196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
ANŽELIKA GAIDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija i leksikog a ija.
SEMANTINĖS
VEIKSMAŽODŽIO GERTI
SINONIMŲ ATSIRADIMO
PRIEŽASTYS
Seman ic Reasons o Appea ance o Synonyms
o he Ve b o d ink
ANOTACIJA
Šio s aipsnio objek as y a gausi i ne i a seman inė g upė – lie u ių kalbos gė mo
eiksmažodžiai, iš ink i iš engiamo Bend inės lie u ių kalbos žodyno. Ty imu siekiama nu-
s a y i, kokie ik o ės eiškinių, daik ų a eiksmų požymiai kalboje i s a seman iniais
požymiais, lemiančiais naujų gė imo eiksmažodžių a si adimą. S aipsnio pabaigoje pa-
eikiamas suku as p elimina us eiksmažodžio ge i sinonimų inklas.
ESMINIAI ŽODŽIAI: sinonimas, koncep as, nominacija, leksinė eikšmė, seman inis po-
žymis, sinonimų inklas.
ANNOTATION
The objec o his a icle is a ich seman ic g oup which has no been analysed be o e –
d inking e bs o he Li huanian language aken om he Dic iona y o he S anda d
Li huanian Language which is cu en ly in he p ocess o compila ion. The esea ch seeks
o es ima e which ea u es o he ac ual phenomena, hings o ac ions become seman ic
ea u es in he language, which de e mine he ise o new d inking e bs. A p elimina y
synonym ne wo k o he e b o d ink is gi en a he end o he a icle.
KEYWORDS: synonym, concep , nomina ion, lexical meaning, seman ic ea u-
e, synonyms ne wo k.
S aipsniai / A icles 197
Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys
Sinonimų eo ijos klausimą iki šiol g ildena į ai ūs pasaulio leksinės seman-
ikos specialis ai – Ju ij D. Ap esjan (1974), John R. Taylo (2003), M. Ly-
nne Mu phy (2003), Pe a S o johann (2010) i k . Vis da disku uojama sino-
nimų są okos sup a imo, sinonimų nus a ymo, klasi ikacijos, eilių suda ymo i
k . klausimais. Taikan kalbos echnologijas ku iami sinonimų inklai, sinoni-
mų bazės, ašomi nauji sinonimų žodynai.
Lie u ių kalbo y oje sinonimai (konk ečiau – leksiniai) mažai i i1. Vienas
iš pi mųjų sinonimų y ėjų y a An anas Lybe is, ku is šia ema apsigynė di-
se aciją Lie u ių kalbos sinonimų žodynas i jo suda ymo p incipai (1959), pa ašė
pi mąjį i kol kas ienin elį Sinonimų žodyną (Lie u ių kalbos sinonimų žodynas
1961 m.; Sinonimų žodynas 1981 m. i šio žodyno an as pa aisy as leidimas
2002 m.). Šio mokslininko indėlis į lie u ių kalbos sinonimų y imus y a i in
e ingas. A. Lybe is sa o da buose nemažai dėmesio sky ė sinonimų apib ėži-
mo, jų iden i ikacijos, a ankos, eilių suda ymo, sinonimų žodyno ašymo p in-
cipams i ki iems klausimams (plačiau ž . Lybe is 2009: 21–82). Jo su o muluo-
os i ap ašy os eo inės nuos a os iki šiol y a e inamos.
Lie u ių ling is inėje li e a ū oje nuodugniai iš i i i ap ašy i da ybiniai
sinonimai – Jolan a Vaskelienė šia ema apgynė dise aciją, išleido mokomąją
p iemonę Da ybiniai sinonimai (2000), pa ašė s aipsnių. Sin aksinius sinonimus
y a plačiai iš y usi Elena Valiuly ė Daba inės lie u ių kalbos sin aksiniai sinoni-
mai: ie os, laiko i p iežas ies aiška (1998) i k .
Leksinių sinonimų klausimu pa ašy a s aipsnių, ski ų konk e iems sinoni-
mams, jų e imologijai, a osenai ap a i, p z.: Vinco U bučio „Žodžio um-
pas kele o a minių sinonimų e imologija“ (1965), „Lie. pašinas i ( m.) pašai-
ža – bend ašakniai sinonimai“ (1998); Nijolės Sližienės „Veiksmažodžių s ig i,
s oko i, ūk i sinonimiškoji eikšmė i jų a ojimo ypa umai“ (2005); Vi o La-
bučio „Gabenimo eiksmažodžių seman ika i sinonimika“ (2007); E aldos Ja-
kai ienės „Dėl sinonimijos i daugia eikšmiškumo san ykių“ (2007) i k .
Tačiau naujų, g ildenančių sinonimų a si adimo p iežas is, i iančių sinoni-
mų seman inius požymius, aikančių naujus me odus, kalbos echnologijas i
k ., leksinių sinonimų y imų nė a.
Šio s aipsnio objek u pasi ink i eiksmažodžiai, p iklausan ys koncep ui
GER I. Ty imu siekiama nus a y i, kokie ik o ės eiškinių, daik ų a eiks-
mų požymiai kalboje i s a seman iniais požymiais, lemiančiais naujų gė imo
eiksmažodžių a si adimą. Siekian ikslo išsikel i okie užda iniai: nus a y i
1 Bend ieji sinonimiškumo klausimai y a ap ašy i E aldos Jakai ienės knygose Lie u ių kalbos
leksikologija (1980) i Leksikologija (2009; 2010). Taip pa sinonimus y a y ę Juozas Pikčilingis
(Leksinė i g ama inė sinonimika, 1969; sky elis apie sinonimus „Lie u ių kalbos s ilis ikos“ an-
oje dalyje, 1975) i Kazimie as Župe ka (Lie u ių kalbos s ilis ika, 1983).
ANŽELIKA GAIDIENĖ
198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
lie u ių kalbos gė imo eiksmažodžių nominacijos būdus; išnag inė i seman-
ines nag inėjamų eiksmažodžių s uk ū as; nus a y i i ap ašy i seman inius
eiksmažodžių eikšmių a pusa io san ykius; emian is iš i a medžiaga su-
ku i p elimina ų lie u ių kalbos gė imo eiksmažodžių sinonimų inklą.
S aipsnyje pa eik as y imas g įs as kogni y inės i s uk ū inės ling is i-
kos me odais.
Koncep ui GER I eikš i bend inė lie u ių kalba u i nemažai eiksmažodžių.
Veiksmažodis ge i y a pag indinis (cen inis) žodis, lie u ių kalboje plačiausiai2
a ojamas gė mui nusaky i. Baigiamame eng i Bend inės lie u ių kalbos žody-
ne ( y . edak o ė Danu ė Liu ke ičienė) iš iso už iksuo a apie penkiasdešim
eiksmažodžių3, ku ių eikšmės eksplikuojamos ʻsiu b i a y i skys įʼ. Tokia
koncep ui GER I p iklausančių eiksmažodžių gausa odo, kad sinonimijos eiš-
kinys bend inėje lie u ių kalboje y a labai išplė o as, adinasi, bū inas i i, kad
nus a y ume jo unkciona imo kalboje p iežas is.
