Liaudiški ir tarmiški augalų genčių vardai šiuolaikinėje lietuvių prozoje

S aipsniai / A icles 85 AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija, dialek ologija. LIAUDIŠKI IR TARMIŠKI AUGALŲ GENČIŲ VARDAI ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVIŲ PROZOJE Folk and Dialec al Names o he Gene a o Plan s in Con empo a y Li huanian P ose ANOTACIJA S aipsnio y imo objek as – 49 šiuolaikinės lie u ių p ozos au o ių 80 kū inių as i 203 ienažodžiai augalų genčių a dai, ku ie kuo no s (šaknimi, eikšme, da yba a o- ne ine sudė imi) ski iasi nuo mokslinių pa adinimų. Augalų a dai, ku ie nep iklauso bend inės kalbos leksikai, u i aiškias egioniškumo žymes, plačiau a ojami ienoje a keliose a mėse, s aipsnyje adinami a mybėmis a ba a miškais augalų a dais. Augalų a dai, ku ių šaknis ki okia nei įp as a mokslo e minijoje, ačiau p iklausan ys isuo inei leksikai, . y. žinomi bemaž isiems lie u ių kalbos a o ojams, ne u in ys yškių sąsajų su ku ia no s a me, s aipsnyje adinami liaudiškais augalų a dais a ba kolok ializmais. Pag indinis y imo ikslas – nus a y i, kokių liaudiškų i a miškų ienažodžių augalų genčių a dų a ojama šiuolaikinėje lie u ių p ozoje, išanalizuo i jų s uk ū ą, kilmę i papli imą, ap a i jų a osenos g ožiniuose eks uose unkcijas i kon eks ą. ESMINIAI ŽODŽIAI: meninis s ilius, p oza, augalo a das, a mybė, kolok ializmas. ANNOTATION The objec o esea ch p esen ed in he a icle is 203 one-wo d names o he gene a o plan s om 80 wo ks o 49 au ho s o con empo a y Li huanian p ose which a e in some way (by hei oo , meaning, o ma ion o phone ic composi ion) di e en om hei sci- en i ic names. The names o plan s which do no belong o he s anda d lexis, ha e clea ea u es o egionalism and a e mo e commonly used in one o se e al dialec s a e e e ed o as dialec icisms o dialec al names o plan s in he a icle. The names o plan s ha ing AURELIJA GRITĖNIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII a di e en oo han ha usually used in scien i ic e minology bu belonging o gene al lexis, i.e. known o nea ly all use s o he Li huanian language and ha ing no clea links wi h any o he dialec s, a e e e ed o as olk names o plan s o colloquialisms. The main esea ch aim is o iden i y wha olk and dialec al one-wo d names o he gene a o plan s appea in con empo a y Li huanian p ose, o analyse hei s uc u e, o igin and p e alence and o discuss he unc ions and con ex o hei use in he ex s o ic ion. KEYWORDS: a is ic s yle, p ose, name o he plan , dialec icism, colloquialism. ĮVADAS Iki pa XX a. idu io lie u ių li e a ū os kalba bu o mai inama gy ųjų a - mės e smių. Rašomosios kalbos kanoną uo me u didžia dalimi o ma o gy o- sios a mės, odėl i mūsų dienomis kalbos u ingumas ebė a s a bus kū inio e ės k i e ijus. XXI a. is labiau a ps an populia iajai p amoginei kul ū ai, i li e a ū oje is daugėja eks ų „da ymo“, pami š ama, kad li e a ū os sa as is – žodžio menas, kad be pado aus žodžio aldymo ge o kū inio niekada nebus. Į g ožinius eks us nek i iškai įsileidžiama absoliučiai iskas, odėl lie u ių p oza pas a aisiais me ais pa i ia ik ą an ies e inį šoką (Sp indy ė 2006: 23, 29, 34). Kaip a s a a masinės in o macijos p iemonių diegiamai g ei akalbei g ožinėje kū yboje iškyla kai ku ių au o ių išsaugo as liaudies kalbos a che ipas (Kubilius 2003: 43–44). A idžiau pa y inėjus kelių ka ų šiuolaikinių lie u ių p ozinin- kų eks us i yškėja šios d i gana ski ingos endencijos – ieni kū ėjai, paju ę globalizacijos po eikį, a si e ia pasaulio kul ū oms, g ęžiasi nuo au inės kul- ū os, pe ima slengą, o ki ų eks ai o ien uo i į pas o ias e ybes, is da nea- i ūkę nuo ė ų žemės i aikys ės pa i ies, išlaikę saky inį kaimo pasakojimą i dainiškas in onacijas (Bukelienė 2004: 106; Kubilius 2003: 95). Pas a ieji kū- iniai i bu o paska a a idžiau pa y inė i, kiek p o esionalių au o ių g ožiniuose eks uose y a išlikę egioniškumo žymių – žodžio iš aiškos į ai o ės, u in- gumo, aizdingumo. Pi miausia u imos omenyje a mybės. Jos p a u ina ne ik bend inę kalbą. G ožiniuose kū iniuose a miški žodžiai padeda indi idu- alizuo i eikėjų kalbą, ku ia au en išką aplinką, kū ėjai dažnai juos a oja ne ik dialogų, be i au o iaus kalboje, odėl a mybių a osena įdomi ne ik li- e a ū os y ėjams, be i kalbininkams (ypač dialek ologams, leksikog a ams, e noling is ams i e nos ilis ams). Ta mybių ipus i unkcijas lie u ių g ožinėje li e a ū oje išsamiai ap ašė Juo- zas Pikčilingis (Pikčilingis 1975: 99–125). Apie gy osios kalbos žodžius Ie os Simonai y ės i Mykolo Sluckio p ozoje ašė P anas Kniūkš a (Kniūkš a 1981: 52–72). Kazys Mo kūnas ap a ė Igno Šeiniaus kū inių y ie ybes (Mo kūnas S aipsniai / A icles 87 Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje 2009: 1–8). Ne sykį analizuo os Romualdo G anausko kū inių leksinės a - mybės (Akelai ienė, Žiliū ė-Ba a ičienė 2011: 5–15; Paulausky ė 2001: 19–20). S aipsnio au o ė anksčiau y a ap a usi liaudiškus augalų a dus, a ojamus šiuolaikinėje lie u ių aikų p ozoje (G i ėnienė 2014: 50–62). Gana plačiai a - mybes meniniuose eks uose i ia usų ling is ai. Paminėsime ik kele ą da bų, apimančių į ai aus laiko a pio usų li e a ū os kū inius: dialek izmų unkcijas Leonido Leono o, Michailo Šolocho o i ki ų usų ašy ojų eks uose analiza- o Bo isas La inas (Ларин 1974: 238–261); XX a. p adžios usų p ozos kū i- niuose a o ų dialek izmų unkcines i s ilis ines ypa ybes ap a ė I ina Ku - noso a i Alina Popo ič (Курносова 1995; Попович 2013); dialek izmų kilmę i unkcijas An ono Čecho o kū iniuose ap a ė Taisija Kudino a (Кудинова 2000). Išsamiai ap ašy i XX a. Ispanijos g ožinėje li e a ū oje a o i dialek- izmai (Дворецкая 2005). A ski a s udija ski a Viljamo Šekspy o kū iniuose a ojamiems augalų a dams iš i i (Ryden 1978). Šio s aipsnio y imo objek as – liaudiški i a miški augalų genčių a - dai, su ink i iš XXI a. p adžios lie u ių p ozininkų eks ų1. Li e a ū os k i ikai pas ebi, kad naujųjų laikų lie u ių p ozoje pas ebimai yškėja nepoe