S aipsniai / A icles 85
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches académiques: lexiquologija, dialek ologija.
LIAUDIŠKI e TARMIŠKI
AUGAL GENČI NARDAI
ŠIUOLAIKINJE LIETUVI
PROZOJE
Folk and Dialec al Names o he Gene a o
Plan s in Con empo a y Li huanian P ose
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a icle obje d'é ude 49 con empo aines Li uaniennes p ozas au eu s 80 œu es ou e
203 mono- e bes plan es des noms génciaux, qui quoi que (šaknimi, signi icme, da yba ou
one ine sudė imi) di è e des noms scien i iques. Aplan es noms, qui nep iklauso bend ines
langues leksikai, a aiškias egiškumo žymes, plus la gemen u ilisés en un ou plusieu s
a mėse, a icle appelés a mybėmis ou a miškais noms de plan es. Augalų leksikai, . y.
a dai, ku ių šaknis ki okia nei įp as a mokslo e minijoje, ačiau p iklausan ys isuo inei
connuomi bemaž à ous les u ilisa eu s de la langue Li uiniens, n'ayan yškių sąsajos a ec
laquelle même a me, s aipsnyje appelés liaudiškais augalų a dais ou kolok ializmais.
L'objec i p incipal de l'é ude dé e mine , quels son des noms populai es e a miques
mono- e baudés de plan es génciales u ilisée dans con empo aine des Li uaniennes p ose,
isanalyse leu s uc u e, o igmę e épa issemen , discu e de leu s a osens dans des
ex es g ožiniais onc ions e con ex e. ESMINIAI VOODŽIAI: a is ique s yle, p ose, nom de plan e, a mybė, kolok ialism.
ANNOTATION
The objec o esea ch p esen ed in he a icle is 203 one-wo d names o he gene a o plan s
om 80 wo ks o 49 au ho s o con empo a y Li huanian p ose which a e in some way (by hei
oo , meaning, o ma ion o phone ic composi ion) di e en om hei scien i ic names. The
names o plan s which do no belong o he s anda d lexis, ha e clea ea u es o egionalism
and a e mo e commonly used in one o se e al dialec s a e e e ed o as dialec icisms o
dialec al names o plan s in he a icle. The names o plan s ha ing sios a mės, donc e nos
AURELIJA GRITĖNIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII wi h any o he dialec s, a e e e ed o as olk names o
a di e en oo han ha usually used in scien i ic e minology bu belonging o gene al
lexis, i.e. known o nea ly all use s o he Li huanian language and ha ing no clea links
plan s o colloquialisms. Le p incipal aim de eche che es d'iden i ie wha olk and dialec al
one-wo d names o he gene a o plan s appea in con empo a y Li huanian p ose, à analyse
leu s uc u e, o igin and p e alence and o discuss he unc ions and con ex o hei use in
he ex s o ic ion.
KEYWORDS: a is ic s yle, p ose, name o he plan , dialec icism, colloquialism.
ĮVADAS
Iki pa XX a. idu io lie u ių li e a ū os kalba bu o mai inama gy ųjų a -
mės e smių. Rašomosios kalbos kanoną uo me u didžia dalimi o ma o gy o-
jou s la ich ingume de la langue es e impo an c i e ium de aleu de l'œu e. a. XXI de plus
en plus in e san à la populai e cul u e di e ogine, e li é a u e de plus en plus ex s
da ymo, oublian que la li é a u e sa as is a du mo , que sans décen us con ôle du mo
bonne œu e ne se a jamais. Dans les bežins ex es nek i iquemen en e eigne absolu emen
ou , donc la p ose Li uanien ces de nie s années subi une é i able an ies e inį šoką
(Sp indy ė 2006: 23, 29, 34). Comme con epoids des moyens d'in o ma ion de masse implémiée
g ei akalbei g ožinėje oeu ebo éme ge des a che ipas conse és de ce ains au eu siaux
liaudies langues (Kubilius 2003: 4344). A idžiau expé inėjus plusieu s ois des ex es
con empo ains Li uiniens p zininkų e y a é idence de ces deux endances assez di é en es
ce ains c éa eu s, paimen ées l'impac de la globalisa ion, s'ou ia e s les cul u es du
monde, e iennen de la cul u e na ionale, adop e slengą, e au es ex es s'o ien e e s des
cons an es aleu s, oujou s nea i ūkę de la e e des pa en s e expé iences d'en ance,
aciké saky inį kaimojimas e daini in onacijas (Bukelienė 2004: 106; Kubilius 2003: 95). Ces
de niè es œu es e a é é paska a a enjiau expé inė i, combien p o essionnels au eu s des
g ožiniuose ex es son su likées egiškumo žymių mo du exp essionškos į ai o ės,
u ingumu, aizdingumu. Tou d'abo d enimos omenyje a mybės. Elles p ichen pas
seulemen commun inée langue. Gožiniuose œu es les mo s a miški aide indi idualise le
langage des pe sonnages, c ée au hen ique en i onnemen , les c éa eu s les u ilise sou en
non seulemen dialogues, mais aussi de l'au eu , donc a mybių a osena in é esse non
seulemen des che cheu s de li é a u e, mais aussi des lingubinis es (en pa iculie des
dialec ologues, des lexicog aphes, des e noling is es e des e nos ilis es).
Ta mybių ypes e onc ions dans la li é a u e gožinėje Li uaniennes
dé aillémen déc i é Juozas Pikčilingis (Pikčilingis 1975: 99125). Au suje i osios
Simonai y ės i Mykolo Sluckio p ozoje ašė P anas Kniūkš a (Kniūkš a 1981:
mo s de langue Ie os 5272). Kazys Mo kūnas se isée Igno Šeiniaus œu es y ie ybes (Mo kūnas
A icles A icles a icles 87 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
2009: 1–8). Ne sykį analysées Romualdo G anausko œu es leksinės a mybės
(Akelai ienė, Žiliū ė-Ba a ičienė 2011: 515; Paulausky ė 2001: 1920). L'a icle au o ée
p écédemmen es discu ée liaudiškus noms de plan es, usoujamus
con empo aininée Li uiniens en an s p osoe (G i ėnienė 2014: 5062). Gana
mybes meniniuose eks uose i ia usų ling is ai. Paminėsime ik kele ą da bų,
la gemen a apimancies de di e s pé iode de li é a u e usses: onc ions
Leonido Leono o, Michailo Šolocho o i ki ų usų ašy ojų eks uose analiza-
o Bo isas La inas (Ларин 1974: 238–261); XX a. p adžios usų p ozos kū i-
dialek izmés onc ions niues a o s dialek izmés unkcines e s ylis ines
pa icula i és discu ée I ina Ku noso a e Alina Popo ič (Курносова 1995; Попович
2013); dialek izmés o igine e onc ions dans les œu es d'An ono Čecho o
2000). Išsamiai ap ašy i XX a. Ispanijos g ožinėje li e a ū oje a o i dialek-
discu ée Taisija Kudino a (Кудинова izmai (Дворецкая 2005). A ski a s udio
Viljamo consac é aux noms de plan es u ilisés dans les œu es de Shakespea e à
é udie (Ryden 1978). L'obje de ce a icle é ude Li e a ū os c i iques
ema que que nou eaux emps des Li uiniens p oseje ema quemen yškėja
nepoe inė aiška, imama kalbė i même su aki aizdų žodžio nuosmukį (Sp indy ė
2006: 275), mais g e a de comme a s a a demi-langbei, ja gonui, neno minei
langueya ékyla a miškumas. Pe squais plus de 100 con empo aines Li uanies de
p ose œu es, populaudiques de plan es noms ou é 49 au eu s 80 œu es2.
L'é ude ma é iel es composé 203 di é en s phi onimai. Les au eu s choisis son
di e s cou an s e longs c éa eu s de o mes de na a ion ex es. En
choisissan le ma é iel à l'é ude p incipalemen l'accen a é é acco dé aux
classiques gen es de p ose no elées, apquesymes, apysacmes, omanams3,
cependan , ayan en ue que ces gen es leu s posi ions pou len les di s pa ibio,
ou ma ginalines, gen es esseis ikai, memua is ikai, dieno aščiams, s ylisa ion e
. . (A na ke ičiū ė: 63), le champ de l'é ude es en é de quelques e des œu es
de ce gen e.
