scieee Open visual document viewer

Liaudiški ir tarmiški augalų genčių vardai šiuolaikinėje lietuvių prozoje

Aurelija Gritėnienė

Full text

S aipsniai / A icles 85 AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Leksikologie, Dialek ologie. LIAUDIŠKI IR TARMIŠKI AUGAL GENČI NARDAI ŠIUOLAIKINJE LIETUVI PROZOJE Folk and Dialec al Names o he Gene a o Plan s in Con empo a y Li huanian P ose ANOTATIUM A ikelns Un e suchungsobjek 49 zei genössische li auische P osas au o ien 80 We ken ge unden 203 einsa zig P lanzen Genčių namen, die e was (šaknimi, bedeu me, da yba ode one ine sudė imi) un e scheide on wissenscha lichen Namen. Augalennamen, die nich gehö enuso bend ines sp ach leksikai, ha aiškias egiškumo žymes, b ečiau e wende in einem ode meh e en a mėse, im A ikel sogenann en a mybėmis ode a miškais a dai, ku ių šaknis ki okia nei įp as a mokslo e minijoje, ačiau p iklausan ys isuo inei p lanzennamen. Augalų leksikai, . y. bekann omi bemaž allen li auischen Sp ache Ve b auche n, ohnein ys yškių sąsajų mi welche auch a me, A ikel genann we den liaudiškais P lanzenen namdais ode kolok ializmais. Haup ziel de Un e suchung zu bes immen, welche Volks- und a miischen einsagodischen P lanzennamen genčių e wende wi d in zei genössische li auische P ose, auszuanalysie en ih e S uk u , He kun und Ve b ei ung, zu besp echen ih e Wo osenen in g ožlichen Tex en Funk ionen und Zusammenhang. ESMINIAI WORDŽIAI: küns le ische S il, P osa, P lanzenname, a mybė, kolok ialismus. ANNOTATION The objec o esea ch p esen ed in he a icle is 203 one-wo d names o he gene a o plan s om 80 wo ks o 49 au ho s o con empo a y Li huanian p ose which a e in some way (by hei oo , meaning, o ma ion o phone ic composi ion) di e en om hei scien i ic names. The names o plan s which do no belong o he s anda d lexis, ha e clea ea u es o egionalism and a e mo e commonly used in one o se e al dialec s a e e e ed o as dialec icisms o dialec al names o plan s in he a icle. The names o plan s ha ing sios a mės, deshalb und AURELIJA GRITĖNIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII wi h any o he dialec s, a e e e ed o as olk names o a di e en oo han ha usually used in scien i ic e minology bu belonging o gene al lexis, i.e. known o nea ly all use s o he Li huanian language and ha ing no clea links plan s o colloquialisms. Das main esea ch aim is zu iden i izie en wha olk and dialec al one-wo d names o he gene a o plan s appea in con empo a y Li huanian p ose, um ih e s uc u e, o igin and p e alence zu analysie en and o discuss he unc ions and con ex o hei use in he ex s o ic ion. KEYWORDS: a is ic s yle, p ose, name o he plan , dialec icism, colloquialism. ĮVADAS Iki pa XX a. idu io lie u ių li e a ū os kalba bu o mai inama gy ųjų a - mės e smių. Rašomosios kalbos kanoną uo me u didžia dalimi o ma o gy o- unse en Tagen Sp ach u ingums noch bleib wich ig We kswe k i e ium. a. XXI imme meh zwischens an popula iaie e un e ogigen Kul u , und Li e a u wi d imme meh Tex en da ymo, e gessen wi d, dass Li e a u ens sa as is Wo es Kuns , dass ohne ans ändus Wo es Ve wal ung gu es We kens niemals wi d. In g ožine Tex e nek i isch eingescheidig absoliučiai alles, deshalb li auische P osa le zaisiais Jah en e leb einen ich igen an ies e ischen shock (Sp indy ė 2006: 23, 29, 34). Als Gegensa z massin o ma ionsmi eln impligiama g ei akalbei g ožinėje k ea i bau he o geh einige au o äe konse ie es liaudies sp ach a che ipas (Kubilius 2003: 4344). A idžiau e le n nachdem meh e e Male zei genössische li auische p ozininkų Tex e und schä e diese zwei ziemlich un e schiedlichen Tendenzien einige Schöp e , paß e globalisa ions Ein luss, op e iachs Wel kul u en, übe sich on na ionale Kul u , übe nimm slengä, und ande e Tex ai o ien ie en sich an bes ändes We e, imme noch nea i üke E de on El e np lege und kindhei s E ah ungen, e zikę e sagen si iges Kaimojimas und daini in ona ionen (Bukelienė 2004: 106; Kubilius 2003: 95). Le z e e We ken und wu de paska a a enžie e le nen zu, wie iel p o essionale Au o s g ožlichen Tex en sind ausgebliken egiškumo žymių Wo es aus auškos e schiedeni o ės, eich ums, bilddingums. Zunächs u imos omenyje a mybės. Sie p ä ina nich nu gemeins inä Sp ache. G ožnissen We ken hel en a miški Wö e indi idualizie en Cha ak e en Sp ache, scha au hisches Um eld, Schöp e e wenden o sie nich nu Dialogen, abe und Au o iaus Sp ach, deshalb a mybių a osena in e essie nich nu Li e a u o sche n, abe und Sp achwissenscha le n (spezi isch Dialek ologen, Leksikog aphen, E noling is en und E nos ilis en). Ta mybių ipus und Funk ionen li auischen gožinėje Li e a u in de ail besch ieb Juozas Pikčilingis (Pikčilingis 1975: 99125). Übe lebosios Sp ache Wö e Ie os 5272). Simonai y ės i Mykolo Sluckio p ozoje ašė P anas Kniūkš a (Kniūkš a 1981: Kazys Mo kūnas bedien e Igno Šeiniaus We kungen y ie enscha en (Mo kūnas A ikeln A icles 87 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje 2009: 1–8). Ne sykį analysie e Romualdo G anausko we ken leksische a mybės (Akelai ienė, Žiliū ė-Ba a ičienė 2011: 515; Paulausky ė 2001: 1920). A ikels au o ė zu o is besp ochen ha liaudiškus P lanzennamen, benu zemus zei genössische li auische kinde p ozoe (G i ėnienė 2014: 5062). Gana b ečiai mybes meniniuose eks uose i ia usų ling is ai. Paminėsime ik kele ą da bų, a apimančių e schiedene Pe ioden usische Li e a u we ke: Leonido Leono o, Michailo Šolocho o i ki ų usų ašy ojų eks uose analiza- o Bo isas La inas (Ларин 1974: 238–261); XX a. p adžios usų p ozos kū i- Dialek izmus unk ionen niusen e wendo en Dialek izms unkcines und s ilis ische Besonde hei en behandel I ina Ku noso a und Alina Popo ič (Ku noso a 1995; Popo ič 2013); dialek izmü en He kun und Funk ionen An on 2000). Išsamiai ap ašy i XX a. Ispanijos g ožinėje li e a ū oje a o i dialek- Čecho s We ken diskus ie e Taisija Kudino a (Кудинова izmai (Дворецкая 2005). A ski a S udio Viljamo dien Shakespea e's We ken e wende en P lanzennamen auszu o schen (Ryden 1978). Diese A ikels Un e suchungsobjek liaudiški und