S aipsniai / A icles 55
LAIMUTĖ BALODE
La ijos uni e si e as
Helsinkio uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: bal ų onomas ika, oponimika,
an oponimika, leksiniai skoliniai.
NAUJŲ KRYPČIŲ
UŽUOMAZGOS LATVIJOS
ONOMASTIKOJE
The Rudimen s o New Tendencies
in La ian Onomas ics
ANOTACIJA
S aipsnis ski as naujausiems su socioonomas ika susijusiems y imams La ijos uni-
e si e e. Tai s uden ų ilologų anke ų pag indu a lik i an oponimikos i oponimikos
y imai: e ų, ik ieną ka ą La ijoje egis uo ų asmen a džių apž alga, naujų la ių
asmen a džių da ybos endencijos, ė ų mo y acija i e ybiniai o ien y ai pa enkan
naujagimiams a dą, asmen a džių pa inkimo šal iniai bei asmenys, daly aujan ys a do
pa inkimo p ocese. Toponimikos s i yje ypač išaugo susidomėjimas neo icialiąja u bano-
nimika: apklausus didžiųjų La ijos mies ų jaunuolius, bu o su ink a apie 700 slengo u -
banonimų, mėgin a išsiaiškin i jų da ybos mo y aciją, jaunimo požiū į į okių neo icialių
ie o a džių a ojimą. Da isai ne y inė a onomas ikos s i is – e gonimika. La ijos
e gonimų (įs aigų, įmonių, i mų pa adinimų) da ybai ski as s uden ės K. Tylikos da -
bas, ku bu o apklaus i i mų da buo ojai i išaiškin a konk ečių e gonimų kilmė. Rygos
bei ki ų mies ų i ie o ių e gonimus (ne adicinius ka inių, es o anų, pa duo u ių pa-
adinimus) y a ap ašęs Ojā as Bušas. Pasaulio onomas ikoje is labiau plin a kome cinių
p oduk ų pa adinimų – ekonomonimų – y imai, pa yzdžiui, La ijos i Rygos a do
unkcijas e gonimuose y a apž elgusi Laimu ė Balode, ekonomonimus sug e in i su au os
men ali e u mėgino O. Bušas.
Be jokios abejonės, šiuolaikinėje onomas ikoje u i a si as i ie os ne ik adicinėms
diach oninės onomas ikos s udijoms, be i da mažai pažįs amiems socioonomas ikos
y imams.
ESMINIAI ŽODŽIAI: onomas ika, socioonomas ika, u banonimika, e gonimika.
LAIMUTĖ BALODE
56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
ANNOTATION
The a icle is de o ed o ecen socio-onomas ic s udies a he Uni e si y o La ia.
They mos ly co e esea ch wo ks in oponymics and an h oponymics ca ied ou on he
basis o ques ionnai es comple ed by philology s uden s: he o e iew o a e, only once
egis e ed pe sonal names in La ia, as well as new ends and endencies in he o ma ion
o La ian pe sonal names; pa en s’ mo i a ion and alue e e ence-poin s in choosing he
newbo n’s name, sou ces and pe sons in ol ed in he p ocess o choosing he name. In
he ield o oponymy an in e es has especially inc eased in in o mal u banonymy: abou
700 slang u banonyms om he la ges ci ies o La ia we e collec ed and analysed ying
o ind ou he mo i a ion o hei o ma ion, he ways o de i a ion and young people’s a -
i ude owa ds such uno icial place names. E gonymics is ye ano he a ea o onomas ics,
which has no been analysed be o e. The wo k o K is iāna Tīlika s a ed he s udy o La -
ian e gonyms (names o ins i u ions, companies, i ms, en e p ises and o he businesses):
employees o a ious companies we e in e iewed abou he o igin and mo i a ion o he
company’s name. Unusual, c ea i e names o ca és, es au an s and shops o Riga we e
s udied by Ojā s Bušs. The in e es in he names o comme cial p oduc s (o economo-
nyms) has been inc easing in he wo ld o e he las decades. The unc ions o such names
as La ija and Rīga in e gonyms and economonyms o La ia we e examined by Laimu e
Balode. O. Bušs ied o compa e economonyms wi h he na ion’s men ali y.
Wi hou a doub , he e is a place in mode n con empo a y onomas ics no only o
adi ional diach onic s udies o onomas ics bu also o he esea ch in a less known so-
cio-onomas ic ield.
KEYWORDS: onomas ics, socioonomas ics, u banonymics, e gonymics.
0. Onomas ika kaip kalbo y os mokslo šaka, užsimezgusi Eu opoje XIX a.
p adžioje, bal ų k aš us pasiekė XIX a. pabaigoje – XX a. pi moje pusėje1. Kla-
sikinė, a ba adicinė, onomas ika pap as ai labiausiai domisi onimų e imologija,
1 Bene pi muoju la ių an oponimikos moksliniu s aipsniu galima laiky i 3 puslapių ilgio Kā -
lio Mülenbacho „Pa la iešu pa ā diem” („Apie la ių pa a des“) (Mülenbachs 1891: 3–5), o
pi muoju la ių ie o a džius analizuojančiu eikalu – Augus o Bīlenš eino (Augus Johann
Go ied Bielens ein) knygą Die G enzen des le ischen Volkss ammes und le ischen Sp ache in de
Gegenwa und im 13. Jah hunde (Bielens ein 1892). Kele iais me ais anksčiau išspausdin as Ju -
gio Sp uogio da bas apie Žemai ijos senuosius is o inius geog a inius a dus (Sp uogis 1888).