S aipsnyje emiamasi okiais eo iniais aspek ais.
1. Koncep o e minas ling is ikoje sup an amas į ai iai, ienų jis apa inamas
su są oka (Jakai ienė 2010: 46), ki ų sup an amas plačiau – „kaip he e ogeninis
daugiadimensis žinių apie pasaulį i pa y imo iene as“ (Guda ičius 2011: 112),
da ki ų da buose iš yškinama koncep o komunikacinė unkcija (Lassan 2002:
32). P i a iama nuomonei, kad koncep as y a s uk ū uo o žinojimo iene as, i-
sos žinios apie daik ą i eiškinį, už iksuo os žmonių, kalbančių a kalba, sąmo-
nėje (K ašy ė, Papau ėly ė 2013: 108). Vadinasi, koncep as nebū inai gali u ė i
kalbinę aišką, pa yzdžiui, lie u ių i usų kalbose y a koncep as jAUNAVEDŽIAI
(молодожены) ʻneseniai susi uokęʼ, be nė a žodžio, ku is į a dy ų koncep ą ʻse-
niai edę su uok iniaiʼ (Popo a, S e nin 2007: 35). Tačiau leksinei seman ikai y a
s a bi koncep o kalbinė aiška. Kaip eigia Aloyzas Guda ičius, „kiek iena nomi-
nacija ak ualizuoja paski us koncep o b uožus, pa yzdžiui, ži gas, kumelys, kuinas,
kumeliukas pab ėžia a ski us koncep o ʻa klysʼ požymius“ (Guda ičius 2009: 51).
A pažin i, kokie koncep o GER I požymiai4 ak ualizuojami šiam koncep ui p i-
klausančių eiksmažodžių eikšmėse, gali padė i nag inėjamo koncep o u inį suda-
an ys a i inkamo iziologinio eiksmo scena ijaus elemen ai (plačiau ž . Gaidienė
2015). Len elėje pa eik i scena ijaus elemen ai bu o nus a y i emian is kon eks o
analize (duomenys im i iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau – DLKT).
2 Daba inės lie u ių kalbos eks yne as a pe dešim ūks ančių eiksmažodžio ge i a osenos pa-
yzdžių. Pa yzdžių ieško a pagal šaknį ge - (gė -) pasi enkan asmenuojamąsias i neasmenuo-
jamąsias eiksmažodžio o mas.
3 Po galu inio Bend inės lie u ių kalbos žodyno edaga imo šiame s aipsnyje pa eik i žodyno
s aipsniai gali keis is.
4 Kogni y inėje ling is ikoje a ojamas a ibu o e minas (plačiau ž . Unge e , Schmid 1996: 22).
S aipsniai / A icles 199
Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys
1 LENTELĖ. Koncep o GER I scena ijus5
FIzINIS /
FIzIOLOGINIS
VEIkSMAS
Nebū inasis izinis eiks-
mas, einan is p ieš bū i-
nąjį iziologinį eiksmą.
A liekan eiksmą daly auja
/ nedaly auja anka su p ie-
mone.
Bū inasis iziologinis
eiksmas – skysčio siu bi-
mas i ijimas.
A liekan eiksmą daly auja
lūpos, dan ys, liežu is, ge -
klė, yklė i pil as.
Kelia p ie bu nos bu elį, ge ia gu kšnį, an ą
i […] Anuka ge ia limonadą iš sa o au ės. /
Ka š ą pa asa io dieną Galipas i Nicha as
mokiniams ski ame uale e iesiog iš čiaupo
ge ia paš inkusį andenį.
Mes s ebėjomės, kad jis bu o išmokęs iek
daug ge i – užsi e čia pilnu ėlį s iklą i nu-
yja ienu gu kšniu. Užkaičiau a ba os i
žiū ėjau, kaip ji mažais gu kšneliais ją ge ia,
kaip šyla jos sk uos ai […] Baisingai siu b-
damas baigė ge i kok eilį i p adėjo pasako i.
VEIkSMO
A LIkėjAS
žmogus / gy ūnas5Klausas ge ia an ą puodelį s ip ios ka os.
/ Nes samb ėšky p ie o šal inio a eina ge i
ilkas.
VEIkSMO
OBjEk AS –
SkYS IS
nealkoholiniai (šal i / šil i /
ka š i) / alkoholiniai g i-
mai
Jie ge ia ik mine alinį i pap as ą andenį. /
Me ginos p ie ba o ge ia šampaną.
Ty imai pa odė, kad koncep ui GER I p iklausančių eiksmažodžių eikšmė-
se ienaip a ki aip y a ak ualizuojami nag inėjamo koncep o u inio požy-
miai, pa yzdžiui, ʻ ijimasʼ už iksuo as eiksmažodžio gu k i eikšmėje, ʻjude-
sysʼ – mes i, lenk i eiksmažodžių eikšmėse i . .
2. Kogni y inėje kalbo y oje nominacija sup an ama kaip koncep o į a diji-
mas (G i ėnienė 2006: 24). S a biausias nominacijos eo ijos klausimas – ku i
žinojimo apie daik ą a eiškinį dalis, sąmonės su okiama i palaipsniui am-
pan i o daik o a eiškinio koncep u, y a nominuojama (Kub iako a 2004: 70).
Kaip jau minė a, s aipsnio ikslas y a nus a y i, kokie ik o ės eiškinių, daik ų
a eiksmų požymiai kalboje i s a seman iniais požymiais, lemiančiais nau-
jų gė imo eiksmažodžių a si adimą. Vadinasi, s a bu nus a y i ski iamuosius,
speci inius gė imo eiksmažodžių eikšmių seman inius požymius, ku ie ski ia
koncep ui GER I p iklausančių sinonimų eikšmes, be ka u suda o nag inėja-
mo koncep o u inį. P imin ina, kad adiciškai seman iniu požymiu ( aip pa
a ojami e minai – sema, seman inis komponen as, noema i k .) laikomas smul-
kiausias sudedamasis seman inis eikšmės elemen as (Jakai ienė 2010: 57 i k .).
5 Iš pa yzdžių ma y i, kad gė imo eiksmo a likėjas gali bū i ne ik žmogus, be i gy ūnas. Ta-
čiau šiame s aipsnyje nag inėjamas ik gė imo iziologinis eiksmas, a liekamas žmogaus.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
S aipsnyje koncep ui GER I p iklausan ys eiksmažodžiai pi miausia su-
ski s y i pagal nominacijos būdus – pi minės, an inės ( iesioginės i ne iesio-
ginės) nominacijos eiksmažodžius6.