a miški P lanzenen Genčių namda, zusammenge üh aus XXI a. an angs li auens p ozininkų eks ų1. Li e a ū as K i ike beme ben, dass neue liche Zei en li auische P osoje beme klich yškėja nepoe inė aiška, imama sp echen soga übe aki aizdų Wo es nuosmukį (Sp indy ė 2006: 275), jedoch g e a das wie a swa a halbsp achbei, ja gonui, neno minei Sp achbei auskyla a miškumas. Pe schaues meh als 100 zei genössische li auische P osawe ke, oludiische P lanzennamen ge unden 49 Au o í 80 We ken2. Das Un e suchamme Ma e ial bes eh 203 un e schiedliche i onimai. Wähl e Au o en sind e schiedene ku ße und längliche Na a ions o ms Tex en K ea o en. Bei de Selek ion Ma e ial ü die Un e suchung wu de haup sächlich Au me ksamkei gewidme klassischen P ososgen e n Romanen, Apsakymen, Apysakum, Romanam3, jedoch, ha in im Sinne, dass diese Gen a ih e Posi ionen ü lassen sogenann en pa ibio, ode ma ginalischen, Gen ams esseis ikai, memua is ikai, dieno aščiams, s ilizacijai und . . (A na ke ičiū ė: 2006), kamen ein paa und seine Gen obe s ellungen zum Un e suchungs eld. S uk ū aspe spek i li auische P ose ixie en meh e en Typen liaudiški und a miški P lanzenen Namde: 1) einewodžiai genčių namde, beispielsweise, no ėlė ʻdilgėlėʼ (U ica) 1 Tai einnai ch onologische Auswahl. Li e a ü ologen weisen au , dass neue li auische e apas p asideda da anksčiau – nuo XX a. 9 dešim mečio. A kū us nep iklausomybę, kū ėjai sulaukia laiko, kai gali ašy i lais ai, ki aip nei iki ol, a si anda palanki e pė ekspe imen ams Li e a u en und Imp o isa ion. Wei e e da übe siehe. B azauskas 2014: 14; Ma inai is 2003: 2326; Sp indy ė 2006: 9–10. 2Vollum ängliche Me ika we den am Ende des A ikels, Šal inių su umpinimuose, angegeben. 3 Übe adi ionelle Gen ines Klassi ika ionen und ih e G enzen es s ellenden P obleme siehe Kalėda 1996: 1114. AURELIJA GRITĖNIENĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII (K. Saj. 2010 96)4, paleis u ė ʻkalankėʼ (Kalanchoe) (L. Če n. 2009 (a) 90) i k .; 2) d i- žodžiai a ižodžiai azeologiniai genčių i ūšių a dai5, pa yzdžiui, nak ies ka alienė ʻechinopsisʼ (Echinopsis) (B. Jon. 2009 220), sch en o Pe o ak eliai ʻpa asa inė ak ažolėʼ (P imula e is) (H. Gud. 150, E. Ign. 274) und k . ; 3) d ižodžiai A ennamdai6, zum Beispiel laukinė aguona ʻaguona bi ulėʼ (Papa e hoeas) (L. Gu . 2007 9), laukinė ciko ija ʻpap as oji ūkažolė (R. Še . 2014ʼ 60) und k . ; 4) einsadžiai, d ižodžiai, ižodžiai a ne ke u žodžiai eislių a dai7, pa yzdžiui, bul ių eislė Uz a a (A. Žag. 559), pomido ų eislė Puškino-Bizono (A. Žag. 544), k iaušių eislė Mičiu ino zieminė Bė a (A. Žag. 558), obelų eislė An aninė Pe pus Finkuo a (Mičiu ininė) (A. Žag. 547). In diesem A ikel b ei e e anlizuie en nu e s e es G uppen P lanzenen Namen, . y. einewodzlich P lanzenen Genčių Namen, womi sich bescheidenenden on wissenscha lichen P lanzenen Namen. Aki aizdūs au o iniai (pa yzdžiui, ži ga ūgš ynė (J. K al. 73))8, ik aš ų kalboje pasi aikan ys a dai (pa yzdžiui, bizonžolė ʻlegės asʼ (Silphium) (H. Gud. 359), kinmedis ʻchininmedisʼ naujada ai (Cinchona) (L. Gu . 2013 94), ėjažolė ʻplukėʼ (Anemone) (J. Skab. 2004 220)), ža gonybės (pa y, siemkė ʻsaulėg ąžaʼ (Helian hus) (R. Še . 2008 22)) und nich iden i izie en P lanzennamen (pa y, bu ažolė (J. Skab. 2004 170), de ynžolės (J. K al). 44), umbė (J. Skab. 2004 183)) im A ikel b ei e e neap a iami9. Die P lanzennamen, die nich gehö uso bend ines Sp ache leksikai, ha aiškias egiškumo žymes, b ečiau e wende in einem ode meh e en a mėse, im A ikel synonymisch genann en a mybėmis ode a miškais P lanzenen Namen. Augalų namdai, 4 P ie au o iaus pa a dės su umpinimo nu odomas kū inio puslapis, ku iame pi mą ka ą ik- u in ys andokią šasuo as p lanalos name. 5 Fü die Un e suchung ausgewähl en We ken iksie e e wa 20 azeologischen P lanzen-Namen. 6 In ausgewähl en P osa-Tex en ge unden übe 80 e schiedene liaudiische P lanzen-A en Namen. 7 In den Tex en ge unden e wa 70 un e schiedliche Volksp lanzen So en e schiedene Namen. De g öß e Teil da on (ca 60) ixie Agnės Žag akaly ės omane Eigulio duk ė: Fall F 117 (2013). Ki i unse e p ozininkai (Hen ikas Čig iejus, R. G anauskas, Kazys Saja, Rena a Še ely ė und k .) meis e wähnen ein paa popula esnes obelų und k iečių weisles, beispielsweise an aninė obelis (R. Še . 2010 12 an anupkos (H. Čig. 2011), g apš einas (R. Ša . 2009 100), papinkos (H. Čig. 2011 105 105), papie inė obelis 105 (R. G an. 2013 (a) 29), akuo ieji, beakuočiai, d ieiliai, ke u eiliai, minkš ieji k iečiai (K. Saj. 2010 147). 8 Viel meh au o ischen neue ada e e wende wi d zei genössische li auische Kinde p osoe. B ečiau ž . G i ėnienė 2014: 813. 9 Kai ku ie pa adinimai laiky ini ne a mybėmis, o ko ek ū os a ba nežinojimo klaidomis – nuo mokslo kalboje a ojamų pa adinimų jie ski iasi labai menkai – balsių ilgumu, ienu p iebal- siu und e c., paue i nu nach einem Mal eines Au o s in i gendeinem We k, beispielsweise an ū is ʻan u isʼ (An hu ium) (A. Meil. 136), galinzoga ʻgalinsogaʼ (Galinsoga) (H. Gud. 60), kupolis ʻkūpolisʼ (Melampy um) (H. Gud. 29 machonija3), ʻmahonijaʼ (Mahonia) (J. Skab. 2000 45) und k . Tokie i onimai im A ikel auch b ei e e neanalyzie we den. A ikeln A icles 89 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje knį als übs a wissenscha e minie ung, abe gehö enden uni e so ene leksikai, . i. bekann omi bemaž allen li auischen sp achen Nu ze n, ne u in ys yškių sąsajų mi welche no s a me, A ikel genann we den liaudiškais P lanzenen na dais ode kolok ializmais. Haup ziel de Un e suchung zu bes immen, welche oludiesche und a miische Einwö odische P lanzen Genčių namen e wende wi d zei genössische li auische P ose, zu besp echen ih e He kun , Ve b ei ung und a osenes polinkius. LIAUDIŠK IR TARMIŠK FITONIM IDENTIFIKAVIMO PROBLEMOS Nimm es wissenscha liche P lanzennamen haup sächlich uh asi Lie u ių kalbos žodyno (LKŽ), seine ka o ekų und e schiedene a minių žodynų lo yniškų mokslinių augalų a dų nomenkla ū a ne sykį kei ėsi, odėl s aips- S o . Lie u iškų und nyje basiamasi nich nu Ramunėlės Janke ičienės suda y