Du poin de ue de la s uc u e des Li uaniens p ose ixe plusieu s ypes de populaudiški e
a miški plan es de noms: 1) unežodžiai genčių a dai, pa exemple, no ėlė ʻdilgėlėʼ (U ica) 1
Ceci pu emen ch onologinis choix. Li e a ú ologues indiquen que nou eau des li é a u es
e apas p asideda da anksčiau – nuo XX a. 9 dešim mečio. A kū us nep iklausomybę, kū ėjai
sulaukia laiko, kai gali ašy i lais ai, ki aip nei iki ol, a si anda palanki e pė ekspe imen ams
Li uanies e imp o isa ion. Plus loin su cela oi . B azauskas 2014: 14; Ma inai is 2003: 2326; Sp indy ė
2006: 9–10.
2Déplo ée mé ique es p ésen ée à la in de l'a icle, Šal inių su umpinimuose. 3 À p opos des
adi ionnelles classi ica ions de gen ines e leu s p oblèmes de dé e mina ion des on iè es oi Kalėda 1996: 1114.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
(K. Saj. 2010 96)4, paleis u ė ʻkalankėʼ (Kalanchoe) (L. Če n. 2009 (a) 90) i k .; 2) d i-
žodžiai a ižodžiai azeologiniai genčių i ūšių a dai5, pa yzdžiui, nak ies
ka alienė ʻechinopsisʼ (Echinopsis) (B. Jon. 2009 220), sain e Pe o ak eliai
ʻpa asa inė ak ažolėʼ (P imula e is) (H. Gud. 150, E. Ign. 274) e k . ; 3) d ižodžiai noms
des espèces6, pa exemple, laukinė aguona ʻaguona bi ulėʼ (Papa e hoeas) (L. Gu .
2007 9), laukinė ciko ija ʻpap as oji ūkažolė (R. Še . 2014ʼ 60) e k . ; 4) une e odžiai,
d ižodžiai, ižodžiai a ne ke u žodžiai eislių a dai7, pa yzdžiui, bul ių
eislė Uz a a (A. Žag. 559), pomido ų eislė Puškino-Bizono (A. Žag. 544), k iaušių
eislė Mičiu ino zieminė Bė a (A. Žag. 558), obelų eislė An aninė Pe pus Finkuo a
(Mičiu ininė) (A. Žag. 547). Dans ce a icle plus la gemen anlizués seulemen le
p emie g oupe des noms de plan es, . i. uneyoodžiai noms de plan es génciales, quoi
que se dis inguan des noms scien i iques des plan es. Aki aizdūs au o iniai
(pa yzdžiui, ži ga ūgš ynė (J. K al. 73))8, ik aš ų kalboje pasi aikan ys a dai
(pa yzdžiui, bizonžolė ʻlegės asʼ (Silphium) (H. Gud. 359), kinmedis ʻchininmedisʼ
naujada ai (Cinchona) (L. Gu . 2013 94), ėjažolė ʻplukėʼ (Anemone) (J. Skab. 2004 220)),
ja gonybės (pa y, siemkė ʻsaulėg ąžaʼ (Helian hus) (R. Še . 2008 22)) e non iden i ie
les noms des plan es (pa y, bu ažolė (J. Skab. 2004 170), de ynž K alėsolės (J.
44), umbė (J. Skab. 2004 183)) dans l'a icle plus la gemen neap a iami9. Ceux noms
de plan es, qui nep iklauso bend inės kalbos leksikai, on aiškias egiškumo žymes,
plus la gemen u ilisés en un ou plusieu s a mėse, a icle synonymiquemen
appelés a mybėmis ou a miškais noms de plan es. Augals noms, ayan un
4 P ie au o iaus pa a dės su umpinimo nu odomas kū inio puslapis, ku iame pi mą ka ą ik-
au eokią chasuo le nom de plan e.
5 Pou l'é ude sélec ionnée, dans des œu es ixée en i on 20 ph azeologines noms de plan es. 6
Dans les ex es de p ose sélec ionnés ou en i on 80 di é en s noms de espèces de plan es
populaudiques. 7 Dans les ex es ou é en i on 70 di é en s gens de plan es de a ies de
noms. La plupa d'en e elles (en i on 60) ixée Agnès Žag akaly ės omane Eigulio duk ė:
dossie F 117 (2013). Di i nos p ozininkai (Hen ikas Čig iejus, R. G anauskas, Kazys Saja, Rena a
Še ely ė e k .) men ionnen le plus sou en ce aines populai esnes obelų e quiečių eisles,
pa exemple, an aninė obelis (R. Še . 2010 12 an anupkos (H. Čig. 2011 105), g apš einas (R. Ša . 2009 100), papinkos (H. Čig. 2011 105),
(R. G an. 2013 (a) 29), akuo ieji, beakuočiai, d ieiliai, ke u eiliai, minkš ieji k iečiai (K. Saj. 2010
147).
8 Beaucoup plus des inno ada de au eu es u ilisée con empo aine dans les en an s
Li uiniens p ose. Plačiau ž . G i ėnienė 2014: 813.
9
Kai ku ie pa adinimai laiky ini ne a mybėmis, o ko ek ū os a ba nežinojimo klaidomis – nuo
mokslo kalboje a ojamų pa adinimų jie ski iasi labai menkai – balsių ilgumu, ienu p iebal-
siu e e c., pa a o is seulemen pa une seule ois d'un au eu dans quel au eu que soi , pa
exemple, an ū is ʻan u isʼ (An hu ium) (A. Meil. 136), galinzoga ʻgalinsogaʼ (Galinsoga) (H. Gud.
60), kupolis ʻkūpolisʼ (Melampy um) (H. Gud. 29 machonija3), ʻmahonijaʼ (Mahonia) (J. Skab. 2000 45)
e k . Tokie i onimai dans l'a icle aussi plus la gemen neanalizojami.
A icles A icles a icles 89 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
knį que habi uelle science e minijoje, mais appa enan s uni e so ine leksikai,
. i. connuomi bemaj à ous les u ilisa eu s de langues Li uiniens, n'au in ys
yškių sąsajų a ec laquelle no s a me, s aipsnyje appelés liaudiškais augalų
a dais ou kolok ializmais. Le p incipal objec i de l'é ude dé e mine , quels qu'ils
soien , les noms populai es e a miques mono- e baudés de plan es génciales
u ilisée dans con empo aine Li uanie p ose, discu e leu o igine, épé i ion e
a osens polinkius. LIAUDIŠK IR TARMIŠK FITONIM LIAUDIŠK IR TARMIŠK FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM FITONIM
IDENTIFIKAVIMO PROBLEMOS
Né abli les nommés scien i iques des plan es se base p incipalemen su le
mo odyno (LKŽ) de la langue Li uanienne, ses ka o ekes e di e s dic ionnés
lo yniškų mokslinių augalų a dų nomenkla ū a ne sykį kei ėsi, odėl s aips-
a miniens. Lie u iškų e nyje baséamasi non seulemen Ramunėlės
Janke ičienės suda y u Bo anikos a dų žodynu (1998), mais e LR Te minų
banke (h p:// e minai. lkk.l ) dans les données ou nies.
