S aipsniai / A icles 85
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Leksikologie, Dialek ologie.
LIAUDIŠKI IR TARMIŠKI
AUGAL GENČI NARDAI
ŠIUOLAIKINJE LIETUVI
PROZOJE
Folk and Dialec al Names o he Gene a o
Plan s in Con empo a y Li huanian P ose
ANOTATIUM
A ikelns Un e suchungsobjek 49 zei genössische li auische P osas au o ien 80 We ken
ge unden 203 einsa zig P lanzen Genčių namen, die e was (šaknimi, bedeu me, da yba ode
one ine sudė imi) un e scheide on wissenscha lichen Namen. Augalennamen, die nich
gehö enuso bend ines sp ach leksikai, ha aiškias egiškumo žymes, b ečiau e wende in
einem ode meh e en a mėse, im A ikel sogenann en a mybėmis ode a miškais
a dai, ku ių šaknis ki okia nei įp as a mokslo e minijoje, ačiau p iklausan ys isuo inei
p lanzennamen. Augalų leksikai, . y. bekann omi bemaž allen li auischen Sp ache
Ve b auche n, ohnein ys yškių sąsajų mi welche auch a me, A ikel genann we den
liaudiškais P lanzenen namdais ode kolok ializmais. Haup ziel de Un e suchung zu
bes immen, welche Volks- und a miischen einsagodischen P lanzennamen genčių e wende
wi d in zei genössische li auische P ose, auszuanalysie en ih e S uk u , He kun und
Ve b ei ung, zu besp echen ih e Wo osenen in g ožlichen Tex en Funk ionen und Zusammenhang. ESMINIAI WORDŽIAI: küns le ische S il, P osa, P lanzenname, a mybė, kolok ialismus.
ANNOTATION
The objec o esea ch p esen ed in he a icle is 203 one-wo d names o he gene a o plan s
om 80 wo ks o 49 au ho s o con empo a y Li huanian p ose which a e in some way (by hei
oo , meaning, o ma ion o phone ic composi ion) di e en om hei scien i ic names. The
names o plan s which do no belong o he s anda d lexis, ha e clea ea u es o egionalism
and a e mo e commonly used in one o se e al dialec s a e e e ed o as dialec icisms o
dialec al names o plan s in he a icle. The names o plan s ha ing sios a mės, deshalb und
AURELIJA GRITĖNIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII wi h any o he dialec s, a e e e ed o as olk names o
a di e en oo han ha usually used in scien i ic e minology bu belonging o gene al
lexis, i.e. known o nea ly all use s o he Li huanian language and ha ing no clea links
plan s o colloquialisms. Das main esea ch aim is zu iden i izie en wha olk and dialec al
one-wo d names o he gene a o plan s appea in con empo a y Li huanian p ose, um ih e
s uc u e, o igin and p e alence zu analysie en and o discuss he unc ions and con ex o
hei use in he ex s o ic ion.
KEYWORDS: a is ic s yle, p ose, name o he plan , dialec icism, colloquialism.
ĮVADAS
Iki pa XX a. idu io lie u ių li e a ū os kalba bu o mai inama gy ųjų a -
mės e smių. Rašomosios kalbos kanoną uo me u didžia dalimi o ma o gy o-
unse en Tagen Sp ach u ingums noch bleib wich ig We kswe k i e ium. a. XXI imme meh
zwischens an popula iaie e un e ogigen Kul u , und Li e a u wi d imme meh Tex en
da ymo, e gessen wi d, dass Li e a u ens sa as is Wo es Kuns , dass ohne ans ändus
Wo es Ve wal ung gu es We kens niemals wi d. In g ožine Tex e nek i isch eingescheidig
absoliučiai alles, deshalb li auische P osa le zaisiais Jah en e leb einen ich igen
an ies e ischen shock (Sp indy ė 2006: 23, 29, 34). Als Gegensa z massin o ma ionsmi eln
impligiama g ei akalbei g ožinėje k ea i bau he o geh einige au o äe konse ie es
liaudies sp ach a che ipas (Kubilius 2003: 4344). A idžiau e le n nachdem meh e e Male
zei genössische li auische p ozininkų Tex e und schä e diese zwei ziemlich
un e schiedlichen Tendenzien einige Schöp e , paß e globalisa ions Ein luss, op e iachs
Wel kul u en, übe sich on na ionale Kul u , übe nimm slengä, und ande e Tex ai
o ien ie en sich an bes ändes We e, imme noch nea i üke E de on El e np lege und
kindhei s E ah ungen, e zikę e sagen si iges Kaimojimas und daini in ona ionen (Bukelienė
2004: 106; Kubilius 2003: 95). Le z e e We ken und wu de paska a a enžie e le nen zu, wie iel
p o essionale Au o s g ožlichen Tex en sind ausgebliken egiškumo žymių Wo es aus auškos
e schiedeni o ės, eich ums, bilddingums. Zunächs u imos omenyje a mybės. Sie p ä ina
nich nu gemeins inä Sp ache. G ožnissen We ken hel en a miški Wö e indi idualizie en
Cha ak e en Sp ache, scha au hisches Um eld, Schöp e e wenden o sie nich nu
Dialogen, abe und Au o iaus Sp ach, deshalb a mybių a osena in e essie nich nu
Li e a u o sche n, abe und Sp achwissenscha le n (spezi isch Dialek ologen,
Leksikog aphen, E noling is en und E nos ilis en).
Ta mybių ipus und Funk ionen li auischen gožinėje Li e a u in de ail besch ieb
Juozas Pikčilingis (Pikčilingis 1975: 99125). Übe lebosios Sp ache Wö e Ie os 5272).
Simonai y ės i Mykolo Sluckio p ozoje ašė P anas Kniūkš a (Kniūkš a 1981:
Kazys Mo kūnas bedien e Igno Šeiniaus We kungen y ie enscha en (Mo kūnas
A ikeln A icles 87 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
2009: 1–8). Ne sykį analysie e Romualdo G anausko we ken leksische a mybės
(Akelai ienė, Žiliū ė-Ba a ičienė 2011: 515; Paulausky ė 2001: 1920). A ikels au o ė
zu o is besp ochen ha liaudiškus P lanzennamen, benu zemus
zei genössische li auische kinde p ozoe (G i ėnienė 2014: 5062). Gana b ečiai
mybes meniniuose eks uose i ia usų ling is ai. Paminėsime ik kele ą da bų,
a apimančių e schiedene Pe ioden usische Li e a u we ke:
Leonido Leono o, Michailo Šolocho o i ki ų usų ašy ojų eks uose analiza-
o Bo isas La inas (Ларин 1974: 238–261); XX a. p adžios usų p ozos kū i-
Dialek izmus unk ionen niusen e wendo en Dialek izms unkcines und
s ilis ische Besonde hei en behandel I ina Ku noso a und Alina Popo ič
(Ku noso a 1995; Popo ič 2013); dialek izmü en He kun und Funk ionen An on
2000). Išsamiai ap ašy i XX a. Ispanijos g ožinėje li e a ū oje a o i dialek-
Čecho s We ken diskus ie e Taisija Kudino a (Кудинова izmai (Дворецкая 2005).
A ski a S udio Viljamo dien Shakespea e's We ken e wende en
P lanzennamen auszu o schen (Ryden 1978). Diese A ikels
Un e suchungsobjek liaudiški und a miški P lanzenen Genčių namda,
zusammenge üh aus XXI a. an angs li auens p ozininkų eks ų1. Li e a ū as
K i ike beme ben, dass neue liche Zei en li auische P osoje beme klich
yškėja nepoe inė aiška, imama sp echen soga übe aki aizdų Wo es
nuosmukį (Sp indy ė 2006: 275), jedoch g e a das wie a swa a halbsp achbei,
ja gonui, neno minei Sp achbei auskyla a miškumas. Pe schaues meh als 100
zei genössische li auische P osawe ke, oludiische P lanzennamen ge unden
49 Au o í 80 We ken2. Das Un e suchamme Ma e ial bes eh 203 un e schiedliche
i onimai. Wähl e Au o en sind e schiedene ku ße und längliche
Na a ions o ms Tex en K ea o en. Bei de Selek ion Ma e ial ü die
Un e suchung wu de haup sächlich Au me ksamkei gewidme klassischen
P ososgen e n Romanen, Apsakymen, Apysakum, Romanam3, jedoch, ha in im
Sinne, dass diese Gen a ih e Posi ionen ü lassen sogenann en pa ibio, ode ma ginalischen, Gen ams esseis ikai, memua is ikai, dieno aščiams, s ilizacijai und . . (A na ke ičiū ė: 2006), kamen ein paa und seine Gen obe s ellungen zum Un e suchungs eld.