u Bo anikos a dų žodynu (1998), abe und LR Te minų banke (h p:// e minai. lkk.l ) Angabenamais. Leich e is zu iden i izie en P lanzennamen, wenn selbs Au o en e klä en, was de Te minischnamens Bedeu ung ode Mo i a ion is , angeben, in welche Teil de li auische P lanz so genann wi d. Um a mybę pa a o i zu wollen, muss de Au o zeigi i zahlung sie s ellen: so einzweus i in ein Sa z ode b ei niji Zusammenhang, dass diesai en hüllä Wo inhal (Pikčilingis 1975: 121). Man kann geben nich ein Beispiel, wie Kon ex hil zu bes immen i onimų Bedeu ungen: Čia, übe Demeniškes, dieses mäch ige und dygų P lanz Leu e du na ope nennen. Bo anikos Wodynas seineweile ihn nenn dagišiumi und besch eib als g aižažiedžių Familie P lanz und p idu ia la ynišką na ą Ca duus (R. Sad. 92). Ka elukai schon Samen ei e , abe hie wi klich sind ka elukai, niemand sie nie gehause e sina adais (H. Gud. 113). [...] ais inė bal ašaknė, liaudy noch genann wi d ku ažole. Was hie zu wunde n, dass gi ige schon de Name alles e zähl (R. Še . 2013 55). [...] Ciko ija. Dieses Wo is nu aus Büche n bekann , denn dzūkai die puikų di onů P lanz gėlę nenn a kline ugiagėle. Benennung, wie und ande en K äunen, Menschen sugal o as, besonde s aiklus und geheimnis oll. In ugiagėlę ciko ija ähnlich seinem žyd u ziedu, aus a be nich ski um (R. Sad. 230). Mokslinį p lanalos namen (u.a. wenn Wo ha meh e e Bedeu ungen) hil es zus ellen Au o aus angegebene mo phologische P lanzebesch eibung bzw. seine dais ischen Eigenscha en Hinweis: Kiemo g olė noch g üne, asa iška, in de Nähe ako gyslalapėliai, pasiu usiai ge i, kai, būda o, įsipjauni, wie ka š į ausd aukia (H. Čig. 2007 153). [...] woll ee ei peš elė i sese į ü hando ės und zeigen nudžiū usį Pelenės ba elį, so nann enome nich inomą gėlę ilgu aleba dos ko u, siūbuojančiu mündynas žiedų kekes, ähnlich an goldenen siūlu su a s y us ba elius (R. Še . 2008 172). AURELIJA GRITĖNIENĖ 90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Skai an p ozos eks us as a kele as augalų pa adinimų, ku ių mokslinio na do konn e nich bes immen. Manchmal iden i izie en P lanzennamen nich hel e und seh allgemeine P lanzbesch eibung, beispielsweise: De ynžolės gina o K ankhei und Leidigung. [...] Laimę pajun u einem Menschen lebenscha de ynžolėm e endem (J. K al. 44). O ežiukai noch nich jede e, das is he bs liche Blumen, seh einüsüs Blü en sind (H. Gud. 113). Ki a p oblema nus a an ikslų mokslinį augalo pa adinimą – a dų dau- gia eikšmiškumas. Gy ojoje kalboje dažnai ienu a du pa adinami ne ke- li P lanzen, dahe wenn de Au o nich angib genaue wissenscha liche P lanzennamen, schwie ig zu en scheiden, welches konk e e P lanzen zu e e wähn in seinem We k, beispielsweise: gumbažolė (R. Še . 2013 88) gumbažolėmis liaudije genann wi d iele K äuchen, äl e gebo en gumbui zu heilen; jie a as (J. Kunč. 37, 2006 R. Ma č. 31), jo a as (R. Sad. 100) diesen namen in de Volkswel genann we den meh e e Bäume: ʻjuodoji uopaʼ (Populus nig a), ʻpla analapis kle asʼ (Ace ʻgudobelėʼ (C a aegus), ʻpla anasʼ (Pla anus); kups ukai (H. Gud. 113) – okiu bend u pseudopla anus), ʻpap as asis sk oblas (Ca pinus be ulus), kann namens genann we den nich ein kups ais wachsendes P lanzens: e ai da činas, ak ažolė, e schiedene A en on Wä ok und k . ; k egždažolė (V. Ma . 187) bezeichne im lebendigen Sp ach meh e e P lanzen: ʻšlakinę k egždūnęʼ (Vince oxicum hi undina ia), ʻdidžiąją ugniažolęʼ (Chelidonium majus) und ʻdidį žio eʼjįinį (An i hinum majus). Wie schon e wähn zu o , solche bis je z uniden i izie e P lanzennamen we den im A ikel neanalyzie . KOLOKVIALISMAI Bemaž ke i adalis im A ikel ums i ene P lanzen genčių namen sind allen gu bekann und beg ei ami, b ečiai e wende we den übe all Li uanien, ixio i noch welches Daba inės lie u ių kalbos wö de no leidung. Tokie mi neo icialiąja, bui ine s e a e bundene i onimai, wie schon zu o e wähn , genann ini nich a mybėmis, und liaudiškais p lanzennamen ode kolok ializmais allgemein e wendamais liaudies schnekamosios sp achwo en (Jakai ienė 2010: 174). ja – ienas iš yškesnių šiuolaikinės lie u ių kalbėsenos b uožų. Pas a uoju Kolok ializacime u as alle S ilen Tex e gib es schnekamojo s iliaus Elemen en nienė 2013: 150). Šnekamajam s iliui būdingos leksikos ypač daug pas ebima iešojoje e d ėje – ele izijoje, poli ikų kalbose (Tamaše ičius 2009: 143–146; (Sme oŽupe ka 2013: 185). Diese Tendenz o endi und küns le ischen Tex en. In ausgewähl en p ozininkų We ken ge unden meh als 30 i onimų, die gel eny ini kolok ializmais, beispielsweise: ab ikosmedis ʻpap as asis ab ikosasʼ (A meniaca ulga is) (V. Ma . 33), apelsin (K. Sab. 2012 M. Sluc. 59, 144), apelsinmedis (V. Rykš. 234, K. Sab. 2012 59, R. Ša . 2013 61) ʻapelsininis ci inmedisʼ (Ci us sinensis), ba inis A ikeln A icles 91 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje ʻ algomasis unkelisʼ (Be a ulga is subsp. ulga is a . condi i a) (L. Gu . 2013 23 dagilis ‚dagysʼ (Ca duus) (A. Žagulis (L. Gu . 234), 2013 168, K. Sab. 2008 29, J. Skab. 2000 228, J. Skab. 2004 147, A. Žaglis. 255) ‚Jazzdilʼ (U ica), dobilis (D. 15 181), dobili (L. Gu . 2013 168, V. 165, J. Skab. 2000 151, A. Žaglis. Dobilas‘ (T. epens), Gu glis‘ (Junipe us) (L. 58, 2011 14, 2013 J. K al. A. A. 112, A. Ma ula), epuš ebdė ʻulė ́ (Populus) (L. 15) 2007). 234, L. Gu . 48, 2008 S. Pa . 29), e škė ožė ʻe škė isʼ (Rosa) (L. Če n. 2009 (b) 132, L. Gu . 2008 156, L. Gu . 10, 2013 E. Ign. 17, B. Jon. 2011 27, K. Sab. 2008 154, M. Sluc. 179, J. Skab. 2000 162, R. Še . 2013 78, G. Vil. 104, A. Žag. 32 igmedis ʻ ikusasʼ (Ficus) (L. Gu . 2007 274, M. I aš. 238, K. Sab. 2014 15), gladiolė ʻka delisʼ (Gladiolus) (A. Žag. 39), g ana as ʻ as asis g ana medisʼ (Punica g ana um) (K. Sab. 2008 263), kačpėdė ʻd inamė ka pėdėʼ (An enna ia dioica) (B. Jon 2009), ka kliukai 198el lišluo as (Phlox Guda a) (H. pappap 11 2013 lau amedis (Lau us) (L. ), me ėlė ʻka usis kie isʼ (A emisia absin hium) (L. Gu . 2007 66, R. Še . 2010 113), nas u a ʻnas u ėʼ (T opaeolum) (B. Jon. 20, 2007 J. Kunč. 2000 59, J. Kunč. 2006 30, I. Me . 