inė aiš- ka, imama kalbė i ne apie aki aizdų žodžio nuosmukį (Sp indy ė 2006: 275), ačiau g e a o kaip a s a a puskalbei, ža gonui, neno minei kalbai iškyla a - miškumas. Pe skaičius daugiau nei 100 šiuolaikinės lie u ių p ozos kū inių, liaudiškų augalų a dų as a 49 au o ių 80 kū inių2. Ti iamąją medžiagą suda o 203 ski ingi i onimai. Pasi ink i au o iai y a į ai ių umpųjų i ilgųjų na aci- jos o mų eks ų kū ėjai. Renkan medžiagą y imui daugiausia dėmesio bu o ski iama klasikiniams p ozos žan ams – no elėms, apsakymams, apysakoms, omanams3, ačiau, u in omenyje, kad šie žan ai sa o pozicijas užleidžia adi- namiesiems pa ibio, a ba ma ginaliniams, žan ams – eseis ikai, memua is ikai, dieno aščiams, s ilizacijai i . . (A na ke ičiū ė 2006: 63), į y imo lauką pa- eko kele as i šio žan o kū inių. S uk ū os požiū iu lie u ių p ozoje iksuo i kelių ipų liaudiški i a miški augalų a dai: 1) ienažodžiai genčių a dai, pa yzdžiui, no ėlė ʻdilgėlėʼ (U ica) 1 Tai g ynai ch onologinis pasi inkimas. Li e a ū ologai nu odo, kad naujas lie u ių li e a ū os e apas p asideda da anksčiau – nuo XX a. 9 dešim mečio. A kū us nep iklausomybę, kū ėjai sulaukia laiko, kai gali ašy i lais ai, ki aip nei iki ol, a si anda palanki e pė ekspe imen ams i imp o izacijai. Plačiau apie ai ž . B azauskas 2014: 14; Ma inai is 2003: 23–26; Sp indy ė 2006: 9–10. 2 Išsami me ika pa eikiama s aipsnio gale, „Šal inių su umpinimuose“. 3 Apie adicines žan ines klasi ikacijas i jų ibų nus a ymo p oblemas ž . Kalėda 1996: 11–14. AURELIJA GRITĖNIENĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII (K. Saj. 2010 96)4, paleis u ė ʻkalankėʼ (Kalanchoe) (L. Če n. 2009 (a) 90) i k .; 2) d i- žodžiai a ižodžiai azeologiniai genčių i ūšių a dai5, pa yzdžiui, nak ies ka alienė ʻechinopsisʼ (Echinopsis) (B. Jon. 2009 220), š en o Pe o ak eliai ʻpa asa- inė ak ažolėʼ (P imula e is) (H. Gud. 150, E. Ign. 274) i k .; 3) d ižodžiai ūšių a dai6, pa yzdžiui, laukinė aguona ʻaguona bi ulėʼ (Papa e hoeas) (L. Gu . 2007 9), laukinė ciko ija ʻpap as oji ūkažolėʼ (R. Še . 2014 60) i k .; 4) ienažodžiai, d ižodžiai, ižodžiai a ne ke u žodžiai eislių a dai7, pa yzdžiui, bul ių eislė Uz a a (A. Žag. 559), pomido ų eislė Puškino-Bizono (A. Žag. 544), k iaušių eislė Mičiu ino žieminė Bė a (A. Žag. 558), obelų eislė An aninė Pe pus Finkuo a (Mičiu ininė) (A. Žag. 547). Šiame s aipsnyje plačiau anlizuojami ik pi mosios g upės augalų a dai, . y. ienažodžiai augalų genčių pa adinimai, kuo no s besiski ian ys nuo mokslinių augalų a dų. Aki aizdūs au o iniai naujada ai (pa yzdžiui, ži ga ūgš ynė (J. K al. 73))8, ik aš ų kalboje pasi aikan ys a dai (pa yzdžiui, bizonžolė ʻlegės asʼ (Silphium) (H. Gud. 359), kinmedis ʻchininmedisʼ (Cinchona) (L. Gu . 2013 94), ėjažolė ʻplukėʼ (Anemone) (J. Skab. 2004 220)), ža go- nybės (pa yzdžiui, siemkė ʻsaulėg ąžaʼ (Helian hus) (R. Še . 2008 22)) i neiden i- ikuo i augalų a dai (pa yzdžiui, bu ažolė (J. Skab. 2004 170), de ynžolės (J. K al. 44), umbė (J. Skab. 2004 183)) s aipsnyje plačiau neap a iami9. Tie augalų a dai, ku ie nep iklauso bend inės kalbos leksikai, u i aiškias egioniškumo žymes, plačiau a ojami ienoje a keliose a mėse, s aipsnyje sinonimiškai adinami a mybėmis a ba a miškais augalų a dais. Augalų a dai, u in ys ki okią ša- 4 P ie au o iaus pa a dės su umpinimo nu odomas kū inio puslapis, ku iame pi mą ka ą ik- suo as augalo a das. 5 Ty imui a ink uose kū iniuose iksuo a apie 20 azeologinių augalų a dų. 6 A ink uose p ozos eks uose as a apie 80 ski ingų liaudiškų augalų ūšių a dų. 7 Teks uose as a apie 70 ski ingų liaudiškų augalų eislių a dų. Didžioji jų dalis (apie 60) ik- suo a Agnės Žag akaly ės omane Eigulio duk ė: byla F 117 (2013). Ki i mūsų p ozininkai (Hen- ikas Čig iejus, R. G anauskas, Kazys Saja, Rena a Še ely ė i k .) dažniausiai mini kai ku ias populia esnes obelų i k iečių eisles, pa yzdžiui, an aninė obelis (R. Še . 2010 123), an anupkos (H. Čig. 2011 105), g apš einas (R. Ša . 2009 100), papinkos (H. Čig. 2011 105), popie inė obelis (R. G an. 2013 (a) 29), akuo ieji, beakuočiai, d ieiliai, ke u eiliai, minkš ieji k iečiai (K. Saj. 2010 147). 8 Daug daugiau au o inių naujada ų a ojama šiuolaikinėje lie u ių aikų p ozoje. Plačiau ž . G i ėnienė 2014: 8–13. 9 Kai ku ie pa adinimai laiky ini ne a mybėmis, o ko ek ū os a ba nežinojimo klaidomis – nuo mokslo kalboje a ojamų pa adinimų jie ski iasi labai menkai – balsių ilgumu, ienu p iebal- siu i pan., pa a o i ik po ieną ka ą ieno au o iaus ku iame no s kū inyje, pa yzdžiui, an- ū is ʻan u isʼ (An hu ium) (A. Meil. 136), galinzoga ʻgalinsogaʼ (Galinsoga) (H. Gud. 60), kupolis ʻkūpolisʼ (Melampy um) (H. Gud. 293), machonija ʻmahonijaʼ (Mahonia) (J. Skab. 2000 45) i k . Tokie i onimai s aipsnyje aip pa plačiau neanalizuojami. S aipsniai / A icles 89 Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje knį nei įp as a mokslo e minijoje, ačiau p iklausan ys isuo inei leksikai, . y. žinomi bemaž isiems lie u ių kalbos a o ojams, ne u in ys yškių sąsajų su ku ia no s a me, s aipsnyje adinami liaudiškais augalų a dais a ba kolok i- alizmais. Pag indinis y imo ikslas – nus a y i, kokių liaudiškų i a miškų ienažodžių augalų genčių a dų a ojama šiuolaikinėje lie u ių p ozoje, ap- a i jų kilmę, papli imą i a osenos polinkius. LIAUDIŠKŲ IR TARMIŠKŲ FITONIMŲ IDENTIFIKAVIMO PROBLEMOS Nus a an mokslinius augalų pa adinimus daugiausia em asi Lie u ių kalbos žodyno (LKŽ), jo ka o ekų i į ai ių a minių žodynų medžiaga. Lie u iškų i lo yniškų mokslinių augalų a dų nomenkla ū a ne sykį kei ėsi, odėl s aips- nyje emiamasi ne ik Ramunėlės Janke ičienės suda y u Bo anikos a dų žo- dynu (1998), be i LR Te minų banke (h p:// e minai. lkk.l ) pa eikiamais duomenimis. Leng iausia iden i ikuo i augalų a dus, kai pa ys au o iai paaiškina a miš- ko pa adinimo eikšmę a mo y aciją, nu odo, ku ioje Lie u os dalyje augalas aip adinamas. „No ėdamas a mybę pa a o i, au o ius u i „pa ody i mokė- jimą“ ją pa eik i: aip įaus i į sakinį a pla esnį kon eks ą, kad šisai a skleis ų žodžio u inį“ (Pikčilingis 1975: 121). Galima pa eik i ne ieną pa yzdį, kaip kon eks as padeda nus a y i i onimų eikšmes: „Čia, apie Demeniškes, šį galin- gą i dygų augalą žmonės du na ope adina. Bo anikos Žodynas sa o uož u jį adina dagišiumi i apibūdina kaip g aižažiedžių šeimos augalą i p idu ia lo y- nišką a dą Ca duus“ (R. Sad. 92). „Ka elukai jau sėklas b andina, be čia ik ai y a ka elukai, niekas jų niekada nešaukė sina adais“ (H. Gud. 113). „[…] ais inė bal ašaknė, liaudy da adinama ku ažole. Ko čia s ebė is, kad nuodinga – jau a das iską pasako“ (R. Še . 