Semantinės veiksmažodžio „gerti“ sinonimų atsiradimo priežastys

196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII ANŽELIKA GAIDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija i leksikog a ija. SEMANTINĖS VEIKSMAŽODŽIO GERTI SINONIMŲ ATSIRADIMO PRIEŽASTYS Seman ic Reasons o Appea ance o Synonyms o he Ve b o d ink ANOTACIJA Šio s aipsnio objek as y a gausi i ne i a seman inė g upė – lie u ių kalbos gė mo eiksmažodžiai, iš ink i iš engiamo Bend inės lie u ių kalbos žodyno. Ty imu siekiama nu- s a y i, kokie ik o ės eiškinių, daik ų a eiksmų požymiai kalboje i s a seman iniais požymiais, lemiančiais naujų gė imo eiksmažodžių a si adimą. S aipsnio pabaigoje pa- eikiamas suku as p elimina us eiksmažodžio ge i sinonimų inklas. ESMINIAI ŽODŽIAI: sinonimas, koncep as, nominacija, leksinė eikšmė, seman inis po- žymis, sinonimų inklas. ANNOTATION The objec o his a icle is a ich seman ic g oup which has no been analysed be o e – d inking e bs o he Li huanian language aken om he Dic iona y o he S anda d Li huanian Language which is cu en ly in he p ocess o compila ion. The esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language, which de e mine he ise o new d inking e bs. A p elimina y synonym ne wo k o he e b o d ink is gi en a he end o he a icle. KEYWORDS: synonym, concep , nomina ion, lexical meaning, seman ic ea u- e, synonyms ne wo k. S aipsniai / A icles 197 Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys Sinonimų eo ijos klausimą iki šiol g ildena į ai ūs pasaulio leksinės seman- ikos specialis ai – Ju ij D. Ap esjan (1974), John R. Taylo (2003), M. Ly- nne Mu phy (2003), Pe a S o johann (2010) i k . Vis da disku uojama sino- nimų są okos sup a imo, sinonimų nus a ymo, klasi ikacijos, eilių suda ymo i k . klausimais. Taikan kalbos echnologijas ku iami sinonimų inklai, sinoni- mų bazės, ašomi nauji sinonimų žodynai. Lie u ių kalbo y oje sinonimai (konk ečiau – leksiniai) mažai i i1. Vienas iš pi mųjų sinonimų y ėjų y a An anas Lybe is, ku is šia ema apsigynė di- se aciją Lie u ių kalbos sinonimų žodynas i jo suda ymo p incipai (1959), pa ašė pi mąjį i kol kas ienin elį Sinonimų žodyną (Lie u ių kalbos sinonimų žodynas 1961 m.; Sinonimų žodynas 1981 m. i šio žodyno an as pa aisy as leidimas 2002 m.). Šio mokslininko indėlis į lie u ių kalbos sinonimų y imus y a i in e ingas. A. Lybe is sa o da buose nemažai dėmesio sky ė sinonimų apib ėži- mo, jų iden i ikacijos, a ankos, eilių suda ymo, sinonimų žodyno ašymo p in- cipams i ki iems klausimams (plačiau ž . Lybe is 2009: 21–82). Jo su o muluo- os i ap ašy os eo inės nuos a os iki šiol y a e inamos. Lie u ių ling is inėje li e a ū oje nuodugniai iš i i i ap ašy i da ybiniai sinonimai – Jolan a Vaskelienė šia ema apgynė dise aciją, išleido mokomąją p iemonę Da ybiniai sinonimai (2000), pa ašė s aipsnių. Sin aksinius sinonimus y a plačiai iš y usi Elena Valiuly ė Daba inės lie u ių kalbos sin aksiniai sinoni- mai: ie os, laiko i p iežas ies aiška (1998) i k . Leksinių sinonimų klausimu pa ašy a s aipsnių, ski ų konk e iems sinoni- mams, jų e imologijai, a osenai ap a i, p z.: Vinco U bučio „Žodžio um- pas kele o a minių sinonimų e imologija“ (1965), „Lie. pašinas i ( m.) pašai- ža – bend ašakniai sinonimai“ (1998); Nijolės Sližienės „Veiksmažodžių s ig i, s oko i, ūk i sinonimiškoji eikšmė i jų a ojimo ypa umai“ (2005); Vi o La- bučio „Gabenimo eiksmažodžių seman ika i sinonimika“ (2007); E aldos Ja- kai ienės „Dėl sinonimijos i daugia eikšmiškumo san ykių“ (2007) i k . Tačiau naujų, g ildenančių sinonimų a si adimo p iežas is, i iančių sinoni- mų seman inius požymius, aikančių naujus me odus, kalbos echnologijas i k ., leksinių sinonimų y imų nė a. Šio s aipsnio objek u pasi ink i eiksmažodžiai, p iklausan ys koncep ui GER I. Ty imu siekiama nus a y i, kokie ik o ės eiškinių, daik ų a eiks- mų požymiai kalboje i s a seman iniais požymiais, lemiančiais naujų gė imo eiksmažodžių a si adimą. Siekian ikslo išsikel i okie užda iniai: nus a y i 1 Bend ieji sinonimiškumo klausimai y a ap ašy i E aldos Jakai ienės knygose Lie u ių kalbos leksikologija (1980) i Leksikologija (2009; 2010). Taip pa sinonimus y a y ę Juozas Pikčilingis (Leksinė i g ama inė sinonimika, 1969; sky elis apie sinonimus „Lie u ių kalbos s ilis ikos“ an- oje dalyje, 1975) i Kazimie as Župe ka (Lie u ių kalbos s ilis ika, 1983). ANŽELIKA GAIDIENĖ 198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII lie u ių kalbos gė imo eiksmažodžių nominacijos būdus; išnag inė i seman- ines nag inėjamų eiksmažodžių s uk ū as; nus a y i i ap ašy i seman inius eiksmažodžių eikšmių a pusa io san ykius; emian is iš i a medžiaga su- ku i p elimina ų lie u ių kalbos gė imo eiksmažodžių sinonimų inklą. S aipsnyje pa eik as y imas g įs as kogni y inės i s uk ū inės ling is i- kos me odais. Koncep ui GER I eikš i bend inė lie u ių kalba u i nemažai eiksmažodžių. Veiksmažodis ge i y a pag indinis (cen inis) žodis, lie u ių kalboje plačiausiai2 a ojamas gė mui nusaky i. Baigiamame eng i Bend inės lie u ių kalbos žody- ne ( y . edak o ė Danu ė Liu ke ičienė) iš iso už iksuo a