš io). Legečiai bu ę
a okūs ienkiemiai, apsup i iš isų pusių mišku11.
P ieš ka ą Legečiai u ėjo d iaukš ę medinę mokyklą, paš ą, policijos nuo adą,
didelę gi ininkiją su nemažai da buo ojų, kapus, pa duo u ę12. Poka io me ais čia
bū a ak y aus pasip iešinimo – eikė P isikėlimo apyga da, ku ios pa izanų bun-
ke yje į yko Lie u os pa izanų apyga dų a s o ų su ažia imas13. Legečių kaimo
engė so ie iniai pa iniai da buo ojai i kū ė gy en ie ę a i esnėje ie oje, . y.
kiek įmanoma oliau nuo miškų, Minaičiuose ( 3 (1939) 4 (1936)). Legečių
bend uomenės na iai bu o bauginami, g asinama su jais susido o i, ne iena šeima
pa y ė em į, ki iems eko kel is į saugesnę ie ą, o a kakliųjų sodybas sunaikino
melio acija ( 4 (1932), 5 (1977)).
Bend uomenės a dymas – eiksnys, ku į pa y ė isi kalbiniai punk ai, be labiau-
siai dauginiai (Lka 069), kušleikiai (Lka 225), Labūna ėlė (Lka 223)14. Šių
punk ų gy en ojai bu o išsiski s ę ienkiemiais, u ėjo mokyklas, dauginiuose
9 P imin ina, kad kaimai XiX a. p adžioje p adė i ski s y i į ienkiemius. „iki 1944-ųjų bu o suda y a
apie 300.000 ienkiemių, . y. apie 80 % isų als iečių gy eno ienkiemiuose“ ( Le 4, 507).
10 apsiskai ymą i kul ū ines nuos a as odo aikų a dai: kunigunda, skoles ina.
11 ano Lie u ių enciklopedijos (Le), ne 68 ha plo o e i o ijos (apie Legečius) užima lapuočių miškas
(Le X 80).
12 duomenys apie kaimus pa eikiami iš: P ojek as n . VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028 „Šiuolaikiniai geo-
ling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida“
2 dokumen as. socioling is inis Lka punk o klausimynas. Medžiaga saugoma Lie u ių kalbos ins i-
u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus a mių a chy e (Lki kids a).
13 Minaičiuose (1 km nuo Legečių) 1949 m. asa io 16 d. Lie u os lais ės ko os sąjūdis paskelbė dekla-
aciją, ku ioje sakoma, kad Lie u os lais ės ko ų sąjūdžio a yba y a ienin elė eisė a aldžia okupuo-
os Lie u os e i o ijoje (1934).
14 dauginiai (Lka 069) akmenės ., apie 15 km. iki Viekšnių; kušleikiai (Lka 225) kelmės ., apie 10 km.
nuo kelmės; Labūna ėlė (Lka 223) kelmės ., apie 12 km. nuo už enčio.
kalbinio punk o gy a imo si uacija:
XX a. idu ys – XXi a. p adžia
219s aipsniai / a icles
ebė a bažnyčia i kapai. bend uomenės a dymas y a d ejopas: nena ū alus i na-
ū alus. nena ū alus p asidėjo ka o me ais pasi aukimu į Vaka us i em imis15. iš
minė ų punk ų bu o iš em a po is–penkias šeimas16. P asidėjusi kolek y izacija
ska ino pačius ų bend uomenių gy en ojus, ypač jaunimą, bėg i iš gy enamosios
ie os. Pa yzdžiui, Labūna ėlėje iš ūkininkų a im uose a uose im i augin i gy-
uliai, eikėjo daug da bo ankų, dėl o pas a y i keli daugiabučiai, iš ki u a kel os
šeimos gy uliams p ižiū ė i. dėl d iejų bend uomenių – a kel osios a a sikėlusios –
gy enimo i kul ū os ski umų išklibo pama iniai mo alės, gy enimo būdo, da bo
(da bš umo) su okimo p igim iniai dėsniai. P asidėjo ie inių i a ėjūnų nesan ai-
ka, ebesi ęsian i iki šiol ( 7 (1937), 8 (1935)). Labūna ėlėje žmonės ėmė
pa da inė i a iesiog užleido a ėjūnams ienkiemius, odėl be eik nebeliko ie inių
gy en ojų ( 7 (1937)). P ie nena ū alių bend uomenės a dymo eiksnių minė-
ini žu ę a nužudy i pa ieniai žmonės17.