2013 55). „[…] Ciko ija. Šis žodis žinomas ik iš kny- gų, nes dzūkai ą puikų di onų augalą – gėlę adina a kline ugiagėle. Pa adi- nimas, kaip i ki iems žolynams, žmonių sugal o as, i in aiklus i paslap ingas. Į ugiagėlę ciko ija panaši sa o žyd u žiedu, iš spal os nea ski um“ (R. Sad. 230). Mokslinį augalo a dą (ypač jeigu žodis u i kele ą eikšmių) padeda nus a- y i au o iaus pa eik as mo ologinis augalo ap ašymas a ba jo ais inių sa ybių nu odymas: „Kiemo žolė da žalia, asa iška, ne oli ako gyslalapėliai, pasiu- usiai ge i, kai, būda o, įsipjauni, kaip ka š į iš aukia“ (H. Čig. 2007 153). „[…] no ėjau peš elė i sese į už anko ės i pa ody i nudžiū usį „Pelenės ba elį“, aip adinome nežinomą gėlę ilgu aleba dos ko u, siūbuojančiu mėlynas žiedų kekes, panašias į aukso siūlu su a s y us ba elius“ (R. Še . 2008 172). AURELIJA GRITĖNIENĖ 90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Skai an p ozos eks us as a kele as augalų pa adinimų, ku ių mokslinio a do nepa yko nus a y i. Ka ais iden i ikuo i augalo a do nepadeda i labai bend as augalo apibūdinimas, pa yzdžiui: „De ynžolės gina nuo ligos i ken- ėjimo. [...] Laimę pajun u žmogui gy ybę de ynžolėm išgelbėdamas“ (J. K al. 44). „O ežiukai da nežydėjo, ai udeninės gėlės, labai smulkūs žiedeliai būna“ (H. Gud. 113). Ki a p oblema nus a an ikslų mokslinį augalo pa adinimą – a dų dau- gia eikšmiškumas. Gy ojoje kalboje dažnai ienu a du pa adinami ne ke- li augalai, odėl jei au o ius nenu odo ikslaus mokslinio augalo a do, sunku nusp ęs i, kokį konk e ų augalą jis mini sa o kū inyje, pa yzdžiui: gumbažolė (R. Še . 2013 88) – gumbažolėmis liaudyje adinama daugelis žolių, seniau a - o ų gumbui gydy i; jie a as (J. Kunč. 2006 37, R. Ma č. 316), jo a as (R. Sad. 100) – šiais a dais liaudyje adinami keli medžiai: ʻjuodoji uopaʼ (Populus nig a), ʻpla- analapis kle asʼ (Ace pseudopla anus), ʻpap as asis sk oblasʼ (Ca pinus be ulus), ʻgudobelėʼ (C a aegus), ʻpla anasʼ (Pla anus); kups ukai (H. Gud. 113) – okiu bend u a du gali bū i adinamas ne ienas kups ais augan is da želio augalas: e ai- činas, ak ažolė, į ai ios šilokų ūšys i k .; k egždažolė (V. Ma . 187) gy ojo- je kalboje žymi kelis augalus: ʻšlakinę k egždūnęʼ (Vince oxicum hi undina ia), ʻdidžiąją ugniažolęʼ (Chelidonium majus) i ʻdidįjį žio einįʼ (An i hinum majus). Kaip jau minė a anksčiau, okie kol kas neiden i ikuo i augalų a dai s aipsny- je neanalizuojami. KOLOKVIALIZMAI Bemaž ke i adalis s aipsnyje ap a iamų augalų genčių a dų y a isiems ge ai žinomi i sup an ami, plačiai a ojami isoje Lie u oje, iksuo i ku ia- me no s Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidime. Tokie su neo icialiąja, bui- ine s e a susiję i onimai, kaip jau anksčiau minė a, adin ini ne a mybė- mis, o liaudiškais augalų a dais a ba kolok ializmais – isuo inai a ojamais liaudies šnekamosios kalbos žodžiais (Jakai ienė 2010: 174). Kolok ializaci- ja – ienas iš yškesnių šiuolaikinės lie u ių kalbėsenos b uožų. Pas a uoju me u be eik isų s ilių eks uose esama šnekamojo s iliaus elemen ų (Sme o- nienė 2013: 150). Šnekamajam s iliui būdingos leksikos ypač daug pas ebima iešojoje e d ėje – ele izijoje, poli ikų kalbose (Tamaše ičius 2009: 143–146; Župe ka 2013: 185). Ši endencija aki aizdi i meniniuose eks uose. A ink- uose p ozininkų kū iniuose as a daugiau nei 30 i onimų, ku ie laiky ini ko- lok ializmais, pa yzdžiui: ab ikosmedis ʻpap as asis ab ikosasʼ (A meniaca ulga- is) (V. Ma . 33), apelsinas (K. Sab. 2012 59, M. Sluc. 144), apelsinmedis (V. Rykš. 234, K. Sab. 2012 59, R. Ša . 2013 61) ʻapelsininis ci inmedisʼ (Ci us sinensis), ba inis S aipsniai / A icles 91 Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje ʻ algomasis unkelisʼ (Be a ulga is subsp. ulga is a . condi i a) (L. Gu . 2013 236), dagilis ʻdagysʼ (Ca duus) (A. Žag. 234), dilgynė (L. Gu . 2013 168, K. Sab. 2008 29, J. Skab. 2000 228, J. Skab. 2004 147, A. Žag. 255) ʻdilgėlėʼ (U ica), dobilėlis (D. Jaz. 15), dobiliukas (L. Gu . 2013 168, V. Ma . 165, J. Skab. 2000 151, A. Žag. 15) ʻbal asis do- bilasʼ (T i olium epens), ėglis ʻkadagysʼ (Junipe us) (L. Gu . 2011 58, L. Gu . 2013 14, J. K al. 19, A. Zu . 2010 112, A. Žag. 181), epušė ʻd ebulėʼ (Populus emula) (L. Gu . 2007 234, L. Gu . 2008 48, S. Pa . 29), e škė ožė ʻe škė isʼ (Rosa) (L. Če n. 2009 (b) 132, L. Gu . 2008 156, L. Gu . 2013 10, E. Ign. 17, B. Jon. 2011 27, K. Sab. 2008 154, M. Sluc. 179, J. Skab. 2000 162, R. Še . 2013 78, G. Vil. 104, A. Žag. 323), igmedis ʻ ikusasʼ (Ficus) (L. Gu . 2007 274, M. I aš. 238, K. Sab. 2014 15), gladiolė ʻka delisʼ (Gladiolus) (A. Žag. 393), g ana as ʻpap as asis g ana medisʼ (Punica g ana um) (K. Sab. 2008 26), kačpėdė- lė ʻd inamė ka pėdėʼ (An enna ia dioica) (B. Jon. 2009 198), ka kliukai ʻšluo elinis lioksasʼ (Phlox panicula a) (H. Gud. 113), lau as ʻlau amedisʼ (Lau us) (L. Gu . 2013 96), me ėlė ʻka usis kie isʼ (A emisia absin hium) (L. Gu . 2007 66, R. Še . 2010 113), nas u a ʻnas u ėʼ (T opaeolum) (B. Jon. 2007 20, J. Kunč. 2000 59, J. Kunč. 2006 30, I. Me . 61, K. Sab. 2008 26, J. Skab. 2000 18, A. Žag. 124), pelynas ʻka usis kie isʼ (A - emisia absin hium) (H. Čig. 2003 24, H. Čig. 2011 40, L. Gu . 2007 66, L. Gu . 2008 82, L. Gu . 2011 58, L. Gu . 2013 112, E. Ign. 317, K. Sab. 2011 166, K. Saj. 2010 55, J. Skab. 2000 178, J. Skab. 2004 179, R. Še . 2010 8, R. Še . 