2.1. Pi minės nominacijos ezul a as y a neiš es inis eiksmažodis, a si a-
dęs kalbančiųjų susi a imu (Jakai ienė 1988: 24), p z.: gu k i ʻ algy i, ge i, les i
(pp . godžiai, g ei ai)ʼ (BŽe). Pi minės nominacijos gė imo eiksmažodžiai daž-
niausiai y a mo y uo i išo iškai ( one iškai), . y. okių eiksmažodžių šaknys
ikoniškai žymi am ik us gė imą lydinčius speci inius ga sus. Šios nominaci-
jos eiksmažodžių seman iniai požymiai pap as ai y a iesiogiai susiję su žmo-
gaus gė imo p oceso iziologija, . y. lūpų, dan ų, liežu io i ge klės mo o iniais
judesiais.
2.2. An inės iesioginės nominacijos ezul a as – da inys, ku is sa o aiška
i eikšme emiasi ki u, pap as esnę s uk ū ą u inčiu eiksmažodžiu (Jakai ie-
nė 1988: 24). Da iausios gė imo eiksmažodžių p iesagos y a -(i)o i (-sno i, -šno-
i) i - elė i. P iesagos -(i)o i (-sno i, -šno i) ediniai žymi ka ojamą, mažo in en-
sy umo gė imo eiksmą, p z.: gi sno i (: ge i) ʻpamažu, po upu į ge iʼ (BŽe);
siu bčio i (: siu b i) ʻiš leng o, po upu į ge iʼ (BŽe), o p iesagos - elė i ediniai
žymi mažybinį gė imo eiksmą, p z.: gu kš elė i (: gu kš ) ʻkiek išge iʼ (BŽe);
siu b elė i (: siu b ) ʻkiek išge i, nuge iʼ (BŽe) i k . Kadangi p iesaginės o mos
žymi gė imo p oceso laikinės aidos būdus, ki aip sakan , aspek ines ( eikslo)
eikšmes, odėl oliau s aipsnyje šie eiksmažodžiai nebus nag inėjami.
2.3. An inės ne iesioginės nominacijos ezul a as – seman inis da inys –
naujai susi o ma usi žodžio eikšmė (Jakai ienė 1988: 24). P ipažįs ama, kad
dėl daugia eikšmio žodžio eikšmes siejančių am ik ų san ykių (nusis o ėju-
sių me a o inio a me oniminio išplė imo keliu), jos suda o seman inį kon inu-
umą, adinamą žodžio seman ine s uk ū a. Kaip eigia Dmi ijus Šmelio as,
„jeigu eikė ų pa aizduo i seman inę daugia eikšmio žodžio eikšmių s uk ū-
ą g a iškai, gau ume ne apsk i imą („bend a eikšmė“), padalin ą į sek o ius
(„bend os eikšmės a ian ai“), be besiliečiančius a pusa yje (a), ka ais i
ienas an ki o „užeinančius“ (b) apsk i imus“ (ž . 1 pa .) (Šmelio as 2008: 83–
84). Ki aip sakan , daugia eikšmio žodžio eikšmės a pusa yje y a seman iš-
kai susijusios, nes iena eikšmė a si „pe eina“ į ki ą eikšmę pagal am ik as
seman ines asociacijas (Šmelio as 2008: 88).
6 Šiame s aipsnyje palik i E aldos Jakai ienės da buose a ojami e minai – pi minė, an inė
( iesioginė i ne iesioginė) nominacija.

S aipsniai / A icles 201
Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys
1 eikšmė 2 eikšmė
1 eikšmė 2 eikšmė
a) b)
1 PAV. Seman inė daugia eikšmio žodžio eikšmių sis ema
2.3.1. Nus a an daugia eikšmio eiksmažodžio p o o ipinę eikšmę, iš ku-
ios dažniausiai išsi u ulioja i naujos su gė imù susijusios eikšmės, em asi
p o o ipų eo ija, plačiai aikoma kogni y inėje ling is ikoje.
P o o ipo e minas siejamas su XX a. a lik ais Eleono os Roš y imais. Ti -
dama židinio spal ų po eikį ka ego ijų o ma imuisi, E. Roš nus a ė, kad ne-
paisan šių spal ų cen inės padė ies, ekspe imen o daly ių jos nebu o ge iau
ski iamos. Šis y imas leido mokslininkei a sisaky i a o o cen inių (židinio)
spal ų e mino, o ie oj jo a o i p o o ipo e miną (Mikulskas 2009: 46; pla-
čiau ž . Unge e , Schmid 1996: 6–14). P o o ipu adinamas būdingiausias ka-
ego ijos na ys (Unge e , Schmid 1996: 10), pagal ku į galima a pažin i i pačią
ka ego iją. Tam ik ais a ejais p o o ipas gali a s o i ki us ka ego ijos na ius.
Kaip eigia Rū a Ma cinke ičienė, p o o ipų eo iją „p i aikius seman inei žo-
džio s uk ū ai galima eig i, kad p o o ipiškos, pi minės, esminės a ba pag in-
dinės y a konk ečios, juslėmis apčiuopiamos pasaulio objek us į a dijančios
žodžio eikšmės“ (Ma cinke ičienė 2006: 110). Pa yzdžiui, p o o ipiškai a -
ojamas eiksmažodis d ož i eiškia ʻda y i po eikį daik ui aš iu į ankiuʼ, o su
gė imù susijusi eikšmė ʻgodžiai ge iʼ y a me a o iniu išplė imo keliu išsi u u-
liojusi iš p o o ipinės eikšmės.
2.3.2. Bene s a biausias aidmuo o muojan gė imo eiksmažodžių eikš-
mes enka me a o iniams polisemiškiems yšiams.
Me a o a y a uni e salus eiškinys, am ik as modelis, kalboje a liekan is
panašią unkciją, kaip i žodžių da yba, ik y a daug sudė ingesnė. T adiciškai
me a o a sup an ama kaip ieno daik o a eiškinio pa adinimo pe kėlimas pa-
gal ienokį a ki okį panašumą, dažniausiai išo inį – o mos, dydžio a pan. –
ki am daik ui a eiškiniui (Guda ičius 2009: 114). Ki aip sakan , požymiai,
p iklausan ys ienai ik o ės s ičiai, dažnai a andami ki oje ik o ės s i yje i
kalboje ealizuojami a si iš naujo, i ad esa as be didelių pas angų ima okias
eikšmes sup as i iesiogiai. Kaip eigia Ve onika Telija, „me a o izacija p asi-
deda nuo p ielaidos, kad y a panašumo a p o muojamo sup a imo apie ik o ę
ANŽELIKA GAIDIENĖ
202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
i am ik o kažkuo į ją panašaus, asocia y aus įsi aizda imo apie ki ą ik o ę“7
(Telija 1988: 7). Šią p ielaidą V. Telija adina me a o os modusu, ku is leidžia
logiškai i on ologiškai ski ingoms esmėms supanašė i: „be p ielaidos, kad X
y a a si Y, negalima jokia me a o a“ (Telija 1988: 7).