Vidinėms p iežas ims ski inas na ū alus bend uomenės i imo eiksnys18. Vi-
suose kalbiniuose punk uose gy en a seny o amžiaus bend uomenės na ių (pa ie-
nių a be aikių šeimų). bend uomenė iš p igim ies bu o mokoma ieni ki iems
padė i, odėl pa eikėjai kaimynys ės i sa i a pio pagalbos emomis y a daug pasa-
koję. Į ašy i eks ai apie alkinimą da buose, apie š enčių pap očius, pe ku iuos
okie gy en ojai būda o į aukiami į šeimą, šeimyną, bend uomeninę giminys ę
(Lka 132 4 (1924), 7 (1937); Lka 051 4 (1923); Lka 050 5 (1925)).
Į kai ku ias išmi usių šeimų sodybas a sikėlė ki a a miai a ki akalbiai gy en ojai,
dalis jų bu o nug iau os a ba pačios nug iu o dėl senumo.
Pa eikėjai minėda o, kad isuose i uose kalbiniuose punk uose, . y. na ū alios
aidos bend uomenėse, bu ę daug jaunimo i aikų. Lie u oje pasikei us poli inei
si uacijai sui o i demog a inė pusiaus y a19. ė ai sa o aikus ėmė ska in i iš yk i
15 „didžiausia Lie u os is o ijoje emig acijos banga, – ašoma Lie u ių enciklopedijoje, – pakilo 1944,
kai daugiau kaip 60.000 lie u ių pasi aukė į Vaka us nuo a ėjančios an osios so ie inės okupacijos“
(Le XV 59).
16 iš Lie u os, ašoma Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje (VLe), 1941 m. bi želį iš em a 40.000 in eligen ų
i ūkininkų (VLe Xii 111). 1944–58 m. iš em a 260.000 (ki ais duomenimis – 350.000 (VLe Xii 112).
17 nušau i pa ieniai so ie ų aldžiai lojalūs žmonės, susisp ogdinę ka o me ais palik ais sp ogmenimis
jaunuoliai i aikai, pa izanų a du p isidengusių g upių išžudy i žmonės i pan. (Lka 106 4, Lka
132 4, Lka 069 2, Lka 050 5, Lka 225 4, Lka 262 4, Lka 051 4).
18 P isimin ina, kad Lie u oje 1940 m. gy eno 3.084.5 ūks . gy en ojų. 1941 m. jų jau bu o 2.958.6 ūks .,
o 1945 m. – ik 2.500.0 ūks . (VLe Xii 109). nuo 1939 iki 1959 m. Lie u a ne eko 530.000 gy en o-
jų (VLe Xii 112).
19 kaip mažėjo kaimuose gy en ojų, odo VLe pa eik a s a is ika: 1940 m. kaimuose gy eno 2.408.6 ūks .,
1941 m. – 2.274.4 ūks ., 1945 m. – 2.125.0 ūks ., o 1950 m. – 1.843.9 ūks . (VLe Xii 112).

220
janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
iš namų i ieško is da bo mies uose. bū a ne ašy o įsakymo neišleis i iš kolūkio
jaunų žmonių, nes nebebūsią kam di b i: jei nebus ben ieno aiko namuose,
g asin a neduo i 65 a ų sklypo, be ku io šeima bū ų neišgy enusi. sumažėjo jau-
nimo, sumažėjo gims amumas20. kaimuose liko ik y esnės ka os gy en ojai. Į
kolūkius im a k ies is ki us šalies (a ki ų so ie inių šalių) gy en ojus.