2013 89, A. U b. 2014 226, A. Zu . 2000 57), pik adagis ʻlenk agal is dagysʼ (Ca duus nu ans) (J. K al. 88), puplaiškis ʻ ilapis pu- palaiškisʼ (Menyan hes i olia a) (H. Čig. 2007 51, R. G an. 2014 15, J. Kunč. 2006 58), amunėlė (J. Ap. 288, L. Gu . 2013 211, B. Jon. 2007 75, J. Skab. 2004 117), amunėlis (H. Čig. 2007 119, A. Žag. 124) ʻ ais inė amunėʼ (Chamomilla ecu i a), šal mė ė ʻpi- pi inė mė aʼ (Men ha × pipe i a) (R. Ša . 2009 141), š end ė ʻnend ėʼ (Ph agmi es) (L. Če n. 2009 (b) 133, L. Gu . 2008 260, J. Skab. 2000 172, J. Skab. 2004 79, R. Ša . 2009 197, R. Še . 2006 8), opolis (J. Ap. 396, H. Čig. 2003 63, H. Čig. 2007 115, H. Čig. 2011 76, R. G an. 2005 (a) 29, R. G an. 2007 248, E. Ign. 260, B. Jon. 2011 68, A. Žag. 154) ʻ uopaʼ (Populus), auklapis ʻgyslo isʼ (Plan ago) (L. Gu . 2007 241, L. Gu . 2013 101, S. Pa . 93), ūkžolė ʻpap as oji ūkažolėʼ (Cicho ium in ybus) (H. Čig. 2003 182), ynuogė ʻ yn- medisʼ (Vi is) (R. Še . 2014 21, L. Gu . 2011 322, B. Jon. 2011 82, A. Žag. 453), zuikiak ū- mis ʻsausak ūmisʼ (Sa o hamnus) (B. Jon. 2011 87), žibu ė ʻ iskiau ė žibuoklėʼ (He- pa ica nobilis) (V. Čep. 124, R. G an. 2014 135, H. Gud. 273, L. Gu . 2011 59, E. Jan. 43, J. Kunč. 2000 91, V. Ma . 164, R. Ma . 13, I. Me . 195, N. Peč. 11, S. Sak. 35, J. Skab. 2004 146, M. Sluc. 10, R. Še . 2001 130, R. Še . 2013 42, Š. Šim. 6, A. Žag. 130), žil i is ʻžil- i inis ka klasʼ (Salix iminalis) (H. Čig. 2003 44, H. Čig. 2011 131, L. Gu . 2008 254, L. Gu . 2011 58, L. Gu . 2013 96, B. Jon. 2011 76, A. Rus. 34, A. Zu . 2000 6, A. Zu . 2010 150, A. Žag. 154). „A umas šnekamajai kalbai – žodžio gy umo požymis“ (Pikčilingis 1971: 151), ad galė ume saky i, kad kolok ializmai meninio s iliaus eks uose y a a - si a pinė g andis, leidžian i kū ėjui leis is da giliau – a minio kalbėjimo link. AURELIJA GRITĖNIENĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII FONETINĖS IR MORFONEMINĖS TARMYBĖS Fone inių i mo oneminių a mybių a ink uose p ozos eks uose iksuo a palygin i nedaug. Visos jos meninėje kalboje a ojamos mo y uo ai. Daugiau- sia one inių a mybių a ojama dialogų kalboje. Ku ian ealis iškus, gy us eikėjų pa eikslus siekiama pe eik i i kuo au en iškesnę jų kalbą. Ryškiausi y ų aukš aičių pa a mės one ikos b uožai – umpųjų galūnės balsių edukcija, ki čiuo o ą i imas ū, neki čiuo o uo i imas pusilgiu a., pa yzdžiui: ūžals10 (A. Žag. 565) (šiau ės pane ėžiškių), ūžalėliu (L. Gu . 2001 128) (u eniškių) ʻąžuolas, ąžuolėliuʼ (Que cus). Pie ų aukš aičių – dzūka imas, kie ų p iebalsių l i š a i- mas p ieš e, pa yzdžiui: blindzės ʻblindėsʼ (Salix) (L. Gu . 2011 384), dzi gėlės ʻdil- gėlėsʼ (U ica) (B. Jon. 2007 102), eglali ʻegleleʼ (Abies) (L. Gu . 2011 397), g azdikuciai ʻse enčiaiʼ (Tage es) (H. Gud. 113), lenkuciai (H. Gud. 113), ma guciai (H. Gud. 113) ʻ o- kie da želio augalaiʼ, pucinėlis ʻpu inėlisʼ (Vibu num) (L. Gu . 2011 58), pušalė ʻpušelėʼ (Pinus) (L. Gu . 2011 101). Šiau ės žemaičiai ie oje bend inės kalbos uo a ia ọu, ki čiuo ą ą e čia ọn, žodžio kamiene ė a ia kaip ie, pa yzdžiui, onžouls ʻąžuolasʼ (Que cus) (R. G an. 2007 235), uobilieliu ʻobelėliųʼ (Malus) (R. G an. 2007 17). Pie ų žemaičiai ie oje d ibalsio ie a ia di ongoidą i˙, pa yzdžiui, k yčius ʻk iečiusʼ (T i icum) (E. Ign. 119). P ozos eks uose as a i kele as mo oneminių a mybių, . y. okių a dų, ku ie nuo mokslinių augalų pa adinimų ski iasi nedėsningais šaknies a ka- mieno balsių a p iebalsių iš i imais: a žuolas ʻąžuolasʼ (Que cus) (K. Saj. 2003 31), činčibi as ʻčinčibe asʼ (S ychnos) (V. Čep. 420), kačiažolė ʻka žolėʼ (Nepe a) (R. Še . 2008 159), kačpėdė ʻka pėdėʼ (An enna ia) (B. Jon. 2007 104), kadugys ʻpap as- asis kadagysʼ (Junipe us communis) (J. K al. 50, K. Saj. 2003 27, K. Saj. 2010 17, R. Ša . 2009 31, R. Še . 2013 147), lend ė ʻpap as oji nend ėʼ (Ph agmi es aus alis) (J. Ap. 372), pale gonija ʻpela gonijaʼ (Pela gonium) (H. Čig. 2007 160, H. Čig. 2011 150), abokas ʻ abakasʼ (Nico iana) (H. Čig. 2007 49). Fone inės a mybės a ojamos dažiausiai ada, kai au o iaus s engia- si pe eik i šnekamosios kalbos in onacijas. Dažniausiai a miškai okuoja- si R. G anausko pe sonažai – senoji kaimo ka a, išlaikiusi au en išką kalbą: „Ne onkykė soulu, neb aižykė sėinu, nelaužykė uobilieliu, aš anas dėl jūsų pa iū padėigiau. Nešuokiniekė pa as ėgleles, kad nenulaužy omė ė šūnieliu“ (R. G an. 2007 17). „Onžouls p ašė pasaky i, kad ebė gy s i s eiks. […] Ta sakė: onžouls, žonsėns... Visi elšiškiai aip sako“ (R. G an. 2007 235). R. G anausko 10 Visos eks uose iksuo os one inės a mybės s aipsnyje pa eikiamos okiu linksniu, kokiu bu o pa a o os au o ių. S aipsniai / A icles 93 Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje žemai iškumas a i as, na ū alus, sa aiminis, iškylan is be acionalių au o iaus pas angų (Bukelienė 2004: 65), su eikian is kū inio au en ikai ū io i mažo o (Sp indy ė 2013: 135). Dzūkiškai i lygiai aip pa na ū aliai p abyla i Leona - do Gu ausko no elių eikėjai – senieji dziedai. Ta miškų in a pų šio p ozininko eks uose nemažai. Jie leidžia pajus i a mės g ožį i odo au o iaus no ą ai iš- saugo i (Dauba ai ė 2012: 13), pa yzdžiui, „[…] ieni miškan d užban ais da - buja, pušalai es laidzia, kici laukuosa a ia [ y ai]“ (L. Gu . 2011 29). „[…] aš i ep, i ki ap, iššokįs paba škinu bo agu pušalai ėn, pa ėkaunu […]“ (L. Gu . 2011 38). „[…] paūliais auga ųžalai, ai ciej le mūsų kunigaikščių laikus p ismin ų, jei p a- kalbė […]“ (L. Gu . 