Šio laiko a pio pa eldas i ęsinys – Kazimie o Būgos ie o a džių i asmen a džių ka o ekos,
Ju io Plaķio (Plāķis 1936, 1939) i Jānio Endzelīno išleis i pi mieji ie o a džių inkiniai (En-
dzelīns 1922, 1926) bei pi mieji s aipsniai šia ema ika (Endzelīns 1931, Endzelin 1934 i k .).
S aipsniai / A icles 57
Naujų k ypčių užuomazgos La ijos onomas ikoje
onimų da yba i onimų seman ika2. P ie klasikinės seman ikos galima p iski i
i palygin i anks i a si adusią eo inę onomas iką, i onimų is o ijos, jų aidos
bei kai os y imus. Galbū jau p ie adicinių s ičių šliejasi i p ak inė ono-
mas ika, ku ią bū ų galima pa adin i i aikomąja onomas ika – daba iniais
laikais dažniausiai susijusi su oponimų s anda izacija, ie o a džių o momis
žemėlapiuose, kelio ženklais i pan. Kiek jaunesnė onomas ikos a šaka – li e-
a ū inė onomas ika (no s pi mieji Biblijos asmen a džių i ie o a džių ko-
men a ai i y imai žinomi jau XVI a. – pap as ai minimi An e pene 1569–
1572 m. išleis i 8 omai Biblia Sac a), dažniausiai y inėjan i ieno au o iaus a
ne a ski o kū inio onimų ypa umus.
Iki šiol iek Lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iaus, iek Vilniaus uni e -
si e o, iek i La ių kalbos ins i u o onomas ai daugiausia dėmesio sky ė ie-
o a džių i asmen a džių e imologijos klausimams, de indami kilmės y imus
su onimų da ybos i pi minės seman ikos analize.
1. Pas a aisiais me ais pasaulio onomas ikoje pas ebima didelių poslinkių.
Pasku inieji ys onomas ikos (ICOS – In e na ional Council o Onomas ic Scien-
ces) kong esai, į ykę To on e 2008 m., Ba selonoje 2011 m., Glazge 2014 m.,
aiškiai pa odė, kad šiek iek silps a dėmesys klasikinei onomas ikai, kad jau-
najai kalbininkų ka ai is pa auklesni da osi socioonomas ikos y imai. Kaip
pa yzdį galima paminė i kele ą an oponimikos emų, apie ku ias bu o e e-
uo a pe pasku iniuosius kong esus: „Asmen a džiai kaip iden i e o a spindys
daugiakalbėse šeimose“ (E. Ald in, Š edija), „Vaikų a dai miš iose šeimo-
se“ (K. Eskola, Suomija), „Asmen a džių mada“ (A. Hussa , Es ija), „Asmen-
a džiai, a spindin ys socialinius i eliginius pokyčius“ (A. Demsky, Iz aelis),
„Asmen a džiai ju idinėje sis emoje“ (G. Bo i, I alija). Be o, pasku iniuoju
me u is plačiau y inėjamos p a a dės, pa yzdžiui, poli ikų, spo ininkų, mo-
ky ojų – „Rumunijos poli ikų p a a dės“ (D. Felecan, O. Felecan, Rumuni-
ja), „Psicholing is inė moky ojų p a a džių analizė“ (O. Felecan, Rumunija),
i slapy a džiai, ypač naudojami i ualiojoje e d ėje. Ap a iamos ne gi okios
emos kaip „Asmen a džiai i ie o a džiai nebylių kalboje“ (P. Rainò, Suomi-
ja). Vie o a džių kilmė i pi minė eikšmė isais laikais aukė y ėjus, ačiau
daba iniais laikais is dažniau keičiasi y inėjimo aspek as. Pa yzdžiui, iškyla
okios naujos emos kaip „Emocinė iš aiška oponimikoje“ (P. Š ěpán, Veng ija),
„Poli inis akcen as Aus alijos abo igenų oponimikoje“ (M. Walsh, Aus alija),
2 Reikia p idu i, kad dėl šios onomas ikos s i ies – onimų seman ikos – daug disku uojama i iki
šiol nė a ieningos nuomonės a p pasaulio onomas ų: ieni g iež ai a me a onimų seman ikos
są oką, o ki i linkę kalbė i apie onimų leksinę eikšmę, analizuoja ben jau e imologinę a ba
pi minę onimų seman iką.
LAIMUTĖ BALODE
58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
„Vie o a džiai kaip iden i e o ženklai“ (B. Helleland, No egija), „Na a y ai
ag onimų kolekcijose“ (A. Bu ns). Pas a aisiais me ais y ėjų ž ilgsnis ypač nu-
k ypo į mies ų ie o a džius – u banonimus. Kele as ICOS kong esuose skai-
y ų p anešimų emų: „U banonimai i jų kai a“ (A. Kagami, Japonija), „Slen-
go oponimika/u banonimika“ (J. Vuol eenaho, T. Ainiala, Suomija), „Is o inė
daugiakalbys ė ga ė a džiuose“ (P. Päll, Es ija), „Ga ė a džiai i iden i e as“
(I. Sæ heim, No egija), „Pas a ų pa adinimai Singapū e“ (P. Tan, Singapū as),
„Vie o a džiai kelio ženkluose“ (P. Jo dan, Aus ija, L. Dehlin, Š edija).