Sociopoli inis i socioekonominis kalbinio punk o a dymo eiksnys sie inas su
melio acija21. sumanymas „ iesin i laukus“, kaip sakė pa eikėjai (Lka 132 1
(1941); Lka 050 5 (1925)), i žemės ūkio echnikos pagausėjimas, sukėlė me-
lio acijos bangą, ypač didelę 1971–1975 m. laiko a piu. Pi miausia nuo laukų „nu-
aly i“, nug iau i ienkiemiai. a kakliesiems i neno in iems kel is į gy en ie es
g asin a nepalik i p i ažia imo kelių, apa i apie sodybą aip, kad pa ek i į ją udens
a pa asa io me u bū ų nebeįmanoma (Lka 132 4 (1924), 7 (1937))22. jau
minė as džiuk(i)ų punk as (Lka 132) nuken ėjo an ą ka ą – p asidėjo melio a-
cija. gy en ojams bu o pasiūly a kel is į kužius a ba į gil yčius23. kone isi
džiuik(i)ų gy en ojai kėlėsi į kužius, ik iena šeima apsigy eno ki os kul ū inės
bend uomenės (sen ikių) gy en ie ėje gil yčiuose.
U banizacija kaip eiksnys ska ino bend uomenės sklaidą so ie inio ipo gy en-
ie ėse i mies uose. Kolchozo cen ai, ano pa eikėjų, bu o ku iami a i esnėse
ie ose, oliau nuo miškų, p ie ge esnių kelių, kad s ibams i kolchozo aldžiai
bū ų saugiau (Lka 069 2 (1935); Lka 225 2 (1936); Lka 262 4 (1932)).
Visai nes a bu, kad en nebu o kaimo a ebu o kokie ys ienkiemiai (pa yzdžiui,
Minaičiai), d a as (pa yzdžiui, kapėnai) a geležinkelio s o is (pa yzdžiui, dapkū-
nai). iš gy enamųjų ie ų, kaip eigiama VLe, išsikėlė: „1967 m. – 1830, 1969 –
3610, 1971–1975 – 20.880“ gy en ojų (VLe Xii 789)24.
Kul ū inė asimiliacija, a ba mokyklų naikinimas, isai neseniai apėmęs Lie u ą,
bu o i in populia us so ie mečiu. apie jį VLe ašo: „nuo 1949 m. s ambinamos
mokyklos – p adinės p ijungiamos p ie idu inių, a si ado in e na inės mokyklos,
adinamieji bend abučiai“ (VLe Xii 571–572). Š ie imo poli ika iki 1940 m. bu o
20 „1966–1980 m. kasme žemės ūkį palikda o 24–25 ūks . žmonių – 75 p ocen ų jų – da bingi“ (VLe
Xii 789).
21 „1939 m. a iamos žemės (bu o) 3.070 ūks . ha“ (VLe Xii 787).
22 VLe pa eik a s a is ika okia: „1970–90 m. kasme bu o nusausinama maždaug po 10.000 ha šlapių
žemių, d ėkinimo sis emos į engiamos 3000 ha plo e. 1970 bu o nud enuo a 1 mln. ha, iki 1978 –
2 mln. ha“ (VLe XiV 644).
23 gil yčiai (apie puskilome is nuo džiuik(i)ų) – usų, a ež ų po sukilimų usijoje, kaimas. kužiai –
2–3 km nuo džiuk(i)ų, bu o sudegin as po ka o. Likusi ik iena pi is, o p ieš ka ą kužiuose eikė
p adžios mokykla, geležinkelio s o is ( ebe eikian i i daba ).
24 „nuo 1967 iki 1971 m. į gy en ie es iš ienkiemių pe sikėlusiems pas a y a 16.920 gy enamųjų namų“
(VLe Xii 789).
kalbinio punk o gy a imo si uacija:
XX a. idu ys – XXi a. p adžia
221s aipsniai / a icles
okia: kiek ienoje, kad i nuošaliausioje ie oje, u i bū i mokykla25. nuo XX a.