Le plus acile d'iden i ie les noms des plan es, quand les au eu s eux-mêmes
expliquen a miško dénomina ion signi ica ion ou mo i a ion, indiquen , dans
laquelle pa ie Li uanie plan e ainsi appelé. Pou ouloi a mybę pa a o i, l'au eu
doi mon e le payemen elle p ésen e : ainsi en e dans le ph ase ou plus wide
con ex e, que cesai é élés le con enu du mo (Pikčilingis 1975: 121). On peu donne
plus d'un exemple, comme con ex e aide dé e mine les signi ica ions des i onimes:
Čia, su Demeniškes, ce puissan e dygų plan eux les gens du na ope appellen . Le
Mo de Bo anique son ou l'appelle dagišiumi e déc i comme g aižažiedžių amille
plan e e addu ia la ynišką a dą Ca duus (R. Sad. 92). Ka elukai déjà la g aine
mû i , mais ici aimen son ka elukai, pe sonne les a jamais nechauké sina adais
(H. Gud. 113). [...] ais inė bal ašaknė, liaudy enco e es appelée ku ažole. Qu'y es
su p end e, que poisine déjà le nom ou di a (R. Še . 2013 55). [...] Ciko ija. Ce mo
n'es connu que de li es, ca dzūkai ce e puikų di onă plan e gėlę appelle a kline
ugiagėle. Le nom, comme e aux au es he bes, des gens s'uga o as, i in aiklus e
sec è e. Dans ugiagėlę ciko ija semblable son žyd u žiedu, de la couleu
nea ski um (R. Sad. 230). Mokslinį nom de plan e (y comp is si le mo a plusieu s
signi ica ions) aide à é abli l'au eu 's donnée mo phologique desc ip ion de plan e
ou son ais inių quali és indica ion: Kiemo žolė enco e e e, asa iška, p ès de ako
gyslalapėliai, pasiu usiai ge i, kai, būda o, įsipjauni, kā ka š į iš aukia (H. Čig. 2007
153). [...] oilà je oulais peš elė i sese į pou la manœu e e mon e nudžiū usį
Pelenės ba elį, ainsi appelons nous inconnusą gėlę ilgu aleba dos ko u, siūbuojančiu
mölynas žiedų kekes, similai es à du o siūlu su a s y us ba elius (R. Še . 2008 172).

AURELIJA GRITĖNIENĖ
90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Skai an p ozos eks us as a kele as augalų pa adinimų, ku ių mokslinio
nade ne pu ê e dé e miné. Pa ois iden i ie le nom de la plan e n'aide e une
ès géné ale desc ip ion de la plan e, pa exemple: De ynžolės gina con e la
maladie e sou ance. [...] Laimę pajun u à homme la ie en de ynžolėm sau (J.
K al. 44). O ežiukai n'on pas enco e je é, c'es des leu s d'au omne, ès ineus leudele s son
(H. Gud. 113).
Ki a p oblema nus a an ikslų mokslinį augalo pa adinimą – a dų dau-
gia eikšmiškumas. Gy ojoje kalboje dažnai ienu a du pa adinami ne ke-
li plan es, donc si l'au eu ne indique pas le nom exac de la plan e scien i ique, di icile
de décide , quelle espèce de plan e il men ionne dans son œu e, pa exemple: gumbažolė
(R. Še . 2013 88) gumbažolėmis liaudie es appelée beaucoup d'he bes, anciennemen
usées gumbui gué i ; ils a as (J. Kunč. 37 2006, R. Ma č. 31), jo a as (R. Sad. 100) ces
noms populai es appellen quelques a b es: ʻjuodoji uopaʼ (Populus nig a),
ʻpla analapis kle asʼ (Ace pseudopla anus), ʻpa as as sk oblas (Ca pinus be ulus),
ʻgudobelėʼ (C a aegus), ʻpla anasʼ (Pla anus); kups ukai (H. Gud. 113) – okiu bend u
peu ê e appelé pa nom plus un kups ais plan e: e aičinas, ak ažolė, di e ses
espèces de chaleucines e k . ; k egždažolė (V. Ma . 187) désigne en i an e plusieu s
plan es: ʻšlakinę k egždūnęʼ (Vince oxicum hi undina ia), ʻdidžiąją ugniažolęʼ
(Chelidonium majus) e ʻdidį žio eʼjįinį (An i hinum majus). Comme déjà men ionné
p écédemmen , els jusqu'à p ésen ne s'iden i ie des noms de plan es dans l'a icle
neanalyisen .
KOLOCVIALISMAIES es un g oupe d'É a s memb es de l'Union eu opéenne.
Bemaž ke i adalis dans l'a icle les noms génciaux des plan es discu ées son à
ous bien connus e comp éhensibles, la gemen u ilisés dans ou e la Li uanie,
ixés même dans lequel Daba inės lie u ių kalbos žodino leidime. Tokie su
neo icialiąja, bui ine s e a liés i onimai, comme déjà p écédemmen men ionnée,
appelin ini ne a mybėmis, e liaudiškais noms de plan es ou kolok ializmais
uni e selemen u ilisés liaudies shnekamosios langues mo s (Jakai ienė 2010: 174).
ja – ienas iš yškesnių šiuolaikinės lie u ių kalbėsenos b uožų. Pas a uoju
Kolok ializacime u p esque dans ous les s yles de ex es exis e des élémen s de
nienė 2013: 150). Šnekamajam s iliui būdingos leksikos ypač daug pas ebima
iešojoje e d ėje – ele izijoje, poli ikų kalbose (Tamaše ičius 2009: 143–146;
s yles šnekamojo (Sme oŽupe ka 2013: 185). Ce e endance appa adi e dans les
ex es a is iques. Dans les sélec ionnés p ozininkų œu es ou é plus de 30
i onimes, qui considé y ini kolok ialismes, pa exemple: ab ikosmedis ʻpap as asis
ab ikosasʼ (A meniaca ulga is) (V. Ma . 33), o angin (K. Sab. 2012 M. Sluc. 59, 14), apelsinmedis (V. Rykš. 234,
K. Sab. 2012 59, R. Ša . 2013 61) ʻapelsininis ci inmedisʼ (Ci us sinensis), ba inis
A icles A icles a icles 91 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
ʻ algomasis unkelisʼ (Be a ulga is subsp. ulga is a . condi i a) (L. Gu . 2013
23 dagilis ‘dagysʼ (Ca duus) (A. Žagulis (L. Gu . 234), 2013 168, K. Sab. 2008 29, J. Skab. 2000
228, J. Skab. 2004 147, A. Žaglis 255) ʻJazgėlė (U ica), dobilis (D. 15 181), dobili (L. Gu . 2013
168, V. 165, J. Skab. 2000 151, A. Žaglis) dobdilas‘ (T i olium epens), Gu glis‘ (Junipe us)
(L. 58), 2011 14, 2013 J. K al. A. A. 112, A. Žaglis (L. 113)), epuš ebdė ʻMu lė (Populus) (L.
Ma ula) (L. 15) Ma .
234, L. Gu . 48, 2008 S. Pa . 29), e škė ožė ʻe škė isʼ (Rosa) (L. Če n. 2009 (b) 132, L.
Gu . 2008 156, L. Gu . 10, 2013 E. Ign. 17, B. Jon. 2011 27, K. Sab. 2008 154, M. Sluc.
179, J. Skab. 2000 162, R. Še . 2013 78, G. Vil. 104, A. Žag. 32 igmedis ʻ ikusasʼ (Ficus) (L.
Gu . 2007 274, M. I aš. 238, K. Sab. 2014 15), gladiolė ʻka delisʼ (Gladiolus) (A. Žag. 39),
g ana as ʻ as asis g ana medisʼ (Punica g ana um) (K. Sab. 26 2008), kačpėdė
ʻd inamė ka pėdėʼ (An enna ia dioica) (B. Jon 2009), ka lukluo 198el li lioksas (Phlox
Guda a) (H. papy us 2013 11 lau us) (L. Gu .
), me ėlė ʻka usis kie isʼ (A emisia absin hium) (L. Gu . 2007 66, R. Še . 2010 113),
nas u a ʻnas u ėʼ (T opaeolum) (B. Jon. 20, 2007 J. Kunč. 2000 59, J. Kunč. 2006 30, I.
Me . 61, K. Sab. 2008 J. Skab. 26, 18, 2000 A. Žag. 12 pelynas ʻka usis kiʼ ( emisia
absin hium) (H. Čig. 2003 24, H. Čig. 2011 40, L. Gu . 2007 66, L. Gu . 2008 82, L. Gu . 2011 58, L.
Gu . 2013 112, E. Ign. 317, K. Sab. 2011 166, K. Saj. 2010 55, J. Skab. 2000
178, J. Skab. 2004 179, R. Še . 8, 2010 R. Še . 89, 2013 A. U b. 2014 226, A. Zu . 57), pik adagis
ʻlenk agal is dagysʼ (Ca duus nu ans) (J. K al. 55, 88), puplaiškis pup ilapis
pupalaiškisʼ (Menyan hes i olia a) (H. Čig. 2007 R. 2006 G an. 2014 J. Kunč. 15, 2009),
amunėlė (J. Ap. 288, L. Gu . 2013 211, B. Jon. 2007 J. Skab. 2004 117), amunėlis (H. Čig. 2007
119, A. Žipag 124) Cham ais ė amunʼ (Chamilau i a), pippė ec aʼ (Mė Še i a) (R.