61, K. Sab. 2008 J. Skab. 26, 18, 2000 A. Žag. 12 pelynas ʻka usis kiʼ ( emisia absin hium) (H. Čig. 2003 24, H. Čig. 2011 40, L. Gu . 2007 66, L. Gu . 2008 82, L. Gu . 2011 58, L. Gu . 2013 112, E. Ign. 317, K. Sab. 2011 166, K. Saj. 2010 55, J. Skab. 2000 178, J. Skab. 2004 179, R. Še . 8, 2010 R. Še . 89, 2013 A. U b. 2014 226, A. Zu . 57), pik adagis ʻlenk agal is dagysʼ (Ca duus nu ans) (J. K al. 88), puplaiškis pup ilapis pupalaiškisʼ (Menyan hes i olia a) (H. Čig. 2007 R. 2006 G an. 2014 J. Kunč. 15, 2009), amunėlė (J. Ap. 288, L. Gu . 2013 211, B. Jon. 2007 J. 75, Skab. 2004 117), amunėlis (H. Čig. 2007 119, A. Žipag 124) Cham ais ina amunʼ (Chamilau i a), ecmėpė ec aʼ (M. Še i a šal ė) (R. Š . 141), Š end ė ʻnė ė ʻ (P. Š . (L. Če n. 2009 (b) 133, L. Gu . 2008 260, J. Skab. 2000 172, J. Skab. 2004 79, R. Ša . 2009 197, R. Še . 2006 8), opolis (J. Ap. 396, H. Čig. 63, 2003 H. Čig. 2007 115, H. Čig. 2011 R. G an. 76, 2005 (a) 29, R. G an. 2007 248, E. Ign. 260, B. Jon. 2011 68, A. Žag. 154) ʻ uopaʼ medisʼ (Vi is) (Populus), auklapis ʻgyslo isʼ (Plan ago) (L. Gu . 2007 241, L. Gu . 2013 101, S. Pa . 93), ūkžolė ʻpap as oji ūkažolėʼ (Cicho ium in ybus) (H. Čig. 2003 182), ynuogė ʻ yn- (R. Še . 2014 21, L. Gu . 2011 322, B. Jon. 2011 82, A. Žag. 453), zuikiak ūmis ʻsausak ūmis (Sa o hamnus) (ʼB. Jon. 2011 87), žibu ė iskiau ė žibuoklėʼ (Hepa ica nobilis) (V. Čep. 124, R. G an. 2014 135, H. Gud. 273, L. Gu . 59, 2011 E. Jan. 43, J. Kunč. 2000 91, V. Ma . 164, R. Ma . 13, I. Me . 195, N. Peč. 11, S. Sak. J. Skab. 35, 2004 i inis ka klasʼ (Salix iminalis) (H. 146, M. Sluc. 10, R. Še . 2001 130, R. Še . 2013 42, Š. Šim. 6, A. Žag. 130), žil i is ʻžil- Čig. 44, 2003 H. Čig. 2011 131, L. Gu . 2008 254, L. Gu . 2011 58, L. Gu . 2013 96, B. Jon. 2011 76, A. Rus. 34, A. Zu . 2000 6, A. Zu . 2010 150, A. Žag. 154). A umas schnekamajai albai wo es lebums Zeichenis (Pikčilingis 1971: 151), dann könn en wi sagen, dass kolok ializmai in kuns ininem s ilus ex en is a si eine zwischen g andis, e laubende kū ėjui leis is noch ie e a minio gesp äches hin. AURELIJA GRITĖNIENĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII FONETINS UND MORFONEMINS TARMYBS Fone ischen und mo onemischen a mybių ausgesuch enen P osa-Tex en iksie e e gleichend wenig. All ih küns le ischem Sp ach e wende we den mo y uo ai. Meis ens phe ischen a mybių e wende wi d dialoge Sp ach. Ku iend ealis iškus, lebendigen Cha ak e en Bilde lus e such übe geben und so au hiske weise ih e Sp ache. Ryškiausi eas e n hochsch aičių pa a mės phone ikos zeozei ku ųjų galūnės balsių edukcija, ki čiuo o ą i imas ū, neki čiuo o uo i imas pusilgiu a., beispielsweise: ūžals10 (A. Žag. 565) (šiau ės pane ėžiškių), ūžalėliu (L. Gu u eni. 2001 128) (Que škių) ʻąžuolas, ąžuolėliu (Que cus). Südhochsch aiße dzūkaigung, kie liche gegenbalsie l und š a imas o e, beispielsweise: blindzės ʻblindėsʼ (Salix) (L. Gu želio. 2011 384), dzi gėlės ʻdilgėlėsʼ (U ica) (B. Jon. 2007 102), eg ʻegleleʼ (Abies) (L. Gu lali. 2011 397), gikuciai ʻse enčiai (Tage es) (H. Gud 1013), 11 lenkuciai (H. Gudinus ma guciai (Halai Gud 113) 11 da , puispu incinisʼ (Vibu num) (L. Gu ela. 2011 58), pušė ʻpušė (P. Gu ela. 2011). No d landaičiai s a bend ines Sp achen uo a ia ọu, ki čiuo ą ą e čia ọn, Wo es kamiene ė a ia wie ie, beispielsweise onžouls ʻąžuolasʼ (Que cus) (R. G an. 2007 235), uobilieliu ʻobelėliųʼ (Malus) (R. G an. 2007 17). Südlich zemaičiai s a d ibalsio ie a ia di ongoidą i ̇, beispielsweise k yčius ʻk iečiusʼ welche on wissenscha lichen (T i icum) (E. Ign. 119). P ozos eks uose as a i kele as mo oneminių a mybių, . y. okių a dų, P lanzenennamnungen un e scheiden nedėsning schaknies ode kamieno balsių ode p iebalsių aus i amis: a žuolas ʻąžuolas (Que cus Saj) (K. 31 2003), činčibi as ʻčibe asʼ (S ychnos) (V. Čep. 420), kažčinčinčolė ʻka žolė (Nepe a) (R. Še 2008 159), kačpėka pė (An enna ia) (B. Jon 2007), kad Š. Š. 2009 31, R. Še . 147), lend ė ʻpap as oji nend ėʼ asis kadagysʼ (Junipe us communis) (J. K al. 50, K. Saj. 2003 27, K. Saj. 2010 17, R. Ša . (Ph agmi es aus alis) (J. Ap. 372), pale gonija ʻpela gonijaʼ (Pela gonium) (H. Čig. 2007 160, H. Čig. 2011 150), abokas ʻ abakasʼ (Nico iana) (H. Čig. 2007 49). Phone ische a mybės we den e wende da geins e, wenn Au o iaus s eb übe b ingen zu schnekamosios Sp aches in ona ionen. Am häu igs en a miisch handoue sich R. G anausko Cha ak e e al e Do ka e, die gehal en ha au hen ische Sp ache: Ne onkykė soulu, neb aižykė sėinu, nelaužykė uobilieliu, ich anas wegen euch onžouls, žonsėns... Alle elšiškiai so sagen (R. G an. 2007 pa iū padėigiau. Nešuokiniekė pa as ėgleles, kad nenulaužy omė ė šūnieliu“ (R. G an. 2007 17). „Onžouls p ašė pasaky i, kad ebė gy s i s eiks. […] Ta sakė: 235). R. G anausko 10 Alle in Tex en iksuo en one ischen a mybės im A ikel o ges ell we den solchen humo niu, welche wa pa a o en au o iä. A ikeln A icles 93 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje žemai iškumas o ene , na ü liche , eigennige , he o gehende ohne a ionalen au o iaus bemangų (Bukelienė 2004: 65), de e leih We ks au en ikai ū io und mažo o (Sp indy ė 2013: 135). Dzūkiškai und gleichlich so auch na ü lich p abyla und Leona do Gu ausko No ellen Cha ak e ei senieji dziedai. Ta miškų in a pů dieses p ozenaa s Tex en nich wenige. Sie lassen spü en a mės schönžį und zeigen au o iaus Wunsch das zu konse ie en (Dauba ai ė 2012: 13), beispielsweise [...] ieni miškan d užban ais da buja, pušalai es laidzia, kici laukuosa a ia [män ai] (L. Gu . i ki ap, iššokįs paba škinu bo agu pušalai ėn, pa ėkaunu […]“ (L. Gu . 2011 38). 2011 29). [...] ich und ep, [...] paūliais wächs ąžalai, das ciej le unse en kunigaikščių Zei en p ismin ų, wenn p akalbė [...] (L. Gu . 