apie penkiasdešim eiksmažodžių3, ku ių eikšmės eksplikuojamos ʻsiu b i a y i skys įʼ. Tokia koncep ui GER I p iklausančių eiksmažodžių gausa odo, kad sinonimijos eiš- kinys bend inėje lie u ių kalboje y a labai išplė o as, adinasi, bū inas i i, kad nus a y ume jo unkciona imo kalboje p iežas is. S aipsnyje emiamasi okiais eo iniais aspek ais. 1. Koncep o e minas ling is ikoje sup an amas į ai iai, ienų jis apa inamas su są oka (Jakai ienė 2010: 46), ki ų sup an amas plačiau – „kaip he e ogeninis daugiadimensis žinių apie pasaulį i pa y imo iene as“ (Guda ičius 2011: 112), da ki ų da buose iš yškinama koncep o komunikacinė unkcija (Lassan 2002: 32). P i a iama nuomonei, kad koncep as y a s uk ū uo o žinojimo iene as, i- sos žinios apie daik ą i eiškinį, už iksuo os žmonių, kalbančių a kalba, sąmo- nėje (K ašy ė, Papau ėly ė 2013: 108). Vadinasi, koncep as nebū inai gali u ė i kalbinę aišką, pa yzdžiui, lie u ių i usų kalbose y a koncep as jAUNAVEDŽIAI (молодожены) ʻneseniai susi uokęʼ, be nė a žodžio, ku is į a dy ų koncep ą ʻse- niai edę su uok iniaiʼ (Popo a, S e nin 2007: 35). Tačiau leksinei seman ikai y a s a bi koncep o kalbinė aiška. Kaip eigia Aloyzas Guda ičius, „kiek iena nomi- nacija ak ualizuoja paski us koncep o b uožus, pa yzdžiui, ži gas, kumelys, kuinas, kumeliukas pab ėžia a ski us koncep o ʻa klysʼ požymius“ (Guda ičius 2009: 51). A pažin i, kokie koncep o GER I požymiai4 ak ualizuojami šiam koncep ui p i- klausančių eiksmažodžių eikšmėse, gali padė i nag inėjamo koncep o u inį suda- an ys a i inkamo iziologinio eiksmo scena ijaus elemen ai (plačiau ž . Gaidienė 2015). Len elėje pa eik i scena ijaus elemen ai bu o nus a y i emian is kon eks o analize (duomenys im i iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau – DLKT). 2 Daba inės lie u ių kalbos eks yne as a pe dešim ūks ančių eiksmažodžio ge i a osenos pa- yzdžių. Pa yzdžių ieško a pagal šaknį ge - (gė -) pasi enkan asmenuojamąsias i neasmenuo- jamąsias eiksmažodžio o mas. 3 Po galu inio Bend inės lie u ių kalbos žodyno edaga imo šiame s aipsnyje pa eik i žodyno s aipsniai gali keis is. 4 Kogni y inėje ling is ikoje a ojamas a ibu o e minas (plačiau ž . Unge e , Schmid 1996: 22). S aipsniai / A icles 199 Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys 1 LENTELĖ. Koncep o GER I scena ijus5 FIzINIS / FIzIOLOGINIS VEIkSMAS Nebū inasis izinis eiks- mas, einan is p ieš bū i- nąjį iziologinį eiksmą. A liekan eiksmą daly auja / nedaly auja anka su p ie- mone. Bū inasis iziologinis eiksmas – skysčio siu bi- mas i ijimas. A liekan eiksmą daly auja lūpos, dan ys, liežu is, ge - klė, yklė i pil as. Kelia p ie bu nos bu elį, ge ia gu kšnį, an ą i […] Anuka ge ia limonadą iš sa o au ės. / Ka š ą pa asa io dieną Galipas i Nicha as mokiniams ski ame uale e iesiog iš čiaupo ge ia paš inkusį andenį. Mes s ebėjomės, kad jis bu o išmokęs iek daug ge i – užsi e čia pilnu ėlį s iklą i nu- yja ienu gu kšniu. Užkaičiau a ba os i žiū ėjau, kaip ji mažais gu kšneliais ją ge ia, kaip šyla jos sk uos ai […] Baisingai siu b- damas baigė ge i kok eilį i p adėjo pasako i. VEIkSMO A LIkėjAS žmogus / gy ūnas5Klausas ge ia an ą puodelį s ip ios ka os. / Nes samb ėšky p ie o šal inio a eina ge i ilkas. VEIkSMO OBjEk AS – SkYS IS nealkoholiniai (šal i / šil i / ka š i) / alkoholiniai g i- mai Jie ge ia ik mine alinį i pap as ą andenį. / Me ginos p ie ba o ge ia šampaną. Ty imai pa odė, kad koncep ui GER I p iklausančių eiksmažodžių eikšmė- se ienaip a ki aip y a ak ualizuojami nag inėjamo koncep o u inio požy- miai, pa yzdžiui, ʻ ijimasʼ už iksuo as eiksmažodžio gu k i eikšmėje, ʻjude- sysʼ – mes i, lenk i eiksmažodžių eikšmėse i . . 2. Kogni y inėje kalbo y oje nominacija sup an ama kaip koncep o į a diji- mas (G i ėnienė 2006: 24). S a biausias nominacijos eo ijos klausimas – ku i žinojimo apie daik ą a eiškinį dalis, sąmonės su okiama i palaipsniui am- pan i o daik o a eiškinio koncep u, y a nominuojama (Kub iako a 2004: 70). Kaip jau minė a, s aipsnio ikslas y a nus a y i, kokie ik o ės eiškinių, daik ų a eiksmų požymiai kalboje i s a seman iniais požymiais, lemiančiais nau- jų gė imo eiksmažodžių a si adimą. Vadinasi, s a bu nus a y i ski iamuosius, speci inius gė imo eiksmažodžių eikšmių seman inius požymius, ku ie ski ia koncep ui GER I p iklausančių sinonimų eikšmes, be ka u suda o nag inėja- mo koncep o u inį. P imin ina, kad adiciškai seman iniu požymiu ( aip pa a ojami e minai – sema, seman inis komponen as, noema i k .) laikomas smul- kiausias sudedamasis seman inis eikšmės elemen as (Jakai ienė 2010: 57 i k .). 5 Iš pa yzdžių ma y i, kad gė imo eiksmo a likėjas gali bū i ne ik žmogus, be i gy ūnas. Ta- čiau šiame s aipsnyje nag inėjamas ik gė imo iziologinis eiksmas, a liekamas žmogaus. ANŽELIKA GAIDIENĖ 200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII S aipsnyje koncep ui GER I p iklausan ys eiksmažodžiai pi miausia su- ski s y i pagal nominacijos būdus – pi minės, an inės ( iesioginės i ne iesio- ginės) nominacijos eiksmažodžius6. 