Še ė ė) (R. 14 × 14), ʻnend ė ʻ ė (Ph as).
(L. Če n. 2009 (b) 133, L. Gu . 2008 260, J. Skab. 2000 172, J. Skab. 2004 79, R. Ša . 2009
197, R. Še . 2006 8), opolis (J. Ap. 396, H. Čig. 63, 2003 H. Čig. 2007 115, H. Čig. 2011 R. G an. 76,
2005 (a) 29, R. G an. 2007 248, E. Ign. 260, B. Jon. 2011 68, A. Žag. 154) ʻ uopaʼ a b esʼ (Vi is)
(Populus), auklapis ʻgyslo isʼ (Plan ago) (L. Gu . 2007 241, L. Gu . 2013 101, S. Pa . 93),
ūkžolė ʻpap as oji ūkažolėʼ (Cicho ium in ybus) (H. Čig. 2003 182), ynuogė ʻ yn-
(R. Še . 2014 21, L. Gu . 2011 322, B. Jon. 2011 82, A. Žag. 453), zuikiak ūmis ʻsausak ūmis
(Sa o hamnus) (ʼB. Jon. 2011 87), žibu ė iskiau ė žibuoklėʼ (Hepa ica nobilis) (V. Čep.
124, R. G an. 2014 135, H. Gud. 273, L. Gu . 59, 2011 E. Jan. 43, J. Kunč. 2000 91, V. Ma . 164, R.
Ma . 13, I. Me . 195, N. Peč. 11, S. Sak. J. Skab. 35, 2004 i inis ka klasʼ (Salix iminalis) (H.
146, M. Sluc. 10, R. Še . 2001 130, R. Še . 2013 42, Š. Šim. 6, A. Žag. 130), žil i is ʻžil-
Čig. 44, 2003 H. Čig. 2011 131, L. Gu . 2008 254,
L. Gu . 2011 58, L. Gu . 2013 96, B. Jon. 2011 76, A. Rus. 34, A. Zu . 2000 6, A. Zu . 2010
150, A. Žag. 154).
A umas šnekamajai langbai mo du i an signesis (Pikčilingis 1971: 151), ad
pou ions di e que les kolok ialismes dans ex es s ylinis a inis son a siinė
a p g andis, pe me an kū ėjui leis is enco e plus p o ond e s le discou s a minio.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
FONETINS e MORFONEMINS
TARMYBS
Fone inai es e mo oneminai es a mybių dans les sélec ionnés ex es de p ose
ixée ela i emen peu. Tou es sa dans la langue a is ique u ilisées mo i uo ai. La
plupa du emps phe inai es a mybių u ilisée dialogues dans le langage. Ku ian
éalis iques, i us pe sonnages pein u es che che à ansme e e au an
au hškότερη leu langage. Ryškiausi eas e n aukš aičių pa a mės phone iques aozei
umpųjų galūnės balsių edukcija, ki čiuo o ą i imas ū, neki čiuo o uo i imas
pusilgiu a., pa exemple: ūžals10 (A. Žag. 565) (šiau ės pane ėžiškių), ūžalėliu (L. Gu u eni.
2001 128) (Que škių) ʻąžuolas, ąžuolėliu (Que cus). Sud auxch aiches dzūka imas, kie ų
p iebalsių l e š a imas de an e, pa exemple: blindzės ʻblindėsʼ (Salix) (L. Gu želio.
2011 384), dzi gėlės ʻdilgėlėsʼ (U ica) (B. Jon. 2007 102), eg ʻegleleʼ (Abies) (L. Gu lali. 2011
397), gikuciai ʻse enčiai (Tage es) (H. Gud 1013), 11 lenkuciai (H. Gud Gud Gud ma guciai (H.
Gud 113) 11 da ʼ, pu pu puispu incinisʼ (Vibu num) (L. Gu ela. 2011 58), pu pu pu 'pu ' ' (P.
Gu ela) (L. Gud 101). No d žemaičiai lieu bend ines langues uo a ia ọu, ki čiuo ą ą e čia
ọn, du mo kamiene ė a ia comme ie, pa exemple, onžo ʻąžuolasʼ (Que cus) (R. G an.
2007 235), ueliu ʻobelėliųʼ (Malus) (R. G an. 2007 17). Au lieu du sud de la e e, ils disen du
di ongoid i·········, pa exemple, qu'un qu'un qu'un qu'un qu'un qu'un qu'un qu'un qu'un qu'un
(T i icum) (E. Ign. 119).
P ozos eks uose as a i kele as mo oneminių a mybių, . y. okių a dų,
qu'un qu'un qu'un qu'un qu' un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un
qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu
un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un
qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu
asis kadagysʼ (Junipe us communis) (J. K al. 50, K. Saj. 2003 27, K. Saj. 2010 17, R. Ša .
un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un qu un. 147), lend ė ʻpap as oji nend ėʼ (Ph agmi es aus alis) (J. Ap. 372),
pale gonija ʻpela gonijaʼ (Pela gonium) (H. Čig. 2007 160, H. Čig. 2011 150), abokas
ʻ abakasʼ (Nico iana) (H. Čig. 2007 49).
Les a mybes phone ines son u ilisées de la plupa alo s, quand l'au eu s'e o ce ansme e
shnekamosios langues in ona ions. Le plus sou en a miquemen ouojas R. G anausko pe sonnages
ieille géné a ion de illage, qui ai main enu au hen iquemen la langue: Ne onkykė soulu,
neb aižykė sėinu, nelaužykė uobilieliu, je anas pou os onžouls, žonsėns... Tous elšiškiai ainsi disen
pa iū padėigiau. Nešuokiniekė pa as ėgleles, kad nenulaužy omė ė šūnieliu“
(R. G an. 2007 17). „Onžouls p ašė pasaky i, kad ebė gy s i s eiks. […] Ta sakė:
(R. G an. 2007 235). R. G anausko 10 Tou es les ex es ixsuées one ines a mybės a icle son
p ésen ées el di e niu, quelui a é é pa a o es au eu sų.
A icles A icles a icles 93 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
žemai iškumas ou e , na u el, au onome, su gissan sans a ionaux au o iaus
e o sų (Bukelienė 2004: 65), donnan du a ail au hen ikai ū io e mažo o
(Sp indy ė 2013: 135). Dzūkiškai e ligiai aussi bien na u ellemen p abyla e
Leona do Gu ausko no èles ac eu s senieji dziedai. Ta miques in a pes de ce
p ozininko dans les ex es non a es. Ils pe me en de sen i a mės bežį e
mon en au eu us olon é cela conse e (Dauba ai ė 2012: 13), pa exemple, [...]
ieni miškan d užban ais da buja, pušalai es laidzia, kici laukuosa a ia [hommes] (L.
i ki ap, iššokįs paba škinu bo agu pušalai ėn, pa ėkaunu […]“ (L. Gu . 2011 38).
Gu . 2011 29). [...] je e ep, [...] paūliais aug ųžalai, ce ciej le nos kunigaikščių
empsos p ismin ų, si p akalbė [...] (L. Gu . 2011 102). Te minis subs a nou eaux
emps des Li uiniens p osej p asimucha consciencieusemen , pama oo ai e
mo i uo ai. Ainsi p akalbin i leu s pe sonnages ép ou en seulemen les éc i ains
de la géné a ion âgée, eux-mêmes moan s a mę e non e ayan s o
démons a o. Les au eu s a miquemen éc i s sakiniai pa ois dé ien de la pu e
a mes no mes, elles ne oujou s p écisémen e lé ées a mes
ca ac é is iques phoné ées, cependan ce e n'é ai pas p incipal bu c éa eu s.
Le lec eu plaise elle pe sonnžų kalba, elle semble au hen iška, na u el e ce complè emen su isan , pou que se ai c éés i an s pe sonnžų po ai s ou colo wingi lie u iški peizažai.