Ne gi iškilūs onomas ai ne engia naujų emų, susijusių su zoonimika – ypač
okie y inėjimo objek ai populia ūs Jung inėse Ame ikos Vals ijose, pa yz-
džiui, „Ži gų a dai a abų k onikose“ (J. Suble , P ancūzija), „Gy ūnų a dai
skoliniai Š edijoje“ (K. Leib ing, Š edija), „Šunų a dai La ijoje“ (O. Bušs,
La ija), „Naujos naminių gy ūnų a dų endencijos“ (A. Be gien, Vokie ija)
i pan.
Kaip gana neseniai a si adusią onomas ikos šaką bū ina paminė i ch ema o-
nimiką, pa yzdžiui: „Lai ų, jach ų, aukinių pa adinimai“ (E. Ca a elli, I ali-
ja), „Lai ų pa adinimų ipologija“ (A. Schybe gson, Suomija), „Baldų dizaino
pa adinimai“ ( .y., sekcijų, kėdžių, i u ės a miegamojo komplek ų, š ies u-
ų, azų kome ciniai pa adinimai) (M. Blomquis , Suomija), bei e gonimiką,
pa yzdžiui: „Pa duo u ių pa adinimai“ (B. Ch is ensen, Danija), „S adionų
pa adinimai I alijoje“ (M. Wolny, Vokie ija), „Įs aigų, įmonių, i mų pa adi-
nai – slengizmai“ (T. Ainiala, Suomija), „Žaliųjų“ p ekės ženklų pa adinimai“
(M. Casag ande, Didžioji B i anija), „Me o s očių pa adinimai“ (J. Leh onen,
K. Malla , S. Su i an a, Suomija). Da e esnė, be spa čiai populia ėjan i ša-
ka – ekonomonimų y inėjimai, pa yzdžiui, duonos, sū io, jogu o, yno i k .
mais o p oduk ų pa adinimai, ku ie susiję su inkoda a, pi kėjų psichologija i
pan. Vis daugiau dėmesio ski iama i ualiojo pasaulio onimams: „Vi ualio-
ji onomas inė aplinka“ (V. Nekleso a, Uk aina), „Skai meninio pasaulio ono-
mas ika – ie o a džiai ideo žaidimuose“ (J. Bu le , Didžioji B i anija). Ne gi
okios keis okos emos kaip „Taksi pa adinimai Ka ibų salose“ (W. Ah ens, Ka-
nada), „Au omobilių egis acijos nume iai i gy enimo s ilius“ (B. Nee hling,
Pie ų A ika), „Š ie imo įs aigų pa adinimai“ (V. Tuzluko a, Omanas) su an-
da ie ą šiuolaikinėje pasaulio onomas ikoje (plačiau ž . XXIII ICOS kong esas
To on e, Kanadoje, XXIV ICOS kong esas Ba selonoje, Ispanijoje, XXV ICOS
kong esas Glazge, Ško ijoje). Čia iš a dy os p anešimų emos aki aizdžiai liu-
dija kin an į, . y. išsiplečian į, onomas ikos objek ą.
Nuo naujųjų endencijų neno i a silik i i Helsinkio uni e si e o s uden ai –
ilologai, pasi enkan ys okias dažniausiai socioling is inio pobūdžio sa o pi -
mųjų mokslinių da bų emas: „Pamėg i „Kale alos“ epo asmen a džiai“, „Oi-
kodomonimai s uden ų kalboje“, „U banonimai šnekamojoje s uden ų kalboje“,
S aipsniai / A icles 59
Naujų k ypčių užuomazgos La ijos onomas ikoje
„Slengo ie o a džiai imig an ų kalboje“, „Va o ojo a do i slapy a džio pa-
si inkimas socialiniuose inkluose“, „Žaislų i lėlių a dai aikų kalboje“, „Li-
e a ū inių he ojų a dai aikų li e a ū oje“ i k . Bakalau o i magis o lygio
onomas ikos da bams ado auja Helsinkio uni e si e o Humani a inio akul e-
o dės y ojai – T. Ainiala, R. L. Pi känen, K. Malla , L. Balode.
2. S aipsnis emiasi pa i imi, įgy a daugelį me ų dės an bal ų onomas i-
ką La ijos uni e si e o Humani a inių mokslų akul e e, Helsinkio uni e si-
e e (Suomijoje) bei di ban p ie La ijos ie o a džių žodyno La ių kalbos
ins i u o Onomas ikos g upėje. Pas a aisiais me ais, be klasikinių i adicinių
onomas ikos y inėjimų, is dažniau pasi enkamos i socioonomas ikos emos.
2.1. Viena iš s uden us dominančių, be da mažai y inė ų emų – ė ų
mo y acija i e ybiniai o ien y ai pa enkan naujagimiams a dą, asmen a -
džių pa inkimo šal iniai bei asmenys, daly aujan ys a do pa inkimo p ocese.
Pas a ųjų me ų La ijos uni e si e o s uden ų da bai šia ema ika: E. Ho s e
„Jaunākās pe son ā du iz ēles endences La ijā un Lie u ā“ („Naujausios as-
men a džių endencijos La ijoje i Lie u oje“) (Ho s e 2008); E. Rudzī e „Pe -
son ā du iz ēles mo ī i (D audzīgā aicinājuma Cēsu Vals s ģimnāzijas ap aujas
da i)“ („Va dų da imo endencijos Cėsių als ybinės gimnazijos apklausos duo-
menimis“) (Rudzī e 2012); M. Madžule „Bē nu ā du iz ēles mo ī i (bals o ies
uz ap aujas da iem pi mssskolas izglī ības ies ādēs)“ („Vaikų a dų pa inkimo
mo y ai, emian is aikų da želių apklausos duomenimis“) (Madžule 2014).