2011 102). Te minis Subs a neue liche Zei en li auische P osoe p asimucha bewuss weise, g undeo ai und mo i uo ai. So p akalbin i ih e Cha ak e jus ausda s ell nu äl e e Gene a ionssch i s elle , selbs moch en a mę und nebyei anden o demons ie en. Au o ien a miisch gesch iebenen Sakinien manchmal abweichen on eine Ta mes No men, in ihnen nich imme p eciziell e lek ie e Ta mes phe ische Eigenscha en, jedoch das und wa nich Haup ziel de Schöp e . Lese magie so eine Cha ak e žų kalba, sie schein au hen iška, na ü lich und das öllig genüg , um wä e gescha en lebendige Cha ak e žų po a e ode a bige li awiški peizažai. LEKSINS TARMYBS Haup liche küns le ische Sp ache Besonde hei bildendhei . Es we de hel en spezielle bildne ische Ausd ucksmi el zu e s ellen. Geb auch e leksine e mybe wo e, die einen sachen haben, die wede im gemeins inigen sp ach, noch in ande en nė 2010: 178), – au o iai s engiasi suku i kuo į aigesnį, ik o iškesnį, gy esnį aizduojamo pasaulio aizdą. „Kalbos gy umą lemia isų pi ma au en iška iš e mnissen sind (Jakai ieamžių einan i li awiška kalbos d asia, ausd ück ama gausi wo wuch, seman ikosb ei e und gy um, adi ionischen wo zs e häl nissen (Pupkis 2005: 382). Aus Žemai iei en usių, do lebenden ode ku ihenden Au o äen Tex en ixie nich eine žemai ybė. Zemaičių a mės lo e e wende we den diese P lanzennamen: gyslapis (R. G an. 2013 (a) 74) ʻgyslo isʼ (Plan ago), gudno e ė ca u ens) (J. K al. 14), kalaku žolė ʻžąsinė sidab ažolėʼ (Po en illa anse ina) (J. Ap. 73, R. G an. 2013 (a) 74, E. Ign. 54), kibišis ʻpap as oji a nalėšaʼ (A c ium omen osum) ʻgailioji dilgėlėʼ (U i- (J. Ap. 10), kumel ūgš ė ʻ ankiažiedė ūgš ynėʼ (Rumex con e us) (V. Jas. 2007 55), no ėlė ʻdilgėlė (U ica) (K. Saj. 96 2010), askilis (E. Ign. 28) ʻ asakila (Alchem ace illa), ūgš elė ʻ algomoji ūgš ynosaʼ (Rumex) (I Me 85) und k . Ry ie ybėmis hal en zui hi ini diese Bezeichnungen: degu is ʻšilkažiedė gais enaʼ (Lychnis los-cuculi) (J. K al. 83), gyslalapis ʻgyslo is (Plan ago) (H. Čig. 2007 15ʼ3), ai ūzai ʻ aiboji lelijaʼ (Lilium lanci olium) (A as. Žag. 124), asakėlis (J. K al. 44) (Alchemilla), schilkag aizdikis ʻšiu pinis g azdikasʼ (Dian hus ba ba us) (H. Čig. 2003 AURELIJA GRITĖNIENĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Es pass e, dass un e schiedliche P lanzennamen e wende we den des nyje: H. Čig iejus sa o no elėse uopą (Populus) adina opoliu (H. Čig. 2003 63, gleichen Au o iaus kū iH. Čig. 2007 115, H. Čig. 2011 76) und opiliu (H. Čig. 2007 57), R. G anauskas diesen Baum nenn apaliu (R. G an. 2007 230) und opoliu (R. G an. 2005 (a) 29, R. G an. 2007 24 H. Guda ičius našlai ę nenn b oliukais und b olukais (H. Gu . 113), L. Gu auskas pa allelisch wa z e e b (L. Gu . 2011 58) und blindę (L. Gu . 2011 291), iešu ę (L. Gu . 2011 192) und lazdyną (L. Gu . 2011 48), ameichem P anne andame ėglį und kadagį (L. Gu . 2011 105), gyslo į und aukį (L. Gu . 2013 101), dilgėlę und dilgynę (L. Gu . 2013 27 168). Tokia Va ien di e si o ě zeig , dass äl e e Gene a ions Sch i s elle imme noch emp üßen s a ke a mių Ein luss und o in ih en Tex en soga unwillen lich konku ie bend ines und schnekamosios Sp achen Leksika. Da übe hinaus, un e schiedliche Leksemų a osena is o mo i ie und selbs Au o iaus (skilliges Leksemes a oja pasako ojas und We ks igu žai). Wich ig in P osawe ken liaudiško P lanzennamens pa a ojims Kon ex . Ta minie Namen, wie schon meh mals zu o e wähn , e binden wi o allem mi älniąja Gene a ion El e n, G oßel e n, Vo ä e n denen Menschen, die noch moka a mę und sind nahmi Na u en, leb in ih und ih em Rhy hmus: [...] die aus Sk ob Gu laus Wiesen geb ei han winzige G äsel, de en ich ige Name nich kann e, abe mama sie nann e cukie kai , sag o man: ich äumen cukie kai ien pie a. (L. Gu en 2011 58). Su solche au einem Ten iku gewickel e kačpėdėlėm k epiančia ska a b isda au įsikibus in die močiu ės hand du ch das ganze Vidugi ių kaimą [...] (B. Jon. 2009 198). B olukai. So nann en sie meine G oßel e n, so nann en sie Magdukė. O sie wa K olinien de G ol... (B. Jon. 2009 202). Didžiojo amilien ąžuolo ale z nich ė , abe solange wi d Wo , galėsiu hö enė i, wie ošia ūžals, schi aip suūžia aus ä o lūpų (A. Žag. 565). So auch a miško Wo es a osenai ha Ein luss und da ges ell wi d We kens Raum: ziemlich o g e a liaudiškų i onimų minimi konk ūs o o a džiai (kaimų, upelių, miškų a dai), e nog a inie egionai ode e nonimai, beispielsweise: S anaunykas das dzūkų ženšenis. Von de Übe käl e. S ä k den ganzen O ganismus [...] (N. Peč. 235). Pas uns, Žemai ijoj, zemčiūgů auch iel wo siehs , mė ų, šala ijų auch nich ūks a (A. Žag. 124). Pamenu wa solche blau-blauynen [Augen], wie osilkų blädeln ugių umzinge e Skais gi ių Do (E. Jan. 54). Manchmal liaudiische P lanzennamen e wendungen lemi den p ozininkų da ges ell e Ve gangenhei zei . Hie K is ina Sabaliauskai ė in ih en Romanen e zeug XVIII a. Vilniaus e d ėlaikį. Tad ganz na ü lichlich Schauspiele n Lippen kling und al e, de Zei Zeichen hinhal enden P lanzennamen: Ka oupel (K. Sab. 2014 164), 20 20002001 m. Šalcinio Zei e scha (N . 3641) wu den ged uck me kiniškės Vladzės Ališauskai ės-Ališauskienės E inne ungen übe ausgelösig en Heima Rudnios Do Man sapojasnu cukie kai ių pie a. Seh wah scheinlich, dass on hie diese F azė kam und in L. Gu ausko no elę Bi ės i ugnis. Au g und cukie kai ige Namensmo i a ionen siehe. Lapelė 2007: 5. S aipsniai / A icles 101 Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje bulba, luu e oniškas ka upelis (K. Sab. 2014 161), schpa agas (K. Sab. 2014 135), pina ija (K. Sab. 2008 154) und k . Doch des We kes gesch iebenes Zei e a en au o e es e wendami neue K edi : [...] e [No aiša] pasidygėjęs aukė ukolas lapą iz po paš e o (K. Sab. 2014 1621.1) L. Gu ausko ž ilgsnis is auch seh o in die Ve gangenhei ge ich e . Vieles seine umposios p ozos kū inių galė ume pa adin i p aei ies is o ijų ka alogais, ku- iuose daba is iškyla ik kaip onas, pos ūmis ką no s p isimin i. Kai ku iuos seine Tex e kann gelesen we den als au hen ische Geschich en ode E inne ungen (Dauba ai ė 2012: 13), und meis ens ka ą und poka į e inne al e Gene a ion, noch a simenan i seno iškus P lanzennamen. S e imybės und Hyb idai (cukie kai ės, ča nobylas, adas as und k .) nu noch s ä ke p iö a die Lesi oję zu dem Me o (ka o und poka io) eali ä s. APIBDRINIMAS Li e a ū os k i ikai eigia, kad