Tam ik ais i iamų eiksmažodžių eikšmių, a si adusių me a o iniu būdu,
a ejais galima įž elg i i koncep ualiųjų me a o ų. P imin ina, kad koncep u-
alioji me a o a y a d iejų koncep ualiųjų s ičių (iš akų i ikslo koncep ų) są-
eika8 (Lako 1993: 239).
Re ais a ejais o muojan gė imo eiksmažodžių eikšmes enka me oni-
mijai. T adiciškai me onimija sup an ama kaip „ os pačios si uacijos, ku io-
je daik ai i eiškiniai susiję e d ės, laiko, p iežas ies i pan. yšiais, ski ingų
aspek ų iš yškinimas“ (Guda ičius 2009: 124). Pap as ai ski iamos ienažo-
dė (žodžio eikšmės pe kėlimo pama as, naujos eikšmės a si adimo p iežas is)
i daugiažodė (laikoma opu) me onimijos (Ma cinke ičienė 2011: 40). Šiuo
a eju mums ūpi ienažodės me onimijos, ku ios laikomos kai ku ių gė imo
eiksmažodžių šalu inių eikšmių a si adimo p iežas imi.
3. Remian is nus a y ais gė imo eiksmažodžių seman iniais požymiais,
s aipsnio pabaigoje pa eikiamas p elimina us9 lie u ių kalbos gė imo eiksma-
žodžių sinonimų inklas10. Sinonimų inklas bu o izualizuojamas p og ama
Gephy (plačiau ž . h ps://gephi.gi hub.io/).
1. PIRMINĖS NOMINACIJOS GĖRIMO
VEIKSMAŽODŽIAI
Veiksmažodis ge i y a pag indinis (cen inis) nag inėjamos sinonimų ei-
lės žodis. DLKT as a pe dešim ūks ančių šio eiksmažodžio a osenos
7 Ru. „[…] метафоризация начинается с допущения о подобии (или сходстве) формиру-
ющегося понятия о реалии и некоторого в чем-то сходного с ней «конкретного» образ-
но-ассоциативного представления о другой реалии.“ (Telija 1988: 7).
8 An. „The concep ual sys em unde lying a language con ains housands o concep ual me-
apho s – con en ional mappings om one domain o ano he […]“ (Lako 1993: 239).
9
Tolesni y imai gali pa ikslin i šiame s aipsnyje pa eikiamą eiksmažodžio ge i sinonimų
inklą.
10 Vienas iš populia iausių pasaulyje apsk i ai žodžių inklų y a Wo dNe (ž . h p://wo dne .p ince on.
edu/). Wo dNe – ai didelė anglų kalbos leksikos duomenų bazė, ku ioje daik a a džiai, eiksma-
žodžiai, būd a džiai i p ie eiksmiai kogni y iškai sug upuo i į sinonimų inklus (angliškai adina-
mus synse s), a spindinčius žodžių a pusa io yšius (hipe oniminius, hiponiminius, oponiminius
i k .). Wo dNe duomenų bazė suku a P ins ono uni e si e o Kogni y iojo mokslo labo a o ijoje.
S aipsniai / A icles 203
Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys
pa yzdžių11. S ilis iniu a ž ilgiu eiksmažodis ge i y a nekono uo as i pla-
čiausiai a ojamas gė mo są okai žymė i: gė mo subjek as – žmogus / gy-
ūnas12, plg.: P ieš p iešpiečius ji ge ia ik ka os. Ka ės ge ia andenį. (DLKT),
gė mo objek as – skysčiai (nealkoholiniai i alkoholiniai g imai), plg.: Ji ge ia
lie aus andenį i ga galiuoja, juokdamasi isais plaučiais. P ie aizdas i p ie s ikliu-
ko nepėsčias, ge ia i nepasige ia. (DLKT)
Lie u ių kalbos žodynuose eiksmažodžio ge i pag indinė (p o o ipinė)
eikšmė apib ėžiama panašiai:
(1) LKŽe ʻ y i skys į, amin i oškulįʼ, p z.: Pieną i g ie inę užklupęs pa ož-
ą kama oje ge da o iesiog iš milž u ių P.C i . Miegmi, algau, ge iu iki so i
SD44. Aš nieko nege iu, ak am ik a ba os J. Ge i andenį semda os iš upe-
lio J.Jabl. Pienas s eika ge i J.Jabl. […];
(2) DŽe ʻ y i skys į, malšin i oškulįʼ, p z.: Ka ė ge ia iš kibi o. G. andenį,
pieną. Ge iamas puodelis (iš ku io ge ia). Ge iamas anduo (ku į ge ia, in-
kamas ge i). […];
(3) BŽe ʻsiu b i i y i skys įʼ, p z.: Ge i a ba ą [ka ą]. Ge ki e i in ą andenį.
Gal ge si e su mumis alaus [ yno]? Ka ės gė ė andenį iš upelio. […].
Toliau pi minės nominacijos eiksmažodžiai pagal išski us seman inius po-
žymius ( oliau – SP) smulkiau ski s omi į eiksmažodžius, ku ių eikšmėse y a
iksuo i iziologiniai gė mo požymiai, eiksmažodžius, ku ių eikšmėse ik-
suo as gė mo ikslas i gė mas su p iemone.
1.1. Fiziologiniai gė imo požymiai
Koncep ui GER I p iklausančių pi minės nominacijos eiksmažodžių seman-
inėje s uk ū oje gė imo eiksmas u i gana aiškią apib ėž į – nag inėjamų
eiksmažodžių eikšmėse už iksuo i SP y a susiję su žmogaus iziologija, kon-
k ečiau su am ik ais bu nos po y iais ge ian . Fiziologiniai požymiai gė imo
eiksmažodžių eikšmėse nė a dažnai ak ualizuojami, galima minė i ik kelis
pa yzdžius. Vienų eiksmažodžių eikšmėse už iksuo as ge klės po y is, ki ų –
lūpų i dan ų eiklos po y is a ba lūpų i liežu io eiklos po y is. Pagal ai eiksma-
žodžiai žemiau ski s omi į kelias g upes.
11 Žiū ė a 2014-03-22.
12 Kaip jau minė a, šiame s aipsnyje nag inėjamas ik gė imo iziologinis eiksmas, a liekamas
žmogaus.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
a) Ge klės po y is
Fiziologiniam ge klės po y io pog upiui p iklauso eiksmažodis gu k i, BŽe
eiškian is ʻ algy i, ge i, les i (pp . godžiai, g ei ai)ʼ: Gu k i andenį [alų, pieną,
sul is]. Ba zdo as aikinas gu kė iš bu eliuko pepsikolą.