2.1.1. Paminė ina kele as iš adų iš Elynos Rudzy ės (Rudzī e 2012) y inėji-
mo, ski o ienos mokyklos (Cėsių als ybinės gimnazijos) mokslei ių asmen-
a džių pasi inkimo mo y ams a skleis i. Pag indinis k i e ijus, ku į nu odė
sa o anke ose esponden ai – ai a do eu onija, an oje ie oje – a do o igi-
nalumas, ečioje – a do de inimas su pa a de (pagal inicialus, pagal skam-
besį i pagal seman iką). Populia iausi 7–9 klasių mokslei ių a dai: me gai-
čių – Linda, Elīna, Ge da, Laine, Luīze, San a, Sin ija i be niukų – Jānis, Dā is,
Reinis, A ū s, Emīls, K is aps, Lau is, Oska s, Toms. Tai a dai, ku ie iš esmės
su ampa su isoje šalyje labiausiai papli usiais naujagimių a dais a i inkamu
laiko a piu. Dauguma apklaus ų mokslei ių (90 iš 104) pa enkin i sa u a du i
neno ė ų jo keis i. Tik ienuolika esponden ų – penki be niukai i šešios me -
gai ės – nepa enkin i ė ų pasi inkimu i pageidau ų bū i adinami ki u a du
( ys esponden ai sa o nuomonės nea skleidė). Mokslei ių nuomone, g ažiau-
si la iški a dai – Jānis i Līga, a p g ažiausių paminė i i madingi skoliniai,
pa yzdžiui, Ke ija, Saman a, Daniels. Apklausos duomenys odo, kad mo e iškų
a dų mada keičiasi daug g eičiau negu y iškų. Tė ų a sakymai liudija, kad

LAIMUTĖ BALODE
60 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
dažniausiai a dą aikui pa inko abu ė ai ka u (daugiau negu pusė isų ap-
klaus ųjų) a ba ik mo ina. Maždaug ečdalis ė ų p isipažino, kad aiko a -
do pasi inkimas nebu o leng as: pasi ink as a das kelis ka us keis as a ba
eko ink is iš kelių a ian ų.
2.1.2. Mada os Madžulės (Madžule 2014) a lik as y imas apie aikų a -
dus ijuose aikų da želiuose pa odė panašias endencijas. Dažniausiai minima
a do pasi inkimo mo y acija – a do skambesys (58 % isų apklaus ųjų), a -
do o iginalumas (27 %), a do de ėjimas su pa a de (25 %), pageidaujamos ai-
dės a de (25 %). Ne e ai sp endimą padeda p iim i a do a p au iškumas (19
%), umpumas (11 %), a do eikšmė (15 %), a dadienio da a (14 %). Mažiau-
siai į aką da o madingi, populia ūs a dai, e ai pasi enkami i šeimoje pa el-
dė i a dai bei li e a ū inių eikėjų, kino ak o ių, spo ininkų a dai. Šeimose
ne e ai de inami sese ų i b olių a dai pagal pi mąją aidę – pagal inicialus,
pa yzdžiui: K is aps i K is īne, K is o e s i Ka līna, Ma a i Mada a. Apklaus-
ųjų aikų, ė ų i senelių a dų palyginimas leidžia da y i iš adą, kad la ių
šeimose a dai iš y esnės ka os šeimos na ių pa eldimi e ai. Ma y , ši adi-
cija La ijoje nebe ęsiama.
Responden ų a sakymuose gana dažnai minimi i du a dai: me gai ės Ma -
a Ma ija, Anna Ka e, Alise Maija, Zane Ka īna, Agne e Saman a, Elīza Saman-
a, Romija Es e e, be niukai Kā lis Robe s, Ed a ds Raiens, Emīls K is e s, Hel is
K is ians, K is aps Ad ians.
2.1.3. La ijos uni e si e o bal is ikos s uden ė Ie a Plesuma y inėjo e us,
ik ieną ka ą La ijoje egis uo us asmen a džius, naujų la ių a dų da y-
bos endencijas (Plēsuma 2012, 2014). Au o ės e ųjų asmen a džių ka o eka
bu o suda y a iš La ijos Respublikos Vidaus eikalų minis e ijos Pilie ybės i
mig acijos depa amen o La ijos gy en ojų asmen a džių ka alogo, iš enkan
ik ieną ka ą egis uo us a dus: ~ 700 a dų ( a p jų 500 – pi mųjų a dų,
200 – an ųjų a ba ečiųjų a dų). No s pagal La ijos Respublikos įs a ymus
asmenys gali u ė i ne daugiau kaip du a dus, p ak iškai y a daug išimčių – e-
gis uo a asmenų, u inčių is i ke u is a dus.