2.1. Pi minės nominacijos ezul a as y a neiš es inis eiksmažodis, a si a- dęs kalbančiųjų susi a imu (Jakai ienė 1988: 24), p z.: gu k i ʻ algy i, ge i, les i (pp . godžiai, g ei ai)ʼ (BŽe). Pi minės nominacijos gė imo eiksmažodžiai daž- niausiai y a mo y uo i išo iškai ( one iškai), . y. okių eiksmažodžių šaknys ikoniškai žymi am ik us gė imą lydinčius speci inius ga sus. Šios nominaci- jos eiksmažodžių seman iniai požymiai pap as ai y a iesiogiai susiję su žmo- gaus gė imo p oceso iziologija, . y. lūpų, dan ų, liežu io i ge klės mo o iniais judesiais. 2.2. An inės iesioginės nominacijos ezul a as – da inys, ku is sa o aiška i eikšme emiasi ki u, pap as esnę s uk ū ą u inčiu eiksmažodžiu (Jakai ie- nė 1988: 24). Da iausios gė imo eiksmažodžių p iesagos y a -(i)o i (-sno i, -šno- i) i - elė i. P iesagos -(i)o i (-sno i, -šno i) ediniai žymi ka ojamą, mažo in en- sy umo gė imo eiksmą, p z.: gi sno i (: ge i) ʻpamažu, po upu į ge iʼ (BŽe); siu bčio i (: siu b i) ʻiš leng o, po upu į ge iʼ (BŽe), o p iesagos - elė i ediniai žymi mažybinį gė imo eiksmą, p z.: gu kš elė i (: gu kš ) ʻkiek išge iʼ (BŽe); siu b elė i (: siu b ) ʻkiek išge i, nuge iʼ (BŽe) i k . Kadangi p iesaginės o mos žymi gė imo p oceso laikinės aidos būdus, ki aip sakan , aspek ines ( eikslo) eikšmes, odėl oliau s aipsnyje šie eiksmažodžiai nebus nag inėjami. 2.3. An inės ne iesioginės nominacijos ezul a as – seman inis da inys – naujai susi o ma usi žodžio eikšmė (Jakai ienė 1988: 24). P ipažįs ama, kad dėl daugia eikšmio žodžio eikšmes siejančių am ik ų san ykių (nusis o ėju- sių me a o inio a me oniminio išplė imo keliu), jos suda o seman inį kon inu- umą, adinamą žodžio seman ine s uk ū a. Kaip eigia Dmi ijus Šmelio as, „jeigu eikė ų pa aizduo i seman inę daugia eikšmio žodžio eikšmių s uk ū- ą g a iškai, gau ume ne apsk i imą („bend a eikšmė“), padalin ą į sek o ius („bend os eikšmės a ian ai“), be besiliečiančius a pusa yje (a), ka ais i ienas an ki o „užeinančius“ (b) apsk i imus“ (ž . 1 pa .) (Šmelio as 2008: 83– 84). Ki aip sakan , daugia eikšmio žodžio eikšmės a pusa yje y a seman iš- kai susijusios, nes iena eikšmė a si „pe eina“ į ki ą eikšmę pagal am ik as seman ines asociacijas (Šmelio as 2008: 88). 6 Šiame s aipsnyje palik i E aldos Jakai ienės da buose a ojami e minai – pi minė, an inė ( iesioginė i ne iesioginė) nominacija. S aipsniai / A icles 201 Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys 1 eikšmė 2 eikšmė 1 eikšmė 2 eikšmė a) b) 1 PAV. Seman inė daugia eikšmio žodžio eikšmių sis ema 2.3.1. Nus a an daugia eikšmio eiksmažodžio p o o ipinę eikšmę, iš ku- ios dažniausiai išsi u ulioja i naujos su gė imù susijusios eikšmės, em asi p o o ipų eo ija, plačiai aikoma kogni y inėje ling is ikoje. P o o ipo e minas siejamas su XX a. a lik ais Eleono os Roš y imais. Ti - dama židinio spal ų po eikį ka ego ijų o ma imuisi, E. Roš nus a ė, kad ne- paisan šių spal ų cen inės padė ies, ekspe imen o daly ių jos nebu o ge iau ski iamos. Šis y imas leido mokslininkei a sisaky i a o o cen inių (židinio) spal ų e mino, o ie oj jo a o i p o o ipo e miną (Mikulskas 2009: 46; pla- čiau ž . Unge e , Schmid 1996: 6–14). P o o ipu adinamas būdingiausias ka- ego ijos na ys (Unge e , Schmid 1996: 10), pagal ku į galima a pažin i i pačią ka ego iją. Tam ik ais a ejais p o o ipas gali a s o i ki us ka ego ijos na ius. Kaip eigia Rū a Ma cinke ičienė, p o o ipų eo iją „p i aikius seman inei žo- džio s uk ū ai galima eig i, kad p o o ipiškos, pi minės, esminės a ba pag in- dinės y a konk ečios, juslėmis apčiuopiamos pasaulio objek us į a dijančios žodžio eikšmės“ (Ma cinke ičienė 2006: 110). Pa yzdžiui, p o o ipiškai a - ojamas eiksmažodis d ož i eiškia ʻda y i po eikį daik ui aš iu į ankiuʼ, o su gė imù susijusi eikšmė ʻgodžiai ge iʼ y a me a o iniu išplė imo keliu išsi u u- liojusi iš p o o ipinės eikšmės. 2.3.2. Bene s a biausias aidmuo o muojan gė imo eiksmažodžių eikš- mes enka me a o iniams polisemiškiems yšiams. Me a o a y a uni e salus eiškinys, am ik as modelis, kalboje a liekan is panašią unkciją, kaip i žodžių da yba, ik y a daug sudė ingesnė. T adiciškai me a o a sup an ama kaip ieno daik o a eiškinio pa adinimo pe kėlimas pa- gal ienokį a ki okį panašumą, dažniausiai išo inį – o mos, dydžio a pan. – ki am daik ui a eiškiniui (Guda ičius 2009: 114). Ki aip sakan , požymiai, p iklausan ys ienai ik o ės s ičiai, dažnai a andami ki oje ik o ės s i yje i kalboje ealizuojami a si iš naujo, i ad esa as be didelių pas angų ima okias eikšmes sup as i iesiogiai. Kaip eigia Ve onika Telija, „me a o izacija p asi- deda nuo p ielaidos, kad y a panašumo a p o muojamo sup a imo apie ik o ę ANŽELIKA GAIDIENĖ 202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII i am ik o kažkuo į ją panašaus, asocia y aus įsi aizda imo apie ki ą ik o ę“7 (Telija 1988: 7). Šią p ielaidą V. Telija adina me a o os modusu, ku is leidžia logiškai i on ologiškai ski ingoms esmėms supanašė i: „be p ielaidos, kad X y a a si Y, negalima jokia me a o a“ (Telija 1988: 7). Tam ik ais i iamų eiksmažodžių eikšmių, a si adusių me a o iniu būdu, a ejais galima įž elg i i koncep ualiųjų me a o ų. P imin ina, kad koncep u- alioji me a o a y a d