an osios pusės p asideda mokyklų naikinimo ajus: da 1970–1971 m. p adinių
mokyklų bu o 2297, jose mokėsi 64.500 mokinių, o 1980–1981 m. jų beliko ik
986 i 18.100 mokinių (VLe Xii 573). 1970–1971 m. nepilnųjų idu inių, idu i-
nių, aikų su izine i p o ine negalia mokyklų bu o 3611, jose mokėsi 539.600
mokiniai, di bo 29.300 moky ojų. 1980–1981 m. okių mokyklų beliko 2257, jose
mokėsi 535.500 mokinių i di bo 30.300 moky ojų (VLe Xii 573–574)26. nė a
mokyklų, nė a e ninės kul ū os pe ėmimo, nė a bend uomeninio ugdymo, nebelie-
ka pasididžia imo sa imi i sa o als ybe27. ge iausia ugdy i sau palankius žmones
a sky us juos nuo bend uomenės. Mokyklų užda ymas aip pa ska ino ė us kel is
į gy en ie es. Mokyklos eikė i au iškumą ugdė isuose pakeis os lokalizacijos
punk uose: džiuik(i)uose (Lka 132), dapkūnuose (Lka 106), kušleikiuose (Lka
225), Legečiuose (Lka 262), dauginiuose (Lka 069), kybu iuose (Lka 050).
da ienas idinis kalbinio punk o nykimo eiksnys – ling icidas28. Poka io me ais
a miškai kalbė a dažniau i plačiau nei bend ine kalba. Moky ojai li uanis ai s engėsi
mokinius išmoky i bend inės kalbos, ka ais aikydami i ne isai pedagogiškus me o-
dus29. bu o ugdoma nuos a a, kad a mė nė a e a kalba, o a miškai kalba nekul ū-
ingas i neišp usęs žmogus. kai ku ie ė ai palaikė bend inės kalbos pi menybę. Vai-
kai neišmoko e in i i ge b i ė ų kalbos – a mės, pa a mės a šnek os. o ai, kas
ne e inama, y a naikinama. susi o ma o nuos a a, kad i lie u ių kalba nė a e ybė30.
an ano salio žodžiais a ian , kalba išsišė ė, išbluko, mums apo neg aži, sunki, neiš-
moks ama. Ling icidas, kaip sa os kalbos niekinimas, ebesi ęsia i daba 31.
25 1940 m. bu o 2743 p adžios mokyklos, ku iose mokėsi 341.299 mokiniai, di bo 6.944 moky ojai
(Le XV 770). 1945–1949 eikė 3241 p adžios mokykla, 242 p ogimnazijos, 131 gimnazija, iš iso –
3614 mokyklų (VLe Xii 571–572). 1964–1965 m. eikė 4105 mokyklų. 1945–1948 iš em a 1200
moky ojų (VLe Xii 571).
26 Palyginkime daba inę si uaciją: 2007 m. bu o 105 p adinės mokyklos, ku iose mokėsi 24.590 mokinių,
582 pag indinės mokyklos su 120.445 mokinių, 444 idu inės mokyklos, ku iose mokėsi 302.300
mokinių, 132 gimnazijos su 77.230 mokinių, 21 jaunimo su 2100 mokinių (iš iso 1284 mokyklų,
ku iose mokėsi 526.665 mokiniai (VLe Xii 574).
27 Pe azuojan s alino min į, galima bū ų saky i, kad pa ykus sunaikin i ben ienos ka os pa io iškumą i
pasididžia imą sa o als ybe, bus nužudy a au a, ebelieka ak ualus i šiomis dienomis. ikė ina, kad a eis
laikas ap ašy i i moksliškai iš i i bend abu inio gy enimo, gy enimo be sa o šeimos į aką jaunimui.
28 Plačiau apie šį eiškinį pasaulio kalbose ž . c ys al 2005.
29 d ausda o kalbė i pe pe aukas a miškai, palikda o po pamokų, mokiniai, kalban ys a miškai, bū-
da o pašiepiami.
30 ą nuos a ą nuola palaikė i okupan as, odėl d ikalbys ės įsigalėjimas bu o a si na ū alus dalykas.
31 i mūsų dienomis manoma, kad užsienio kalbos ga an uoja so esnį duonos kąsnį. okiai nuos a ai
ko eguo i i kis i eikalingos i kalbininkų, i pedagogų, i kul ū ininkų pas angos jaunimo au inei
sa imonei ugdy i.