Pas ebė a, kad ienašakniai e ieji a dai dažnai pada y i iš lo os seman i-
kos e imonų, dažniausiai iš gėlių pa adinimų ( iek nulinės a iksacijos būdu, iek
i p isegan į ai ias p iesagas), pa yzdžiui: Ama illisa (1 ka ą kaip pi mas a -
das i 1 ka ą kaip an as – Edī e Ama illisa) < la. ama illis; La anda < la anda;
Magnolija < magnolija; O hideja < o hideja; Vā pulis < ā pa + -ulis; Ziediņa < zie-
dē , zieds i Ziediņš Ma eks < ziedē , zieds. Daug ečiau pasi aiko an oponiminių
naujada ų, ku ių pag indas – aunos seman ikos e imonas, pa yzdžiui: Čaks-
e < čaks e ‘medša kė’, no s šiuo a eju labiau ikė inas a do yšys su La ijos
S aipsniai / A icles 61
Naujų k ypčių užuomazgos La ijos onomas ikoje
Respublikos pi mojo p eziden o pa a de – Jānis Čaks e. Kele as naujada ų susiję
su gam os objek ų i eiškinių pa adinimais, pa yzdžiui: Saulena < saule ‘saulė’
+ p iesaga -ena; Z aigzne Ri ma < z aigzne ‘ž aigždė’ (Siliņš 1990: 340) ( iesa,
deminu y inė o ma Z aigznī e y a plačiau papli usi – egis uo i 5 ka us kaip
pi mas a das i 2 ka us kaip an as a das). Labai e ai pasi aiko iš b anga-
kmenių pa adinimų pada y i naujada ai: Rubīna (2 ka us) < ubīns ’ ubinas’,
a ba iš e nonimų a si adę a dai: La is (1 ka ą) i kaip an as bei ečias a -
das: Maikls La is, Augus s Ģedimins La is. I. Plesumos y imo duomenimis,
dažniausiai pasi aiko abs akčios seman ikos e ųjų a dų, pada y ų iš la ių
kalbos apelia y ų, pa yzdžiui: Dzi ks e < dzi ks e ‘kibi kš is’ (Siliņš 1990: 104);
Jū a < jū as ‘jausmai’; K ēle Daiņa < k ēle ‘ais a’ (Siliņš 1990: 204); Mie ī e <
mie s ‘ aika, amybė’ + p iesaga -ī e; Mie iņš < mie s + p iesaga -iņš; Nāko ne <
nāko ne ‘a ei is’. Ypač pamėg i į ai ios seman ikos d ikamieniai naujada ai, pa-
yzdžiui: B ī nese < b ī s ‘lais as’ + nes ‘neš i’; Mīļce ī e < mīļš ‘meilus, mielas’
+ ce ē ‘ ikė is, il is’ + p iesaga -ī e; D oš aldis < d ošs ‘na sus, d ąsus’ + aldī
‘ aldy i’; Jū aldis < jū as ‘jausmai’ + aldī ; Mež aldis < mežs ‘miškas’ + aldī
(Siliņš 1990: 238); Si ds alda < si ds ‘ši dis’ + aldī (Siliņš 1990: 292); God a s
< gods ‘ga bė’ + a ē ‘galė i’ (Siliņš 1990: 139); Mie da s < mie s ‘ aika, amy-
bė’ + da ī ‘da y i’; Tau mīlis i Raimonds Tau mīlis < au a ‘ au a’+ mīlē ‘mylė i’
(Siliņš 1990: 303). Da į ai esni d ikamieniai asmen a džiai, ku ie žinomi ik
kaip an ieji a e ieji asmens a dai: Iman s Ilg ā ds < ilgs ‘ilgas’ + ā ds ‘žodis,
a das’; Jānis Jū aldis < jū a + aldī ‘ aldy i’ (Siliņš 1990: 187); Al ēds K is s
Spēk a s < spēks ‘jėga’ + a a ‘ aldžia, galybė’ a ba a ē ‘galė i’; Ādol s Robe s
Die mīls < die s ‘die as’+ mīlē ‘mylė i’ (K. Silinio asmen a džių žodyne už e-
gis uo as ik 1882 m. mo e iškas a das Die mīla (Siliņš 1990: 98). Tokių d i-
kamienių a dų gausa galė ų ody i sąsają su senaisiais kilmingųjų sluoksnio
a dais a ba ben jau ė ų no ą pamėgdžio i juos.
Be o, minė asis e ųjų a dų y imas pa odė, kad asmen a džiai dažnai pa-
da omi iš jau žinomo p iešingos ly ies asmen a džio: pa yzdžiui: Malds Ē iks
< mo . a do Malda, plg. la. eiksmažodį maldī ies ‘klys i’? (Siliņš 1990: 226);
Skaid ī is < mo . a do Skaid ī e (Siliņš 1990: 293); Zanis < mo . a do Zane
(Siliņš 1990: 335), a ba iš d iejų jau žinomų a dų suda y i dū iniai-naujada ai,
pa yzdžiui: Laineanna < Laine + Anna; Lijamā a < Lija + Mā a; Roze i a < Roze
+ Vi a. Kaip nauja endencija „ku ian “ naujada us – ai abiejų ė ų – mamos
i ė o – a dų sujungimas, pa yzdžiui: Aigu a – ė ų asmen a džiai Aija i
Go īds (= Gu is); Lid aldis < ? Lidija i Valdis. Ypač a p e ųjų a dų populia-
ios deminu y inės asmen a džio o mos: Ag ī is < Ag is; Al ī e < Al a a ba Al-
is; And ī e < And a a ba And is; A nī e < A nis; Baibī e < Baiba; B ī ī e < B ī a;
Dai ī e < Dai a; Dai ī e < Dai a; Elzī e < pe son ā ds Elza; Gaidī e < Gaida; Gai-
iņš < Gai is; Ie ī e < Ie a i daug ki ų. Keis oka, kad šiuo a eju deminu y ai
LAIMUTĖ BALODE
62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
pada omi ne egulia iai (ne Ie iņa, be Ie ī e, ne Baibiņa, be Baibī e) – ma y , kad
ski ųsi nuo įp as ų mažybinių a dų o mų.