S uk ū aspe spek i li auische P ose ixie en meh e en Typen liaudiški und a miški
P lanzenen Namde: 1) einewodžiai genčių namde, beispielsweise, no ėlė ʻdilgėlėʼ (U ica) 1 Tai
einnai ch onologische Auswahl. Li e a ü ologen weisen au , dass neue li auische
e apas p asideda da anksčiau – nuo XX a. 9 dešim mečio. A kū us nep iklausomybę, kū ėjai
sulaukia laiko, kai gali ašy i lais ai, ki aip nei iki ol, a si anda palanki e pė ekspe imen ams
Li e a u en und Imp o isa ion. Wei e e da übe siehe. B azauskas 2014: 14; Ma inai is 2003: 2326; Sp indy ė
2006: 9–10.
2Vollum ängliche Me ika we den am Ende des A ikels, Šal inių su umpinimuose, angegeben. 3
Übe adi ionelle Gen ines Klassi ika ionen und ih e G enzen es s ellenden P obleme siehe Kalėda 1996: 1114.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
(K. Saj. 2010 96)4, paleis u ė ʻkalankėʼ (Kalanchoe) (L. Če n. 2009 (a) 90) i k .; 2) d i-
žodžiai a ižodžiai azeologiniai genčių i ūšių a dai5, pa yzdžiui, nak ies
ka alienė ʻechinopsisʼ (Echinopsis) (B. Jon. 2009 220), sch en o Pe o ak eliai
ʻpa asa inė ak ažolėʼ (P imula e is) (H. Gud. 150, E. Ign. 274) und k . ; 3) d ižodžiai
A ennamdai6, zum Beispiel laukinė aguona ʻaguona bi ulėʼ (Papa e hoeas) (L. Gu .
2007 9), laukinė ciko ija ʻpap as oji ūkažolė (R. Še . 2014ʼ 60) und k . ; 4) einsadžiai,
d ižodžiai, ižodžiai a ne ke u žodžiai eislių a dai7, pa yzdžiui, bul ių
eislė Uz a a (A. Žag. 559), pomido ų eislė Puškino-Bizono (A. Žag. 544), k iaušių
eislė Mičiu ino zieminė Bė a (A. Žag. 558), obelų eislė An aninė Pe pus Finkuo a
(Mičiu ininė) (A. Žag. 547). In diesem A ikel b ei e e anlizuie en nu e s e es G uppen
P lanzenen Namen, . y. einewodzlich P lanzenen Genčių Namen, womi sich
bescheidenenden on wissenscha lichen P lanzenen Namen. Aki aizdūs au o iniai
(pa yzdžiui, ži ga ūgš ynė (J. K al. 73))8, ik aš ų kalboje pasi aikan ys a dai
(pa yzdžiui, bizonžolė ʻlegės asʼ (Silphium) (H. Gud. 359), kinmedis ʻchininmedisʼ
naujada ai (Cinchona) (L. Gu . 2013 94), ėjažolė ʻplukėʼ (Anemone) (J. Skab. 2004 220)),
ža gonybės (pa y, siemkė ʻsaulėg ąžaʼ (Helian hus) (R. Še . 2008 22)) und
nich iden i izie en P lanzennamen (pa y, bu ažolė (J. Skab. 2004 170), de ynžolės (J. K al).
44), umbė (J. Skab. 2004 183)) im A ikel b ei e e neap a iami9. Die P lanzennamen,
die nich gehö uso bend ines Sp ache leksikai, ha aiškias egiškumo žymes,
b ečiau e wende in einem ode meh e en a mėse, im A ikel synonymisch
genann en a mybėmis ode a miškais P lanzenen Namen. Augalų namdai,
4 P ie au o iaus pa a dės su umpinimo nu odomas kū inio puslapis, ku iame pi mą ka ą ik-
u in ys andokią šasuo as p lanalos name.
5 Fü die Un e suchung ausgewähl en We ken iksie e e wa 20 azeologischen
P lanzen-Namen. 6 In ausgewähl en P osa-Tex en ge unden übe 80 e schiedene liaudiische
P lanzen-A en Namen. 7 In den Tex en ge unden e wa 70 un e schiedliche Volksp lanzen
So en e schiedene Namen. De g öß e Teil da on (ca 60) ixie Agnės Žag akaly ės omane
Eigulio duk ė: Fall F 117 (2013). Ki i unse e p ozininkai (Hen ikas Čig iejus, R. G anauskas, Kazys
Saja, Rena a Še ely ė und k .) meis e wähnen ein paa popula esnes obelų und k iečių weisles,
beispielsweise an aninė obelis (R. Še . 2010 12 an anupkos (H. Čig. 2011), g apš einas (R. Ša . 2009 100), papinkos (H. Čig. 2011 105 105), papie inė obelis 105
(R. G an. 2013 (a) 29), akuo ieji, beakuočiai, d ieiliai, ke u eiliai, minkš ieji k iečiai (K. Saj. 2010
147).
8 Viel meh au o ischen neue ada e e wende wi d zei genössische li auische Kinde
p osoe. B ečiau ž . G i ėnienė 2014: 813.
9
Kai ku ie pa adinimai laiky ini ne a mybėmis, o ko ek ū os a ba nežinojimo klaidomis – nuo
mokslo kalboje a ojamų pa adinimų jie ski iasi labai menkai – balsių ilgumu, ienu p iebal-
siu und e c., paue i nu nach einem Mal eines Au o s in i gendeinem We k, beispielsweise
an ū is ʻan u isʼ (An hu ium) (A. Meil. 136), galinzoga ʻgalinsogaʼ (Galinsoga) (H. Gud. 60), kupolis
ʻkūpolisʼ (Melampy um) (H. Gud. 29 machonija3), ʻmahonijaʼ (Mahonia) (J. Skab. 2000 45) und k .
Tokie i onimai im A ikel auch b ei e e neanalyzie we den.
A ikeln A icles 89 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
knį als übs a wissenscha e minie ung, abe gehö enden uni e so ene leksikai,
. i. bekann omi bemaž allen li auischen sp achen Nu ze n, ne u in ys yškių
sąsajų mi welche no s a me, A ikel genann we den liaudiškais P lanzenen
na dais ode kolok ializmais. Haup ziel de Un e suchung zu bes immen, welche
oludiesche und a miische Einwö odische P lanzen Genčių namen e wende
wi d zei genössische li auische P ose, zu besp echen ih e He kun ,
Ve b ei ung und a osenes polinkius. LIAUDIŠK IR TARMIŠK FITONIM
IDENTIFIKAVIMO PROBLEMOS
Nimm es wissenscha liche P lanzennamen haup sächlich uh asi Lie u ių
kalbos žodyno (LKŽ), seine ka o ekų und e schiedene a minių žodynų
lo yniškų mokslinių augalų a dų nomenkla ū a ne sykį kei ėsi, odėl s aips-
S o . Lie u iškų und nyje basiamasi nich nu Ramunėlės Janke ičienės
suda y u Bo anikos a dų žodynu (1998), abe und LR Te minų banke
(h p:// e minai. lkk.l ) Angabenamais.