Žodžiai ge klė, gu klys (i gu k i), gu kšnis, gi a y a os pačios šaknies (Saba-
liauskas 1990: 85). Kaip eigia C. D. Buck, „ide. kalbų žodžiai, žymin ys są oką
ge klė, e imologiškai siejami su są okomis ʻ y iʼ, ʻapsk i os o mosʼ, ʻsiau a angaʼ,
ʻkliuksė iʼ i . .“ (Lie u ių kalbos e imologinio žodyno duomenų bazė).
Šiam pog upiui aip pa galima p iski i eiksmažodį mu k i, ku is BŽe
eiškia ʻgodžiai algy i, ge iʼ, p z.: A ielką mu kia kai andenį i nepasge ia. Mu -
kia s ačiai iš puodynės kap ka inas. (LKŽe)13. BŽe su gė imù susijusi eikšmė pa-
eikiama s aipsnyje ka u su okiomis eikšmėmis: 1. ʻišduo i pa pian į ga są
(apie ka ę)ʼ i 2. ʻneaiškiai kalbė iʼ. LKŽe eiksmažodis mu k i y a pa eikiamas
kaip homonimas (1 i 2) i kaip homo o ma (3):
(1) 1 mu k i, -ia, -ė 1. ʻ yliai niu k i, pa p iʼ; 2. ʻu gz i (apie šunį)ʼ; 3. ʻneaiškiai
kalbė i, mu mė i, niu nė iʼ; 4. ʻg ei ai algy i, ge i, mauk iʼ; 5. ʻmyluo is,
glamonė is, glaus y isʼ
2 mu k i, -ia, -ė ʻbe palio os ly i, me k iʼ
3 mu k i, -s a, -o ʻšlap i nuo p akai oʼ
G eičiausiai su gė imù susijusi eiksmažodžio mu k i eikšmė y a pi minė14,
o ne pe kel inė. Todėl BŽe galė ų bū i pa eik i du a ski i mu k i žodžiai, . y.
homonimai (2):
(2) 1 mu k i, mu kia, mu kė 1. ʻišduo i pa pian į ga są (apie ka ę)ʼ: Ka ė mu kia
an k osnies. 2. ʻneaiškiai kalbė iʼ: Mu k i po nosimi.
2 mu k i, mu kia, mu kė ʻgodžiai algy i, ge iʼ.
b) Lūpų i dan ų eiklos po y is
Veiksmažodžiai siu b i, s iaub i i iaub i p iski iami lūpų i dan ų eiklos
po y io pog upiui:
(1) siu b i 1. ʻčiulp i, auk i (skys į) am ik ais o ganaisʼ: Sul is p o šiaudelį
siu biu iš bu elio. Vaikas pieną iš bu eliuko siu bia. (BŽe)
(2) s iaub i 1. ʻsu ga su ge i a s ėb iʼ: Šeimininkas pasiskanaudamas s iaubė
a ba ą. Jis s iaubia ba ščius, kad ne ausys links a. (BŽe)
(3) iaub i ʻgodžiai ge iʼ (BŽe). P z.: T iaubsi, iaubsi, kol plyši. (LKŽe)
13 Pa yzdžiai, susiję su gė imu, paim i iš LKŽe, kadangi BŽe neuž iksuo i.
14 Plg. iš ik uką, už iksuo ą LKŽe: mu k 3. ʻgu k ( ijimui žymė i)ʼ: Tik mu k ienu gu kšniu, i uš-
čias s iklelis.
S aipsniai / A icles 211
Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys
(apie gy ūnus, pp . ka es i šunis)ʼ, p z.: Ka y ė kniaukia lak i. Šuniukas laka an-
denį. (BŽe).
Me a o inė nag inėjamo eiksmažodžio eikšmė ʻgodžiai, daug ge i (pp .
s aigiuosius gė imus)ʼ, p z.: Kiek pili, iek laka. (BŽe), nuo pag indinės isų pi -
ma ski iasi a liekamo eiksmo subjek u: pag indinės eikšmės subjek as y a
gy ūnas, me a o inės – žmogus. Kadangi gy ūnai i jų a liekami eiksmai
lie u ių kalboje pap as ai e inami neigiamai19, ai eikšmės me a o izacijos
pama u galė ų bū i es e inis įspūdis, bū en – neg ažus (menkinamąjį a spal į
žymin is) gė mas. Tačiau kalbinėje bend uomenėje y auja neigiamas alkoho-
lio gė mo e inimas, ad šiuo a eju galė ume įž elg i koncep ualiąją me a o-
ą – GIR UOkLIS YRA GYVULYS.
Šiai g upei aip pa p iski iamas eiksmažodis liuob i, ku io pag indinė
eikšmė BŽe y a ʻduo i ės iʼ, p z.: Kiaules liuobiame bul ėmis. Laikas ka es liuob i
pie ų. Gy uliai da neliuob i. (BŽe); me a o inė eikšmė – ʻgodžiai algy i, ge iʼ,
p z.: Liuobia lašinius ne išsijuosęs. Liuobia y ai deg inę kaip pasiu ę. (BŽe). Šio
eiksmažodžio p o o ipinė i me a o inė eikšmės sin aksiškai u i ski ingas
a gumen ų s uk ū as (ʻduo i ės iʼ ką? (liuobiame kiaules) i kuo? (liuobiame bul-
ėmis), o ʻgodžiai algy i, ge iʼ ką? (liuobia lašinius / deg inę). Tačiau a pa i si-
uacija, ku ioje daly auja ys daly iai, seman iškai gali bū i in e p e uojama
i ki aip. Pa yzdžiui, sakinyje Jonas liuobia a ižas gy uliams, si uacija nusakoma
ski ingai nei Kiaules liuobiame bul ėmis. Jonas liuobia a ižas gy uliams duodamas
ės i mais as (a ižos) čia in e p e uojamas kaip pa ien as; aip iškeliamas jo ak u-
alumas. Lyginan šių d iejų sakinių eikšmes i seman ines s uk ū as su a i in-
kama si uacija, iš yškėja jų ski ingos signi ikacinės eikšmės: pi muoju pasa-
koma, kas da oma su gy uliais kaip pa ien u, an uoju – kas da oma su mais u
kaip pa ien u (plg. Sližienė 1994: 26, 2004: 261). Šias liuob i eikšmes lyginan
su me a o ine eikšme ʻgodžiai algy i, ge iʼ, p z.: Liuobia lašinius ne išsijuosęs.
Liuobia y ai deg inę kaip pasiu ę. (BŽe), galbū galima kalbė i apie ak an ų ma-
žinamąją a ba in e p e acinę de i aciją (plg. mai in is Sližienė 1994: 409), kai iš
p adinės ( ijų daly ių) si uacijos „pašalinamas“ ienas ak an as (liuobiamieji, .
y. še iami gy uliai); ka u a si anda i nauja si uacija, u in i mažiau daly ių nei
p adinė (plačiau ž . Plungian 2011: 46 ). Taigi šio eiksmažodžio p o o ipinės –
ʻduo i ės iʼ i ʻduo i suės iʼ (pagal še i Sližienė 2004: 261) – bei me a o inė – ʻgo-
džiai algy i, ge iʼ – eikšmės u i ski ingas a gumen ų s uk ū as, ku ios ko-
eliuoja su ski ingomis seman inio i sin aksinio alen ingumo s uk ū omis.