Labai didelę dalį e ųjų a dų suda o skoliniai iš į ai ių kalbų (dažniausiai
iš anglų kalbos), pa yzdžiui: Ma līne – p ancūzų asmen a dis, pasiskolin-
as iš g aikų kalbos; Mauda – anglų asmen a dis, a do Ma ilda umpinys;
Naiks – anglų asmen a džio Nick sula in as a ian as; Na ingula – indų as-
men a dis; Sal a o s – lo ynų kilmės asmen a dis < sal us (Siliņš 1990: 282),
g eičiausiai naujagimio a das pa ink as page bian ispanų apy oją Sal ado-
ą Dali. Kadangi La ijos Respublikos Pilie ybės i mig acijos depa amen o
asmen a džių są ašuose nenu odoma asmens au ybė, galima suabejo i, a
ai la io a das. Be daugeliu a ejų, kai už ašy i du a ys asmens a dai i
ienas iš jų – la iškas, galima spė i, kad ai la ių au ybės asmuo (a ba ben
iš miš ios šeimos), pa yzdžiui: Seāns Jānis – ai ių asmen a dis; Ad ians Jānis
Lusjēns – p ancūziška a do Lucianus o ma; Amanda Peidža K is īne – anglų
me gaičių (i be niukų) asmen a dis Page // Paige ‘jaunas a nas’; Andis Žo-
se ands – p ancūzų asmen a dis; Ani a Kimblija – ma y , sula in as anglų
asmen a džio Kimbe ly a ian as; Ani a Zane Dalcija – anglų asmen a dis <
lo ynų dulcis ‘saldus’; Dainis K ēgs – ško ų, anglų asmen a dis C aig, ku io
pi minė seman ika ‘uola’; Džan Luka E ols Jānis – galbū sula in as kinų
a das Zhang; Edga s Mak īns – ško ų pa a dė Mcqueen; Ē iks Ozijs – anglų
asmen a dis, a do Oswald, Osbo n deminu y inė o ma e c.
Tokie e ųjų a dų y imai padeda ne ik kons a uo i naujų a dų kū imo
būdus, skolinių a ian us, be i mėgin i užki s i kelią nepageidaujamoms en-
dencijoms. Tai, be ki a ko, i p ak inė – aikomoji – okių an oponiminių y-
imų, ku ie domina i plačiąją isuomenę, e ė.
2.2. Be jau paminė ų an oponimkos da bų, pas a aisiais me ais y a pa a-
šy as ne ienas oponimikai ski as y imas. Pa yzdžiui, p ie adicinės ono-
mas ikos šliejasi Ilzės Š ausos (Š ausa 2005) k uopščiai a lik as La ijos pi-
e inės dalies ieno alsčiaus onimų y imas Uk u pagas a onomas iskā sis ēma
(pe son ā di un ie ā di).
2.2.1. Socio oponimikai ski as ki os La ijos uni e si e o bal is ės Sin ijos
Duoninios da bas, ski as neo icialiųjų u banonimų y imams jaunimo kalboje
Neo iciālie ie ā di jauniešu alodā (Doniņa 2013). S uden ė anke a imo būdu
sukaupė 700 u banonimų ka o eką iš penkių La ijos mies ų – iš į ai ių e no-
g a inių egionų: Rygos (306), Valmie os (121), Kuldygos (114), Rėzeknės (93),
Bauskės (82). Da bo ikslas – iš i i neo icialių u banonimų da ybos modelius,
a si adimo mo y aciją bei unkcijas šnekamojoje kalboje.
S aipsniai / A icles 63
Naujų k ypčių užuomazgos La ijos onomas ikoje
Iš adose kons a uojama, kad labiausiai papli æs neo icialusis u banonimas
y a g ei ojo mai inimo es o ano Hesbu ge slengo pa adinimas Hesî is: Rygo-
je paminė as 85 ka us, Kuldygoje – 44; Valmie oje dažniausiai iksuo as il-
o Dzelzs il s neo icialus pa adinimas deminu y ine o ma Dzelzî s; Bauskė-
je – degalinės S a oil neo icialus pa adinimas S aíiks, o Rėzeknėje – mies o
ajono Ziemeïu ajons ‘Šiau ės ajonas’ pa adinimo slengo a ian as – Se e ka.
Pagal apklausos ezul a us, ienas opoobjek as pap as i u i ieną a ba
du slengo pa adinimus, be y a i išimčių. Pa yzdžiui, daugiausia neo icia-
lių pa adinimų i a ian ų naudojama pa adinan g ei ojo mai inimo es o aną
McDonald’s: Maíis (2 ka us) // Maíî s (38 ka us) // Maíî is (74 ka us) // Maèî-
is (1 ka ą) // Mahî is (1 ka ą) // Makijs (1 ka ą) // Maíiks (1 ka ą) // Makèiks
(1 ka ą) // Makdaks (3 ka us).
Da ybiniu požiū iu neo icialūs ie o a džiai pada omi su umpinus onimą,
pa yzdžiui, a me us dū inio (a ba žodžių junginio) an ąjį komponen ą i p ise-
gus de i acinę galūnę: Āģis (< Āgenskalns), Bas ejs (< Bas ejkalns), Čie is (< Čie-
ku kalns), Ķeizis (< Ķeiza mežs), Ķendzis // Ķenga (< Ķenga ags), Ķīpis (< Ķīpsala),
Zass (< Zasulauks), Čuguns (< Čuguna oze), Ezis // Ezī s // Ezī is (< Ezī is miglā);
žymiai ečiau pasi aiko a ejų, kai suda an slengo u banonimą a me amas pi -
masis dū inio (a ba žodžių junginio) komponen as: Ciems (< Iļģuciems), Saule (<
Jauna saule), Ne o (< Supe ne o).