2011 102). Ta minis subs a as naujųjų laikų lie u ių p ozoje p asimuša sąmoningai, pama uo ai i mo y uo ai. Taip p akalbin i sa o pe so- nažus išd įs a ik y esniosios ka os ašy ojai, pa ys mokan ys a mę i nebi- jan ys o demons uo i. Au o ių a miškai pa ašy i sakiniai ka ais nuk yps a nuo g ynosios a mės no mų, juose ne isada p eciziškai a spindė os a mės one inės ypa ybės, ačiau ai i nebu o pag indinis kū ėjų ikslas. Skai y ojas pa iki okia pe sonažų kalba, ji a odo au en iška, na ū ali i o isiškai pakan- ka, kad bū ų suku i gy i pe sonažų po e ai a spal ingi lie u iški peizažai. LEKSINĖS TARMYBĖS Pag indinė meninės kalbos ypa ybė – aizdingumas. Jį ku i padeda speci- alios aizdinės aiškos p iemonės. Va odami leksines a mybes – žodžius, u- inčius šaknį, ku ios nė a nei bend inėje kalboje, nei ki ose a mėse (Jakai ie- nė 2010: 178), – au o iai s engiasi suku i kuo į aigesnį, ik o iškesnį, gy esnį aizduojamo pasaulio aizdą. „Kalbos gy umą lemia isų pi ma au en iška iš amžių einan i lie u iška kalbos d asia, iš eiškiama gausiu žodynu, seman ikos pla umu i gy umu, adiciniais žodžių san ykiais“ (Pupkis 2005: 382). Iš Žemai ijos kilusių, en gy enančių a ku iančių au o ių eks uose ik- suo a ne iena žemai ybė. Žemaičių a mės plo e a ojami šie augalų a dai: gyslapis (R. G an. 2013 (a) 74) ʻgyslo isʼ (Plan ago), gudno e ė ʻgailioji dilgėlėʼ (U i- ca u ens) (J. K al. 14), kalaku žolė ʻžąsinė sidab ažolėʼ (Po en illa anse ina) (J. Ap. 73, R. G an. 2013 (a) 74, E. Ign. 54), kibišis ʻpap as oji a nalėšaʼ (A c ium omen osum) (J. Ap. 10), kumel ūgš ė ʻ ankiažiedė ūgš ynėʼ (Rumex con e us) (V. Jas. 2007 55), no ėlė ʻdilgėlė (U ica) (K. Saj. 2010 96), askilėlis (E. Ign. 28) ʻ asakilaʼ (Alchemilla), ūgš elė ʻ algomoji ūgš ynėʼ (Rumex ace osa) (I. Me . 85) i k . Ry ie ybėmis laiky ini šie pa adinimai: degu is ʻšilkažiedė gais enaʼ (Lych- nis los-cuculi) (J. K al. 83), gyslalapis ʻgyslo isʼ (Plan ago) (H. Čig. 2007 153), ai ū- zai ʻ aiboji lelijaʼ (Lilium lanci olium) (A. Žag. 124), asakėlėlis (J. K al. 44) ʻ asakilaʼ (Alchemilla), šilkag aizdikis ʻšiu pinis g azdikasʼ (Dian hus ba ba us) (H. Čig. 2003 AURELIJA GRITĖNIENĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Pasi aiko, kad ski ingi augalo a dai a ojami o pa ies au o iaus kū i- nyje: H. Čig iejus sa o no elėse uopą (Populus) adina opoliu (H. Čig. 2003 63, H. Čig. 2007 115, H. Čig. 2011 76) i opiliu (H. Čig. 2007 57), R. G anauskas šį me- dį adina apaliu (R. G an. 2007 230) i opoliu (R. G an. 2005 (a) 29, R. G an. 2007 248), H. Guda ičius našlai ę adina b oliukais i b olukais (H. Gud. 113), L. Gu- auskas pa aleliai a oja e bą (L. Gu . 2011 58) i blindę (L. Gu . 2011 291), iešu ą (L. Gu . 2011 192) i lazdyną (L. Gu . 2011 48), ame pačiame puslapyje andame ėglį i kadagį (L. Gu . 2011 275), gyslo į i auklapį (L. Gu . 2013 101), dilgėlę i dilgynę (L. Gu . 2013 168). Tokia a ian ų į ai o ė odo, kad y esniosios ka os ašy ojai is da jaučia s ip ų a mių po eikį i dažnai jų eks uose ne ne alingai kon- ku uoja bend inės i šnekamosios kalbos leksika. Be o, ski ingų leksemų a - osena dažnai būna mo y uo a i pa ies au o iaus (ski ingas leksemas a oja pasako ojas i kū inio pe sonažai). S a bus p ozos kū iniuose liaudiško augalo a do pa a ojimo kon eks as. Ta miniai pa adinimai, kaip jau ne ka ą anksčiau minė a, pi miausia siejami su y esniąja ka a – ė ais, seneliais, p o ė iais – ais žmonėmis, ku ie da moka a mę i y a a imi gam ai, gy ena joje i jos i mu: „[…] os iš Sk oblaus pie ų a neš os smulkios žolelės, ku ių ik o a do nežinojo, be mama jas adinda o cukie kai ėm, sakyda o: man sapnuojas cukie kai ių pie a“20 (L. Gu . 2011 58). „Su okia – an pal uko ap ynio a kačpėdėlėm k epiančia ska a b isda au įsikibus į močiu ės anką pe isą Vidugi ių kaimą […]“ (B. Jon. 2009 198). „B olukai. Taip adinda o mano seneliai, aip adinda o Magdukė. O ji bu o žolelių ka alie- nė…“ (B. Jon. 2009 202). „Didžiojo šeimos ąžuolo seniausiai nebė , be kol bus žodis, galėsiu gi dė i, kaip ošia ūžals, – ši aip suūžia iš ė o lūpų“ (A. Žag. 565). Taip pa a miško žodžio a osenai u i į akos i aizduojama kū inio e d ė: gana dažnai g e a liaudiškų i onimų minimi konk e ūs ie o a džiai (kaimų, upelių, miškų a dai), e nog a iniai egionai a e nonimai, pa yzdžiui: „S a- naunykas – ai dzūkų ženšenis. Nuo pe šalimo. S ip ina isą o ganizmą [...]“ (N. Peč. 235). „Pas mus, Žemai ijoj, žemčiūgų i gi daug ku pama ysi, mė ų, ša- la ijų aip pa ne ūks a“ (A. Žag. 124). „Pamenu bu o okios mėlynos mėlynos [akys], lyg osilkų žiedeliai ugių apsup ame Skais gi ių kaime“ (E. Jan. 54). Ka ais liaudiškų augalų pa adinimų a ojimą lemia p ozininkų aiz- duojamas p aei ies laikas. Š ai K is ina Sabaliauskai ė sa o omanuose a ku- ia XVIII a. Vilniaus e d ėlaikį. Tad isai na ū aliai eikėjų lūpose skam- ba i senieji, o laiko žymę u in ys augalų a dai: ka upelis (K. Sab. 2014 164), 20 2000–2001 m. Šalcinio laik aš yje (N . 36–41) bu o spausdinami me kiniškės Vladzės Ališauskai ės-Ališauskienės p isiminimai apie išnykusį gim ąjį Rudnios kaimą „Man sapnuo- jas cukie kai ių pie a“. G eičiausiai, kad iš čia ši azė pa eko i į L. Gu ausko no elę „Bi ės i ugnis“. Dėl cukie kaičių a do mo y acijos ž . Lapelė 2007: 5. S aipsniai / A icles 101 Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje bulba, liu e oniškas ka upelis (K. Sab. 2014 161), špa agas (K. Sab. 2014 135), pina ija (K. Sab. 2008 154) i k . Tačiau kū inio pa ašymo laiką išduoda au o ės a ojami naujieji skoliniai: „[…] jis [No aiša] pasidygėjęs aukė ukolos lapą iš po paš e- o“ (K. Sab. 2014 161)21. L. Gu ausko ž ilgsnis aip pa labai dažnai nuk eip as į p aei į. Daugelį jo umposios p ozos kū inių galė ume pa adin i p aei ies is o ijų ka alogais, ku- iuose daba is iškyla ik kaip onas, pos ūmis ką no s p isimin i. Kai ku iuos jo eks us galima skai y i kaip au en iškas is o ijas a p isiminimus (Dauba ai ė 2012: 13), o dažniausiai ka ą i poka į p isimena senoji ka a, da a simenan i seno iškus augalų a dus. S e imybės i hib idai (cukie kai ės, ča nobylas, a- das as i k .) ik da labiau p ia ina skai y oją p ie o me o (ka o i poka io) ealybės. APIBENDRINIMAS Li e a ū os k i ikai eigia, kad epochų lūžyje ik o ė keičiasi g ei ai i nea - pažįs amai. No s iš šiuolaikinės lie u ių p ozos pamažu dings a „mylimas kal- nelis, senas ąžuolas, aikys ės žemuogių pie elė“ (Sp indy ė 2006: 47), ačiau is dėl o liaudiškų i a miškų augalų a dų mūsų p ozoje a ojama palygin i nemažai. Nuosekliai pe skaičius be eik 100 XXI a. lie u ių au o ių p ozos