LEKSINS TARMYBS
P incipale pa icula i é de la langue a is ique imagdingume. Il l'aide c ée des
spéciaux imaginiè es d'exp ession. Usiodami leksines a mybes mo s, ayan des
châ eaux, qui ne son ni dans la commune langue, ni dans d'au es a mēs
nė 2010: 178), – au o iai s engiasi suku i kuo į aigesnį, ik o iškesnį, gy esnį
aizduojamo pasaulio aizdą. „Kalbos gy umą lemia isų pi ma au en iška iš
(Jakai ieamžių einan i lie u iška kalbos d asia, éb iskiama bousiu ocoy, séman ique
la geum e gy um, adi ionnels appo s de mo s (Pupkis 2005: 382). Depuis Žemai ije
kilusių, là i an ou c éan s au eu s des ex es ixée pas une žemai ybė. Les e es
des e es de Zemaiches u ilisen ces noms de plan es: gyslapis (R. G an. 2013 (a) 74)
ʻgyslo isʼ (Plan ago), gudno e ė ʻgailioji dilgėlėʼ (U i- (J. Ap. 10), kumel ūgš ė
ca u ens) (J. K al. 14), kalaku žolė ʻžąsinė sidab ažolėʼ (Po en illa anse ina) (J. Ap. 73,
R. G an. 2013 (a) 74, E. Ign. 54), kibišis ʻpap as oji a nalėšaʼ (A c ium omen osum)
ʻ ankiažiedė ūgš ynėʼ (Rumex con e us) (V. Jas. 2007 55), no ėlė ʻdilgėlė (U ica)
(K. Saj. 96 2010), askilis (E. Ign. 28) ʻ asakila (Alchem ace illa), ūgš elė ʻ algomoji
ūgš ynosa (Rumex) (I. Me 85) e k . Ils on é é connus comme des animaux ès
dange eux. Ry ie ybėmis conside ini les noms sui an s: degu is ʻšilkažiedė
gais enaʼ (Lychnis los-cuculi) (J. K al. 83), gyslalapis ʻgyslo is (Plan ago) (H. Čig. 2007
15ʼ3), ai ūzai ʻ aiboji lelijaʼ (Lilium lanci olium) (A as. Žag. 124), asakėlis (J. K al. 44)
(Alchemilla), šilkag aizdikis ʻšiu pinis g azdikasʼ (Dian hus ba ba us) (H. Čig. 2003
AURELIJA GRITĖNIENĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Il a i e que di é en s noms de plan e soien u ilisés du même au o iaus
nyje: H. Čig iejus sa o no elėse uopą (Populus) adina opoliu (H. Čig. 2003 63,
kū iH. Čig. 2007 115, H. Čig. 2011 76) e opiliu (H. Čig. 2007 57), R. G anauskas ce
a b e l'appelle apaliu (R. G an. 2007 230) e opoliu (R. G an. 2005 (a) 29, R. G an. 2007
24 H. Guda ičius našlai ę appelle b oliukais e b olukais (H. Gu . 113), L. Gu auskas
pa allèlemen u ilisai e b à (L. Gu . 2011 58) e blindę (L. Gu . 2011 291), iešu ą (L.
Gu . 2011 192) e lazdyną (L. Gu . 2011 48), ame même page su andame ėglį e kadagį
(L. Gu . 2011 105), gyslo į e aukį (L. Gu . 2013 101), dilgėlę e dilgynę (L. Gu . 2013 168).
Tokia a ié é des a ian s indique que les éc i ains de la géné a ion plus âgée
sen en enco e les o es in luences a miques e sou en dans leu s ex es
même in olon ai emen concu ence bend ines e shnekamosios langue lexique. En
ou e, di é en es leksemų a osena es sou en mo i ée e p op e au eu us
(skillings leksemes a oja pasako ojas i творя персонажей).
Impo an dans les œu es de p ose le con ex e de pa a ojime du nom liaudique de
la plan e. Les a mines nommées, comme déjà pas une ois aupa a an men ionné,
p incipalemen associons a ec la géné a ion senio ja pa en s, g ands-pa en s,
ancê es ces humains, qui enco e mokaien a mę e son p oches na u e, i en
en elle e son y hme: [...] ceux ex ob Sklaus meadows appo ez des minus
he beaux, don le ai nom ne sa ai , mais mama les appelai cukie kai , sak o: man
sapnu cukie kai ių pie a (L. Gu ėm 2011 58). Su elle su un po eau en oulée
kačpėdėlėm k epiančia ska a b isda au įsikibus dans močiu ės main dans ou le
Vidugi ių kaimą [...] (B. Jon. 2009 198). B olukai. Ainsi appelaien mes g ands-pa en s,
ainsi appelai Magdukė. O elle é ai eine des he billes... (B. Jon. 2009 202). Didžiojo
d užine ąžuolo l'onė le plus long emps, mais an il y au a mo , galėsiu en end eė i,
comme ošia ūžals, ši aip suūža iz ė o lūpų (A. Žag. 565). Aussi a miško mo du
a osenai a in luence e ep ésen ée œu e espace: assez sou en g e a
liaudiques i onimų minimi conc üs lieuo a džiai (kaimų, upelių, miškų a dai),
e hnog aphiai egioni ou e nonimai, pa exemple: S anaunykas ce dzūkų ženšenis.
Depuis la su oid. Fo i ie ou l'o ganisme [...] (N. Peč. 235). Pas nous, Žemai ijoj,
žemčiūgų i gi beaucoup où ape ce as, mė ų, šala ijų aussi bien ne ūks a (A. Žag.
124). Pamenu é ai elles des bleue es bleuines, comme des osilkes leedeles ugies ense é du illage Skais gi ių (E. Jan. 54).
Pa ois populaudiques noms de plan es usageim lemia p ozininkų ep ésen é emps passé. Voici
K is ina Sabaliauskai ė dans ses omans éc éen XVIII a. Vilniaus esp ėlaikį. Tad ou
na u ellemen les pe sonnages lè es sonne e les ieux, de ce emps ma ée u in ys noms des
plan es: pomme de e e (K. Sab. 2014 164), 20 20002001 m. Dans le jou nal de Šalcinio (N . 3641)
é aien imp imés me kiniškės Vladzės Ališauskai ės-Ališauskienės sou eni s su é ein įąjį
na al Rudnios illage Man sapojasnu cukie kai ių pie a. T ès p obablemen , que de ici ce e
azė es en ée e dans L. Gu ausko no elę Bi ės i ugnis. Pou les sucie kaiches nom
mo i a iona ion oi . Lapelė 2007: 5.

S aipsniai / A icles 101
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
bulba, luu e oniškas pomupelis (K. Sab. 2014 161), schpa agas (K. Sab. 2014 135), pina ija
(K. Sab. 2008 154) e k . Cependan le emps de éc i u e de l'œu e ahi au o ès
u ilisés nou eaux p ê s: [...] il [No aiša] pasidygėjęs aukė ukolas lapą iš po
paš e o (K. Sab. 2014 1621.1)
L. Gu ausko ž ilgsnis es égalemen ès sou en di igé e s le passé. Beaucoup de
umposios p ozos kū inių galė ume pa adin i p aei ies is o ijų ka alogais, ku-
iuose daba is iškyla ik kaip onas, pos ūmis ką no s p isimin i. Kai ku iuos
ses ses ex es peu se li e comme au hen ique his o ies ou sou enims (Dauba ai ė
2012: 13), e géné alemen ka ą e poka į appelle ieoji ka a, enco e a simenan
seno iškus noms de plan es. S e imybės e hyb ides (cukie kai ės, ča nobylas,
adas as e k .) seulemen enco e da an age app oche la skai y oją à ce me o
(ka o e poka io) de la éali é.
APIBDRINIMAS Il es
Li e a ū os k i ikai eigia, kad epochų lūžyje ik o ė keičiasi g ei ai i nea -
amiliè emen . Bien que de la p ose Li uanienne con empo aine dispa aisse peu
à peu mylimas kalnelis, ieux ąžuolas, en ances zemuogių pie elė (Sp indy ė 2006:
47), cependan néanmoins des noms de plan es populaudiques e a miques
no e p ose es u ilisée compa a i emen non nomb eux.