Paminė inos ab e ia iū os i ak onimai – ypač pamėg i i plačiai a ojimi
jaunimo: ČBK // Čēbēkā (< ka inė Če i bal i k ekli ‘ke u i bal i ma škiniai’ Ry-
goje); GēCē // GāCē (< p ekybos cen as Gale ija Cen s Rygoje); KK (< K eisais
k as s ‘Daugu os upės kai ysis k an as’ Rygoje); ZZ (< Ziedoņdā zs pa kas Ry-
goje); A-kojas (< s uden ų bend abu is Auseklio ga ėje (Ausekļa iela) Valmie-
oje), B-kojas (< s uden ų bend abu is Bea ės ga ėje (Beā es iela) Valmie oje);
Z-kojas (< s uden ų bend abu is Z ejniekų ga ėje (Z ejnieku iela) Valmie oje),
C-iela (< Cēsu iela Valmie oje); T-iela (< Tē ba as iela Valmie oje); MK (< Mul-
iklubs Valmie oje); ZB (< pas a as Ziemeļblāzma ‘šiau ės paš ais ė’ Rėzeknėje).
I šioje u banonimų apklausoje pasi i ino anks esni pas ebėjimai, kad daž-
niausiai pasi aiko p iesagos -ene da inių (ši p iesaga labai būdinga i la ių slen-
go apelia y inei leksikai – E ns sone, Tid iķe 2006: 36). Ypač daug okiu bū-
du pada oma ga ė a džių (čia minė i pa yzdžiai iš Rygos): A o ene (= A o u
iela), B ī ībene (= B ī ības iela), Čakene (= Čaka iela), Dzi na ene (= Dzi na u
iela), Gogolene (= Gogoļa iela), Jū malene (= Jū malas šoseja), Kan o ene (= Kan-
o a iela), Kuģene (= Kuģu iela), Ma īsene (= Ma īsa iela), S abene (= S abu iela),
Tē ba ene (= Tē ba as iela), Valdemā ene // Valdžene (= K išjāņa Valdemā a iela).
Onomas inio slengo da yboje ypač mėgs amos deminu y inės p iesagos -ī is /
-ī s, -iņš, ku ios p isegamos dažniausiai p ie su umpin ų a pakeis ų u banoni-
mų o mų: Ķīpī s < Ķīpī is < *Ķīpis < Ķīpsala (salos pa adinimas Rygoje). Tokių
LAIMUTĖ BALODE
70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Madžule Mada a 2014: Bē nu ā du iz ēles mo ī i (bals o ies uz ap aujas da iem
pi mssskolas izglī ības ies ādēs). Rīga: La ijas Uni e si ā e, HZF.
Mülenbachs Kā lis 1891: Pa la iešu pa ā diem. – Daži jau ājumi pa la iešu a-
lodu. [1.bu n.]. Rīga: Jelga a, 3–5.
Nolikums pa als s alodas lie ošanu nosaukumos un in o mācijā. La ijas Republikas Mi-
nis u Padomes lēmums No. 462, § 2.4, 04.11.1992. P ieiga in e ne e: h p://likumi.l /
doc.php?id=63051
Plāķis Ju is 1936: La ijas ie u ā di un la iešu pa ā di, I d. Ku zemes ā di. –
La ijas Uni e si ā es Raks i, Filoloģijas un iloso ijas akul ā es se ija, IV sēj, N .1, Rīga.
Plāķis Ju is 1939: La ijas ie u ā di un la iešu pa ā di, II d. Zemgales ā di. -
La ijas Uni e si ā es Raks i, Filoloģijas un iloso ijas akul ā es se ija, V sēj, N . 5, Rīga.
Plēsuma Ie a 2012: Re o pe son ā du īpa nības mūsdienu La ijā. Bakalau a da bs.
Rīga: La ijas Uni e si ā e, HZF.
Plēsuma Ie a 2014: Re o la iešu pe son ā du da ināšanas endences. Maģis a da bs.
Rīga: La ijas Uni e si ā e, HZF.
Rapa Sanda 2014: Ģeog ā iskās nomenkla ū as ā di la iešu oponīmijā. P omocijas
da bs. Rīga.
Rudzī e Elīna 2012: Pe son ā du iz ēles mo ī i (D audzīgā aicinājuma Cēsu Vals s
ģimnāzijas ap aujas da i). Maģis a da bs. Rīga: La ijas Uni e si ā e, HZF.
Siliņa-Piņķe Renā e 2006: P iekš ā di Rīgā 15. gadsim ā pēc ķeme ejas eģis a ma-
e iāliem. P omocijas da bs. Rīga.
Siliņš Klā s 1990: La iešu pe son ā du ā dnīca. Rīga: Zinā ne.
Sp uogis Ju gis 1888: Географическiй словарь древнеи Жомойтской земли XVI
столъетiя составленный по 40 актовымъ книгамъ Россиенскаго земскаго суда
Архиварiусомъ Виленскаго Центральнаго Архива древнихъ актовыхъ книгъ –
губернiй Виленской, Ковенской, Гродненской и Минской Иваномъ Яковлевичемъ
Спрогисомъ, Вильна.