19 „[…] ai, kad gy ūnų pa adinimai šiuo a eju y a labai p oduk y ūs, liudija iš esmės neigiamą
lie u ių požiū į į gy ūnijos pasaulį.“ (Guda ičius 2009: 119).

ANŽELIKA GAIDIENĖ
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
2.1.5. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo (skysčio
ekėjimo, liejimosi a ba plakimosi) me u keliamą ga są
Žemiau pa eik ų eiksmažodžių eikšmės, susijusios su gė imu, dėl ga so
požymio an inės nominacijos p ocese įgijo me a o ines eikšmes.
a) Šiam pog upiui p iklausančių eiksmažodžių eikšmių SP y a ga sas, ke-
liamas skysčio ekėjimo, liejimosi me u:
(1) pliaup i 1. ʻsma kiai ly iʼ: Lie us pliaup e pliaupė kelias dienas. → 3. ʻdaug,
godžiai s ėb i, ge iʼ: Tu pliaupi be saiko ą ka ą. Pliaupk ba ščių. (BŽe)
(2) kliauk i 1. ʻsma kiai ly iʼ: Visą dieną lie us kliaukia. → 4. ʻgodžiai ge i,
s ėb iʼ: Vandenį kliaukiu isą dieną. Talkininkai alų kliaukia. (BŽe)
(3) kliok i kLIAUk I 1. ʻsma kiai ly iʼ: Lie us kliokė isą nak į. → 4. ʻgodžiai ge -
i, s ėb iʼ: Kliokiu andenį – oškina. (BŽe).
Veiksmažodžių pliaup i, kliauk i (kliok i) galė ume išski i da i s ambesnio
ijimo SP – y i didelį gu kšnį.
b) Žemiau pa eik ų eiksmažodžių eikšmių būdingiausias SP aip pa y a
ga sas, ik keliamas skysčio plakimosi me u.
Veiksmažodžių kliukin i i kliunkin i (jie y a a ian ai) iš es inės eikšmės
ʻkliuksin ge iʼ (ku kliuksė i eiškia ʻsu ga su eliūskuo is, plak isʼ) emiasi pa-
g indine eikšme ʻda y i, kad kliukė ų, kliuksė ų, mėgin i, a kliukaʼ:
(1) kliukin i 1. ʻda y i, kad kliukė ų, kliuksė ų, mėgin i, a kliukaʼ: Kam
kiaušinius kliukini? → 3. ʻkliuksin ge iʼ: Vaikas kliukina apelsinų sul is. Jis
alų iš bu elio kliukina. (BŽe)
(2) kliunkin i 1. kliukin i 3 > ʻkliuksin ge iʼ: Vaikinas iš bu elio kliunkina
alų. Kokį gė imą mėgs a e kliunkin i asa ą? Kliunkinu i kliunkinu mine alinį
andenį [pieną]. (BŽe)
Veiksmažodžio kliuken i pi ma BŽe nu odoma eikšmė y a ʻsu ga su kliuk-
sin ekė i, bėg iʼ. Ap a iamo eiksmažodžio kliuken i pag indinė eikšmė ski-
iasi nuo aukščiau ap a ų eiksmažodžių kliukin i i kliunkin i, u inčių ą pa-
čią šaknį, pag indinės eikšmės, nes nu odomas pa s skysčio ekėjimo, bėgimo
eiksmas:
(3) kliuken i 1. ʻsu ga su kliuksin ekė i, bėg iʼ: Vanduo kliukena iš bu elio. →
2. ʻge i kliuksin ʼ: Vaikas kliukena iš bu elio pieną. (BŽe)
Veiksmažodžio pliumpin i iš es inė eikšmė ʻgodžiai ge iʼ siejama su pa-
g indine eikšme ʻpil i, eliūskuo i skys į sukelian ga sąʼ (BŽe okia eikšmė
nepa eik a):
(4) pliumpin i 1. ʻgodžiai ge iʼ: Ry ais pliumpiname a ba ą. (BŽe)
S aipsniai / A icles 213
Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys
Plg. su pi ma šio žodžio eikšme, pa eik a LKŽe: ʻpil i, eliūskuo i skys į
sukelian ga sąʼ.
Aukščiau minė uose ekėjimo ga sus žyminčiuose gė imo eiksmažodžiuo-
se galima įž elg i ne ik me a o inį pe kėlimą (panašumas į upelio, lie aus ke-
liamus ga sus), be i me onimiją, nes pe kėlimas yks a pe ieną iš gė imo
požymių – speci inį ga są, a s o aujan į isam kompleksiniam iziologiniam
p ocesui.
Apibend inan galima eig i, kad dažniausiai me a o iniu būdu gė imo sino-
nimų a si anda no in pab ėž i, iš yškin i ypa ingą pa ies gė imo eiksmo po-
būdį a ba skysčio ekėjimo, liejimosi me u keliamą ga są.
2.2. Me oniminis eikšmių pe kėlimas
Re ais a ejais o muojan gė imo eiksmažodžių eikšmes enka me onimi-
jai. Galė ume išski i okias nag inėjamų eiksmažodžių me onimijos ūšis: e-
zul a as ie oj eiksmo, p iežas is ie oj ezul a o i dalis ie oj isumos.
Žemiau šios ūšys ap a iamos smulkiau.
2.2.1. Rezul a as ie oj eiksmo
Šiai me oniminei ūšiai p iklauso eiksmažodžiai sp og i, pamp i i pus i.
Me oniminė eiksmažodžio sp og i eikšmė ʻgodžiai y i, ės i, ge iʼ galė-
ų bū i siejama su mo y uojančia eikšme ʻlabai p isipildžius bū i empiamam,
plečiamamʼ, už iksuo a LKŽe (BŽe okios eikšmės nė a):
(1) sp og i 6. ʻgodžiai y i, ės i, ge iʼ: Už eks au sp og i medų, palik i man.
(BŽe)
Plg. LKŽe 4. ʻlabai p isipildžius bū i empiamam, plečiamamʼ: O jau
sp ogs a anam idu iai – p igė ęs o andens Lk. Nuo ų pelų i sp ogs a daba
e šiam pil ai, ka užėda jų Rd. Nebegaliu e i, man bu na pusiau sp ogs a!
LMD(Sln).
Veiksmažodis sp og i u i da ieną eikšmę – ʻgodžiai ge i alkoholinius gė-
imusʼ: Ga o algą i sp ogs a. (BŽe), ku i y a susijusi bū en su alkoholinių g i-
mų a ojimu. Toks eiškinys, kai žodis imamas a o i ne isa juo nominuoja-
ma klase, o ik am ik a dalimi, adinamas eikšmės siau ėjimu.