Nuosekliai pe sécu i s p esque 100 XXI a. au eu s Li uiniens de p ose œu es, 49 au eu s 80 œu es
ou e 203 noms de plan es, qui quoi que (šaknimi, signi icme, da yba ou one ine sudė imi) di è e
des noms scien i iques de plan es. La plus g ande pa ie de ces noms peu ê e ou é LKŽ,
cependan en i on 50 dénomina ions ne ixe ni au plus g and dic ionnai e, ni à son supplémen s
ka o eko. Le dic ionnai e n'a pas p is non seulemen des noms de plan es ayan é angemen
châ eaux (beladona, čampaka, ča nobylas, če bolylas, kap i olija, ka agačius, k aka ūzas,
muška ėlis, e c.), mais e ce ains noms Li u iški sa i (bal auogis, ka elukai, kibišis, lenkučiai,
ma ukės, paleis u ė, aguo ukai, ak ukai, ilka nė e k .). Ces de nie s nommés de aien en e
au moins dans lizués g ožních ex es au eu s, mais e a icle au o ée lo s expédi ions za ojami
LKŽ papildymų eks us, nes šių a dų gy umą a mėse pa i ina ne ik ana-
di e ses de langues é anges s'emp un e des plan es noms. La plus g ande pa ie d'en e eux (17
ašy a medžiaga.
Kilmės požiū iu gana didelę g upę suda o mūsų p ozininkų gausiai a -
noms) a la yniques d'o igine châ ie, mais dans la langue li uanienne es en é pa au e 21 Bas u inių
šeimos oliejinio plan e le nom Li uanien es g ažga s ė (E uca); plg. i . ucola, an. a ugula (ž . L.
Vaicekauskienė 2013: 20). Elle es égalemen connue sous le nom de A ugula.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
(dažniausiai sla ų a ba okiečių) kalbas. 19 skolinių gau a iš sla ų kalbų. 9 au-
galų pa adinimai laiky ini hib idais.
Selon la épé i ion dans les ex es de p ose ixie les noms des plan es dis inguini
en plusieu s g oupes. Siau émen u ilisées zemai ybės, y ie ybės e dzūkybės.
Pluoš as leksinių a mybių u ilisée plus la gemen dans ou hau š aičių a mės
plo e. D'au es dénomina ions connues dans ou e la Li uanie.
Les noms des plan es discu és dans l'a icle dans des œu es de p ose accompli
quelques onc ions. Tou d'abo d men ionnée nomina i ée onc ion (i. y. ainsi
simplemen in odui s ce aines plan es). Sąmoningai u ilisés a miški noms de
plan es ensemble a ec d'au es moyens a is iques p ozininkams aide
indi idualisée ac eu s langage. En ou e, les ieux e é imes noms d'o igine
e lè en œu es ep ésen éaman passé emps, e a miški ais inių plan es
nomda, ieilli e nog a inių da želių leu s nommima aide les au eu s pei i
au hškus images en i onnemen s, pa yškina place colo i ą. Égalemen
in é essan , que liaudiški e a miški noms de plan es dans des ex es de p ose
de iennen pa ois noms de pe sonnžs, pa exemple, me gina As a (R. Ašk.), dėdė
Jie a as (A. Zu . 2000), gydy oja Žibu (Žiba, Žibka) (P. Di gė), ožka Žibu ė (J. Kunč.
2006), e a Kon alija, dėdė Je onimas (R. Še . 2001) e k . Aki aizdu, que
globalisa ions e du mo agonises âgeuse nos p ozininkai du au iškumo e
a miczności inalemen nonusig ęžia sou en consciemmen le accen ue à
di e s ni eaux du langage. La nou elle li é a u e, pou sui an l'appe ume,
pasi elkia ja goną, neno minę aišką, même basomoyo sluoksnio p as akalbę
(Sme onienė 2013: 156) e comme con epa à cela écoula consciemmen ce ains
au eu sų accen ué a miškumas, mo du aiškos sa i umas, ki oniškumas.
Liaudiški ( a miški) noms de plan es seulemen dis inc seman inė g oupe de
mo s, cependan ses a osens polinkys mon en que modnių emps de na a i i oji langue es l'un des ke inių pie es, aiden les au eu s à main eni indi iduali é e sa i ą nacio-
nalinį s ilių.
COLTINI SUBRUITIMIAI
G. Adom. Adomai y ė Gin a ė. Gėlių ue. Vilnius: Gim asis mo , 2005.
J. Ap. – Apu is Juozas. Bėgiai išnyks a ūke. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos lei-
dykla, 2010.
R. Ašk. Aškiny ė Rasa. L'homme, auquel ien ne de aien . Vilnius: Vaga, 2013. V.
Bubn. Bubnys Vy au as. Balandžio plas ėjime. Vilnius: Alma li e a, 2002. V. Čep.
Čepas Vy au as. Poule soule change seulemen le emps. Vilnius: Alma li e a,
2008. L. Če n. 2008 Če niauskai ė Lau a Sin ija. Benedik o slenksčiai. Benedik o slenksčiai. Benedik o slenksčiai. Benedik o slenksčiai. Benedik o slenksčiai. Benedik o slenksčiai. Benedik o slenksčiai. Benedik o slenksčiai. Benedik o slenksčiai. Benedik o slenksčiai. Benedik o slenksčiai. Benedik o slenksčiai. Vilnius: Alma
li e a, 2008.
A icles A icles a icles 103 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
L. Če n. 2009 (a) Če niauskai ė Lau a Sin ija. Kamba ys jasmino bume. Vilnius:
Alma li e a, 2009.
L. Če n. 2009 (b) Če niauskai ė Lau a Sin ija. Respépha ion dans ma mu à. Vilnius:
Alma li e a, 2009.
R. Če n. Če niauskas Riman as. La ille his oi es. Vilnius: Ve sus au eus, 2012. H.
Čig. 2003 Čig iejus Hen ikas Algis. Ek inok ions les gens. Vilnius: Vaga, H. Čig. 2007
2003.
Čig iejus Hen ikas Algis. Va na b aukia aša ą. Vilnius: Li uanie éc i ains union de
la maison d'édi ion, 2007.
H. Čig. 2011 Čig iejus Hen ikas Algis. E pa nešée apynio odeu . Vilnius:
Li uanie éc i ains union de la maison d'édi ion, 2011.
P. Di g. Di gėla Pe as. Alibi li es. Vilnius: Li uanie éc i ains union de la maison
d'édi ion, 2004.
R. G an. 2003 G anauskas Romualdas. Dubu ys. Vilnius: Li uanie éc i ains union
de la maison d'édi ion, 2003.
R. G an. 2005 (a) G anauskas Romualdas. Chiens dans le ciel. Vilnius: Li uanie
éc i ains union de la maison d'édi ion, 2005.
R. G an. 2005 (b) G anauskas Romualdas. Keno a as. Vilnius: Li uanie éc i ains
union de la maison d'édi ion, 2005.
R. G an. 2007 G anauskas Romualdas. Rūkas au-dessus slėnių. Vilnius: Li uanie
éc i ains union de la maison d'édi ion, 2007.
R. G an. 2011 G anauskas Romualdas. T is sola ės. Vilnius: Li uanie éc i ains union
de la maison d'édi ion, 2011.
R. G an. 2013 (a) – G anauskas Romualdas. Iš a y ieji. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidykla, 2013.
R. G an. 2013 (b) G anauskas Romualdas. Š en ųjų ies. Vilnius: Union des
éc i ains de Li uanie édi eu , 2013.
R. G an. 2014 G anauskas Romualdas. T oisième ie. Vilnius: Union de éc i ains de
Li uanie édi eu , 2014.
D. G ig. – G igaliūnienė Danu ė. Saulelė aka an. Kaišiado ys: Gija, 2008.
H. Gud. Guda ičius Hen ikas. Gam meldžio ja din. Vilnius: Li uanie éc i oi es
sąjungos leidykla, 2013.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
L. Gus . Gus ainis Liudas. Dagilio, chiens e au es ombelles. Vilnius: Union de
éc i ains de Li uanie édi eu , 2012.
L. Gu . 2001 Gu auskas Leona das. Šeşėlys. Vilnius: Li uanie éc i ains unions
leidykla, 2001.