epochų lūžyje ik o ė keičiasi g ei ai i nea - bekann amai. Obwohl aus zei genössische li auische P ose nach und nach e schwinde mälimas kalnelis, senas ąžuolas, kindenscha en zemuogien pie elė (Sp indy ė 2006: 47), doch dennoch liaudiische und a miische P lanzennamen unse P oso e wende wi d e gleichsweise nemažai. Nuosekliai übe schauchend as 100 XXI a. li auische Au o en p ozos We ken, 49 Au o en 80 We ken inden 203 P lanzenennamen, die e was (šaknimi, Bedeu ungme, da yba ode one ine sudė imi) un e scheide on wissenscha lichen P lanzennamen. Den G oß eil diese Namen kann man inden LKŽ, jedoch übe 50 Namen nich iksie en wede g öß en Wö e neine, noch seine E gänzungen ka o eko. In das Wö e buch ehl e nich nu emimą schädigenden P lanzennamen (beladona, čampaka, ča nobylas, če bolylas, kap i olija, ka agačius, k aka ūzas, muška ėlis und k .), sonde n auch einige eigene li awiške Namen (bal auogis, ka elukai, kibišis, lenkučiai, ma ukės, paleis u ė, aguo ukai, ak ukai, ilka nė und k .). Le z e e Bezeichnungen soll en gelangen wenigs ens in lizuie en g ožlichen Tex en Au o en, abe und A ikels au o e es Expedi ionen wäh end za ojami LKŽ papildymų eks us, nes šių a dų gy umą a mėse pa i ina ne ik ana- e schiedene aus emigen Sp achen sichelben P lanzennamen. De g öß e Teil da on (17 Namen) ašy a medžiaga. Kilmės požiū iu gana didelę g upę suda o mūsų p ozininkų gausiai a - ha la yniškos U sp ungs schänį, abe in die li auischen Sp ache gelang e übe ande e 21 Bas u ischen Familie oliejinen P lanzes li auische Name is g ažga s ė (E uca); plg. i . ucola, an. a ugula (ž . L. Vaicekauskienė 2013: 20). AURELIJA GRITĖNIENĖ 102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII (dažniausiai sla ų a ba okiečių) kalbas. 19 skolinių gau a iš sla ų kalbų. 9 au- galų pa adinimai laiky ini hib idais. Nach Ve b ei ung in P osa-Tex en ixio en P lanzennamen un e schiedenin in meh e e G uppen. Siau en lich e wende am zemai ybės, y ie ä s und dzūkybės. Pluoš as leksinių a mybių wi d e wende b ei e e im ganzen hochš aičių a mės lo e. Ki i-Bezeichnungen bekann in ganz Li uanien. S aipsnyje behandel e P lanzennamen in P osawe ken e ledig einige Funk ionen. Zunächs e wähn nomina i inė Funk ion (i. y. so ein ach eingeben we den bes imm e P lanzen). Sąmoningai e wendame a miški P lanzenen Namen zusammen mi ande en küns le ischen Mi eln p oszininken hil indi idualizie en Schauspiele s Sp ache. Da übe hinaus, al e und emimas U sp ungs Namen wide spiegeln We ken da ges ellomame Ve gangenhei Zei , und a miški hais lichen P lanzenen Namda, al ige e nog a ischen Kinde gä le n Blühlennamen hel en Au o en zu mal i au hisches Umwel bilde , pa yškina O skolo i . Ebenso in e essan is , dass liaudiški und a miški P lanzenen Namen in P osa-Tex en manchmal we den Cha ak e žs Namen, beispielsweise, me gina As a (R. Ašk.), dėdė Jie a as (A. Zu . 2000), gydy oja Žibu ja (Žiba, Žibka) (P. Di gė), ožka Žibu ė (J. Kunč. 2006), e a Kon alija, dėdė Je onimas (R. Še . 2001) und k . Aki aizdu, dass Globalisie ungs und Wo es Agonies Zejiuge unse e P ozininkai on au ilichkei und a milichkei endlich nich nesig ęžia o bewuss e weise ihn akzen uie e schiedene Sp achenebenenim. Neujoji Li e a u , suchend pa eikumo, pasi elkia ža goną, neno minę aišką, soga nied igo schlosnio p as akalbę (Sme onienė 2013: 156) und als a s a a dem auskyla bewuss weise einige au o iä accen ie e a miškumas, Wo es aiškos sa i umas, ki oniškumas. Liaudiški ( a miški) p lanzennamen nu eigena ige seman ische wo g uppen, jedoch ih e a osenen polinkie zeigen, dass mode nnių zei liche na a i e leb oji Sp ache is eine on ke lichen s einen, hel enden au o en hal en indi iduali ä und sa i ą nacio- nalinį s ilių. KOLTINI ABKRÜBINMAI G. Adom. Adomai y ė Gin a ė. Gėlių s aße. Vilnius: Gim asis Wo , 2005. J. Ap. – Apu is Juozas. Bėgiai išnyks a ūke. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos lei- dykla, 2010. R. Ašk. Aškiny ė Rasa. Ein Mann, dem nich s nich bedu e. Vilnius: Vaga, 2013. V. Bubn. Bubnys Vy au as. Balandžio plas ėjime. Vilnius: Alma li e a, 2002. V. Čep. Čepas Vy au as. Po soule ände sich nu Zei . Vilnius: Alma li e a, 2008. L. Če n. 2008 Če niauskai ė Lau a Sin ija. Benedik o slenksčiai. Vilnius: Alma li e a, 2008. A ikeln A icles 103 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje L. Če n. 2009 (a) Če niauskai ė Lau a Sin ija. Kammys jasmino busme. Vilnius: Alma li e a, 2009. L. Če n. 2009 (b) Če niauskai ė Lau a Sin ija. Räu ung in ma mu ą. Vilnius: Alma li e a, 2009. R. Če n. Če niauskas Riman as. S as elis Geschich en. Vilnius: Ve sus au eus, 2012. H. Čig. 2003 Čig iejus Hen ikas Algis. Ek inok ionen Menschen. Vilnius: Vaga, H. 2003. Čig. 2007 Čig iejus Hen ikas Algis. Va na b aukia aša ą. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2007. H. Čig. 2011 Čig iejus Hen ikas Algis. Und pa nešė apynio k apą. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2011. P. Di g. Di gėla Pe as. Alibi Büche . Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2004. R. G an. 2003 G anauskas Romualdas. Dubu ys. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2003. R. G an. 2005 (a) G anauskas Romualdas. Hunde im Himmel. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2005. R. G an. 2005 (b) G anauskas Romualdas. Keno a as. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2005. R. G an. 2007 G anauskas Romualdas. Rūkas übe slėnių. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2007. R. G an. 2011 G anauskas Romualdas. T ys einsa ės. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2011. R. G an. 2013 (a) – G anauskas Romualdas. Iš a y ieji. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2013. R. G an. 2013 (b) G anauskas Romualdas. Š en ųjų leben. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2013. R. G an. 2014 G anauskas Romualdas. D i es Leben. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2014. D. G ig. – G igaliūnienė Danu ė. Saulelė aka an. Kaišiado ys: Gija, 2008. H. Gud. Guda ičius Hen ikas. Gam meldžio ga en. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2013. AURELIJA GRITĖNIENĖ 104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII L. Gus . Gus ainis Liudas. Dagilio, Hund und ande e Schälen. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2012. L. Gu . 2001 Gu auskas Leona das. Šešėliai. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2001. L. Gu . 2007 – Gu auskas Leona das. Musės. Palėpė. Vilnius: Vaga, 2007. L. Gu . 2008 Gu auskas Leona das. Dik ai. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2008. L. Gu . 2011 Gu auskas Leona das. Schunų Liinos. Vilnius: Gim asis Wo , 2011. L. Gu . 2013 Gu auskas Leona das. F agmen en. Vilnius: Lie u os ašy ojų sągos jungos leidykla, 2013. E. Ign. – Igna a ičius Eugenijus. Ma so pilna is. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun- Ve lag, 2000. M. I aš. I aške ičius Ma ius. G ün. Vilnius: Ty o alba, 2002. E. Jan. Janušai is Edmundas. Zaliakalnis au e s ehungshis o ie. 36 äuens oman. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2013. V. Jas. 2007 Jasukai y ė Vidman ė. Als wi Wöl e wa en. Vilnius: Alma li e a, 2007. V. Jas. 2008 Jasukai y ė Vidman ė. ich nüchudžiau meine Toch e . Vilnius: Alma li e a, 2008. D. Jaz. Jazuke ičiū ė Dalia. Sein Name Sibi as. Vilnius: Alma li e a, 2013. B. Jon. 2007 Jonuškai ė Bi u ė. K egždėlaiškis. Vilnius: Ve sus au eus, 2007. B. Jon. 2009 Jonuškai ė Bi u ė. Bal ų už auk ukų ango. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2009. B. Jon. 2011 Jonuškai ė Bi u ė. Ve schließ mich. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2011. D. Kaj. Kajokas Donald. Kazašas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2007. J. K al. K alikauskas Juozas. Dynas ies Todes. Vilnius: Ty o alba, 2002. J. Kunč. 2000 Kunčinas Ju gis. Jeden Tag in k ą. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2000. J. Kunč. 2006 Kunčinas Ju gis. Bal ischen sū ien nach is. Vilnius: Gim asis Wo , 2006. A ikeln A icles 105 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje E. Ku k. Ku klie y ė Elena. Šešėlių e pėja. Laukliche Todes Geschich e. Vilnius: Alma li e a, 2009. R. Ma č. Ma čėnas Riman as. Le z Eileung bei Domą. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2002. V. Ma . Ma inkus Vy au as. Zwölika liep en. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2011. R. Ma . – Ma ai y ė Rū a. S ajonė apie sniegą. Ve sus au eus, 2013. A. Mil. Meilūnai ė Alina. Nich ebenami S ädi. Vilnius: Ty o alba, 2014. I. Me . Mayo Icchokas. S o elė idukelėj. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2004. J. Mik. Mikelinskas Jonas. Dinosau ie aus. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2009. S. Pa . Pa ulskis Sigi as. Tamsa und Pa ne . Vilnius: Alma li e a, 2012. N. Peč. Pečiū a Nė ius. Vilniaus kibe poema. Vilnius: Ty o alba, 2004. V. Rykš. Rykš ai ė U. Rad. – Radze ičiū ė Undinė. Žu ys i d akonai. Vilnius: Bal os lankos, 2013. Vai a. Kos iumų d ama. Vilnius: Alma li e a, 2013. A. Rus. Ruseckai ė Aldona. Ma ios Wass. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2010. K. Sab. 2008 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um. Vilnius: Bal os lankos, 2008. K. Sab. 2011 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um II. Vilnius: Bal os lankos, K. Sab. 2011. 2012 Sabaliauskai ė K is ina. Danielius Dalba & ande e Geschich en. Vilnius: Bal os lankos, 2012. K. Sab. 2014 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um III. Vilnius: Bal os lankos, R. Sad. 2014. Sadauskas Romas. Leben bei weškeliuko. Demeniškių pain ssläue. Vilnius: Žu ėd a, 2009. K. Saj. 2010 Saja Kazys. Weiß wo weiß was. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2010. S. Sak. Sakalauskai ė Saulė. Sb užusių He zen Tag. Vilnius: Alma li e a, 2010. J. Skab. 2000 Skablauskai ė Joli a. D i es Jah ausend. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2000. AURELIJA GRITĖNIENĖ 106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII J. Skab. 2004 – Skablauskai ė Joli a. Sep yniadangė e d ė. Vilnius: Lie u os ašy- ojų liiduos Ve lag, 2004. M. Sluc. Sluckis Mykolas. Aus üllung nich nach Joaną. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2003. R. Ša . 2009 Ša elis Riman as. Langinė ė oje. Vilnius: Ve sus au eus, 2009. R. Ša . 2013 Ša elis Riman as. Lied so månens. Vilnius: Lie u ios ašy ojų jungos Ve lag, sąjungos leidykla, 2013. R. Še . 2001 – Še ely ė Rena a. O ji epasakė miau. Vilnius: Lie u os ašy ojų są- 2001. R. Še . 2006 Še ely ė Rena a. Balzamuße . Vilnius: Lie u ios ašy ojų sąjungos Ve lag, 2006. R. Še . 2008 Še ely ė Rena a. Mėlynba zdžio Kinde . Vilnius: Alma li e a, R. Še . 2008. 2010 Še ely ė Rena a. Vėjo ai elis. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2010. R. Še . 2013 Še ely ė Rena a. Name im Dunksoje. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag, 2013. R. Še . 2014 Še ely ė Rena a. Kokono baladės. Vilnius: Alma li e a, 2014. Š. Šim. Šimulynas Ša ūnas. Rugiusen bei obelų. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2001. A. Tap. Tapinas And ius. Wolko s unde. Vilnius: Alma li e a, 2013. A. U b. 2012 U bonai ė Aud onė. Zucke e Fisch. Vilnius: Alma li e a, 2012. A. U b. 2014 U bonai ė Aud onė. Žydich e Dingen Kame ys. Vilnius: Alma li e a, 2014. G. Vil. Viliūnė Gina. Vilniaus madona. Vilnius: Alma li e a, 2014. A. Zu . 2000 Zu ba Algiman as. Eina... Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2000. A. Zu . 2010 Zu ba Algiman as. K isius. Vilnius: Gim asis Wo , 2010. A. Žag. – Žag akaly ė Agnė. Eigulio duk ė: byla F 117. Vilnius: Ty o alba, 2013. A ikeln A icles 107 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje LITERATŪRA Akelai ienė G ažina, Žiliū ė-Ba a ičienė Daino a 2011: R. G anausko kū- inių leksinės a mybės. – Žmogus i žodis: Didak inė ling is ika 13, 5–15. A na ke ičiū ė Laima 2006: Lie u ių esė pos mode nizmo si uacijoje: Rolandas Ras auskas. – Li uanis ica 65(1), 63–72. B azauskas Ne ijus 2010: XX a. lie u ių mode nis inis omanas: aidos i poe ikos lin- kmės. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Bukelienė Elena 2004: P oza ies ūks an mečio iba. Kaunas: Š iesa. Dauba ai ė Jolan a 2012: Leona das Gu auskas. „Šunų dainos“: p aei ies ka alo- gas. – Li e a ū a i menas 22, 12–13. G i ėnienė Au elija 2014: Liaudiški augalų a dai šiuolaikinėje lie u ių aikų p ozoje. – Žmogus i žodis: Didak inė ling is ika 16, 50–62. G i ėnienė Au elija 2014: Šaku medžiai, bulbumai i žlembės šiuolaikinėje lie u ių aikų p ozoje. – Gim oji kalba 2, 8–13. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. S udijų knyga. An as paka o inis leidimas. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Janke ičienė Ramunėlė 1998: Bo anikos a dų žodynas. Vilnius: Bo anikos ins i- u o leidykla. Kalėda Algis 1996: Romano s uk ū os ma menys: li e a ū inės komunikacijos lygmuo. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Keinys S asys 1984: Lie u ių kalbos hib idai (są oka, ūšys i no miškumas). – Lie- u os TSR mokslų akademijos da bai. A se ija 3(88), 113–123. Klima ičius Jonas 2005: Kas y a k aka ūzai? – Gim oji kalba 10, 8–9. Kniūkš a P anas 1981: Rašy ojas i žodis. Vilnius: Mokslas. Kubilius Vy au as 2003: Tau inė li e a ū a globalizacijos amžiuje. Kaunas: VDU leidykla. Lapelė Mindaugas 2007: Kempės upelio slėnyje. – Šalcinis 62, 4–5. LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių ko- legija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: www.lkz.l [2015-02-28]. Ma ozas Vi as 2008: T ockumos ekosys emen Viel äl igkei und Schu z. Kaunas: Akademija. AURELIJA GRITĖNIENĖ 108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Ma inai is Ma celijus 2003: Dešim mečių są a oje. Neues e li auische ū a (1988–2002), sud. Gied ius Viliūnas. Vilnius: Alma li e a, 9–30. Ma inai is Ma celijus 1992: Papi usai iš mi usiųjų kapų: A gimimo i Vil ies knyga, li e a19881991. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag. Mo kūnas Kazys 2009: Bagasla iškio šnek a Ignui Šeiniui: gim oji ode gim lichen. Lie u os lokaliniai y imai. Sp ach. Lie u os alsčiai. Gel onai. Zugänglich in e ne : h p:// www.ll .l [2014-02-27]. Paulausky ė Te esė 2001: [ ecenzija] Romualdas G anauskas. Raudonas an bal o. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidenscha , 2000. Gebu ssp ache 4, 1920. Pupkis Pikčilingis Jonas 1971: Lie u ių kalbos s ilis ika 1. Vilnius: Min is, 1971. Pikčilingis Jonas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2. Vilnius: Mokslas, 1975. Aldonas 2005: Kalbos kul u s udien. Vilnius: Gim asis Wo . Rydén Ma s 1978: Shakespea ean plan names. Iden i ica ions and in e p e a ions. S ockholm: Almq is & Wiksell, 1978. Sme onienė I ena 2013: Bui inio s iliaus in azija į ki us unkcinius s ilius. – Šiuo- zei ige S ilis ikos Rich ungen und P oblemen. Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidenscha , 150158. Sp indy ė Jū a ė 2006: P ozos būsenos 19882005. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i nau osakos ins i u . Sp indy ė Jū a ė 2013: Rašymai, au zeichnungen in sąmonę ode in g io į? (R. G anausko Š en ųjų leben). Me ai 56, 135. Tamaše ičius Gied ius 2009: Talbos ein aėjimo polinkiai iešojoje e d ėje. – Sp achkul u 82, 138148. Vaicekauskienė Lo e a 2013: Skolos bijosi u en nepada ysi. Leksikos skolinimosi po eikiai und polinkiai 19912013 m. ašy iniuose ex en. Taikomoji kalbo y a 2013(3). Zugang in e ne : www. aikomojikalbo y a.l [2015-02-24]. Župe ka Kazimie as 2013: Au g und eines sp ach e nos ilis ikos Objek s. Gegenwä ikines S ilis ikes Rich ungen und P oblemen. Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidenscha , 183191. Župe ka Kazimie as 2012: S ilis ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o Ve lag. Дворецкая Екатерина 2005: Андалусские диалектизмы и регионализмы в küns le ische Li e a u in Spanien XX Jah hunde s. Zugang in e ne : h pwww.disse ca .com/con en /andalusische-dialek izmy-i- egionalizmy- -khudoz- hes ennoi-li e a u e-ispanii-xx- eka [2015-01-14]. A ikeln A icles 109 / Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje Кудинова Таисия 2000: Просторечие и диалект в языке А. П. Чехова. К cha ak e ike sp achikoy pe sönlichkei sch i s elle . Zug i in e ne : h pwww.disse ca .com/con en /p os o echie-i-dialek - -yazyke-p-chekho a-k-kha a- k e is ike-yazyko oi-lichnos i-pisa elya [2015-02-12]. Курносова Ирина 1995: Диалектная лексика в художественной прозе начала XX . P ieiga in e ne : h p://chelo eknauka.com/dialek naya-leksika- -hudozhes- ennoy-p oze-nachala-xx- [2015.01.16]. Ларин Борис А. 1973: Диалектизмы в языке советских писателей. – Эстетика слова и язык писателя. Ленинград: Художественная литература, 228–261. Попович Алина 2013: Диалектизмы в повестях И. А. Бунина «Деревня» и Suchodol ( unk ional-s ilis ische Aspek ). Zug i in e ne : h p: dspace.onu.edu.ua:8080/bi s eam/123456789/5082/1/108-113.pd [2014-02-21]. Folk and Dialec al Names o he Gene a o Plan s in Con empo a y Li huanian P ose SUMMARY Nach einem ho ough eading on as 100 we ken o p ose o 21s cen u y li auischen au ho en, 203 names o plan s which a e in some way (by hei oo , meaning, o ma ion o phone ic composi ion) di e en om scien i ic names o plan s we e ound in 80 wo ks o 49 au ho s. The main aim o esea ch was o iden i y wha olk and dialec al one-wo d names o he gene a o plan s appea in con empo a y Li huanian p ose, o analyse hei s uc u e, o igin and p e alence and o discuss he unc ions and con ex o hei use in he ex s o ic ion. In e ms o o igin, a ious names o plan s bo owed om o eign languages and widely used by Li huanian au ho s o p ose make up a a he nume ous g oup. The majo i y o hem (17 names) ha e a La in oo bu hey came o he Li huanian language h ough o he (usually Sla ic o Ge man) languages. 19 loanwo ds de i e om Sla ic languages. 9 names o plan s a e conside ed hyb ids. in o se e al g oups. The wo ds displaying he ea u es o Samogi ian, In espec o p e alence, he names o plan s eco ded in p ose ex s can be di ided Eas e n Aukš ai ian and he Dzūkų dialec a e used in he na owes a ea. A g oup o lexical dialec icisms a e mo e widely used in he whole a ea o Aukš ai ian dialec . O he names a e known ac oss Li huania.