Š ausa Ilze 2005: Uk u pagas a onomas iskā sis ēma (pe son ā di un ie ā di). Maģis-
a da bs. Rīga: La ijas Uni e si ā e, Filoloģijas akul ā e.
XXIII ICOS kong esas To on e, Kanadoje – 23 In e na ional Cong ess o Onomas ic Sciences,
ICOS. P ieiga in e ne e: h p://yo kspace.lib a y.yo ku.ca/xmlui/handle/10315/2900/
b owse? pp=20&o de =ASC&so _by=-1&e al=-1& ype=au ho &s a s_wi h=0

S aipsniai / A icles 71
Naujų k ypčių užuomazgos La ijos onomas ikoje
XXIV ICOS kong esas Ba selonoje, Ispanijoje – 24 h In e na ional Cong ess o Onomas-
ic Sciences, ICOS. P ieiga in e ne e: h p://e-onomas ics.blogspo . i/2014/08/p oce-
edings-o -icos-xxi -online.h ml
XXV ICOS kong esas Glazge, Ško ijoje – 25 h In e na ional Cong ess o Onomas ic Sci-
ences. P ieiga in e ne e: h p://www.icos2014.com/wp-con en /uploads/ICOS-2014-
Lis -o -Abs ac s- 3.pd
The Rudimen s o New Tendencies in La ian
Onomas ics
SUMMARY
The las cong esses o ICOS (In e na ional Council o Onomas ic Sciences) held in To-
on o (2008), Ba celona (2011) and Glazgow (2014) e i ied ha new b anches o he e-
sea ch o onyms a e becoming mo e and mo e popula . The aim o his a icle is o in-
oduce he la es socio-onomas ic s udies ca ied ou a he Uni e si y o La ia. Se e al
MA and PhD esea ch wo ks in La ian mode n an h oponymics and oponymics ca ied
ou by he s uden s o he Facul y o Humani ies on he basis o ques ionnai es a e b ie -
ly p esen ed in his a icle. Fo ins ance, he o e iew o he s udy on he choice o he
newbo n’s name, pa en s’ mo i a ion and he main c i e ia in choosing a name: euphony
o he name, o iginali y o he name, ha mony be ween he name and he su name, e c.
(Rudzī e 2012, Madžule 2014). Absolu e majo i y o he esponden s eplied ha hey a e
sa is ied wi h hei name; Jānis and Līga a e men ioned as he nices La ian names. I is
a he common o amilies o ha monise he names o sis e s and b o he s by ini ials, o
example K is aps and K is īne, Dina and Di a, o by seman ics, o ins ance Gundega and
Mada a (bo h names o he lowe s). A compa ison o he names o child en, pa en s and
g andpa en s leads o he conclusion ha nowadays he names inhe i ed om ances o s
a e a he a e. I is inc easingly popula o choose e y a e names o newbo ns. I. Plē-
suma (2012, 2014) s udied a e (only once egis e ed) pe sonal names in La ia as well as
he newes ends and endencies in La ian i s name o ma ion.
In he ield o oponymy an in e es ing s udy on in o mal u banonymy was ca ied
ou (Donina 2013): abou 700 slang u banonyms om i e ci ies o La ia loca ed in di -
e en e hnog aphical egions we e collec ed and analysed. The ques ionnai e helped o
ind ou he mo i a ion o hei o ma ion, he ways o de i a ion (mos ly abb e ia ions o
ac onyms, also su ix -ene, -ī is, -iņš de i a i es as well as me apho s). The mos popula
slang e gonym among esponden s is Hesī is (= as ood es au an Hesbu ge ); he la ges
numbe o a ian s was eco ded in naming he as ood es au an McDonald’s – Maķis
LAIMUTĖ BALODE
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
// Maķī s // Maķī is // Mačī is // Mahī is // Makijs // Maķiks // Makčiks // Makdaks. This
s udy also showed he young people’s a i ude ega ding uno icial place names.
E gonymics is ye ano he a he new and un ouched a ea o onomas ics in Bal ic lan-
guages. Some in e es ing esea ch wo ks (Laugale 2009, Bušs 2012, Balode, Bušs 2014)
we e ca ied ou in La ia. Fo example, he employees o a ious companies o La ia
we e in e iewed abou he o igin and mo i a ion o hei company’s name (Tīlika 2012).
The s udy o he names o comme cial p oduc s (o economonyms) has also been ini ia ed.
Fo ins ance, O. Bušs (2013) compa ed economonyms o he coun y wi h he na ion’s
men ali y.
The usage o eponyms (appella i es ha o igina ed om onyms – an h oponyms o o-
ponyms) is a new, almos uns udied ield in he Bal ic coun ies. The Dic iona y o Epo-
nyms (2007), compiled by B. Banka a, has been ecen ly published. She has also de ended
he PhD disse a ion (2011) en i led Eponyms in La ian: Linguis ic Aspec .
Al hough he e ymology, seman ics and de i a ion o onyms emain he p ima y issues
ha cons i u e he basis o onomas ic esea ch, new b anches o onomas ics a e al eady
on he way.
Į eik a 2015 m. ko o 31 d.
LAIMUTĖ BALODE
La ijos Uni e si e as, La ių kalbos ins i u as
Akadēmijas laukums 1, Rīga LV-1050, La ija
laimu [email protected]
Helsinkio uni e si e as
Humani a inių mokslų akul e as, Šiuolaikinių kalbų ka ed a,
Unioninka u 40, Helsinki Fi-00140, Suomija
laimu e.balode@helsinki. i