L. Gu . 2007 – Gu auskas Leona das. Musės. Palėpė. Vilnius: Vaga, 2007.
L. Gu . 2008 Gu auskas Leona das. Des choses ai. Vilnius: Li uanie éc i ains union
de la maison d'édi ion, 2008.
L. Gu . 2011 Gu auskas Leona das. Šunų dainos. Vilnius: Gim asis mo , 2011. L. Gu .
2013 Gu auskas Leona das. F agmen s. Vilnius: Li uanie éc i ains sągos édi eu ,
jungos leidykla, 2013.
E. Ign. – Igna a ičius Eugenijus. Ma so pilna is. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun-
2000.
M. I aš. I aške ičius Ma ius. Le e . Vilnius: Ty o alba, 2002. E. Jan. Janušai is
Edmundas. Zaliakalnis la ésu ec ion his oi e. 36 ê ais oman. Vilnius: Union des
éc i ains de Li uanie édi eu , 2013. V. Jas. 2007 Jasukai y ė Vidman ė. Quand nous
é ions des loups. Vilnius: Alma li e a, 2007.
V. Jas. 2008 Jasukai y ė Vidman ė. J'ai nujudžé ma ille. Vilnius: Alma
li e a, 2008.
D. Jaz. Jazuke ičiū ė Dalia. Son nom Sibi as. Vilnius: Alma li e a, 2013. B. Jon. 2007
Jonuškai ė Bi u ė. K egždėlaiškis. Vilnius: Ve sus au eus, 2007. B. Jon. 2009
Jonuškai ė Bi u ė. Bal es za auk ukes ango. Vilnius: Li uanie éc i ains union de
la maison d'édi ion, 2009.
B. Jon. 2011 Jonuškai ė Bi u ė. O d ez moi. Vilnius: Li uanie éc i ains union de la
maison d'édi ion, 2011.
D. Kaj. Kajokas Donald. Kazašas. Vilnius: Li uanie éc i ains union de la maison
d'édi ion, 2007.
J. K al. K alikauskas Juozas. La dynas ie meu is. Vilnius: Ty o alba, 2002. J. Kunč.
2000 Kunčinas Ju gis. Tous les jou s dans la gue e. Vilnius: Li uanie éc i ains
union de la maison d'édi ion, 2000.
J. Kunč. 2006 Kunčinas Ju gis. Bal ųjų sū ių nui . Vilnius: Gim asis mo , 2006.
A icles A icles a icles 105 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
E. Ku k. Ku klie y ė Elena. Šešėlių e pėja. Laukinės Todės his oi e. Vilnius: Alma
li e a, 2009.
R. Ma č. Ma čėnas Riman as. Len emen hâ e chez Domą. Vilnius: Li uanie
éc i ains union de la maison d'édi ion, 2002.
V. Ma . Ma inkus Vy au as. Douzelika liep ų. Vilnius: Li uanie éc i ains unions
leidykla, 2011.
R. Ma . – Ma ai y ė Rū a. S ajonė apie sniegą. Ve sus au eus, 2013.
A. Mil. Meilūnai ė Alina. Nég enami lieuxa. Vilnius: Ty o alba, 2014. I. Me . Mai Icchokas.
S o èle idukelėj. Vilnius: Li uanie éc i ains union de la maison d'édi ion, 2004.
J. Mik. Mikelinskas Jonas. Dans l'o eille du dinosau e. Vilnius: Li uanie éc i ains union
de la maison d'édi ion, 2009.
S. Pa . Pa ulskis Sigi as. Tamsa e pa enai es. Vilnius: Alma li e a, 2012. N. Peč.
Pečiū a Nė ius. Vilniaus kibe poema. Vilnius: Ty o alba, 2004. V. Rykš. Rykš ai ė
U. Rad. – Radze ičiū ė Undinė. Žu ys i d akonai. Vilnius: Bal os lankos, 2013.
Vai a. Kos iumų d ama. Vilnius: Alma li e a, 2013. A. Rus. Ruseckai ė Aldona. Ma ios
de l'eau. Vilnius: Li uanie éc i ains unions
leidykla, 2010.
K. Sab. 2008 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um. Vilnius: Bal os lankos, 2008. K.
Sab. 2011 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um II. Vilnius: Bal os lankos, K. Sab.
2011.
2012 Sabaliauskai ė K is ina. Danielius Dalba & au es his oi es. Vilnius:
Bal os lankos, 2012.
K. Sab. 2014 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um III. Vilnius: Bal os lankos, R. Sad.
2014.
Sadauskas Romas. La ie p ès ieškeliuko. Demeniškių pic slėliai.
Vilnius: Žu ėd a, 2009.
K. Saj. 2010 Saja Kazys. Ne sai où ne sai qui. Vilnius: Li uanie éc i ains union de la
maison d'édi ion, 2010.
S. Sak. Sakalauskai ė Saulė. Sb ujusių hea s jou . Vilnius: Alma li e a, 2010. J.
Skab. 2000 Skablauskai ė Joli a. T oisième millénai e. Vilnius: Li uanie éc i ains
union de la maison d'édi ion, 2000.

AURELIJA GRITĖNIENĖ
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
J. Skab. 2004 – Skablauskai ė Joli a. Sep yniadangė e d ė. Vilnius: Lie u os ašy-
ojų sąjungos édi eu , 2004.
M. Sluc. Sluckis Mykolas. L'accomplissemen n'es pas selon Joaną. Vilnius: Li uanie
éc i ains union de la maison d'édi ion, 2003.
R. Ša . 2009 Ša elis Riman as. Langinė ė oje. Vilnius: Ve sus au eus, 2009. R. Ša .
2013 Ša elis Riman as. Un peu an lunaens. Vilnius: Li u ias éc i ains unies
sąjungos leidykla, 2013.
R. Še . 2001 – Še ely ė Rena a. O ji epasakė miau. Vilnius: Lie u os ašy ojų są-
édi eu , 2001.
R. Še . 2006 Še ely ė Rena a. Balzamu eu . Vilnius: Li uanie éc i ains union de la
maison d'édi ion, 2006.
R. Še . 2008 Še ely ė Rena a. Mélynba zdžio en an s. Vilnius: Alma li e a, R. Še .
2008.
2010 Še ely ė Rena a. Vėjo ai elis. Vilnius: Li uanie éc i ains unions
leidykla, 2010.
R. Še . 2013 Še ely ė Rena a. Nom d'obscu i é. Vilnius: Union des éc i ains de Li uanie
édi eu , 2013.
R. Še . 2014 Še ely ė Rena a. Kokono baladès. Vilnius: Alma li e a, 2014. Š. Šim.
Šimulynas Ša ūnas. Rugiuses aup ès obelų. Vilnius: Li uanie éc i ains union de la
maison d'édi ion, 2001.
A. Tap. Tapinas And ius. Ho anda du loup. Vilnius: Alma li e a, 2013. A. U b.
2012 U bonai ė Aud onė. Poisson suc é. Vilnius: Alma li e a, 2012. A. U b. 2014
U bonai ė Aud onė. Žydiques ucs chamb es. Vilnius: Alma li e a, 2014.
G. Vil. Viliūnė Gina. Vilniaus madona. Vilnius: Alma li e a, 2014. A. Zu . 2000 Zu ba
Algiman as. Eina... Vilnius: Union des éc i ains de Li uanie édi eu , 2000.
A. Zu . 2010 Zu ba Algiman as. K isius. Vilnius: Gim asis mo , 2010.
A. Žag. – Žag akaly ė Agnė. Eigulio duk ė: byla F 117. Vilnius: Ty o alba, 2013.
A icles A icles A icles 107 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
LITERATŪRA
Akelai ienė G ažina, Žiliū ė-Ba a ičienė Daino a 2011: R. G anausko kū-
inių leksinės a mybės. – Žmogus i žodis: Didak inė ling is ika 13, 5–15.
A na ke ičiū ė Laima 2006: Lie u ių esė pos mode nizmo si uacijoje: Rolandas
Ras auskas. – Li uanis ica 65(1), 63–72.
B azauskas Ne ijus 2010: XX a. lie u ių mode nis inis omanas: aidos i poe ikos lin-
kmės. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Bukelienė Elena 2004: P oza ies ūks an mečio iba. Kaunas: Š iesa.