Leich e is zu iden i izie en P lanzennamen, wenn selbs Au o en e klä en, was
de Te minischnamens Bedeu ung ode Mo i a ion is , angeben, in welche Teil de
li auische P lanz so genann wi d. Um a mybę pa a o i zu wollen, muss de Au o
zeigi i zahlung sie s ellen: so einzweus i in ein Sa z ode b ei niji Zusammenhang,
dass diesai en hüllä Wo inhal (Pikčilingis 1975: 121). Man kann geben nich ein
Beispiel, wie Kon ex hil zu bes immen i onimų Bedeu ungen: Čia, übe
Demeniškes, dieses mäch ige und dygų P lanz Leu e du na ope nennen. Bo anikos
Wodynas seineweile ihn nenn dagišiumi und besch eib als g aižažiedžių Familie
P lanz und p idu ia la ynišką na ą Ca duus (R. Sad. 92). Ka elukai schon Samen
ei e , abe hie wi klich sind ka elukai, niemand sie nie gehause e sina adais (H.
Gud. 113). [...] ais inė bal ašaknė, liaudy noch genann wi d ku ažole. Was hie zu
wunde n, dass gi ige schon de Name alles e zähl (R. Še . 2013 55). [...] Ciko ija.
Dieses Wo is nu aus Büche n bekann , denn dzūkai die puikų di onů P lanz gėlę
nenn a kline ugiagėle. Benennung, wie und ande en K äunen, Menschen sugal o as,
besonde s aiklus und geheimnis oll. In ugiagėlę ciko ija ähnlich seinem žyd u ziedu,
aus a be nich ski um (R. Sad. 230). Mokslinį p lanalos namen (u.a. wenn Wo ha
meh e e Bedeu ungen) hil es zus ellen Au o aus angegebene mo phologische
P lanzebesch eibung bzw. seine dais ischen Eigenscha en Hinweis: Kiemo g olė
noch g üne, asa iška, in de Nähe ako gyslalapėliai, pasiu usiai ge i, kai, būda o,
įsipjauni, wie ka š į ausd aukia (H. Čig. 2007 153). [...] woll ee ei peš elė i sese į ü
hando ės und zeigen nudžiū usį Pelenės ba elį, so nann enome nich inomą gėlę ilgu
aleba dos ko u, siūbuojančiu mündynas žiedų kekes, ähnlich an goldenen siūlu su a s y us ba elius (R. Še . 2008 172).

AURELIJA GRITĖNIENĖ
90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Skai an p ozos eks us as a kele as augalų pa adinimų, ku ių mokslinio
na do konn e nich bes immen. Manchmal iden i izie en P lanzennamen
nich hel e und seh allgemeine P lanzbesch eibung, beispielsweise: De ynžolės
gina o K ankhei und Leidigung. [...] Laimę pajun u einem Menschen lebenscha
de ynžolėm e endem (J. K al. 44). O ežiukai noch nich jede e, das is he bs liche Blumen, seh einüsüs Blü en sind
(H. Gud. 113).
Ki a p oblema nus a an ikslų mokslinį augalo pa adinimą – a dų dau-
gia eikšmiškumas. Gy ojoje kalboje dažnai ienu a du pa adinami ne ke-
li P lanzen, dahe wenn de Au o nich angib genaue wissenscha liche
P lanzennamen, schwie ig zu en scheiden, welches konk e e P lanzen zu e e wähn
in seinem We k, beispielsweise: gumbažolė (R. Še . 2013 88) gumbažolėmis liaudije
genann wi d iele K äuchen, äl e gebo en gumbui zu heilen; jie a as (J. Kunč. 37, 2006
R. Ma č. 31), jo a as (R. Sad. 100) diesen namen in de Volkswel genann we den
meh e e Bäume: ʻjuodoji uopaʼ (Populus nig a), ʻpla analapis kle asʼ (Ace
ʻgudobelėʼ (C a aegus), ʻpla anasʼ (Pla anus); kups ukai (H. Gud. 113) – okiu bend u
pseudopla anus), ʻpap as asis sk oblas (Ca pinus be ulus), kann namens genann
we den nich ein kups ais wachsendes P lanzens: e ai da činas, ak ažolė,
e schiedene A en on Wä ok und k . ; k egždažolė (V. Ma . 187) bezeichne im
lebendigen Sp ach meh e e P lanzen: ʻšlakinę k egždūnęʼ (Vince oxicum hi undina ia),
ʻdidžiąją ugniažolęʼ (Chelidonium majus) und ʻdidį žio eʼjįinį (An i hinum majus). Wie
schon e wähn zu o , solche bis je z uniden i izie e P lanzennamen we den im A ikel neanalyzie .
KOLOKVIALISMAI
Bemaž ke i adalis im A ikel ums i ene P lanzen genčių namen sind allen gu
bekann und beg ei ami, b ečiai e wende we den übe all Li uanien, ixio i noch
welches Daba inės lie u ių kalbos wö de no leidung. Tokie mi neo icialiąja, bui ine
s e a e bundene i onimai, wie schon zu o e wähn , genann ini nich
a mybėmis, und liaudiškais p lanzennamen ode kolok ializmais allgemein
e wendamais liaudies schnekamosios sp achwo en (Jakai ienė 2010: 174).
ja – ienas iš yškesnių šiuolaikinės lie u ių kalbėsenos b uožų. Pas a uoju
Kolok ializacime u as alle S ilen Tex e gib es schnekamojo s iliaus Elemen en
nienė 2013: 150). Šnekamajam s iliui būdingos leksikos ypač daug pas ebima
iešojoje e d ėje – ele izijoje, poli ikų kalbose (Tamaše ičius 2009: 143–146;
(Sme oŽupe ka 2013: 185). Diese Tendenz o endi und küns le ischen Tex en. In
ausgewähl en p ozininkų We ken ge unden meh als 30 i onimų, die gel eny ini
kolok ializmais, beispielsweise: ab ikosmedis ʻpap as asis ab ikosasʼ (A meniaca
ulga is) (V. Ma . 33), apelsin (K. Sab. 2012 M. Sluc. 59, 144), apelsinmedis (V. Rykš. 234,
K. Sab. 2012 59, R. Ša . 2013 61) ʻapelsininis ci inmedisʼ (Ci us sinensis), ba inis
A ikeln A icles 91 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
ʻ algomasis unkelisʼ (Be a ulga is subsp. ulga is a . condi i a) (L. Gu . 2013
23 dagilis ‚dagysʼ (Ca duus) (A. Žagulis (L. Gu . 234), 2013 168, K. Sab. 2008 29, J. Skab. 2000
228, J. Skab. 2004 147, A. Žaglis. 255) ‚Jazzdilʼ (U ica), dobilis (D. 15 181), dobili (L. Gu . 2013
168, V. 165, J. Skab. 2000 151, A. Žaglis. Dobilas‘ (T. epens), Gu glis‘ (Junipe us) (L. 58,
2011 14, 2013 J. K al. A. A. 112, A. Ma ula), epuš ebdė ʻulė ́ (Populus) (L. 15) 2007).
234, L. Gu . 48, 2008 S. Pa . 29), e škė ožė ʻe škė isʼ (Rosa) (L. Če n. 2009 (b) 132, L.
Gu . 2008 156, L. Gu . 10, 2013 E. Ign. 17, B. Jon. 2011 27, K. Sab. 2008 154, M. Sluc.
179, J. Skab. 2000 162, R. Še . 2013 78, G. Vil. 104, A. Žag. 32 igmedis ʻ ikusasʼ (Ficus) (L.
Gu . 2007 274, M. I aš. 238, K. Sab. 2014 15), gladiolė ʻka delisʼ (Gladiolus) (A. Žag. 39),
g ana as ʻ as asis g ana medisʼ (Punica g ana um) (K. Sab. 2008 263), kačpėdė
ʻd inamė ka pėdėʼ (An enna ia dioica) (B. Jon 2009), ka kliukai 198el lišluo as (Phlox
Guda a) (H. pappap 11 2013 lau amedis (Lau us) (L.
), me ėlė ʻka usis kie isʼ (A emisia absin hium) (L. Gu . 2007 66, R. Še . 2010 113),
nas u a ʻnas u ėʼ (T opaeolum) (B. Jon. 20, 2007 J. Kunč. 2000 59, J. Kunč. 2006 30, I.