iejų koncep ualiųjų s ičių (iš akų i ikslo koncep ų) są- eika8 (Lako 1993: 239). Re ais a ejais o muojan gė imo eiksmažodžių eikšmes enka me oni- mijai. T adiciškai me onimija sup an ama kaip „ os pačios si uacijos, ku io- je daik ai i eiškiniai susiję e d ės, laiko, p iežas ies i pan. yšiais, ski ingų aspek ų iš yškinimas“ (Guda ičius 2009: 124). Pap as ai ski iamos ienažo- dė (žodžio eikšmės pe kėlimo pama as, naujos eikšmės a si adimo p iežas is) i daugiažodė (laikoma opu) me onimijos (Ma cinke ičienė 2011: 40). Šiuo a eju mums ūpi ienažodės me onimijos, ku ios laikomos kai ku ių gė imo eiksmažodžių šalu inių eikšmių a si adimo p iežas imi. 3. Remian is nus a y ais gė imo eiksmažodžių seman iniais požymiais, s aipsnio pabaigoje pa eikiamas p elimina us9 lie u ių kalbos gė imo eiksma- žodžių sinonimų inklas10. Sinonimų inklas bu o izualizuojamas p og ama Gephy (plačiau ž . h ps://gephi.gi hub.io/). 1. PIRMINĖS NOMINACIJOS GĖRIMO VEIKSMAŽODŽIAI Veiksmažodis ge i y a pag indinis (cen inis) nag inėjamos sinonimų ei- lės žodis. DLKT as a pe dešim ūks ančių šio eiksmažodžio a osenos 7 Ru. „[…] метафоризация начинается с допущения о подобии (или сходстве) формиру- ющегося понятия о реалии и некоторого в чем-то сходного с ней «конкретного» образ- но-ассоциативного представления о другой реалии.“ (Telija 1988: 7). 8 An. „The concep ual sys em unde lying a language con ains housands o concep ual me- apho s – con en ional mappings om one domain o ano he […]“ (Lako 1993: 239). 9 Tolesni y imai gali pa ikslin i šiame s aipsnyje pa eikiamą eiksmažodžio ge i sinonimų inklą. 10 Vienas iš populia iausių pasaulyje apsk i ai žodžių inklų y a Wo dNe (ž . h p://wo dne .p ince on. edu/). Wo dNe – ai didelė anglų kalbos leksikos duomenų bazė, ku ioje daik a a džiai, eiksma- žodžiai, būd a džiai i p ie eiksmiai kogni y iškai sug upuo i į sinonimų inklus (angliškai adina- mus synse s), a spindinčius žodžių a pusa io yšius (hipe oniminius, hiponiminius, oponiminius i k .). Wo dNe duomenų bazė suku a P ins ono uni e si e o Kogni y iojo mokslo labo a o ijoje. S aipsniai / A icles 203 Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys pa yzdžių11. S ilis iniu a ž ilgiu eiksmažodis ge i y a nekono uo as i pla- čiausiai a ojamas gė mo są okai žymė i: gė mo subjek as – žmogus / gy- ūnas12, plg.: P ieš p iešpiečius ji ge ia ik ka os. Ka ės ge ia andenį. (DLKT), gė mo objek as – skysčiai (nealkoholiniai i alkoholiniai g imai), plg.: Ji ge ia lie aus andenį i ga galiuoja, juokdamasi isais plaučiais. P ie aizdas i p ie s ikliu- ko nepėsčias, ge ia i nepasige ia. (DLKT) Lie u ių kalbos žodynuose eiksmažodžio ge i pag indinė (p o o ipinė) eikšmė apib ėžiama panašiai: (1) LKŽe ʻ y i skys į, amin i oškulįʼ, p z.: Pieną i g ie inę užklupęs pa ož- ą kama oje ge da o iesiog iš milž u ių P.C i . Miegmi, algau, ge iu iki so i SD44. Aš nieko nege iu, ak am ik a ba os J. Ge i andenį semda os iš upe- lio J.Jabl. Pienas s eika ge i J.Jabl. […]; (2) DŽe ʻ y i skys į, malšin i oškulįʼ, p z.: Ka ė ge ia iš kibi o. G. andenį, pieną. Ge iamas puodelis (iš ku io ge ia). Ge iamas anduo (ku į ge ia, in- kamas ge i). […]; (3) BŽe ʻsiu b i i y i skys įʼ, p z.: Ge i a ba ą [ka ą]. Ge ki e i in ą andenį. Gal ge si e su mumis alaus [ yno]? Ka ės gė ė andenį iš upelio. […]. Toliau pi minės nominacijos eiksmažodžiai pagal išski us seman inius po- žymius ( oliau – SP) smulkiau ski s omi į eiksmažodžius, ku ių eikšmėse y a iksuo i iziologiniai gė mo požymiai, eiksmažodžius, ku ių eikšmėse ik- suo as gė mo ikslas i gė mas su p iemone. 1.1. Fiziologiniai gė imo požymiai Koncep ui GER I p iklausančių pi minės nominacijos eiksmažodžių seman- inėje s uk ū oje gė imo eiksmas u i gana aiškią apib ėž į – nag inėjamų eiksmažodžių eikšmėse už iksuo i SP y a susiję su žmogaus iziologija, kon- k ečiau su am ik ais bu nos po y iais ge ian . Fiziologiniai požymiai gė imo eiksmažodžių eikšmėse nė a dažnai ak ualizuojami, galima minė i ik kelis pa yzdžius. Vienų eiksmažodžių eikšmėse už iksuo as ge klės po y is, ki ų – lūpų i dan ų eiklos po y is a ba lūpų i liežu io eiklos po y is. Pagal ai eiksma- žodžiai žemiau ski s omi į kelias g upes. 11 Žiū ė a 2014-03-22. 12 Kaip jau minė a, šiame s aipsnyje nag inėjamas ik gė imo iziologinis eiksmas, a liekamas žmogaus. ANŽELIKA GAIDIENĖ 204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII a) Ge klės po y is Fiziologiniam ge klės po y io pog upiui p iklauso eiksmažodis gu k i, BŽe eiškian is ʻ algy i, ge i, les i (pp . godžiai, g ei ai)ʼ: Gu k i andenį [alų, pieną, sul is]. Ba zdo as aikinas gu kė iš bu eliuko pepsikolą. Žodžiai ge klė, gu klys (i gu k i), gu kšnis, gi a y a os pačios šaknies (Saba- liauskas 1990: 85). Kaip eigia C. D. Buck, „ide. kalbų žodžiai, žymin ys są oką ge klė, e imologiškai siejami su są okomis ʻ y iʼ, ʻapsk i os o mosʼ, ʻsiau a angaʼ, ʻkliuksė iʼ i . .