kū inių, 49 au o ių 80 kū inių as i 203 augalų pa adinimai, ku ie kuo no s (šaknimi, eikšme, da yba a one ine sudė imi) ski iasi nuo mokslinių augalų a dų. Di- džiąją dalį šių a dų galima as i LKŽ, ačiau apie 50 pa adinimų ne iksuo i nei didžiajame žodyne, nei jo papildymų ka o ekoje. Į žodyną nepa eko ne ik s e imą šaknį u in ys augalų a dai (beladona, čampaka, ča nobylas, če bolylas, kap i olija, ka agačius, k aka ūzas, muška ėlis i k .), be i kai ku ie sa i lie u- iški pa adinimai (bal auogis, ka elukai, kibišis, lenkučiai, ma ukės, paleis u ė, aguo ukai, ak ukai, ilka nė i k .). Pas a ieji pa adinimai u ė ų pa ek i ben į LKŽ papildymų eks us, nes šių a dų gy umą a mėse pa i ina ne ik ana- lizuo ų g ožinių eks ų au o iai, be i s aipsnio au o ės ekspedicijų me u už- ašy a medžiaga. Kilmės požiū iu gana didelę g upę suda o mūsų p ozininkų gausiai a - ojami į ai ūs iš s e imų kalbų pasiskolin i augalų a dai. Didžioji jų dalis (17 a dų) u i lo yniškos kilmės šaknį, be į lie u ių kalbą pa eko pe ki as 21 Bas u inių šeimos aliejinio augalo lie u iškas pa adinimas y a g ažga s ė (E uca); plg. i . ucola, an. a ugula (ž . L. Vaicekauskienė 2013: 20). AURELIJA GRITĖNIENĖ 102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII (dažniausiai sla ų a ba okiečių) kalbas. 19 skolinių gau a iš sla ų kalbų. 9 au- galų pa adinimai laiky ini hib idais. Pagal papli imą p ozos eks uose iksuo i augalų a dai ski ini į kele ą g u- pių. Siau iausiai a ojamos žemai ybės, y ie ybės i dzūkybės. Pluoš as leksi- nių a mybių a ojama plačiau – isame aukš aičių a mės plo e. Ki i pa adi- nimai žinomi isoje Lie u oje. S aipsnyje ap a i augalų a dai p ozos kū iniuose a lieka kelias unkcijas. Pi miausia minė ina nomina y inė unkcija ( . y. aip iesiog į a dijami am ik i augalai). Sąmoningai a ojami a miški augalų a dai ka u su ki omis meninėmis p iemonėmis p ozininkams padeda indi idualizuo i eikėjų kalbą. Be o, senieji i s e imos kilmės pa adinimai a spindi kū iniuose aizduojamą p aei ies laiką, o a miški ais inių augalų a dai, senieji e nog a inių da želių gėlių pa adinimai padeda au o iams apy i au en iškus aplinkos aizdus, pa- yškina ie os kolo i ą. Taip pa įdomu, kad liaudiški i a miški augalų a dai p ozos eks uose ka ais ampa pe sonažų a dais, pa yzdžiui, me gina As a (R. Ašk.), dėdė Jie a as (A. Zu . 2000), gydy oja Žibu ė (Žiba, Žibka) (P. Di g.), ožka Žibu ė (J. Kunč. 2006), e a Kon alija, dėdė Je onimas (R. Še . 2001) i k . Aki aizdu, kad globalizacijos i žodžio agonijos amžiuje mūsų p ozininkai nuo au iškumo i a miškumo galu inai nenusig ęžia – dažnai sąmoningai jį akcen uoja į ai iais kalbos lygmenimis. Naujoji li e a ū a, siekdama pa eiku- mo, pasi elkia ža goną, neno minę aišką, ne gi žemojo sluoksnio p as akalbę (Sme onienė 2013: 156) i kaip a s a a am iškyla sąmoningai kai ku ių au o ių akcen uojamas a miškumas, žodžio aiškos sa i umas, ki oniškumas. Liaudiš- ki ( a miški) augalų a dai – ik a ski a seman inė žodžių g upė, ačiau jos a - osenos polinkiai odo, kad mode nių laikų na a y e gy oji kalba y a ienas iš ke inių akmenų, padedančių au o iams išlaiky i indi idualumą i sa i ą nacio- nalinį s ilių. ŠALTINIŲ SUTRUMPINIMAI G. Adom. – Adomai y ė Gin a ė. Gėlių ga ė. Vilnius: Gim asis žodis, 2005. J. Ap. – Apu is Juozas. Bėgiai išnyks a ūke. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos lei- dykla, 2010. R. Ašk. – Aškiny ė Rasa. Žmogus, ku iam nieko ne eikėjo. Vilnius: Vaga, 2013. V. Bubn. – Bubnys Vy au as. Balandžio plas ėjime. Vilnius: Alma li e a, 2002. V. Čep. – Čepas Vy au as. Po saule keičiasi ik laikas. Vilnius: Alma li e a, 2008. L. Če n. 2008 – Če niauskai ė Lau a Sin ija. Benedik o slenksčiai. Vilnius: Alma li e a, 2008. S aipsniai / A icles 103 Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje L. Če n. 2009 (a) – Če niauskai ė Lau a Sin ija. Kamba ys jazmino k ūme. Vil- nius: Alma li e a, 2009. L. Če n. 2009 (b) – Če niauskai ė Lau a Sin ija. K ėpa imas į ma mu ą. Vilnius: Alma li e a, 2009. R. Če n. – Če niauskas Riman as. Mies elio is o ijos. Vilnius: Ve sus au eus, 2012. H. Čig. 2003 – Čig iejus Hen ikas Algis. Ek inokcijų žmonės. Vilnius: Vaga, 2003. H. Čig. 2007 – Čig iejus Hen ikas Algis. Va na b aukia aša ą. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2007. H. Čig. 2011 – Čig iejus Hen ikas Algis. I pa nešė apynio k apą. Vilnius: Lie u- os ašy ojų sąjungos leidykla, 2011. P. Di g. – Di gėla Pe as. Alibi knygos. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidy- kla, 2004. R. G an. 2003 – G anauskas Romualdas. Dubu ys. Vilnius: Lie u os ašy ojų są- jungos leidykla, 2003. R. G an. 2005 (a) – G anauskas Romualdas. Šunys danguje. Vilnius: Lie u os a- šy ojų sąjungos leidykla, 2005. R. G an. 2005 (b) – G anauskas Romualdas. Keno a as. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2005. R. G an. 2007 – G anauskas Romualdas. Rūkas i š slėnių. Vilnius: Lie u os a- šy ojų sąjungos leidykla, 2007. R. G an. 2011 – G anauskas Romualdas. T ys iena ės. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2011. R. G an. 2013 (a) – G anauskas Romualdas. Iš a y ieji. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2013. R. G an. 2013 (b) – G anauskas Romualdas. Š en ųjų gy enimai. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2013. R. G an. 2014 – G anauskas Romualdas. T ečias gy enimas. Vilnius: Lie u os a- šy ojų sąjungos leidykla, 2014. D. G ig. – G igaliūnienė Danu ė. Saulelė aka an. Kaišiado ys: Gija, 2008. H. Gud. – Guda ičius Hen ikas. Gam meldžio sodas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2013. AURELIJA GRITĖNIENĖ 104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII L. Gus . – Gus ainis Liudas. Dagilio, šuns i ki i šešėliai. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2012. L. Gu . 2001 – Gu auskas Leona das. Šešėliai. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2001. L. Gu . 2007 – Gu auskas Leona das. Musės. Palėpė. Vilnius: Vaga, 2007. L. Gu . 