Me . 61, K. Sab. 2008 J. Skab. 26, 18, 2000 A. Žag. 12 pelynas ʻka usis kiʼ ( emisia
absin hium) (H. Čig. 2003 24, H. Čig. 2011 40, L. Gu . 2007 66, L. Gu . 2008 82, L. Gu . 2011 58, L.
Gu . 2013 112, E. Ign. 317, K. Sab. 2011 166, K. Saj. 2010 55, J. Skab. 2000
178, J. Skab. 2004 179, R. Še . 8, 2010 R. Še . 89, 2013 A. U b. 2014 226, A. Zu . 57), pik adagis
ʻlenk agal is dagysʼ (Ca duus nu ans) (J. K al. 88), puplaiškis pup ilapis pupalaiškisʼ
(Menyan hes i olia a) (H. Čig. 2007 R. 2006 G an. 2014 J. Kunč. 15, 2009), amunėlė (J. Ap.
288, L. Gu . 2013 211, B. Jon. 2007 J. 75, Skab. 2004 117), amunėlis (H. Čig. 2007 119, A. Žipag
124) Cham ais ina amunʼ (Chamilau i a), ecmėpė ec aʼ (M. Še i a šal ė) (R. Š . 141),
Š end ė ʻnė ė ʻ (P. Š .
(L. Če n. 2009 (b) 133, L. Gu . 2008 260, J. Skab. 2000 172, J. Skab. 2004 79, R. Ša . 2009
197, R. Še . 2006 8), opolis (J. Ap. 396, H. Čig. 63, 2003 H. Čig. 2007 115, H. Čig. 2011 R. G an. 76,
2005 (a) 29, R. G an. 2007 248, E. Ign. 260, B. Jon. 2011 68, A. Žag. 154) ʻ uopaʼ medisʼ (Vi is)
(Populus), auklapis ʻgyslo isʼ (Plan ago) (L. Gu . 2007 241, L. Gu . 2013 101, S. Pa . 93),
ūkžolė ʻpap as oji ūkažolėʼ (Cicho ium in ybus) (H. Čig. 2003 182), ynuogė ʻ yn-
(R. Še . 2014 21, L. Gu . 2011 322, B. Jon. 2011 82, A. Žag. 453), zuikiak ūmis ʻsausak ūmis
(Sa o hamnus) (ʼB. Jon. 2011 87), žibu ė iskiau ė žibuoklėʼ (Hepa ica nobilis) (V. Čep.
124, R. G an. 2014 135, H. Gud. 273, L. Gu . 59, 2011 E. Jan. 43, J. Kunč. 2000 91, V. Ma . 164, R.
Ma . 13, I. Me . 195, N. Peč. 11, S. Sak. J. Skab. 35, 2004 i inis ka klasʼ (Salix iminalis) (H.
146, M. Sluc. 10, R. Še . 2001 130, R. Še . 2013 42, Š. Šim. 6, A. Žag. 130), žil i is ʻžil-
Čig. 44, 2003 H. Čig. 2011 131, L. Gu . 2008 254,
L. Gu . 2011 58, L. Gu . 2013 96, B. Jon. 2011 76, A. Rus. 34, A. Zu . 2000 6, A. Zu . 2010
150, A. Žag. 154).
A umas schnekamajai albai wo es lebums Zeichenis (Pikčilingis 1971: 151), dann
könn en wi sagen, dass kolok ializmai in kuns ininem s ilus ex en is a si eine
zwischen g andis, e laubende kū ėjui leis is noch ie e a minio gesp äches hin.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
FONETINS UND MORFONEMINS
TARMYBS
Fone ischen und mo onemischen a mybių ausgesuch enen P osa-Tex en iksie e
e gleichend wenig. All ih küns le ischem Sp ach e wende we den mo y uo ai.
Meis ens phe ischen a mybių e wende wi d dialoge Sp ach. Ku iend ealis iškus,
lebendigen Cha ak e en Bilde lus e such übe geben und so au hiske weise ih e
Sp ache. Ryškiausi eas e n hochsch aičių pa a mės phone ikos zeozei ku ųjų galūnės
balsių edukcija, ki čiuo o ą i imas ū, neki čiuo o uo i imas pusilgiu a.,
beispielsweise: ūžals10 (A. Žag. 565) (šiau ės pane ėžiškių), ūžalėliu (L. Gu u eni. 2001 128)
(Que škių) ʻąžuolas, ąžuolėliu (Que cus). Südhochsch aiße dzūkaigung, kie liche
gegenbalsie l und š a imas o e, beispielsweise: blindzės ʻblindėsʼ (Salix) (L. Gu želio.
2011 384), dzi gėlės ʻdilgėlėsʼ (U ica) (B. Jon. 2007 102), eg ʻegleleʼ (Abies) (L. Gu lali. 2011
397), gikuciai ʻse enčiai (Tage es) (H. Gud 1013), 11 lenkuciai (H. Gudinus ma guciai (Halai
Gud 113) 11 da , puispu incinisʼ (Vibu num) (L. Gu ela. 2011 58), pušė ʻpušė (P. Gu ela.
2011). No d landaičiai s a bend ines Sp achen uo a ia ọu, ki čiuo ą ą e čia ọn,
Wo es kamiene ė a ia wie ie, beispielsweise onžouls ʻąžuolasʼ (Que cus) (R. G an. 2007
235), uobilieliu ʻobelėliųʼ (Malus) (R. G an. 2007 17). Südlich zemaičiai s a d ibalsio ie
a ia di ongoidą i ̇, beispielsweise k yčius ʻk iečiusʼ welche on wissenscha lichen
(T i icum) (E. Ign. 119).
P ozos eks uose as a i kele as mo oneminių a mybių, . y. okių a dų,
P lanzenennamnungen un e scheiden nedėsning schaknies ode kamieno balsių ode
p iebalsių aus i amis: a žuolas ʻąžuolas (Que cus Saj) (K. 31 2003), činčibi as ʻčibe asʼ
(S ychnos) (V. Čep. 420), kažčinčinčolė ʻka žolė (Nepe a) (R. Še 2008 159), kačpėka pė
(An enna ia) (B. Jon 2007), kad Š. Š. 2009 31, R. Še . 147), lend ė ʻpap as oji nend ėʼ
asis kadagysʼ (Junipe us communis) (J. K al. 50, K. Saj. 2003 27, K. Saj. 2010 17, R. Ša .
(Ph agmi es aus alis) (J. Ap. 372),
pale gonija ʻpela gonijaʼ (Pela gonium) (H. Čig. 2007 160, H. Čig. 2011 150), abokas
ʻ abakasʼ (Nico iana) (H. Čig. 2007 49).
Phone ische a mybės we den e wende da geins e, wenn Au o iaus s eb übe b ingen zu
schnekamosios Sp aches in ona ionen. Am häu igs en a miisch handoue sich R. G anausko
Cha ak e e al e Do ka e, die gehal en ha au hen ische Sp ache: Ne onkykė soulu, neb aižykė
sėinu, nelaužykė uobilieliu, ich anas wegen euch onžouls, žonsėns... Alle elšiškiai so sagen (R. G an. 2007
pa iū padėigiau. Nešuokiniekė pa as ėgleles, kad nenulaužy omė ė šūnieliu“
(R. G an. 2007 17). „Onžouls p ašė pasaky i, kad ebė gy s i s eiks. […] Ta sakė:
235). R. G anausko 10 Alle in Tex en iksuo en one ischen a mybės im A ikel o ges ell we den
solchen humo niu, welche wa pa a o en au o iä.