“ (Lie u ių kalbos e imologinio žodyno duomenų bazė). Šiam pog upiui aip pa galima p iski i eiksmažodį mu k i, ku is BŽe eiškia ʻgodžiai algy i, ge iʼ, p z.: A ielką mu kia kai andenį i nepasge ia. Mu - kia s ačiai iš puodynės kap ka inas. (LKŽe)13. BŽe su gė imù susijusi eikšmė pa- eikiama s aipsnyje ka u su okiomis eikšmėmis: 1. ʻišduo i pa pian į ga są (apie ka ę)ʼ i 2. ʻneaiškiai kalbė iʼ. LKŽe eiksmažodis mu k i y a pa eikiamas kaip homonimas (1 i 2) i kaip homo o ma (3): (1) 1 mu k i, -ia, -ė 1. ʻ yliai niu k i, pa p iʼ; 2. ʻu gz i (apie šunį)ʼ; 3. ʻneaiškiai kalbė i, mu mė i, niu nė iʼ; 4. ʻg ei ai algy i, ge i, mauk iʼ; 5. ʻmyluo is, glamonė is, glaus y isʼ 2 mu k i, -ia, -ė ʻbe palio os ly i, me k iʼ 3 mu k i, -s a, -o ʻšlap i nuo p akai oʼ G eičiausiai su gė imù susijusi eiksmažodžio mu k i eikšmė y a pi minė14, o ne pe kel inė. Todėl BŽe galė ų bū i pa eik i du a ski i mu k i žodžiai, . y. homonimai (2): (2) 1 mu k i, mu kia, mu kė 1. ʻišduo i pa pian į ga są (apie ka ę)ʼ: Ka ė mu kia an k osnies. 2. ʻneaiškiai kalbė iʼ: Mu k i po nosimi. 2 mu k i, mu kia, mu kė ʻgodžiai algy i, ge iʼ. b) Lūpų i dan ų eiklos po y is Veiksmažodžiai siu b i, s iaub i i iaub i p iski iami lūpų i dan ų eiklos po y io pog upiui: (1) siu b i 1. ʻčiulp i, auk i (skys į) am ik ais o ganaisʼ: Sul is p o šiaudelį siu biu iš bu elio. Vaikas pieną iš bu eliuko siu bia. (BŽe) (2) s iaub i 1. ʻsu ga su ge i a s ėb iʼ: Šeimininkas pasiskanaudamas s iaubė a ba ą. Jis s iaubia ba ščius, kad ne ausys links a. (BŽe) (3) iaub i ʻgodžiai ge iʼ (BŽe). P z.: T iaubsi, iaubsi, kol plyši. (LKŽe) 13 Pa yzdžiai, susiję su gė imu, paim i iš LKŽe, kadangi BŽe neuž iksuo i. 14 Plg. iš ik uką, už iksuo ą LKŽe: mu k 3. ʻgu k ( ijimui žymė i)ʼ: Tik mu k ienu gu kšniu, i uš- čias s iklelis. S aipsniai / A icles 211 Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys (apie gy ūnus, pp . ka es i šunis)ʼ, p z.: Ka y ė kniaukia lak i. Šuniukas laka an- denį. (BŽe). Me a o inė nag inėjamo eiksmažodžio eikšmė ʻgodžiai, daug ge i (pp . s aigiuosius gė imus)ʼ, p z.: Kiek pili, iek laka. (BŽe), nuo pag indinės isų pi - ma ski iasi a liekamo eiksmo subjek u: pag indinės eikšmės subjek as y a gy ūnas, me a o inės – žmogus. Kadangi gy ūnai i jų a liekami eiksmai lie u ių kalboje pap as ai e inami neigiamai19, ai eikšmės me a o izacijos pama u galė ų bū i es e inis įspūdis, bū en – neg ažus (menkinamąjį a spal į žymin is) gė mas. Tačiau kalbinėje bend uomenėje y auja neigiamas alkoho- lio gė mo e inimas, ad šiuo a eju galė ume įž elg i koncep ualiąją me a o- ą – GIR UOkLIS YRA GYVULYS. Šiai g upei aip pa p iski iamas eiksmažodis liuob i, ku io pag indinė eikšmė BŽe y a ʻduo i ės iʼ, p z.: Kiaules liuobiame bul ėmis. Laikas ka es liuob i pie ų. Gy uliai da neliuob i. (BŽe); me a o inė eikšmė – ʻgodžiai algy i, ge iʼ, p z.: Liuobia lašinius ne išsijuosęs. Liuobia y ai deg inę kaip pasiu ę. (BŽe). Šio eiksmažodžio p o o ipinė i me a o inė eikšmės sin aksiškai u i ski ingas a gumen ų s uk ū as (ʻduo i ės iʼ ką? (liuobiame kiaules) i kuo? (liuobiame bul- ėmis), o ʻgodžiai algy i, ge iʼ ką? (liuobia lašinius / deg inę). Tačiau a pa i si- uacija, ku ioje daly auja ys daly iai, seman iškai gali bū i in e p e uojama i ki aip. Pa yzdžiui, sakinyje Jonas liuobia a ižas gy uliams, si uacija nusakoma ski ingai nei Kiaules liuobiame bul ėmis. Jonas liuobia a ižas gy uliams duodamas ės i mais as (a ižos) čia in e p e uojamas kaip pa ien as; aip iškeliamas jo ak u- alumas. Lyginan šių d iejų sakinių eikšmes i seman ines s uk ū as su a i in- kama si uacija, iš yškėja jų ski ingos signi ikacinės eikšmės: pi muoju pasa- koma, kas da oma su gy uliais kaip pa ien u, an uoju – kas da oma su mais u kaip pa ien u (plg. Sližienė 1994: 26, 2004: 261). Šias liuob i eikšmes lyginan su me a o ine eikšme ʻgodžiai algy i, ge iʼ, p z.: Liuobia lašinius ne išsijuosęs. Liuobia y ai deg inę kaip pasiu ę. (BŽe), galbū galima kalbė i apie ak an ų ma- žinamąją a ba in e p e acinę de i aciją (plg. mai in is Sližienė 1994: 409), kai iš p adinės ( ijų daly ių) si uacijos „pašalinamas“ ienas ak an as (liuobiamieji, . y. še iami gy uliai); ka u a si anda i nauja si uacija, u in i mažiau daly ių nei p adinė (plačiau ž . Plungian 2011: 46 ). Taigi šio eiksmažodžio p o o ipinės – ʻduo i ės iʼ i ʻduo i suės iʼ (pagal še i Sližienė 2004: 261) – bei me a o inė – ʻgo- džiai algy i, ge iʼ – eikšmės u i ski ingas a gumen ų s uk ū as, ku ios ko- eliuoja su ski ingomis seman inio i sin aksinio alen ingumo s uk ū omis. 19 „[…] ai, kad gy ūnų pa adinimai šiuo a eju y a labai p oduk y ūs, liudija iš esmės neigiamą lie u ių požiū į į gy ūnijos pasaulį.