2008 – Gu auskas Leona das. Daik ai. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2008. L. Gu . 2011 – Gu auskas Leona das. Šunų dainos. Vilnius: Gim asis žodis, 2011. L. Gu . 2013 – Gu auskas Leona das. F agmen ai. Vilnius: Lie u os ašy ojų są- jungos leidykla, 2013. E. Ign. – Igna a ičius Eugenijus. Ma so pilna is. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun- gos leidykla, 2000. M. I aš. – I aške ičius Ma ius. Žali. Vilnius: Ty o alba, 2002. E. Jan. – Janušai is Edmundas. Žaliakalnis – p isikėlimo is o ija. 36 sapnų omanas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2013. V. Jas. 2007 – Jasukai y ė Vidman ė. Kai mes bu ome ilkai. Vilnius: Alma li e- a, 2007. V. Jas. 2008 – Jasukai y ė Vidman ė. Aš nužudžiau sa o duk e į. Vilnius: Alma li e a, 2008. D. Jaz. – Jazuke ičiū ė Dalia. Jo a das Sibi as. Vilnius: Alma li e a, 2013. B. Jon. 2007 – Jonuškai ė Bi u ė. K egždėlaiškis. Vilnius: Ve sus au eus, 2007. B. Jon. 2009 – Jonuškai ė Bi u ė. Bal ų už auk ukų ango. Vilnius: Lie u os ašy- ojų sąjungos leidykla, 2009. B. Jon. 2011 – Jonuškai ė Bi u ė. Užsags yk mane. Vilnius: Lie u os ašy ojų są- jungos leidykla, 2011. D. Kaj. – Kajokas Donaldas. Kazašas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidy- kla, 2007. J. K al. – K alikauskas Juozas. Dinas ijos žū is. Vilnius: Ty o alba, 2002. J. Kunč. 2000 – Kunčinas Ju gis. Kasdien į ka ą. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun- gos leidykla, 2000. J. Kunč. 2006 – Kunčinas Ju gis. Bal ųjų sū ių nak is. Vilnius: Gim asis žodis, 2006. S aipsniai / A icles 105 Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje E. Ku k. – Ku klie y ė Elena. Šešėlių e pėja. Laukinės Todės is o ija. Vilnius: Al- ma li e a, 2009. R. Ma č. – Ma čėnas Riman as. Lė as skubėjimas pas Domą. Vilnius: Lie u os a- šy ojų sąjungos leidykla, 2002. V. Ma . – Ma inkus Vy au as. D ylika liep ų. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2011. R. Ma . – Ma ai y ė Rū a. S ajonė apie sniegą. Ve sus au eus, 2013. A. Mil. – Meilūnai ė Alina. Negy enami mies ai. Vilnius: Ty o alba, 2014. I. Me . – Me as Icchokas. S o elė idukelėj. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos lei- dykla, 2004. J. Mik. – Mikelinskas Jonas. Dinozau o ausyje. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2009. S. Pa . – Pa ulskis Sigi as. Tamsa i pa ne iai. Vilnius: Alma li e a, 2012. N. Peč. – Pečiū a Nė ius. Vilniaus kibe poema. Vilnius: Ty o alba, 2004. U. Rad. – Radze ičiū ė Undinė. Žu ys i d akonai. Vilnius: Bal os lankos, 2013. V. Rykš. – Rykš ai ė Vai a. Kos iumų d ama. Vilnius: Alma li e a, 2013. A. Rus. – Ruseckai ė Aldona. Ma ios andens. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2010. K. Sab. 2008 – Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um. Vilnius: Bal os lankos, 2008. K. Sab. 2011 – Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um II. Vilnius: Bal os lankos, 2011. K. Sab. 2012 – Sabaliauskai ė K is ina. Danielius Dalba & ki os is o ijos. Vilnius: Bal os lankos, 2012. K. Sab. 2014 – Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um III. Vilnius: Bal os lankos, 2014. R. Sad. – Sadauskas Romas. Gy enimas p ie ieškeliuko. Demeniškių pa eikslėliai. Vilnius: Žu ėd a, 2009. K. Saj. 2010 – Saja Kazys. Nežinia ku nežinia kas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun- gos leidykla, 2010. S. Sak. – Sakalauskai ė Saulė. Sudužusių ši džių diena. Vilnius: Alma li e a, 2010. J. Skab. 2000 – Skablauskai ė Joli a. T ečiasis ūks an me is. Vilnius: Lie u os a- šy ojų sąjungos leidykla, 2000. AURELIJA GRITĖNIENĖ 106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII J. Skab. 2004 – Skablauskai ė Joli a. Sep yniadangė e d ė. Vilnius: Lie u os ašy- ojų sąjungos leidykla, 2004. M. Sluc. – Sluckis Mykolas. Išsipildymas ne pagal Joaną. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2003. R. Ša . 2009 – Ša elis Riman as. Langinė ė oje. Vilnius: Ve sus au eus, 2009. R. Ša . 2013 – Ša elis Riman as. Šiek iek mėnesienos. Vilnius: Lie u ios ašy ojų sąjungos leidykla, 2013. R. Še . 2001 – Še ely ė Rena a. O ji epasakė miau. Vilnius: Lie u os ašy ojų są- jungos leidykla, 2001. R. Še . 2006 – Še ely ė Rena a. Balzamuo ojas. Vilnius: Lie u ios ašy ojų sąjun- gos leidykla, 2006. R. Še . 2008 – Še ely ė Rena a. Mėlynba zdžio aikai. Vilnius: Alma li e a, 2008. R. Še . 2010 – Še ely ė Rena a. Vėjo ai elis. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2010. R. Še . 2013 – Še ely ė Rena a. Va das amsoje. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2013. R. Še . 2014 – Še ely ė Rena a. Kokono baladės. Vilnius: Alma li e a, 2014. Š. Šim. – Šimulynas Ša ūnas. Rugiuose p ie obelų. Vilnius: Lie u os ašy ojų są- jungos leidykla, 2001. A. Tap. – Tapinas And ius. Vilko alanda.Vilnius: Alma li e a, 2013. A. U b. 2012 – U bonai ė Aud onė. Cuk uo a žu is. Vilnius: Alma li e a, 2012. A. U b. 2014 – U bonai ė Aud onė. Žydiškų daik ų kamba ys. Vilnius: Alma li- e a, 2014. G. Vil. – Viliūnė Gina. Vilniaus madona. Vilnius: Alma li e a, 2014. A. Zu . 2000 – Zu ba Algiman as. Eina... Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos lei- dykla, 2000. A. Zu . 2010 – Zu ba Algiman as. K isius. Vilnius: Gim asis žodis, 2010. A. Žag. – Žag akaly ė Agnė. Eigulio duk ė: byla F 117. Vilnius: Ty o alba, 2013. S aipsniai / A icles 107 Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje LITERATŪRA Akelai ienė G ažina, Žiliū ė-Ba a ičienė Daino a 2011: R. G anausko kū- inių leksinės a mybės. – Žmogus i žodis: Didak inė ling is ika 13, 5–15. A na ke ičiū ė Laima 2006: Lie u ių esė pos mode nizmo si uacijoje: Rolandas Ras auskas. – Li uanis ica 65(1), 63–72. B azauskas Ne ijus 2010: XX a. lie u ių mode nis inis omanas: aidos i poe ikos lin- kmės. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Bukelienė Elena 2004: P oza ies ūks an mečio iba. Kaunas: Š iesa. Dauba ai ė Jolan a 2012: Leona das Gu auskas. „Šunų dainos“: p aei ies ka alo- gas. – Li e a ū a i menas 22, 12–13. G i ėnienė Au elija 2014: Liaudiški augalų a dai šiuolaikinėje lie u ių aikų p ozoje. – Žmogus i žodis: Didak inė ling is ika 16, 50–62. G i ėnienė Au elija 2014: Šaku medžiai, bulbumai i žlembės šiuolaikinėje lie u ių aikų p ozoje. – Gim oji kalba 2, 8–13. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. S udijų knyga. An as paka o inis leidimas. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Janke ičienė Ramunėlė 1998: Bo anikos a dų žodynas. Vilnius: Bo anikos ins i- u o leidykla. Kalėda Algis 1996: Romano s uk ū os ma menys: li e a ū inės komunikacijos lygmuo. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Keinys S asys 1984: Lie u ių kalbos hib idai (są oka, ūšys i no miškumas). – Lie- u os TSR mokslų akademijos da bai. A se ija 3(88), 113–123. Klima ičius Jonas 2005: Kas y a k aka ūzai? – Gim oji kalba 10, 8–9. Kniūkš a P anas 1981: Rašy ojas i žodis. Vilnius: Mokslas. Kubilius Vy au as 2003: Tau inė li e a ū a globalizacijos amžiuje. Kaunas: VDU leidykla. Lapelė Mindaugas 2007: Kempės upelio slėnyje. – Šalcinis 62, 4–5. LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių ko- legija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: www.lkz.l [2015-02-28]. Ma ozas Vi as 2008: Sausumos ekosis emų į ai o ė i apsauga. Kaunas: Akademija. AURELIJA GRITĖNIENĖ 108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Ma inai is Ma celijus 2003: Dešim mečių są a oje. – Naujausioji lie u ių li e a- ū a (1988–2002), sud. Gied ius Viliūnas. Vilnius: Alma li e a, 9–30. Ma inai is Ma celijus 1992: Papi usai iš mi usiųjų kapų: A gimimo i Vil ies knyga, 1988–1991. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. Mo kūnas Kazys 2009: Bagasla iškio šnek a Ignui Šeiniui: gim oji a gim inės. – Lie u os lokaliniai y imai. Kalba. Lie u os alsčiai. Gel onai. P ieiga in e ne e: h p:// www.ll .l [2014-02-27]. Paulausky ė Te esė 2001: [ ecenzija] Romualdas G anauskas. Raudonas an bal o. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 2000. – Gim oji kalba 4, 19–20. Pikčilingis Jonas 1971: Lie u ių kalbos s ilis ika 1. Vilnius: Min is, 1971. Pikčilingis Jonas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2. Vilnius: Mokslas, 1975. Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kul ū os s udijos. Vilnius: Gim asis žodis. Rydén Ma s 1978: Shakespea ean plan names. Iden i ica ions and in e p e a ions. S ok- holm: Almq is & Wiksell, 1978. Sme onienė I ena 2013: Bui inio s iliaus in azija į ki us unkcinius s ilius. – Šiuo- laikinės s ilis ikos k yp ys i p oblemos. Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o lei- dykla, 150–158. Sp indy ė Jū a ė 2006: P ozos būsenos 1988–2005. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Sp indy ė Jū a ė 2013: Rašymai, už ašymai – į sąmonę a į g io į? (R. G anausko „Š en ųjų gy enimai“). – Me ai 5–6, 135. Tamaše ičius Gied ius 2009: Kalbos pap as ėjimo polinkiai iešojoje e d ėje. – Kalbos kul ū a 82, 138–148. Vaicekauskienė Lo e a 2013: „Skolos bijosi – u ų nepada ysi“. Leksikos skolini- mosi po eikiai i polinkiai 1991–2013 m. ašy iniuose eks uose. – Taikomoji kalbo y a 2013(3). P ieiga in e ne e: www. aikomojikalbo y a.l [2015-02-24]. Župe ka Kazimie as 2013: Dėl kalbos e nos ilis ikos objek o. – Šiuolaikinės s ilis i- kos k yp ys i p oblemos. Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidykla, 183–191. Župe ka Kazimie as 2012: S ilis ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Дворецкая Екатерина 2005: Андалусские диалектизмы и регионализмы в художественной литературе Испании XX века. P ieiga in e ne e: h p://www.dis- se ca .com/con en /andalusskie-dialek izmy-i- egionalizmy- -khudozhes ennoi-li- e a u e-ispanii-xx- eka [2015-01-14]. S aipsniai / A icles 109 Liaudiški i a miški augalų genčių a dai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje Кудинова Таисия 2000: Просторечие и диалект в языке А. П. Чехова. К характеристике языковой личности писателя. P ieiga in e ne e: h p://www.disse - ca .com/con en /p os o echie-i-dialek - -yazyke-p-chekho a-k-kha ak e is ike-ya- zyko oi-lichnos i-pisa elya [2015-02-12]. Курносова Ирина 1995: Диалектная лексика в художественной прозе начала XX в. P ieiga in e ne e: h p://chelo eknauka.com/dialek naya-leksika- -hudozhes- ennoy-p oze-nachala-xx- [2015.01.16]. Ларин Борис А. 1973: Диалектизмы в языке советских писателей. – Эстетика слова и язык писателя. Ленинград: Художественная литература, 228–261. Попович Алина 2013: Диалектизмы в повестях И. А. Бунина «Деревня» и «Суходол» (функционально-стилистический аспект). P ieiga in e ne e: h p:// dspace.onu.edu.ua:8080/bi s eam/123456789/5082/1/108-113.pd [2014-02-21]. Folk and Dialec al Names o he Gene a o Plan s in Con empo a y Li huanian P ose SUMMARY Following a ho ough eading o nea ly 100 wo ks o p ose o 21s cen u y Li huanian au ho s, 203 names o plan s which a e in some way (by hei oo , meaning, o ma ion o phone ic composi ion) di e en om scien i ic names o plan s we e ound in 80 wo ks o 49 au ho s. The main aim o esea ch was o iden i y wha olk and dialec al one-wo d names o he gene a o plan s appea in con empo a y Li huanian p ose, o analyse hei s uc u e, o igin and p e alence and o discuss he unc ions and con ex o hei use in he ex s o ic ion. In e ms o o igin, a ious names o plan s bo owed om o eign languages and wide- ly used by Li huanian au ho s o p ose make up a a he nume ous g oup. The majo i y o hem (17 names) ha e a La in oo bu hey came o he Li huanian language h ough o he (usually Sla ic o Ge man) languages. 19 loanwo ds de i e om Sla ic languages. 9 names o plan s a e conside ed hyb ids. In espec o p e alence, he names o plan s eco ded in p ose ex s can be di ided in o se e al g oups. The wo ds displaying he ea u es o Samogi ian, Eas e n Aukš ai ian and he Dzūkų dialec a e used in he na owes a ea. A g oup o lexical dialec icisms a e mo e widely used – in he whole a ea o Aukš ai ian dialec . O he names a e known ac oss Li huania.