Ki i du eiksmažodžiai, p iklausan ys šiam modeliui, y a pamp i i pus i. Jų
me oniminės eikšmės, susijusios su gė imu, g eičiausiai y a išsi u uliojusios iš
pag indinių (p o o ipinių) eikšmių:
ANŽELIKA GAIDIENĖ
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
(2) pamp i 1. ʻpūs is, plės is, pu s i, pus iʼ: Ka ė p isi ijo dobilų su asa i ėmė
pamp i. Pe siėdusį pamps an į aguo į eikia a inė i. → 2. ʻgodžiai, daug
ge i, algy i, y iʼ: Kiek u gali o alaus pamp i? (BŽe)
(3) pus i 1. ʻdidė i ū iu, apim imi (pp . ko kenksminga užėdus, už algius)ʼ:
Ka ės nuo dobilų pun a. Nuo apsi algymo idu iai pun a. → 2. ʻgodžiai algy i
a ge iʼ: Kiek u gali pus i alų?! Jam ik pus i e ūpi, o p ie da bo nė k us . (BŽe)
Ryškiausiu šių eiksmažodžių SP galė ume išski i iziologinį pilnumo
pojū į.
2.2.2. P iežas is ie oj ezul a o
P o o ipinė (mo y uojan i) eiksmažodžio pil i eikšmė y a susijusi su skys-
čio liejimu į objek o idų, plg. ʻlie i (skys į) į idųʼ: Pil i yną iš bu elio į au ę. Jis
pila jai ka ą [ka os]. Šeimininkas pila pu ojan į alų į ąso į. Lie u iai pylė an jų e -
dan į andenį, s aidė akmenis. (BŽe). Mo y uo oji eikšmė aip pa y a susijusi
su skysčio pylimu, ik me onimiškai pa a o as objek as y a žmogaus idus, plg.
ʻdaug ge iʼ: Visą dieną jie pylė alų. (BŽe).
2.2.3. Dalis ie oj isumos
Šiai me oniminei ūšiai p iski iamas eiksmažodis y i, ku io mo y uojan i
eikšmė ʻs um i ykle mais ą į sk andįʼ žymi algymo eiksmo bū inąjį e apą –
mais o ijimą, o me onimine eikšme ʻgodžiai algy i, ge iʼ imamas žymė i i-
suminis algymo p ocesas.
(1) y i 1. ʻs um i ykle mais ą į sk andįʼ: Ne u iu dan ų, ai iską yju nek am-
ęs kaip ga nys. Tokį kąsnį yk, kokį apžioji ( lk.). → 3. ʻgodžiai algy i, ge -
iʼ: Ko yji s ačiomis, sėsk?! Ryja kaip a klys, di ba kaip gaidys ( lk.). (BŽe)
Toliau s aipsnyje pa eikiamas p elimina us lie u ių kalbos gė imo eiksma-
žodžių sinonimų inklas.
S aipsniai / A icles 215
Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys
2 PAV. P elimina us lie u ių kalbos gė imo eiksmažodžių sinonimų inklas
ge i
FP
FGP
gu k i
mu k i
FLDP
siu b i
s iaub i
iaub i
FLLP
plemp i
GTP
1 kauš i
GPP
2 kauš i
Me a P
Panašu į ETV
d ož i
ašy i
bubin i (buby i)
a y i
Panašu į J
mes i
lenk i
(iš)mau i
mauk i
auk i
Panašu į T
šu in i
Panašu į GV
lak i
liuob i
Panašu į KG
pliaup i
kliauk i (kliok i)
kliukin i (kliunkin i)
pliumpin i
kliuken i
Me onP
PP
sp og i
pamp i
pus i
OP
pil i GP
y i
APIBENDRINAMOSIOS IŠVADOS
Veiksmažodžių, p iklausančių koncep ui GER I, eikšmių analizė leidžia da-
y i okias iš adas:
1. A čiau koncep o GER I cen o y a pi minės nominacijos eiksmažodžiai,
ku ių eikšmėse už iksuo i SP y a susiję su žmogaus a ba gy ūno gė imo
eiksmo iziologija, . y., lūpų, dan ų, liežu io i ge klės mo o iniais jude-
siais, p z.: gu k i, siu b i. Šios nominacijos gė imo eiksmažodžiai dažniau-
siai y a mo y uo i išo iškai, . y. jų šaknys ikoniškai žymi am ik us gė i-
mą lydinčius speci inius ga sus.
2. Didesnė dalis koncep ui GER I p iklausančių sinonimų eikšmių y a a si a-
dusios seman inės de i acijos būdu.
2.1. Me a o iniams poliseminiams yšiams enka s a bus aidmuo o -
muojan gė mo sinonimų seman ines s uk ū as. Išski i šie me a o-
inių eikšmių, susijusių su gė imu, pe kėlimo modeliai: 1) panašu į
mo y uojančia eikšme nusakomą ene gingą, ikslingą eiksmą, p z.:
ANŽELIKA GAIDIENĖ
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
d ož i; 2) panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą judesį, p z.: mes-
i; 3) panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u išski-
iamą empe a ū ą, p z.: šu in i; 4) panašu į mo y uojančia eikšme
nusakomą eiksmą, a liekamą gy ūno, p z.: lak i i 5) panašu į mo y-
uojančia eikšme nusakomo eiksmo (skysčio ekėjimo, liejimosi a ba
plakimosi) me u keliamą ga są, p z.: kliauk i. A lik as y imas pa odė,
kad dažniausiai me a o iniu būdu gė mo sinonimų a si anda no in
pab ėž i, iš yškin i ypa ingą pa ies gė mo eiksmo pobūdį, p z.: d ož i,
bubin i, mes i, a ba skysčio ekėjimo, liejimosi me u keliamą ga są, p z.:
pliaup i, kliauk i.
2.2. Me oniminis gė mo sinonimų eikšmių pe kėlimas nė a dažnas. Nu-
s a y i keli me oniminio eikšmių pe kėlimo a ejai, ku iuos galima
ski i okioms me onimijos ūšims: ezul a as ie oj eiksmo (ʻpilnumo
pojūčioʼ SP), p z.: sp og i, p iežas is ie oj ezul a o (ʻobjek oʼ SP), p z.:
pil i, i dalis ie oj isumos (ʻge klėsʼ SP), p z.: y i.
3. A likus y imą paaiškėjo, kad seman ines eiksmažodžio ge i sinoni-
mų a si adimo p iežas is lemia kalbančiųjų no as gė mo eiksmą į a dy-
i į ai iais žodžiais, akcen uojan ai ieną, ai ki ą kogni y inį požymį.
Pa adinan gė mo eiksmą dažniausiai ak ualizuojami SP y a kele iopo
pobūdžio – susiję su bu nos bei judesio iziologija i skysčio keliamu ga su.