“ (Guda ičius 2009: 119). ANŽELIKA GAIDIENĖ 212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII 2.1.5. Panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo (skysčio ekėjimo, liejimosi a ba plakimosi) me u keliamą ga są Žemiau pa eik ų eiksmažodžių eikšmės, susijusios su gė imu, dėl ga so požymio an inės nominacijos p ocese įgijo me a o ines eikšmes. a) Šiam pog upiui p iklausančių eiksmažodžių eikšmių SP y a ga sas, ke- liamas skysčio ekėjimo, liejimosi me u: (1) pliaup i 1. ʻsma kiai ly iʼ: Lie us pliaup e pliaupė kelias dienas. → 3. ʻdaug, godžiai s ėb i, ge iʼ: Tu pliaupi be saiko ą ka ą. Pliaupk ba ščių. (BŽe) (2) kliauk i 1. ʻsma kiai ly iʼ: Visą dieną lie us kliaukia. → 4. ʻgodžiai ge i, s ėb iʼ: Vandenį kliaukiu isą dieną. Talkininkai alų kliaukia. (BŽe) (3) kliok i kLIAUk I 1. ʻsma kiai ly iʼ: Lie us kliokė isą nak į. → 4. ʻgodžiai ge - i, s ėb iʼ: Kliokiu andenį – oškina. (BŽe). Veiksmažodžių pliaup i, kliauk i (kliok i) galė ume išski i da i s ambesnio ijimo SP – y i didelį gu kšnį. b) Žemiau pa eik ų eiksmažodžių eikšmių būdingiausias SP aip pa y a ga sas, ik keliamas skysčio plakimosi me u. Veiksmažodžių kliukin i i kliunkin i (jie y a a ian ai) iš es inės eikšmės ʻkliuksin ge iʼ (ku kliuksė i eiškia ʻsu ga su eliūskuo is, plak isʼ) emiasi pa- g indine eikšme ʻda y i, kad kliukė ų, kliuksė ų, mėgin i, a kliukaʼ: (1) kliukin i 1. ʻda y i, kad kliukė ų, kliuksė ų, mėgin i, a kliukaʼ: Kam kiaušinius kliukini? → 3. ʻkliuksin ge iʼ: Vaikas kliukina apelsinų sul is. Jis alų iš bu elio kliukina. (BŽe) (2) kliunkin i 1. kliukin i 3 > ʻkliuksin ge iʼ: Vaikinas iš bu elio kliunkina alų. Kokį gė imą mėgs a e kliunkin i asa ą? Kliunkinu i kliunkinu mine alinį andenį [pieną]. (BŽe) Veiksmažodžio kliuken i pi ma BŽe nu odoma eikšmė y a ʻsu ga su kliuk- sin ekė i, bėg iʼ. Ap a iamo eiksmažodžio kliuken i pag indinė eikšmė ski- iasi nuo aukščiau ap a ų eiksmažodžių kliukin i i kliunkin i, u inčių ą pa- čią šaknį, pag indinės eikšmės, nes nu odomas pa s skysčio ekėjimo, bėgimo eiksmas: (3) kliuken i 1. ʻsu ga su kliuksin ekė i, bėg iʼ: Vanduo kliukena iš bu elio. → 2. ʻge i kliuksin ʼ: Vaikas kliukena iš bu elio pieną. (BŽe) Veiksmažodžio pliumpin i iš es inė eikšmė ʻgodžiai ge iʼ siejama su pa- g indine eikšme ʻpil i, eliūskuo i skys į sukelian ga sąʼ (BŽe okia eikšmė nepa eik a): (4) pliumpin i 1. ʻgodžiai ge iʼ: Ry ais pliumpiname a ba ą. (BŽe) S aipsniai / A icles 213 Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys Plg. su pi ma šio žodžio eikšme, pa eik a LKŽe: ʻpil i, eliūskuo i skys į sukelian ga sąʼ. Aukščiau minė uose ekėjimo ga sus žyminčiuose gė imo eiksmažodžiuo- se galima įž elg i ne ik me a o inį pe kėlimą (panašumas į upelio, lie aus ke- liamus ga sus), be i me onimiją, nes pe kėlimas yks a pe ieną iš gė imo požymių – speci inį ga są, a s o aujan į isam kompleksiniam iziologiniam p ocesui. Apibend inan galima eig i, kad dažniausiai me a o iniu būdu gė imo sino- nimų a si anda no in pab ėž i, iš yškin i ypa ingą pa ies gė imo eiksmo po- būdį a ba skysčio ekėjimo, liejimosi me u keliamą ga są. 2.2. Me oniminis eikšmių pe kėlimas Re ais a ejais o muojan gė imo eiksmažodžių eikšmes enka me onimi- jai. Galė ume išski i okias nag inėjamų eiksmažodžių me onimijos ūšis: e- zul a as ie oj eiksmo, p iežas is ie oj ezul a o i dalis ie oj isumos. Žemiau šios ūšys ap a iamos smulkiau. 2.2.1. Rezul a as ie oj eiksmo Šiai me oniminei ūšiai p iklauso eiksmažodžiai sp og i, pamp i i pus i. Me oniminė eiksmažodžio sp og i eikšmė ʻgodžiai y i, ės i, ge iʼ galė- ų bū i siejama su mo y uojančia eikšme ʻlabai p isipildžius bū i empiamam, plečiamamʼ, už iksuo a LKŽe (BŽe okios eikšmės nė a): (1) sp og i 6. ʻgodžiai y i, ės i, ge iʼ: Už eks au sp og i medų, palik i man. (BŽe) Plg. LKŽe 4. ʻlabai p isipildžius bū i empiamam, plečiamamʼ: O jau sp ogs a anam idu iai – p igė ęs o andens Lk. Nuo ų pelų i sp ogs a daba e šiam pil ai, ka užėda jų Rd. Nebegaliu e i, man bu na pusiau sp ogs a! LMD(Sln). Veiksmažodis sp og i u i da ieną eikšmę – ʻgodžiai ge i alkoholinius gė- imusʼ: Ga o algą i sp ogs a. (BŽe), ku i y a susijusi bū en su alkoholinių g i- mų a ojimu. Toks eiškinys, kai žodis imamas a o i ne isa juo nominuoja- ma klase, o ik am ik a dalimi, adinamas eikšmės siau ėjimu. Ki i du eiksmažodžiai, p iklausan ys šiam modeliui, y a pamp i i pus i. Jų me oniminės eikšmės, susijusios su gė imu, g eičiausiai y a išsi u uliojusios iš pag indinių (p o o ipinių) eikšmių: ANŽELIKA GAIDIENĖ 214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII (2) pamp i 1. ʻpūs is, plės is, pu s i, pus iʼ: Ka ė p isi ijo dobilų su asa i ėmė pamp i. Pe siėdusį pamps an į aguo į eikia a inė i. → 2. ʻgodžiai, daug ge i, algy i, y iʼ: Kiek u gali o alaus pamp i? (BŽe) (3) pus i 1. ʻdidė i ū iu, apim imi (pp . ko kenksminga užėdus, už algius)ʼ: Ka ės nuo dobilų pun a. Nuo apsi algymo idu iai pun a. → 2. ʻgodžiai algy i a ge iʼ: Kiek u gali pus i alų?! Jam ik pus i e ūpi, o p ie da bo nė k us . (BŽe) Ryškiausiu šių eiksmažodžių SP galė ume išski i iziologinį pilnumo pojū į. 2.2.2. P iežas is ie oj ezul a o P o o ipinė (mo y uojan i) eiksmažodžio pil i eikšmė y a susijusi su skys- čio liejimu į objek o idų, plg. ʻlie i (skys į) į idųʼ: Pil i yną iš bu elio į au ę. Jis pila jai ka ą [ka os]. Šeimininkas pila pu ojan į alų į ąso į. Lie u iai pylė an jų e - dan į andenį, s aidė akmenis. (BŽe). Mo y uo oji eikšmė aip pa y a susijusi su skysčio pylimu, ik me onimiškai pa a o as objek as y a žmogaus idus, plg. ʻdaug ge iʼ: Visą dieną jie pylė alų. (BŽe). 