Dauba ai ė Jolan a 2012: Leona das Gu auskas. „Šunų dainos“: p aei ies ka alo-
gas. – Li e a ū a i menas 22, 12–13.
G i ėnienė Au elija 2014: Liaudiški augalų a dai šiuolaikinėje lie u ių aikų
p ozoje. – Žmogus i žodis: Didak inė ling is ika 16, 50–62.
G i ėnienė Au elija 2014: Šaku medžiai, bulbumai i žlembės šiuolaikinėje lie u ių
aikų p ozoje. – Gim oji kalba 2, 8–13.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. S udijų knyga. An as paka o inis leidimas.
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Janke ičienė Ramunėlė 1998: Bo anikos a dų žodynas. Vilnius: Bo anikos ins i-
u o leidykla.
Kalėda Algis 1996: Romano s uk ū os ma menys: li e a ū inės komunikacijos lygmuo.
Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Keinys S asys 1984: Lie u ių kalbos hib idai (są oka, ūšys i no miškumas). – Lie-
u os TSR mokslų akademijos da bai. A se ija 3(88), 113–123.
Klima ičius Jonas 2005: Kas y a k aka ūzai? – Gim oji kalba 10, 8–9.
Kniūkš a P anas 1981: Rašy ojas i žodis. Vilnius: Mokslas.
Kubilius Vy au as 2003: Tau inė li e a ū a globalizacijos amžiuje. Kaunas: VDU
leidykla.
Lapelė Mindaugas 2007: Kempės upelio slėnyje. – Šalcinis 62, 4–5.
LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių ko-
legija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as
Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e:
www.lkz.l [2015-02-28].
Ma ozas Vi as 2008: La di e si é e p o ec ion des écosys èmes de la Séche esse. Kaunas: Akademija.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Ma inai is Ma celijus 2003: Dešim mečių są a oje. Ma inai is Ma celijus 2003:
ū a (1988–2002), sud. Gied ius Viliūnas. Vilnius: Alma li e a, 9–30.
Ma inai is Ma celijus 1992: Papi usai iš mi usiųjų kapų: A gimimo i Vil ies knyga,
Dešim mečių są a oje. Ma inai is Ma celijus 2003: Dešim mečių są a oje.
Ma inai is Ma celijus 2003: Dešim mečių są a oje. Noujausiji lie u ių li e a19881991.
Vilnius: Li uanie éc i ains union de maison d'édi ion. Mo kūnas Kazys 2009: Bagasla iškio
šnek a Ignui Šeiniui: gim oji ou gim inės. Li uanie localinées eche ches. La langue. Li uanie alsčiai. Gel onas. Accessible su In e ne : h p:// www.ll .l [2014-02-27].
Paulausky ė Te esė 2001: [ ecenzija] Romualdas G anauskas. Raudonas an bal o.
Vilnius: Li uanie éc i ains union de la maison d'édi ion, 2000. Gim oi langue 4, 1920. Pupkis
Pikčilingis Jonas 1971: Lie u ių kalbos s ilis ika 1. Vilnius: Min is, 1971.
Pikčilingis Jonas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2. Vilnius: Mokslas, 1975.
Aldonas 2005: Les é udes de cul u e des langues. Vilnius: Gim asis mo . Rydén Ma s 1978:
Shakespea ean plan names. Iden i ica ions and in e p e a ions. S ockholm: Almq is &
Wiksell, 1978.
Sme onienė I ena 2013: Bui inio s iliaus in azija į ki us unkcinius s ilius. – Šiuo-
empo elles s ilis ikes di ec ions e p oblèmes. Vilnius: Édi eu de Li uanie edukologijos
uni e si e o, 150158.
Sp indy ė Jū a ė 2006: P ozos būsenos 19882005. Elle a é é éélue à la p emiè e
place de l'ép eu e. Vilnius: Li u iens li é a u es e nau osakos ins i u .
Sp indy ė Jū a ė 2013: Rašymai, insc ip ions dans sąmonę ou dans g io į? (R.
G anausko Š en ųjų i imes). Me ai 56, 135.
Tamaše ičius Gied ius 2009: Les polinkiai du simpleissemen des langues dans une espace public. –
La cul u e de la langue 82, 138148.
Vaicekauskienė Lo e a 2013: Skolos bijosi o unes nepada ysi. Leksikos p ê inimosi
po eikiai e polinkiai 19912013 m. éc y iniuose ex es. Taikomoji kalbo y a 2013(3). Accès
in e ne : www. aikomojikalbo y a.l [2015-02-24]. Župe ka Kazimie as 2013: À cause du
langage e nos ilis ikos obje . Les di ec ions e p oblèmes de s ilis ikes
con empo aikines. Vilnius: Édi eu de Li uanie edukologijos uni e si e o, 183191.
Župe ka Kazimie as 2012: S ilis ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o édi eu .
Дворецкая Екатерина 2005: Андалусские диалектизмы и регионализмы в
a is ique li é a u e Espagne XX siècle. Accès in e ne :
h pwww.disse ca .com/con en /andalusskie-dialek izmy-i- egionalizmy- -khudozh-
es ennoi-li e a u e-espanii-xx- eka [2015-01-14].
A icles A icles a icles 109 /
Liaudiški i a miški augalų genčių a dai
šiuolaikinėje lie u ių p ozoje
Кудинова Таисия 2000: Просторечие и диалект в языке А. П. Чехова. К
ca ac é isé de langue de la pe sonnali é éc i ain. Accès In e ne :
h pwww.disse ca .com/con en /p os o echie-i-dialek - -yazyke-p-chekho a-k-kha a-
k e is ike-yazyko oi-lichnos i-pisa elya [2015-02-12]. Il es égalemen possible de ou e des in o ma ions su les mé hodes u ilisées pou dé e mine le ca ac è e de la p o hèse.
Курносова Ирина 1995: Диалектная лексика в художественной прозе начала
XX . P ieiga su In e ne : h p://chelo eknauka.com/dialek naya-leksika- -hudozhes-
ennoy-p oze-nachala-xx- [2015.01.16].
Ларин Борис А. 1973: Диалектизмы в языке советских писателей. – Эстетика
слова и язык писателя. Ленинград: Художественная литература, 228–261.
Попович Алина 2013: Диалектизмы в повестях И. А. Бунина «Деревня» и
Suhodol ( onc ionnellemen -s yalis ique aspec ). Accessible su in e ne : h p:
dspace.onu.edu.ua:8080/bi s eam/123456789/5082/1/108-113.pd [2014-02-21]. Il es égalemen possible d'ob eni des enseignemen s su les coû s e les coû s liés à l'u ilisa ion de l'élec ici é.
Folk and Dialec al Names o he Gene a o
Plan s in Con empo a y Li huanian P ose
SUMMARY
Sui e à une lec u e ho ough de p ès de 100 œu es de p ose o 21s cen u y Li huanian
au ho s, 203 names o plan s which a e in some way (by hei oo , meaning, o ma ion o
phone ic composi ion) di e en om scien i ic names o plan s we e ound in 80 wo ks
o 49 au ho s. The main aim o esea ch was o iden i y wha olk and dialec al one-wo d
names o he gene a o plan s appea in con empo a y Li huanian p ose, o analyse hei
s uc u e, o igin and p e alence and o discuss he unc ions and con ex o hei use in he
ex s o ic ion.
In e ms o o igin, a ious names o plan s bo owed om o eign languages and widely used
by Li huanian au ho s o p ose make up a a he nume ous g oup. The majo i y o hem (17
names) ha e a La in oo bu hey came o he Li huanian language h ough o he (usually
Sla ic o Ge man) languages. 19 loanwo ds de i e om Sla ic languages. 9 names o plan s a e
conside ed hyb ids. in o se e al g oups. The wo ds displaying he ea u es o Samogi ian,
In espec o p e alence, he names o plan s eco ded in p ose ex s can be di ided
Eas e n Aukš ai ian and he Dzūkų dialec a e used in he na owes a ea. A g oup o lexical
dialec icisms a e mo e widely used in he whole a ea o Aukš ai ian dialec . O he names a e
known ac oss Li huania.