222
janina ŠVaMba y ė-VaLuŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Iš ki ų kalbinio punk o nykimo eiksnių minė inas nu ūkęs na ū alus kalbinin-
kų i bend uomenės yšys32. daugeliui kalbininkų pe ka ą pasi aukus į Vaka us,
naujos kalbininkų ka os pa engimas už uko. dėl begalinės baimės a mių i ia-
masis da bas, ano dialek ologės d . aldonos jonai y ės, bu ęs be galo sunkus.
uome ska in a kalbininkus, ų a mių a s o us, ap ašy i ik sa o a mę i su ink-
i kiek galima daugiau medžiagos. aki aizdus nesikišimas į a mės, kalbos, kaip
saugo inos e ybės, eikalus, aip pa paliko e pę kalbiniam nihilizmui kles ė i.
P o eguojamos okupacinės aldžios nuos a os – lie u ių kalba, kad i sena, be
sunki išmok i, ne inkan i gamybiniams aš ams ašy i – aip pa ska ino sa os kalbos
niekinimą, ki ų kalbų, eikiančių ma e ialinę naudą, aukš inimą.
P ie ki ų eiksnių ski inas i sunkiai paaiškinamas daba inės nep iklausomos
Lie u os eiškinys: kybu iai (Lka 050), bu ęs didelis kaimas, bu ęs s ip aus ko-
lūkio cen as, suby ėjus kolūkinei sis emai, ėmė spa čiai nyk i, kone isai sunyko
( o negalėjo paaiškin i i pa eikėjai, pa ys s ebėjosi, kaip iskas dingo, a si išnyko
( 1 (1927), 2 (1953), 3 (1930), 4 (1936), 5 (1925)).
Šiam sky iui apibend in i labai inka išei ijos poli ologo Vy au o Va džio ( i-
k oji pa a dė Vy au as s asys Ž i gždys) s aipsniuose „so ie colonialism in he
bal ic s a es. a no e on he na u e o Mode n colonialism“ (1965) i „ he co-
lonial na u e o so ie na ionali y Policy“ (1964) išsaky os min ys, „kad adicinio
i so ie inio kolonializmo „inžinie iai“ kaip p iedanga p isidengia p amonės, ūkio,
š ie imo, kalbos kozi iais, ku ie suku ia a iamai mode nios ci ilizacijos įspūdį,
no s, ki a e us, jie isiškai nek eipia dėmesio į aldomųjų au ų no us i alią.
kaip eigia V. Va dys, so ie inis kolonializmas ku ia okią sis emą, ku i padė ų
iš i p i so ie iniame „ au ų ka ile“. be iš i p i ne be kaip, o aip, kad p ie a a
bū ų iškel a „iki lais ės aukš umų“, ikin , kad p ie a os būdu galima suku i lais-
ą no ą a sisaky i sa o apa ybės. kaip eigia V. Va dys, „nenuos abu, kad ši okių
dimensijų ci ilizacija y a įki usi žmonijai į pačią ši dį“ (plačiau ž . Va dys 1965).
daba ies bend uoMeniŲ Pas angos
i bŪdai gaiVinan kaLbinĮ Punk ą
Šių, aukščiau minė ų, kalbinių punk ų lokalizacijos pakei imas ne eiškia, kad
kalbinis punk as y a isai sunykęs i en niekas nebegy ena. Likusios ie inės i
ki a a mės bend uomenės na iai, a sikėlę į as ie as, pa ys mėgina gai in i kalbi-
nius punk us. Pag indinis kalbinio punk o gai inimo eiksnys y a socialiai ak y i
32 P ieš ka ą kalbininkai pa ys ažinėjo po Lie u ą i inko a mių medžiagą, kad galė ų jas y inė i,
ska ino ą da y i moky ojus, daly a o moky ojų asa os ku suose i supažindinda o isuomenę su sa o
y imų eiga i ezul a ais, skai yda o iešąsias paskai as.