A ikeln A icles 93 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
žemai iškumas o ene , na ü liche , eigennige , he o gehende ohne a ionalen
au o iaus bemangų (Bukelienė 2004: 65), de e leih We ks au en ikai ū io und
mažo o (Sp indy ė 2013: 135). Dzūkiškai und gleichlich so auch na ü lich p abyla und
Leona do Gu ausko No ellen Cha ak e ei senieji dziedai. Ta miškų in a pů dieses
p ozenaa s Tex en nich wenige. Sie lassen spü en a mės schönžį und zeigen
au o iaus Wunsch das zu konse ie en (Dauba ai ė 2012: 13), beispielsweise [...] ieni
miškan d užban ais da buja, pušalai es laidzia, kici laukuosa a ia [män ai] (L. Gu .
i ki ap, iššokįs paba škinu bo agu pušalai ėn, pa ėkaunu […]“ (L. Gu . 2011 38).
2011 29). [...] ich und ep, [...] paūliais wächs ąžalai, das ciej le unse en kunigaikščių
Zei en p ismin ų, wenn p akalbė [...] (L. Gu . 2011 102). Te minis Subs a
neue liche Zei en li auische P osoe p asimucha bewuss weise, g undeo ai und
mo i uo ai. So p akalbin i ih e Cha ak e jus ausda s ell nu äl e e
Gene a ionssch i s elle , selbs moch en a mę und nebyei anden o
demons ie en. Au o ien a miisch gesch iebenen Sakinien manchmal abweichen
on eine Ta mes No men, in ihnen nich imme p eciziell e lek ie e Ta mes
phe ische Eigenscha en, jedoch das und wa nich Haup ziel de Schöp e . Lese
magie so eine Cha ak e žų kalba, sie schein au hen iška, na ü lich und das öllig genüg , um wä e gescha en lebendige Cha ak e žų po a e ode a bige li awiški peizažai.
LEKSINS TARMYBS
Haup liche küns le ische Sp ache Besonde hei bildendhei . Es we de hel en
spezielle bildne ische Ausd ucksmi el zu e s ellen. Geb auch e leksine e mybe
wo e, die einen sachen haben, die wede im gemeins inigen sp ach, noch in ande en
nė 2010: 178), – au o iai s engiasi suku i kuo į aigesnį, ik o iškesnį, gy esnį
aizduojamo pasaulio aizdą. „Kalbos gy umą lemia isų pi ma au en iška iš
e mnissen sind (Jakai ieamžių einan i li awiška kalbos d asia, ausd ück ama gausi
wo wuch, seman ikosb ei e und gy um, adi ionischen wo zs e häl nissen
(Pupkis 2005: 382). Aus Žemai iei en usių, do lebenden ode ku ihenden Au o äen
Tex en ixie nich eine žemai ybė. Zemaičių a mės lo e e wende we den
diese P lanzennamen: gyslapis (R. G an. 2013 (a) 74) ʻgyslo isʼ (Plan ago), gudno e ė
ca u ens) (J. K al. 14), kalaku žolė ʻžąsinė sidab ažolėʼ (Po en illa anse ina) (J. Ap. 73,
R. G an. 2013 (a) 74, E. Ign. 54), kibišis ʻpap as oji a nalėšaʼ (A c ium omen osum)
ʻgailioji dilgėlėʼ (U i- (J. Ap. 10), kumel ūgš ė ʻ ankiažiedė ūgš ynėʼ (Rumex
con e us) (V. Jas. 2007 55), no ėlė ʻdilgėlė (U ica) (K. Saj. 96 2010), askilis (E. Ign. 28)
ʻ asakila (Alchem ace illa), ūgš elė ʻ algomoji ūgš ynosaʼ (Rumex) (I Me 85) und
k . Ry ie ybėmis hal en zui hi ini diese Bezeichnungen: degu is ʻšilkažiedė
gais enaʼ (Lychnis los-cuculi) (J. K al. 83), gyslalapis ʻgyslo is (Plan ago) (H. Čig. 2007
15ʼ3), ai ūzai ʻ aiboji lelijaʼ (Lilium lanci olium) (A as. Žag. 124), asakėlis (J. K al. 44)
(Alchemilla), schilkag aizdikis ʻšiu pinis g azdikasʼ (Dian hus ba ba us) (H. Čig. 2003
AURELIJA GRITĖNIENĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Es pass e, dass un e schiedliche P lanzennamen e wende we den des
nyje: H. Čig iejus sa o no elėse uopą (Populus) adina opoliu (H. Čig. 2003 63,
gleichen Au o iaus kū iH. Čig. 2007 115, H. Čig. 2011 76) und opiliu (H. Čig. 2007 57),
R. G anauskas diesen Baum nenn apaliu (R. G an. 2007 230) und opoliu (R. G an. 2005 (a) 29, R. G an. 2007
24 H. Guda ičius našlai ę nenn b oliukais und b olukais (H. Gu . 113), L. Gu auskas
pa allelisch wa z e e b (L. Gu . 2011 58) und blindę (L. Gu . 2011 291), iešu ę (L. Gu .
2011 192) und lazdyną (L. Gu . 2011 48), ameichem P anne andame ėglį und kadagį (L.
Gu . 2011 105), gyslo į und aukį (L. Gu . 2013 101), dilgėlę und dilgynę (L. Gu . 2013 27
168). Tokia Va ien di e si o ě zeig , dass äl e e Gene a ions Sch i s elle imme
noch emp üßen s a ke a mių Ein luss und o in ih en Tex en soga
unwillen lich konku ie bend ines und schnekamosios Sp achen Leksika.
Da übe hinaus, un e schiedliche Leksemų a osena is o mo i ie und
selbs Au o iaus (skilliges Leksemes a oja pasako ojas und We ks igu žai).
Wich ig in P osawe ken liaudiško P lanzennamens pa a ojims Kon ex . Ta minie
Namen, wie schon meh mals zu o e wähn , e binden wi o allem mi älniąja
Gene a ion El e n, G oßel e n, Vo ä e n denen Menschen, die noch moka a mę
und sind nahmi Na u en, leb in ih und ih em Rhy hmus: [...] die aus Sk ob Gu laus
Wiesen geb ei han winzige G äsel, de en ich ige Name nich kann e, abe mama
sie nann e cukie kai , sag o man: ich äumen cukie kai ien pie a. (L. Gu en 2011
58). Su solche au einem Ten iku gewickel e kačpėdėlėm k epiančia ska a
b isda au įsikibus in die močiu ės hand du ch das ganze Vidugi ių kaimą [...] (B. Jon.
2009 198). B olukai. So nann en sie meine G oßel e n, so nann en sie Magdukė. O sie
wa K olinien de G ol... (B. Jon. 2009 202). Didžiojo amilien ąžuolo ale z nich ė ,
abe solange wi d Wo , galėsiu hö enė i, wie ošia ūžals, schi aip suūžia aus ä o
lūpų (A. Žag. 565). So auch a miško Wo es a osenai ha Ein luss und da ges ell
wi d We kens Raum: ziemlich o g e a liaudiškų i onimų minimi konk ūs
o o a džiai (kaimų, upelių, miškų a dai), e nog a inie egionai ode e nonimai,
beispielsweise: S anaunykas das dzūkų ženšenis. Von de Übe käl e. S ä k den
ganzen O ganismus [...] (N. Peč. 235). Pas uns, Žemai ijoj, zemčiūgů auch iel wo
siehs , mė ų, šala ijų auch nich ūks a (A. Žag. 124). Pamenu wa solche
blau-blauynen [Augen], wie osilkų blädeln ugių umzinge e Skais gi ių Do (E. Jan. 54).
Manchmal liaudiische P lanzennamen e wendungen lemi den p ozininkų da ges ell e
Ve gangenhei zei . Hie K is ina Sabaliauskai ė in ih en Romanen e zeug XVIII a. Vilniaus
e d ėlaikį. Tad ganz na ü lichlich Schauspiele n Lippen kling und al e, de Zei Zeichen
hinhal enden P lanzennamen: Ka oupel (K. Sab. 2014 164), 20 20002001 m. Šalcinio Zei e scha (N .