SINONIMŲ TINKLO SUTRUMPINIMAI
FGP – iziologinis ge klės po y is
FLDP – iziologinis lūpų i dan ų eiklos po y is
FLLP – iziologinis lūpų i liežu io eiklos po y is
FP – iziologiniai gė imo požymiai
GP – ge klės požymis
GPP – gė imo su p iemone požymis
GTP – gė imo ikslo požymis
Me a P – me a o inis eikšmių pe kėlimas
Me onP – me oniminis eikšmių pe kėlimas
OP – objek o požymis
Panašu į ETV – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą ene gingą, ikslingą
eiksmą

S aipsniai / A icles 217
Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys
Panašu į GV – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą, a liekamą gy ūno
Panašu į J – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą judesį
Panašu į KG – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo (skysčio ekėjimo,
liejimosi a ba plakimosi) me u keliamą ga są
Panašu į T – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u išski iamą
empe a ū ą
PP – pilnumo pojūčio požymis
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Ap esjan – Апресян Юрий Д. 1974: Лексическая семантика: cинонимические
средства языка. Москва: Наука.
BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke i-
čienė ( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Za-
ba skai ė. P og amuo ojas V. Sa ke ičius. D. 1: Į adas, B, C, H, J, O. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2014. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l ; BŽe ank aš is.
C use D. Alan 1986: Lexical Seman ics. Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess,
MA.
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. Kaunas: VDU. P ieiga in e ne e: h p://
eks ynas. du.l / eks ynas/.
DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed.
S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne inė e sija, 2011. P i-
eiga in e ne e: h p://dz.lki.l .
F aenkel E ns 1962–1965: Li auisches e ymologisches Wö e buch 1–2. Heidel-
be g: Win e .
Gaidienė Anželika 2015: An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksma-
žodžių seman iniai a si adimo ypa umai. – Ac a Linguis ica Li huanica 73 ( engiamas
spaudai).
G i ėnienė Au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a -
mėje. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Guda ičius Aloyzas 1994: Leksinė seman ika. Viene ai. Ryšiai. S uk ū os. Šiauliai:
Šiaulių pedagoginis ins i u as.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Guda ičius Aloyzas 2007: G e inamoji seman ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o
leidykla.
Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika ( au a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e -
si e o leidykla.
Guda ičius Aloyzas 2011: Reikšmė – są oka – koncep as i p asmė. – Res Huma-
ni a iae 10, 108–119.
Guda ičius Aloyzas 2013: Žodžio seman inė s uk ū a nominacijos požiū iu. –
Filologija 18, 70–92.
Jakai ienė E alda 1988: Leksinė seman ika. Vilnius: Mokslas.
Jakai ienė E alda 2007: Dėl sinonimijos i daugia eikšmiškumo san ykių. – Res
Humani a iae 2, 34–45.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Kaukienė Aud onė 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžio is o ija 1. Klaipėda: Klaipė-
dos uni e si e as.
Kub iako a – Кубрякова Елена С. 2004: Язык и знание: На пути получения
знаний о языке: Части речи с когнитивной точки зрения. Роль языка в познании
мира. Москва: Языки славянской культуры.
Labu is Vi as 2007: Gabenimo eiksmažodžių seman ika i sinonimika. – Kalbos
kul ū a 80, 32–44.
Lako Geo ge 1993: The Con empo a y Theo y o Me apho . Me apho and Though .
Camb idge.
Lassan Eleono a 2002: «Надежда»: семантический и концептуальный анализ. –
Respec us Philologicus 2(7), 32.
Lybe is An anas 2002: Sinonimų žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Lybe is An anas 2009: Leksikog a ijos eo ija i p ak ika, sud. Zi a Šimėnai ė. Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Lie u ių kalbos e imologinio žodyno duomenų bazė. Vilnius: Vilniaus uni e si e as,
2007–2012. P ieiga in e ne e: h p://e imologija.bal nexus.l /
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių
kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au-
as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a nau-
jin a e sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l
S aipsniai / A icles 219
Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys
Ma cinke ičienė Rū a 2006: Koncep ualioji me a o a e ime. – Da bai i dienos
45, 109–118. P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l /publikacijos/dd45_ u a.pd .
Ma cinke ičienė Rū a 2011: Žodžio eikšmė. Žodynai i eks ynai. Kaunas: Vy-
au o Didžiojo uni e si e as.
Mikulsas Rolandas 2009: Kogni y inė ling is ika i leksikog a ijos p oblemos. –
Kalba i žmonės. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 39–80.
Mu phy M. Lynne 2010: Lexical Meaning. Camb idge [N.Y.]: Camb idge Uni e -
si y P ess.
Plungian Vladimi 2011: G ama inių ka ego ijų ipologija 2. Vilnius: Asociacija
„Academia Salensis“: Vilniaus uni e si e as.
Popo a, S e nin – Попова З. Д., Стернин И. А. 2010: Когнитивная
лингвистика. Москва: Восток – Запад.
Sližienė Nijolė 1994–2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1–2.
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Sližienė Nijolė 2005: Veiksmažodžių s ig i, s oko i, ūk i sinonimiškoji eikšmė i
jų a ojimo ypa umai. – Kalbos kul ū a 78, 128–132.
Šmelio – Шмелев Дмитрий Н. 2008: Очерки по семасиологии русского
языка. Москва: Издательство ЛКИ.
Taylo John 2003: Nea synonyms as coex ensi e ca ego ies: ʻTallʼ and ʻhighʼ e i-
sed. – Language Sciences 25, 263–284.
Unge e F ied ich, Schmid Hans-Jö g 1996: An in oduc ion o cogni i e linguis-
ics. London: Longman.
U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas; 2-asis leidimas, Vil-
nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2009.
U bu is Vincas 1965: Žodžio umpas kele o a minių sinonimų e imologija. – Bal-
is ica 1(1), 67–81.
U bu is Vincas 1998: Lie. pašinas i ( m.) pašaiža – bend ašakniai sinonimai. –
Bal is ica 33(1), 49–57.
Valiuly ė Elena 1998: Daba inės lie u ių kalbos sin aksiniai sinonimai: ie os, laiko i
p iežas ies aiška. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Vaskelienė Jolan a 2000: Da ybiniai sinonimai [mokomoji knyga ilologijos specia-
lybių s uden ams]. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Seman ic Reasons o Appea ance o Synonyms
o he Ve b o d ink
SUMMARY
The objec o his a icle is a ich seman ic g oup which has no ye been analysed be-
o e – d inking e bs aken om he e sion o he Dic iona y o he S anda d Li huanian
Language which is cu en ly in he p ocess o compila ion. The esea ch seeks o es ima e
which ea u es o he ac ual phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in
he language, which de e mine he ise o new d inking e bs. The esea ch also seeks o
es ima e he e iciency o hese seman ic ea u es. A p elimina y synonym ne wo k o he
e b o d ink is gi en a he end o he a icle.
Į eik a 2014 m. ugsėjo 1 d.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
anzelika.gaidi[email p o ec ed]