2.2.3. Dalis ie oj isumos Šiai me oniminei ūšiai p iski iamas eiksmažodis y i, ku io mo y uojan i eikšmė ʻs um i ykle mais ą į sk andįʼ žymi algymo eiksmo bū inąjį e apą – mais o ijimą, o me onimine eikšme ʻgodžiai algy i, ge iʼ imamas žymė i i- suminis algymo p ocesas. (1) y i 1. ʻs um i ykle mais ą į sk andįʼ: Ne u iu dan ų, ai iską yju nek am- ęs kaip ga nys. Tokį kąsnį yk, kokį apžioji ( lk.). → 3. ʻgodžiai algy i, ge - iʼ: Ko yji s ačiomis, sėsk?! Ryja kaip a klys, di ba kaip gaidys ( lk.). (BŽe) Toliau s aipsnyje pa eikiamas p elimina us lie u ių kalbos gė imo eiksma- žodžių sinonimų inklas. S aipsniai / A icles 215 Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys 2 PAV. P elimina us lie u ių kalbos gė imo eiksmažodžių sinonimų inklas ge i FP FGP gu k i mu k i FLDP siu b i s iaub i iaub i FLLP plemp i GTP 1 kauš i GPP 2 kauš i Me a P Panašu į ETV d ož i ašy i bubin i (buby i) a y i Panašu į J mes i lenk i (iš)mau i mauk i auk i Panašu į T šu in i Panašu į GV lak i liuob i Panašu į KG pliaup i kliauk i (kliok i) kliukin i (kliunkin i) pliumpin i kliuken i Me onP PP sp og i pamp i pus i OP pil i GP y i APIBENDRINAMOSIOS IŠVADOS Veiksmažodžių, p iklausančių koncep ui GER I, eikšmių analizė leidžia da- y i okias iš adas: 1. A čiau koncep o GER I cen o y a pi minės nominacijos eiksmažodžiai, ku ių eikšmėse už iksuo i SP y a susiję su žmogaus a ba gy ūno gė imo eiksmo iziologija, . y., lūpų, dan ų, liežu io i ge klės mo o iniais jude- siais, p z.: gu k i, siu b i. Šios nominacijos gė imo eiksmažodžiai dažniau- siai y a mo y uo i išo iškai, . y. jų šaknys ikoniškai žymi am ik us gė i- mą lydinčius speci inius ga sus. 2. Didesnė dalis koncep ui GER I p iklausančių sinonimų eikšmių y a a si a- dusios seman inės de i acijos būdu. 2.1. Me a o iniams poliseminiams yšiams enka s a bus aidmuo o - muojan gė mo sinonimų seman ines s uk ū as. Išski i šie me a o- inių eikšmių, susijusių su gė imu, pe kėlimo modeliai: 1) panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą ene gingą, ikslingą eiksmą, p z.: ANŽELIKA GAIDIENĖ 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII d ož i; 2) panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą judesį, p z.: mes- i; 3) panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u išski- iamą empe a ū ą, p z.: šu in i; 4) panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą, a liekamą gy ūno, p z.: lak i i 5) panašu į mo y- uojančia eikšme nusakomo eiksmo (skysčio ekėjimo, liejimosi a ba plakimosi) me u keliamą ga są, p z.: kliauk i. A lik as y imas pa odė, kad dažniausiai me a o iniu būdu gė mo sinonimų a si anda no in pab ėž i, iš yškin i ypa ingą pa ies gė mo eiksmo pobūdį, p z.: d ož i, bubin i, mes i, a ba skysčio ekėjimo, liejimosi me u keliamą ga są, p z.: pliaup i, kliauk i. 2.2. Me oniminis gė mo sinonimų eikšmių pe kėlimas nė a dažnas. Nu- s a y i keli me oniminio eikšmių pe kėlimo a ejai, ku iuos galima ski i okioms me onimijos ūšims: ezul a as ie oj eiksmo (ʻpilnumo pojūčioʼ SP), p z.: sp og i, p iežas is ie oj ezul a o (ʻobjek oʼ SP), p z.: pil i, i dalis ie oj isumos (ʻge klėsʼ SP), p z.: y i. 3. A likus y imą paaiškėjo, kad seman ines eiksmažodžio ge i sinoni- mų a si adimo p iežas is lemia kalbančiųjų no as gė mo eiksmą į a dy- i į ai iais žodžiais, akcen uojan ai ieną, ai ki ą kogni y inį požymį. Pa adinan gė mo eiksmą dažniausiai ak ualizuojami SP y a kele iopo pobūdžio – susiję su bu nos bei judesio iziologija i skysčio keliamu ga su. SINONIMŲ TINKLO SUTRUMPINIMAI FGP – iziologinis ge klės po y is FLDP – iziologinis lūpų i dan ų eiklos po y is FLLP – iziologinis lūpų i liežu io eiklos po y is FP – iziologiniai gė imo požymiai GP – ge klės požymis GPP – gė imo su p iemone požymis GTP – gė imo ikslo požymis Me a P – me a o inis eikšmių pe kėlimas Me onP – me oniminis eikšmių pe kėlimas OP – objek o požymis Panašu į ETV – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą ene gingą, ikslingą eiksmą S aipsniai / A icles 217 Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys Panašu į GV – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą eiksmą, a liekamą gy ūno Panašu į J – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomą judesį Panašu į KG – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo (skysčio ekėjimo, liejimosi a ba plakimosi) me u keliamą ga są Panašu į T – panašu į mo y uojančia eikšme nusakomo eiksmo me u išski iamą empe a ū ą PP – pilnumo pojūčio požymis LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ap esjan – Апресян Юрий Д. 1974: Лексическая семантика: cинонимические средства языка. Москва: Наука. BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke i- čienė ( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Za- ba skai ė. P og amuo ojas V. Sa ke ičius. D. 1: Į adas, B, C, H, J, O. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l ; BŽe ank aš is. C use D. Alan 1986: Lexical Seman ics. Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, MA. DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. Kaunas: VDU. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/. DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed. S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne inė e sija, 2011. P i- eiga in e ne e: h p://dz.lki.l . F aenkel E ns 1962–1965: Li auisches e ymologisches Wö e buch 1–2. Heidel- be g: Win e . Gaidienė Anželika 2015: An inės ne iesioginės nominacijos algymo eiksma- žodžių seman iniai a si adimo ypa umai. – Ac a Linguis ica Li huanica 73 ( engiamas spaudai). G i ėnienė Au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a - mėje. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Guda ičius Aloyzas 1994: Leksinė seman ika. Viene ai. Ryšiai. S uk ū os. Šiauliai: Šiaulių pedagoginis ins i u as. ANŽELIKA GAIDIENĖ 218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Guda ičius Aloyzas 2007: G e inamoji seman ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika ( au a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e - si e o leidykla. Guda ičius Aloyzas 2011: Reikšmė – są oka – koncep as i p asmė. – Res Huma- ni a iae 10, 108–119. Guda ičius Aloyzas 2013: Žodžio seman inė s uk ū a nominacijos požiū iu. – Filologija 18, 70–92. Jakai ienė E alda 1988: Leksinė seman ika. Vilnius: Mokslas. Jakai ienė E alda 2007: Dėl sinonimijos i daugia eikšmiškumo san ykių. – Res Humani a iae 2, 34–45. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Kaukienė Aud onė 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžio is o ija 1. Klaipėda: Klaipė- dos uni e si e as. Kub iako a – Кубрякова Елена С. 2004: Язык и знание: На пути получения знаний о языке: Части речи с когнитивной точки зрения. Роль языка в познании мира. Москва: Языки славянской культуры. Labu is Vi as 2007: Gabenimo eiksmažodžių seman ika i sinonimika. – Kalbos kul ū a 80, 32–44. Lako Geo ge 1993: The Con empo a y Theo y o Me apho . Me apho and Though . Camb idge. Lassan Eleono a 2002: «Надежда»: семантический и концептуальный анализ. – Respec us Philologicus 2(7), 32. Lybe is An anas 2002: Sinonimų žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Lybe is An anas 2009: Leksikog a ijos eo ija i p ak ika, sud. Zi a Šimėnai ė. Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as. Lie u ių kalbos e imologinio žodyno duomenų bazė. Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 2007–2012. P ieiga in e ne e: h p://e imologija.bal nexus.l / LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au- as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a nau- jin a e sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l S aipsniai / A icles 219 Seman inės eiksmažodžio ge i sinonimų a si adimo p iežas ys Ma cinke ičienė Rū a 2006: Koncep ualioji me a o a e ime. – Da bai i dienos 45, 109–118. P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l /publikacijos/dd45_ u a.pd . Ma cinke ičienė Rū a 2011: Žodžio eikšmė. Žodynai i eks ynai. Kaunas: Vy- au o Didžiojo uni e si e as. Mikulsas Rolandas 2009: Kogni y inė ling is ika i leksikog a ijos p oblemos. – Kalba i žmonės. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 39–80. Mu phy M. Lynne 2010: Lexical Meaning. Camb idge [N.Y.]: Camb idge Uni e - si y P ess. Plungian Vladimi 2011: G ama inių ka ego ijų ipologija 2. Vilnius: Asociacija „Academia Salensis“: Vilniaus uni e si e as. Popo a, S e nin – Попова З. Д., Стернин И. А. 2010: Когнитивная лингвистика. Москва: Восток – Запад. Sližienė Nijolė 1994–2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1–2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Sližienė Nijolė 2005: Veiksmažodžių s ig i, s oko i, ūk i sinonimiškoji eikšmė i jų a ojimo ypa umai. – Kalbos kul ū a 78, 128–132. Šmelio – Шмелев Дмитрий Н. 2008: Очерки по семасиологии русского языка. Москва: Издательство ЛКИ. Taylo John 2003: Nea synonyms as coex ensi e ca ego ies: ʻTallʼ and ʻhighʼ e i- sed. – Language Sciences 25, 263–284. Unge e F ied ich, Schmid Hans-Jö g 1996: An in oduc ion o cogni i e linguis- ics. London: Longman. U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas; 2-asis leidimas, Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2009. U bu is Vincas 1965: Žodžio umpas kele o a minių sinonimų e imologija. – Bal- is ica 1(1), 67–81. U bu is Vincas 1998: Lie. pašinas i ( m.) pašaiža – bend ašakniai sinonimai. – Bal is ica 33(1), 49–57. Valiuly ė Elena 1998: Daba inės lie u ių kalbos sin aksiniai sinonimai: ie os, laiko i p iežas ies aiška. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Vaskelienė Jolan a 2000: Da ybiniai sinonimai [mokomoji knyga ilologijos specia- lybių s uden ams]. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. ANŽELIKA GAIDIENĖ 220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Seman ic Reasons o Appea ance o Synonyms o he Ve b o d ink SUMMARY The objec o his a icle is a ich seman ic g oup which has no ye been analysed be- o e – d inking e bs aken om he e sion o he Dic iona y o he S anda d Li huanian Language which is cu en ly in he p ocess o compila ion. The esea ch seeks o es ima e which ea u es o he ac ual phenomena, hings o ac ions become seman ic ea u es in he language, which de e mine he ise o new d inking e bs. The esea ch also seeks o es ima e he e iciency o hese seman ic ea u es. A p elimina y synonym ne wo k o he e b o d ink is gi en a he end o he a icle. Į eik a 2014 m. ugsėjo 1 d. ANŽELIKA GAIDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a anzelika.gaidi[email p o ec ed]