3641) wu den ged uck me kiniškės Vladzės Ališauskai ės-Ališauskienės E inne ungen übe
ausgelösig en Heima Rudnios Do Man sapojasnu cukie kai ių pie a. Seh wah scheinlich,
dass on hie diese F azė kam und in L. Gu ausko no elę Bi ės i ugnis. Au g und cukie kai ige
Namensmo i a ionen siehe. Lapelė 2007: 5.

S aipsniai / A icles 101
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
bulba, luu e oniškas ka upelis (K. Sab. 2014 161), schpa agas (K. Sab. 2014 135),
pina ija (K. Sab. 2008 154) und k . Doch des We kes gesch iebenes Zei e a en
au o e es e wendami neue K edi : [...] e [No aiša] pasidygėjęs aukė ukolas
lapą iz po paš e o (K. Sab. 2014 1621.1)
L. Gu ausko ž ilgsnis is auch seh o in die Ve gangenhei ge ich e . Vieles seine
umposios p ozos kū inių galė ume pa adin i p aei ies is o ijų ka alogais, ku-
iuose daba is iškyla ik kaip onas, pos ūmis ką no s p isimin i. Kai ku iuos
seine Tex e kann gelesen we den als au hen ische Geschich en ode E inne ungen
(Dauba ai ė 2012: 13), und meis ens ka ą und poka į e inne al e Gene a ion, noch
a simenan i seno iškus P lanzennamen. S e imybės und Hyb idai (cukie kai ės,
ča nobylas, adas as und k .) nu noch s ä ke p iö a die Lesi oję zu dem Me o
(ka o und poka io) eali ä s.
APIBDRINIMAS
Li e a ū os k i ikai eigia, kad epochų lūžyje ik o ė keičiasi g ei ai i nea -
bekann amai. Obwohl aus zei genössische li auische P ose nach und nach
e schwinde mälimas kalnelis, senas ąžuolas, kindenscha en zemuogien
pie elė (Sp indy ė 2006: 47), doch dennoch liaudiische und a miische
P lanzennamen unse P oso e wende wi d e gleichsweise nemažai.
Nuosekliai übe schauchend as 100 XXI a. li auische Au o en p ozos We ken, 49 Au o en 80 We ken
inden 203 P lanzenennamen, die e was (šaknimi, Bedeu ungme, da yba ode one ine sudė imi)
un e scheide on wissenscha lichen P lanzennamen. Den G oß eil diese Namen kann man inden
LKŽ, jedoch übe 50 Namen nich iksie en wede g öß en Wö e neine, noch seine E gänzungen
ka o eko. In das Wö e buch ehl e nich nu emimą schädigenden P lanzennamen (beladona,
čampaka, ča nobylas, če bolylas, kap i olija, ka agačius, k aka ūzas, muška ėlis und k .), sonde n
auch einige eigene li awiške Namen (bal auogis, ka elukai, kibišis, lenkučiai, ma ukės, paleis u ė,
aguo ukai, ak ukai, ilka nė und k .). Le z e e Bezeichnungen soll en gelangen wenigs ens in
lizuie en g ožlichen Tex en Au o en, abe und A ikels au o e es Expedi ionen wäh end za ojami
LKŽ papildymų eks us, nes šių a dų gy umą a mėse pa i ina ne ik ana-
e schiedene aus emigen Sp achen sichelben P lanzennamen. De g öß e Teil da on (17 Namen)
ašy a medžiaga.
Kilmės požiū iu gana didelę g upę suda o mūsų p ozininkų gausiai a -
ha la yniškos U sp ungs schänį, abe in die li auischen Sp ache gelang e übe ande e 21
Bas u ischen Familie oliejinen P lanzes li auische Name is g ažga s ė (E uca); plg. i . ucola, an.
a ugula (ž . L. Vaicekauskienė 2013: 20).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
(dažniausiai sla ų a ba okiečių) kalbas. 19 skolinių gau a iš sla ų kalbų. 9 au-
galų pa adinimai laiky ini hib idais.
Nach Ve b ei ung in P osa-Tex en ixio en P lanzennamen un e schiedenin in
meh e e G uppen. Siau en lich e wende am zemai ybės, y ie ä s und
dzūkybės. Pluoš as leksinių a mybių wi d e wende b ei e e im ganzen
hochš aičių a mės lo e. Ki i-Bezeichnungen bekann in ganz Li uanien.
S aipsnyje behandel e P lanzennamen in P osawe ken e ledig einige
Funk ionen. Zunächs e wähn nomina i inė Funk ion (i. y. so ein ach eingeben
we den bes imm e P lanzen). Sąmoningai e wendame a miški P lanzenen
Namen zusammen mi ande en küns le ischen Mi eln p oszininken hil
indi idualizie en Schauspiele s Sp ache. Da übe hinaus, al e und emimas
U sp ungs Namen wide spiegeln We ken da ges ellomame Ve gangenhei Zei ,
und a miški hais lichen P lanzenen Namda, al ige e nog a ischen Kinde gä le n
Blühlennamen hel en Au o en zu mal i au hisches Umwel bilde , pa yškina
O skolo i . Ebenso in e essan is , dass liaudiški und a miški P lanzenen
Namen in P osa-Tex en manchmal we den Cha ak e žs Namen, beispielsweise,
me gina As a (R. Ašk.), dėdė Jie a as (A. Zu . 2000), gydy oja Žibu ja (Žiba, Žibka)
(P. Di gė), ožka Žibu ė (J. Kunč. 2006), e a Kon alija, dėdė Je onimas (R. Še . 2001)
und k . Aki aizdu, dass Globalisie ungs und Wo es Agonies Zejiuge unse e
P ozininkai on au ilichkei und a milichkei endlich nich nesig ęžia o
bewuss e weise ihn akzen uie e schiedene Sp achenebenenim. Neujoji
Li e a u , suchend pa eikumo, pasi elkia ža goną, neno minę aišką, soga
nied igo schlosnio p as akalbę (Sme onienė 2013: 156) und als a s a a dem auskyla
bewuss weise einige au o iä accen ie e a miškumas, Wo es aiškos
sa i umas, ki oniškumas. Liaudiški ( a miški) p lanzennamen nu eigena ige
seman ische wo g uppen, jedoch ih e a osenen polinkie zeigen, dass mode nnių zei liche na a i e leb oji Sp ache is eine on ke lichen s einen, hel enden au o en hal en indi iduali ä und sa i ą nacio-
nalinį s ilių.
KOLTINI ABKRÜBINMAI
G. Adom. Adomai y ė Gin a ė. Gėlių s aße. Vilnius: Gim asis Wo , 2005.
J. Ap. – Apu is Juozas. Bėgiai išnyks a ūke. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos lei-
dykla, 2010.
R. Ašk. Aškiny ė Rasa. Ein Mann, dem nich s nich bedu e. Vilnius: Vaga, 2013.
V. Bubn. Bubnys Vy au as. Balandžio plas ėjime. Vilnius: Alma li e a, 2002. V.
Čep. Čepas Vy au as. Po soule ände sich nu Zei . Vilnius: Alma li e a, 2008. L.
Če n. 2008 Če niauskai ė Lau a Sin ija. Benedik o slenksčiai. Vilnius: Alma
li e a, 2008.
A ikeln A icles 103 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
L. Če n. 2009 (a) Če niauskai ė Lau a Sin ija. Kammys jasmino busme. Vilnius:
Alma li e a, 2009.
L. Če n. 2009 (b) Če niauskai ė Lau a Sin ija. Räu ung in ma mu ą. Vilnius:
Alma li e a, 2009.
R. Če n. Če niauskas Riman as. S as elis Geschich en. Vilnius: Ve sus au eus,
2012. H. Čig. 2003 Čig iejus Hen ikas Algis. Ek inok ionen Menschen. Vilnius: Vaga, H.
2003.
Čig. 2007 Čig iejus Hen ikas Algis. Va na b aukia aša ą. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidenscha , 2007.
H. Čig. 2011 Čig iejus Hen ikas Algis. Und pa nešė apynio k apą. Vilnius:
Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2011.