kalbinio punk o gy a imo si uacija:
XX a. idu ys – XXi a. p adžia
223s aipsniai / a icles
bend uomenė. sug įž a bu ę kaimų gy en ojai, a ga ę nuosa ybės eises i nesu-
g iau us a nesug iu usius ė ų namus33. bend uomenių ak y umas is dažniau
siejamas su spa čiai besiku iančiomis bend uomenėmis, jų eikliais pi mininkais
i bend uomenių namais.
ak y i bend uomenės laikysena susijusi su ekonominėmis nuos a omis. Vy esnės
ka os ūkininkai pe duoda sa o ūkius aikams a anūkams. okie aikų g įžimai
pas ebė i isuose punk uose, ku ių lokalizacija pakeis a: Legečiai (Lka 262),
džiuik(i)ai (Lka 132), Lūpaičiai (Lka 106), kušleikiai (Lka 225), dauginiai (Lka
069). Pa eldė os nuosa ybės nea sisako i didmiesčiuose gy enan ys ie os ben-
d uomenės palikuonys.
andasi (sug įž a a y a sug ąžinamas) nuosa ybės sa i okos eiksnys34. Šis eko-
nominis eiksnys sug ąžino dalį aikų į ė ų namus gy en i i di b i (ūkininkau i,
plė o i kaimo u izmą i pan.), o ki us, susig ąžinusius nuosa ybės eises, emocine,
kul ū inės sa i okos p asme sieja su ie a, ku ioje asmenys gy eno, b endo (Lka 069
1 (1949); Lka 132 2 (1961); Lka 050 3 (1930), 5 (1925); Lka 262
4 (1932), 5 (1977); Lka 051 2 (1946), 4 (1923); Lka 223 7 (1937)).
s a bi i au en iškumo sa i oka. bu ę kaimų gy en ojai lankosi sa o gim inėse:
eža aikus, anūkus i p oanūkius pa ody i gim ųjų ie ų. Pasklidę po Lie u os mies-
us i mies elius ak y esni bend uomenės na iai o ganizuoja kaimų susi ikimus (ka -
ais ne plyname lauke a kokioje sodyboje), moko i ska ina į ai aus amžiaus bend-
uomenės na ius bend au i, a (si)pažin i pagal bu usį lokalųjį kodą. Lanko da likusius
senuosius kaimo gy en ojus, klausosi jų pasakojimų, ne e ai da o į ašus, o og a uoja
i ki aip domisi sa o šeimos, giminės, kaimynų is o ija. iš ki ų bend a imo o mų
minė ini į ai ūs pa apijų a laidai, Visų Š en ųjų š en ė, Mo inos i ė o dienos, gi-
minės susi ikimai, knygų apie išnykusius kaimus p is a ymai i pan. (Lka 069 2
(1935); Lka 132 2 (1961); Lka 262 5 (1977); Lka 051 3 (1936)).
Labai s a bu – kul ū inė apa ybė a ba ling olokalinis eiksnys. Pa yzdžiui., Lka
132 7 (1937) agino sūnų sug įž i į senelių namus35. Ma čios, ku i y a is o ijos
moky oja ( 2 (1961)), dėka aikai ska inami ink i medžiagą apie išnykusius
kalbinio punk o kaimus, ienkiemius, už ašinė i žmonių p isiminimus, ugdomas
jų kū ybiškumas (pa yzdžiui, suku a legenda, kad džiuik(i)ai esą kilę nuo žodžio
džiaug is). kalbėjimas apie sa o ie as, knygų engimas apie išnykusius, benyks-
33 jaunesni s a osi naujus namus, augina aikus, susiku ia sau, ka ais i ki iems, da bo ie as. dalis gy-
en ojų, a sikėlusių iš a imų ie ų a iš isai ki o Lie u os k aš o i apsigy enusių, aip pa imasi
ūkinės i kul ū inės eiklos.
34 VLe ašoma, kad „2005 m. a ku a nuosa ybė 3.8 mln. ha plo e“ (VLe Xii 790).
35 sūnus, kaune u ėjęs bu ą, da bą, sodą, isą u ą pa da ė i su kauniške žmona sug įžo į senelių žemę.
Ūkininka o. Žmona p adėjo di b i kužių mokyklos is o ijos moky oja.