P. Di g. Di gėla Pe as. Alibi Büche . Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidenscha , 2004.
R. G an. 2003 G anauskas Romualdas. Dubu ys. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos Ve lag, 2003.
R. G an. 2005 (a) G anauskas Romualdas. Hunde im Himmel. Vilnius: Lie u os
ašy ojų sąjungos leidenscha , 2005.
R. G an. 2005 (b) G anauskas Romualdas. Keno a as. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidenscha , 2005.
R. G an. 2007 G anauskas Romualdas. Rūkas übe slėnių. Vilnius: Lie u os
ašy ojų sąjungos leidenscha , 2007.
R. G an. 2011 G anauskas Romualdas. T ys einsa ės. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos Ve lag, 2011.
R. G an. 2013 (a) – G anauskas Romualdas. Iš a y ieji. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidykla, 2013.
R. G an. 2013 (b) G anauskas Romualdas. Š en ųjų leben. Vilnius: Lie u os
ašy ojų sąjungos Ve lag, 2013.
R. G an. 2014 G anauskas Romualdas. D i es Leben. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos Ve lag, 2014.
D. G ig. – G igaliūnienė Danu ė. Saulelė aka an. Kaišiado ys: Gija, 2008.
H. Gud. Guda ičius Hen ikas. Gam meldžio ga en. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidykla, 2013.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
L. Gus . Gus ainis Liudas. Dagilio, Hund und ande e Schälen. Vilnius: Lie u os
ašy ojų sąjungos Ve lag, 2012.
L. Gu . 2001 Gu auskas Leona das. Šešėliai. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidykla, 2001.
L. Gu . 2007 – Gu auskas Leona das. Musės. Palėpė. Vilnius: Vaga, 2007.
L. Gu . 2008 Gu auskas Leona das. Dik ai. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
Ve lag, 2008.
L. Gu . 2011 Gu auskas Leona das. Schunų Liinos. Vilnius: Gim asis Wo , 2011. L.
Gu . 2013 Gu auskas Leona das. F agmen en. Vilnius: Lie u os ašy ojų sągos
jungos leidykla, 2013.
E. Ign. – Igna a ičius Eugenijus. Ma so pilna is. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun-
Ve lag, 2000.
M. I aš. I aške ičius Ma ius. G ün. Vilnius: Ty o alba, 2002. E. Jan. Janušai is
Edmundas. Zaliakalnis au e s ehungshis o ie. 36 äuens oman. Vilnius: Lie u os
ašy ojų sąjungos Ve lag, 2013. V. Jas. 2007 Jasukai y ė Vidman ė. Als wi Wöl e
wa en. Vilnius: Alma li e a, 2007.
V. Jas. 2008 Jasukai y ė Vidman ė. ich nüchudžiau meine Toch e . Vilnius: Alma
li e a, 2008.
D. Jaz. Jazuke ičiū ė Dalia. Sein Name Sibi as. Vilnius: Alma li e a, 2013. B. Jon. 2007
Jonuškai ė Bi u ė. K egždėlaiškis. Vilnius: Ve sus au eus, 2007. B. Jon. 2009
Jonuškai ė Bi u ė. Bal ų už auk ukų ango. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
Ve lag, 2009.
B. Jon. 2011 Jonuškai ė Bi u ė. Ve schließ mich. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos Ve lag, 2011.
D. Kaj. Kajokas Donald. Kazašas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidenscha , 2007.
J. K al. K alikauskas Juozas. Dynas ies Todes. Vilnius: Ty o alba, 2002. J. Kunč.
2000 Kunčinas Ju gis. Jeden Tag in k ą. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidenscha , 2000.
J. Kunč. 2006 Kunčinas Ju gis. Bal ischen sū ien nach is. Vilnius: Gim asis Wo , 2006.
A ikeln A icles 105 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
E. Ku k. Ku klie y ė Elena. Šešėlių e pėja. Laukliche Todes Geschich e. Vilnius:
Alma li e a, 2009.
R. Ma č. Ma čėnas Riman as. Le z Eileung bei Domą. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidenscha , 2002.
V. Ma . Ma inkus Vy au as. Zwölika liep en. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidykla, 2011.
R. Ma . – Ma ai y ė Rū a. S ajonė apie sniegą. Ve sus au eus, 2013.
A. Mil. Meilūnai ė Alina. Nich ebenami S ädi. Vilnius: Ty o alba, 2014. I. Me . Mayo
Icchokas. S o elė idukelėj. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2004.
J. Mik. Mikelinskas Jonas. Dinosau ie aus. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
Ve lag, 2009.
S. Pa . Pa ulskis Sigi as. Tamsa und Pa ne . Vilnius: Alma li e a, 2012. N. Peč.
Pečiū a Nė ius. Vilniaus kibe poema. Vilnius: Ty o alba, 2004. V. Rykš. Rykš ai ė
U. Rad. – Radze ičiū ė Undinė. Žu ys i d akonai. Vilnius: Bal os lankos, 2013.
Vai a. Kos iumų d ama. Vilnius: Alma li e a, 2013. A. Rus. Ruseckai ė Aldona. Ma ios
Wass. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidykla, 2010.
K. Sab. 2008 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um. Vilnius: Bal os lankos, 2008. K.
Sab. 2011 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um II. Vilnius: Bal os lankos, K. Sab.
2011.
2012 Sabaliauskai ė K is ina. Danielius Dalba & ande e Geschich en. Vilnius:
Bal os lankos, 2012.
K. Sab. 2014 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um III. Vilnius: Bal os lankos, R. Sad.
2014.
Sadauskas Romas. Leben bei weškeliuko. Demeniškių pain ssläue.
Vilnius: Žu ėd a, 2009.
K. Saj. 2010 Saja Kazys. Weiß wo weiß was. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
Ve lag, 2010.
S. Sak. Sakalauskai ė Saulė. Sb užusių He zen Tag. Vilnius: Alma li e a, 2010. J.
Skab. 2000 Skablauskai ė Joli a. D i es Jah ausend. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidenscha , 2000.

AURELIJA GRITĖNIENĖ
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
J. Skab. 2004 – Skablauskai ė Joli a. Sep yniadangė e d ė. Vilnius: Lie u os ašy-
ojų liiduos Ve lag, 2004.
M. Sluc. Sluckis Mykolas. Aus üllung nich nach Joaną. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos Ve lag, 2003.
R. Ša . 2009 Ša elis Riman as. Langinė ė oje. Vilnius: Ve sus au eus, 2009. R. Ša .
2013 Ša elis Riman as. Lied so månens. Vilnius: Lie u ios ašy ojų jungos Ve lag,
sąjungos leidykla, 2013.
R. Še . 2001 – Še ely ė Rena a. O ji epasakė miau. Vilnius: Lie u os ašy ojų są-
2001.
R. Še . 2006 Še ely ė Rena a. Balzamuße . Vilnius: Lie u ios ašy ojų sąjungos
Ve lag, 2006.
R. Še . 2008 Še ely ė Rena a. Mėlynba zdžio Kinde . Vilnius: Alma li e a, R. Še .
2008.
2010 Še ely ė Rena a. Vėjo ai elis. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidykla, 2010.
R. Še . 2013 Še ely ė Rena a. Name im Dunksoje. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
Ve lag, 2013.
R. Še . 2014 Še ely ė Rena a. Kokono baladės. Vilnius: Alma li e a, 2014. Š. Šim.
Šimulynas Ša ūnas. Rugiusen bei obelų. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidenscha , 2001.
A. Tap. Tapinas And ius. Wolko s unde. Vilnius: Alma li e a, 2013. A. U b. 2012
U bonai ė Aud onė. Zucke e Fisch. Vilnius: Alma li e a, 2012. A. U b. 2014
U bonai ė Aud onė. Žydich e Dingen Kame ys. Vilnius: Alma li e a, 2014.
G. Vil. Viliūnė Gina. Vilniaus madona. Vilnius: Alma li e a, 2014. A. Zu . 2000 Zu ba
Algiman as. Eina... Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2000.
A. Zu . 2010 Zu ba Algiman as. K isius. Vilnius: Gim asis Wo , 2010.
A. Žag. – Žag akaly ė Agnė. Eigulio duk ė: byla F 117. Vilnius: Ty o alba, 2013.
A ikeln A icles 107 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
LITERATŪRA
Akelai ienė G ažina, Žiliū ė-Ba a ičienė Daino a 2011: R. G anausko kū-
inių leksinės a mybės. – Žmogus i žodis: Didak inė ling is ika 13, 5–15.
A na ke ičiū ė Laima 2006: Lie u ių esė pos mode nizmo si uacijoje: Rolandas
Ras auskas. – Li uanis ica 65(1), 63–72.
B azauskas Ne ijus 2010: XX a. lie u ių mode nis inis omanas: aidos i poe ikos lin-
kmės. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Bukelienė Elena 2004: P oza ies ūks an mečio iba. Kaunas: Š iesa.
Dauba ai ė Jolan a 2012: Leona das Gu auskas. „Šunų dainos“: p aei ies ka alo-
gas. – Li e a ū a i menas 22, 12–13.
G i ėnienė Au elija 2014: Liaudiški augalų a dai šiuolaikinėje lie u ių aikų
p ozoje. – Žmogus i žodis: Didak inė ling is ika 16, 50–62.
G i ėnienė Au elija 2014: Šaku medžiai, bulbumai i žlembės šiuolaikinėje lie u ių
aikų p ozoje. – Gim oji kalba 2, 8–13.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. S udijų knyga. An as paka o inis leidimas.
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Janke ičienė Ramunėlė 1998: Bo anikos a dų žodynas. Vilnius: Bo anikos ins i-
u o leidykla.
Kalėda Algis 1996: Romano s uk ū os ma menys: li e a ū inės komunikacijos lygmuo.
Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Keinys S asys 1984: Lie u ių kalbos hib idai (są oka, ūšys i no miškumas). – Lie-
u os TSR mokslų akademijos da bai. A se ija 3(88), 113–123.
Klima ičius Jonas 2005: Kas y a k aka ūzai? – Gim oji kalba 10, 8–9.
Kniūkš a P anas 1981: Rašy ojas i žodis. Vilnius: Mokslas.
Kubilius Vy au as 2003: Tau inė li e a ū a globalizacijos amžiuje. Kaunas: VDU
leidykla.
Lapelė Mindaugas 2007: Kempės upelio slėnyje. – Šalcinis 62, 4–5.
LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių ko-
legija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as
Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e:
www.lkz.l [2015-02-28].
Ma ozas Vi as 2008: T ockumos ekosys emen Viel äl igkei und Schu z. Kaunas: Akademija.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Ma inai is Ma celijus 2003: Dešim mečių są a oje. Neues e li auische
ū a (1988–2002), sud. Gied ius Viliūnas. Vilnius: Alma li e a, 9–30.
Ma inai is Ma celijus 1992: Papi usai iš mi usiųjų kapų: A gimimo i Vil ies knyga,
li e a19881991. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag. Mo kūnas Kazys 2009:
Bagasla iškio šnek a Ignui Šeiniui: gim oji ode gim lichen. Lie u os lokaliniai y imai.
Sp ach. Lie u os alsčiai. Gel onai. Zugänglich in e ne : h p:// www.ll .l [2014-02-27].
Paulausky ė Te esė 2001: [ ecenzija] Romualdas G anauskas. Raudonas an bal o.
Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2000. Gebu ssp ache 4, 1920. Pupkis
Pikčilingis Jonas 1971: Lie u ių kalbos s ilis ika 1. Vilnius: Min is, 1971.
Pikčilingis Jonas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2. Vilnius: Mokslas, 1975.
Aldonas 2005: Kalbos kul u s udien. Vilnius: Gim asis Wo . Rydén Ma s 1978: Shakespea ean
plan names. Iden i ica ions and in e p e a ions. S ockholm: Almq is & Wiksell, 1978.
Sme onienė I ena 2013: Bui inio s iliaus in azija į ki us unkcinius s ilius. – Šiuo-
zei ige S ilis ikos Rich ungen und P oblemen. Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o
leidenscha , 150158.
Sp indy ė Jū a ė 2006: P ozos būsenos 19882005. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i
nau osakos ins i u .
Sp indy ė Jū a ė 2013: Rašymai, au zeichnungen in sąmonę ode in g io į? (R.
G anausko Š en ųjų leben). Me ai 56, 135.
Tamaše ičius Gied ius 2009: Talbos ein aėjimo polinkiai iešojoje e d ėje. –
Sp achkul u 82, 138148.
Vaicekauskienė Lo e a 2013: Skolos bijosi u en nepada ysi. Leksikos skolinimosi
po eikiai und polinkiai 19912013 m. ašy iniuose ex en. Taikomoji kalbo y a 2013(3).
Zugang in e ne : www. aikomojikalbo y a.l [2015-02-24]. Župe ka Kazimie as 2013:
Au g und eines sp ach e nos ilis ikos Objek s. Gegenwä ikines S ilis ikes Rich ungen
und P oblemen. Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidenscha , 183191.
Župe ka Kazimie as 2012: S ilis ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o Ve lag.
Дворецкая Екатерина 2005: Андалусские диалектизмы и регионализмы в
küns le ische Li e a u in Spanien XX Jah hunde s. Zugang in e ne :
h pwww.disse ca .com/con en /andalusische-dialek izmy-i- egionalizmy- -khudoz-
hes ennoi-li e a u e-ispanii-xx- eka [2015-01-14].
A ikeln A icles 109 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
Кудинова Таисия 2000: Просторечие и диалект в языке А. П. Чехова. К
cha ak e ike sp achikoy pe sönlichkei sch i s elle . Zug i in e ne :
h pwww.disse ca .com/con en /p os o echie-i-dialek - -yazyke-p-chekho a-k-kha a-
k e is ike-yazyko oi-lichnos i-pisa elya [2015-02-12].
Курносова Ирина 1995: Диалектная лексика в художественной прозе начала
XX . P ieiga in e ne : h p://chelo eknauka.com/dialek naya-leksika- -hudozhes-
ennoy-p oze-nachala-xx- [2015.01.16].
Ларин Борис А. 1973: Диалектизмы в языке советских писателей. – Эстетика
слова и язык писателя. Ленинград: Художественная литература, 228–261.
Попович Алина 2013: Диалектизмы в повестях И. А. Бунина «Деревня» и
Suchodol ( unk ional-s ilis ische Aspek ). Zug i in e ne : h p:
dspace.onu.edu.ua:8080/bi s eam/123456789/5082/1/108-113.pd [2014-02-21].
Folk and Dialec al Names o he Gene a o
Plan s in Con empo a y Li huanian P ose
SUMMARY
Nach einem ho ough eading on as 100 we ken o p ose o 21s cen u y li auischen
au ho en, 203 names o plan s which a e in some way (by hei oo , meaning, o ma ion o
phone ic composi ion) di e en om scien i ic names o plan s we e ound in 80 wo ks
o 49 au ho s. The main aim o esea ch was o iden i y wha olk and dialec al one-wo d
names o he gene a o plan s appea in con empo a y Li huanian p ose, o analyse hei
s uc u e, o igin and p e alence and o discuss he unc ions and con ex o hei use in he
ex s o ic ion.
In e ms o o igin, a ious names o plan s bo owed om o eign languages and widely used
by Li huanian au ho s o p ose make up a a he nume ous g oup. The majo i y o hem (17
names) ha e a La in oo bu hey came o he Li huanian language h ough o he (usually
Sla ic o Ge man) languages. 19 loanwo ds de i e om Sla ic languages. 9 names o plan s a e
conside ed hyb ids. in o se e al g oups. The wo ds displaying he ea u es o Samogi ian,
In espec o p e alence, he names o plan s eco ded in p ose ex s can be di ided
Eas e n Aukš ai ian and he Dzūkų dialec a e used in he na owes a ea. A g oup o lexical
dialec icisms a e mo e widely used in he whole a ea o Aukš ai ian dialec . O he names a e
known ac oss Li huania.